Kauno apygardos teismo nutartis

2025-05-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-148-926/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-15
Bylos Nr.
eAN2-148-926/2025
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00011-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Pažeidėjas
A. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-148-926/2025Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00011-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.2; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 24 d. nutarties, kuria A. L. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2025 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 eurų bauda, taip pat jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių. A. L. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. spalio 6 d., 14.00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, magistralinio kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas antra eismo juosta, persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, toliau tęsdamas savo važiavimą, kirto plačią ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės pusės ir tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų be jokio aiškaus motyvo išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 8, 125 punktų bei 3 priedo 1.2 papunkčio reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Apeliantas Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2025 m. sausio 6 d. nutarimo, kuris iš esmės buvo atmestas ir Institucijos nutarimas, kuriuo A. L. buvo paskirta 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių, paliktas galioti. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad A. L. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, visiškai įrodyta ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais motyvais:

3.1. Skundo autoriaus teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes joje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, apylinkės teismas nevertino pateiktų apelianto rašytinių įrodymų, nenustatė ir nutartyje nepagrindė esminių svarbių aplinkybių, nepateikė motyvuoto sprendimo, dėl ko buvo pažeista pamatinė teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai bei objektyviai ir įvykdyti teisingumą.

3.2. Skunde nurodoma, kad automobilio prietaisų skydelyje užsidegė užrašas „Check engine“, t. y. įspėjimas patikrinti variklį, todėl apeliantas, siekdamas išvengti priverstinio sustojimo ir taip sutrukdyti kitiems eismo dalyviams saugiai vykti toliau, pasuko į kelkraštį, o persirikiavus į kelkraštį ir „pergazavus“ greičio pedalą, įspėjamasis užrašas skydelyje dingo, todėl apeliantas nusprendė važiuoti toliau nesustodamas. Taigi, šis apelianto išsukimas į kelkraštį buvo avarinis dėl galimo automobilio gedimo ir šiuo savo veiksmu, matydamas, kad automobilis rodo įspėjimą apie galimą gedimą, ir nusprendęs priverstinai saugiai sustoti kelkraštyje, apeliantas neatliko jokių veiksmų, susijusių su chuliganišku vairavimu.

3.3. Skundo autorius teigia, kad po šio įvykio dėl galimo automobilio gedimo jis kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo atliktas automobilio remontas ir teismui buvo pateikta 2024 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaita–faktūra, tačiau teismas nevertino automobilio gedimą patvirtinančios PVM sąskaitos–faktūros, nes apeliantas nepateikė šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, nors apeliantas nurodė, jog jam išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą apmokėjo grynaisiais pinigais, bet kvito neišsaugojo. Skunde pažymima, kad apeliantas neturėjo pareigos saugoti ir kaupti jam suteiktų paslaugų ar įsigytų prekių apmokėjimą patvirtinančių kvitų, be to, teismas neišreiškė pastabų dėl pateikto dokumento tikrumo, jo neginčijo ir sprendimą priėmusi Institucija. Taip pat skunde nesutinkama su teismo išvada, kad minėta teismui pateikta PVM sąskaita–faktūra buvo išrašyta 2024 m. spalio 5 d., t. y. prieš pažeidimą, kadangi PVM sąskaita–faktūra išrašyta 2024 m. lapkričio 5 d., t. y. praėjus mėnesiui po gedimo automobilyje atsiradimo, kai servise priėjo eilė automobilio remontui po užregistravimo.

3.4. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nevertino, jog apelianto veiksmai buvo priešingi chuliganišku įvardintam elgesiui, kad apeliantas siekė, jog staiga kelyje atsiradęs automobilio gedimas ir galimas priverstinis sustojimas nesukeltų pavojaus kitiems asmenims, dalyvaujantiems eisme ir vykstantiems ta pačia kryptimi, todėl šis veiksmas niekaip nesusijęs su sąmoningu siekimu demonstruoti KET nesilaikymą, neatsargumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Skundo autoriaus vertinimu, atlikdamas jau minėtą manevrą, jis priverstinai reagavo į situaciją, siekdamas išvengti galimos žalos sau ir kitiems eismo dalyviams ir tokie būtini veiksmai, kai kyla pavojus aplinkiniams, rodo, kad apeliantas stengėsi elgtis atsakingai ir saugiai.

