Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. (toliau – ir apeliantas) atstovo, advokato Tomo Zubricko (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. sausio 20 d. nutarties S. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. S. M. atstovo, advokato Tomo Zubricko apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

7. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, pažeidėjas savo veiksmais kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

8. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Darbo kodekso 43 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai: 1) darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos.

9. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą ir teisingai nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog S. M. padarė ginčijamą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo pažeidėjo administracinio nusižengimo bylą pagal jo atstovo apeliacinį skundą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, aiškiai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos jo atžvilgiu priimtu nutarimu, apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui nenurodė jokių jo kaltę ar netinkamą veiksmų kvalifikavimą pagrindžiančių aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs ir skunde apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo ar proceso metu pirmosios instancijos teisme ir kurių apylinkės teismas nebūtų išanalizavęs ir dėl jų pasisakęs. Be to, apylinkės teismas, siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes bei pašalinti bet kokias abejones, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą S. M. bei liudytoją K. P..

11. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. M. kaltės nepripažino ir bylos tyrimo bei nagrinėjimo eigoje nuoseklios laikėsi pozicijos, kad darbui jis pasamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie atsiuntė tris darbuotojus – E. K., A. P. ir R. B., kurie visi anksčiau buvo dirbę S. M. įmonėje. Dėl darbo 2024 m. rugpjūčio 2 d. atvyko ir A. P. brolis K. P.. S. M. K. P. parodė, kaip jie dabar įsikūrę, kokios yra staklės, kas dabar gaminama, kokį darbą dirba. Pasakė, kad darbo nėra tiek daug, todėl negali jo įdarbinti pilnu etatu su darbo sutartimi, nebent atskirais atvejais, kaip asmenį vykdantį individualią veiklą. Su K. P. išsiskyrė nieko konkrečiai nesusitarę. K. P. likusią darbo dieną praleido tame parke, kur dirbo jo brolis ir buvę bendradarbiai. S. M. tik vėliau sužinojo, kad K. P. buvo atvažiavęs ir pirmadienį, kai atvažiavo darbo inspekcija, jis leido laiką parke su savo broliu ir kitais buvusiais bendradarbiais, tačiau jis nebuvo rastas dirbantis. Pastatas, kuriame buvo atliktas patikrinimas ir dalis įrenginių yra S. M.. Pats S. M. vykdo individualią veiklą, darbuotojų nėra įdarbinęs. K. P. jo naudai jokių darbų neatliko, dėl darbo užmokesčio su juo nesitarė. Taigi, pats apeliantas neneigia kalbėjęs su K. P. dėl jo įdarbinimo, tačiau neigia konkrečiais su juo susitaręs dėl įdarbinimo.

12. Liudytoju teisme apklaustas K. P. nurodė kitokias aplinkybes nei bylos tyrimo metu duotame paaiškinime, todėl teismo posėdžio metu 2024 m. rugpjūčio 6 d. K. P. paaiškinimas buvo pagarsintas, atlikta jame ir teisme išdėstytų aplinkybių vertinimas, nurodytos aplinkybės sugretintos su byloje surinktų įrodymų visuma ir padaryta išvada, kad faktines aplinkybes atitinka ne teisme K. P. duoti parodymai, o jo 2024 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinime užfiksuotos aplinkybės, ir su tokia išvada sutinka ir apygardos teismas. Kaip matyti iš K. P. paaiškinimų dėl nurodytų aplinkybių pakeitimo, jis teigė, jog tai, ką pasakojo 2024 m. rugpjūčio 6 d. yra melas, kad S. M. jam nieko nenurodė, tačiau dėl ko liudytojas nurodė tokias aplinkybes, argumentuotai ir logiškai paaiškinti negalėjo, t. y. teigė, kad inspektoriui reikėjo kažką pasakyti, kitaip negalėjo nieko pasakyti, kad jis S. M. neapkalbėjo, ar taip ir pasakojo darbo inspekcijos atstovui, kaip užrašyta paaiškinime, neprisimena, nes buvo strese.

