Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. G. ir P. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo

I. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje; 24 straipsnio 4 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje; 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus iš pradžių apėmimo būdu, o po to dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018-03-29 nuosprendžiu paskirta 11 (vienuolikos) metų atėmimo bausme, I. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų ir dešimt mėnesių.

P. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 26 straipsnio 6 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje; 24 straipsnio 6 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje; 24 straipsnio 6 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus iš pradžių apėmimo būdu, o po to dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-07-11 nuosprendžiu paskirta 5 (penkerių) metų 3 mėnesių bausme, P. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams.

Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteisti K. L., A. Z., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. G. ir P. R. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su K. L. ir A. Z., I. G. organizuojant, apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, neteisėtai disponavo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis bei neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, o būtent:

I. G., būdamas patalpintas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, esančiame Vilniuje, Lukiškių skg. 6, veikdamas bendrininkų grupe kartu su P. R., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, K. L., A. Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą, organizavo neteisėtą svetimos UAB (duomenys neskelbtini) tapatybės patvirtinimo (prisijungimo prie elektroninės bankininkystės) elektroninės mokėjimo priemonės duomenų įgijimą, organizavo neteisėtą disponavimą elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis bei neteisėtą UAB (duomenys neskelbtini) elektroninių mokėjimo priemonių tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimą, t. y. finansinių operacijų atlikimą pasinaudojant šiais duomenimis ir organizavus svetimo turto užvaldymą apgaule, o būtent:

1.1. I. G., turint tikslą apgaule išvilioti kitų asmenų elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir apgaule užvaldyti jų sąskaitose esančias pinigines lėšas, P. R. ir K. L. iš anksto susitarus su O. Ž., kad pastarasis leis pasinaudoti savo banko sąskaita į ją pervestoms lėšoms išgryninti, kitiems ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims iš anksto sutarus su L. Z. ir A. Z., kad pastarieji leis pasinaudoti savo bankų sąskaitomis į jas pervestoms lėšoms išgryninti, I. G. kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2015-09-29, iš telefono Nr. 860926141 paskambino T. Z. į telefono Nr. 852161168 ir, prisistatęs policijos tyrėju D. M., o tyrimo metu nenustatytas asmuo – Lietuvos centrinio banko korupcijos skyriaus konsultantu T. P., apgaule išviliojo UAB (duomenys neskelbtini) vardu išduotus AB Swedbank elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – AB Swedbank elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, bendrovės įgalioto asmens prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės, banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei, disponuodamas ir pasinaudodamas šiais duomenimis, įgijo galimybę prisijungti prie AB Swedbank banko elektroninės bankininkystės sistemos, susietos su UAB (duomenys neskelbtini) vardu atidaryta AB Swedbank banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos duomenis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims;

1.2. po ko, P. R., turint tikslą surasti asmenį, kurio sąskaitą būtų galima panaudoti apgaulės būdu užvaldytoms lėšoms pervesti bei išgryninti, tą pačią dieną, t. y. 2015-09-29, paskambinus K. L., kuris susitarė su nieko apie nusikalstamą veiką nežinančiu O. Ž., kad pastarasis leis tretiesiems asmenims pervesti į jo sąskaitą pinigines lėšas bei jas išgrynins, pastarajam padiktavus jam priklausančios AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu K. L. ir P. R., žinodami, kad O. Ž. sąskaitos numeris reikalingas tam, kad į ją būtų pervestos apgaulės būdu užvaldytos lėšos, suteikė šiuos duomenis nusikalstamos veikos bendrininkams tuo tikslu, kad į minėtą sąskaitą būtų pervestos iš UAB (duomenys neskelbtini)apgaulės būdu užvaldytos piniginės lėšos;

1.3. be to, kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tiksliai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, paskambinus L. Z., kuri pastariesiems padiktavo jai priklausančios AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), turint tikslą, kad į ją būtų pervestos iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios AB Swedbank banko sąskaitos piniginės lėšos;

