Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-04-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-261-1068/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-29
Bylos Nr.
e2YT-261-1068/2022
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01085-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Pareiškėjas
G. N.
Suinteresuotas asmuo
V. V., S. N., valstybės įmonei „Turto bankas“, S. N.-K.
Advokatai
Alius Galminas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-261-1068/2022Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01085-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.; (S) 2.5.5.; 3.4.5.2.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 29 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,dalyvaujant pareiškėjui G. N., jo atstovui advokatui Aliui Galminui,suinteresuotiems asmenims V. V., S. N.–K,

viešame teismo posėdyje, nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, V. V., S. N.-K. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo E. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal įstatymą į jam priklausantį turtą. Nurodė, kad po tėvo E. N. mirties nei jis, nei sesuo V. V. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau mama S. N.-K. kreipėsi dėl palikimo priėmimo į Kretingos r. 3-ojo notaro biurą ir notarė 2013-09-09 išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Mama S. N.-K. po tėvo E. N. mirties paveldėjo tris žemės sklypus, į kuriuos nei jis, nei sesuo nepretendavo ir sutiko, kad juos viena mama paveldėtų. Po tėvo mirties jis faktiškai paveldėjo tėvui priklausantį turtą - jo asmeninius daiktus: „Sony“ muzikos centrą, statybos ir žvejybos įrankius (meškeres), automobiliams remontuoti įrankius ir t.t. Šiuo metu palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl senelio palikimo priėmimo. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-07-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-425-944/2021 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jo senelis A. N., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos P. N. mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas sukelia teisines pasekmes visiems senelio A. N. įpėdiniams - vaikams E. N. (jo tėvui), V. N., D. R.. Pagal šį teismo sprendimą senelis A. N. paveldėjo po mamos P. N. mirties likusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jis kaip tėvo E. N. paveldėtojas galės paveldėti seneliui A. N. priklausantį turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys V. V. ir S. N.-K. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriais su pareiškimu nesutinka ir prašo pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą, nes E. N. palikimą yra priėmusi S. N.-K. Taip pat jos prašo skirti pareiškėjui 5000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant suinteresuotiems asmenims, nes pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pateikdamas teismui akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą.

Suinteresuotas asmuo S. N.-K., buvusi E. N. sutuoktinė, atsiliepime nurodė, kad palikėjo E. N. palikimą priėmė dar 2013 m. Ji paveldėjo nekilnojamąjį turtą: 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 21500/129000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56/15834 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodo jokių duomenų, koks palikėjo turtas palikimo atsiradimo metu buvo jo faktiškai valdomas, išskyrus plaktukų ir meškerių naudojimą buityje. Palikimo priėmimu nelaikomas palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas, kitų įpėdinių sutikimu. Ji nėra tikra, kad pateiktose fotonuotraukose yra jos velioniui vyrui priklausantys daiktai, tačiau nei ji, nei dukra V. V. neprieštaravo dėl kelių daiktų pasiėmimo. Dalinis palikimo priėmimas negalimas. Paveldėti žemės sklypai buvo nuomojami ūkininkui, vėliau jam parduoti. Pareiškėjas jų nevaldė.

Suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas yra jos brolis, suinteresuotas asmuo S. N.-K - mama. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui E. N., šeimos narių sutikimu, visą turtą paveldėjo mama. Paveldimą turtą tuo metu sudarė kelios žemės sklypų dalys, valdomos kartu su kitais bendraturčiais bei indėliai bankuose. Mamai paveldėjus žemės sklypus, pareiškėjo iniciatyva jie buvo parduoti, ir jos žiniomis, visus pinigus pasiėmė pareiškėjas. Iki mirties tėvas E. N. gyveno name, adresu (duomenys neskelbtini) kartu su mama. Ji su broliu jau buvo sukūrę savo šeimas ir gyveno atskirai nuo tėvų. Namo teisinė registracija tėvo mirties dienai buvo E. N. senelės P. N. vardu, kuri mirė dar 1992 m. Faktiškai namo ir jo priklausinių teisinė registracija P. N. vardu atlikta tik 2012-01-09. Giminėms nesutarus dėl kažkokių klausimų, namo nuosavybės teisių perėjimo klausimas užtruko iki 2020 m. Pareiškėjas G. N. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neva jis, būdamas nepilnamečiu, kartu su dėde faktiniu valdymu priėmė P. N. palikimą. Su tokiu pareiškimu nesutiko teta D. K.. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. N. mirties jos palikimą faktiniu valdymu paveldėjo jos sūnus A. N., visi trys jo įpėdiniai. Pirmiausia buvo įregistruota namo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė A. N. vardu. V. N. ir D. K. kreipėsi dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Sužinojęs, kad tarp V. N., D. K. ir S. N.-K. vyksta svarstymai, kaip toliau valdyti A. N. turtą, G. N. supyko, pareiškęs, kad šis namas, po tėvo mirties, turi priklausyti jam, o ne S. N.-K. ar jai. Šios aplinkybės sąlygojo pareiškimo atsiradimą. Pareiškėjas, kitų įpėdinių sutikimu, pasiėmė kelis menkaverčius tėvo asmeninius daiktus. Jam buvo žinoma, kad palikimą priėmė mama ir jis dėl to neprieštaravo. Pareiškėjas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, nes esant išduotam Paveldėjimo teisės liudijimui, vienintelis kelias yra jo nuginčijimas, bet ne naujo Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas kitam asmeniui tam pačiam visos apimties turtui, todėl pareiškėjo pareiškimas neturi jokio teisinio pagrindo.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, pareiškėjo pareiškimui neprieštaravo, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžių metu pareiškėjas G. N. ir jo atstovas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. G. N. nurodė, kad nori paveldėti tėvo turtą. Jo artimi žmonės – mama ir sesuo nori palikti jį be palikimo. (duomenys neskelbtini) mirus tėvui, į notarą jis nesikreipė, nebuvo pas jį nuvykęs ir nuo palikimo neatsisakė. Pas notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik jo mama. Apie tai, kad mama yra priėmusi palikimą, sužinojo tik 2021 metais. Jis nežinojo kokį turtą turi tėvas, nes tėvas realiai turto neturėjo, viskas buvo senelio. Notaras jam nepranešė, kad jis turi atvykti priimti ar atsisakyti palikimo. Tėvas iki mirties gyveno su mama (duomenys neskelbtini), jis gyveno atskirai, pas tėvus atvažiuodavo. Jis nežinojo per kiek laiko reikia priimti palikimą, kreiptis į notarą. Jo išsilavinimas vidurinis, užsiima automobilių prekyba. Kad mama gavo žemę, jis žinojo, bet nesigilino, kokiu būdu. Fakto, kad mama priėmė palikimą, neginčijo, nes nežinojo, kad galima. Jo ir mamos, bei sesers santykiai konfliktiški. Su tėvu jo santykiai buvo geri. Po tėvo mirties jis paėmė daug tėvo daiktų, 10 metų prižiūrėjo namus. Paveldėjus žemę, mama pardavė ją tėvo broliui V. N., pinigų niekas nesidalino. Po tėvo mirties mama iškart išvyko gyventi pas dukrą į Vilnių, pasiėmė savo daiktus. Tėvui mirus, jo daiktai ir liko tėvų namuose. Išvykusi į Vilnių, mama ten įsidarbino, ištekėjo ir liko gyventi Vilniuje. Yra daug žmonių, kurie žino, kad jis naudojosi tėvo daiktais. Po tėvo mirties jis paėmė statybinę medieną, darbo įrankius, magnetofoną, meškeres. Mama, kai išvyko į Vilnių, pasakė, kad jis su daiktais gali daryti ką nori.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. V. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirus tėčiui, jo turtą paveldėjo mama, pareiškėjas tai žinojo, nes pas notarę V. K. vyko visi trys: mama, pareiškėjas ir ji. Pareiškėjas žinojo, jog yra paliktos žemės, nes pats pareiškėjas surado žemės pirkėją, važiavo pas notarą, žemę pardavė už didesnę sumą nei buvo įforminta pas notarą ir sumos skirtumą pasiėmė, mamai iki šiol neatidavė. Palikimo pareiškėjas nepriėmė, nes turėjo daug skolų ir išieškojimų pas antstolius, todėl sakė priimti palikimą mamai. Pas notarą važiavo po tėvo mirties, praėjus gal savaitei. Nei ji, nei brolis pas notarą nepasirašinėjo jokių dokumentų, jie paprasčiausiai palikimo nepriėmė. Nebuvo net minčių, kad priimti palikimą, buvo sutarta, kad viskas lieka mamai. Tėvas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), su mama. Ji pati paėmė kai kuriuos tėvo daiktus, pvz. servizą, krištolinius bokaliukus ir kt. turtą, o ar ką paėmė pareiškėjas, nematė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. N.–K. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad sutuoktinis mirė 2013 metais, pareiškėjas retai lankė juos, su tėvu nieko bendro neturėjo, jie nebendravo. Pas notarą važiavo visi trys, pareiškėjas net notarei sumokėjo už dokumentų sutvarkymą. Pareiškėjas greitai surado pirkėją žemei, pardavė ir jai atidavė tik nedidelę dalį pinigų. Pareiškėjas jokių tėvo daiktų nepasiėmė, jis juos pavogė, o muzikos centras iš viso buvo dukros V. V.. Išvažiuodama į Vilnių, namo raktus paliko pareiškėjui, prašė prižiūrėti namus. Ji neleido pareiškėjui imti jokių daiktų. Nežino, ar pareiškėjas paėmė tėvui priklausančius daiktus. Vyras turėjo namuose plaktuką, pjūklą, kuris dingo. Elektrinės drėlės buvo senos, pareiškėjui tokių nereikėjo. Statybines lentas išsivežė pareiškėjas dar iki vyro mirties, o po vyro mirties jokios statybinės medienos nebuvo. Abu vaikai galėjo priimti palikimą, bet jie atsisakė.

Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo tėvas buvo jo žmonos brolis. Jis mirė 2013 metų vasaros pradžioje. Jo turtą paveldėjo sutuoktinė S. N.. S. N. yra jo žmonos brolio žmona. Jo šeima ir E. N. su S. N. gyveno tame pačiame name. Praėjus gal savaitei po E. N. mirties, S. išvyko gyventi į Vilnių. Jis matė, kad pareiškėjas, po tėvo mirties, dar esant namie S. N., vežėsi medieną namo statybai, įrankius, žoliapjovę. Pareiškėjas, jo tėvas ir jis kartais kartu važiuodavo į žvejybą. Tėvo žvejybos įrankius pasiėmė pareiškėjas. Jie visi yra giminės. G. N. name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno. G. N. atvažiuodavo pas tėvus gal du kartus per savaitę, padėdavo nupjauti žolę, dirbti šiltnamyje.

Liudytojas V. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad E. N. buvo jo brolis. Brolis gyveno (duomenys neskelbtini) su žmona S. N.. Nežino, kas po brolio mirties priėmė brolio palikimą, bet žino, kad po brolio mirties, brolio turėtą žemę jam pardavė S. N.. Pirkti žemę jam pasiūlė S. N., jai sumokėjo ir pinigus. G. N. žemės pardavimo metu nebuvo, su juo dėl žemės pardavimo nesitarė. Pardavėja dokumentuose nurodyta S. N.. Pinigus už žemę perdavė pas notarą S. N.. Iki mirties brolis dirbo Palangoje, lyg ir vairuotoju. Po darbo brolis prižiūrėdavo namus, važiuodavo į žvejybą. Brolis turėjo statybos įrankių, suvirinimo aparatą, tie patys įrankiai dabar yra pas pareiškėją. Pareiškėjas pas tėvus atvažiuodavo, bet kaip dažnai, nežino, nes kartu negyveno. Kiek žino, G. N. šiuo metu nesutaria su mama, sese dėl namo.

