Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovams Domui Rinkūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB “(duomenys neskelbtini)” komercijos direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – Valstybinės darbo inspekcija) 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1639-2018 V. M. atžvilgiu už tai, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)” komercijos direktoriaus pareigas ir būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu pagal šios įmonės direktoriaus D. S. 2018 m. gegužės 2 d. įgaliojimą, vykdančiu darbdavio funkcijas, turinčiu teisę sudaryti ir nutraukti įmonės darbuotojų darbo sutartis, neužtikrino, kad šios įmonės darbuotojas G. M. įmonėje dirbtų, pasirašęs su juo rašytinę darbo sutartį, neišdavusiam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 11 d., nutraukus su juo darbo sutartį nuo 2018 m. birželio 8 d. Pagal Valstybinės darbo inspekcijoje 2018 m. rugpjūčio 1 d. gautą Panevėžio darbo ginčų komisijos informaciją apie tai, kad nagrinėjant šioje komisijoje darbo bylą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” ir buvusio įmonės darbuotojo G. M., paaiškėjo, kad G. M. galimai nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotoju-ekspeditoriumi nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 11 d. Tikrinant gautą informaciją nustatyta, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojo G. M. darbo sutarties nutraukimą VSDFV pranešta nuo 2018 m. birželio 8 d. Tuo tarpu G. M. dirbtas darbas turi visus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnyje nustatytus darbo sutarties požymius: darbuotojas buvo susitaręs dėl darbovietės (UAB „(duomenys neskelbtini)”), dėl darbo vietos, darbo funkcijų ir jos faktiškai buvo vykdomos, dirbo paklusdamas šios įmonėje nustatytai darbo tvarkai. Atlikto tyrimo metu išanalizavus pateiktus dokumentus: darbo sutartį, VSDFV duomenis bei pateiktus žodinius paaiškinimus, nustatyta, kad G. M. UAB „(duomenys neskelbtini)” faktiškai dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 11 d. Todėl V. M., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)” komercijos direktoriaus pareigas, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad įmonės darbuotojui G. M. įmonėje būtų leista dirbti pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį, išdavus jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 11 d, pranešus VSDFV apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2018 m. birželio 8 d. Todėl, anot Valstybinės darbo inspekcijos, V. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, surašiusios protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos atstovas Domas Rinkūnas teismo posėdžio metu patvirtino protokole nurodytas aplinkybes, prašė teismo V. M. patraukti administracinėn atsakomybėn ir papildomai paaiškino, kad G. M. institucija davė tik žodinius paaiškinimus, taip pat Panevėžio darbo ginčų komisijos pranešimas ir šios institucijos byloje buvę surinkti duomenys apie galimai padarytą nusižengimą – visą tai yra pagrindiniai šios bylos įrodymais. Papildomai pažymėjo, kad vien tai, kad Panevėžio darbo ginčų komisija nepriėmė sprendimo, kad G. M. privalėjo būti sumokėtas atlyginimas už darbą iki 2018 m. birželio 11 d., nereiškia, kad to jis vėliau negalėtų padaryti vėliau pakartotinai, teismui priėmus sprendimą dėl nelegalaus darbo fakto buvimo nagrinėjamu atveju.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. teismo posėdžio metu su jam inkriminuotu nusižengimu nesutiko, prašė teismo jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti ir paaiškino, kad jis eina UAB „(duomenys neskelbtini)” komercijos direktoriaus pareigas ir pagal jam vadovo suteiktus įgaliojimus yra atsakingas už darbo sutarčių su įmonės darbuotojais sudarymą ir nutraukimą. Pamena, kad su G. M. 2018 m. birželio 5 d. buvo sudaryta darbo sutartis ir jam buvo priskirtos vairuotojo-ekspeditoriaus pareigos prekių išvežiojimui. Tačiau jam sunkiai sekėsi darbas ir jis pats 2018 m. birželio 8 d. pareiškė, kad jam skauda nugarą ir nebenori dirbti įmonėje. Kadangi jis pats tądien dirbo trumpiau, kad G. M. buvo nurodyta atvykti vėliau ir 2018 m. birželio 11 d. jis atvykęs, parašė prašymą atleisti iš darbo nuo 2018 m. birželio 8 d., kuris buvo tenkintas jau tapačią dieną. 2018 m. birželio 11 d. G. M. jau jokių darbinių funkcijų nebeatliko. Todėl jokių teisės aktų nebuvo pažeista ir jokio nusižengimo nebuvo padaryta.

