Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo Rimanto Trotos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. rugsėjo 25 d. V. M. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1639-2018 už tai, kad jis UAB „duomenys neskelbtini” eidamas komercijos direktoriaus pareigas ir būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu pagal šios įmonės direktoriaus D. S. 2018 m. gegužės 2 d. įgaliojimą, vykdančiu darbdavio funkcijas, turinčiu teisę sudaryti ir nutraukti įmonės darbuotojų darbo sutartis, neužtikrino, kad šios įmonės darbuotojas G. M. įmonėje dirbtų pasirašęs su juo rašytinę darbo sutartį, neišdavus jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 11 d., nutraukus su juo darbo sutartį nuo 2018 m. birželio 8 d. Nurodoma, kad V. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 str. 1 d..

Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-12-03 nutarimu teismas nutraukė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 str. 1 d., teiseną V. M. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose šio administracinio nusižengimo požymių.

2018-12-21 Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Institucijos skundas, kuriuo aukštesnės instancijos teismo prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą minimoje administracinio nusižengimo byloje – V. M. pripažinti kaltu padarius ANK 95 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą. Skunde cituojama Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 32 str. nuostatos, taip pat Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose. Teigiama, kad G. M. pirminiai parodymai byloje yra pakankamai aiškūs ir tikslūs, kadangi pastarasis juos davė būdamas įspėtas apie ANK 224 str. 4 d. numatytą atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo. Pažymima, jog priimdamas nutarimą teismas vadovavosi išskirtinai V. M. pateiktais paaiškinimais, kurie iš esmės prieštarauja G. M. pateiktiems žodiniams paaiškinimams. Akcentuojama, jog byloje esantys duomenys patvirtina V. M. kaltę padarius ANK 95 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą. Teigiama, jog G. M. pradėjo dirbti UAB ,,duomenys neskelbtini“ vairuotoju – ekspeditoriumi 2018-06-05, taip pat paaiškino, kad UAB ,,duomenys neskelbtini“ dirbo iki 20148-06-11 nors darbo sutartis pagal VSDFV duomenis buvo nutraukta nuo 208-06-08. Įvertinus šių aplinkybių visumą tikinama, kad tarp UAB ,,duomenys neskelbtini“ ir G. M. buvo susidarę būtinieji darbo sutarties požymiai bei pagal ją sukuriamų darbo santykių požymiai laikotarpiu nuo 2018-06-08 iki 2018-06-11.

Atsiliepimu į pateiktą skundą V. M. teismo prašo palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir Institucijos skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, kad visas bylos aplinkybes teismas išnagrinėjo nuodugniai, o nutarime išdėstyti argumentai yra pagrįsti ir motyvuoti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 str. 1 d., apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Išnagrinėjęs skundžiamą nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 str. 1 d., teiseną V. M. atžvilgiu, kadangi nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių, įvertino visus byloje surinktus duomenis bei jais nustatytas aplinkybes. Institucija savo skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.

Nagrinėjamu atveju pagrindinis Institucijos apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad apylinkės teismas, vertindamas nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius, neteisingai vertino bylos įrodymus, nekreipė dėmesio į tai, kad G. M. savo žodiniame paaiškinime nuosekliai, tiksliai bei aiškiai išdėstė darbo, kurį nelegaliai dirbo UAB ,,duomenys neskelbtini“, aplinkybes. Tuo remdamasi, Institucija prašo nubausti V. M. pagal ANK 95 str. 1 d..

Apygardos teismas, patikrinęs apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvadomis, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų V. M. kaltei pagal ANK 95 str. 1 d. pagrįsti, o tai sudaro pagrindą jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Nesutikti su apylinkės teismo motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, t. y. jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadarė

Pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 str. 1 d. kilti. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

DK 98 str. 1 d. pateikiama nelegalaus darbo samprata. Nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ str. 1 d. 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų. Nelegaliu darbu kėsinamasi į kelis teisinius gėrius, šio pažeidimo tiesioginiai objektai yra du. Pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 str. 1 d., o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti esant šiuos nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Be to, DK 98 str. 2 d. nustato, jog darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Iš DK 98 str. 2 d. konstrukcijos akivaizdu, jog administracine tvarka gali būti baudžiamas tik toks asmuo (darbdavys ar jo įgaliotas asmuo), kuris leido dirbti nelegalų darbą. Taigi, nagrinėjamu atveju vertintina, ar darbdavio įgaliotas asmuo V. M. laikotarpiu nuo 2018-06-08 iki 2018-06-11 leido G. M. UAB ,,duomenys neskelbtini“ dirbti nelegalų darbą.

Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose pagrindiniai įrodymai jose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Kadangi nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad galima nebesivadovauti viena iš esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad įrodymai turi būti įvertinami tiek atskirai, tiek ir jų visuma, ir tik tada galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant V. M. kaltės klausimą būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties, tiek ir galimai nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų byloje surinktų duomenų visumoje ir tik tuomet vertinti, ar yra V. M. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 str. 1 d., sudėtis.

Skunde teigiama, jog G. M. UAB ,,duomenys neskelbtini“ pradėjo dirbti 2018-06-05 ir minimoje įmonėje dirbo iki 2018-06-11, nors darbo sutartis su juo pagal VSDFV duomenis buvo nutraukta 2018-06-08, taigi G. M. UAB ,,duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2018-06-08 iki 2018-06-11 galimai dirbo nelegaliai. Iš 2018-06-04 sudarytos darbo sutarties Nr. 442, kuri buvo pasirašyta tarp G. M. ir UAB ,,duomenys neskelbtini“ direktoriaus, matyti, kad G. M. nuo 2018-06-05 buvo įdarbintas minimoje įmonėje vairuotoju – ekspeditoriumi (9-12 b. l.). 2018-06-08 G. M. pateiktas prašymas UAB ,,duomenys neskelbtini“ direktoriui patvirtina aplinkybę, kad nuo 2018-06-08 jis asmeniškai prašė jį atleisti iš darbo (13 b. l.). Aplinkybę, kad būtent nuo 2018-06-08, o ne nuo 2018-06-11, kaip teigiama skunde, G. M. ir buvo atleistas iš darbo patvirtina ir VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatai, kuriuose nurodyta, kad G. M. UAB ,,duomenys neskelbtini“ pradėjo dirbti 2016-06-08, o jo darbo pabaiga laikytina 2018-06-08 (19 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad 2018-06-08 buvo penktadienis, o pirmos instancijos teismo posėdžio metu V. M. nurodė, kad penktadienį jo darbo valandos yra trumpesnės, todėl su G. M. oficialiai nutraukti darbo sutartį buvo sutarta pirmadienį, t. y. 2018-06-11, kadangi UAB ,,duomenys neskelbtini“ poilsio dienomis nedirba. Iš to seka, kad G. M. paskutinės darbo funkcijos UAB ,,duomenys neskelbtini“ buvo atliktos 2018-06-08, t. y. paskutinę jo darbo dieną. Aplinkybė, kad darbo sutartis su G. M. formaliai buvo nutraukta 2018-06-11 neleidžia daryti išvados, kad G. M. 2018-06-09/2018-06-10 nelegaliai dirbo UAB ,,duomenys neskelbtini“, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų kurie patvirtintų, kad G. M. nurodytomis dienomis buvo darbe ir atliko bent minimalias savo darbines funkcijas. Be to, pažymėtina, kad, priešingai nei pirmos instancijos teismo posėdžio metu teigė G. M., jam už išdirbtą laikotarpį UAB ,,duomenys neskelbtini“ buvo išmokėti pinigai. Šią aplinkybę patvirtina UAB ,,duomenys neskelbtini“ mokėjimų žiniaraštis Nr. 18-0608/2018 06, kuriame nurodyta, kad už G. M. išdirbtą laikotarpį jam buvo išmokėta 99, 35 eurų. Pažymėtina, kad žiniaraštyje G. M. išmokėtini pinigai apskaičiuoti iki 2018-06-08 imtinai, su mokėjimų žiniaraščiu G. M. buvo supažindintas, ką pavirtina minimame oficialiame dokumente esantis jo parašas (17 b. l.).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-12-03 nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo Rimanto Trotos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.