Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Skunde nurodoma, jog Pareiškėjo nuomone, Institucijos priimtas ginčijamas nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo naikintinas žemiau jo pateikiamais išsamiais motyvais ir argumentais:

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-485/2019).

Šiuo atveju pasisakytina, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjas S. M. buvo faktinis darbdavys, t. y. jis neatitinka nelegalaus darbo subjektui keliamų reikalavimų, todėl negali būti traukiamas atsakomybėn už nelegalų darbą.

Pažymėtina, kad šalia pareiškėjui priklausančių patalpų, (duomenys neskelbtini), pareiškėjas apsiėmė statyti lauko sceną šalia esančiame parke, bei tam tikslui, rangos darbams atlikti, pasamdė UAB „Prospectum“. Prie scenos statybų dirbo UAB „Prospectum“ darbuotojai A. P., R. B. ir E. K.. Šiems UAB „Prospectum“ darbuotojams, kurie dirbo savarankiškai, pareiškėjas leido naudotis jam priklausančiomis patalpomis, elektra, bei kitomis priemonėmis, įrankiais, kurių jiems reikėjo atliekant paminėtus rangos darbus kaimo parke.

K. P., daug metų kartu su broliu A. P. dirbo UAB “Spectum pro”, kuriai vadovavo pareiškėjas (ką patvirtina ANK bylos medžiaga), tačiau tiek K. P., tiek A. P. buvo atleisti iš darbo UAB „Spectum pro“ iškėlus bankroto bylą. A. P. paaiškino pareiškėjui, kad jie iš karto po to pradėjo dirbti į UAB „Prospectum“. Kadangi K. turėjo daug bėdų dėl alkoholio vartojimo tiek ne darbo metu, tiek darbo, jis buvo atleistas iš darbo, nors buvęs darbdavys UAB „Prospectum“ stengėsi visomis išgalėmis pagelbėti K. P., kad tik šis dirbtų, būtų užimtas ir nepiktnaudžiautų alkoholiu.

Kai prie kaimo bendruomenės scenos pradėjo dirbti UAB „Prospectum“, jos darbuotojas A. P. paklausė pareiškėjo ar neatsirastų kokių nors užsakymų, kuriuos galėtų atlikti jo brolis K. , kuris jau eilė mėnesių buvo be darbo. 2024-08-02 kartu su A. P. atvažiavo ir jo brolis K. Pareiškėjas papasakojo, ką šiuo metu daro, kokius klientų užsakymus vykdo, aprodė patalpas. Tačiau dėl pagalbos atliekant tam tikrus užsakymus pareiškėjas su K. P. net nesitarė, nes pats K. pareiškė, kad visai neseniai užsiregistravo užimtumo tarnyboje ir jam priklauso bedarbio išmokos. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jis galėtų samdyti K. P. tik konkretiems užsakymams atlikti ir tik pagal poreikį jam veiklą vykdant pagal pažymą, nes užsakymų nėra daug ir apimtys nėra didelės. Tačiau K. P. tokia veiklos forma ir siūlomas paslaugų teikimas pagal poreikį atliekant tam tikrus užsakymus pareiškėjui, netiko, nurodžius, kad šiuo metu gauna bedarbio pašalpą, be to nėra raštingas, tad bijo popierizmu susijusių su individualios veiklos vykdymu. Taip pasiklabėję, pareiškėjas ir A. P. bei jo brolis K.ir išsiskyrė nieko konkrečiai nesutarę. Pareiškėjas matė, kad likusią dienos dalį K. P. praleido parke žiūrėdamas kaip dirba jo buvę kolegos ir brolis, UAB „Prospectum“ darbuotojai. Pareiškėjas realiai norėjo padėti K. P., kaip žmogui, nes pažinojo tiek jį patį, tiek jo brolį, tiek jo sūnų daugelį metų.

