- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-868-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02168-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas iš dalies ir byla dėl dalies reikalavimų perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- L. V., V. V.
- Trečiasis asmuo
- R. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ir atsakovų L. V. bei V. V. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-571/2020 pagal ieškovės E. V. patikslintą ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo ir atsakovo V. V. patikslintą priešieškinį ieškovei E. V., atsakovams L. V., V. V. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo, trečiasis asmuo R. V., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. V. patikslintu ieškiniu atsakovui V. V. prašė: 1) nutraukti šalių santuoką sudarytą 2008 m. rugsėjo 6 d., akto įrašo Nr.351, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko M. V., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su motina E. V.; 3) priteisti iš atsakovo sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, jog ieškovė sūnaus išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja uzufrukto teise; 4) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekilnojamąjį turtą, jį padalinti lygiomis dalimis ir priteisti atsakovui visą nekilnojamąjį turtą natūra, tai yra, gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 24 550 Eur vidutinės rinkos vertės, sandėlį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 350 Eur vidutinės rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini) ; 5) priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), tai yra, priteisti ½ dalį nekilnojamo turto vidutinės rinkos vertės – 12 450 Eur; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; 7) grąžinti pinigines lėšas, nepanaudotas už ekspertizę.
2. Atsakovas V. V. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) pripažinti asmenine atsakovo V. V. nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandėlį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) ; 2) priteisti iš atsakovų L. V. ir V. V. 10 225 Eur sumą, panaudotą šeimos gyvenamojo būsto remontui, kuri buvo dovanota R. V.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu patikslintus ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė E. V. ir V. V. santuoką, sudarytą 2008 m. rugsėjo 6 d. Marijampolės savivaldybės administracijos CMS, akto įrašas Nr. 351 dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukus santuoką šalims paliko pavardes: V. ir V.; nepilnamečio M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina E. V.; priteisė iš V. V. nepilnamečio sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. vasario 4 d.) iki kol vaikas sulauks pilnametystės, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis E. V. disponuoja uzufrukto teise atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus; likusioje dalyje ieškinio netenkino; pripažino asmenine V. V. nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandėlį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) ; priteisė iš L. V. ir V. V. solidariai 9 542 Eur kompensaciją V. V. naudai; priteisė iš ieškovės atsakovo V. V. naudai 403 Eur žyminio mokesčio ir 579,70 Eur advokato išlaidų atlyginimą; priteisė iš V. V. ir L. V. atsakovo V. V. naudai 107,35 Eur žyminio mokesčio ir 579,70 Eur advokato išlaidų atlyginimą; priteisė iš atsakovo V. V. V. V. ir L. V. naudai 27,30 Eur advokato išlaidų atlyginimą; priteisė iš V. V., E. V., V. V. ir L. V. valstybės naudai lygiomis dalimis po 5,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą; grąžino E. V. 700 Eur, sumokėtus už ekspertizės atlikimą.
4. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nustatė, kad atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė, kad šalys nuo 2017 m. vasario mėnesio pabaigos kartu negyvena, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda, taikytis nepageidauja. Teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ji nutrauktina (CK 3.61 str. 2 d.).
5. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas nustatė, kad su minėtais ieškovės reikalavimais atsakovas sutiko, be to, atsakovas ir bylos nagrinėjimo metu išlaikymą moka geranoriškai, todėl šiuos ieškinio reikalavimus teismas tenkino.
6. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandėlį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtą) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti lygiomis dalimis, ginčo turtą priteisiant atsakovui, o jai iš atsakovo priteisiant kompensaciją. Atsakovas prašo ginčo turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe. Nustatė, kad ginčo turtas yra registruotas atsakovo vardu ir yra atsakovo vardu registruotame žemės sklype, kurį atsakovui 2009 m. gegužės 12 d. padovanojo jo tėvai. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad atsakovas iš pradžių norėjo statyti ginčo namą šeimai, tačiau jau 2011 metais, kuomet buvo išvytas iš namų, nusprendė statyti namą sau kaip savo asmeninę nuosavybę. Teismo vertinimu atsakovo siekį turtą traktuoti kaip savo asmeninę nuosavybę įrodo jo detalūs ir nuoseklūs parodymai dėl namo ir ūkio pastato statybos eigos, darbininkų samdymo, statybinių medžiagų pirkimo tvarkos. Ieškovė niekada netraktavo, kad statomas namas yra jų bendras santuokoje įgytas turtas, kadangi ji dėjo daug pastangų, jog būtų suremontuotas butas (duomenys neskelbtini) , kuriame gyveno šeima. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad atsakovo tėvo V. V. įdėtų ir dovanotų sūnui pinigų ir statybinių medžiagų įdėtų į ginčo namo su ūkio pastatus statybas sudaro 36 396,24 Eur yra pagrįsta rašytiniais įrodymais. Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo namui ir sandėliui statyti buvo panaudotos ieškovės asmeninės lėšos ar jos tėvų dovanotos lėšos. Ieškovė neįrodė, kad bendras šeimos lėšas pervedė savo tėvams, o ne investavo į namo statybą. Teismas nustatė, kad ieškovės tėvų V. V. ir L. V. asmeninės pajamos buvo nedidelės, todėl jie neturėjo galimybės prisidėti prie ginčo namo statybų. Teismas konstatavo, kad jam nekelia abejonės, jog ginčo namas ir sandėlis yra pastatyti už asmeniškai atsakovui jo tėvų dovanotas lėšas ir jų dovanotas statybines medžiagas, todėl yra pagrindas ginčo turtą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe.
7. Dėl į butą (duomenys neskelbtini) , įdėtų lėšų priteisimo. Teismas nustatė, kad V. V. prašė priteisti iš atsakovų, pagal priešieškinį, L. V. ir V. V. 10 225 Eur sumą, panaudotą šeimos gyvenamojo būsto remontui, kuri buvo dovanota R. V.. Teismas nustatė, kad V. ir E. V. šeima gyveno (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo butas), o L. V. ir V. V. šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Ginčo butu L. V. ir V. V. leido ieškovei ir atsakovui naudotis neatlygintinai, mokant tik einamus mokesčius. Ginčo bute šalys apsigyveno 2008 m. pabaigoje ir gyveno iki 2017 m. vasario 7 d. Dėl ginčo buto tarp šalių buvo susiklostę panaudos sutarties santykiai. Rašytinė panaudos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo ir abi puses tai tenkino. Teismas nustatė, kad ginčo butas buvo suremontuotas iš pagrindų, niekas iš šalių nereiškė V. V. pretenzijų, neįrodyta, kad butas buvo suremontuotas dar iki 2017 m. vasario mėnesio. Teismas įvertinęs tai, kad panaudos sutartis nebuvo sudaryta rašytine forma, ji nebuvo terminuota, kad šalis siejo giminystės ryšiai, nes bute gyveno dukros šeima, kad V. V., L. V. santykiai su V. V. ir dukra buvo geri, o pašlijo tik prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, kad bute toliau liko gyventi dukra su anūku, tai, kad šalis siejo giminystės ryšiai, pagrįsti pasitikėjimu, o atsakovai gyveno gretimame bute, matė atliekamą remontą, jo apimtis, teismas padarė išvadą, kad V. V. ir L. V. tenkino atliktas ginčo buto pagerinimas, nes ir prašydami skirti ekspertizę ir po jos atlikimo jie iš dalies sutiko su padarytomis eksperto V. G. išvadomis ir sutiko atlyginti dalį sumos, panaudotos remontui 6 093,50 Eur. Teismas sutiko su ekspertizės aktu nustatyta 6 093,50 Eur ginčo bute atliktų statybos darbų kaina ir 3 448,50 Eur statybinių medžiagų, reikalingų atliktam ginčo buto remontui atlikti kaina (verte). Teismas konstatavo, kad bendra ginčo bute atliktų statybos darbų ir statybinių medžiagų suma yra 9 542 Eur. Ši suma yra įrodyta ir pagrįsta, ji praktiškai atitinka V. V. prašomą priteisti sumą, todėl teismo nuomone, panaudos davėjai V. V. ir L. V. davę leidimą darbams, gerinantiems daiktą, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų, todėl 9 542 Eur suma turi būti priteista atsakovui iš V. V. ir L. V.. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad R. V. tikslinėmis dovanojimo sutartimis buto remontui bei baldų įsigijimui dovanojo sūnui V. V., 10 225 Eur. V. V., L. V. minėtų dovanojimo sutarčių, neginčijo, ieškovė E. V. taip pat neteikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad minėtas butas buvo remontuotas už jų bendras šeimos lėšas. Teismas nustatė, kad ginčo bute liko baldai, kurių bendra vertė yra 2 656 Eur. Teismas padarė išvadą, kad baldus pasiimti galima ir baldai negali būti traktuojami kaip būtinas ir pagrįstas buto pagerinimas, todėl teismas šioje dalyje V. V. priešieškinio netenkino ir jam iš V. V. ir L. V. priteisė 9 542 Eur.
8. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepriteisė ieškovei 100 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo už ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kadangi atsakovas su šiais reikalavimais sutiko. Teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 403 Eur žyminį mokestį, nes atsakovo reikalavimas dėl ginčo turto pripažinimo asmenine nuosavybe buvo patenkintas visiškai. Kitas bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė atsižvelgdamas į tai, kad V. V. reikalavimai atsakovų V. V. ir L. V. atžvilgiu yra tenkinti 93 procentais. Ieškovei teismas grąžino 700 Eur sumą įmokėtą už ekspertizę, nustatęs, kad iš 1 200 Eur ieškovės įmokėtos sumos, ekspertizei apmokėti buvo panaudota 500 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė E. V. prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo V. V. bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
9.1. Teismas nepagrįstai atleido atsakovą V. V. nuo pareigos priteistas pinigines lėšas nepilnamečio sūnaus išlaikymui indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
9.2. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo turėjo būti pripažinta vykdytina skubiai. Dėl nekvalifikuoto teismo sprendimo nepilnametis vaikas negavo išlaikymo;
9.3. Teismas be teisėto pagrindo ginčo gyvenamąjį namą ir sandėlį, kuris buvo įgytas santuokoje, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pripažino asmenine atsakovo V. V. nuosavybe, nes turto registravimas vieno iš sutuoktinio vardu nepakeičia turto teisinio režimo. Teismas neįvertino, kad ginčo turtas registruotas V. V. vardu, negavus ieškovės sutikimo jį registruoti tik asmenine sutuoktinio nuosavybe;
9.4. Teismas nenustatė, kad lėšos pagal dovanojimo sutartis atsakovui buvo perduotos faktiškai, todėl dovanojimo sutartys sudarytos tik dėl akių. Dovanojimo sutartys negalėjo būti nuginčytos, nes jos nebuvo pateiktos ir užregistruotos įstatymo nustatyta tvarka VMI, o apie jų sudarymą ieškovė sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu;
9.5. Teismas netyrė ir nesiaiškino aplinkybės, kad sutuoktiniai kaupė lėšas ir ginčo namą, atsižvelgiant į jo nedidelę vertę, galėjo įsigyti iš santuokoje sukauptų lėšų;
9.6. Šalys ir jų nepilnametis sūnus gyveno L. V. ir V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), apie 10 metų, todėl būstui buvo reikalingas paprastasis remontas. Teismas neatsižvelgdamas į specialistų išvadas konstatavo, kad buvo atliktas kapitalinis remontas;
9.7. Teismas nevertino specialistų išvadų ir kitų duomenų, t. y. rašytinių įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, kad 2010 m. lapkričio 12 d. ieškovė įgaliota L. V. pirko lauko duris už 1 250 Eur;
9.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo butas buvo iš esmės pagerintas ir nebuvo einamasis remontas. Nurodytą teismo argumentą paneigia bylose esantis Konstrukcijų dalies ekspertizės vadovo M. A. 2018 m. lapkričio 20 d. Buto būklės apžiūros (duomenys neskelbtini), įvertinimo aktas, kuriame nurodyta, kad butas yra vieno kambario, virtuvė ir kambarys nesujungti, bute kapitalinių sienų griovimo darbų apžiūros metu nenustatyta; UAB „Sumaja“ 2019 m. vasario 8 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad paprastojo remonto darbai atlikti 2016-2017 metais, teismo eksperto V. G. teismo ekspertizės išvadoje konstatuota, kad bute atliktas tik einamasis remontas;
9.9. Atsakovas V. V. išsinuomoto daikto nepagerino ir neturėjo nekilnojamojo turto savininkų L. V. ir V. V. leidimo tokiems pagerinimams atlikti. Atsakovas neįrodė, kad bent viena iš CK 1.71 str. forma leidimas jam buvo išduotas. Byloje nesurinkta neginčytinų įrodymų, kad daiktas buvo iš esmės pagerintas, o aplinkybė, kad buto savininkai besąlygiškai išreiškė sutikimą leisti atlikti buto remontą įrodinėjama darbo apimtimi;
