- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- ATP-172-309/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03593-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 2.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI Šiaulių teritorinio skyriaus) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. V. 2016 m. gruodžio 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „U. A.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, darbuotojų atžvilgiu būdamas darbdaviu, sudarė su V. Č. komercinio atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), išdavė jam UAB „U. A.“ darbuotojo darbo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir leido jam faktiškai dirbti UAB „U. a.“ pardavimų vadybininku nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio vidurio (tiksli data nenustatyta) iki rugpjūčio 31 d. – vadovaujant UAB „U. A.“ Šiaulių padalinio vadovui R. P. ir paklūstant UAB „U. a.“ nustatytai darbo tvarkai, UAB „U. a.“ operatorėms nurodant klientus, leido vykti pas juos į namus, siūlyti UAB „U. a.“ langų serviso paslaugas įmonės naudai, po bandomojo laikotarpio išmokėjo V. Č. 250 Eur atlygį ir įdarbino pagal darbo sutartį, t. y. esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl išbandymo), su V. Č. ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nesudarė rašytinės darbo sutarties, nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam Šiaulių skyriui apie asmens priėmimą į darbą, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2002 m. redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) 99 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas, darbuotojas V. Č. dirbo UAB „U. a.“ nelegaliai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį I. V. nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu VDI Šiaulių teritorinis skyrius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde teigiama, kad Šiaulių apylinkės teismas, analizuodamas darbo sutarties požymius, nepagrįstai nurodė, kad „Remiantis byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad „U. a.“ atstovaujamas direktoriaus I. V., su V. Č. 2016 m. rugpjūčio 3 d. sudarė komercinio atstovavimo sutartį, pagal kurią V. Č. įsipareigojo vykdyti aktyvią asmenų, galinčių sudaryti sandorius su UAB „U. a.“ paiešką ir sudaryti sandorius ar susitarti dėl sandorių sudarymo atstovaujamojo vardu. Be vienkartinio 200 Eur atlygio, kaip paaiškino R. P., mokamo už tai, kad prekybos agentas (vadybininkas) atliko mokymus, sutartyje nustatyta, kad atlyginimas atstovui (vadybininkui) mokamas priklausomai nuo sudarytų sutarčių sumos, t. y. šalys buvo susitarusios dėl konkretaus rezultato pasiekimo, o ne dėl tam tikrų apibrėžtų funkcijų atlikimo, fiksuotas atlygis, mokamas kas mėnesį nenustatytas. Darbo teisiniams santykiams labiau būdingas fiksuoto atlyginimo nustatymas su galimybe gauti papildomą atlyginimą atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus“. Apelianto manymu, sutikti su tokia teismo nuomone negalima, nes minėtos komercinio atstovavimo sutarties 5.1. punkte nurodyta, kad „Vadybininkui už 30 kalendorinių dienų yra nustatomas fiksuotas atlygis 200 Eur ir papildomai mokami procentai nustatyta tvarka nuo sudarytų sutarčių sumos“. Taigi šiame sutarties punkte aiškiai nustatytas fiksuotas atlyginimas visam sutarties galiojimo laikotarpiui, todėl nesuprantama, kodėl teismas nurodė priešingai – kad „<...> fiksuotas atlygis, mokamas kas mėnesį, nenustatytas <...>“.
Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad iš V. Č. paaiškinimų akivaizdu, jog jis negalėjo savo nuožiūra planuoti savo darbo laiko, privalėjo vykti nurodytu adresu ir nustatytu laiku ten, kur nurodė darbdavio įgaliotas asmuo – šiuo atveju vykdyti telefonisčių nurodymus, todėl galima teigti, kad V. Č. turėjo ir privalėjo paklusti nustatytai darbo tvarkai, o tai akivaizdžiai atitinka darbo sutarties, o ne komercinio atstovavimo sutarties požymius.