13. K. P. paaiškinime darbo inspekcijos atstovui užfiksuotos šios jo nurodytos aplinkybės, kad jis nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. 8.00 val. bandė dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, dėl darbo kalbėjo su S. M., šis parodė, kokius darbus ir kaip daryti, jam reikėjo apdirbti lauko baldų detales, S. M. jam išdavė darbo pirštines ir apsauginius akinius. Dėl įdarbinimo, konkretaus darbo laiko ir darbo užmokesčio jie dar nesutarė, darbo sutarties dar nėra pasirašęs. Paaiškinime nurodė, kad dirba 8 valandas, taip pat nurodė, kad patikrinimo dieną jis dirbs iki 16.30 val. šio paaiškinimo turinys ir K. P. atsakymų į klausimus formuluotės yra išsamios ir aiškios, kad patvirtina, jog K. P. patikrinimo metu atsakė į jam užduotus klausimus suvokdamas savo atsakymų reikšmę, atsakymų tekstas buvo garsiai perskaitytas ir K. P. savo parašu patvirtino surašytų paaiškinimų teisingumą. Bylos medžiagoje pateiktame vaizdo ir garso įraše taip pat aiškiai užfiksuota, kaip K. P. aiškiai ir suprantamai duoda paaiškinimus VDI vyr. darbo inspektoriams, kad jis čia dirba kelias dienas, atvažiavo pasitikrinti, ar jam patiks šitas darbas ar nepatiks, nuo praėjusios savaitės ketvirtadienio atėjo (2024-08-01), norėjo prie staklių pamėginti dirbti, atvažiuoja mikroautobusu aštuntą valandą, dirbo pagalbiniu darbininku. S. M. yra jo pažįstamas, jis direktorius, atėjo su jo žinia ir dėl darbo kalbėjo su S. M.. Taigi, liudytojas K. P. teisme nesugebėjo argumentuotai paaiškinti savo parodymų pakeitimo priežasties, taip pat nenurodė, kad pirminius paaiškinimus darbo inspekcijos pareigūnams jis davė kieno nors verčiamas ar įtakotas, todėl apylinkės teisme duoti jo parodymai negali būti laikomi patikimais ir jais nėra pagrindo vadovautis

14. Apeliaciniame skunde pareiškėjo atstovas teigia, kad teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti reikšmingais šiai bylai liudytojų A. P., R. B., E. K. parodymais, kadangi jie tarpusavyje neprieštarauja, yra nuoseklūs, vieni kitus papildo, patvirtina ir apelianto versiją. Apylinkės teismas argumentuotai paaiškino, kodėl šių liudytojų parodymų nelaiko patikimais ir atitinkančiais faktus. Liudytojai A. P., R. B. ir E. K. tvirtino, kad K. P. nespėjo įsidarbinti, nors objektyviai jie negalėjo tiksliai žinoti, ar pastarasis ką nors susitarė su darbdaviu, juo labiau, kad šie liudytojai parodė, jog K. P. ne vieną dieną buvo atvažiavęs į jų darbovietę. Šių aplinkybių analizės kontekste, abejonių dėl aptariamų liudytojų aprodymų teisingumo kelia ir liudytojo A. P. teiginiai, jog jis norėtų S. M. užstoti, nes šis yra daug padėjęs ir A. P. nuomone, iš to gerumo pats papuolė į tokią nedėkingą situaciją. Be to, kaip jau minėta, K. P. teisme duoti parodymai, kurie, pasak apelianto atstovo, patvirtina liudytojų A. P., R. B., E. K. parodymus, taip pat nelaikytini teisingais. Remiantis aptartu, apylinkės teismas pagrįstai liudytojų K. P., A. P., R. B., E. K. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, nesivadovavo.

15. Apelianto atstovo teigimu, teismas be pagrindo jo ginamojo kaltę grindė liudytojo S. N. parodymais, grįstais tik prielaidomis, subjektyviais pamąstymais, kadangi patikrinimo vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad S. N. būtų apėjęs su K. P. visą staklyną, kad K. P. būtų parodęs Institucijos atstovui, ką jis darė ar veikė, ar kieno naudai jis dirbo. Tokie skundo teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl atmestini. Visų pirma pažymėtina, kad S. N. nėra suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti apeliantą dėl nusikaltimo padarymo, nes pareigūnas nei su K. P., nei su S. M. nėra pažįstamas. Kaip matyti iš liudytojo S. N. paaiškinimų, VDI 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas anoniminis pranešimas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirba vienas darbuotojas, todėl jis su kolega atliko tarnybinę užduotį ir važiavo į vietą tikrinti aplinkybių. Šio liudytojo parodymai apie tai, kad tikrinamas nelegaliai dirbęs asmuo prašė jo surašyti paaiškinimą, kad po to jį garsiai perskaitė ir asmuo pasirašė, kad jis nematė tą žmogų (K. P.) dirbant, tačiau jis buvo su darbo rūbais, pirštinėmis, atitinka ir paties K. P. paaiškinime nurodytas aplinkybes. S. N. parodė, kad atvykę žmogų rado prie cecho, jis su kolega rūkė, su juo apėjo visą staklyną, jis parodė, ką jis darė, todėl padarė objektyviomis aplinkybėmis grįstą išvadą, jog praeivis tiek apie įrenginius, darbo specifiką nepapasakotų. Remiantis aptartu, nėra pagrindo sutikti su skundo autoriaus teiginiu, jog liudytojo S. N. parodymai grįsti prielaidomis ir subjektyviais pamąstymais.

16. S. M. nekaltumą skundo autorius grindžia ir tuo, kad apeliantas nebuvo faktinis darbdavys, t. y. neatitinka nelegalaus darbo subjektui keliamų reikalavimų, kadangi K. P. neatlygintinas padėjimas broliui ir su juo dirbusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nelaikytinas nelegaliu darbu. Šie teiginiai S. M. kaltės taip pat nepaneigia. Toks skundo argumentas vėl gi yra grindžiamas liudytojų A. P., R. B., E. K. parodymais, kurie, kaip buvo paminėta, skundžiamoje nutartyje teismo buvo motyvuotai paneigti kaip gynybinės S. M. pozicijos palaikymas. K. P. aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad dėl darbo kalbėjo būtent su S. M., kad pastarasis jam parodė, kokias darbines funkcijas jis atliks ir kad keletą dienų jis jau atvyko į darbo vietą ir dirbo.

17. S. M. veiksmuose subjektyviųjų neteisėtų veiksmų požymių nebuvimą apelianto atstovas grindžia tuo, kad pareiškėjas su K. P. 2024 m. rugpjūčio 2 d. aptarė tik galimo bendradarbiavimo sąlygas - t. y. kad jis galėtų samdyti K. P. tik konkretiems užsakymams atlikti, tačiau dėl darbo nieko konkrečiai nesutarė. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais apie tai, kad nelegalaus darbo objektyvusis požymis yra realus asmens darbas, todėl nepaisant to, ar buvo konkrečiai susitarta dėl darbo sąlygų, atsakomybė darbdaviui kyla už leidimą asmeniui faktiškai atlikti darbą, nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei užimtumo įstatymo reikalavimų – nesudarius darbo sutarties raštu bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo sutarties sudarymą ir jo priėmimą į darbą. Kaip jau aptarta aukščiau, bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad K. P. 2024 m. rugpjūčio 1-6 dienomis vykdė darbo funkcijas darbdavio S. M. naudai, o pastarasis apie tai žinojo ir leido K. P. dirbti nelegaliai.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pripažinus S. M. kaltu, būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti apskritai.

19. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, t. y. aplinkybių visumą, nustatytą konkrečioje byloje, kurios rodytų, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).

20. Apelianto atstovas prašo įvertinti, kad S. M. inkriminuoti veiksmai nepasižymi dideliu pavojingumu, nėra padaryta jokios žalos, toks pažeidimas buvo visiškai atsitiktinis, taip pat prašo atsižvelgti, kad pajamos nėra didelės, kad jis augina du mažamečius vaikus. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes išdėstytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, kurios būtų ypatingai švelninančios S. M. atsakomybę ir duotų pagrindo šios įstatymo nuostatos taikymui.

21. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. <...> kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Aukštesniojo teismo požiūriu, Institucija, paskirdama S. M. mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų dydžio vidurkį, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tinkamai įvertino ir pažeidėjo asmenybę.

22. Skunde nurodoma ir apelianto finansinė padėtis, turimi nepilnamečiai išlaikytiniai. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paskirta nuobauda sukels S. M. tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau tokie ir yra skiriamos nuobaudos tikslai. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismų praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad tai, jog paskirta nuobauda sukels asmeniui tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-38-387/2023 ir kt.). Atmetus prašymą naikinti skundžiamą nutartį ir S. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nėra pagrindo tenkintu prašymą priteisti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjo S. M. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

23. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir S. M. atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą ar mažinti jam paskirtą nuobaudą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. sausio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. M. advokato T. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.