Liudytoja apklausta notarė V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad bylą pamena tik pagal jos dokumentus ir kurių matyti, kad E. N. palikimą priėmė tik sutuoktinė, o niekas iš pirmos eilės įpėdinių - vaikų, nesikreipė, jų formalus atsisakymas nuo palikimo neprivalomas. Suėjus 3 mėn., laikoma, kad jie palikimo atsisakė. Ar šiuo konkrečiu atveju, priimant sutuoktinei palikimą, buvo atvykę ir mirusiojo vaikai, negali paliudyti. Notarai neieško įpėdinių, kai turtas paliekamas įstatymine tvarka, o pareigą pranešti palikimo priėmėjams turi tik kai palikimas yra paliktas pagal testamentą. Paveldėjimo teisė yra absoliuti, jei palikimo priėmėjas priima palikimą, tai jis priima jį visą, taip pat ir tą, kuris gali atsirasti ateityje. Palikimas yra priimamas dviem būdais: faktiniu valdymu arba kreipiantis į notarą. Faktinis valdymas taip pat turi būti įformintas dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

Iš byloje esančių duomenų (pareiškėjo, suinteresuotų asmenų, liudytojų ir notarės paaiškinimų, paveldėjimo bylos dokumentų) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad E. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo į Kretingos rajono 3 – ąjį notarų biurą kreipėsi suinteresuotas asmuo S. N.-K. Per nustatytą terminą pareiškėjas į notarą per nustatytą terminą nesikreipė. E. N. palikimas priimtas 2013-06-12, paveldėtoja sutuoktinė S. N.-K. (paveldėjimo bylos Nr. 228/2013). Pergyvenusi sutuoktinį S. N.-K. paveldėjo palikėjo E. N. pinigines lėšas ir nekilnojamąjį turtą: 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 21500/129000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56/15834 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2013-09-09 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. VK-5514. Plungės apylinkės teismo 2021-07-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-425-944/2021 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo senelis (mirusiojo E. N. tėvas) A. N., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos P. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas sukelia teisines pasekmes visiems A. N. įpėdiniams – vaikams: pareiškėjo mirusiam tėvui E. N., V. N. ir D. K.. Po pareiškėjo senelio A. N. mirties liko jo mamai P. N. priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir pareiškėjo tėvai.

Pareiškėjas G. N. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo E. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal įstatymą į jam priklausantį turtą. Pareiškėjas, įrodinėdamas faktiniu valdymu palikimo priėmimą, nurodė, kad jis pasiėmė keletą asmeninių palikėjo daiktų, t. y. įrankius, meškeres, muzikos centrą (pastarasis anot suinteresuoto asmens buvo net ne palikėjo). Kaip įrodymą apie daiktų valdymą, prie pareiškimo pateikė daiktų fotonuotraukas. Nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas kaip tėvo E. N. paveldėtojas galės paveldėti seneliui A. N. priklausantį turtą.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, elgesį po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, taip pat kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. (2010-10-07 nutartis Nr. 3K-3-398/2010). Pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (2011-06-17 nutartis Nr. 3K-3-285/2011; 2013-12-11 nutartis Nr. 3K-3-657/2013; 2014-05-09 nutartis Nr. 3K-3-273/2014).

Pareiškėjas teigia, kad priėmė tėvo palikimą, paimdamas tėvo įrankius, meškeres. Nėra ginčo, kad šie daiktai buvo namuose, kuriuose palikėjas gyveno su sutuoktine ir kuri priėmė palikimą, kreipdamasi į notarą įstatymo nustatyta tvarka ir kuriai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pareiškėjas neginčijo. Priėmusi palikimą ir tapusi turto savininke, S. N.-K. turtą panaudojo savo nuožiūra, nekilnojamąjį turtą – žemės sklypų dalis pardavė, ką patvirtino ir liudytojas V. N., kuris jas nupirko, sandorį sudarė tik su S. N.-K. ir tik kuriai sumokėjo pinigus. Šie duomenys akivaizdžiai rodo, kad E. N. palikimo vienintele paveldėtoja buvo tik S. N.-K. ir kad tokiam paveldėjimui įpėdiniai neprieštaravo, ką patvirtino suinteresuotas asmuo V. V., kuri buvo/yra pirmos eilės įpėdinė kaip ir pareiškėjas.