3.5. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nenustatė ir byloje nėra įrodymų, jog apeliantas savo vairavimu demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą, taip pat apelianto veikoje nenustatyta tyčia, o teismas tik formaliai konstatavo, jog jis padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Taip pat teigiama, kad teismas neatsižvelgė, jog apeliantas, atlikdamas manevrą, atliko jį priverstinai, siekdamas išvengti galimos žalos sau ir kitiems eismo dalyviams automobilio sugedimo atveju, be to, teismas nevertino, ar apelianto veiksmai buvo pagrįsti ir ar jis veikė protingai, atsižvelgdamas į situaciją, kuri lėmė priverstinį manevrą, todėl buvo priimtas neteisingas procesinis sprendimas.

3.6. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į apelianto prašymą švelninti jam skirtą administracinio poveikio priemonę ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonių atėmimo, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skundo autoriaus teigimu, teismas neteisingai sprendė, jog apeliantas nepateikė jokių duomenų dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, nes apeliantas pateikė darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą, jog jis šiuo metu dirba objekte (duomenys neskelbtini) ir jam priskirtas tarnybinis automobilis, kuriuo į minėtą objektą kasdien vyksta ne tik pats apeliantas, bet dar ir veža kitus įmonės darbuotojus.

3.7. Skunde teigiama, kad byloje nėra duomenų apie chuliganiškas apelianto paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė, o vien tik transporto priemonės vairavimas, atliekant veiksmus, kuriuos atliko apeliantas, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; avarinės situacijos sudarymo ir kt.) savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos.

3.8. Skunde teigiama, kad teismas nevertino aplinkybės, jog administracinio poveikio priemonės taikymas sąlygotų apelianto atleidimą iš darbo, kai jo darbinės pajamos yra vienintelis šeimos pargyvenimo šaltinis, juo labiau, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų apeliantas vienas augina nepilnametį sūnų, kurį pilnai išlaiko. Skundo autoriaus teigimu, teisės vairuoti atėmimas reikštų, kad apeliantas negalėtų tinkamai vykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, kurį augina vienas, bei vykdyti kitus kasdienius įsipareigojimus, o tai darytų neigiamą poveikį jo asmeniniam gyvenimui bei sveikatai.

Atsiliepimas

4. Institucija Kauno apygardos teismui pateiktu atsiliepimu prašo apelianto skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas intensyvaus eismo kelyje dienos metu, dėl ko akivaizdu, kad jo veiksmus matė daug kitų eismo dalyvių, apvažiuodamas kitas transporto priemones iš dešinės pusės kelkraščiu, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie judėjo savo juostose ir taip sukėlė realų pavojų eismo saugumui – sau ir kitiems eismo dalyviams. Institucijos vertinimu, būtent kitų transporto priemonių, besilaikančių KET reikalavimų, apvažiavimas iš dešinės kelkraščiu ir rodo apelianto išreikštą nepagarbą šiems eismo dalyviams, jo siekį tenkinti tik savo interesą ilgai nelaukti ir greičiau pasiekti kelionės tikslą, todėl apelianto veiksmai buvo nulemti jo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų apelianto motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Atsiliepime teigiama, kad šiuo konkrečiu atveju apelianto vairavimas, koks užfiksuotas vaizdo įraše, vertinamas kaip vairavimas, kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui.

4.2. Institucija atsiliepimu kategoriškai nesutinka su apelianto skundo argumentais, jog nurodomas automobilio gedimas yra pagrindas vairuoti transporto priemonę itin pavojingai, šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus bei sukeliant realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Institucija taip pat nurodo, kad kaip matyti iš byloje esančios 2024 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitos–faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai buvo atlikti nenustatytam automobiliui bei kad sąskaitą pasirašė apeliantas. Institucijos teigimu, iš pateiktos sąskaitos visiškai neaišku nei kokiam automobiliui buvo atlikti remonto darbai, nei kokiam asmeniui ši paslauga buvo suteikta, aišku tik tiek, jog sąskaita buvo išrašyta dieną prieš nusižengimo padarymą ir kad sąskaitą pasirašė apeliantas.

4.3. Institucijos vertinimu, akivaizdu, kad apeliantas veikė tyčia iš chuliganiškų paskatų ir bet kokiais būdais bando iš­vengti administracinės atsakomybės dėl padarytų KET pažeidimų. Atsiliepime pažymima, kad apelianto pateikta gynybinė versija, net jeigu ir iš tikrųjų buvo automobilio gedimas, niekaip negali pateisinti jo padarytų veiksmų pavojingumo, kadangi asmuo turi kelyje elgtis atsakingai, esant automobi­lio gedimui, dėl kurio automobilis negali būti eksploatuojamas, turi sustoti ir imtis veiksmų, kuo skubiau pašalinti transporto priemonę iš vietos, kurioje draudžiama stovėti arba sustoti artimiausioje vietoje, kurioje galima stovėti, tačiau apeliantas šių veiksmų neatliko ir jo veiksmai niekaip negali būti pateisinami kaip būtinasis reikalingumas, nes dėl tariamo automobilio gedimo nei jam pačiam, nei kitiems asmenims joks pavojus nebuvo kilęs.

