Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - Š. G. (toliau ir pareiškėjos) atstovo advokato Virginijaus Kanapinsko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutarimo Š. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Š. G. atstovo advokato Virginijaus Kanapinsko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, juo keliamas skundžiamu apylinkės teismo nutarimu Š. G. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant sušvelninti pažeidėjai paskirtą nuobaudą, paskiriant mažesnę piniginę baudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje arba minimalią sankcijoje numatytą baudą ir jos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.

8. Vertinant šiuos apelianto argumentus, visų pirma pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

9. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

10. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama piniginė bauda nuo 1000 (vieno tūkstančio) eurų iki 5000 (penkių tūkstančių) eurų. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad teismas, įvertinęs Š. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgęs į pareiškėjai inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, kad ji anksčiau nėra bausta už panašaus pobūdžio nusižengimus, paskyrė sankcijos vidurkiui lygią baudą. Tačiau iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad teismas tik formaliai nurodė, kad atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, o skirdamas nuobaudą neaptarė, nevertino jo padarymo aplinkybių, neatsižvelgė į nelegalaus darbo trukmę, t. y., nevertino bei neatsižvelgė į kitas nuobaudos individualizavimui svarbias aplinkybes, dėl ko paskyrė baudą, kurios dydis yra neadekvatus padaryto nusižengimo pavojingumui.

11. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta Š. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nepagrįstas apelianto prašymas pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad Š. G., teigdama paaiškinimus, nebuvo nuosekli. Teisme kaltės išvis nepripažino, apeliaciniame skunde jau iš dalies sutinka su jai inkriminuotu nusižengimu, pripažino, kad vienai dienai pakvietė A. B. į darbą, kad patikrinti darbo įgūdžius. Kad padarė nusižengimą iš esmės nustatyta remiantis liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, jog Š. G. padėjo išaiškinti nusižengimą ar prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.

12. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, kad Š. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė, t. y., kad administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties. Nors MB „S.“ nėra seniai veikianti įmonė, jos apyvarta nėra didelė, tačiau paaiškinime direktorė nurodė, kad pinigų mokesčiams ir algoms užtenka. Be to, pažymėtina, kad dauguma nusikaltimų ar nusižengimų yra daromi dėl nepritekliaus ir sunkių gyvenimo sąlygų, tačiau tokia aplinkybė neteisėto elgesio nepateisina ir jokiu būdų negali sušvelninti atsakomybės už padarytus savanaudiško pobūdžio nusižengimus ar nusikaltimus. Todėl tai, kad įmonės padėtis galimai nėra labai gera, nereiškia, jog siekdama priimti į darbą naujus darbuotojus, direktorė juos gali išbandyti nesudarydama darbo sutarties ir nemokėdama atlygio už atliktą darbą, mokesčių, kadangi tokiu būdu yra pažeidžiami ketinančių įsidarbinti asmenų, o taip pat ir valstybės teisėti interesai.

13. Tačiau, nors ir nenustatyta Š. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidėjai paskirta sankcijos vidurkiui lygi bauda (3000 eurų) šiuo atveju visgi yra per didelė, neproporcinga padarytam nusižengimui. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Tačiau, kaip paminėta aukščiau, individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad A. B. MB „S.“ nelegaliai dirbo trumpą laiko tarpą (4 darbo dienas), šiuo laikotarpiu buvo tikrinamas jos sugebėjimas atlikti jai pavestas darbo funkcijas. Taigi šiuo atveju Š. G. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasti atvejai, kuomet nelegalūs darbuotojai įmonėse dirba ilgą laiką, sistemingai, didelėmis apimtimis, yra nuslepiami mokesčiai ir pan. Įmonėje nustatytas tik šis vienas trumpalaikis nelegalaus darbo atvejis. Nėra duomenų, kad MB „S.“ anksčiau būtų nustatyti nelegalaus darbo atvejai. Š. G. anksčiau už analogiškus nusižengimus nėra bausta. Nepateikta duomenų, kad ji būtų buvusi bausta ir už kitokius administracinius nusižengimus, teista. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis nusižengimas buvo atsitiktinis. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, jai paskirta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui lygi bauda savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcinga, per griežta veikos pavojingumui, o nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, skiriant sankcijos minimumui artimą baudą. Tačiau apelianto prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas šiuo atveju nėra pagrindo.

14. Remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeistas konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių taip pat nenustatyta, todėl apeliacinio skundo prašymas skirti mažesnę baudą, netenkinamas.

15. Skunde prašoma baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutarimų skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka numatyta ANK 675 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė išdėstyti baudos sumokėjimą. Asmens rašytiniu prašymu, baudos mokėjimą galima išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, kai asmuo pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.). Tai gali būti padaryta priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Kadangi byloje yra tik nedidelė dalis duomenų apie Š. G. materialinę padėtį, teismui nėra pateikti dokumentai apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimus kreditinius įsipareigojimus ir pan., bendras šeimos pajamas, apygardos teismas neturi pagrindo tenkinti apelianto parašymo. Šiuo atveju išaiškintina, kad pažeidėjai manant, jog jos finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, ji gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl baudos išdėstymo dalimis (kartu pateikiant prašymą pagrindžiančius duomenis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Š. G. atstovo advokato Virginijaus Kanapinsko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutarimą pakeisti:

Š. G., pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, paskirtą baudą sumažinti iki 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų).

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.