1.4. be to, kitiems ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, Laisvės alėjoje, iš anksto susitarus su A. Z., kad pastarasis leis pasinaudoti savo banko sąskaita apgaule užvaldytoms lėšoms išgryninti, bei A. Z. padiktavus šiems asmenims jam priklausančios AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), turint tikslą, kad į ją būtų pervestos apgaule užvaldytos iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios AB Swedbank banko sąskaitos piniginės lėšos;

1.5. po ko, kitiems ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, tą pačią dieną, t. y. 2015-09-29, pasinaudojant įrenginiu, kuriam priskirtas IP adresas 86.38.181.123, registruotas V. V. (V. V.) vardu, pasinaudojant svetimais, apgaule iš T. Z. išviliotais UAB (duomenys neskelbtini) elektroninių mokėjimo priemonių bei tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, prisijungus prie AB Swedbank elektroninės bankininkystės sistemos, susietos su UAB (duomenys neskelbtini) vardu atidaryta AB Swedbank banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš pastarosios banko sąskaitos neteisėtai atlikus finansines operacijas – 2015-09-29, 19.25 val., pervedus 5 000 Eur į A. Z. vardu atidarytą AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-09-29, 19.25 val., pervedus 5 000 Eur į O. Ž. vardu atidarytą AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-09-29, 19.25 val., pervedus 5 000 Eur į L. Z. vardu atidarytą AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), K. L., vykdydamas P. R. nurodymus, kartu su nieko apie nusikalstamą veiką nežinančiu O. Ž. 2015-09-29, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, nuvyko į AB Swedbank bankomatą, esantį Šiauliuose, Tilžės g. 225, kur pabandė išgryninti pervestus į O. Ž. sąskaitą pinigus, o A. Z., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, 2015-09-29, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, AB Swedbank bankomate, esančiame Kaune, pabandė išgryninti pervestus į jo sąskaitą pinigus, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi O. Ž., A. Z., o taip pat ir L. Z. vardu atidarytos banko sąskaitos buvo užblokuotos banko iniciatyva.

2. Tokiais veiksmais I. G., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo neteisėtą UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios mokėjimo priemonės duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimą bei perdavimą nenustatytiems asmenims, bei, veikdamas su P. R., kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo neteisėtų finansinių operacijų inicijavimą neteisėtai panaudojant svetimus – UAB (duomenys neskelbtini) tapatybės patvirtinimo prisijungimo prie AB Swedbank priemonių duomenis, veikdamas bendrininkų grupe su K. L., P. R., A. Z. bei kitais asmenimis, organizavo svetimo, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio, didelės vertės – 15 000 Eur, turto įgijimą apgaule, tačiau pastarosios veikos nebaigė dėl nuo savo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi A. Z., O. Ž. ir L. Z. vardu atidarytos banko sąskaitos buvo užblokuotos ir jiems nepavyko išgryninti į jų sąskaitas pervestų UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių piniginių lėšų, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

3. K. L., P. R. ir A. Z., veikdami bendrininkų grupe tarpusavyje bei su nusikalstamas veikas organizavusiu I. G., taip pat kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, K. L. vykdant P. R. nurodymus, pastarajam (P. R.) suteikė O. Ž. sąskaitos duomenis, žinodamas, kad į ją bus pervestos apgaulės būdu užvaldytos lėšos, P. R., taip pat žinančiam nusikalstamą sąskaitos panaudojimą tikslą, atitinkamai tokius duomenis toliau suteikus nusikalstamos veikos bendrininkams, taip pat A. Z. iš anksto suteikus savo sąskaitos duomenis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, žinant, kad jo sąskaita bus panaudota apgaule užvaldytoms lėšoms išgryninti, K. L. ir P. R. ir A. Z. padėjo neteisėtai įgyti ir panaudoti svetimus – UAB (duomenys neskelbtini)” tapatybės patvirtinimo prisijungimo prie AB Swedbank priemonių duomenis, panaudojant šiuos duomenis inicijuoti neteisėtas finansines operacijas, bei pasikėsino apgaule įgyti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, didelės vertės – 15 000 Eur, turtą, tačiau pastarosios veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. K. L., P. R. ir A. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

I. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, ir jo atžvilgiu pririmti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, nes nuo 2015-08-20 iki 2015-10-08 buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje, o ne pataisos namuose, iš kur 2015-09-29 buvo skambinta nukentėjusiajai. Prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir atlikti balso ekspertizę, kuri, anot apelianto, patvirtins, kad jis turi balso defektą – švepluoja. Teigia, kad byla jo atžvilgiu sufabrikuota, ikiteisminio tyrimo metu savo katę prisipažino tik todėl, kad tyrėja pažadėjo susitarti su Marijampolės pataisos namų administracija dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus. Kadangi tyrėja savo pažado netesėjo, jis atsisakė savo pirminių parodymų ir daugiau nepasirašinėjo jokių dokumentų.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba sumažinti paskirtą jam bausmę. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi išimtinai spėlionėmis ir prielaidomis, tinkamai neištyręs ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, todėl, apelianto manymu, įrodymų tyrimas turėtų būti atnaujintas. Teigia, jog vien tai, kad jis kartu su I. G. atlieka bausmę pataisos namuose, nereiškia, kad jiedu yra pažįstami, juolab, kad tuo metu I. G. buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje, o byloje nėra įrodymų, kad jiedu buvo susitikę ar bendravę telefonu. Jis neneigia, kad kažkokiam asmeniui perdavė O. Ž. sąskaitos numerį, nežinodamas kokiu tikslu bus panaudota ši banko sąskaita, tačiau neviliojo ir nepaėmė iš anksto susitaręs jokių duomenų, apie tai, kas įvyko sužinojo vėliau. Vien tai, kad yra anksčiau teistas už tokio pobūdžio nusikaltimus, nereiškia, kad gali būti nuteistas už nusikaltimus, kurių nepadarė.

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų I. G. ir P. R. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl I. G. apeliacinio skundo argumentų

7. Nors I. G. savo kaltę neigia, jo kaltę neabejotinai patvirtina viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetas: I. G. 2017-04-10 rašytinis prisipažinimas (t. 4, b.l. 1); 2017-04-25 įtariamojo apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad I. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų pripažįsta visiškai ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (t.4, b.l. 9-10); ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo V. V. parodymai (t.2, b.l. 69-71, 79-80; t.5, b.l. 94-98); ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo T. T. parodymai (t.2, b.l. 159, t.5, b.l. 94-98); pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos N. V. parodymai (t.5, b.l. 142-147); Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017-09-01 specialisto išvada Nr. 140-(4015)-IS1-5303 (t.2, b.l. 47-53); Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto specialisto G. K. parodymai (t.5, b.l. 142-147); BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka teisme perskaitytais ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos T. Z. parodymai (t.1, b.l. 32-33); 2015-09-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t.3, b.l. 169-170); telefoninių pokalbių garso įrašų stenogramų 2016-07-18 ir 2016-07-26 apžiūrų protokolai (t.2, b.l. 8-14, 15-19); AB ,,Swedbank“ bankas pateikta informacija apie elektroninius prisijungimus prie UAB (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 82-83); AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centro“ 2015-12-29 raštas Nr. a-2056/2.6-07 (t.1, b.l. 115-119); AB ,,Lietuvos radijo ir televizijos centro“ 017-06-30 raštas Nr. 5A-542/2.6-10 (t.1, b.l.124, 125); Marijampolės pataisos namų 2016-07-08 raštas Nr. 9/07-9872 (t.1, b.l. 132-134); Marijampolės pataisos namų 2017-04-14 raštas Nr. 9-07-4392 (t.1, b.l. 136-137); Marijampolės pataisos namų 2017-07-17 raštas Nr. 9/07-7524 (t.1, b.l. 149-154); kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai.

7.1. Iš ikiteisminio tyrimo metu I. G. savo noru pateikto rašytinio 2017-04-10 prisipažinimo matyti, kad jis 2015 m. rugsėjo pabaigoje paskambino T. Z., prisistatė FNTT darbuotoju ir pranešė, kad per jos sąskaitą buvo atlikti nelegalūs pavedimai – plaunami pinigai. Įtikinęs ją ir išgavęs iš jos el. bankininkystės prisijungimo prie įmonės sąskaitos duomenis ir pervedė į kitų asmenų, banko sąskaitas 15000 eurų. Vardų ir pavardžių neatsimena, nes tokiu būdu yra padaręs ne vieną nusikaltimą. Telefonas, kurį rado pas kitą nuteistąjį T. T., priklauso jam (I. G.). Jis buvo perdavęs jį į kitą būrį, kad jo nesurastų kratą darę pareigūnai (t. 4, b.l. 1).