4.4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas savo poziciją dėl padaryto pažeidimo keitė ir gynybinė versija dėl automobilio gedimo atsirado tik vėliau, t. y. bylos nagrinėjimo Institucijoje metu ir pateiktame skunde bei buvo palaikyta teisminiame bylos nagrinėjime, o pirminiame paaiškinime, pateiktame iš karto po nusižengimo padarymo, apeliantas teigė, kad važiuodamas pirma juosta kairėje puse neišlaukęs pralenkė abi mašinas per dešinę pusę, per ištisinę juostą, nes skubėjo pas žmonos tėtį.

4.5. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nei apelianto atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, o patikrinus asmens baustumą, matyti, jog per paskutinius 5 metus apeliantas administracine tvarka baustas 7 kartus, nors paskirtos baudos sumokėtos, šios aplinkybės jį charakterizuoja neigiamai ir parodo, jog asmuo piktybiškai nesilaiko įstatymų bei visuomenėje priimtų moralės normų. Institucijos nuomone, Kauno apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, jog apeliantui inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, yra pilnai įrodytas ir paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs A. L. apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, susipažinęs su skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvais ir administracinio nusižengimo bylos duomenimis, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad apeliantas vairavo chuliganiškai, sukėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ir jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos laikantis ANK 32, 34 straipsnių nuostatų. Tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų vertinimą, jog byloje esančių įrodymai nepatvirtina būtinųjų ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, savaime nereiškia, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymo

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. L. neneigia pažeidęs KET 8, 125 punktų bei 3 priedo 1.2 papunkčio reikalavimus, t. y. kad važiuodamas antra eismo juosta, persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, toliau tęsdamas savo važiavimą, kirto plačią ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės pusės, tačiau nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai.

7. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl ne teismo tvarka priimto Institucijos nutarimo, ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. L. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad A. L. vairavo automobilį chuliganiškai, teismo išvados pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl A. L. ginčijamo fakto vairavus automobilį chuliganiškai įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, nesutikti su apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo tiesioginis objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Ši administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, t. y. veikos turinys atskleidžiamas kitame teisės akte – atitinkamai KET nuostatose, taigi ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas objektyviai pasireiškia atitinkamais KET pažeidimais. Nagrinėjamoje byloje ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikos požymis susietas su KET 8, 125 punktų bei 3 priedo 1.2 papunkčio reikalavimų pažeidimais. KET 8 punkte nurodyta, jog „eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti <...> Taisyklių 3 priede <...>. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.“ ANK 125 punkte nustatytas draudimas transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės. KET 3 priedo 1.2 papunktyje nustatyta, kad plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; atskiria važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui; atskiria eismo juostą nuo maršrutinio transporto stotelės; atskiria dviračių juostą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba kelio ženklai „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ negalioja. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, t. y. vien teisės pažeidimas (-ai) užtraukia administracinę atsakomybę, nepriklausomai nuo to, ar dėl to kilo tam tikrų padarinių.

9. Apibūdinant subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

10. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad A. L., vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas antra eismo juosta, persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, toliau tęsdamas savo važiavimą, kirto plačią ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, apvažiuodamas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės pusės. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdu, kad apeliantas važiuoja antra juosta už krovininio sunkvežimio ir staiga rodo posūkį į dešinę, padidiną greitį persirikiuoja į pirmą juostą, vėliau į kelkraštį, tada aplenkia pirma juostą važiavusį lengvąjį automobilį ir grįžta į pirmą važiuojamąją juostą. Šių aplinkybių neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau teisinasi, jog nurodytus veiksmus atliko automobilio prietaisų skydelyje užsidegus užrašui „Check engine“, t. y. įspėjimui patikrinti variklį, dėl ko siekė išvengti priverstinio sustojimo ir trukdymo kitiems eismo dalyviams saugiai vykti toliau, chuliganiškų paskatų neturėjo.

11. Pažymėtina, kad KET 5 punkte įtvirtinta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju padarytas administracinis pažeidimas kėlė grėsmę tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir eismo saugumui. Administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kad apeliantas, važiuodamas antra eismo juosta paskui sunkiasvorę transporto priemonę, padidina greitį ir rodo dešinį posūkio signalą, persirikiuoja į pirmą eismo juostą, posūkio signalas tuo metu išjungiamas, kerta plačią ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, aplenkia iš dešinės pirma eismo juosta važiuojančią transporto priemonę ir vėl kirsdamas ištisinę horizontaliojo kelio ženklinimo liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, grįžta į pirmą eismo juostą (įrašo laikas nuo 00:00:06 iki 00:00:12). Apelianto vairuojamos transporto priemonės greitis visų atliktų manevrų metu, kurie truko maždaug 6 sekundes, nekito, t. y. apeliantas greičio nebuvo nei sulėtinęs, nei dar labiau padidinęs. Taigi, akivaizdu, kad toks apelianto manevravimas kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams.

