Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui V. V., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo ir kitų klausimų bei atsakovo V. V. priešieškinį , ieškovei E. V., atsakovams priešieškinio dalyje, L. V., V. V., trečiajam asmeniui R. V., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl turto dalybų

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini dalinai .

Ieškovės E. V. ir atsakovo V. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini Marijampolės savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas (duomenys neskelbtini

Ieškiniu ieškovė E. V. prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovas V. V., šioje dalyje, su ieškiniu sutiko.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011; kt.).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad E. V. ir V. V. nuo 2017 metų vasario mėnesio pabaigos šalys kartu negyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda, taikytis nepageidauja. Iš to seka, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės-V ir V .

Šalys turi nepilnametį sūnų M. V. gim. (duomenys neskelbtini

Ieškovė E. V. ieškiniu prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o atsakovas V. V. prieštaravimų dėl šio reikalavimo nereiškė. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad , po to kai abiejų sutuoktinių bendras gyvenimas nutrūko, sūnus gyvena motina , kuri rūpinasi sūnumi, tai yra jo mokslu, laisvalaikiu ir sprendžia kitus klausimus. Atsakovas V. V. taip pat dalyvauja pagal išgales sūnaus gyvenime. Iš institucijos išvados matyti, kad berniukui motinos namuose sudarytos geros gyvenimo sąlygos bei atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio interesus M. V. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ( LR CK 3.174).

Išsprendus vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą išlieka tėvų pareiga materialiai išlaikyti nepilnamečius savo vaikus ( CK 3.192 str.1d.).

CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Įstatymai nenumato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. ( Žr.:pvz: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016m. vasario 3d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). Išlaikymas savo prigimtimi skiriamas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti(Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016m. birželio 29d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-231-969/2016).

Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniams ir kitokiam ugdymui (Žr.pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. birželio 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiems tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str.1d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. ( Žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. spalio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas , kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. lapkričio 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010m. vasario 9d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-371/2010).

Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str.1d. ) reiškiantį, kad priimant sprendimą prioritetiškai turi būti atsižvelgiama į vaiko teises ir interesus, siekiant užtikrinti jo apsaugą; kartu objektyviai ir visapusiškai įvertinant tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti.

Ieškovė E. V. prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui 200 eurų per mėnesį ir detaliai nurodo kokie yra sūnaus poreikiai ir kokios lėšos reikalingos jų tenkinimui.

Atsakovas V. V. nurodė, kad su ieškiniu šioje dalyje sutinka, tai yra jis sutinka mokėti 200 eurų išlaikymą sūnui kas mėnesį, ką jis ir bylos nagrinėjimo metu daro. Vadovaujantis išdėstytu iš atsakovo priteistina 200 eurų išlaikymas sūnui, mokamas kasmėnesinėmis išmokomis, nustatant ieškovei uzufruktą į ,sūnaus išlaikymui , priteistas lėšas. Išlaikymas priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. V. išlaikymą mokėjo geranoriškai.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo .

Ieškovė E. V. patikslintu ieškiniu prašė : pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamąjį turtą, jį padalinti lygiomis dalimis ir priteisti atsakovui V. V., visą nekilnojamąjį turtą natūra, tai yra gyvenamąjį namą unikalus (duomenys neskelbtini vidutinė rinkos vertė 24550 eurų, sandėlį unikalus (duomenys neskelbtini vidutinė rinkos vertė 350 eurų, esantį Gulbiniškių kaime Marijampolės seniūnija ir savivaldybė. Priteisti iš atsakovo V. V. piniginę kompensaciją E. V. už ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini, tai yra priteisti ½ dalį nekilnojamo turto vidutinės rinkos vertės- 12450 eurų.

Atsakovas V. V. patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti asmenine V. V. nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini ir sandėlį unikalus (duomenys neskelbtini esančius (duomenys neskelbtini

Sprendžiant šalių ginčą dėl nekilnojamo turto nutraukus santuoką padalijimo ir kompensacijų priteisimo, teismas pažymi, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 punktas). Taigi šioje byloje aktualu ar namas įgytas santuokos metu atsakovo V. V. asmeninės nuosavybės teise iš tiesų buvo įgytas atsakovui aiškiai išreiškus valią įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise ir ar už įgyjamą turtą atsiskaityta asmeninėmis lėšomis, dėl ko tarp šalių ir kilo ginčas ir tokį faktą atsakovas gali įrodinėti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; kt.).

Minėta, kad esant ginčui dėl šio turto teisinio režimo nustatymo atsakovas turi pareigą CK 3.89 straipsnio 2 dalyje leistinomis priemonėmis įrodyti, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas. Šis faktas gali būti įrodytas tik rašytinais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Taigi liudytojų parodymais nustatant minėtus faktus galima remtis tik išimtiniais įstatyme nurodytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2009m. gegužės 12d. V. V. tėvai padovanoja žemės sklypą , esantį (duomenys neskelbtini kuris įregistruotas asmenine V. V. nuosavybe. Šiame sklype stovi gyvenamas namas unikalus (duomenys neskelbtini ir sandėlis unikalus (duomenys neskelbtini statybos pradžia 2010 metai. Minėti pastatai nuosavybės teise registruoti V. V. vardu (1 tomas b.l.36 antra pusė 37).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. V. parodė, kad abu su žmona ir sūnumi gyveno vieno kambario bute, todėl norėjo šeimai pastatyti namą, tačiau ieškovė E. V. tam nepritarė ir nerodė jokio suinteresuotumo statomu namu bei net nesiruošė gyventi šiame name. Kaip nurodė, V. V., kad į kaimą ji gyventi neis. Atsakovas V. V. detaliai paaiškino ir nurodė, kad nuo 2010 metų rudens pradėjo namo statybos paruošimo darbus, tai yra išlygino statybų vietą, nudrenavo aikštelę, atvedė elektros įvadą, įrengė lietaus nubėgimo sistemą, buvo pradėti daryti namo pamatai, kurie turėjo susigulėti. 2011 metais būsimo namo vietoje buvo išvedžiota kanalizacija, išpjauta namo statyboms reikalinga mediena, iš ūkio pastato atvesta elektros kabelis, patiestas vandentiekis iki namo. 2011 metais buvo sumūryta gyvenamojo namo sienos , kaminas iki mansardos ir dalis mansardos sienų, padaryta dalis namo perdangos, pradėta įrengti stoto konstrukcija.2012 metais iškastas šulinys, pabaigta mūryti namo sienos, kaminas, uždengtas stogas. 2013 m. į namą sudėti langai, durys, garažo vartai, namas ir ūkio pastatas buvo apšiltini polistirolu, užarmuoti ir nutinkuoti dekoratyviniu tinku. Buvo įrengta visų pastatų pamatų hidroizoliacija, pamatai nutinkuoti dekoratyviniu tinku, pastatai buvo apskardinti, padaryti stogų pakalimai. 2014m. buvo baigta daryti namo perdanga. 2016 metais iškastas tvenkinys, aptverta sodybos teritorija. Be to V. V. paaiškino, kad su sutuoktine buvo labai prasti ir įtemti santykiai, kadangi ji nevertino jo pastangų išsaugoti šeimą, ji norėjo gyventi mieste ir pakankamai laisvai. Jo gaunamų pajamų, namo statybai neužteko, todėl pinigus , namo statybai dovanojo jo tėvai. Jis sutiko su tuo, kad tėvai dovanotų pinigus namo statyboms, nurodydamas, kad tėvai matė toliau nei jis, o jis buvo naivus.