Pareiškėjo žiniomis, kai 2024-08-06 atvyko Institucijos atstovai atlikti patikrinimo, UAB „Prospectum“ darbuotojai A. P., R. B. ir E. K. buvo pareiškėjo patalpose ar šalia jų, jiems pareiškėjas buvo palikęs raktus nuo patalpų. Jie naudojosi pareiškėjo ir savo įrankiais bei pasijungdavo elektrą iš jo patalpų. Tuo tarpu, 2024-08-05, pirmadienį, ir dalį 2024-08-06 antradienio pareiškėjas buvo išvykęs į Klaipėdą, kur montavo suolus Vytauto Didžiojo gimnazijoje (yra išrašyta sąskaitą gimnazijai 08.02 data, pridedama) ir net nežinojo, kad K. P. tą pirmadienį/antradienį praleido kartu su savo broliu A. P., ir kitais buvusiais UAB „Prospectum“ darbuotojais šalia esančiame parke, šalia jo patalpų. Paminėti asmenys informavo pareiškėją, kad kai atvažiavo Institucijos atstovai, K. P. kartu su R. B. stovėjo prie priėjimo j patalpas (garažo vartų) ir rūkė. Taigi, priešingai nei nurodyta Institucijos skundžiamame nutarime, jokių dirbančių asmenų pareiškėjui priklausančiose patalpose nebuvo ir negalėjo būti, bei tuo labiau jokiu atveju negalėjo būti nustatyta, kad pareiškėjas K. P. leido dirbti darbininko darbą, bei, kad šis dėjo ar galėjo dėti j obliavimo stakles ruošinius pareiškėjo naudai. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad paminėtų UAB „Prospectum“ darbuotojų net neapklausė ir šiai bylai reikšmingų aplinkybių susijusių su atliktu patikrinimu nesurinko ir neištyrė. Todėl pareiškėjas prašys teismo šiuos UAB „Prospectum“ darbuotojus apklausti liudytojais, kurie neabejotinai galės patvirtinti, kad K. P. realiai nepradėjo dirbti ir nedirbo / neteikė paslaugų pareiškėjui, kad jis nebuvo pavaldus pareiškėjui ir jo naudai neatliko jokių darbo funkcijų (darbų) pareiškėjo patalpose laikotarpiu nuo 2024-08-01 iki 2024-08-06 d.

Tuo tarpu paties K. P. duoti paaiškinimai Institucijai, pareiškėjo nuomone, yra nelogiški, prieštaringi, iš esmės neteisingi ir patikimumo prasme - abejotini, nes pareiškėjui pasiteiravus K. P. kodėl jis tokius paaiškinimus pateikė Institucijos atstovams, jis atsakė, kad labai išsigando, pasimetė ir prikalbėjo visokių nebūtų dalykų ir nesąmonių. Pavyzdžiui, K. P. paaiškinimuose nurodyta, kad nuo 2024-08-01 d. 8 vai. ryto, bandė dirbti UAB „Balta pieva“, nors pareiškėjas nėra nei šios bendrovės vadovas, nei darbuotojas. Be to, byloje paaiškinimus davė ir šios bendrovės vadovas R. V., kuris paaiškino, kad su K. P. dėl darbo UAB „Balta pieva“ nesitarė ir jis joje nebedirbo, kad jam nebuvo žinoma, kad K. P. dirbo šiose patalpose. Be to, viena vertus, šiuose paaiškinimuose, kurie buvo surašyti Institucijos atstovo S. N. ranka, nurodyta, kad neva K. P. į obliavimo stakles dėjo ruošinius, dirbo ceche, esančiame (duomenys neskelbtini), nors kita vertus, juose taip pat nurodyta, kad K. P. dėl darbo užmokesčio su pareiškėju konkrečiai nebuvo sutarę ir, kad dėl jo įdarbinimo su pareiškėju dar nesitarė, kas rodo, kad šie byloje esantys K. P. paaiškinimai yra prieštaringi, nėra patikimi, bei vertinti kritiškai. Todėl bylą nagrinėjant teisme prašysime gerbiamo teismo apklausti K. P. kaip liudytoją, siekiant išsiaiškinti ir tiksliai bei objektyviai nustatyti šiai bylai reikšmingas aplinkybes.

Taigi, pareiškėjo nuomone, šios bylos aplinkybės, neatitinka darbo santykių požymių; t. y. įvertinus Institucijos surinktus įrodymus, yra akivaizdu, kad byloje nėra jokių faktų, kurie galėtų patvirtinti, kad tarp pareiškėjo ir K. P. buvo susiklostę darbo santykiai.

