- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-02
- Bylos Nr.
- 1S-210-1121/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54295-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- I. G.
Skundas Nr. 1S-210-1121/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54295-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.17; 2.5.19 (S)
2020 m. rugsėjo 2 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. G. (toliau – nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo prašymas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje paskiriant 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje paskiriant 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje paskiriant 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu paskiriant subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, apėmimo būdu paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų 10 (dešimčiai) mėnesių. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, kuri atlikta pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. gruodžio 21 d. (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 6 t., b. l. 8-38).
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 18 d., kai Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmesti nuteistojo ir P. R. apeliaciniai skundai (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 6 t., b. l. 92-100).
3. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartimi atmestas nuteistojo prašymas dėl bausmės sušvelninimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis motyvuota tuo, kad nuteistasis prašyme nenurodė konkrečios įstatymo normos, kurios pagrindu prašoma sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) pakeitimai, įsigalioję nuo 2020 m. liepos 1 d. neturi jokios įtakos nuteistojo atliekamos laisvės atėmimo bausmės trukmei, kaip ir pateiktame papildomame prašyme nurodytos aplinkybės. Nesant įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą (b. l. 9-10).
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Teikiamu skundu nuteistasis prašo peržiūrėti visas jo baudžiamąsias bylas ir skirti švelnesnę bausmę, nes teismas paskutiniu nuosprendžiu jį nuteisė nepagrįstai, t. y. jis nepadarė jam inkriminuotų nusikaltimų, o nuteistas buvo remiantis išimtinai suklastotais įrodymais, todėl svarbu atnaujinti įrodymų tyrimą. Nuteistasis nurodo, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriama griežčiausia bausmė yra 6 metų laisvės atėmimas (b. l. 16).
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
III. Teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo skundas atmestinas
6. Apygardos teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) rašytine medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo.
7. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BPK 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tai bendrosios taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis.
8. Nuteistasis skunde nurodo, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. pasikeitė baudžiamojo įstatymo redakcija, t. y. buvo sušvelnintas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriamas maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis. Nuteistojo teigimu, šiuo metu už minėto nusikaltimo padarymą teismas gali skirti maksimalią 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas akcentuoja, kad šis prašymas grindžiamas netikslia informacija, o BK 182 straipsnio 2 dalies originalios redakcijos sankcija niekada nebuvo švelninta ar kitaip keista.
9. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio pakeitimai, įtvirtinę dalinio bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Vadovaujantis šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip 6 (šešeriems) metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip 4 (ketveriems) metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip 5 (penkeriems) metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis). Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
10. Kita vertus, šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad vadovaujantis kasacinio teismo jurisprudencija, švelnesnio pobūdžio įstatymas galėtų būti taikomas atgal tik atveju, jeigu yra nepasibaigęs atitinkamos bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti naujai įsigaliojusių BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų pareiškėjo nurodytu atveju.
11. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja, kad jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad minimas teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas neturi teisės kvestionuoti jo pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą (past. – jame nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir šia nutartimi nagrinėjamame skunde), tačiau aukštesniosios instancijos teismas paliko galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, t. y. konstatavo, jog nuteistasis pagrįstai buvo pripažintas kaltu, jo kaltė įrodytai visiškai, o paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos dydis individualizuoti tinkamai. Nuteistajam papildomai išaiškintina, kad jis, manydamas ir pateikdamas naujas svarbias aplinkybes bei įrodymus, gali BPK XXXIII skyriuje nustatyta tvarka kreiptis į atitinkamus baudžiamojo proceso subjektus dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo I. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.