Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-33-241/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-12
Bylos Nr.: e2A-33-241/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00141-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „AGRODETALĖ“
Atsakovas: MTZ Belarus Traktor Sp

Kategorijos

2.6.6.2Įskaitymas
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas

Civilinė byla Nr. e2A-33-241/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00141-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.6.8.9; 2.6.10.5.1; 3.1.7.11

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGRODETALĖ“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29-258/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGRODETALĖ“ ieškinį atsakovui MTZ Belarus Traktor Sp.z.o.o dėl skolos ir delspinigių priteisimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AGRODETALĖ“ kreipėsi į teismą ir patikslinusi reikalavimus prašė:

1.1. priteisti iš atsakovo ieškovės naudai skolą ir delspinigius už traktorius, kurių kėbulo VIN numeriai 15300337, 15300344, 808231637, 808231741, 10005399, 12048059, 12101617, 08124875, 08124927, 10313647, 10005396, 12048058, 12048101, 10313677, 10313673, 808231755, 808231961, 08124882, 90912870, 10313463, 10005397, 808232206, 808232232, 808231636, 808231764, 08124932, 08124951, 08124950, 08124924, 08124952, 08124953, 80910780, 80910781, 80910782, 90912863, 90912853, 90912862, 90912871, 90912875, 90912874, 090C00832, 10313643, 10005400, 12048246, 12048242, 12048245, 12048265, iš viso 266 341,22 Eur;

1.2. netenkinus pirmojo reikalavimo priteisti 103 113,45 Eur delspinigių ieškovės naudai už traktorius, kurių kėbulo VIN numeriai 15300337, 15300344, 808231637, 808231741, 10005399, 12048059, 12101617, 08124875, 08124927, 10313647, 10005396, 12048058, 12048101, 10313677, 10313673, 808231755, 808231961, 08124882, 90912870, 10313463, 10005397, 808232206, 808232232, 808231636, 808231764, 08124932, 08124951, 08124950, 08124924, 08124952, 08124953, 80910780, 80910781, 80910782, 90912863, 90912853, 90912862, 90912871, 90912875, 90912874, 090C00832, 10313643, 10005400, 12048246, 12048242, 12048245, 12048265;

1.3. pripažinti 2019 m. spalio 7 d. įskaitymą negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 6 598,50 Eur skolą už traktorių, kurio kėbulo VIN numeris 80910782, pagal sąskaitą faktūrą Nr. AGB 5345;

1.4. priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 6 procentų palūkanas už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.5. priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. su atsakovu MTZ Belarus Traktor Sp.z.o.o sudarė sutartį Nr. 20140901 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei pagal specifikacijas traktorius, o atsakovas įsipareigojo traktorius priimti ir už juos atsiskaityti. Ieškovė išrašė atsakovui sąskaitas išankstiniam apmokėjimui ir išsiuntė prekes. Atsakovas pagal sąskaitas laiku neatsiskaitė, todėl pagal Sutarties 7 punktą jam atsirado pareiga mokėti delspinigius. Ieškovė 2018 m. kovo 1 d., 2018 m. gegužės 1 d., 2018 m. birželio 1 d., ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovui pretenzijas, prašydama arba atsiskaityti už prekes ir sumokėti delspinigius už vėlavimą atsiskaityti, arba grąžinti prekes ir sumokėti delspinigius. Atsakovas ne tik laiku neatsiskaitė, bet ir negrąžino prekių. Sutartyje nėra įtvirtinta įmokų paskirstymo tvarka, todėl atsiskaitymams tarp ieškovės ir atsakovo turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnyje numatyta įmokų paskirstymo tvarka; ieškovė iš atsakovo gautas įmokas pirmiausia skyrė delspinigiams dėl vėlavimo atsiskaityti pagal Sutartį padengti, o tik po to pagrindinei prievolei, t. y. mokėjimams už traktorius, vykdyti. Taip pat ieškovė skaičiuoja delspinigius už traktorius, kurie buvo arba grąžinti ieškovei, arba reikalavimo teisė dėl atsiskaitymo už juos perleista, arba už traktorius, už kuriuos iki šiol neatsiskaityta.

3. Delspinigių reikalavimui pagrįsti ieškovė remiasi Sutarties 6 a ir 7 a punktų nuostatomis ir paskaičiavo 103 113,45 Eur delspinigių sumą, kurią turi sumokėti atsakovas.

4. Dėl 2019 m. spalio 7 d. įskaitymo ginčijimo ieškovė nurodė, kad po pakartotinės ieškovės pretenzijos dėl neatsiskaitymo už traktorių VIN Nr. 80910782, atsakovas 2019 m. spalio 7 d. atliko mokėjimo pagal sąskaitą faktūrą Nr. AGB 5345 dalį ir vietoje 15 520 Eur sumokėjo 8 921,50 Eur. Atsakovas iš mokėtinos sumos nepagrįstai išskaitė 6 598,50 Eur pagal jo vienašališkai išrašytas sąskaitas už tariamas saugojimo ir transportavimo paslaugas, kurių ieškovė niekada neužsakė, negavo ir dėl kurių apmokėjimo tarp šalių niekada nebuvo susitarta. Ieškovė ir atsakovas neturi abipusių teisių ir pareigų, atsakovo nepagrįstai išrašytos sąskaitos negali būti įskaitymo pagrindu. Be to, esant ginčui teisme, įskaitymas negalioja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui 14 977,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. šalys sudarė sutartį Nr. BT20140901, galiojančią nuo jos pasirašymo iki 2015 m. gruodžio 31 d. arba iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo. Jeigu likus 3 mėnesiams iki nurodyto termino pabaigos nė viena šalis raštu nepareiškia dėl sutarties nutraukimo, sutarties galiojimas automatiškai pratęsiamas 2 metams (Sutarties 11 b punktas). Atsakovo teigimu, iki Sutarties galiojimo pabaigos jis neturėjo neįvykdytų prievolių, o nuo 2017 m. tarp šalių susiklostė kitokio pobūdžio santykiai, nes atsakovo perkamiems ir vėliau perparduodamiems traktoriams buvo reikalinga registracija. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė neneigia fakto, jog atlikdavo traktorių registraciją Lietuvoje ir ją atlikusi išrašydavo pagrindines sąskaitas faktūras, tačiau tvirtina, kad atsakovas turėjo atsiskaityti pagal išankstines sąskaitas, kaip buvo numatyta Sutartyje, o pagrindinės sąskaitos buvo išrašomos tik mokestiniais tikslais.

7. Teismas nustatė, kad pagal Sutartį nepasibaigusių prievolių iki 2015 m. gruodžio 31 d. nebuvo. Byloje pateiktuose atsakovo naujuose užsakymuose nuo 2017 m. sausio 18 d., yra nurodyta, jog užsakyti traktoriai turi būti išsiųsti su registracijos dokumentais. Tokios sąlygos Sutartyje nebuvo, tačiau byloje esantys įrodymai liudija, jog ieškovė tokius atsakovo užsakymus priėmė ir juos vykdė, pateikdama atsakovui traktorių registracijos dokumentus. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog nuo 2017 m. pradžios tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė kitokio pobūdžio Sutarties vykdymo praktika, ieškovė kaip traktorių pardavėja turėjo užtikrinti atsakovui pateikiamų traktorių registraciją Lietuvoje.