9.10. Panaikinus sprendimą, turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
10. Atsakovai L. V. ir V. V. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo dalį dėl iš atsakovų L. V. ir V. V. solidariai priteistos 9 542,00 Eur kompensacijos V. V. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atsakovo V. V. patikslintą priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo V. V. bylinėjimosi išlaidas; prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atnaujinti byloje įrodymų tyrimą ir teismo posėdyje apklausti teismo ekspertą V. G.. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
10.1. Teismas neįvertino, kad atsakovas neturėjo leidimo remontuoti ginčo butą, nes toks leidimas atsakovui nebuvo duotas. Teismo argumentai dėl leidimo davimo yra grįsti prielaidomis;
10.2. Teismas netinkamai taikė CK 6.504 str. 3 d. normas ir nepagrįstai priteisė atsakovui 9 542 Eur kompensaciją už buto remonto darbus;
10.3. Teismas neteisingai vertino ekspertizės aktą. Teismas nurodė, kad bendra bute atliktų statybos darbų ir statybinių medžiagų suma yra 9 542 Eur. Ekspertizės akte (3 klausimo išvados 1 dalyje) nurodyta, kad labiausiai tikėtina visų bute atliktų statybos darbų skaičiuojamoji kaina, apskaičiuota 2017 m. kovo mėn. skaičiuojamosiomis rinkos kainomis, atsižvelgiant ir į faktines statybos produktų įsigijimo kainas, nustatytas pagal civilinėje byloje esančius įsigijimo dokumentus, yra 6093,50 Eur. Ekspertas, atsakydamas į trečio klausimo antrą dalį, nurodė, kad bendra labiausiai tikėtina, kaina (vertė) statybinių medžiagų, reikalingų atliktam buto remontui atlikti, apskaičiuota skaičiuojamosios rinkos kainomis, atsižvelgiant ir į faktines statybos produktų įsigijimo kainas, nustatytas pagal civilinėje byloje esančius įsigijimo dokumentus, yra 3 448,80 Eur (2 767,- Eur + 83,- Eur + 598,50 Eur). Teismas nepagrįstai sudėjo sumas 6093,50 Eur ir 3 448,80 Eur, kai 6093,50 Eur sumoje jau buvo įskaičiuota ir statybinių medžiagų kaina - 3 448,80 Eur;
10.4. Pagal atsakovo pateiktus statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus, kyla abejonės, kur galima sunaudoti tiek statybinių medžiagų, kai bendras buto plotas yra tik 33,77 kv. m. Todėl vertinant šias aplinkybes tikėtina, kad pagal pateiktų statybinių medžiagų įsigijimo dokumentus didžioji dalis statybinių medžiagų buvo panaudota ginčo gyvenamojo namo ir sandėlio statybai;
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Teismas nurodė, kad baldai negali būti traktuojami kaip būtinas ir pagrįstas buto pagerinimas. Teismas nurodė, kad į kompensacijos sumą buvo įskaičiuota virtuvės ir vonios kambario baldai, kurių suma yra 1950 Eur, minkšti baldai, kurių kaina 389 Eur bei vaiko baldai, kurių kaina 317 Eur (iš viso baldų kaina 2 656 Eur), tačiau kompensacijos dydį teismas sumažino tik 683 Eur (10 225 -9 542);
10.6. Tikslinga atnaujinti šioje byloje įrodymų tyrimą ir teismo posėdyje apklausti teismo ekspertą V. G., išsiaiškinant kokia yra atliktų remonto darbų ir panaudotų statybinių medžiagų kaina. Teismas nepagrįstai sudėjo sumas 6093,50 Eur ir 3 448,80 Eur, kai 6093,50 Eur sumoje jau buvo įskaičiuota ir statybinių medžiagų kaina 3 448,80 Eur. Ekspertas ieškovės atstovui patvirtino, kad bendra statybos darbų ir statybinių medžiagų kaina (vertė) yra 6093,50 Eur.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. V. prašė Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas atsikirsdamas iš esmės atkartojo sprendimo motyvus ir papildomai nurodė tokius argumentus:
11.1. Vien tai, kad sprendime nėra atkartota imperatyvi CK 3.208 str. nuostata dėl išlaikymo indeksavimo, neleidžia teigti, kad teismas nepagrįstai atleido atsakovą nuo pareigos priteistą išlaikymą indeksuoti;
11.2. Teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo nebuvo prasmės nukreipti vykdyti skubiai, nes ginčo dėl išlaikymo tarp šalių nebuvo.