Pažymėtina, kad apmokėjimo už darbą santykiai yra būdingi ne tik darbo, tačiau ir santykiams kylantiems iš susitarimų, kurių dalykas - paslaugų teikimas bei kitoms ekonominės veiklos rūšims. Ekonomiškai priklausomas darbas gali būti atliekamas ir kito asmens labui ir savarankiškai. Tačiau šiuo atveju taip pat nėra jokių duomenų byloje, kad šalys būtų sutarę dėl mokamo atlyginimo. Pažymėtina, kad ginčijamame nutarime apie tai apskritai netgi nėra nurodoma ir užsimenama apie šį būtiną konstatuoti darbo santykių požymį, tam kad asmuo būtų traukiamas atsakomybėn už nelegalų darbą. Taigi, Institucija nesurinko ir nepateikė jokių įrodymų į bylą, kurie rodytų, kad pareiškėjas ir K. P. būtų taręsi dėl atlyginimo ir tuo labiau, kad būtų buvęs mokamas K. P. koks nors atlyginimas už jo paslaugas (atliekamas funkcijas), kaip yra darbo teisiniuose santykiuose. Todėl darytina išvada, kad Institucija taip pat neįrodė šio darbo santykių požymio.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad K. P. būtų įsipareigojęs atlikti konkrečią darbo funkciją, kad bus dirbama pagal pareiškėjo nustatytą darbo tvarką ir/ar laiką. Institucija šiuo atveju formaliai tik ginčijamame nutarime nurodė, kad neva K. P. atliko darbo funkcijas ir, paklusdamas darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai darbo tvarkai. Tačiau bylos medžiaga rodo priešingai, kad jokių valdingų įgaliojimų K. P. atžvilgiu pareiškėjas neturėjo ir negalėjo turėti (K. P. realiai net nepradėjus dirbti ar teikti paslaugų pareiškėjo naudai), taigi tarp jų nesusiklostė šiuo atveju būtinas darbo santykiams pavaldumo ryšys. Šiuo atveju institucija taip pat nesurinko duomenų, kurie neginčytinai ir akivaizdžiai patvirtintų, kad pareiškėjas ribojo K. P. savarankiškumą ir kad jis laikėsi jo nustatytos kažkokios tvarkos ir pakluso jo, kaip menamo darbdavio, nurodymams.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau paminėta, akivaizdu, kad nėra jokių įrodymų, jog K. P. kaip nurodyta skundžiamame Institucijos nutarime realiai dirbo kokį nors darbą pareiškėjo naudai. Nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad tarp pareiškėjo ir K. P. būtų susiklostę darbo sutarties požymių turintys santykiai, nes nebuvo sudarytas joks susitarimas su K. P. dėl jo darbo pareiškėjui. Be to, nėra jokių duomenų, kad K. P. dirbo paklusdamas kokiai nors pareiškėjo nustatytai darbo tvarkai pagal jo pavedimą. Su juo nebuvo aptarta nei darbo laiko norma, nei konkretus darbo laikas, nei konkrečios darbo funkcijos, nei naudotinos priemonės, nei darbo užmokestis, nei konkreti darbo vieta, nei kitos svarbios aplinkybės darbo sutarčiai sudaryti. Kaip jau buvo nurodyta, jis tiesiog informavo K. P. apie galimybę samdyti jį ne pagal darbo sutartį, o tik konkretiems užsakymams atlikti ir tik pagal poreikį pastarajam veiklą vykdant pagal pažymą, nes užsakymų nėra daug ir apimtys nėra didelės. Todėl administracinio nusižengimo byla pareiškėjo atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant visų būtinų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 str. 1 dalyje, sudėties požymių. To gerbiamo teismo administracinėn atsakomybėn traukiamas pareiškėjas ir prašo.

Dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos (baudos) mažinimo - jeigu teismas pripažintų, kad pareiškėjo visgi buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje (su kuo pareiškėjas nesutinka), šiuo atveju akivaizdu, kad jis nepasižymi ir negali pasižymėti dideliu pavojingumu, nes iš esmės nėra padaryta jokios žalos, nėra jokios konkurencijos iškreipimo, kuris būdingas, pavyzdžiui, nelegalaus darbo įmonėse atvejais, o toks pažeidimas šiuo atveju turėtų būti laikomas kaip visiškai atsitiktinis, ką patvirtina ir bylos medžiaga bei tai, kad pareiškėjas niekada nebuvo baudžiamas už tokio pobūdžio pažeidimus, ir kad pati Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą jokių sunkinančių aplinkybių skirdama nuobaudą nenustatė. Pažymėtina, kad Institucijos skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirta bausmė - 2 100 Eur bauda yra labai griežta ne tik pareiškėjui, vykdančiam individualią veiklą ir gaunančiam gana nedideles mėnesines pajamas, bet gali sukelti dideles finansines pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimai (pareiškėjas augina du nepilnamečius vaikus). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis ir įrodymus, pareiškėjo nuomone, net ir minimalios straipsnyje už nelegalų darbą nurodytos nuobaudos skyrimas būtų neadekvatus pažeidimo (kurio pareiškėjas nepripažįsta) aplinkybėms, pažeistų protingumo ir sąžiningumo principus, todėl pareiškėjas prašo gerbiamo teismo į šias aplinkybes atsižvelgti ir paskirti pareiškėjui šiuo konkrečiu atveju švelnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą - 300 Eurų baudą arba apskritai neskirti administracinės nuobaudos.

