Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – T. M. atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarimo T. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. M. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį buvo surašytas dėl to, kad Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorius Tomas Dručiūnas pagal T. B. paaiškinimą dėl nelegalaus darbo pas fizinį asmenį T. M. nustatė, kad tarp šalių – darbuotojo T. B. ir fizinio asmens T. M. buvo susitarimas dėl darbo sąlygų, tačiau toks susitarimas nebuvo įteisintas darbo sutartimi. T. B. raštu paaiškino, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., dirbo buto remonto darbus (duomenys neskelbtini), dėl darbo tarėsi su T. M., kuris žadėjo T. B. įdarbinti, pastarasis paaiškino, kad darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Liudytojas K. Č. raštu paaiškino, kad 2018 m. vasario mėn. sudarė paslaugų sutartį su T. M. dėl buto remonto darbų (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d., darbus atliko asmuo, vardu T.. T. M., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojui T. B. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tokiais veiksmais T. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nubaustojo atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs T. M. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik nubaustojo atstovo apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi T. M., nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

8. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, kilti.

8.1. Atsižvelgiant į ANK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal DK 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvus reikalavimas darbo sutartį sudaryti raštu dviem egzemplioriais. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taigi, nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

8.2. Įvertinus aptartus nelegalaus darbo požymius, remiantis vieningai formuojama teismų praktika, spręstina, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad T. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo nepripažino. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, kad protokole nurodytu laikotarpiu jis pats buvo sudaręs su K. Č. statybos–remonto darbų sutartį ir pagal ją dirbo, o T. B. su buto savininku dėl remonto darbų tarėsi ir dirbo savarankiškai, jis pinigų šiam asmeniui nemokėjo, statybinių medžiagų nepirko. Skunde nubaustojo atstovas nurodė, kad T. B. T. M. pas K. Č. atvedė T. B. išreiškus norą užsidirbti, tačiau su T. M. jo dėl to nesiejo sutartiniai darbo santykiai. Be to, T. B. skundą darbo inspekcijai pateikė po galimo nusižengimo padarymo praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui, jo nurodytas darbo laikotarpis ir funkcijos, kvalifikacija neapibrėžti, o tuo pačiu metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo ir kitų asmenų.

10. Sprendžiant iš aptartų T. M. paaiškinimų bei jo atstovo skundo argumentų visumos, akivaizdu, kad iš esmės nubaustasis neneigia, jog T. B. atliko tam tikrus darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau teigia, jog jis dirbo savarankiškai, dėl ko, pasak T. M., jo, kaip galimo T. B. darbdavio, administracinės atsakomybės klausimas analizuojamu atveju negali būti sprendžiamas. Ir vis tik, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu tinkamai ištirtus įrodymus, sutikti su tokiais nubaustojo bei jo atstovo teiginiais ir jų pagrindu naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarimą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiu atveju, siekiant patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamas įvykio versijas, būtinas kitų nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, tame tarpe ir liudytojų parodymų, įvertinimas.

11. Bylos duomenimis, T. M. inkriminuotas administracinis nusižengimas apima laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Šis laikotarpis, kaip teigiama skunde, nėra apibrėžtas, nustatytas iš liudytojų T. B. ir K. Č. paaiškinimų, tačiau aukštesnės instancijos teismui abejonių dėl komentuojamo darbo laikotarpio nekyla. Atmetant skundo argumentus dėl netiksliai nurodyto darbo laiko, pažymėtina, kad paslaugų sutartis tarp T. M. ir K. Č. buvo sudaryta 2018 m. vasario 21 d. Pateiktas T. M. ir K. Č. susirašinėjimas dėl atliktų darbų kokybės bei apmokėjimo, vykęs 2018 m. birželio–lapkričio mėn., patvirtina, jog darbai buvo atliekami iki 2018 m. birželio mėnesio. Vien tai, kad dėl atliktų paslaugų pobūdžio – remonto privataus fizinio asmens bute darbų, nėra galimybės nustatyti tikslaus jų laiko, nesudaro pagrindo teigti, jog ši aplinkybė eliminuoja nelegalaus darbo, kurį T. B. vykdė T. M. nurodymu, faktą. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas yra fakultatyvusis požymis ir nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bylos nagrinėjimo metu jis turi būti nustatytas, tačiau skundžiamame nutarime esanti nusižengimo padarymo laiko formuluotė vieningai šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, todėl nelaikytina pakankamu pagrindu administracinio nusižengimo bylos nutraukimui nagrinėjamu atveju.

12. Sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos, T. B., atlikdamas buto remonto darbus, naudojosi T. M. darbo įrankiais ir priemonėmis, savo darbo įrankių neturėjo. Liudytojas K. Č. nurodė, kad būtent su T. M. jis tarėsi dėl atliktų remonto darbų terminų, apmokėjimo, medžiagų pirkimo. Iš byloje esančių T. M. ir K. Č. susirašinėjimų turinio matyti, jog buto savininkui pasiteiravus apie išvežtus darbo įrankius, T. M. patvirtino juos besivežiojantis su savimi, nepaliekantis objektuose, kadangi jie brangūs (bute buvo palikti tik dažymo įrankiai tolimesniems darbams atlikti). Įvertinus liudytojų T. B. ir K. Č. rašytiniuose paaiškinimuose, jų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytus duomenis, akivaizdu, kad remonto darbų aplinkybes šie liudytojai aiškino iš esmės vienodai. Be to, iš K. Č. pateiktos 2018 m. vasario 21 d. paslaugų sutarties kopijos matyti, jog už darbams atlikti reikalingas medžiagas, taip pat avansinius mokėjimus jis atliko būtent T. M., ką pastarasis patvirtino savo parašu.

13. Pažymėtina, kad paties T. M. pateiktame 2018 m. vasario 21 d. paslaugų sutarties priede nurodyti sienų, grindų ir kt. remonto darbai. T. B., nebūdamas sutarties šalimi, taigi, manytina, neturėjęs galimybės susipažinti su aptartu sutarties priedu bei T. M. ir K. Č. sutartų darbų apimtimi, atvykęs į darbo inspekciją, 2018 m. spalio 23 d. paaiškinime nurodė iš esmės analogiško pobūdžio jo atliktus darbus K. Č. bute – grindų keitimo, sienų tinkavimo ir glaistymo, gipso kartono susukimo. Liudytojas K. Č., tiek teiktame paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai, tiek teismo posėdžio metu nurodė matęs, jog jo bute darbus atliko asmuo, vardu T.. Paaiškinime jis tvirtino, jog susitikimo metu T. M. jam nurodė įdarbinęs žmogų, kuris neseniai grįžo iš užsienio ir kurį atsiųs dirbti į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Esant šių duomenų visumai, abejoti tarp T. M. ir T. B. susiklosčiusiais darbo santykiais, tuo pačiu ir T. M., vykdančio individualią veiklą, kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, kad komentuojami darbo santykiai analizuojamu atveju buvo neoficialūs, tokiu būdu siekiant išvengti darbdaviams Lietuvos Respublikos įstatymais numatytų prievolių. Šių duomenų visumoje, nubaustojo atstovo apeliacinio skundo motyvai, susiję su įrodymų nepakankamumu, kitų asmenų vykdytais remonto darbais bute (duomenys neskelbtini), ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme, atmestini kaip nepagrįsti. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, aptarti įrodymai neabejotinai leidžia pagrįsti tarp T. M. bei T. B. susiklosčiusių darbinių, o ne civilinių teisinių santykių, nubaustojo atstovo apeliaciniu skundu kildinamų iš paslaugų sutarčių, egzistavimą. Šiuo atveju nubaustojo atstovo apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1326/2010 precedento reikšmės neturi, kadangi ji priimta skirtingomis (netapačiomis) faktinėmis aplinkybėmis apibūdinamoje situacijoje.

14. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apelianto teiginiai dėl formalaus administracinio nusižengimo protokolo turinio, pakankamai ilgo praėjusio laiko tarpo nuo nelegalių darbo santykių pradžios iki skundo Valstybinei darbo inspekcijai pateikimo. ANK nenumatyta, per kiek laiko nuo galimo administracinio nusižengimo padarymo asmuo turi teisę kreiptis į atsakingą instituciją su skundu. Nagrinėjamu atveju ANK 39 straipsnyje numatytas 2 metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra pasibaigęs, todėl pagrindų spręsti, jog dėl šios priežasties administracinio nusižengimo teisena T. M. negalima, nėra teisinio pagrindo.

15. Pritariant apylinkės teismo išvadoms, tuo pačiu atmetant T. M. atstovo apeliacinio skundo argumentus vis tik pažymėtina, kad remiantis vieningai nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Vertinant aptartą teismų praktiką nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant T. M. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties, tiek ir nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Šiuo atveju liudytojų T. B. ir K. Č. parodymų bei paaiškinimų nuoseklumas, neprieštaringumas byloje esančiai rašytinei medžiagai sudaro pagrindą spręsti, jog apylinkės teismas, skundžiamame nutarime vadovavęsis šiais duomenimis, teisės taikymo klaidos nepadarė. Konstatavus, kad byloje esančių duomenų T. M. kaltei pagrįsti pakanka, skunde nurodomas reikalavimas dėl papildomų įrodymų nebuvimo laikytinas pertekliniu.

16. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, T. M. veiksmų kvalifikavimas yra tinkamas, dėl ko jo atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. M. atstovo advokato Vygaudo Molio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.