12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. V. prašė Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime trečiasis asmuo atkartojo atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus.
13. Atsiliepime į atsakovų pagal priešieškinį V. ir V. apeliacinį skundą atsakovas V. V. prašė Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas pritarė teismo sprendime nurodytiems motyvams.
14. Atsiliepime į atsakovų V. ir V. apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. V. prašė Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje priteistas nepilnamečiui vaikui išlaikymas, nekilnojamas turtas pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe bei priteistos buto remonto išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
17. Apeliantai L. V. ir V. V. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir tikslu išsiaiškinti kokia yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini) atliktų remonto darbų ir statybinių medžiagų kaina, teismo posėdyje apklausti teismo ekspertą V. G..
18. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu teisėjų kolegija prašymą dėl teismo eksperto V. G. apklausos netenkina, nes toks prašymas dėl tiriamų bylos aplinkybių galėjo būti pareikštas pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nauji įrodymai netiriami, apeliaciniuose skunduose pasisakoma dėl netinkamo materialinės bei procesinės teisės normų taikymo priimant ginčijamą teismo sprendimą, teisėjų kolegija bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo
19. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. vasario 4 d. sprendimu nusprendė priteisti iš V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. V. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2020-02-04 iki kol vaikas sulauks pilnametystės, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis E. V. disponuoja uzufrukto teise atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.
20. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atleido atsakovą nuo pareigos priteistas pinigines lėšas nepilnamečio sūnaus išlaikymui indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei nepripažino, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo turi būti vykdytinas skubiai.
21. CK 3.208 straipsnis numato, kad jeigu išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgiant į tai, kad teismas priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui netaikė išlaikymo indeksavimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą priteisto išlaikymo dalyje papildyti nurodant, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
22. CPK 282 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nestabdo. Teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus ir nutartis dėl išlaikymo priteisimo (CPK 282 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu nenurodė, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai, todėl yra pagrindas teismo sprendimą priteisto išlaikymo dalyje papildyti nurodant, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai.
Dėl turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe
23. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus : turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visas iki santuokos sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra asmeninė jų nuosavybė (bendrai iki santuokos įgytas turtas bus bendroji dalinė nuosavybė). Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, kaip anksčiau nurodyta, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.
24. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019, 19 punktas ir kt.).
25. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009). Taigi, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta norma reikalauja, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija.
26. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu pripažino asmenine V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sandėlį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) . Ieškovė ieškinio reikalavimu šį nekilnojamąjį turtą prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jį padalinti lygiomis dalimis ir priteisti atsakovui V. V., visą nekilnojamąjį turtą natūra, tai yra gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 24550 eurų, sandėlį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 350 eurų, esantį (duomenys neskelbtini), o jai priteisti iš atsakovo už ½ dalį nekilnojamojo turto piniginę kompensaciją - 12450 eurų. Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas buvo atmestas, todėl apeliantė, nesutikdama su šia sprendimo dalimi nurodo, kad teismas be teisėto pagrindo ginčo gyvenamąjį namą ir sandėlį, kuris buvo įgytas santuokoje, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pripažino asmenine atsakovo V. V. nuosavybe remiantis piniginių lėšų dovanojimo sutartimis, sudarytomis tarp jo ir tėvų 2011 – 2017 metais, apie kurių sudarymą jai nebuvo žinoma. Apeliantė nurodė, kad ginčo namas buvo statomas už šeimos pinigus, be to, pinigų namo statybai yra davusi jos motina, o taip pat yra davusi ir ji pati iš savo sutaupytų lėšų. Be to, iš apeliacinio skundo argumentų matosi, kad apeliantė vertindama dovanojimo sutartis, nurodo, kad jos sudarytos tik dėl akių, siekiant nepagrįstai išvengti turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasidalijimo. Apeliantė nurodo, kad teismas nesiaiškino, ar dovanoti pinigai buvo panaudoti būtent ginčo objekto statybai, ar pinigines lėšas dovanoję asmenys galėjo tokias lėšas turėti, taip pat teismas nenustatė, ar pinigai atsakovui V. V. buvo perduoti faktiškai.