7.2. Iš 2017-04-25 įtariamojo apklausos protokolo, matyti, jog, dalyvaujant gynėjui apklaustas įtariamuoju I. G. patvirtino, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad padarė ne vieną telefoninį sukčiavimą, įgijęs bei panaudojęs prisijungimo prie svetimos banko sąskaitos duomenis, patvirtino skambinęs T. Z., melagingai jai prisistatęs FNTT tyrėju, įtikino atskleisti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, kuriuos gavęs prisijungė prie T. Z. sąskaitos, kuri, kaip paaiškėjo, pasirodė priklausanti bendrovei. Iš sąskaitos į trijų asmenų sąskaitas pervedė po 5 000 Eur, kurių išgryninti nepavyko. Modemą ir kompiuterį buvo pasiskolinęs iš kitų nuteistųjų, kurių pavardžių neprisimena, ar tai buvo V. V., pasakyti negali. K. L. pažįsta iš matymo, kartais jis pateikdavo bankų sąskaitas į kurias būdavo pervedami pinigai. Pažįsta kažkokį Paulių, kalintį Marijampolės pataisos namuose, tačiau ar jo pavardė R., nežino (t.4, b.l. 9-10).

7.3. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ta aplinkybė, kad I. G. vėliau pakeitė savo parodymus ir savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neigė, vertinama kaip jo gynybinė pozicija, prioritetą teikiant I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kur jis, apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, pripažino dalį esminių aplinkybių, kurios, asmeniui, nedalyvavusiam nusikalstamų veikų padaryme, negalėjo būti žinomos, juo labiau, vertinant tai, kad, dar iki pateikiant pranešimą apie įtarimą, I. G. buvo parašęs prisipažinimą, kuriame įvardino padaryto nusikaltimo esmę. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad I. G. pirminius parodymus davė tik dėl susitarimo su tyrėja N. V., tikėdamasis būti perkeltas į kitus pataisos namus.

7.4 . Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja N. V. parodė, kad iki 2018-01-05 dirbo Vilniaus aps. VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniąja tyrėja. Šioje byloje atliko procesinius veiksmus, tarp jų - ir I. G. apklausas. Liudytoja kategoriškai paneigė dariusi bent kažkokį poveikį kaltinamojo apklausų turiniui, jo parašytam prisipažinimui. Apklausiant T. T., šis nurodė, kad tyrimui svarbios informacijos gali turėti nuteistasis I. G.. Ar tą pačią dieną, ar kitą buvo iškviestas I. G., kuris iš tiesų iš karto prisipažino, kad tai jis skambino įmonės buhalterei ir išviliojo pinigus (aiškino kažkokias kitas detales, tačiau ji dabar jų nebeatsimena). I. G. savo noru parašė rašytinį prisipažinimą. Jo apklausa buvo organizuota vėliau, kadangi reikėjo pasiruošti – surašyti pranešimą apie įtarimą, surasti gynėją, suderinti su juo apklausos datą. Apklausa vyko kaip ir įprastai, įtariamasis laisva forma papasakojo jam žinomas aplinkybes, perskaitė protokolą, jį pasirašė. Jei po protokolu nėra pastabų, reiškia jų ir neturėjo. Apklausoje dalyvavo gynėjas. Visi I. G. parodymai duoti laisva valia, ji nesiūlė ir nevykdė jokių susitarimų dėl pastarojo bausmės atlikimo vietos pakeitimo, juolab to nebūtų galėjusi padaryti, nes neturėjo jokių įgaliojimų reguliuoti bausmės atlikimo vietą. Surašius galutinį įtarimą ir atvykus atlikti papildomą apklausą, I. G. pozicija buvo kardinaliai pasikeitusi – jis buvo piktas, reiškė kažkokias pretenzijas, pyko, kad byla bus siunčiama į teismą (t.5, b.l. 142-147).

7.5. Netikėti liudytojos N. V. parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad I. G. teisiamas ne pirmą kartą, todėl, būdamas teistas bent 21 kartą, negalėjo nežinoti, kad tyrėja, atliekanti procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime, nesprendžia dėl nuteistųjų, esančių Kalėjimų departamento žinioje, bausmės atlikimo vietos.

7.6. Be to, I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-52361-15 surinkti duomenys, šioje byloje panaudoti pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. A. 2016-06-03 nutarimą, t. y. nenustatytos tapatybės asmenų, kurie naudojosi mobiliojo ryšio telefono aparatu IMEI Nr. 35402805121051, į kurį įdėta SIM kortelė, kurios abonentinis telefono Nr. 8609 26141, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu surinkta informacija, kuri gauta procesinę prievartos priemonę taikant pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-24 nutartį. Būtent atliekant telefono Nr. 8609 26141 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, buvo užfiksuota, kaip 2015-09-29 apie 19.03 val. asmenys, prisistatę policijos tyrėju D. M. bei Lietuvos centrinio banko korupcijos skyriaus konsultantu T. P., paskambina T. Z. (telefono Nr. 85 216 1168) ir išvilioja iš pastarosios duomenis, reikalingus prisijungti prie UAB (duomenys neskelbtini) vardu banke AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos. Šie duomenys apima telefoninius pokalbius Nr. 00603_0 (1 val. 16 min. 17 s. trukmės), Nr. 00606_0 (02 min. 04 s. trukmės), Nr. 00607_0 (01 min. 37 s. trukmės), Nr. 00609_0 (04 min. 33 s trukmės), kurie tiek detaliai apžiūrėti 2016-07-18 ir 2016-07-26 apžiūrų protokolais, pateikiant pokalbių stenogramas (t. 2, b. l. 8-14, 15-19), tiek išklausyti tiesiogiai teisiamuosiuose posėdžiuose (t. 5, b. l. 120-125, 163-166).

7.7. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017-09-01 specialisto išvadoje Nr. 140-(4015)-IS1-5303 konstatuota, kad balso įraše 00603_0_Spk1.wav vyriausiuoju policijos tyrėju D. M. prisistatančio asmens balsas priklauso I. G.; balso įraše 00606_0_Spk1.wav vyro, tariančio žodžius „taip atsijungė kažko čia pas jumis telefonas, taip aš dabar kitą nustatysime dabar žiūrėkite įveskite dabar vėl rodo septyni trys du šeši vienas...“, balsas priklauso I. G.; balso įraše 00607_0_Spk1.wav vyras, tariantis žodžius „vėl nutrūko, jūs sakykite pilną savo vardą, palaukite, Jana būtų taip toliau, kaip? Z., v., Z.a, taip Z....“, yra I. G.; balso įraše 00609_0_Spk1.wav žodžius „aš nežinau jūs nieko nenuspaudėt? Ai gerai tada, jūsų adresas palaukite jeigu čia neklystu kur mes čia jūs koks čia sakėt adresas...“ kalba I. G.; balso įraše 00609_0_Spk2.wav žodžius „sakykite su kuo mes šiuo metu kalbame? Dabar atsiliepė Lietuvos centrinio banko konsultantas T. P....“ tikėtina kalba ne I. G., o balso įraše 00603_0_Spk2.wav vyras tariantis žodžius: „sveiki paskambinot centrinį banką korupcijos skyrių kalbat su konsultantu T. P....“ kalba ne I. G. (t.2, b.l. 47-53).

7.8. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje fonoskopinį tyrimą atlikęs specialistas G. K. patvirtino duotas išvadas ir pažymėjo, jog buvo gautos 4 kategoriškos išvados, jog tiriamajame ir lyginamajame balso įrašuose kalba būtent I. G.. Tyrime panaudota programinė įranga balso identifikacijai atlikti nustato ribą, leidžiančią duoti kategorišką išvadą. Ta riba yra nuo 2,5 skorų. Kuo aukštesnis skaičius nuo nurodytos ribos, tuo išvada yra tik kategoriškesnė. I. G. atveju išvados buvo kategoriškos – 2 iš jų šiek tiek virš 2,5 skorų, viena – 5,84496, o ketvirtoji netgi 7,19064. Specialistas pažymėjo, kad per savo praktiką apskritai pirmą kartą susidūrė su atveju, kuomet buvo gauta išvada daugiau nei 7 skorai (t.5, b. l. 142-147).

7.9. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kad jis nuo 2015-08-20 iki 2015-10-08 buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje, o ne pataisos namuose, iš kur 2015-09-29 buvo skambinta nukentėjusiajai, pažymėtina, kad I. G. pareikšti kaltinimai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būtent Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kur pastarasis tiek pats tiesiogiai vykdė veiką, tiek koordinavo kitų bendrininkų P. R., K. L. ir A. Z. bei nenustatytų asmenų veiksmus. Taip pat faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad I. G. su T. Z. bendravo iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. 860926141. Gi, byloje esantys duomenys dėl SIM kortelės veikimo teritorijos, apimančios Marijampolės pataisos namus, yra ne dėl I. G. naudoto numerio Nr. 860926141, o kito telefono numerio, t. y. 860514968, kuriuo T. Z. buvo skambinta jau vėliau, kai šiai, suprataus apie galimai vykdomą sukčiavimą, ir vykstant į banką užblokuoti sąskaitų, jau į mobiliojo ryšio telefoną iš telefono Nr. 860514968 paskambino asmuo, prisistatęs Lietuvos banko atstovu (t.1, b.l. 32-33).

7.10. Šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad I. G., būdamas patalpintas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, esančiame Vilniuje, Lukiškių skg. 6, veikdamas bendrininkų grupe kartu su P. R., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, K. L., A. Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu įgyti didelės vertės svetimą turtą, organizavo neteisėtą svetimos UAB (duomenys neskelbtini) tapatybės patvirtinimo (prisijungimo prie elektroninės bankininkystės) elektroninės mokėjimo priemonės duomenų įgijimą, organizavo neteisėtą disponavimą elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis bei neteisėtą UAB (duomenys neskelbtini) elektroninių mokėjimo priemonių tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimą, t. y. finansinių operacijų atlikimą pasinaudojant šiais duomenimis ir organizavus svetimo turto UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio, didelės vertės – 15 000 Eur, turto įgijimą apgaule, tačiau pastarosios veikos nebaigė dėl nuo savo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi A. Z., O. Ž. ir L. Z. vardu atidarytos banko sąskaitos buvo užblokuotos ir jiems nepavyko išgryninti į jų sąskaitas pervestų UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių piniginių lėšų.

Dėl P. R. apeliacinio skundo argumentų

8. Apeliaciniame skunde P. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotu nusikalstamų veikų neigia. Apelianto teigimu, vien tai, kad jis kartu su I. G. atlieka bausmę pataisos namuose, nereiškia, kad jiedu yra pažįstami, juolab, kad tuo metu I. G. buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje, o byloje nėra įrodymų, kad jiedu buvo susitikę ar bendravę telefonu. Jis neneigia, kad kažkokiam asmeniui perdavė O. Ž. sąskaitos numerį, nežinodamas kokiu tikslu bus panaudota ši banko sąskaita, tačiau neviliojo ir nepaėmė iš anksto susitaręs jokių duomenų, apie tai, kas įvyko sužinojo vėliau. Vien tai, kad yra anksčiau teistas už tokio pobūdžio nusikaltimus, nereiškia, kad gali būti nuteistas už nusikaltimus, kurių nepadarė.

8.1. Šiuos nuteistojo argumentus paneigia viešame pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetas: iš dalies nuteistojo I. G. parodymai apie tai, kad jis pažįsta kartu su juo Marijampolės pataisos namuose kalintį Paulių, ar jo pavardė R., nežino. Taip pat iš matymo pažįsta K. L., kuris kartais pateikdavo bankų sąskaitas, į kurias būdavo pervedami pinigai; nuteistojo K. L. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai; liudytojo O. Ž. BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka teisme perskaitytais parodymai, kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai, todėl nuteistojo P. R. argumentai, kad jam buvo nežinomas banko sąskaitos tikrasis (nusikalstamas) panaudojimo tikslas atmestini kaip nepagrįsti.