Bylos nagrinėjimo metu E. V. parodė, kad vyras pradėjo statyti namą, ant jo tėvų dovanotos žemės. Ji mažai lankėsi namo statybose ir mažai jomis rūpinosi, nes augino mažą vaiką, rūpinosi buitimi. Visada buvo įsitikinusi, kad namą vyras statė už šeimos pinigus, nes jis gaudavo apie 2000 litų, o ji apie 600 litų. Ji taip pat prisidėjo prie namo statybų, nes 2015 metais mama , namo statybai davė 2000 eurų , taip pat apie 17000 ar 18000 litų davė ji pati iš savo asmeninių lėšų. Ji nieko nežinojo apie tai, kad namo statyboms pinigų davė atsakovo tėvai. Namo statybos vyko 2010-2014 metais. Ji buvo keletą kartų nuvažiavusi prie namo, matė ten dirbančius darbininkus. Kartu su vyru buvo nuvykę užsakyti namui langus, derino namo spalvą.

Liudytojai E. L., A. Š. parodė, kad tik keltą kartų, per jų darbo laiką matė E. V. atvykusią prie namo. Be to liudytojai parodė, kad E. V. visuomet buvo kažkuo tai nepatenkinta, reiškė priekaištus. Liudytojai V. V., R. V. parodė, kad brolio šeimoje nebuvo darnos, kad E. V. niekada nevertino savo vyro, niekada jo nepalaikė. E. V. niekada nenorėjo gyventi kaime ir tam jokio noro nerodė. Be to liudytojai, trečiasis asmuo R. V. parodė, kad 2011 metais tarp šalių įvyko didelis ginčas, kad V. V. net buvo išvytas iš namų. Iš aukščiau išdėstyto darytina išvada, kad V. V. nors iš pradžių ir buvo užsidegęs statyti namą šeimai, tai yra šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jau 2011 metais, kuomet buvo išvytas iš namų, ką neneigė ir ieškovė E. V., nusprendė statyti namą sau kaip savo asmeninę nuosavybę, nes teismo nuomone, tik tokiu būdu galėdamas įrodyti, kad jis taip pat turi turto ir nėra netinkama partija sutuoktinei. V. V. siekį turtą traktuoti kaip savo asmeninę nuosavybę įrodo juo duoti ir jau teismo aptarti detalūs bei nuoseklūs parodymai, dėl namo ir ūkio pastato statybos eigos, darbininkų samdymo, statybinių medžiagų pirkimo tvarkos. Pažymėtina, kad E. V. apie tai praktiškai negalėjo nieko pasakyti, motyvuodama tuo, kad mažas vaikas ir ji rūpinosi namais bei buitimi. Teismas šiuos E. V. parodymus vertina kritiškai . Teismas sutinka su tuo, kad vaikas buvo mažas, tačiau vaikas buvo tik vienas, jį galėjo palikti nors trumpama pažiūrėti savo senelei, kuri gyveno kaimynystėje, ar nusivežti į statybvietę į gryną orą, kur galėtų pasivaikščioti su vaiku, o pati pasidomėti statomu namu, atliktų darbų visuma, taip rodydama suiteresuotumą ne tik turtu, bet ir vyro pastangoms. Teismas , jau aukščiau aptartų įrodymų , tai yra E. V. ir V. V. parodymų kontekste, daro išvadą , kad E. V. niekada netraktavo, kad statomas namas yra jų bendras santuokoje įgytas turtas, kadangi ji dėjo daug pastangų, jog būtų suremontuotas butas (duomenys neskelbtini )kuriame gyveno šeima ir kuriame šiuo metu ji gyvena su sūnumi.

Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėjo, kad butas įgytas už tėvų jam duotas lėšas ir, kad namas buvo statomas ne bendromis šeimos, o jo tėvų lėšomis skirtomis asmeniškai atsakovui. Tuo tarpu ieškovė teigė, kad namas buvo statomas iš šeimos lėšų, tai yra vyro gaunamų pajamų ir jos gaunamų pajamų bei tuo, kad 2015 metais namo statybai ji davė 2000 eurų iš savo lėšų, taip pat apie 17000 ar 18000 litų davė jos tėvai.

2011m. spalio 4d. R. V. ir V. V. notarine sutartimi dovanoja asmeninės nuosavybėn sūnui V. V. 30 000 litų, kuriuos sūnus asmeninės nuosavybės teise priima. Pinigai tą pačią dieną pervesti į sūnaus sąskaitą(1tomas b.l.40-41,42). 2011m. spalio 14d. su A. Š. sudaryta statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuriame numatyti, kad jis atlikto ūkio pastato ir gyvenamojo namo su stogine statybos darbus, už kuriuos sumokėta 30 000 litų, tai yra tie patys dovanoti pinigai. ( 1 tomas b.l. 42 antra pusė43). (duomenys neskelbtini dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. statybines medžiagas bendrai statybinių medžiagų sumai 5947,99 litų, kur prie dovanojimo sutarties pridėta statybinių medžiagų įsigijimo pirminiai dokumentai, kuriuos yra apmokėjęs V. V. bei už statybinių medžiagų pristatymą pasirašęs V. V. ( 1 tomas b.l.73-77). 2011m. rugsėjo 30d. pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. 600 litų atsiskaityti su UAB “Kalvarijos statyba“ už 2011m. birželio- rugpjūčio mėn. įsigytas iš jos statybines medžiagas namo statybai , kur prie sutarties pridėta banko mokėjimo nurodymas, kad V. V. pervedė sūnui į sąskaitą 6000 litų, taip pat pridėtos PVM sąskaitos faktūros, kad V. V. atsiskaitė su UAB“Kalvarijos statyba“ ( 1 tomas b.l.88, 89 antra pusė, 90,91,92). 2012m. rugsėjo 28d. pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. 5900 litų atsiskaityti su UAB “Pietų Megrame“ už užsakytus ir įsigytas iš jos langus ir duris. 2012m. rugsėjo 28d. pinigai pervesti į sūnaus sąskaitą , 2012m. spalio 1d. V. V. pervedęs minėtą sumą kaip avansą pagal sutartį Nr.104868 (1 tomas b.l.93-95). 2011m. liepos 15d. daikto dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. statybines medžiagas kvadratinius vamzdžius 225,12 litų sumai, silikatinius blokelius1921,26 litų sumai , detaliai nurodyta sąskaitos jų numeriai bei pridėtos prie sutarties PVM sąskaitos faktūros , mokėjimo nurodymas( 1 tomas b.l.100-102). 2011m. birželio 27d. daikto dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. statybinių medžiagų už bendrą 2169,85 litų sumą, kur detaliai nurodyta PVM sąskaitų numeriai ir pateiktos sąskaitos, kurios pagal dovanojimo sutartį yra apmokėtos ūkininko V. V. ( 1 tomas b.l. 103-108). 2013m. liepos 1d. pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. 3000 litų atsiskaityti su UAB“Vidara“ už minėtoje firmoje perkamas statybines medžiagas , kartu pridėta banko pavedimas, kuriuo pervesta į atsakovo sąskaitą 3000 litų bei pridėta pridėtas V. V. pavedimas 2980 eurų sumai, kur pervesta UAB“Vidara“ ir pridėta UAB“Vidara“ išrašytos sąskaitos faktūros , tai yra pirminiai dokumentai ( 1 tomas b.l.112-114). 2013m. gegužės 24 pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. 11 000 litų atsiskaityti su rangovais už gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybos darbus pridėta pinigų pervedimo kvitas 11000 litų sumai , taip pat pridėtas kasos išlaidų orderis, kad V. V. sumokėjęs UAB“Heliopolis“ už atliktus darbus ( 1 tomas b.l. 115-116 abi pusės). 2013-07-04 pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. 1600 litų , atsiskaityti su tiekėjais už statybines medžiagas pridėta pinigų pervedimo nurodymas, kad V. V. gavo 1600 litų, kasos pajamų orderis minėtai sumai ir PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu atsiskaityta su UAB“Vidara“ ( 1 tomas b.l.117-120). 2013m. liepos 22d. pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja 6200 litų sūnui V. V. atsiskaityti su UAB “Ryškioji kometa“ už minėtoje firmoje perkamas statybines medžiagas, pridėtas pinigų pervedimo bankinis pavedimas dėl pinigų pervedimo , pridėtas V. V. pavedimas kur atsiskaityta su UAB“Ryškioji kometa“ bei pridėta PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu atliktas atsiskaitymas (1 tomas b.l. 121-122). 2013-m.liepos 23d. pinigų dovanojimo sutartis , kuria V. V. dovanoja sūnui V. V. 3500 litų atsiskaityti su rangovais už gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybos darbus, pridėta bankinis pavedimas, kuriuo pervesta 3500 litų, taip pat kasos išlaidų orderis, kur 2880 eurų sumokėta už namo ir jo ūkio pastato stogų pakalimą. ( 1 tomas b.l. 123-124). 2013-05-16 pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. 1370 litų atsiskaityti su UAB “Kauno Šilas“ už šioje firmoje perkamas statybines medžiagas, pridėta bankinis pavedimas minėtai sumai ir V. V. bankinis pavedimas UAB “Kauno Šilas“1359,65 litų sumai , tai pat pridėta UAB“Kauno šilas“ PVM sąskaita faktūra, kuri ir buvo apmokėta ( 1 tomas b.l. 125 -127). 2013-m. birželio 06 pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. 3500 litų sumą atsiskaityti su rangovais už gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybos darbus, pridėtas bankinis pavedimas, kuriuo pervesta sūnui 3500 litų , taip pat pridėtas detalus lėšų paskaičiavimo aktas, kuriuo už lietaus sistemos montavimą ir skardų lankstymo darbus sumokėta 3545 litai ( 1 tomas b.l. 128-129). 2013m. rugpjūčio 23 pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. 4200 litų atsiskaityti su rangovais už gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybos darbus, minėta suma banko pavedimu pervesta V. V. į sąskaitą, atsiskaityta su UAB“Grupinis pirkimas“ 4657,90 lirų ( 1 tomas b.l. 130 abi pusės, 132). 2013m. rugpjūčio 26 pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanojo sūnui V. V. 700 litų , iš suma pervesta į V. V. sąskaitą, kur atsiskaityta su UAB“Grupinis pirkimas“ ( 1 tomas b.l. 131-132). 201m. gegužės 13d. pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. 3060 litų atsiskaityti su UAB “Kauno šilas“ už šioje firmoje perkamas statybines medžiagas, ši suma pervesta į V. V. banko sąskaitą ir 3053,81 litus V. V. pervedęs pavedimu UAB“Kauno Šilas“ , kartu pridėtos UAB “Kauno Šilas“ pateiktos sąskaitos faktūros (1 tomas b.l. 133,135). 2012m. lapkričio 28 pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. 14 000 litų atsiskaityti su UAB “Pietų Megrame“ už šioje firmoje užsakytus gyvenamojo namo ir ūkio pastato langus ir duris, minėta suma pervesta į bako sąskaitą ir 13 800 litų sumokėta UAB“Pietų Megrame“ bankiniu pavedimu , pridėta PVM sąskaita faktūra išrašytas UAB“Pietų Megrame“ bei darbų pridavimo aktas, nes langus ir duris montavo įmonės darbuotojai , aktas pasirašytas V. V. (1tomas b.l. 136-138). 2013m. liepos 30 d. pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. 3000 litų atsikaityti su rangovais už gyvenamojo namo ir jo priklausinių statybos darbus, statybines medžiagas, pridėtas bankinis pinigų pervedimas bei V. V. bankinis pavedimas atsiskaitymui su rangovais (1 tomas b.l. 139-140).2013m. gegužės 30d. pinigų dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. 2865 litus atsiskaityti su UAB“Ryškioji kometa“ už šioje firmoje perkamas statybines medžiagas, pridėtas bankinis pinigų pavedimas , taip pat V. V. bankinis pavedimas UAB “Ryškioji kometa“2863,13 litų sumai ir UAB “Ryškioji kometa“ PVM sąskaita faktūra minėtai sumai ( 1 tomas b.l.141-142). 2013m. gegužės 30d. pinigų dovanojimo sutartis, kuria V. V. dovanoja sūnui V. V. 3260 litų atsikaityti su tiekėjais už statybines medžiagas(lentas), pridėtas benkinis pinigų pervedimas į V. V. sąskaitą bei V. V. bankinis pavedimas 3250 litų sumai Artūro Kavaliausko gamybos ir komercijos įmonei, pateiktas kasos pajamų orderis minėtai sumai (1 tomas b.l.143145). 2016m. rugsėjo 6d. daikto dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. daiktus-: statybines medžiaga , o būtent tvoros elementus, vielos tempiklius, metalinius tvoros stulpus, apdailos apvalkalus stulpams, įtempimo vielą, tempiklius , vos 670,91 eurų sumą , kur V. V. sumoka UAB“Kesko senukai Lietuva“ 670,91 eurų sumą, kartu pridėtos ir PVM sąskaitos faktūros , pagrindžiančios šią sumą (1 tomas b.l. 146-147). 2016m. spalio 24d. daikto dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. statybines medžiagas , kur pirktas betonas už 110,25 eurų sumą, pridėtas sąskaitos išrašas , kad pervesta 110,25 eurai UAB“Ekobetonas“ bei PVM sąskaita faktūra minėtai sumai (1 tomas b.l. 148 -149). 2016m. spalio 18 daikto dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. statybines medžiaga, tai yra pirktus vamzdžius ir vartelius už 245,29 eurų sumą, pridėtas PVM sąskaitos faktūros UAB “Kalvarijos statyba“ ir skolos lapas 296,80 eurų sumai bei mokėjimo pavedimas atliktas UAB “Kalvarijos statyba“ ( 1 tomas b.l.150-151). 2016m. spalio 12d daikto dovanojimo sutartimi V. V. dovanoja sūnui V. V. statybines medžiagas , tai yra kvadratinius ir stačiakampius vamzdžius už bendrą 416, 40 eurų sumą , pridėtas sąskaita faktūra 416, 40 eurų sumai ir bankinis mokėjimo pavedimas ( 1 tomas b.l. 152-153). Iš į bylą pateikto 2012-05-14 bankinio pavedimo 1080 litų sumai matyti, kad V. V. pagal PVM sąskaitą faktūrą yra sumokėjęs UAB“Veikta“ už šulinio žiedus ir dangtį 1080 litų , taip pat iš 2012-07-20 bankinio nurodymo matyti, kad V. V. sumokėjęs 1662,73 litus UAB“Simpras“ pagal išankstinę sąskaitą 1662,73 litus krano blokų M-18 atvežimą bei blokų pakrovimą ir iškrovimą , iš 2012-09-28 bankinio mokėjimo matyti, kad V. V. sumokėjęs 4750,24 litus UAB “Statybų duona“ už į ūkio pastatą perkamus vartus ir vartų automatiką ( 1 tomas b.l. 78-87). Teismas neturi pagrindo netikėti, kad blokai, šulinio žiedai, dangtis bei ūkio pastato garažo vartai ir vartų automatika buvo įmontuota į atsakovo V. V. statomą namą, be to ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad minėtos medžiagos ir daiktai nebuvo panaudoti namo (duomenys neskelbtini statyboms. Iš aukščiau aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad V. V. įdėtų ir dovanotų sūnui V. V. pinigų ir statybinių medžiagų įdėtų į namo su ūkio pastatus statybas (duomenys neskelbtini sudaro 36 396,24 eurus . Nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės tyrimo ekspertizės aktu nustatyta, kad gyvenamojo namo unikalus (duomenys neskelbtini ir sandėlio, unikalus (duomenys neskelbtini vidutinė rinkos vertė 2017m. spalio 9d. galėjo būti 24 550 eurų.( 5 tomas b.l. 92). Iš to sektų, kad į namo su ūkio pastatu statybas yra įdėta ženkliai didesnė pinigų suma, nei nustatyta vidutinė rinkos vertė. Teismas traktuoja, kad įdėta 36 396,24 eurų suma yra pagrįsta ne tik aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais, kurie teismui nekelia abejonių, bet kartu įvertina tai, kad namas yra statytas kaimo teritorijoje, kur rinkos kaina yra ženkliai mažesnė už vidutinės rinkos kainas mieste bei didžiuosiuose miestuose. Šia aplinkybe vadovaujasi ir ekspertas J. U., atlikdamas turto vertinimą. Be kita ko teismas vadovaujasi susiformavusia Kasacinio teismo praktika, kur turto vidutinė rinkos vertė ir nekilnojamojo turto statybos kaštai bei turto pardavimo kaina visuomet skiriasi ir tai yra vertinimo dalykas. Teismas kartu pažymi, kad ekspertui nebuvo užduotas klausimas apie nekilnojamojo turto statybos kaštus, todėl jis turto ir nevertino statybos kaštų aspektu.

Dėl dovanojimo sutarčių nedeklaravimo mokesčių inspekcijoje, tai teismas pasisako sekančiai, kad V. V. dovanojimo sutartis turėjo apskaityti savo ūkio buhalterinėje apskaitoje kaip išlaidas, todėl teismo nuomone tai neturi jokios įrodomosios reikšmės ar jos buvo deklaruotos ar ne. V. V. dovanojimo sutarčių nedeklaravo, tačiau šį klausimą dėl pajamų gavimo dovanojimo būdu , jis turės išspręsti priduodant statinį , kadangi dar namas ir ūkio pastatas registruoti kaip nebaigta statyba. Advokatės V.Kavaliauskienės minima praktika dėl pirkimo-pardavimo sutarčių privalomo deklaravimo, nes tik tokiu atveju jas galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju netaikytina, nes kalbama apie dovanojimo sutartis. Be to pažymėtina, kad ieškovė E. V. neginčijo dovanojimo sutarčių įstatymo numatytais pagrindais ir neprašė jų pripažinti negaliojančiomis.

Ieškovė E. V. nurodė, kad atsakovas V. V. dirbo pas savo tėvus ūkyje, todėl minėtos pinigų sumos , įvardintos dovanojimo sutartyse , yra atsakovo darbo užmokestis. Iš 2012 gegužės 2d. darbo sutarties matyti, kad V. V. nuo 2012-05-02 dirbo V. V. ūkyje ir jo darbo užmokestis buvo 1 MMA, mokamas per mėnesį vieną kartą, paskutinę mėnesio dieną. ( 3 tomas b.l.45). Teismas pažymi, kad minimali mėnesinė alga 2012 metais į rankas buvo 670 litų, todėl atsižvelgiant į V. V. įdėtas pinigų sumas, kurias jis dovanojo sūnui, matyti, kad jos daug kartų didesnės, nei sūnaus gaunama mėnesinė alga. Be to dovanojimo sutarys yra tikslinės sutartys, kuriose tiksliai nurodyta kokia suma ir už ką dovanojama. Taip pat iš E. V. sąskaitų išrašų matyti, kad nuo 2011-08-02 , kuomet E. V. buvo nutrauktos socialinio draudimo išmokos , atsakovas V. V. kiekvieną mėnesį pervesdavo į jos sąskaitą kintamą pinigų sumą nuo 800 litų iki 1000 litų, o vėliau pervesdavo nuo 350 iki 700 eurų per mėnesį , todėl teismo nuomone, atsakovas gaunamas pajamas pervesdavo šeimos išlaikymui, o neskirdavo namo statyboms, nes tokių pajamų jis asmeniškai neturėjo. ( 4 tomas b.l. 45-57, 133-153).

Ieškovė E. V. nurodė, kad mama 2015 metais, namo statybai, davė 2000 eurų , be to šie 2000 eurų buvo skirti tvoros aplink visą namų valdos žemę nupirkimui ir pastatymui. Taip pat ji pati buvo sutaupiusi apie 17 000-18000 litų arba 5000 eurų, kuriuos atidavė vyrui ir jie buvo įdėti į namo statybas.

Susipažinus su ieškovės E. V. SEB banko sąskaitos išrašu nuo 2008-09-06 iki 2013-12-31 matyti, kad jos pajamos buvo darbo užmokestis, kuris svyravo nuo 800 iki 1000 litų, po ko buvo mokamos išmokos iš Socialinio draudimo valdybos , kurių dydis kito nuo 970 litų iki 733 litų per mėnesį (4 tomas b.l.121-133). Iš E. V. SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad E. V. 2008-09-06 buvo sudariusi kaupimo sutartį ir padėjusi į banko vieną sąskaitą 1000 litų ir taupė iki 2010-07-02, kur sąskaitoje buvo sukaupta 1071,91 litas bei kitoje sąskaitoje buvo įdėjusi 1000 litų ir taupė iki 2010-07-02, kur sąskaitoje buvo sukaupta 1130,54 litai , abu šiuos indėlius E. V. nusiėmė 2010-12-16 , tačiau kur minėti pinigai buvo panaudoti duomenų byloje nėra. Be to iš byloje esančių įrodymų, o būtent 2016m. rugsėjo 6d. daikto dovanojimo sutarties ir sutarties priedų matyti( 1t. b.l.146-152), kad už tvoros vielą, tvoros laikiklius, tempiklius, stulpus, vartelius buvo sumokėjęs V. V., todėl nėra pagrindo traktuoti, kad E. V. į namo statybą įdėjo 2000 eurų. Atsakovė E. V. taip pat nurodė, kad turėjo savo asmeninių santaupų tačiau susipažinus su sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu ir su sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu matyti, kad į minėtas sąskaitas pinigai buvo įdėti 2012-04-18 ir laikyti iki 2013-01-16 , jau gyvenant santuokoje , o be to pinigai šiose sąskaitose buvo taupomi, ne tik E. V. įnešat grynus pinigus, bet taip pat ir pervedant iš bendrų santuokinių lėšų iš sąskaitos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) , kur pinigus pervesdavo ir V. V.(4 tomas b.l. 121-156), todėl negalima daryti išvados, kad tai buvo asmeninės E. V. lėšos, taip pat negalima daryti išvados, kad šios lėšos buvo panaudotos namo statybai. Be to iš 2014 metų sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sukaupta 3500 litų , o sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo sukaupta 12 600 litų, šie pinigai 2014-08-18 buvo E. V. atgal pervesti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną 16 100 litų arba 4662,88 eurai pervesta į L. V. sąskaitą ( 4 tomas b.l. 35 antra pusė , 40 antra pusė -42, 43). Iš to darytina išvada, kad E. V. bendras šeimos lėšas pervedė savo tėvams, o ne investavo į namo statybą. Be to ieškovė E. V. nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad ji šias lėšas dėl kažkokių tai priežasčių turėjo grąžinti savo tėvams .

Ieškovė E. V. nurodė, kad atsakovas V. V. gaudavo nemažą atlyginimą , todėl buvo įsitikinusi, kad namas statomas iš šeimos lėšų. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad namo statybų paruošiamieji darbai buvo pradėti 2010 metų pabaigoje, o jau pamatai namui paruošti 2011 bei prasidėjo pirminės namo statybos. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad E. V. ar V. V. būtų turėję kokių noras asmeninių santaupų ir jos būtų investuotos į namo statybą. 2011 metais, tai yra pagrindinių statybų prie namo pradžiai, atsakovo V. V. darbo užmokestis AB Ūkio bankas buvo 2500 litų ir kaip ūkininkas gaudavo 1170 litų, nuo 2011-03-31 darbo sutartis su AB Ūkio bankas yra nutraukta ir V. V. pajamos yra kintamos nuo 1170 litų iki 800 litų, gaunamos kaip ūkininko. Minėtos pajamos buvo kintamos , o 2015 metais sudarė 325 eurus, o kartais dar mažiau. Susipažinus su V. V. sąskaitų išrašai matyti, kad jis ne tik E. V. pervesdavo į sąskaitą , bet ir mokėjo einamus mokesčius už elektrą, šilumą, vandenį, telefono ir kitas paslaugas. Iš aptartų įrodymų darytina išvada kad , gyvenat šeimoje E. V. ir V. V., realiai neturėjo tokių didelių bendrų šeimos pajamų namo ir ūkio pastato (duomenys neskelbtini )savivaldybė statyboms.

Ieškovė E. V. taip pat nurodė, kad apie 2000 eurų , namo statybai, davė jos tėvai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. V. buvo sudariusi indėlio kaupimo sutartį ir padėjusi į sąskaitą (duomenys neskelbtini) , 2015m. sausio 1d. 5794,38 eurus, tačiau iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad 2014-08-18 E. V. pervedė 4662,88 eurus savo šeimos sukauptų lėšų į L. V. sąskaitą, todėl darytina išvada, kad L. V. į sąskaitą įnešė tik 1131,5 eurų savo asmeninių lėšų. Be to susipažinus su L. V. Luminor banko sąskaitos išrašu už 2015-01-01 iki 2015-12-29 matyti, kad L. V. pajamos buvo tik minimalus darbo užmokestis ( 4 tomas,b.l.62-80). Byloje taip pat pateikta 2015-10-28 automobilio pirkimo sutartis, kuria V. V. už 1500 eurų nuperka automobilį Audi A6, kas patvirtina išlaidas. Iš išdėstyto matyti, kad V. V. ir L. V. asmeninės pajamos buvo nedidelės , todėl teismas traktuoja, kad byloje E. V. nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių faktą, kad jos tėvai davė pinigų namo (duomenys neskelbtini) statyboms, juolab, aptartų įrodymų pagrindu matyti, kad tokių galimybių jie ir neturėjo.

Atsižvelgiant į išdėstyta teismui nekyla abejonės, kad namas unikalus Nr.4400-2047-4304 ir sandėlis unikalus Nr.4400-2047-4375,esantis Gulbiniškių kaime Marijampolės savivaldybėje yra pastatytas už asmeniškai V. V. , jo tėvų dovanotas lėšas ir jų dovanotas statybines medžiagas, todėl pripažintinas asmenine V. V. nuosavybe.

Dėl į butą (duomenys neskelbtini) įdėtų lėšų priteisimo

V. V. prašo priteisti iš atsakovų, pagal priešieškinį, L. V. ir V. V. 10225 eurų sumą, panaudotą šeimos gyvenamojo būsto remontui, kuri buvo dovanota R. V..

Bylos nagrinėjimo metu E. V., paaiškino, kad ji, asmeninės nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini) o L. V. ir V. V. paaiškino, kad jie Vytauto g.56-16,Marijampolė. L. V. ir V. V. su dukra gyveno Vytauto g.56-17, Marijampolė, nes butas buvo didesnis, o po dukros santuokos nusprendė, leisti jaunai šeimai , neatlygintinai , tai yra mokant tik einamus mokesčius, gyventi bute (duomenys neskelbtini) E. V. ir V. V. bute apsigyveno 2008 metų pabaigoje ir gyveno iki 2017 metų vasario mėnesio 7 d, nes kaip aiškino V. V. po ko prasidėjo remonto darbai.

Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008).

Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Taigi viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis).

Įstatymo taip pat nenustatyta leidimo turinio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis tik iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos (panaudos) santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt. Ar buvo duotas leidimas atlikti namo pagerinimus, yra fakto klausimas .

Jau buvo minėta, kad pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008).

Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika v. IĮ Sperauskų firma „Elodėja“, bylos Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; kt.).

Panaudos gavėjas turi pareigą grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Dėl to išlaidoms daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos ir išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti. . ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2012m. birželio 1d. nutartis civilinė byla Nr.3K-3-261/2012).

Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos sutarties santykiai. Rašytinė panaudos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo ir abi puses tai tenkino. L. V. ir V. V. aiškino, kad jokio sutikimo , jiems priklausančio buto remontui, jie nedavė, o jeigu bute ir buvo atliktas koks nors remontas, tai buvo tik einamas remontas, o ne kapitalinis. Be to L. V. ir V. V. paaiškino, kad jie patys atliko remontą bute per keletą kartų, tai yra jie pakeitė bute langus, lauko ir balkono duris, pažymėtina, kad V. V. ir neginčijo fakto, kad uošviai pakeitė langus bei lauko ir balkono duris. V. V. aiškino, kad jis tvarkė bute elektrą , dėjo naują įvadą, tačiau koks meistras atliko šiuos darbus bei kur pirko medžiagas nurodyti teismui negalėjo. L. V. ir V. V. negalėjo paaiškinti, kur ir kada pirko statybines medžiagas, kokie jų meistrai remontavo butą, tai yra teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad jie patys atliko bet kokį buto remontą ir tam pirko medžiagas ir samdė asmenis.

Iš byloje pateiktų įrodymų, o būtent V. V. darytų buto fotonuotraukų matyti, koks butas buvo iki remonto ir kaip šis butas buvo iš pagrindų suremontuotas. (3 tomas b.l.148). Butas buvo išgriautas iš pagrindų, tai yra išgriautos viso buto grindys iki pagrindinės perdengimo plokštės, buvo nuskustos sienos, išimtos vidinės durys, vonios patalpoje, viskas išgriauta iki pagrindinės namo plokštės, suvedžiota nauja kanalizacija, vandentiekis, elektra, pastatyta nauja elektros paskirstymo dėžutė, virtuvėje taip pat buvo išgriautos grindys iki pagrindinės plokštės, išvedžioti nauji elektros laidai, keisti vamzdžiai. Po to buvo sudėtos ant grindų naujos lentos, plokštė, dėtas ant grindų visame bute laminatas, lygintos sienos, dėta gipso kaštonas, dėtos pakabinamos grindys, sienos, išlygintos, išklijuoti tapetai, įdėtos durys, įdėti LED šviestuvai, vonios kambaryje sudėtos plytelės ant grindų ir sienų, įdėtas naujas klozetas, kriauklė, vonia, virtuvėje, išlygintos sienos, sudėta gipso kartonas, atvesta pajungimai prie dujinės viryklės, skalbimo mašinos, sudėti LED šviestuvai, sutvarkytos sienos apie langus, sudėtos pakabinamos lubos, taip pat sutvarkytas balkonas, kur išdėta plytelės, pakeista balkono apsauginė sienelė. Šių darbų atlikimą patvirtina ir V. V. į bylą pateiktos fotonuotraukos, paties V. V. detalus paaiškinimas apie darbų atlikimo seką , medžiagų pirkimą, meistrų samdymą. Bei šiuos V. V. parodymus patvirtina V. V. pateiktas raštas apie atliktus darbus , naudotas medžiagas ( 4 tomas b.l. 164-169). Liudytas E. L. parodė, kad jį ir brolį Ž. L. remonto darbams atlikti bute, Vytauto 56-16,Marijampolė, pasamdė V. V.. Remonto darbus bute pradėjo apie 2017m. balandžio mėnesį ir atliko pilną buto remontą. Darbus jis atliko kartu su broliu. Pirmiausia reikėjo nulupti tapetus, išlyginti sienas kambaryje ir virtuvėje, reikėjo išlupti senas grindis , visame bute, vonios patalpose reikėjo išgriauti visas grindis iki bloko, nulupti senas plyteles, keisti kanalizacijos vamzdžius, vandentiekio vamzdžius, pakeisti elektros laidus vonioje ir virtuvėje, taip pat tvarkyti kanalizaciją, vandentiekį, reikėjo pakeisti elektros paskirstymo dėžutę. Po to vėl reikėjo išklijuoti naujus tapetus, sudėti naujas grindis, reikėjo plytelės išdėti balkone, o balkoną reikėjo išdažyti, net kelis kartus, nes E. V. netiko spalva. Koridoriuje dėjo skystus tapetus, virtuvėje dėjo struktūrinį tinką, vonioje buvo išlupę viską ir sudėjo naujas šildomas grindis, plyteles naujas, vonią ,klozetą, kriauklę, šildomą sienelę. Virtuvėje montavo kriauklę, keitė duris viduje į naujas, tik nesutvarkė durų apvado. Sudėjo labai daug tinko, cemento, Rotmando, nes sienos buvo labai nelygios, reikėjo vonioje naujai išbetonuoti grindis, nes išgriauta buvo iki pagrindinės namo plokštės. Vonioje buvo pastatyta nauja Ravak vonia, kurią pastatė santechnikas. Su juo visada atsikaitydavo V. V.. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų matyti, kad butas Vytauto g.56-16, Marijampolės buvo iš esmės pagerintas ir tai nebuvo einamasis remontas, reikalingas buto išlaikymui ar eksploatacijai. Pažymėtina, kad niekas iš šalių nereiškė V. V. pretenzijų, kad butas buvo pagerintas, juolab, kad ir šiuo metu E. V. su sūnumi gyvena minėtame bute . V. V., L. V. taip pat neteikė teismui jokių įrodymų, kad butas buvo suremontuotas dar iki 2017 metų vasario mėnesio.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Vaidoto ir E. V. šeima gyveno Vytauto g.56-16, Marijampolė, o Verseckų šeima gyveno Vytauto g.56-17, Marijampolė, kaip pripažino abi šalys viename aukšte, tai yra kaimynystėje. Tiek ieškovė E. V., tiek L. V. ir V. V. aiškino, kad su dukra sutarė gerai, kad dukra ir anūkas labai dažnai būdavo pas juos. Liudytojas E. L. parodė, kad E. V. labai dažnai ateidavo į remontuojamą butą ir reikšdavo priekaištus ne tik V. V., bet ir jam. Dėl E. V. priekaištų balkonas buvo perdažytas kelis kartus, nes jai netiko spalva. E. V. aiškino, kad ji nepažįsta nei E. L., nei jo brolio ir nematė jų dirbančių bute. Tačiau iš byloje pateiktos V. V. telefono elektroninių žinučių , kur matyti susirašinėjimas su E. V. matyti, kad ji rašo V. V. ir nurodo, „Egiui pasuk, kad Žilvio tel likęs, kažkas lb skambina“. Iš byloje pateiktų V. V. nuotraukų matyti, kad remontuojamame bute lankėsi ir jų sūnus M. V., todėl mažai tikėtina, kad sūnaus motina nežinojo, kur yra jų sūnus, juolab, kad butas buvo iš pagrindų išgriautas ir tame bute nebuvo galimybės gyventi. Iš to seka, kad E. V. matė ir žinojo, bei ją tenkino buto remonto darbai ir apimtys. V. V., L. V. aiškino, kad jų santykiai su dukra yra labai glaudūs ir artimi, be to , V. V. pripažino, kad kai kurį laiką dukra su anūku gyveno jų bute, o tai duoda pagrindo manyti, kad tuo metu, kai kitame bute vyko remontas, nes jame gyventi nebuvo sąlygų. Teismas V. V. ir L. V. parodymus, kad jie nieko nežinojo apie buto remontą ir tam nedavė leidimo vertina kritiškai , kaip siekį gauti naudos iš akivaizdžiai atlikto buto pagerinimo. Mažai tikėtina, kad V. V. ir L. V., gyvendami kaimynystėje, o dukrai su anūku kelis mėnesius gyvenat jų namuose, abu nežinojo ir nematė, kad jų bute daromas remontas. Be to iš fotonuotraukų matyti, kad yra atviros buto durys į laiptinę ir laiptinėje yra sukrauta dalis baldų iš remontuojamo buto. V. V. paaiškino, kad jis baldus matė, bet galvojo, kad tai kaimyno baldai. Šiuos parodymus teismas vertina kritiškai tame, kad kaip gali žmogus nepažinoti iš savo buto išneštų baldų, juolab, kaip aiškino V. V., kad net dalį jų pats asmeniškai pirko. Be to bute dirbantys meistrai naudojosi įvairiais prietaisais, tai yra grąžtais, kūjais, plaktukais , pjūklais, kurie skleidžia didelį triukšmą , todėl mažai tikėtina, kad gyvendami kaimynystėje atsakovai nematė ir negirdėjo , kad jų bute atliekamas remontas. Teismas taip pat pažymi, kad bute buvo atliekami ir griovimo darbai, todėl turėjo būti išnešamas statybinės atliekos ir jos turėjo būti nešamos ne vieną dieną, o taip pat atgabenamos naujos statybinės medžiagos. Atsižvelgiant į pateiktų ir teismo aptartų įrodymų visumą , į tai, kad panaudos sutartis taip pat nebuvo sudaryta rašytinės formos, ji nebuvo terminuota, kad šalis siejo giminystės ryšiai, nes bute gyveno dukros šeima , kad V. V., L. V. santykiai su V. V. ir dukra buvo geri, o pašlijo tik prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, kad bute toliau liko gyventi dukra su anūku, tai yra šalis siejo giminystės ryšiai, pagrįsti pasitikėjimu, o atsakovai gyveno gretimame bute, matė atliekamą remontą, jo apimtis, todėl teismas daro išvadą, kad V. V. ir L. V. matė pagerinimus, jiems pritarė, nes jokių prieštaravimų, ginčų remonto metu nekilo. Teismas daro išvadą, kad abu Verseckus tenkino ir tenkina atliktas buto pagerinimas, nes prašydami skirti ekspertizę ir po jos atlikimo iš dalies sutiko su padarytomis eksperto V. G. išvadomis ir sutiko atlyginti dalį sumos, panaudotos remontui 6093,50 eurų.

Dėl pagerinimo darbų dydžio

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai L. V., V. V., ieškovė E. V. neginčijo , kokie darbai buvo reikalingi daikto būklės palaikymui, kokie atitiko tik ten gyvenančių asmenų poreikius, kokie pripažintini daikto pagerinimu , o nesutiko visiškai su tuo, kad bute buvo atliekami bet kokie pagerinimo darbai, o jeigu darbai ir buvo atlikti, tai atlikti pačių buto savininkų L. V., V. V. lėšomis. Be to nesutiko su pačių pagerinimo darbų dydžiu.

V. V. pagerinimo darbų dydį grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, o būtent : dovanojimo sutartimis, PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais, čekiais ir kitais rašytiniais įrodymais ( 2 tomas b.l.22-150, 3 tomas b.l. 125-147, CD laikmena(148), 4 tomas b.l. 100-104, 161-169). Atsakovas V. V. nurodė, kad 10 225 eurai.

V. V. , L. V. prašė byloje, nesutikdami su atliktų darbų bei statybinių medžiagų kaina, prašė skirti ekspertizę. Teismas neturi pagrindo netikėti ekspertizės aktu , kadangi ekspertui buvo užduota klausimas, kad jis įvertintų V. V. pateiktų į bylą rašytinių įrodymų visetą . Iš byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad labiausia tikėtina visų bute atliktų statybos darbų skaičiuojamoji kaina , apskaičiuota 2017m. kovo mėn. skaičiuojamosios rinkos kainomis atsižvelgiant į faktines statybos produktų įgijimo kainas, nustatyta pagal civilinėje byloje esančius įgijimo dokumentus , yra 6093,50 eurų. Bendra labiausia tikėtina kaina (vertė) statybinių medžiagų, reikalingų atliktam buto remontui atlikti , apskaičiuota skaičiuojamosios rinkos kainomis atsižvelgiant į faktines statybos produkcijos kainas, nustatytas pagal civilinėje byloje esančius dokumentus yra 3448,50 eurų. (5 tomas b.l.3-11). Be to teismas pažymi, kad V. V. paskaičiuodamas medžiagų kiekį galėjo ir suklysti, kadangi ekspertas V. G. ekspertizės akto 7 puslapyje detaliai lentelėje nurodė, kokie statybos produkto įsigijimo dokumentai dubliuojasi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti eksperto išvada ir padarytais skaičiavimais. Iš to seka, kad bendra bute atliktų statybos darbų ir statybinių medžiagų suma yra 9542 eurai. Ši suma praktiškai atitinka V. V. prašomą priteisti 10 225 eurų sumą, todėl teismo nuomone yra įrodyta ir pagrįsta. Šiuo atveju nuomotojas (panaudos davėjas), davęs leidimą darbams, gerinantiems daiktą, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų , todėl minėta suma priteistina iš V. V. ir L. V..

Pažymėtina, kad nors V. V., L. V., E. V. ir aiškino, kad tiek statybinių medžiagų negalėjo įdėti į buto remontą, nes dalis medžiagų buvo skirta namo remontui, tačiau tai paneigia eksperto V. G. duota ekspertizės išvada, nes jis medžiagų kiekius vertino ir pagal V. V. į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, o be to byloje nustatyta, kad name 2017 metais jokie darbai nevyko .

Dėl R. V. pinigų, buto remonto atlikimui, dovanojimo

Iš byloje atsakovo V. V. pateiktų rašytinių įrodymų , o būtent : 2017-03-01 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sūnui V. V. 2000 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su rangovais ir statybinių medžiagų bei buities reikmenų pardavėjams), kartu pridėtas bankinis pavedimas 2000 eurų sumai į sūnaus sąskaitą ir dokumentais lydintys prekių įsigijimą (2tomas b.l.24-29). 2017-03-23 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sūnui V. V. 1400 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su rangovais ir statybinių medžiagų bei buities reikmenų pardavėjams), kartu pridėtas bankinis pavedimas 1400 eurų sumai į sūnaus sąskaitą ir dokumentais lydintys prekių įsigijimą (2tomas b.l.30-35). 2017-03-31 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sūnui V. V. 800 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su rangovais už buto remontą), kartu pridėtas bankinis pavedimas 800 eurų sumai į sūnaus sąskaitą ir dokumentais lydintys prekių įsigijimą (2tomas b.l.33 antra pusė, 35). 2017-04-10 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sūnui V. V. 115 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su statybinių medžiagų bei buities reikmenų pardavėjams), kartu pridėtas bankinis pavedimas 115 eurų sumai į sūnaus sąskaitą , ir iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2017-04-12 sumokėta 109 eurai už vonios kraną, 2017-04-12 sumokėta 25 eurai už 4 rulonus tapetų (2tomas b.l.35 antra pusė,36,155 antra pusė). 2017-04-14 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sūnui V. V. 1130 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su rangovais ir statybinių medžiagų bei buities reikmenų pardavėjams), kartu pridėtas bankinis pavedimas 1130 eurų sumai į sūnaus sąskaitą ir dokumentais lydintys prekių įsigijimą (2tomas b.l.36 antra pusė,39). 2017-04-19 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sūnui V. V. 400eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su rangovais už buto remontą ), kartu pridėtas bankinis pavedimas 400 eurų sumai į sūnaus sąskaitą, ir iš sąskaitos išrašo matyti, kad 400 eurų sumokėta meistrams (2tomas b.l.40, 156). 2017-04-20 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sūnui V. V. 50 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su statybinių medžiagų bei buities reikmenų pardavėjams), kartu pridėtas bankinis pavedimas 50 eurų sumai į sūnaus sąskaitą ir dokumentais lydintys prekių įsigijimą (2tomas b.l.41-42). 2017-04-27 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sūnui V. V. 70 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su rangovais už buto remontą), kartu pridėtas bankinis pavedimas 70 eurų sumai į sūnaus sąskaitą, ir iš sąskaitos išrašo matyti, kad sumokėta už dujų skaitiklio keitimą bei pajungimą (2tomas b.l.43-44,156 antra pusė). 2017-04-28 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sūnui V. V. 400 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su rangovais už buto remontą), kartu pridėtas bankinis pavedimas 400 eurų sumai į sūnaus sąskaitą ir dokumentais lydintys paslaugų ir prekių įsigijimą (2tomas b.l.44-47). 2017-05-15 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sūnui V. V. 830 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su rangovais ir statybinių medžiagų bei buities reikmenų pardavėjams), kartu pridėtas bankinis pavedimas 830 eurų sumai į sūnaus sąskaitą ir dokumentais lydintys prekių įsigijimą (2tomas b.l.47-48). 2017-06-01 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sūnui V. V. 680 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti su statybinių medžiagų pardavėjams), kartu pridėtas bankinis pavedimas 680 eurų sumai į sūnaus sąskaitą ir dokumentais lydintys prekių įsigijimą (2tomas b.l.49 antra pusė50-52,159 antra pusė). 2017-08-21 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sūnui V. V. 800 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( avansinis apmokėjimas už baldus ), kartu pridėtas bankinis pavedimas 800 eurų sumai į sūnaus sąskaitą ir pridėta 2017-05-16 užsakymas su UAB“Baltfur“ , kur užsakyta virtuvės baldai , gartraukis , plautuvė, avansinis įmokėjimas 800 eurų bei pinigų pervedimas užsakovui (2tomas b.l.101-103). 2017-09-08 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sūnui V. V. 1150 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( atsiskaityti už baldus UAB“Baltfur), kartu pridėtas bankinis pavedimas 1150 eurų sumai į sūnaus sąskaitą ir dokumentais lydintys prekių įsigijimą , tai yra V. V. pavedimas UAB“Baltfur“(2tomas b.l.106-107). 2017-09-22 pinigų dovanojimo sutarties matyti, kad R. V. dovanoja sūnui V. V. 400 eurų , buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontui( apmokėti už remonto darbus ir statybines medžiagas ), kartu pridėtas bankinis pavedimas 400 eurų sumai į sūnaus sąskaitą ir dokumentais lydintys prekių įsigijimą bei mokėjimą už darbą (2tomas b.l.148-149). Iš aptartų rašytinių įrodymų matyti, kad R. V. dovanojo sūnui V. V., tikslinėmis dovanojimo sutartimis , buto remontui bei baldų įsigijimui 10225 eurus. V. V., L. V. minėtų dovanojimo sutarčių, įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, jų pripažinti negaliojančiomis neprašė, todėl teismas vadovaujasi rašytinėmis pinigų dovanojimo sutartimis, kadangi pinigai buvo pervesti į V. V. sąskaitą su tikslinė paskirtimi bei pridėti dokumentai, patvirtinantys išlaidas. Be to R. V. patvirtino, kad ji dar vyrui esant gyvam ir po vyro mirties, kai perėmė ūkį, iš ūkio gaudavo dideles pajamas už realizuojamą pieną, parduodamus grūdus, runkelius. Be to ir pačios sumos pervedamos per mėnesį nebuvo tokios jau didelės. Teismas kartu pažymi, kad E. V. taip pat neteikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad minėtas butas buvo remontuotas už jų bendras šeimos lėšas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bute liko virtuvės ir vonios baldai , kurių kaina 1950 eurų, lieka spinta, kompiuterio stalas, kėdė, kurių kaina 317 eurų, lieka minkšta dalis 389 eurų vertės (2 tomas b.l.103 antra pusė, 103, 104,105, 106-107). Atsakovas sutiko kad kompiuterio stalas, kėdė, spinta , kurių vertė 317 eurų liktų sūnui. Teismas pažymi, kad V. V. ir L. V. nurodė, kad baldus V. V. gali pasiimti, tačiau tokio reikalavimo V. V. nereiškė. Darytina išvada, kad baldus pasiimti galima ir baldai negali būti traktuojami kaip būtinas ir pagrįstas buto pagerinimas, todėl teismas traktuoja, kad šioje dalyje V. V. priešieškinis netenkintinas, todėl priešieškinis šioje dalyje tenkintinas dalinai ir iš V. V. ir L. V., priteistina V. V. naudai 9542 eurai.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. V. sutiko su ieškovės E. V. ieškinio dalimi dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, teismas traktuoja, kad šioje dalyje tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai buvo patenkinti, todėl ieškovės E. V. sumokėtas 100 eurų žyminis mokestis, paduodat ieškinį, iš atsakovo V. V. nepriteistinas. Atsakovas V. V. , už reikalavimą dėl gyvenamojo namo ir ūkio pastato pripažinimo, asmenine nuosavybe, paduodant ieškinį, yra sumokėjęs 403 eurų žyminį mokestį, ši paiešieškinio dalis tenkintina pilnai, todėl iš ieškovės E. V., atsakovo V. V. naudai priteisti 403 eurai sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovo V. V. priešieškinį tenkinus dalyje dėl pagerinimo darbų už butą priteisimo, iš L. V. ir V. V. priteistina po 107,35 eurus (9542:100x3:100x75-214,70) , sumokėto žyminio mokesčio, paduodat priešieškinį.( LR CPK 88 str., 93 str.). Byloje yra susidarę 20,05 eurai pašto išlaidų, kurios atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinys tenkinti dalinai , priteistos po 5,01 eurus pašto išlaidų valstybės naudai ( LR CPK 88 str., 96 str.). Atsižvelgiant į bylos apimtina , į reikalavimų pobūdį, teismas traktuoja, kad byloje advokato padėjėjų išlaidos yra pagrįstos. Atsakovas V. V. už advokato padėjėjo išlaidas yra sumokėjęs 1870 eurų, atsižvelgiant į tai, kad nors ieškovės E. V. ieškinys tenkintinas dalinai, tačiau tik tų reikalavimų dalyje, kur niekada nekilo ginčo ir atsakovas visada sutiko , todėl teismas traktuoja, kad atsakovo V. V. ieškinys E. V. atžvilgiu tenkintas pilnai, todėl iš ieškovės E. V. priteistina V. V. patirtos advokato išlaidos . Atsižvelgiant į tai, kad V. V. reikalavimai atsakovų V. V. ir L. V. atžvilgiu yra tenkinti 93 procentais, todėl iš ieškovės E. V. , V. V. ir L. V. priteistina V. V. po 579,7 eurų( 1739,10 :3) patirtų advokato padėjėjo išlaidų. Iš atsakovo V. V. , atsakovų V. V. ir L. V. naudai priteistina 7 procentai, atmestų reikalavimų, tai yra 27,3 eurai advokato padėjėjo išlaidų (390:100x7) ( LR CPK 88 str.93 str.).

Ieškovė E. V. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 1200 eurų, ekspertizės atlikimui, o panaudota buvo tik 500 eurų, likusi 700 eurų suma , sprendimui įsiteisėjus, grąžintina ieškovei E. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 541 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

Nutraukti E. V. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos CMS, akto įrašas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką palikti pavardes: V ir V .

Nepilnamečio M. V. gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. V. a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. V. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos , tai yra nuo 2020-02-04 iki kol vaikas sulauks pilnametystės, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis E. V. disponuoja uzufrukto teise atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.

Likusioje dalyje ieškinį netenkinti.

Pripažinti asmenine V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini) ir sandėlį unikalus (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) Priteisti iš L. V. gim. (duomenys neskelbtini) ir V. V. gim. (duomenys neskelbtini) solidariai 9542 eurus ( devynis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt du eurus) kompensacijos V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės E. V. gim. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. V. gim. (duomenys neskelbtini) naudai 403 eurus žyminio mokesčio, 579,70 eurų patirtų advokato padėjėjo išlaidų.

Priteisti iš V. V. gim. (duomenys neskelbtini) ir L. V. gim. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. V. naudai 107,35 eurus žyminio mokesčio, 579,70 eurų patirtų advokato padėjėjo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. V. gim. (duomenys neskelbtini) V. V. ir L. V. naudai 27,3 eurai patirtų advokato išlaidų.

Priteisti iš V. V. gim. (duomenys neskelbtini) E. V. gim. (duomenys neskelbtini) V. V. gim. (duomenys neskelbtini) L. V. gim. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 20,05 eurus išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis po 5,01 Eur , sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus , grąžinti E. V. gim. (duomenys neskelbtini) 700 eurų sumokėtų už ekspertizės atlikimą ir įmokėtų į Marijampolės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Sprendimo kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui ir VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.