27. Kaip matyti iš 2018 m. spalio 26 d. ir 2018 m. lapkričio 21 d. atsiliepimų į atsakovo V. V. priešieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe (t. 2, b. l. 10-12, t. 3, b. l. 17-18) ieškovė E. V. nurodė, kad pinigų dovanojimo sutartys nebuvo sudarytos arba apie jas nieko nežinojo kol gyveno su atsakovu kartu, daro prielaidą, kad sutartys sudarytos atbuline data. Ieškovė nesutiko, kad tarp atsakovo ir jo tėvų buvo sudarytos piniginių lėšų dovanojimo sutartys, vertino jas kaip tariamus sandorius, kurių pagrindu atsakovas įrodinėjo aplinkybę, kad pinigus ginčo namo statybai davė jo tėvai, tačiau ieškinio reikalavimo dėl dovanojimo sutarčių ginčijimo nesuformulavo. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė ieškinio pareiškime nebuvo tinkamai suformulavusi ieškinio dalyką ir pagrindą, nebuvo aiškūs visi ieškovės reikalavimai, jų pagrindai ir ribos.
28. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011).
29. CPK 230 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad posėdžio pirmininkas į parengiamąjį posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Nors 2018 m. lapkričio 27 d. Marijampolės apylinkės teisme vyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje, tačiau nei šiame, nei kituose teismo posėdžiuose teismas, matydamas, kad ieškovė nesutinka su atsakovo nurodytomis dovanojimo sutartimis, nepasiūlė ieškovei suformuluoti ieškinio reikalavimo įstatymo nustatyta tvarka. Tik suformulavus ieškinio reikalavimą dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teismas turėtų teisę nagrinėti ir spręsti klausimus, susijusius su ieškovės nurodytomis ginčo sandorių sudarymo aplinkybėmis, nes ir kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra (akivaizdžiai) niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-1075/2019 44 punktas).
30. Kadangi nagrinėjamu atveju, ieškovė dovanojimo sandorius ginčijo nesuformulavusi ieškinio reikalavimo, o pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai akyvus siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę ir nepasiūlė ieškovei suformuluoti reikalavimo įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą, nes liko neišaiškintos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės, dėl to bylos dalys dėl turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe bei turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo naikinamos ir perduodamos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
31. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu sutuoktinis fiziškai ir neprisideda prie konkretaus turto sukūrimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas šeimos pareigas, pvz., prižiūri vaikus, iš jo uždarbio šeima pragyvena, laikytina, jog jis prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo prisideda savo darbu; nustatant kiekvieno iš sutuoktinių turto, priklausančio jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, dalis sutuoktinių turto dalys laikomos lygiomis ne tik tais atvejais, kai lėšomis jį įsigyjant prisidėjo abu sutuoktiniai, bet ir tais, kai vienas sutuoktinis tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo ir augino vaikus, ar dėl kitokių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1081/2003; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-325/2012, kt.).
32. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
33. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais konstatuoja, kad tik iš visų byloje nustatytų ir įvertintų įrodymų viseto, būtų galima nuspręsti dėl ginčo pastatų teisinio režimo – pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe ar bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Dėl į butą (duomenys neskelbtini) įdėtų lėšų priteisimo
34. Atsakovas V. V. priešieškinio reikalavimu prašė priteisti iš atsakovų L. V. ir V. V. 10225 eurų sumą, panaudotą šeimos gyvenamojo būsto remontui, kuri buvo jam dovanota R. V.. Jis nurodė, kad jiems susituokus E. V. tėvai gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o jie nuo 2008m. gruodžio mėnesio apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklausė ieškovės tėvams L. V. ir V. V.. Iki 2017m. vasario 7d. gyveno tame bute, po ko prasidėjo remonto darbai. Kadangi butas yra vieno kambario, todėl remonto metu, žmona perėjo gyventi pas tėvus, o jis apsigyveno pas savo tėvus, tačiau jie dažnai susitikdavo. Kadangi remontas buvo atliekamas iš jo motinos R. V. duotų lėšų, todėl prašė iš atsakovų priteisti į jų buto remontą įdėtus pinigus.
35. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš L. V. ir V. V. solidariai 9542 eurus ( devynis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt du eurus) kompensacijos V. V. naudai. Teismas sprendė, kad 2017 metais R. V. dovanojo sūnui V. V. tikslinėmis dovanojimo sutartimis, buto remontui bei baldų įsigijimui 10 225 eurus. Kadangi V. V., L. V. minėtų dovanojimo sutarčių įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, jų pripažinti negaliojančiomis neprašė, todėl teismas vadovavosi rašytinėmis pinigų dovanojimo sutartimis, kadangi pinigai buvo pervesti į V. V. sąskaitą su tiksline paskirtimi bei pridėti dokumentai, patvirtinantys išlaidas.
36. Su teismo sprendimo dalimi dėl kompensacijos priteisimo nesutiko apeliantai L. V. ir V. V., kurie nurodė, kad jie nesutinka su teismo nustatyta atliktų remonto darbų ir panaudotų medžiagų kaina ginčo bute, be to nurodė, kad jie nedavė atsakovui leidimo remontuoti butą, todėl teismas netinkamai taikydamas CK 6.504 str. 3 d. normas, nepagrįstai priteisė atsakovui 9 542 Eur kompensaciją už buto remonto darbus. Su ginčijama sprendimo dalimi nesutiko ir ieškovė E. V. nurodydama, kad teismo sprendimas priteisti V. V. daikto pagerinimo išlaidas yra neteisingas, nes esminiai daikto pagerinimai nebuvo atlikti. Apeliantė nurodo, kad bute gyvenant apie 10 metų, jame buvo atliekamas paprastasis remontas iš lėšų, kurios buvo šeimos bendroji jungtinė nuosavybė.
37. Nors pirmosios instancijos teismas priteisdamas pinigines lėšas V. V. iš atsakovų L. V. ir V. V. sprendė, kad buto remontas yra atliktas už pinigus, kuriuos jam dovanojo jo motina R. V. ir atsakovai L. ir V. V. jų neginčijo, tačiau iš ieškovės E. V. procesinių dokumentų turinio matosi, kad ji su šiomis dovanojimo sutartimis nesutiko, nurodydama, kad V. V. pinigų pagal dovanojimo sutartis negavęs ir jų ginčo buto remontui nėra panaudojęs, o buto remontas atliktas iš lėšų, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kaip matyti, ieškovė nurodė aplinkybes grįsdama savo reikalavimą, tačiau jo neįformino įstatymo nustatyta tvarka, t.y. šio reikalavimo nesuformulavo ieškinio pareiškime.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, ir šioje teismo sprendimo dalyje teismas iki galo neišsiaiškino ginčo esmę, nepasiūlė ieškovei suformuluoti ieškinio reikalavimą ginčijant dovanojimo sutartis, t.y. neištyrė visų bylos aplinkybių, reikšmingų teisingam teismo sprendimo priėmimui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad teismo sprendimo dalyje dėl buto remonto lėšų priteisimo neatskleista bylos esmė, šią sprendimo dalį panaikina ir ją perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Dėl procesinės bylos baigties
39. Teisėjų kolegija aukščiau aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad bylos dalys dėl turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei jo padalijimo ir buto remonto išlaidų priteisimo naikintinos dėl neatskleistos bylos esmės. Kadangi pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, šios bylos dalys perduodamos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimo dalis dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine V. V. nuosavybe, dėl atmesto ieškovės E. V. reikalavimo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti, dėl V. V. 9542 Eur kompensacijos priteisimo, dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų šalims bei valstybei ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė „Priteisti iš V. V. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. V. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos , tai yra nuo 2020-02-04 iki kol vaikas sulauks pilnametystės, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis E. V. disponuoja uzufrukto teise atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus“ papildyti tokiais sakiniais – „Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.