8. Teismas nurodė, kad pateiktame skolų suderinimo akte 2017 m. gruodžio 31 d. datai yra įtrauktos visos ieškovės atsakovui iki 2017 m. gruodžio 31 d. pateiktos ir atsakovo tuo metu dar neapmokėtos sąskaitos (įskaitant sąskaitas, kurių mokėjimo terminai 2017 m. gruodžio 31 d. dar nebuvo suėję). Šiame ieškovės pasirašytame akte nėra paminėta nei viena ieškovės 2017 m. pateikta sąskaita išankstiniam apmokėjimui. Skolų suderinimo akte yra nurodytos tik ieškovės pagrindinės sąskaitos faktūros, kurios buvo pateikiamos po traktorių registracijos Lietuvoje atlikimo. Šiame rašytiniame įrodyme nėra nei vieno ieškinyje nurodyto traktoriaus, už kurį šiuo ieškiniu prašoma delspinigių. Teismas pažymėjo, kad tokio šalių suderinimo akto apimtis yra atvaizduojama įmonės finansinės apskaitos dokumente – balanse. Teismas nustatė, kad ieškovės direktorius 2018 m. liepos 27 d. prašyme prašė atsakovą iš anksto (avansu) sumokėti 309 015 Eur anksčiau sutarto termino. Teismas sprendė, kad šie rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, jog ieškovė iki 2018 m. liepos 27 d. buvo pateikusi atsakovui pretenzijas, nes priešingu atveju esant skolai neturėtų pagrindo prašyti avansinio būsimos prievolės apmokėjimo. Teismas padarė išvadą, kad 2018 m. liepos 27 d. atsakovas neturėjo ieškovei jokio įsiskolinimo.

9. Teismo vertinimu faktinė atsiskaitymo tvarka yra nurodyta ir ieškovės byloje pateiktose pagrindinėse sąskaitose: 2018 m. spalio 12 d. AGB 5357, joje nurodytas atsiskaitymo terminas iki 2018 m. spalio 22 d., t. y. beveik po 11 mėnesių nuo išankstinio apmokėjimo sąskaitos išrašymo. Kitose pagrindinėse sąskaitose taip pat buvo nurodyti atsiskaitymo terminai ne pagal išankstines sąskaitas. Iš šių aplinkybių teismas nustatė, kad šalys buvo atsisakiusios Sutarties 6 a punkto laikymosi. Toks šalių rašytinės sutarties nesilaikymas galimas CK 6.183 straipsnio pagrindu, numatančiu sutarties pakeitimo išlygą, kurią patvirtinta byloje esantys įrodymai. Teismas sprendė, kad ieškovės išankstinės sąskaitos nelaikytinos pirminiu dokumentu, reiškiančiu pagrindą skaičiuoti delspinigius.

10. Iš į bylą pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad atsakovas su ieškove yra tinkamai atsiskaitęs už traktorių Belarus 1121.2 (VIN 12048242), nes dalį traktoriaus 15 520 Eur kainos – 8 921,50 Eur, sumokėjo ieškovei pavedimu, o likusią kainos dalį (6 598,50 Eur) įskaitė į tokio paties dydžio reikalavimą ieškovei. Teismas ieškovės reikalavimą pripažinti 2019 m. spalio 7 d. įskaitymą negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo 6 598,50 Eur pripažino nepagrįstu, todėl netenkino. Teismas nurodė, kad 6 598,50 Eur sąskaita išrašyta ir ieškovei pateikta 2019 m. vasario 15 d. už traktorių, dėl kurio ieškovė nepateikė registracijos; įskaitymas atliktas 2019 m. spalio 7 d.; ieškovės ginčytinas reikalavimas teisme pareikštas 2019 m. lapkričio 20 d. Teismas sprendė, kad dėl nurodytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo atsakovo įskaitymą laikyti neteisėtu.

11. Teismas sprendė, kad atsakovas įrodė patyręs 14 977,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė keturi advokato paruošti atsiliepimai į keturis kartus ieškovės tikslintą ieškinį, neįskaitant teismo posėdžiuose sugaišto laiko, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė prašoma dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė UAB „AGRODETALĖ“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį (su visais papildymais ir pakeitimais) patenkinti visiškai:

12.1. priteisti iš atsakovo ieškovės naudai skolą ir delspinigius už traktorius, kurių kėbulo VIN numeriai 15300337, 15300344, 808231637, 808231741, 10005399, 12048059, 12101617, 08124875, 08124927, 10313647, 10005396, 12048058, 12048101, 10313677, 10313673, 808231755, 808231961, 08124882, 90912870, 10313463, 10005397, 808232206, 808232232, 808231636, 808231764, 08124932, 08124951, 08124950, 08124924, 08124952, 08124953, 80910780, 80910781, 80910782, 90912863, 90912853, 90912862, 90912871, 90912875, 90912874, 090C00832, 10313643, 10005400, 12048246, 12048242, 12048245, 12048265, iš viso 266 341,22 Eur;

12.2. jei teismas nuspręstų netenkinti pirmojo reikalavimo, tuomet priteisti 103 113,45 Eur delspinigių ieškovės naudai už traktorius, kurių kėbulo VIN numeriai 15300337, 15300344, 808231637, 808231741, 10005399, 12048059, 12101617, 08124875, 08124927, 10313647, 10005396, 12048058, 12048101, 10313677, 10313673, 808231755, 808231961, 08124882, 90912870, 10313463, 10005397, 808232206, 808232232, 808231636, 808231764, 08124932, 08124951, 08124950, 08124924, 08124952, 08124953, 80910780, 80910781, 80910782, 90912863, 90912853, 90912862, 90912871, 90912875, 90912874, 090C00832, 10313643, 10005400, 12048246, 12048242, 12048245, 12048265;

12.3. pripažinti 2019 m. spalio 7 d. įskaitymą negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 6 598,50 Eur skolą už traktorių, kurio kėbulo numeris VIN 80910782, pagal sąskaitą faktūrą Nr. AGB 5345;

12.4. priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 6 proc. palūkanas už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

12.5. priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Teismas nepagrįstai nepriteisė skolos ir delspinigių, nors atsakovas netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sutarties 6 a punkte įtvirtinta, kad mokėjimai už prekes atliekami per 60 dienų nuo kiekvienos prekių partijos pakrovimo. Sutarties 7 a punkte numatyta, kad, jei vėluojama sumokėti, pirkėjas pardavėjui sumoka 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną, kurią vėluojama sumokėti, ir jie laikomi minimaliais pardavėjo nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai įrodo, kad prekės buvo pristatytos ir atsakovas jas gavo, tačiau laiku neatsiskaitė. Sutartyje nėra įtvirtintos įmokų paskirstymo tvarkos, todėl atsiskaitymams turi būti taikomas CK 6.54 straipsnis. Ieškovė iš atsakovo gautas įmokas pirmiausia skyrė delspinigiams dėl vėlavimo atsiskaityti pagal Sutartį padengti, o tik po to pagrindinei prievolei vykdyti. Taip pat ieškovė skaičiuoja delspinigius už traktorius, kurie buvo arba grąžinti ieškovei, arba reikalavimo teisė dėl atsiskaitymo už juos perleista, arba traktorius, už kuriuos iki šiol neatsiskaityta.

13.2. Teismas nepagrįstai, nepateikdamas argumentų, netenkino alternatyvaus reikalavimo; nepagrįstai sprendė, kad atsakovas laiku atsiskaitė už jam pristatytus traktorius; nepagrįstai vertino, kad atsakovas turėjo apmokėti tik pagal pagrindines sąskaitas, bet ne pagal išankstines. Atsakovas turėjo atsiskaityti pagal išankstines sąskaitas, kurios yra pateiktos bylos medžiagoje, o pagrindinės sąskaitos buvo išrašomos tik mokestiniais apskaitos tikslais. Taigi, nėra pagrindo atsiskaitymo terminą sieti su pagrindinių sąskaitų išrašymu. Atsakovui laiku neatsiskaičius atsirado pagrindas skaičiuoti delspinigius pagal Sutartį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

13.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė kitokio pobūdžio Sutarties vykdymo praktika nei numatyta Sutartyje. Ieškovės ir atsakovo pareigos turėtų būti aiškinamos pagal Sutartyje įtvirtintas nuostatas. Tarp šalių nėra sudaryto raštiško Sutarties pakeitimo dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, o jokie kitokia forma sudaryti susitarimai, net jei jie ir buvo sudaryti, su kuo ieškovė nesutinka, negalioja. Atsiskaitymams turi būti taikoma Sutarties 6 a punkte įtvirtinta nuostata; atsakovas, nesilaikydamas joje numatyto atsiskaitymo termino, pavėlavo atsiskaityti, todėl privalo mokėti delspinigius. Sutarties sąlygos dėl atsiskaitymo tvarkos nebuvo pakeistos konkliudentiniais veiksmais pagal CK 6.183 straipsnio 2 dalį, teismo argumentai šiuo aspektu neatitinka Lietuvos teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų bei bylos faktinių aplinkybių. Ieškovės pateiktos pretenzijos patvirtina, kad ieškovė visada laikėsi Sutarties nuostatų, t. y. nuveždavo atsakovui traktorius, išrašydavo išankstines sąskaitas ir reikalaudavo apmokėti išankstines sąskaitas arba grąžinti traktorius.

13.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pagal Sutartį turėjo pareigą registruoti traktorius, tokios nuostatos Sutartyje nėra. Atsakovas traktorius pirko perpardavimui, o tam registracija nėra būtina. Atsakovo teiginiai, neva traktorius galėjo ir turėjo būtent Lietuvoje įregistruoti ieškovė, nes kitaip atsakovas jų negalėjo naudoti Lenkijoje, yra klaidinantys teismą. Atsakovo pateiktų užsakymų turinys niekaip neįrodo, kad iš ieškovės pagal Sutartį buvo reikalaujama įregistruoti atsakovui parduodamus traktorius Lietuvoje. Be to, šalių verslo praktika rodo, kad atsakovas nuolat pirkdavo iš ieškovės ginčo traktoriams analogiškus kitus traktorius, nereikalaudamas jų registruoti Lietuvoje.

13.5. Teismas nevertino, kad atsakovas bet kuriuo atveju turi pareigą mokėti delspinigius. Sutartyje buvo numatyta atsiskaitymo tvarka ir terminai, kurių atsakovas nesilaikė, atsiskaitymo tvarka nebuvo pakeista nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais, todėl ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius. Atsakovas tinkamai neįvykdė prievolės, todėl, nepaisant to, kad vėliau vis tik sumokėjo už traktorius, kai kuriuos traktorius grąžino arba ieškovė perleido pagrindinę reikalavimo teisę atsiskaityti už traktorius trečiajai šaliai, atsakovas vis tiek turi pareigą sumokėti ir už traktorius, ir delspinigius. 2019 m. sausio 31 d. tarp ieškovės, atsakovo ir OAO „MTZ“ sudaryta Skolos perleidimo sutartimi Nr. 1/2019 OAO „MTZ“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą, susijusias su pagrindine skola pagal sąskaitas, tačiau ne reikalavimą mokėti delspinigius, todėl atsakovui išlieka prievolė mokėti delspinigius. Nors sutiktina su atsakovu, kad kai kurie traktoriai buvo grąžinti, tačiau tai nekeičia fakto, kad atsakovas laiku neatsiskaitė už traktorius ir nepaneigia pareigos mokėti delspinigius.

Žemesnės instancijos teismas

13.6. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2017 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu. Išankstinių sąskaitų faktūrų, kuriomis grindžiamas patikslintas ieškinys, mokėjimo terminai suėjo tik 2018 m., taigi pagal minėtas išankstines sąskaitas faktūras atsakovas nebuvo skolingas 2017 m. gruodžio 31 d., todėl jos ir negalėjo būti įtrauktos į skolų suderinimo aktą.

13.7. Teismas netinkamai vertino ieškovės 2018 m. liepos 27 d. rašto turinį. Šiuo raštu ieškovė prašė sumokėti dalį skolos.

13.8. Teismas neįvertino, kad traktorių kainas ieškovė sumažindavo ne dėl to, kad netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, o dėl to, kad siekė minimizuoti nuostolius, sutiko sumažinti atsakovo skolą, kad atsakovas greičiau atsiskaitytų ir toliau dirbtų su ieškove.

13.9. Teismas nepagrįstai nepripažino atsakovo atlikto 2019 m. spalio 7 d. įskaitymo negaliojančiu ir nepriteisė 6 598,50 Eur skolos. Atsakovo nepagrįstai išrašytos sąskaitos negali būti pagrindu taikyti įskaitymą. Atitinkamai, jei nėra abipusių teisių ir pareigų, nėra ir reikalavimų, kurie būtų priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdomi bei apibrėžti. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių jo išrašytų sąskaitų už 6 598,50 Eur sumą pagrįstumą. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo įskaitytas reikalavimas yra ginčytinas teisme, todėl yra neapibrėžtas ir negalėjo būti įskaitomas.

13.10. Teismas nepagrįstai atsakovo naudai priteisė 14 977,84 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė nei teisinių paslaugų suteikimo faktą patvirtinančių PVM sąskaitų faktūrų, nei tokių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovas iš tikrųjų patyrė išlaidų. Teisinių paslaugų suvestinė, kurioje pateiktas tik abstraktus neva suteiktų paslaugų pobūdis, nenurodant nei paslaugas teikusio asmens, nei paslaugų suteikimo datos, neleidžia identifikuoti, kokios paslaugos buvo suteiktos atsakovui ir kiek jos kainavo. Teisinių paslaugų suvestinė neatitinka proceso kalbos reikalavimų. Nesant pateiktiems bylinėjimosi išlaidas patvirtinantiems pirminiams dokumentams, teismas neturėjo teisės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo naudai. Be to, atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė. Tikslinant ieškinio reikalavimus nebuvo pateikta kokybiškai visiškai naujų atsakovui nežinomų aplinkybių, kas lemtų keturgubai didesnių išlaidų priteisimą už atsiliepimą į ieškinį. Be to, paskutinis ieškinio patikslinimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu buvo nulemtas būtent atsakovo nepagrįstų veiksmų. Turėtų būti atsižvelgta į tai, kad atsakovas, teikdamas atsiliepimus į patikslintus reikalavimus, tik šiek tiek juos papildydavo, tačiau to negalima prilyginti naujo atsiliepimo rengimui, todėl nėra pagrindo priteisti maksimalaus atlyginimo dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

13.11. Teismas priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą; nenurodė, kurie ieškovės įrodymai yra atmetami ir jų atmetimo motyvų; nepateikė argumentų, paneigiančių ieškovės argumentus. Taip pat teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino visų įrodymų visumos, nepagrįstai vadovavosi tik atsakovo pateiktais įrodymais ir nepagrįstai atmetė ieškovės pateiktus įrodymus. Neatlikęs tinkamo įrodymų įvertinimo teismas netinkamai nustatė byloje reikšmingas aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas.

Atsiliepimas

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Nepaisant to, kad skundžiamame sprendime teismas nepasisakė visais ieškovės nurodomais klausimais, tai nesudaro pagrindo laikyti sprendimą neteisėtu ir naikintinu. Pagal nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sutrumpintų motyvų pateikimas yra tinkamas; sprendime buvo pasisakyta dėl esminių byloje įrodinėtų faktinių aplinkybių, tuo pačiu sprendimas yra visiškai teisėtas, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą.

14.2. Ieškovė turėjo pareigą registruoti atsakovui tiekiamus traktorius Lietuvos Respublikoje. Tai patvirtina atsakovo ieškovei teiktų traktorių užsakymų pateikimo faktas ir turinys; šiuos užsakymus ieškovė priimdavo ir vykdydavo (akceptuodavo). Taigi, traktorių tiekimo metu abi šalys tinkamą įsipareigojimų įvykdymą siejo ne tik su traktorių pristatymu atsakovei, bet ir su jų registracija Lietuvoje.

14.3. Sutarties 6 a punkte nurodyta sąlyga atitiko tarpusavio komercinių santykių supratimą Sutarties sudarymo momentu, tačiau vėliau jos faktiškai nebuvo laikomasi – atsakovas su ieškove atsiskaitinėjo tik po to, kai ieškovė atlikdavo traktorių registraciją Lietuvoje ir išrašydavo pagrindines sąskaitas faktūras. Šalių sudarytame skolų suderinimo akte yra nurodytos visos atsakovo 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis neapmokėtos sąskaitos, nepriklausomai nuo to, ar akto rengimo ir pasirašymo metu šių sąskaitų apmokėjimo terminai buvo suėję; jame nei vienos iš ieškovės išrašytų sąskaitų išankstiniam apmokėjimui nėra; nurodytos tik pagrindinės sąskaitos faktūros, kurios buvo išrašytos už anksčiau patiektus traktorius.

Šalies argumentai

14.4. Ieškovės teiginys dėl tariamų nuolaidų atsakovui darymo yra nepagrįstas, neatitinka tikrovės. Ieškovei tenka pareiga įrodyti savo poziciją nagrinėjamoje byloje, todėl nurodydama kažkokias nuolaidas, turi pareigą pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, šios nuolaidos taikymo pagrindus.

14.5. Ieškovės pozicija, kad atsakovo mokėjimais iš pradžių buvo dengiami priskaičiuoti delspinigiai ir tik vėliau pagrindinės skolos, neatitinka tikrovės. Atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti pagal pagrindines sąskaitas faktūras, o ne sąskaitas išankstiniam apmokėjimui; šią pareigą įvykdė tinkamai, todėl ieškovė neturėjo pagrindo skaičiuoti delspinigių. Atsakovas mokėjimo pavedimuose aiškiai nurodė, jog dengia pagrindines skolas (pagal pagrindines sąskaitas faktūras) ir jokių ieškovės prieštaravimų dėl to niekada negavo. Atsakovui pateikus atsiliepimą į pradinį ieškinį ir jame nurodžius, jog yra tinkamai atsiskaityta, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pakeitė poziciją. Toks pozicijos keitimas, kai pradiniu ieškiniu laiko pagrindinę skolą esant sumokėta, o patikslintu – jau nebe, privalo būti vertinamas ieškovės nenaudai.

14.6. Atsakovas niekada negavo ieškovės 2018 m. kovo 1 d., 2018 m. gegužės 1 d., 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. pretenzijų. 2018 m. kovo 9 d., 2018 m. gegužės 9 d., 2018 m. birželio 5 d. ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. laiškais ieškovė siuntė atsakovui ne pretenzijas, o traktorių registracijos liudijimus. Šalių korespondencija Sutarties vykdymo klausimu visuomet vyko el. paštu, išskyrus korespondenciją, kuria buvo siunčiami traktorių registracijos Lietuvoje liudijimai, nes atsakovui buvo reikalingi šių dokumentų originalai.

14.7. Atsakovas visiškai ir tinkamai atsiskaitė su ieškove už traktorių Belarus 1121.2 (VIN 12048242), sumokėdamas 8 921,50 Eur dydžio kainos dalį pavedimu, o likusią kainos dalį (6 598,50 Eur) įskaitydamas su tokio paties dydžio atsakovo reikalavimo teise į ieškovę. Įskaityta 6 045 Eur reikalavimo teisė pagal 2019 m. vasario 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2019/SRW/02/1, už traktorių, kurių ieškovė nesugebėjo įregistruoti Lietuvoje ir kurie dėl šios priežasties ieškovei buvo grąžinti, sandėliavimo atsakovo sandėliuose paslaugas; 553,50 Eur reikalavimo teisė pagal sąskaitą faktūrą Nr. 2019/SRW/10/1, nes ieškovė neatsiėmė Lietuvoje taip ir neįregistruoto traktoriaus Belarus 1121.2 (VIN 12048242), todėl atsakovas buvo priverstas šį traktorių ieškovei grąžinti savarankiškai ieškovės lėšomis. Ieškovės reikalavimas pripažinti 2019 m. spalio 7 d. įskaitymą negaliojančiu ir priteisti ieškovei iš atsakovo 6 598,50 Eur negali būti tenkinamas, nes dėl nurodytų aplinkybių yra nepagrįstas.

14.8. Ieškovei nepriklauso ir kitos deklaruojamos reikalavimo teisės į skolą ir delspinigius, kadangi atsakovas su ieškove atsiskaitė tinkamai.

14.9. Teismas turėjo pagrindą priteisti atsakovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui neprieštaravo, todėl apeliaciniame skunde pateikti nauji argumentai šiuo klausimu, kuriuos ieškovė grindžia naujais įrodymais, nors neprašo taikyti CPK 314 straipsnio išlygos, atsakovui yra siurpriziniai ir teismo nenagrinėtini. Atsakovo atstovų pateikta teisinių paslaugų suvestinė (pažyma) atitinka aktualioje kasacinio teismo praktikoje suformuotus reikalavimus, todėl yra tinkamas atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantis dokumentas. Byla didelės apimties; ieškinio tikslinimai, 4 posėdžiai, lėmė būtinybę patirti daug bylinėjimosi išlaidų, be to, nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro ne tik atsakovo išlaidos advokatų pagalbai apmokėti, bet ir vertimo išlaidos, nes dalis dokumentų yra užsienio kalbomis, be to pats atsakovas – užsienio subjektas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo išspręstas ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė sutartį Nr. BT20140901, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui traktorius ir atsargines dalis pagal nomenklatūrą, komplektaciją, tokį kiekį ir tokiomis kainomis, kurie nurodyti specifikacijose ir (arba) sąskaitose faktūrose, kurie yra neatskiriama sutarties dalis, o atsakovas įsipareigojo tinkamai atsiskaityti su ieškove. Sutarties 6 a punkte nustatytos mokėjimo sąlygos: per 60 dienų nuo atitinkamos traktorių partijos pakrovimo. Sutarties 6 b punkte nurodyta, kad šalių susitarimu mokėjimo už prekes terminas gali būti pakeistas. Naujas mokėjimo terminas nurodomas šios sutarties specifikacijose, prieduose, papildymuose, kuriuos pasirašo abi šalys.

17. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo skolą bei delspinigius. Šių reikalavimų faktiniu pagrindu ieškovė nurodė atsakovo sutartinės prievolės atsiskaityti už traktorius pagal išankstines sąskaitas neįvykdymo aplinkybę. Ieškovė taip pat ginčijo atsakovo atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė kitokio pobūdžio Sutarties vykdymo praktika – ieškovė turėjo užtikrinti atsakovui pateikiamų traktorių registraciją Lietuvoje, o atsakovas atsiskaitymus vykdė pagal ieškovės išrašytas galutines sąskaitas faktūras ir su ieškove atsiskaitė tinkamai; tokiais veiksmais šalys atsisakė Sutarties 6 a punkto, reglamentuojančio atsiskaitymą, laikymosi. Teismas nenustatė teisinio pagrindo pripažinti įskaitymą nepagrįstu ir neteisėtu.

18. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu apeliantė (ieškovė) iš esmės grindžia ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų netinkamu vertinimu. Apeliantės teigimu, nesant rašytinio šalių susitarimo dėl Sutarties sąlygų pakeitimo teismas be pagrindo sprendė apie traktorių pardavimo ir atsiskaitymo už juos sąlygų pasikeitimą, atsakovo tinkamą atsiskaitymą, teismas netinkamai įvertino atsakovo atlikto įskaitymo (ne)teisėtumą.

Dėl sutarties sąlygos (ne)pakeitimo

19. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties šalių valia turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma; aiški ir laisvai pareikšta. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau, pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeičiamos arba nutraukiamos.

20. Sutartyje šalys susitarė, kad bet kokie sutarties taisymai ir keitimai galios, jeigu jie bus parengti raštu ir pasirašyti abiejų šalių įgaliotų atstovų (Sutarties 10 d punktas). Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Pagal CK 6.183 straipsnio 2 dalį viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo Sutarties sąlygos, reglamentuojančios mokėjimo tvarką, pakeitimą šalių konkliudentiniais veiksmais. Apeliantės teigimu, tarp šalių nėra sudaryto raštiško Sutarties pakeitimo dėl atsiskaitymo tvarkos, o jokie kitokia forma sudaryti susitarimai, net jei jie ir buvo sudaryti, su kuo apeliantė nesutinka, negalioja, t. y. Sutarties sąlygos dėl atsiskaitymo tvarkos nebuvo pakeistos konkliudentiniais veiksmais pagal CK 6.183 straipsnio 2 dalį.

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, suformuotoje dėl sutarčių sudarymo ir jų sąlygų pakeitimo, be kita ko yra pasisakyta, kad asmenys ne tik gali sutartis sudaryti, bet ir savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016 27 punktas). Tam, kad būtų įrodytas sutarties keitimas konkliudentiniais veiksmais, yra būtina įrodyti, kad: 1) sutartis nebuvo įvykdyta sutartyje nustatytu būdu; 2) abi sutarties šalys susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo; 3) šis susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019 33–35 punktai; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-219/2020).

22. Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui dėl minėtos normos taikymo, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-234-823/2020).

23. Nagrinėjamo ginčo atveju Sutarties pakeitimai galioja šalims juos raštu patvirtinus (Sutarties 10 d punktas). Rašytinio susitarimo dėl Sutarties 6 a punkte nustatytos mokėjimo sąlygos – per 60 dienų nuo kiekvienos prekių partijos pakrovimo, pakeitimo nėra. Taip pat sutartyje nėra įtvirtinta ieškovės pareiga atlikti parduodamų traktorių registraciją, nėra ir atskiro rašytinio šalių susitarimo šiuo klausimu. Tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė Sutarties sąlygą.

24. Byloje nustatyta ir apeliantė to neneigia, kad atsakovo 2017 m. sausio 18 d., 2017 m. sausio 27 d., 2017 m. vasario 9 d., 2017 m. kovo 29 d., 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d., 2017 m. spalio 26 d., 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. gegužės 17 d. ieškovei pateiktuose užsakymuose (el. b. t. 3, b. l. 19–46) yra nurodyta, jog užsakyti traktoriai turi būti išsiųsti su registracijos dokumentais. Ieškovė tokius atsakovo užsakymus priėmė ir juos vykdė, išsiųsdama atsakovui traktorius (tai patvirtina Tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR)), o vėliau ir traktorių registracijos dokumentus (tai patvirtina atsakovo pridėti traktorių registracijos liudijimai (pvz., el. b. t. 1, b. l. 96–97, 106–115, 120–121, 126-127, t. 4, b. l. 116–139, kt.) bei šalių susirašinėjimo duomenys (el. b. t. 3, b. l. 56–65; t. 5, b. l. 33, 36, kt.)). Atsakovui užsakius traktorius su registracija, o ieškovei tokius užsakymus akceptavus ir vykdžius, šiuos šalių veiksmus vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Apeliantės akcentuojamas traktorių registracijos teisinis reguliavimas, registracijos reikalingumas bei pačios atsakovės galimybės atlikti registraciją nustatytų ir tinkamai įvertinų aplinkybių kontekste tampa teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

25. Byloje pateikti dalies traktorių registracijos liudijimai ir pagrindinės sąskaitos faktūros apmokėjimai (el. b. t. 1, b. l. 98, 102, 116, 122, 128; t. 2, b. l. 14–21) patvirtina atsakovo argumentus, kad pagrindines sąskaitas faktūras ieškovė išrašydavo praėjus 1–4 dienoms po atliktos registracijos, o atsakovas jas apmokėdavo (pvz., pagal Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimą, traktoriaus MTZ, Belarus-1523.3, tapatumo Nr. 15300337, pirmosios registracijos Lietuvoje data – 2018 m. liepos 13 d.; 33 725 Eur sumos sąskaita faktūra Nr. AGB 5224 už traktorių Belarus 1523.3, VIN 15300337, išrašyta 2018 m. liepos 17 d., joje apmokėjimo terminas nurodytas 70 d. po pristatymo; atliktos operacijos patvirtinimas liudija, kad atsakovas sąskaitoje nurodytą sumą sumokėjo 2018 m. liepos 30 d. (el. b. t. 1, b. l. 96–100), kt.).

26. Į bylą pateiktame 2017 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte yra įtrauktos visos iki 2017 m. gruodžio 31 d. ieškovės atsakovui pateiktos pagrindinės sąskaitos, nepaisant to, kad didžiosios daugumos akte nurodytų sąskaitų mokėjimo terminai 2017 m. gruodžio 31 d. dar nebuvo suėję (pvz., sąskaita AGB 4674, kurios apmokėjimo terminas – 2018 m. vasario 8 d., dešimties sąskaitų – 2018 m. sausio 24 d.). Šiame ieškovės pasirašytame skolų suderinimo akte nėra paminėta nei viena ieškovės 2017 m. pateikta sąskaita išankstiniam apmokėjimui. Skolų suderinimo akte yra nurodytos tik ieškovės pagrindinės sąskaitos faktūros, kurios buvo pateikiamos atlikus traktorių registraciją Lietuvoje. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįsta apeliantės pozicija, kad išankstinės sąskaitos, kuriomis grindžiami ieškovės ieškinio reikalavimai, negalėjo būti įtrauktos į 2017 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, nes mokėjimo terminai pagal jas suėjo tik 2018 m.

27. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas taip pat liudija, kad atsiskaitymo pagal Sutartį teisiniai santykiai tarp šalių vyko pagrindinių, o ne išankstinių sąskaitų faktūrų pagrindu. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje pateiktas ieškovės direktoriaus 2018 m. liepos 27 d. prašymas atsakovui sumokėti 309 015 Eur įsiskolinimą anksčiau laiko (el. b. t. 3, b. l. 177–179) liudija apie pradelstų skolų nebuvimą rašto surašymo metu bei nepatvirtina fakto, jog iki 2018 m. liepos 27 d. ieškovė buvo pateikusi atsakovui pretenzijas, nes esant pradelstai skolai nebūtų pagrindo prašyti avansinio apmokėjimo už būsimą prievolę. Tokios teismo išvados nepaneigia apeliantės skunde nurodytas deklaratyvus aptariamo prašymo vertinimas reikalavimu sumokėti skolą.

28. Tai, kad atsakovas turėjo pareigą atsiskaityti su ieškove tik po traktorių įregistravimo Lietuvoje ir pagrindinių sąskaitų faktūrų išrašymo, patvirtinta ir ieškovės, atsakovo bei OAO „MTZ“ 2019 m. sausio 31 d. susitarimas, kuriame nurodyta, kad OAO „MTZ“ perima ieškovės reikalavimo teises į atsakovą pagal atitinkamas Sutarties pagrindu išrašytas pagrindines sąskaitas faktūras, o ne sąskaitas išankstiniam apmokėjimui, bei mokėjimų patvirtinimas (el. b. t. 1, b. l. 129–131; 132–134).

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teigdama, jog šalių atsiskaitymas turėjo būti vykdomas pagal Sutarties 6 a punktą, apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovas mokėjimus atliko pagal išankstines sąskaitas. Byloje esančiuose atsakovo pateiktuose mokėjimų dokumentuose yra nurodomi tik apmokamų pagrindinių sąskaitų numeriai (el. b. t. 1, b. l. 99–101, 103–105, 117–119, 123–125; t. 3, b. l. 66–67), kaip ir pačios ieškovės pateiktuose duomenyse apie atsakovo atliktus mokėjimus (el. b. t. 2, b. l. 22). Be to, prašydama pripažinti 2019 m. spalio 7 d. įskaitymą negaliojančiu, atsakovo 6 598,50 Eur skolą už traktorių kėbulo numeris VIN 80910782 ieškovė prašo priteisti ne pagal išankstinę, o pagal pagrindinę sąskaitą faktūrą Nr. AGB 5345. Šios aplinkybės taip pat liudija ieškovės pozicijos nenuoseklumą ir neatitikimą faktinei tarp šalių susiklosčiusių santykių situacijai.

30. Šioje nutartyje aptartas nagrinėjamam klausimui aktualus teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika, nustatytos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė atsiskaitymo pagal Sutartį tvarką ir pagal faktiškai susiklosčiusią Sutarties vykdymo tvarką ieškovė tiekė atsakovui traktorius, išrašydama išankstines sąskaitas, po to, atlikusi traktorių registraciją ir pateikusi registracijos dokumentus atsakovui išrašydavo pagrindines sąskaitas faktūras, kurias atsakovas apmokėdavo. Bylos įrodymais pagrįstų Sutarties šalių veiksmų teisinis vertinimas leidžia spręsti, kad išankstinės sąskaitos nelaikytinos pirminiu dokumentu, suteikiančiu pagrindą reikalauti apmokėjimo, atitinkamai skaičiuoti skolą bei delspinigius.

31. Nesant teisinio pagrindo ieškovei reikalauti apmokėjimo pagal išankstines sąskaitas faktūras ar juo labiau delspinigių pagal šias sąskaitas priteisimo, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo plačiau pasisakyti dėl apeliantės nurodomos įmokų paskirstymo tvarkos pagal CK 6.54 straipsnį ir reikalavimo dėl delspinigių pagal išrašytas išankstines sąskaitas faktūras priteisimo nepaisant traktorių grąžinimo ar reikalavimo teisių perleidimo.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje ieškovė nekėlė reikalavimo ir ieškinio negrindė atsakovo atsiskaitymo pagal pagrindines sąskaitas faktūras netinkamu įvykdymu, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu nepasisako.

Dėl įskaitymo

33. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė laikoma pasibaigusia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius, yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

34. Pirmosios instancijos teismas sprendė nesant teisinio pagrindo ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ginčijamą įskaitymą pripažinti neteisėtu. Su tokiu teismo vertinimu apeliantė nesutinka, teigdama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo ieškovei išrašytų sąskaitų už 6 598,50 Eur pagrįstumą, kad atsakovo įskaitytas reikalavimas yra ginčytinas teisme, todėl yra neapibrėžtas ir negalėjo būti įskaitomas. Teisėjų kolegija nepritaria šiems apeliantės argumentams.

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). CK 6.131 straipsnio 3 dalies nuostatos prasme esminis yra paties pranešimo apie įskaitymą faktas – prievolėms įskaityti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, o pranešimo apie įskaitymą forma ir turinys nėra prievolių pabaigą įskaitymu nulemiantys veiksniai. Paties įskaitymo faktas gali būti įformintas įvairiais būdais, svarbiausia, kad prievolės šalies pasirinktas įforminimo būdas aiškiai atspindėtų jos valią įskaityti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019).

36. Kaip minėta, ieškovė savo ieškinio ir pirmojo patikslinto ieškinio reikalavimus kildino iš neapmokėtų išankstinių sąskaitų faktūrų, ieškiniu prašydama priteisti delspinigius, o patikslintu ieškiniu – delspinigius ir skolą bei alternatyviu reikalavimu – delspinigius. Atsakovas 2019 m. birželio 17 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį, argumentuodamas ieškovės reikalavimų nepagrįstumą, akcentavo, jog ieškovei netinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus buvo priverstas grąžinti eilę traktorių; jog šalys susitarė, kad ieškovė nereikalaus apmokėjimo pagal 2018 m. spalio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. AGB 5345, tokiu būdu iš esmės buvo atliktas atsakovo pareigos atsiskaityti pagal 2018 m. spalio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. AGB 5345 ir ieškovės pareigos padengti atsakovo dėl ieškovės netinkamo įsipareigojimų vykdymo patirtus nuostolius įskaitymas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Tik po šio atsiliepimo ieškovė 2019 m. spalio 21 d. papildė ieškinį nauju reikalavimu priteisti iš atsakovo 6 598,50 Eur skolą už traktorių kėbulo numeris VIN 80910782 pagal sąskaitą faktūrą Nr. AGB 5345. Ieškovė taip pat pateikė teismui 2019 m. rugsėjo 13 d. pretenziją atsakovui (el. b. t. 4, b. l. 47–49), kurioje reikalavo apmokėjimo už minėtą traktorių bei nurodė, kad kaip išimtį ir nuolaidą sutinka, jog pirkėjas grąžintų traktorių su sąlyga, kad sumokės už jo transportavimą ir traktorius nebus eksploatuotas (0-30 motovalandų); atsakovo išrašytas sąskaitas faktūras: 2019 m. vasario 15 d. Nr. 2019/SRW/02/1 6 045 Eur sumai už stovėjimo vietos suteikimą bei 2019 m. spalio 7 d. Nr. 2019/SRW/10/1 553,50 Eur sumai už transportavimo kainos perskaičiavimą (el. b. t. 4, b. l. 28–35); atsakovo laišką, kuriame atsakovas pranešė, kad su ieškove yra atsiskaityta, jog prideda mokėjimo pagal 2018 m. spalio 8 d. sąskaitą faktūrą AGB 5345 patvirtinimą bei sąskaitas faktūras, pagal kurias sumažintas mokėjimas (el. b. t. 4, b. l. 36–39). Pateiktas atliktos operacijos patvirtinimas liudija, kad atsakovas 2019 m. spalio 7 d. sumokėjo ieškovei 8 921,50 Eur, kad apmokama 2018 m. spalio 8 d. sąskaita faktūra AGB 5345 (15 520 Eur) minus 2019 m. vasario 15 d. sąskaita faktūra 2019/SRW/02/1 (6 045 Eur) minus 2019 m. spalio 7 d. sąskaita faktūra 2019/SRW/10/1 (553,50 Eur) (el. b. t. 4, b. l. 40–43). Tik 2019 m. lapkričio 20 d. patikslintame ieškinyje ieškovė suformulavo reikalavimą pripažinti 2019 m. spalio 7 d. įskaitymą negaliojančiu, teigdama, kad atsakovas iš mokėtinos sumos nepagrįstai išskaitė 6 598,50 Eur sumą pagal atsakovo vienašališkai išrašytas sąskaitas už tariamas paslaugas, kurių ieškovė niekada neužsakė, negavo ir dėl kurių apmokėjimo tarp šalių niekada nebuvo susitarta, todėl šalys neturi abipusių teisių ir pareigų, nes atsakovo nepagrįstai išrašytos sąskaitos negali būti pagrindu taikyti įskaitymą.

37. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015).

38. Byloje esantys įrodymai bei šalių argumentai patvirtina, kad atsakovas grąžindavo ieškovei kai kuriuos traktorius, tačiau byloje nėra duomenų apie šalims įprastą traktorių grąžinimo tvarką, grąžinimo sąlygas. Bylos duomenimis, dar iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovas 2019 m. vasario 15 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 2019/SRW/02/1 už stovėjimo vietą, t. y. už traktorių, kurių ieškovė nesugebėjo įregistruoti Lietuvoje ir kurie dėl šios priežasties ieškovei buvo grąžinti, sandėliavimo atsakovo sandėliuose paslaugas. 2019 m. spalio 7 d. sąskaita Nr. 2019/SRW/10/1 553,50 Eur sumai išrašyta už traktorių transportavimo kainos perskaičiavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką ieškovė turėjo pareigą atlyginti dėl traktorių neįregistravimo atsakovui susidariusius nuostolius, šiuo atveju traktorių sandėliavimo bei jų transportavimo išlaidas. Turėdama pareigą pagrįsti savo reikalavimus (CPK 12, 178 straipsniai), ieškovė nepateikė įrodymų, kad tarp šalių egzistavo kitokia praktika, susijusi su traktorių grąžinimu, jo sąlygomis bei apmokėjimu. Iš nurodytų bylos duomenų teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, jų reikalavimai yra priešpriešiniai, vienarūšiai (piniginiai), galiojantys ir vykdytini (ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra atsiskaičiusi pagal atsakovo išrašytas sąskaitas), abu reikalavimai yra apibrėžti fiksuotomis pinigų sumomis. Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui). Atsakovas apie įskaitymą pranešė ieškovei elektroniniu laišku, įskaitymo faktas atsispindi ir atsakovo atliktame mokėjimo pavedime. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti įskaitymą negaliojančiu.

39. CK 6.134 straipsnyje yra įtvirtint atvejai, kai įskaitymas yra negalimas. Vienas iš tokių atvejų aktualus nagrinėjamoje byloje – tai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, gali būti taikomas tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai, kurioje keliamas ginčas dėl įskaitomų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011). Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).

40. Apeliantė teisi, kad įskaitymą atsakovas atliko kai Vilniaus apygardos teisme jau buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Tačiau, kaip nurodyta šios nutarties 36 punkte, atsakovas įskaitymą atliko tuomet, kai teisme iškeltus ieškinio reikalavimus ieškovė grindė išankstinių sąskaitų neapmokėjimu ir nebuvo pareiškusi reikalavimo atsakovui atsiskaityti pagal pagrindinę sąskaitą faktūrą Nr. AGB 5345. Įskaitytas ieškovės reikalavimas apibrėžtas konkrečia pinigų suma, todėl atskirai patvirtinti prievolės apimtį nėra būtina.

41. Nurodytas teisinis reglamentavimas, jį aiškinanti kasacinio teismo praktika bei nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo atlikto įskaitymo negaliojančiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai atmetė įskaitymo nuginčijimo ieškinio reikalavimą.

Dėl įrodymų vertinimo ir sprendimo motyvavimo

42. Apeliantės teigimu, teismas priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą; nenurodė, kurie ieškovės įrodymai yra atmetami ir kokie yra jų atmetimo motyvai; nepateikė argumentų, paneigiančių ieškovės argumentus; nevertino visų byloje pateiktų įrodymų, nukrypo nuo įrodinėjimą nustatančių taisyklių, taip pažeisdamas civilinio proceso nuostatas.

43. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016 22 punktą; 2020 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020).

44. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl sutarties pakeitimo konkliudentiniais šalių veiksmais ir atsakovo pareigos atsiskaityti pagal išrašytas pagrindines sąskaitas faktūras kilimo, dėl įskaitymo pagrįstumo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė teisės normas ar netinkamai jas taikė. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik, kaip nepagrįstai nurodo apeliantė, atsakovo pateiktais įrodymais, bet visa bylos medžiaga. Be to, kritikuodama atliktą įrodymų vertinimą apeliantė savo teiginių nekonkretizuoja, neatskleidžia pažeidimų esmės.

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019). Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Aplinkybė, kad byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismų nurodytais motyvais, neteikia pagrindo spręsti, jog skundžiami teismų procesiniai sprendimai yra nemotyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020 25 punktas).

46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nagrinėto ginčo faktiniai ir teisiniai pagrindai nuosekliai, nors ir glaustai, aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime. Tai, kad atitinkamos teismo išvados netenkina ieškovės intereso, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jam nustatytą pareigą tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, juolab kad, kaip jau aptarta šioje nutartyje, teismo išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant nagrinėjamam klausimui aktualias materialinės teisės normas ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos jų aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl pirmosios instancijos teismo atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų

47. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė atsakovui iš ieškovės 14 977,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsakovo atstovavimu byloje, atlyginimą. Ieškovė, nesutikdama su šia sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo patirtos išlaidos nėra tinkamai pagrįstos (nėra jas patvirtinančių pirminių dokumentų), pateikta teisinių paslaugų suvestinė neleidžia identifikuoti atsakovui suteiktų paslaugų pobūdžio ir kainos, kai kurie pateiktos suvestinės duomenys neatitinka valstybinės kalbos reikalavimų; priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė.

48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017, pažymėjo, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (žr. minėtos nutarties 20 punktą).

50. Byloje nustatyta, kad atsakovo atstovas su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė teisinių paslaugų suvestinę nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2020 m. vasario 4 d. (el. b. t. 5, b. l. 175–179). Šioje suvestinėje nurodytos suteiktos teisinės paslaugos (atsiliepimo į ieškinį rengimas, medžiagos studijavimas, kitų procesinių dokumentų rengimas, konsultacija raštu, mokėjimas už klientą, teisinių dokumentų vertimas atliekamas teisininko, pasirengimas atstovauti teisme ir atstovavimas teisme, kt.), šių paslaugų kaina, taip pat pirminių atsiskaitymo dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų – numeriai. Siekiant įrodyti šių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą, t. y. kliento mokėjimo prievolės pagal nurodytą pirminį atsiskaitymo dokumentą įvykdymą, minėtoje teisinių paslaugų suvestinėje buvo pateikti duomenys apie mokėjimo nurodymus: PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu buvo atlikta mokėjimo operacija, duomenys (numeris ir data), mokėjimo data, mokėjimo dokumento pavadinimas (mokėjimo nurodymas), numeris ir mokėjimo suma. Teisinių paslaugų suvestinėje taip pat pažymėta, kad ją sudarė advokatų profesinė bendrija, o patvirtino advokato padėjėjas E. P.. Atsižvelgdama į aptartą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateiktas prašymas bei teisinių paslaugų suvestinė pagrindžia atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad tai, jog kai kurie suvestinės duomenys neatitinka valstybinės kalbos reikalavimų (CPK 11 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnio 3 dalis), savaime nepaneigia patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir fakto, be to, patirtų išlaidų identifikavimui pakanka lietuvių kalba nurodytų duomenų.

51. Nesutikimą su atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma apeliantė iš esmės argumentuoja tuo, kad prašoma suma viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, kad teikdamas atsiliepimus į patikslintus ieškovės reikalavimus atsakovas tik šiek tiek papildydavo atsiliepimus, tačiau to, pasak apeliantės, negalima prilyginti naujo atsiliepimo rengimui, todėl nėra pagrindo priteisti maksimalaus atlyginimo dydžio.

52. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visada faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti teismo yra pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 38 punktas). Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), t. y. bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje; būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydis; teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas; šalių elgesys proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudos bei kitos svarbios aplinkybės (Rekomendacijų 2 punktas).

53. Pagal pateiktos teisinių paslaugų suvestinės duomenis atsakovas patyrė 14 977,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 684,99 Eur (62,50 + 258,33 + 41,66 + 263,50 + 59) bylai svarbių rašytinių įrodymų vertimo į valstybinę kalbą išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo prašomos atlyginti vertimo išlaidos priskirtinos prie kitų būtinųjų išlaidų pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą; šių išlaidų būtinumo bei dydžio apeliantė neginčija, todėl skundžiama sprendimo dalimi jos pagrįstai priteistos iš ieškovės.

54. Nagrinėjamoje byloje atsakovui pagal 2019 m. kovo 26 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. JUR001902 atstovavo Advokatų profesinės bendrijos J. ir partneriai JUREX (dabar „TRINITI JUREX“) advokatas M. T. ir advokato padėjėjai E. P., J. S. (J. S.) (pateikti teisinių paslaugų sutarties išrašai el. b. t. 1, b. l. 87; t. 3, b. l. 195; t. 5, b. l. 96). Advokatas M. T. rengė keturis atsiliepimus į pradinį ir patikslintus ieškinius (el. b. t. 1, b. l. 88–95; t. 3, b. l. 1–18, t. 4, b. l. 102–115, t. 5, b. l. 129–158), du prašymus (el. b. t. 2, b. l. 134–138 prašymą dėl patikslinto ieškinio trūkumų nustatymo ir termino atsiliepimui pateikti pratęsimo, t. 3, b. l. 183–184 prašymą priimti dokumentą ir prijungti jį prie bylos medžiagos). Advokato padėjėjas J. S. teikė prašymus priimti įrodymus (el. b. t. 5, b. l. 1–5) bei kartu su advokato padėjėju E. P. atstovavo atsakovui trijuose teismo posėdžiuose, vykusiuose 2019 m. gruodžio 3 d. (28 min. trukmės) (el. b. t. 5, b. l. 102–105), 2020 m. vasario 4 d., (21 min. trukmės) (el. b. t. 5, b. l.. 165–167) ir 2020 m. vasario 20 d. (2 val. 23 min. trukmės) (el. b. t. 5, b. l. 182–192); advokato padėjėjas E. P. dalyvavo 2019 m. spalio 22 d. teismo posėdyje, kuris truko 18 min. (el. b. t. 4, b. l. 96–98).

55. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir VDU)(Rekomendacijų 7 dalis). Teisinių paslaugų suvestinės duomenimis, už advokato/advokatų padėjėjų suteiktas paslaugas pagal 11 sąskaitų faktūrų atsakovas mokėjo 2019 m. II–IV ketvirčiais bei 2020 m. I ketvirtį, todėl apskaičiuojant priteistiną užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjų byloje suteiktas teisines paslaugas maksimalų dydį aktualūs užpraėjusių ketvirčių duomenys apie VDU, t. y. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018 m. IV ketvirtį sudarė 970,30 Eur; 2019 m. I ketvirtį – 1 262,70 Eur; 2019 m. II ketvirtį – 1 289,90 Eur ir 2019 m. III ketvirtį – 1 317,6 Eur (Statistikos departamento duomenys https://osp.stat.gov.lt/darbo-uzmokestis-ir-darbo-sanaudos).

56. Atsakovas pagal tris sąskaitas faktūras 2019 m. II ketvirtį sumokėjo 3 046,50 Eur sumą (į ją įeina 59 Eur vertimo išlaidos bei išlaidos už atsiliepimo į ieškinį rengimą, kitų procesinių dokumentų rengimą, medžiagos studijavimą, informacijos rinkimą, susirašinėjimą el. paštu). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos medžiagos studijavimo, informacijos rinkimo ir kt. išlaidos yra susijusios su atsiliepimo į ieškinį parengimu ir vertintinos kaip bendros atsiliepimo parengimo išlaidos, kurių maksimali suma pagal Rekomendacijų 8.2 punktą sudaro 2 425,75 Eur (970,30 x 2,5); pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, paaiškinimai maksimalus dydis yra 388,12 Eur (970,30 x 0,4), todėl atsakovo per šį laikotarpį patirtos 2 987,50 Eur (3 046,50 - 59) išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius už atsiliepimo į ieškinį ir kito dokumento parengimą, todėl mažintinos iki 2 813,87 Eur (2 425,75 + 388,12).

57. Atsakovas pagal dvi sąskaitas faktūras 2019 m. III ketvirtį sumokėjo 4 413,50 Eur sumą (į ją įeina 263,50 Eur vertimo išlaidos bei išlaidos už atsiliepimo į ieškinį rengimą, medžiagos studijavimą, susirašinėjimą el. paštu, konsultaciją raštu). Maksimali suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą, patirta šiuo laikotarpiu, sudarytų 3 156,75 Eur (1 262,70 x 2,5), kitos išlaidos vertintinos kaip susijusios su atsiliepimo parengimu, todėl atsakovo šiuo laikotarpiu patirtos 4 150 Eur (4 413,50 - 263,50) išlaidos už advokato teisines paslaugas mažintinos iki 3 156,75 Eur.

58. Atsakovas pagal tris sąskaitas faktūras 2019 m. IV ketvirtį sumokėjo 2 894,16 Eur sumą (į ją įeina 41,66 Eur vertimo išlaidos bei kitų procesinių dokumentų rengimas, medžiagos studijavimas, pasirengimas atstovauti teisme, atstovavimas teisme, atsiliepimo į ieškinį rengimas). Maksimali suma už advokato parengtą atsiliepimą į ieškinį šiuo laikotarpiu sudarytų 3 222,50 Eur (1 289,90 x 2,5), o advokato padėjėjo paslaugų atstovaujant dviejuose po pusvalandį trukusiuose teismo posėdžiuose suma būtų – 103,12 Eur (1289,9 x 0,1 x 0,8 x 1) (Rekomendacijų 5, 8.19, 9, 10 punktai), todėl vertintina, kad prašoma priteisti suma už šį laikotarpį suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistina visa apimtimi – t. y. 2 852,50 Eur (2 894,16 – 41,66), net nebevertinant šiuo laikotarpiu patirtų išlaidų už advokato ir advokato padėjėjo prašymų parengimą.

59. Atsakovas pagal tris sąskaitas faktūras 2020 m. I ketvirtį sumokėjo 4 664,84 Eur sumą (į ją įeina 258,33 + 62,50 Eur vertimo išlaidos bei kitų procesinių dokumentų rengimas, medžiagos studijavimas, pasirengimas atstovauti teisme, atstovavimas teisme, atsiliepimo į ieškinį rengimas, kt.). Maksimali užmokesčio už advokato parengtą atsiliepimą į ieškinį suma sudarytų 3 294 Eur (1 317,60 x 2,5), už advokato padėjėjo paslaugas atstovaujant dviejuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė iš viso 3 val., suma būtų 316,22 Eur (1 317,60 x 0,1 x 0,8 x 3), todėl maksimali priteistina per šį laikotarpį atsakovo patirtų advokato ir advokato padėjėjų suteiktų teisinių paslaugų išlaidų atlyginimo suma sudarytų 3 610,22 Eur (3 294 + 316,22). Tai lemia pagrindą priteisti mažesnę, nei sumokėjo atsakovas, teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo sumą.

60. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi atsakovui priteista teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo suma viršija Rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl atitinkamai mažintina ir atsakovui priteistina 12 433,34 Eur (2 813,87 + 3 156,75 + 2 852,50 + 3 610,22). Pridėjus apeliantės neginčijamas vertimo išlaidas bendra atsakovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 13 118,33 Eur (12 433,34 + 684,99). Šios aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį sumažinant atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

61. Bylos su užsienio elementu ir joje pateiktų procesinių dokumentų didelė apimtis, įrodymų, kuriuos atsakovas privalėjo teikti atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus, gausa, aplinkybė, kad ieškovė savo reikalavimus tikslino po gautos atsakovo pozicijos, kiekviename patikslinime reikšdama vis po naują reikalavimą, paneigia atsakovo patirtų išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo mažinimo kitais apeliantės nurodytais argumentais galimybę.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo ginčui aktualios teismų praktikos ir atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šioje nutartyje nurodytas procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinėmis paslaugomis, atlyginimą, pažeidimas lemia apskųstos sprendimo dalies pakeitimą – sumažinant atsakovui priteistiną patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

63. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi atidėjo ieškovei UAB „AGRODETALĖ“ 3 215 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis). Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei įskaitymo pripažinimo negaliojančiu išsprendė iš esmės teisingai, aplinkybė, kad sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeista, neturi įtakos sprendžiant dėl už apeliacinį skundą sumokėto (ar mokėtino) žyminio mokesčio paskirstymo, nes apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 321 straipsnio 3 dalis). Atmetus apeliacinį skundą dėl ginčo esmės, iš apeliantės priteistinas 3 215 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

64. Ieškovės apeliacinį skundą dėl ginčo esmės atmetus, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

65. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 3 105 Eur suteiktos teisinės pagalbos apmokėjimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, prašymą grindžia pridėta teisinių paslaugų suvestine (pažyma). Atsakovo atstovo pateiktoje pažymoje yra nurodyti šios nutarties 49 punkte aptarti duomenys bei patvirtinimas, kad klientas yra atsiskaitęs už suvestinėje nurodytas paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, 42,50 Eur išlaidos už pokalbį telefonu dėl proceso apeliacinės instancijos teisme nelaikytinos teisinės pagalbos išlaidomis, o kitos, suvestinėje detalizuotos išlaidos yra susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu, todėl atskirai neatlygintinos. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, šias išlaidas patyrus 2020 m. gegužės 13 d., maksimali suma yra 1 765,40 Eur (1 358 x 1,3), tai sudaro pagrindą sumažinti prašomas priteisti atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Tokiu būdu atsakovui iš apeliantės priteistini 1 765,40 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGRODETALĖ“ ieškinys atsakovui MTZ Belarus Traktor Sp.z.o.o dėl skolos ir delspinigių priteisimo, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu atmestas, palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGRODETALĖ“ atsakovui MTZ Belarus Traktor Sp.z.o.o. priteista 14 977,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGRODETALĖ“ (juridinio asmens kodas 125998255) atsakovui MTZ Belarus Traktor Sp.z.o.o. (juridinio asmens kodas 0000516323) 13 118,33 Eur (trylikos tūkstančių vieno šimto aštuoniolikos eurų ir 33 centų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGRODETALĖ“ (juridinio asmens kodas 125998255) atsakovui MTZ Belarus Traktor Sp.z.o.o. (juridinio asmens kodas 0000516323) 1 765,40 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGRODETALĖ“ (juridinio asmens kodas 125998255) 3 215 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiolika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėGintaras PečiulisVigintas Višinskis