12. Kritiškai vertintos apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jo neteisėtus veiksmus lėmė automobilio gedimas. Visų pirma aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomas automobilio gedimas nesuteikia teisės transporto priemonių vairuotojams ignoruoti esamos eismo situacijos bei nesilaikant kelio ženklinimo, kelti grėsmę eismo saugumui. Kaip numatyta KET 9 punkte, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai niekaip nepagrindžia apelianto teiginio, kaip šiuo atveju avarinis automobilio sustojimas būtų sukėlęs didesnę žalą už atliktus neteisėtus vairavimo manevrus (važiuojant antra eismo juosta, persirikiavimas į pirmą eismo juostą ir tęsiant važiavimą, plačios ištisinės horizontaliojo kelio ženklinimo linijos, žyminčios važiuojamosios dalies kraštą, kirtimas bei ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas iš dešinės pusės). Kaip minėta, apeliantas teigia, kad dėl galimo automobilio gedimo, nusprendė persirikiuoti į kelkraštį, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams saugiai vykti toliau, o įspėjamajam pranešimui apie automobilio gedimą dingus tuo metu, kai jis jau buvo persirikiavęs į kelkraštį, priėmė sprendimą nestodamas važiuoti toliau. Pažymėtina, kad remiantis KET 91.7 papunkčiu, vairuodamas techniškai netvarkingą automobilį, siekdamas apie tai informuoti kitus eismo dalyvius, apeliantas privalėjo važiuodamas įjungti avarinės šviesos signalizaciją, tačiau to nepadarė. Be to, kaip minėta, vaizdo įraše užfiksuota, kad visų manevrų atlikimo metu, kurie truko apie 6 sekundes, apelianto vairuojamos transporto priemonės greitis nekito (nei lėtėjo, nei greitėjo), todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas į kelkraštį įvažiavo dėl automobilio gedimo ir kad po atliktos akceleracijos dingus įspėjamajam gedimo pranešimui nestodamas nuvažiavo toliau, vertintini kritiškai. Aptartų aplinkybių visuma kelia pagrįstų abejonių apelianto teiginiu, jog padarytas administracinis pažeidimas buvo įtakotas automobilio gedimo, o ne chuliganiškų paskatų.

