Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui R. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. teisme priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašo nustatyti nepilnamečio vaiko G. S. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo R. S. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 320 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti 960 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepilnametė G. S. yra atsakovo duktė. Nuo 2021 m. kovo mėn. atsakovas prie dukters išlaikymo neprisideda, todėl ieškovei vienai tenka užtikrinti vaiko poreikius ir materialinį išlaikymą, jos finansinė padėtis yra sunki, todėl jai padeda artimieji. Ieškovės nuomone, atsakovas turi pareigą dėti pastangas dirbti ir gauti didesnį atlyginimą ir vykdyti savo pareigą – prisidėti prie dukters išlaikymo, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Ieškovės nuomone, ji užtikrina pakankamai geras vaiko gyvenimo sąlygas, nepilnametė dukra gyvena su ja, taip pat nurodo, kad tarp dukters ir ieškovės yra stiprus dvasinis ir emocinis ryšys, mano, kad yra pajėgi užtikrinti saugią aplinką dukrai. Dėl vaiko bendravimo su atsakovu problemų nekyla, nurodo, kad ieškovė dės pastangas šiuos klausimus su atsakovu spręsti tarpusavio sutarimu.

2. Atsakovas R. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

3. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima skyriui yra žinoma nuo 2018 m. lapkričio 27 d., kadangi šeimoje ne kartą fiksuoti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (dėl motinos alkoholio vartojimo), šeimai nustatys socialinių rizikos veiksnių reiškimosi lygis, taikomas atvejo vadybos procesas. Paaiškino, kad teismui negali pateikti šeimos aplinkos sąlygų tyrimo ir vaiko nuomonės išklausymo aktų, kadangi ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu skyriaus specialistams jos nepavyko rasti, kitais būdais su ieškove taip pat nepavyko susisiekti. Skyriaus nuomone, ieškovė pakankamai tinkamai atlieka motinos pareigas, todėl neprieštarauja, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Taip pat nurodė, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai pagal savo galimybes ir vaiko poreikius, todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas ieškinį palaikė jame išdėstytais pagrindais ir motyvais. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai.

5. Išvadą teikiančios institucijos atstovas ieškinį palaikė, nurodė, kad siekiant užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, nepilnamečiui vaikui turėtų būti priteistas ieškovės prašomas 320 Eur išlaikymas. Pažymėjo, kad po to, kai 2020 m. vasario mėn. buvo fiksuotas atvejis dėl ieškovės pasirodymo neblaiviai su vaiku, analogiškos situacijos nebepasikartojo.

6. Byla nagrinėta atsakovui ir ieškovei teismo posėdyje nedalyvaujant, šalys apie teismo posėdį informuotos tinkamai, prašymų nepareiškė, ieškovės interesams atstovauja advokatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters G. S. Ieškovė ir atsakovas santuokos nebuvo sudarę. 2019 m. spalio 29 d. pateiktame rašte nurodyta, kad mergaitė lanko (duomenys neskeltini), mėnesio mokesti 50 Eur; dokumento išdavimo dieną ieškovė buvo skolinga už vaiko ugdymą darželyje. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” barmenės pareigose (2019 m. lapkričio 14 d. darbo sutartis). Išvadą teikiančios institucijos pateiktame 2021 m. rugpjūčio 27 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad skyriaus specialistai apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad ieškovė gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu, kuris dirba užsienyje, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai – ieškovė ir atsakovo dukra (duomenys neskelbtini) bei kita ieškovės dukra (duomenys neskelbtini). VSDFV duomenimis ieškovė už dukrą (duomenys neskelbtini) kas mėnesį gauna 66,17 Eur socialinę išmoką (išmokos skyrimo pagrindas nenurodytas). Pagal ieškovės metinę pajamų ir turto deklaraciją nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. jos su darbo santykiais susijusios ir ligos išmokų pajamos sudarė 4 847,13 Eur. Registrų centro duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys paveldėto buto adresu, (duomenys neskelbtini). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi. VSDFV duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba, VĮ „Regitra“ duomenimis šalių vardu transporto priemonių nėra registruota.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, nurodo, jog ji gali tinkamai ir gerai pasirūpinti vaiku, iki šiol mergaitė visą laiką gyveno su motina, ieškovė dukra rūpinasi gerai. Ginčo dėl nepilnametės G. S. gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra, atsakovo nuomonė šiuo klausimus nežinoma. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

9. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2010; Nr. 3K-3-569/2012; Nr. 3K-3-269/2013).

10. Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, iš jos paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas vaiku nesirūpina. Pagal institucijos pateiktus duomenis ieškovės šeimai taikomos priemonės dėl anksčiau fiksuotų vaiko teisių pažeidimų, tačiau skyriaus specialistas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo paskutinio 2020 m. vasario mėn. fiksuoto atvejo dėl ieškovės netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu, situacija yra pasikeitusi, naujų pažeidimų nefiksuota. 2021 m. kovo 12 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos plane dėl ieškovės šeimos nurodyta, kad ieškovė vykdo plane numatytus įpareigojimus; nuspręsta tęsti socialinių įgūdžių ugdymo palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugą, stiprinti šeimos socialinius įgūdžius; formuoti pozityvios tėvystės įgūdžius.

11. Nustatyti duomenys patvirtina, kad ieškovės atžvilgiu taikytos priemonės buvo veiksmingos, duomenų, kad ji netinkamai prižiūrėtų ir augintų nepilnamečius vaikus, nepateikta. Todėl teismas konstatuoja, kad šalių dukra ieškovės šeimoje jaučiasi saugiai, jos interesai yra užtikrinami, ieškovės gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tinkama nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymuisi ir kt.) patenkinti.

12. Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, įvertinus vaiko amžių, taip pat į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama, kadangi ieškovė užtikrina ir sudaro dukrai tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, vaikui gyvenant su ieškove bus užtikrinama jo raida bei poreikiai.

13. Įvertinus nustatytas aplinkybes, tėvų bei išvadą teikiančios institucijos nuomonę, vaiko interesus, nepilnametės G. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina K. M. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

14. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 320 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės.

15. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

16. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė šiuo metu viena augina ir išlaiko šalių 6 metų nepilnametę dukrą, kuri lanko darželį, taip pat ieškovės šeimoje auga kita nepilnametė dukra (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovas nors iš dalies teiktų išlaikymą dukrai, siekiant nors minimaliai užtikrinti jos poreikius ir interesus, nepateikta. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo pastaruoju metu neprisideda, todėl visi vaiko priežiūros, kasdienio aprūpinimo, sveikatos ir kt. rūpesčiai atitenka tik ieškovei. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ji gauna nedidelį darbo užmokestį, išvadą teikiančios institucijos pateiktame 2021 m. rugpjūčio 27 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad ieškovės darbo užmokestis yra 590 Eur, taip pat ieškovė skyriaus specialistams nurodė, kad gauna 70 Eur išmoką už (duomenys neskelbtini) ir 155 Eur už kitą dukterį (duomenys neskelbtini). Pagal VSDFV duomenis ieškovės vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio iki birželio mėn. sudarė 578 Eur. Duomenų apie ypatingus vaiko poreikius dėl jo sveikatos problemų ar išskirtinių poreikių, kas lemtų papildomų ir reikšmingų išlaidų poreikį, nepateikta. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos detalių skaičiavimų ir įrodymų dėl vaiko poreikių ieškovė nepateikė, nurodo, kad patiria būtinąsias išlaidas vaiko poreikių tenkinimui, laisvalaikiui, lavinimui, ugdymui, būsto išlaikymui ir kt. Išvadą teikiančios institucijos pateiktame Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nenurodyta, kad (duomenys neskelbtini) lanko papildomus užsėmimus, apie papildomas veiklas duomenų byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodo ir ieškovė.

18. Ieškovė apibendrintai nurodo išlaidas, kurias ji patiria dukters išlaikymui, jų neindividualizuoja, todėl nesant objektyvių įrodymų ir skaičiavimų, nėra pagrindo spręsti dėl didesnių išlaidų, nei būtinosios išlaidos vaiko išlaikymui. Teismas atkreipia dėmesį, kad pirmiausia turi būti tenkinami būtinieji vaiko poreikiai, o tik jei yra pakankamai ar papildomų lėšų, gali būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

19. Kaip minėta, ieškovė nurodytų išlaidų konkrečia skaitine suma neįvardina, todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad išlaidos, kurios nepagrįstos rašytiniais įrodymais, iš esmės gali būti laikomos tikėtinai pagrįstomis, nes kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos) ir kt., tačiau jas vertina atsižvelgiant į tai, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė neturėtų viršyti vieno MMA. Nors vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai).

20. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų apie turimas sveikatos problemas teismui nėra pateikta. Šalys neturi įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, atsakovas nedirba, nekilnojamojo turto neturi. Nors pagal bylos duomenis ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė, pažymėtina, kad gyvenamąjį būstą dukrai užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant dukrai gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų kuo daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Kaip minėta, atsakovas išlaikymo vaikui pastaruoju metu nebeteikia.