E. N. palikimo atsiradimo (jo mirties metu (duomenys neskelbtini)), palikimą sudarė tik toks turtas, dėl kurio S. N.-K. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tik 2021 m., po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2YT-425-944/2021, nustatyta, kad mirusiajam kaip paveldėtojui tenka ir jo mirusio tėvo A. N. dalis, kurią turėtų sudaryti dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kurį pareiškėjas ir siekia paveldėti, dėl ko ir kreipėsi su pareiškimu į teismą minėtoje civilinėje byloje.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – pareiškėjo ir suinteresuotų paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas, faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą jame po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Kaip nurodė suinteresuotas asmuo S. N.–K., ji, po vyro mirties, išvyko gyventi į Vilnių ir išvažiuodama, raktus paliko pareiškėjui, prašė prižiūrėti namus. Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose nurodė, kad neprieštaravo pareiškėjui dėl kelių tėvo daiktų pasiėmimo, kuriuos pastarasis pasiėmė dar paveldėtojai S. N.–K. esant namuose, ką parodė liudytojas S. K.. Tokiu pat būdu keletą daiktų pasiėmė ir suinteresuotas asmuo V. V.. Namas, kurio paveldėjimo tikslu pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, palikėjui jo mirties dieną nuosavybės teise nepriklausė. Dėl šios priežasties nei pareiškėjas, nei kiti įpėdiniai (paveldėtojai) jokių palikimo priėmimo veiksmų šio turto atžvilgiu net objektyviai atlikti negalėjo. Minėtame name iki palikėjo mirties gyveno tik palikėjas ir paveldėtoja, pareiškėjas gyveno atskirai, atvykdavo tik į svečius, tėvų aplankyti.

Aptartų duomenų pagrindu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veiksmai, kuriuos jis atliko palikimą priėmusiai neprieštaraujant, neįrodo, jog jais buvo išreikšta akivaizdi jo valia priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą. Reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjas, paėmęs kelis kilnojamuosius daiktus, elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, nenustatyta. Pareiškėjo veiksmai nėra pakankami tam, kad būtų nustatytas palikimo, atsiradusio daugiau nei prieš aštuonerius metus, priėmimo faktas, todėl pareiškimas atmestinas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys V. V. ir S. N.–K. atsiliepimu į pareiškimą prašo skirti pareiškėjui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjo pareikštas pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, jis siekia sutrukdyti paveldėti turtą pagal įstatymą ir piktnaudžiauja procesu bei gaišina kitų proceso dalyvių laiką. Teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų nurodomi pareiškėjo veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Pažymėtina, jog nepagrįsto pareiškimo pateikimas, dar nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.

Teismas sprendžia, jog šiuo atveju tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu ir iniciavo dar vieną procesą iš dalies tarp tų pačių asmenų, tuo pačiu tikslu (paveldėti turtą), nereiškia piktnaudžiavimo procesu ir nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotų asmenų prašymai dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetami kaip nepagrįsti (CPK 95 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo pradėtas procesas yra dėl to paties dalyko, nes civilinėje byloje Nr.e2YT-425-944/2021 jis prašė nustatyti juridinį faktą, kad faktiniu valdymu priėmė prosenelės palikimą, o dabar prašo nustatyti juridinį faktą dėl tėvo palikimo priėmimo. Siekiamas paveldėti turtas tokiu palikimo priėmimo būdu yra tik sudėtinė byloje nagrinėtinų aplinkybių dalis.

2021-11-19 teismo nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, Kretingos rajono 3-ajame notaro biure notarės V. K. vykdomos paveldėjimo procedūros sustabdymas dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paveldėtojai S. N. – K. į po E. N. mirties likusį turtą, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Panaikinti Plungės apylinės teismo 2021-11-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - Kretingos rajono 3-ajame notaro biure notarės V. K. vykdomos paveldėjimo procedūros dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sustabdymą paveldėtojai S. N. – K. į po E. N. mirties likusį turtą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė