Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Durpeta“ ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Durpeta“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, A. N., J. M., A. M., E. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Renavo durpynas“, suinteresuoti asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administracija, Palangos miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, L. N., R. G., A. G. Š. ir R. S.-Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22.5. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog suinteresuoti asmenys įgijo nuosavybės teises į Ginčo statinius kaip į priklausinius, negalėjo būti tenkinamas pareiškėjos reikalavimas pripažinti nuosavybės teises į juos įgijus įgyjamosios senaties būdu, ką pagrįstai yra nurodęs ir kasacinis teismas šioje byloje priimtoje nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos UAB „Durpeta“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Suinteresuoto asmens A. N. apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

25. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, patikslintus reikalavimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, tačiau pripažino, kad suinteresuoti asmenys kartu su nuosavybės teisėmis į pagrindinius pastatus bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ir šių pastatų priklausinius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

nustatytos faktinės aplinkybės

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1968 m. sausio 24 d. Kretingos rajono vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 18 pagrindu Durpių pramonės valdybai buvo suteiktas 0,9334 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), skirtas vasarnamių statybai. 1968 m. sausio 29 d. Durpių pramonės valdybos sprendimu Nr. KS/260 užsakovo funkcijos buvo perduotos Kuršėnų durpynų kontorai. 1968 m. vasario 28 d. Valstybinė statybos inspekcija išdavė leidimą Nr. 1-15, kuriuo Kuršėnų durpynų kontorai buvo suteikta teisė pradėti vasarnamių statybą. Pagal sudarytą techninę dokumentaciją buvo numatyta pastatyti 54 vnt. statinių – poilsio namelių, klubą, transformatorinę pastotę, šachtinį šulinį, virtuvę, prausyklą. Nurodyto statybos leidimo pagrindu 1968–1969 m. Durpių pramonės valdybai suteiktame žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) buvo pastatyti statiniai ir perduoti į Kuršėnų durpynų kontoros balansą. 1974 m. balandžio 9 d. Klaipėdos tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras atliko pastatytų statinių inventorizaciją. Pastatytuose statiniuose buvo įkurta poilsio stovykla „(duomenys neskelbtini)“. 1991 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos įsakymu Nr. 174 „Dėl Kuršėnų valstybinės durpių įmonės reorganizavimo“ buvo išskaidyta Kuršėnų valstybinė durpių įmonė į privatizuotus objektus: Kuršėnų valstybinę durpių įmonę; Kuršėnų valstybinės durpių įmonės Beržėnų durpių gamybos barą, Kuršėnų valstybinės durpių įmonės Medingėnų durpių gamybos barą; Kuršėnų valstybinės durpių įmonės Raudonosios durpių gamybos barą. Po reorganizacijos Pabalvės, Kalniškių, Lebelių, Tyrelio ir Šventosios barai liko Kuršėnų valstybinės durpių įmonės dalys. 1994 m. vasario 2 d. Kuršėnų valstybinė durpių įmonė buvo reorganizuota į UAB „Tyras“. Kartu buvo patvirtinti UAB „Tyras“ įkurtos poilsiavietės UAB „Durpininkas“ įstatai. 1996 m. balandžio 15 d. Šiaulių rajono mero potvarkiu Nr. 193 UAB „Tyras“ įstatai perregistruoti ir įmonės teisinis statusas pakeistas į AB „Tyras“. 2001 m. rugpjūčio 7 d. AB „Tyras“ buvo pertvarkyta į UAB „Kuršėnų tyras“. 2002 m. sausio 3 d. Palangos miesto savivaldybėje įregistruoti UAB „Kuršėnų tyras“ poilsio namų – stovyklos „Durpininkas“ nuostatai. 2005 m. kovo 24 d. UAB „Kuršėnų tyras“ reorganizuota prijungimo būdu, kurio metu UAB „Durpeta“ perėmė UAB „Kuršėnų tyras“ teises ir pareigas, inter alia, teisę valdyti statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir tęsti poilsio stovyklos „(duomenys neskelbtini)“ veiklą.

27. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjos UAB „Durpeta“ pareiškimą ir suinteresuotų asmenų A. N., J. M., A. M., E. B. ir UAB „Renavo durpynas“ savarankiškus reikalavimus atmetė.

28. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-193-538/2023, kuriuo panaikino Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį ir priėmė naują sprendimą. Teisėjų kolegija nusprendė pareiškėjos UAB „Durpeta“ pareiškimą tenkinti iš dalies, suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, A. M., E. B., J. M., A. N. pareiškimus tenkinti: nustatyti, kad UAB „Durpeta“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į statinius turėdama tikslą įregistruoti statinius ir daiktines (nuosavybės) teises į juos Nekilnojamojo turto registre: pastatą – poilsio namelį, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad UAB „Durpeta“, A. M., E. B., J. M., A. N. įgyjamosios senaties būdu įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo statinius turėdami tikslą įregistruoti statinius ir daiktines (nuosavybės) teises į juos Nekilnojamojo turto registre. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 23 d. priėmė nutartį, kuria Plungės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimo dalis dėl pastato – klubo, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelės ir takų, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtų b1,b2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualeto, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

30. Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO ir bylos duomenimis, matyti, jog pareiškėjai UAB „Durpeta“ nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini) (2018-05-02 apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-10-973/2018; įregistravimo pagrindas: 2019-10-24 apygardos teismo nutartis Nr. 2A-53-253/2019); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (2018-05-02 apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-10-973/2018; įregistravimo pagrindas: 2018-09-03 apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1281-253/2018; 2018-09-13 apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1281-253/2018). Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-193-538/2023 nustatė, kad pareiškėja UAB „Durpeta“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į statinius turėdama tikslą įregistruoti statinius ir daiktines (nuosavybės) teises į juos Nekilnojamojo turto registre: pastatą – poilsio namelį, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ši sprendimo dalis yra įsiteisėjusi.

31. Suinteresuotam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, J. M. nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (2018-05-02 apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-10-973/2018, 2018-09-03 apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1281-253/2018, įregistravimo pagrindas: 2018-09-13 apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1281-253/2018, 2019-05-29 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1-1); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (2018-05-02 apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-10-973/2018, 2018-09-03 apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1281-253/2018; įregistravimo pagrindas: 2018-09-13 apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1281-253/2018, 2019-05-29 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1-2); pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (2018-05-02 apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-10-973/2018, 2018-09-03 apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1281-253/2018, įregistravimo pagrindas: 2018-09-13 apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1281-253/2018, 2019-05-29 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1-3).

32. Suinteresuotam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, A. N. nuosavybės teise priklauso: 1/2 dalis pastato – poilsio namų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (įgytas pagal 2009-06-08 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-06-08 perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)).

33. Suinteresuotam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, A. M. nuosavybės teise priklauso: pastatas – vasarnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (2018-05-02 apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-10-973/2018, 2018-09-03 apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1281-253/2018, įregistravimo pagrindas: 2018-09-13 apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1281-253/2018).

34. Suinteresuotam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, E. B. nuosavybės teise priklauso: pastatas – poilsio namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – poilsio namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – poilsio namas, unikalus Nr. 2596-8001-3271, adresu (duomenys neskelbtini) (2021-04-29 pirkimo–pardavimo sutartis).

35. Suinteresuotam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, UAB „Renavo durpynas“ nuosavybės teise priklauso: pastatas – vasarnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas: 2018-05-02 apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-10-973/2018; 2018-09-03 apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1281-253/2018; 2018-09-13 apygardos teismo nutartis Nr. 2A-1281-253/2018).

Dėl UAB „Durpeta“ apeliacinio skundo argumentų

37. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ginčo statiniai (pastatas – klubas, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė ir takai, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pažymėti b1, b2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetas, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pažymėtas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) pripažinti suinteresuotiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, priklausančių poilsio namelių priklausiniais. Tačiau, apeliantės 1 manymu, jie nėra skirti tarnauti pagrindiniams daiktams – privatiems poilsio nameliams ir toje teritorijoje esantiems statiniams, taip pat ginčo klubas ir tualetas, kaip antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nėra nuolat susiję su ginčo teritorijoje esančiais statiniais, kaip pagrindiniais daiktais.