Liudytojas G. M. teismo posėdyje patvirtino, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotoju-ekspeditoriumi prekių išvežiojimui, o administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. buvo jo darbdavys, kadangi tik su juo bendravo priėmimo į darbą metu. Tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, kad prisimena gerai, kad jis dirbo nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. birželio 11 d. Iki to su juo buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau jam sunkiai ėjosi atlikti darbines funkcijas dėl nugaros traumos, todėl darbas toje įmonėje truko tik apie savaitę laiko. Apie tai 2018 m. birželio 12 d. pranešęs V. M. (kadangi 2018 m. birželio 11 d. užtrūko darbe), V. M. sutiko dėl darbo sutarties nutraukimo su juo ir davė pasirašyti dokumentus dėl atleidimo iš darbo, tačiau kokius tiksliai ir kokia data jie buvo surašyti jis nepamena, nors kaip suprato vėliau, jam pateikti pasirašyti dokumentai buvo surašyti atbuline data, t. y. 2018 m. birželio 8 d. Nesumokėjus darbdaviui pinigų pagal darbo sutartį, jis kreipėsi į Panevėžio darbo ginčų komisiją, kuri priėmė jo atžvilgiu neigiamą sprendimą ir jo pareiškimą atmetė. Tačiau teismui patvirtino dar kartą, kad jis dirbo 2018 m. birželio 11 d. ir dar prieš tai vieną dieną savaitgalį.

Teismo posėdžio metu buvo ištirti byloje surinkta rašytinė medžiaga: Valstybinės darbo inspekcijos 2018 m. rugsėjo 25 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1639-2018 (b. l. 4-5), Valstybinės darbo inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0888-0661 (b. l. 5-6), Panevėžio darbo ginčų komisijos 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. DGS-111-13443 dėl informacijos pateikimo (b. l. 8), 2018 m. birželio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” darbo sutartis su G. M. Nr. 442 (9-12), G. M. 2018 m. birželio 8 d. prašymas dėl atleidimo iš darbo (b. l. 13), UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus 2018 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 126 dėl G. M. atleidimo iš darbo (b. l. 14) ir kitais bylos duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Minėtoji teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su specialių įstatymų numatytu reguliavimu, t. y. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Taip pat ir DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis), o šios straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, kodekso 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Tokiu teisiniu reglamentavimu yra nustatyta darbdavio pareiga darbuotojui leisti dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį. Tuo tarpu DK 21 straipsnis apibrėžia kas yra laikytinas darbdaviu, kuriam turėtų kilti atsakomybė pagal ANK 95 straipsnį, t. y. pagal šio straipsnio 3 dalį darbdavys ? asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo, o pagal šio straipsnio 5 dalį - darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Taip pat ir kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19/2013).

Teismo vertinimu, šiuo atveju nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų nepakanka, siekiant pripažinti, kad G. M. nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 11 d. nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose, skirtose prekių išvežiojimui, įgaliotam įmonės vadovui V. M., kaip darbdavio atstovui, nesudarius su juo darbo sutarties. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad byloje vienintelis įrodymas, tiesiogiai patvirtinantis tokias aplinkybes, nurodytas administracinio nusižengimo protokole, yra tik paties liudytojo G. M. parodymai teismo posėdyje apie tai, kad jis faktiškai nelegaliai dirbo 2018 m. birželio 11 d. ir dar prieš tai vieną dieną savaitgalį, o byloje esančius dokumentus pasirašė 2018 m. birželio 11 d., neįsigilinęs į jų turinį. Kitų įrodymų, patvirtinančių tokius šio liudytojo parodymus, byloje nėra objektyviai užfiksuota, juolab ir pats liudytojas teismui nenurodė galimų kitų tokias aplinkybes patvirtančių įrodymų šaltinių. Taip pat ir pats institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad iš esmės jokių procesinių tyrimo veiksmų nebuvo atlikta, o pats protokolas V. M. atžvilgiu buvo surašytas, remiantis liudytojo G. M. žodiniais paaiškinimais bei Panevėžio darbo ginčų komisijos pranešimu ir šios institucijos byloje buvę surinkti duomenys. Tačiau teismo posėdžio metu ištirta rašytinė bylos medžiaga neprieštarauja ir net patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo V. M. teismo posėdyje išdėstytą nepritarančią poziciją dėl jam inkriminuoto nusižengimo ir paaiškinimus, kad G. M. buvo atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)” nuo 2018 m. birželio 8 d. ir jokių darbinių funkcijų vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose, skirtose prekių išvežiojimui, jau po to įmonėje neatliko. Tokie šio asmens paaiškinimai bylos tyrimo metu liko patikimai nepaneigti, nors ir vienintelis liudytojas G. M. tvirtino, esant priešingoms įvykio aplinkybėms dėl nelegalaus darbo fakto buvimo.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju, byloje nesant pakankamai objektyvių duomenų apie tai, kad G. M. būtų nelegaliai dirbęs nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose, skirtose prekių išvežiojimui, esant esminiams prieštaravimams tarp bylos duomenų, kurių pašalinti nėra galimybių, visos abejonės vertinamos V. M. naudai. Todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą V. M. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.