VDI išanalizavusi S. M. atstovo skunde išdėstytus argumentus su jais kategoriškai nesutinka dėl žemiau teikiamų priežasčių ir motyvų.

Darbdavys - asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio - juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio - fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ((Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 21 straipsnio 3 dalis).

Darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 straipsnis). Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis). DK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Atkreiptinas dėmesys, jog DK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (DK 32 straipsnio 1 dalis). DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis).

Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - LR UĮ) 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;

2) dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų (toliau - skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės.

Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui - fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio - juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui - nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų (ANK 95 straipsnio 1 dalis).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais - darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. S. M. buvo inkriminuoti abu alternatyvūs veiksmai - nesudarymas darbo sutarties raštu ir nepranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo K. P. priėmimą į darbą.

Skunde atstovas teigia, kad bylos aplinkybės neatitinka darbo santykių požymių bei pateikė savo argumentus bei samprotavimus.

Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio pagrindu (pagal šiuo metu galiojantį ANK 95 straipsnį), o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai;

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-132-557/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-172-309/2017 irki).

Kaip minėta, pirmasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis - realus asmens darbas. Byloje esantys duomenys neabejotinai įrodo, kad K. P. 2024 m. rugpjūčio 1-6 dienomis (imtinai) vykdė darbo funkcijas darbdavio - fizinio asmens S. M. naudai. Šį faktą patvirtino K. P. savo paaiškinime: „Nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. 8.00 val. bandau dirbti UAB „Balta pieva“ darbininku. Į obliavimo stakles dėjau ruošinius. Dirbau ceche, esančiame (duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys, kad K. P. galimai nežinojo pas ką jis dirba - UAB „Balta pieva“ ar pas S. M. kaip fizinį asmenį. Iš byloje surinktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad S. M. buvo UAB „Balta pieva“ direktorius, tačiau šioje įmonėje nedirba nuo 2022 m. gegužės 12 d. Taip pat UAB „Balta pieva“ veiklą vykdė būtent ceche, esančiame (duomenys neskelbtini) Tačiau dėl darbo sąlygų K. P. tarėsi su S. M.. Antrasis elementas - darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo susitarimas tarp darbdavio S. M. ir darbuotojo K. P. (K. P. paaiškinimas: „Dėl darbo kalbėjau su S. M. 2024-08-21“). Minėtas darbuotojas dirbo darbininko darbo funkciją (tai nurodyta K. P. paaiškinime: „Pareigų pavadinimas - darbininkas. Į obliavimo stakles dėjau ruošinius. Man reikėjo apdirbti lauko baldų detales“), darbuotojas dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei atlygintinai (K. P. paaiškinimas: „Kokius darbus ir kaip daryti parodė ir nurodė S. M.. Dėl konkretaus darbo laiko nesutarėme. Šiandien dirbsiu iki 16.30 val. Dėl darbo užmokesčio S. M. konkrečiai nebuvome sutarę. Man išdavė darbo pirštines, ir apsauginius akinius. įrankiai ir įranga, kuriais naudojausi man nepriklauso, visi jie buvo ceche prieš man atvykstant.“).

Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Teismai suformavę praktiką, jog jeigu ir neįrodytas darbo užmokesčio suderėjimo (sulygimo) faktas, tai ši aplinkybė nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41(3) straipsnį (šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 95 straipsnį) (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 575-3202/2011).

Trečiasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis - nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Rašytinė darbo sutartis tarp S. M. ir darbuotojo K. P. nebuvo sudaryta, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nebuvo pranešta apie darbuotojo K. P. priėmimą į darbą.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius nusižengimo požymius, o būtent tai, kad S. M., būdamas darbdaviu fiziniu asmeniu ir žinodamas, jog yra atsakingas už tinkamą darbo santykių įforminimą, nepasirūpino reikiamų dokumentų (darbo sutarties ir 1-SD formos pateikimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai) sutvarkymu ir neužtikrino, kad nebūtų vykdomas nelegalus darbas.