21. Nuolatinių pajamų neturėjimas iš darbo teisinių santykių nepašalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą dukrai ir užtikrinti būtinas sąlygas jos visapusiškam vystymuisi ir poreikių tenkinimui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra vidutinio ir darbingo amžiaus, duomenų apie jo negalėjimą dirbti byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, todėl jis turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, kad abi šalys turi visas objektyvias galimybes padidinti savo darbines pajamas. Sprendžiant, kokio dydžio išlaikymą priteisti, atsižvelgtina ir į vaiko amžių, jo poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaiko išlaikymui, į tai, jog ieškovė augina ir dar vieną nepilnametį vaiką. Duomenų, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių, nėra. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

22. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur neatskaičius mokesčių arba apytiksliai 468 Eur atskaičius mokesčius, taigi išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 234 Eur, šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti. Ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 320 Eur išlaikymo vaikui dydis viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų, ieškovė jo neįrodė.

23. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaiko poreikius, į pateiktus byloje įrodymus, ieškovės nurodyta suma, reikalinga šalių dukters išlaikymui per mėnesį, mažintina iki 470 Eur (teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytina minimali mėnesinė alga). Toks išlaikymas, teismo nuomone, nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.

24. Vadovaujantis išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punkto nuostatomis, kiekvienam nepilnamečiui vaikui kas mėnesį iš savivaldybės administracijos teikiama 70 Eur išmoka (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinės bylos Nr. e3K-3-164-687/2020), kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti. Todėl nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas 70 Eur ir nustatytina, kad vaiko poreikiams tėvai turėtų skirti 400 Eur, tai yra po 200 Eur. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ši suma yra pakankama išimtinai vaiko poreikiams tenkinti ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei G. S. periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį.

25. Kadangi 2021 m. birželio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi buvo priteistas laikinas išlaikymas vaikui, teismo sprendimu išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnio). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

26. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 960 Eur įsiskolinimą už G. S. išlaikymą, susidariusį laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., kadangi atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti dukrą. Išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 320 Eur per mėnesį.

27. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

28. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

29. Atsakovo nuomonė šiuo klausimus nežinoma, duomenų, kad išlaikymas ieškovės nurodytu laikotarpiu vaikui buvo teikiamas, nepateikta. Todėl atsakovo dukrai (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo tada, kai atsakovas pradėjo tinkamai nebevykdyti pareigos teikti išlaikymą.

30. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

31. Kaip jau teismas nustatė, ieškovė neįrodė jos prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio po 320 Eur. Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, nusprendė, kad išlaikymas vaikui priteistinas po 200 Eur, šis išlaikymo dydis sietinas su orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi, t. y. su minimalia mėnesine alga. Iškėlus bylą teisme, laikinas išlaikymas vaikui taip pat yra priteistas po 200 Eur kas mėnesį. Duomenų, jog atsakovas prie vaiko išlaikymo būtų prisidėjęs kita forma – vaikui skirtais rūbais, avalyne, kitais daiktais bei maistu, nėra. Todėl, remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, siekiant neapriboti atsakovo galimybių teikti nuolatinį išlaikymą ateityje, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad įsiskolinimas priteisiamas retrospektyviai, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikui skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., iš viso 600 Eur.

32. Ieškovė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nereiškia ir nurodė, kad ginčo šiuo klausimu su atsakovu nėra, neprieštarauja, kad atsakovas lankytų dukrą. Ateityje ieškovė geranoriškai sieks netrukdyti ir sudaryti sąlygas jų bendravimui, atsakovo dalyvavimui dukters auklėjime ir ugdyme ir kt. Išvadą teikianti institucija šiuo klausimus išvados neteikė. Remiantis išdėstytais argumentais, ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nėra, todėl ji teismo sprendimu nenustatytina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

33. 2021 m. birželio 8 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui G. S. po 200 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 7 d., iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje. Priėmus teismo sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 149, 150 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

35. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista 100 proc. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktoje pažymoje nurodyta, kad valstybės patirtos ieškovės atstovavimo išlaidos sudaro 405 Eur.

36. Reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 100 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

37. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikiant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 63 proc., todėl už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 90 Eur ((200 Eur x 12 mėn. +600 Eur) x 3 proc.), kuri priteistina iš atsakovo.

38. Iš viso iš atsakovo priteistina 190 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

39. Iš atsakovo taip pat priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos 255 Eur (405 Eur x 63 proc.) išlaidos už advokato pagalbą ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama – ieškove K. M.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters G. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos iki G. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą ieškovei K. M.

Nepilnametės G. S. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jos motiną K. M.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

2021 m. birželio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo priteisimą – panaikinti nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovo R. S. 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo R. S. 255 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Luminor“ bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.