Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-968-932/2018 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį subendrintos tarpusavyje, taikant bausmių apėmimo būdą, ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu skirta 11 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 13 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO sistema) duomenimis, šis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 18 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo I. G. prašymas, kuriame jis nurodo peržiūrėti baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo liepos 1 d. ir sumažinti jam paskirtą bausmę. Prašo jo prašymą tenkinti ir skirti daug švelnesnę bausmę. Papildomame prašyme nuteistasis nurodo, kad turi sergančius, invalidus tėvus, kuriems reikia padėti, todėl prašo atsižvelgti ir į tai peržiūrint jo bylą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pirmiausia pažymėtina, jog BPK nenumato galimybės bausmę paskyrusiam teismui praėjus tam tikram laiko tarpui tiesiog peržiūrėti baudžiamąją bylą ir paskirti švelnesnę bausmę.

Kita vertus, BPK 362¹ straipsnyje numatyta įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka. Šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nors BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, tačiau I. G. prašyme nenurodė konkretaus įstatymo normos, kurios pagrindu jis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, o tuo tarpu BPK pakeitimai, įsigalioję nuo 2020 m. liepos 1 d. (2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309, 339, 342, 353, 354, 357, 358, 360, 361, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2265) neturi jokios įtakos jo atliekamos laisvės atėmimo bausmės trukmei, kaip ir pateiktame papildome I. G. prašyme nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju matyti, kad I. G. skundė minėtą nuosprendį, motyvuodamas tuo, kad nusikalstamų veikų nepadarė ir prašė jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio18 d. nutartimi, nuteistojo I. G. apeliacinį skundą atmetė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nesant įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą.

Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje 7 skirsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 362, 364 straipsniais

nutaria:

Netenkinti nuteistojo I. G. prašymo dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.