13. Be to, kaip teisingai nurodė tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas, A. L. savo poziciją dėl priežasties, lėmusios jo neteisėtus veiksmus, proceso metu keitė. Apeliantas savo 2024 m. lapkričio 6 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pažeidimą įvykdė dėl to, jog skubėjo pas žmonos tėtį, tuo tarpu bylą žodinio proceso tvarka nagrinėjant Institucijoje jau nurodė, kad vairuojant, automobilio prietaisų skydelyje pamatė informacinį pranešimą „check engine“, dėl ko nežinodamas, ar saugu važiuoti, nusprendė persirikiuoti į kelkraštį ir sustoti, o Kauno apylinkės teismui pateiktame skunde taip pat papildomai nurodė, jog persirikiavus į kelkraštį ir „pergazavus“ greičio pedalą, minėtas informacinis pranešimas dingo, todėl nusprendė važiuoti toliau nesustodamas. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks apelianto iš esmės skirtingų versijų pateikimas kelia pagrįstų abejonių jo teiginių pagrįstumu. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo versiją apie automobilio gedimą patvirtina ir jo pirmosios instancijos teismui pateikta MB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita–faktūra, kurią pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai. Šiuo atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo teiginys, kad minėta sąskaita–faktūra buvo išrašyta prieš pažeidimą yra neteisingas, nes šio dokumento data nurodoma 2024 m. lapkričio 5 d., o ne 2024 m. spalio 5 d., tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta PVM sąskaita–faktūra patvirtina apelianto teiginį dėl automobilio gedimo. Kaip teisingai nurodo Institucija atsiliepime bei skundžiamoje nutartyje, aptariamoje PVM sąskaitoje–faktūroje nenurodoma, kokiam automobiliui MB „(duomenys neskelbtini)“ atliko remonto darbus. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių sąskaitos–faktūros apmokėjimą, kadangi apelianto nuomone, jis neturėjo pareigos tokių duomenų saugoti ir kaupti. Tačiau įvertintina ta aplinkybė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita–faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2024 m. lapkričio 5 d., t. y. praėjus mėnesiui po administracinio nusižengimo įvykdymo, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, kada apeliantas kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“, kurią dieną buvo sutarta ir kada faktiškai buvo pristatytas automobilis remonto darbų atlikimui, be to, kaip minėta, nėra aišku ir kokiam automobiliui remonto darbai buvo atlikti pagal aptariamą PVM sąskaitą–faktūrą, o tai, kad sąskaitą priėmė apeliantas taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog būtent jo automobilis buvo remontuojamas. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita–faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2024 m. lapkričio 5 d., o apeliantas byloje pateiktame 2024 m. lapkričio 6 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad administracinį pažeidimą įvykdė dėl skubėjimo pas žmonos tėtį, o ne dėl automobilio gedimo. Aptartų aplinkybių visumoje konstatuojama, kad apelianto pateikiami argumentai bei rašytiniai duomenys nepatvirtina jo teiginio dėl buvusio automobilio gedimo, įtakojusio administracinio pažeidimo padarymą, buvimo, todėl tokie apelianto parodymai vertintini kaip jo pasirinkta gynybinė versija.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad savo veiksmais A. L. sukėlė pavojingą situaciją, atitinka byloje esančių įrodymų turinį. Šios nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo eismo saugumo prasme buvo abejingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Tokiais savo iššaukiančiais veiksmais apeliantas demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitų automobilių vairuotojams, tyčia negerbė kitų eismo dalyvių, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad aptartais apelianto veiksmais buvo sukeltas pavojus tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir pačiam apeliantui. Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o manevrai, t. y. įvažiavimas į kelkraštį, kertant plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, važiavimas kelkraščiu, apvažiuojant iš dešinės pirmoje ir antroje eismo juostoje važiavusias transporto priemones, rikiavimasis atgal į pirmą eismo juostą vėl kertant plačią ištisinę kelio ženklinimo liniją, buvo nulemtas vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų apelianto motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Tokie veiksmai Institucijos ir Kauno apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad A. L., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, apylinkės teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo padaryta išvada, jog A. L. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, įrodyta ir abejonių nekelia.

Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės

15. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir palikti galioti Institucijos nutarimo dalį, kuria skirta administracinio poveikio priemonė. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. A. L. skirta lygi vidurkiui sankcijoje numatyta bauda (500 eurų) ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, jos terminą nustatant lygų vidurkiui, t. y. 18 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad apeliantui pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas proporcinga padarytam nusižengimui ir apelianto asmenybei.

16. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

17. Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

18. Apeliantas savo prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo grindžia tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo, šeimos poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad apelianto nurodytos aplinkybės nėra niekuo išskirtinės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/20218, 2AT-15-788/2024). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, visos aplinkybės, dėl kurių apeliantui reikalinga teisė vairuoti, buvo jam žinomos ir prieš nusižengimo padarymą, todėl kilusios pasekmės yra jo paties elgesio rezultatas. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Be to, nors skunde nurodoma, kad apeliantas dėl darbo pobūdžio turi vykti jam priskirtu tarnybiniu automobiliu į objektus kituose miestuose, tačiau taip pat nurodoma, kad į darbo vietą vyksta ne tik apeliantas, bet ir kiti įmonės darbuotojai, todėl spręstina, kad šiuo atveju apeliantui taikoma administracinio poveikio priemonė nesukelia neproporcingų suvaržymų, dėl kurių apeliantas negalėtų vykdyti savo darbinių funkcijų, kas sąlygotų jo atleidimą iš darbo, kadangi apeliantas į objektus gali vykti kartu su kitais įmonės darbuotojais.

19. Be to, sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, pažymėtina, kad A. L., kaip teisingai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje, KET pažeidimus padarė visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir A. L. charakterizuoja labiau neigiamai. Taip pat ir byloje esantys duomenys A. L. charakterizuoja kaip itin nedrausmingą ir KET reikalavimų linkusį nepaisyti vairuotoją. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad A. L. administracine tvarka baustas vien tik už šiurkščius KET pažeidimus (greičio viršijimą) ir turi šešias galiojančias nuobaudas, kas neigiamai charakterizuoja apeliantą. Taigi, akivaizdu, jog A. L. nėra drausmingas bei atsakingas vairuotojas ir reikiamų išvadų iš ankstesnio savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja.

20. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad A. L. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, ką pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, todėl jų naikinti ar švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, kad administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

21. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartis paliekama nepakeista ir A. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. kovo 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Vingilė