8.2. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad P. R. paskambino laisvėje esančiam K. L., prašydamas sąskaitos numerio, po šis (K. L.) susitarė su O. Ž. leisti tretiesiems asmenims pervesti į pastarojo banko sąskaitą pinigines lėšas, taip pat jas išgryninti. Gavęs informaciją, kad į O. Ž. sąskaitą yra pervesta 5 000 Eur suma, P. R., matydamas ženklią sumą, liepė kuo skubiau ją išgryninti, nurodė K. L. nuvežti O. Ž. į Šiaulius ir pan., t. y. pastarojo veiksmai aiškiai rodo, kad jo vaidmuo nebuvo formalus, apsiribojantis prašymu gauti svetimo asmens sąskaitos numerį, nežinant, kam jos konkrečiai reikia, o veikė kaip padėjėjas, t. y. žinodamas, kad į O. Ž. sąskaitą bus pervestos apgaulės būdu užvaldytos lėšos, suteikė minėto asmens sąskaitos duomenis, tokiu būdu padėdamas nusikaltimų bendrininkams neteisėtai įgyti bei panaudoti svetimus prisijungimo duomenis bei pasikėsino apgaule įgyti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, didelės vertės turtą.

8.3. Pažymėtina, jog P. R. yra teistas 8 kartus, tarp jų ir už telefoninius sukčiavimus. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad K. L. kartu su P. R. iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio, veikdami organizuotoje grupėje, yra vykdę skirtingus veiksmus, būtinus telefoninio sukčiavimo būdu užvaldyti svetimas lėšas – P. R. yra parūpindavęs bankų sąskaitas neteisėtiems pinigams pervesti, po ko telefonu duodavo nurodymus laisvėje esančiam K. L. išgryninti pinigus, ką šis atlikdavo, taip pat K. L., turėdamas užduotį apgaule įgyti svetimą turtą, yra neteisėtai prisijungęs ir prie svetimų sąskaitų, ką jam padaryti padėjo P. R., įgydavo svetimus elektroninės mokėjimo priemonių duomenis ir pan. (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-885/2018).

9. Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 3 dalis reglamentuoja vieną iš duomenų pripažinimo įrodymais reikalavimų – jų liečiamumą – sąsają su įrodinėjama aplinkybe, t. y. įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato reikalavimo, jog kaltė padarant nusikaltimą turi būti įrodyta tiesioginiais įrodymais. Kaltė dėl nusikaltimo padarymo gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-697/2019).

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus (pačių nuteistųjų parodymus, liudytojų parodymus, specialistų išvadą, apžiūrų protokolus, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus ir jų priedus bei kitus rašytinius įrodymus) bei juos įvertinęs tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie įrodymai pagrindžia nuteistųjų I. G. ir P. R. kaltę, taip pat aptarta nuteistųjų gynybos versija. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, ir pagal šias nustatytas aplinkybes I. G. ir P. R. pagrįstai pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

11. Dėl nuteistojo P. R. prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.

11.1. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

11.2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgęs į tai, kad P. R. padarė tris tyčinius nusikaltimus – du apysunkius ir vieną sunkų (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), nusikalstamas veikas padarė, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalto savanaudiškais tikslais, du nusikaltimai baigti, vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kad yra baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 24-25), daug kartų teistas (t. 3, b. l. 26-33, 34-82 (taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas), naujas nusikalstamas veikas padarė pataisos namuose, atlikdamas anksčiau paskirtas laisvės atėmimo bausmes, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, kas rodo, jog jis nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, paskyrė jam realias laisvės atėmimo bausmes, kurias tinkamai subendrino tarpusavyje bei su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-07-11 nuosprendžiu paskirta subendrinta 5 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta P. R. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams – yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, švelninti ją nėra įstatyminio pagrindo.

12. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų I. G. ir P. R. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.