Svarbu paminėti, kad nustatant subjektą administracinės atsakomybės taikymui pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo įvertinti faktai, kad tiek cechas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. I. 23-24), tiek jame esantys medienos apdirbimo įrenginiai (b. I. 26-30) asmenine nuosavybės teise priklauso S. M.. Be to S. M. nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. vykdo individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 637443 ir iš šios veiklos gauna pajamas. Kelios iš registruotų vykdomų veiklų yra: baldų gamyba (EVRK kodas - 310000) (b. I. 22), staliaus dirbinių įrengimas (EVRK - 433200). Todėl įvertinus visus byloje surinktus duomenis bei vadovaujantis DK 21 straipsnio 3 dalimi administracinės atsakomybės taikymui pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo pasirinktas tinkamas subjektas (S. M.).

Nors atstovas neigia akivaizdžiai nenuginčijamus bylos medžiagoje esančius įrodymus, administracinio nusižengimo protokole jam inkriminuotas bei nutarime nustatytas aplinkybes bei savo kaltę, tačiau kritiškai vertintini atstovo skunde išdėstyti argumentai, nes jie iš esmės aiškinami neigiant pirminius darbuotojo K. P. paaiškinimus, neįvertinant byloje esančios medžiagos. VDI atsižvelgė ir į tai, kad atstovas ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą bei siekį išvengti atsakomybės pagal ANK. Atstovas ignoruoja administracinio nusižengimo protokole inkriminuotus bei nutarime nurodytus (nustatytus) imperatyvius teisės aktų pažeidimus. Svarbi aplinkybė yra ir tai, kad VDI 2024 m. rugpjūčio 1 d. ir buvo gautas anoniminis pranešimas, kad UAB „Balta pieva“ nelegaliai dirba vienas darbuotojas. Pranešėjas žinojo, kad nurodytu adresu veiklą vykdė UAB „Balta pieva“, tačiau negalėjo tiksliai žinoti kieno naudai asmuo dirba.

Paminėtina, kad priimant nutarimą VDI vadovavosi patikrinimo metu užfiksuotais bei patikrinimo metu surinktais įrodymais, apklaustų liudytojų parodymais. Pabrėžtina, kad vadovaujantis nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra būtent pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, kadangi nelegaliai dirbę asmenys teisminio nagrinėjimo metu dažnai pakeičia parodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2917/2009] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-535/2012 irki).

Nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, todėl ANK šis nusižengimas įstatymų leidėjo įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių veikų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje bei sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

S. M., būdamas darbdaviu, turėjo iš anksto imtis tinkamų priemonių norminių teisės aktų nustatyta tvarka su darbuotoju K. P. sudaryti darbo sutartį raštu dviem egzemplioriais bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikti duomenis apie įdarbinamo asmens darbo pradžią. Darbdavys, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog vykdoma veikla būtų organizuojama tinkamai. Pažymėtina, kad nusižengimas gali būti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalėjo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3202/2011, N r. N575-704/2012; „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos“ - Administracinių teismų praktika, 2005, N r. 7, p. 214-280).

VDI, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą bei priimdama nutarimą skirti baudą, konstatavo nusižengimo padarymo faktą (vieta, laikas, esmė), jį padariusį asmenį, būtinuosius nusižengimo sudėties požymius, objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes bei turimus įrodymus (ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalys, 569 straipsnio 1,2 ir 3 dalys).

įrodymai byloje surinkti ir įvertinti įstatymo leistinomis priemonėmis (ANK - 569 straipsnis). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Bauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama nusižengimą padariusiam asmeniui nubausti bei atgrasyti nuo nusižengimų darymo ir paveikti nusižengimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir vėl nedarytų naujų nusižengimų. Veika - nelegaliu darbu - pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo teisinių santykių (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-358-397/2019). Nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.

VDI, skirdama ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, jos dydį nustatė pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant mažesnę baudą nei sankcijoje nustatytas vidurkis (artimą minimaliai baudai) buvo atsižvelgta į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusižengimas truko gana trumpą laiką, teisingumo ir protingumo principus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad S. M. nepripažino padaręs nusižengimą, neigė savo kaltę ir nesigailėjo padaręs nusižengimą. Todėl įvertinus šias aplinkybes minimali sankcijoje numatyta bauda už nelegalų darbą negalėjo būti paskirta. Todėl VDI vertinimu paskirta bauda už nelegalų darbą S. M. buvo individualizuota ir paskirta tinkamai.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnyje (dabartinis atitikmuo ANK 34 straipsnio 5 dalis) reglamentuotomis taisyklėmis bauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N5-1647/2006, Nr. N17-103/2007, Nr. N1-1396/2007, Nr. N444-685/2009, Nr. N63-681/2010, Nr. N444-3096/2010). Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Naudojant teleologinį (intencijų) įstatymo aiškinimą šiuo atveju ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos neturėtų būti taikomos, nes tam nėra teisinio pagrindo.