Be to, apeliantas pažymi, kad nors teismas nurodė, jog „ <...> veikla neperkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodeksą“, taigi, administracinė teisena turėjo būti vykdoma pagal ATPK o ne ANK nuostatas, tačiau sprendimą teismas priėmė vadovaudamasis ANK. Dėl to mano, kad priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu. Kartu atkreipia dėmesį, kad su V. Č. sudaryta komercinio atstovavimo sutartis turi visus būtinus darbo sutarties rekvizitus: nurodytas darbdavys, darbuotojas, atlyginimas, atlyginimo mokėjimo laikas ir tvarka, sutarties 3 punkte išvardintos darbo funkcijos. Pasak apelianto, akivaizdu, kad minėta sutartimi siekiama išbandyti darbuotoją, nesudarant darbo sutarties ir nemokant mokesčių valstybei, o tuo atveju, jeigu darbuotojo darbas tinka, pasirašoma darbo sutartis, kaip buvo ir V. Č. atveju, kuomet analogiškoms funkcijoms, pasibaigus civilinei sutarčiai, buvo sudaryta darbo sutartis. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo atvejams, kuomet darbo santykiai pakeičiami civilinėmis sutartimis, kuriomis sumažinami mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, darbas pagal minėtą komercinio atstovavimo sutartį kaip apsimestinį sandorį turėtų būtų pripažintas nelegaliu darbu, esant visiems tiek objektyviems, tiek subjektyviems nelegalaus darbo požymiams.
Skunde taip pat atkreiptas dėmesys, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutarimu buvo pripažinęs I. V. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir buvo paskyręs jam 1 500 Eur baudą, o šį nutarimą apskundus ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, kitas teisėjas priėmė kardinaliai priešingą sprendimą – bylą nutraukė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į VDI Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinį skundą I. V. prašo skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad tai, jog I. V. ir V. Č. nebuvo susitarę dėl fiksuoto atlyginimo, patvirtina tai, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. tarp UAB „U. a.“ ir V. Č. sudarytos komercinio atstovavimo sutarties 5.1 punkte nurodyta, jog: „<...> vadybininkui už 30 kalendorinių dienų yra nustatomas fiksuotas atlygis 200, - Eur <...>“; 5.2 punkte numatyta: „Atlyginimo sumą Atstovaujamasis sumoka Vadybininkui tada, kai tretysis asmuo, sudaręs Sandorį, Sandorį įvykdo. Ši atlyginimo suma turi būti sumokama Vadybininkui ne vėliau kaip iki sekančio mėnesio 15 d.“. Taigi sutartyje numatyta, kad asmuo gaus ne mažesnį kaip 200 Eur atlyginimą už 30 kalendorinių dienų tik tada, kai tretysis asmuo, t. y. klientas, sumokės pinigus už jam suteiktas paslaugas. Be to, sutarties 5.1 punkto sąlyga nereiškia, kad yra nustatyta ir konkreti diena, t. y. kada turi būti sumokėta visa uždirbta suma. Tai reiškia, kad susitarta, jog vadybininkas už 30 kalendorinių dienų gaus ne mažesnį nei 200 Eur atlygį konkrečiai nenustatytą dieną. Kadangi šioje sutartyje nėra tokio apibrėžtumo, ši sutartis yra ne kas kita, kaip komercinio atstovavimo sutartis. Be to, darbo sutartyje turi būti susitarta dėl konkrečių funkcijų atlikimo, o ne rezultato pasiekimo (šiuo atveju su V. Č. susitarta dėl rezultato pasiekimo, t. y. buvo susitarta, kad atlyginimas priklausys nuo to, kiek sutarčių bus sudaryta).
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad V. Č. veikė savarankiškai, savarankiškai vykdavo pas klientus, pats nuspręsdavo, kiek konkrečią dieną turės susitikimų su klientais. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad pravesti vienkartiniai mokymai, kaip reikia bendrauti su klientais, kaip tinkamai užmegzti su jais kontaktą, yra protingi nurodymai, kuriuos duotų kiekvienas juridinis asmuo savo atstovui, norėdamas įsitvirtinti ir sėkmingai veikti rinkoje.
Motyvuojamoji dalis
VDI Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2 896 eurų.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose (2015-04-16 įstatymas Nr. XII-1616, įsigaliojęs 2015-04-22) nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.
Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2358/2009). Taigi asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį traukiamas tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį.
ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neprivalėjo byloje surinktų įrodymų vertinti taip pat, kaip jie buvo įvertinti apeliacinės instancijos teismo panaikintame Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarime, t. y. neprivalėjo priimti analogiško sprendimo. Kartu pažymima, kad nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu galima tik tuomet, kai išnaudojus visas protingas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus yra paneigiami asmenį kaltinantys įrodymai ar lieka nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.
Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkami neįvertino byloje surinktų įrodymų ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį I. V. nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausiamas UAB „U. A.“ direktorius I. V. nurodė, kad V. Č. jo bendrovėje pradžioje dirbo pagal komercinio atstovavimo sutartį, o darbo sutartis su juo buvo sudaryta 2016 m. rugsėjo 2 d. Pagal komercinio atstovavimo sutartį V. Č. buvo mokinys, jis mokėsi ir dirbo, o jis, t. y. I. V., sumokėjo už darbą 250 Eur. Minėta sutartis su V. Č. buvo sudaryta dėl to, kad jis galėtų pabandyti dirbti ir nuspręsti, ar jis ir toliau dirbs. Taip pat nurodė, kad bandomasis laikotarpis yra 30 dienų, asmuo pradžioje yra apmokomas, po to eina ieškoti klientų. Jei šis asmuo bendrovei patinka, jis yra įdarbinamas (b. l. 49–50).
Liudytojas, UAB „U. A.“ vadovas R. P. parodė, kad jis V. Č. tris dienas apmokė, su juo buvo sudaryta komercinio atstovavimo sutartis. Su V. Č. buvo sutarta, kad tuo atveju, jei bendrovei tiks jo darbas, jis bus įdarbintas (b. l. 50).
Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas V. Č. parodė, kad jis UAB „U. A.“ įsidarbino pagal komercinio atstovavimo sutartį ir dirbo, jam buvo išduotas darbo pažymėjimas. Praėjus kelioms dienoms po pokalbio UAB „U. A.“, jis gavo atsakymą, kad yra priimtas bandomajam laikotarpiui. Jis buvo intensyviai mokomas: jam buvo suteiktos žinios apie langus, jų priežiūrą, aptarnavimą, pardavimo procesą, vyko ir praktinis mokymas – jis kartu su vadybininkais vykdavo pas klientus. Adresus, kur jam vykti, nurodydavo administratorė, telefonistės jam padėdavo dirbti jo darbą – jis važiuodavo jų pateiktu adresu. Prieš pradedant dirbti, jam buvo pasakyta, kad komercinio atstovavimo sutartyje nurodytas 200 Eur atlyginimas – tai atlyginimas bandomuoju laikotarpiu. R. P. jam pasakydavo, kada atvykti į darbą, tuo atveju, jei būdavo klientas po 16 val., jam tekdavo vykti į susitikimą su klientu pastarajam tinkamu laiku – tokią tvarką buvo nustatęs R. P.. Savarankiškai dirbti jis pradėjo nuo mėnesio vidurio (2016 m. rugpjūčio 15 d.), per dieną vykdavo pas 1–2 klientus. Į darbą atvykdavo kiekvieną dieną, neatvykdavo tik tuomet, jei gaudavo nurodymą iš įmonės vadovo R. P.. Po įvykio policijos komisariate jam buvo išmokėtas atlyginimas – „į rankas“ jis gavo 210 Eur. Tai galėjo būti 2016 m. rugsėjo 1 d. Tą mėnesį, kai dirbo UAB „U. A.“, jis individualios veiklos nevykdė (b. l. 76–77, 151–152).
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvinio valdymo skyriaus specialisto 2016 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. paskambinus telefonu (duomenys neskelbtini), atsiliepęs asmuo patvirtino, kad jis atlieka langų sandarumo patikras, o atvykęs į policijos komisariatą pateikė UAB „U. A.“ darbo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016 m. rugpjūčio 3 d. Patikrinus Sodros duomenų bazėje esančią informaciją nustatyta, kad V. Č. UAB „U. A.“ nedirba, jokios veiklos nevykdo (b. l. 6).
VDI Šiaulių teritoriniame skyriuje gavus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikus tikrinimą UAB „U. A.“, nustatyta, kad UAB „U. A.“ direktorius I. V. leido nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. vidurio (tiksli data nenustatyta) iki rugpjūčio 31 d. dirbti pardavimų vadybininku pagal sudarytą komercinio atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. Č.. Darbuotojas, sutikdamas dirbti pardavimų vadybininku, sutiko dirbti bandomuoju laikotarpiu pagal sudarytą komercinio atstovavimo sutartį. V. Č. išduotas UAB „U. a.“ darbuotojo darbo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), V. Č. pakluso nustatytai įmonės tvarkai; UAB „U. A.“ operatorės nurodydavo V. Č. adresus bei telefono numerius asmenų, norinčių gauti UAB „U. A.“ langų serviso paslaugą, vykdavo darbo dienomis pas klientus vieną arba du kartus per dieną. Pagal sudarytą komercinio atstovavimo sutartį, darbams vadovavo UAB „U. A.“ Šiaulių padalinio vadovas R. P., o pastarajam vadovavo UAB „U. A.“ direktorius I. V.. Pagal susitarimą su UAB „U. A.“ direktoriumi I. V., po bandomojo laikotarpio turėjo būti sudaryta darbo sutartis, išmokėtas atlygis – 250 Eur (b. l. 4–5).
Iš byloje esančios komercinio atstovavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad ši sutartis sudaryta 2016 m. rugpjūčio 3 d., ji sudaryta tarp UAB „U. A.“ ir V. Č.. Sutarties 5.1. punkte nustatyta, kad vadybininkui už 30 kalendorinių dienų yra nustatomas fiksuotas atlygis 200 Eur (b. l. 13–14).
Darbo pažymėjimo kopija liudija, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. V. Č. buvo išduotas darbo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21).
Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad UAB „U. A.“ direktorius I. V. darbo sutartį su V. Č. sudarė 2016 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 9).
Taigi iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad V. Č. UAB „U. A.“ realiai pradėjo dirbti nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio vidurio, pagal su juo sudarytą komercinio atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo priimtas bandomajam laikotarpiui, t. y. su juo buvo sulygta dėl išbandymo, nors šalių susitarimu gali būti sulygstama dėl išbandymo tik sudarant darbo sutartį – DK 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje“. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai, o tai reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 straipsniai). Taigi, darbuotojo išbandymas bet kurios darbo sutarties šalies iniciatyva negali būti sulygstamas jokiu kitu būdu, išskyrus darbo sutarties sudarymą. Šia nuostata buvo siekiama, kad visi asmenys įstatymų nustatyta tvarka galėtų pasinaudoti savo garantijomis, priklausančiomis pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, bei užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Darbo sutartis su V. Č. buvo sudaryta tik 2016 m. rugsėjo 2 d., iki tol V. Č. UAB „U. A.“ vadybininku dirbo kiekvieną dieną, darbo laiką jam nustatė bendrovės vadovas R. P., jis dirbo savarankiškai, per dieną aptarnaudavo 1–2 klientus, norinčius gauti UAB „U. A.“ langų serviso paslaugą, klientų adresus ir telefonus jam nurodydavo UAB „U. A.“ operatorės, už darbą jam buvo išmokėtas atlyginimas, tuo metu jis individualios veiklos nevykdė.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą konstatuojama, kad I. V., būdamas UAB „U. A.“ direktoriumi, darbuotojų atžvilgiu būdamas darbdaviu, sudarė su V. Č. komercinio atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), išdavė jam UAB „U. a.“ darbuotojo darbo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo legaliai neįdarbinęs, leido jam dirbti UAB „U. a.“ pardavimų vadybininku nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio vidurio (tiksli data nenustatyta) iki rugpjūčio 31 d., po bandomojo laikotarpio išmokėjo V. Č. 250 Eur atlygį ir įdarbino jį pagal darbo sutartį, t. y. esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl išbandymo), su V. Č. ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudarė rašytinės darbo sutarties, nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam Šiaulių skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Taip I. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir priimtinas naujas nutarimas, pripažįstant I. V. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Taip pat sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nėra teisinio pagrindo I. V. veiką perkvalifikuoti pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsnį, sprendimą byloje turėjo priimti vadovaudamasis ATPK, o ne ANK nuostatomis.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.
Skiriant I. V. nuobaudą už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad I. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi (b. l. 31–32), dirba. Įvertinus minėtas aplinkybes sprendžiama, kad administracinės nuobaudos tikslai I. V. bus pasiekti paskyrus jam už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje:
pripažinti I. V. padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skirti jam 868 Eur baudą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.