38. Pažymėtina, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Iš esmės analogiškas reglamentavimas dėl pagrindinio daikto bei priklausinio buvo įtvirtintas ir 1964 m. CK 153 straipsnyje. Jeigu pagal sandorį perleidžiamas pagrindinis daiktas, turintis priklausinių, ir šį sandorį įforminančiuose dokumentuose arba įstatyme nėra nustatyta, kad priklausinius ištinka kitoks likimas (t. y. kad jie neperleidžiami, pasilieka perleidėjo nuosavybė), tai priklausiniai taip pat perleidžiami kartu su pagrindiniu daiktu. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (CK 4.14 straipsnio 2 dalis).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2013; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020, 24 punktas; kt.).

40. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018, teismas konstatavo, kad 1967 m. Durpių pramonės valdybai buvo suteiktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, buvo parengta ir suderinta techninė ir projektinė pastatų ir teritorijos sutvarkymo dokumentacija, 1968 m. buvo gauti statybos leidimai, 1968–1969 m. Durpių pramonės valdyba pastatė 36 laikino tipo poilsio namelius bei pagalbines patalpas, kurie valstybinės komisijos buvo priimti ir atiduoti naudoti 1968 m. gruodžio 19 d. ir 1969 m. balandžio 30 d. aktais, poilsio nameliai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo sukurti ir įteisinti tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka.

41. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ši „(duomenys neskelbtini)“ stovyklavietė buvo suprojektuota ir įrengta kaip vientisas kompleksas, kurį sudarė poilsio nameliai ir jiems aptarnauti sukurta infrastruktūra – lauko tualetas, klubas, kiemo aikštelė, takai. Tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ stovyklavietė buvo suprojektuota ir įrengta kaip vientisas kompleksas, patvirtina byloje esantys stovyklavietės projektavimo dokumentai, Durpių pramonės valdybos įsakymai, raštai bei liudytojų parodymai. Aplinkybę, jog atitinkami ginčo statiniai buvo visos stovyklavietės priklausiniai, patvirtina pridėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2A-53-253/2019 surinkti įrodymai (Nekilnojamojo turto registro ir kadastro byla, stovyklavietės statybos ir naudojimo dokumentai), taip pat ir liudytojo J. V. V. teismo posėdžiuose (2022 m. gegužės 4 d., 2025 m. gegužės 7 d.) duoti parodymai, kuriais jis patvirtino, jog be šių ginčo statinių stovykla iš viso nebūtų buvusi atidaryta ir visi pastatai nebūtų buvę priimti naudoti (nebūtų buvęs pasirašytas pridavimo aktas) ir nebūtų buvę leidžiama stovyklavietei veikti. Liudytojas J. V. V. pabrėžė, kad ginčo statinys – tualetas buvo pastatytas kaip priklausinys, o klubas buvo statomas kaip „(duomenys neskelbtini)“ sporto ir poilsio zona, skirta gyventojams, ne konkretiems, o visai stovyklai ir kad klubas buvo skirtas visų gyventojų poreikiams tenkinti.

42. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, priklausantys poilsio nameliai yra išsidėstę buvusios „(duomenys neskelbtini)“ poilsio stovyklos (duomenys neskelbtini) vietoje, kurios teritorijoje, be poilsio namelių, taip pat yra ir kitokios paskirties statinių, o būtent Ginčo statiniai – klubas, lauko tualetas, kiemo aikštelė ir takai.

43. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad poilsio nameliai „(duomenys neskelbtini)“ stovyklavietėje buvo suprojektuoti ir pastatyti be jokių higienai skirtų patalpų – juose nebuvo nei tualeto, nei vonios, nei dušo ar kriauklės. Taip pat nebuvo įrengta ir virtuvė. Poilsio nameliai pastatyti bendroje stovyklavietėje ir jiems visiems aptarnauti buvo sukurta bendra infrastruktūra (tualetas, klubas, kiemo aikštelės, takai), be kurių iš esmės negalėtų funkcionuoti nė vienas poilsio namelis, nes poilsiauti vasarnamiuose ir naudotis stovyklavietės teritorija be vandens, kanalizacijos, bendro naudojimo patalpų nebūtų įmanoma, o kadangi poilsio nameliai išdėstyti didelėje bendroje teritorijoje, nesant bendro naudojimo takų ir šaligatvių, nebūtų įmanoma nei prieiti, nei privažiuoti prie atskirų poilsio namelių. Dėl šios priežasties pagal tuo metu galiojusius higienos normų reikalavimus namelius buvo galima eksploatuoti tik kartu su bendro naudojimo tualeto ir klubo patalpomis. Norint patekti į namelius ar bendro naudojimo patalpas (tualetą, klubą), buvo būtina susisiekimo infrastruktūra – kiemo aikštelės ir takai. Be to, poilsio nameliai ir ginčo statiniai: tualetas, klubas, kiemo aikštelės, buvo statomi ne kaip atskiri, pavieniai objektai, o kaip bendro komplekso — stovyklavietės sudedamosios dalys.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pastatas – klubas, kiemo aikštelė ir takai bei lauko tualetas buvo pastatyti ir visą laiką naudoti su konkrečiu tikslu – aptarnauti visus buvusios poilsio stovyklos „(duomenys neskelbtini)“ statinius. Tai patvirtina ir byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo (pridėtos bylos t. IV, p. 88–95) 3 dalyje „Turto objektų priklausiniai“ nurodyta informacija, kad kiemo statiniai (kiemo aikštelė, lauko tualetas) tam tikru metu netgi buvo oficialiai įregistruoti kaip poilsio namelių priklausiniai. Pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog ginčo statiniai veikė ir buvo naudojami atskirai nuo poilsio namelių, byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo statiniai būtų perduoti pareiškėjos UAB „Durpeta“ nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo statiniai buvo suprojektuoti, pastatyti ir pradėti eksploatuoti kaip poilsio namelių priklausiniai, o ne kaip atskirti, savarankiški statiniai ir kad dalinės nuosavybės teisė į ginčo statinius perėjo kartu su poilsio namelių nuosavybės teisėmis.

46. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi šios bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 23 d. nutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad būtina vertinti ginčo turto funkcinius ryšius su poilsio nameliais, buvusius šių statinių projektavimo bei statybos metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-943/2023 56 punkte, panaikindamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, nurodė, kad „pirmosios instancijos teismas sprendime iš dalies pasisakė dėl ginčo turto kaip priklausinių statuso, t. y. vertino, kad ginčo klubas ir lauko tualetas nelaikytini vasarnamių priklausiniais, kartu nusprendė, kad kiemo aikštelė ir takai tenkina visų ginčo teritorijoje esančių turto savininkų poreikius. Vis dėlto, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl ginčo turto nelaikymo priklausiniais stokoja pagrįstumo. Dėl klubo ir lauko tualeto pirmosios instancijos teismas pasisakė pernelyg abstrakčiai, nevertindamas suinteresuotų asmenų nurodomų aplinkybių dėl vasarnamių ir ginčo turto funkcinių ryšių šių statinių projektavimo bei statybos metu, be to, dalį ginčo turto (kiemo aikštelę ir takus) teismas pripažino tenkinančiais visų ginčo teritorijoje esančių turto savininkų poreikius. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netyrė suinteresuotų asmenų nurodytų aplinkybių, jog šiuos priklausinius jie įgijo įsigydami poilsio namelius“. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sprendžiant dėl to, ar suinteresuoti asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, užvaldė atitinkamus ginčo statinius ir ar atitinkamas užvaldymas buvo teisėtas, reikia vertinti būtent statinių užvaldymo metu buvusį funkcinį ryšį tarp įgytų pastatų (poilsio namelių) ir atitinkamų byloje esančių ginčo statinių (klubo, tualeto, ir inžinerinių statinių).

47. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tiek pareiškėja, tiek ir suinteresuoti asmenys nuosavybės teises į poilsio namelius įgijo tuo metu, kai juose nebuvo nei vandens, nei nuotekų, nei jokių kitų reikalingų inžinerinių įrenginių, todėl jų poreikiams patenkinti tarnavo poilsio namelių teritorijoje esantys bendro naudojimo statiniai – ginčo objektai. Statinių įsigijimo momentu visi poilsio nameliai neturėjo atskirų sanitarinių mazgų, todėl ginčo statinys – lauko tualetas, kurio vienoje dalyje buvo tualetai, o kitoje prausyklos, tiesioginiu funkciniu ryšiu buvo susijęs su poilsio nameliais, todėl ir buvo atitinkamų statinių priklausinys.

48. Nors šiuo metu dalyje poilsio namelių jau yra įrengtos komunikacijos, tačiau jos įrengtos ne visuose nameliuose, be to, remiantis bylos duomenimis ir liudytojų parodymais, vandentiekio ir kanalizacijos komunikacijos įrengtos tik paskutiniais metais, kilus konfliktui tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų, nes pareiškėja UAB „Durpeta“ užrakino ginčo statinius ir suinteresuoti asmenys buvo priversti dalyje poilsio namelių įsirengti inžinierinius tinklus, taip pat į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad vandentiekio ir kanalizacijos komunikacijos galės būti įrengtos (bus išduoti statybos leidimai) ir kituose poilsio nameliuose. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog šiuo metu dalyje poilsio namelių yra įrengti atskiri vandens, nuotekų ir kiti reikalingi inžineriniai įrenginiai, negali būti priežastimi ginčo statinį – lauko tualetą vertinti ne kaip poilsio namelių priklausinį, buvusį įgijimo metu.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Ginčo objektas – kiemo aikštelė ir takai – negali būti atskirų privačių asmenų nuosavybės objektu, nes šie objektai tenkino visų ginčo teritorijoje esančių turto savininkų poreikius tiek poilsio namelių įgijimo metu, tiek tenkina ir dabar. Be to, į bylą yra pateiktas 2001 m. balandžio 12 d. Palangos miesto valdybos sprendimas Nr. 77 „Dėl valdybos 2001 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 21 papildymo“, kuriuo nustatyta, kad žemės sklypuose prie poilsio namelių „draudžiama įrenginėti naujus kietos dangos privažiavimus“, kas rodo, kad poilsio namelių savininkai negalės įsirengti naujų privažiuojamųjų takų ir negalės patekti prie jiems priklausančių poilsio namelių, jei neteks ginčo statinių – kiemo aikštelės ir takų – dalinės nuosavybės.

50. Remiantis bylos duomenimis Ginčo statinys – klubas nuo pat jo pastatymo pradžios buvo funkciniu ryšiu susijęs su visais poilsio nameliais, nes buvo skirtas poilsio nameliuose gyvenančių poilsiautojų pramoginiams renginiams. Šias aplinkybes byloje patvirtina stovyklavietės projektavimo dokumentai. Be to, byloje apklausti liudytojai, stovyklavietę įrengęs J. V. V., taip pat Palangos miesto savivaldybės atstovas P. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad visi „(duomenys neskelbtini)“ stovyklavietės teritorijoje esantys poilsio nameliai naudojosi klubu, nes ten vykdavo renginiai, o po to keičiantis poreikiams klubas pradėtas naudoti kitoms – daiktų sandėliavimo reikmėms, kadangi poilsio nameliuose nebuvo įrengta jokių patalpų daiktams sandėliuoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, ginčo statinio naudojimo paskirties pasikeitimas, jei ginčo statinys ir toliau lieka kitu funkciniu ryšiu susijęs su statiniais, neatima iš jo priklausinio statuso. Atsižvelgiant į tai, nepriklausomai nuo to, kad einant laikui klubo paskirtis iš bendrų stovyklavietės renginių organizavimo pasikeitė į bendrą sandėliavimo paskirtį, nekeičia pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyto juridinio fakto, kad klubas buvo poilsio namelių priklausinys, juo labiau kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad klubas būtų kada nors funkcionavęs kaip savarankiškas statinys.

51. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliantės argumentai, kad ginčo statiniai negali būti laikomi poilsio namelių priklausiniais, nes nebeturi funkcinio ryšio su jais, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, kadangi ryšys yra vertinamas ne atsižvelgiant į šiuo metu susidariusią situaciją, o į ginčo turto funkcinius ryšius su poilsio nameliais, buvusius šių statinių projektavimo bei statybos metu.

52. Apeliantė 1 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pareiškimo reikalavimų dėl ginčo turto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu neįrodė. Priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja rašytiniais įrodymais bei liudytojų paaiškinimais įrodė visas įgyjamosios senaties faktui nustatyti būtinas sąlygas.

53. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-943/2023 49 punkte nurodė, kad „aplinkybė, ar ginčo turtas laikytinas stovyklavietėje esančių vasarnamių priklausiniais, yra esminė, kadangi jai pasitvirtinus būtų pagrindas konstatuoti, jog ginčo turtą ištiko pagrindinių daiktų (vasarnamių) likimas, t. y. jie bendrosios nuosavybės teise priklausytų poilsiavietėje esančių vasarnamių savininkams. Nustačius, kad ginčo turtas jau priklauso pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims, minėtas turtas negalėtų būti pakartotinai įgyjamas įgyjamosios senaties pagrindu“.

54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 21 punktą).

55. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad teismui nustačius, jog neegzistuoja bent viena iš šių sąlygų, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ginčo statiniai yra poilsio namelių priklausiniai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos „Durpeta“ reikalavimą atmetė pagrįstai, nes nuosavybės teisės įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjamos tik tokiu atveju, jei asmuo ar kiti asmenys nebuvo įgiję nuosavybės teisių į ginčo turtą kitu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-943/2023 49 punkte pateiktu išaiškinimu.

56. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepaisant to, kad pareiškėjos reikalavimas dėl įgyjamosios senaties buvo atmestas, ji gali kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti juridinį faktą, jog kartu su poilsio nameliais ji dalinės nuosavybės teise įgijo ir ginčo statinius, ir prašyti nustatyti konkrečias nuosavybės teisės dalis.

57. Be to, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, norint taikyti įgyjamąją senatį, būtina nustatyti, kad per visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, atvirai ir sąžiningai. Per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas ir įgyjamoji senatis negali būti nustatyta.

58. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat liudytojų A. N., A. M., R. G. parodymai, duoti teismo posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-31-588/2022 (2022 m. lapkričio 8 d. Plungės apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-31-588/2022), patvirtina, kad tarp pareiškėjos „Durpeta“ ir poilsio namelių savininkų ne kartą buvo kilę ginčų dėl pareiškėjos UAB „Durpeta“ veiksmų, susijusių su ginčo turtu. Nors apeliantė 1 įrodinėja, kad ginčo statiniai jai priklauso nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu, nes tik ji juos valdė, naudojo ir prižiūrėjo, tačiau remiantis bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiškėja UAB „Durpeta“ vykdė tik ginčo statinių administratoriaus funkcijas.

59. 2019 m. spalio 24 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-53-253/2019 10.5 punkte yra nurodyta, kad pareiškėja UAB „Durpeta“ savo apeliaciniame skunde pripažino ir patvirtino faktą, jog asmenys, kurie naudojasi poilsio nameliais, kompensuoja UAB „Durpeta“ namelių eksploatacines išlaidas, t. y. pareiškėja UAB „Durpeta“ ankstesnėje byloje patvirtino, kad pagal susitarimą visi namelių savininkai bendrai dalijosi patirtomis ginčo statinių eksploatacinėmis išlaidomis, kas taip pat patvirtina, kad suinteresuoti asmenys valdė ginčo objektus kartu su pareiškėja. Taip pat aplinkybę, jog pareiškėja UAB „Durpeta“ buvo tik ginčo statinių administratorė, patvirtina ir 1991 m. spalio 16 d. asociacijos „Lietuvos durpės“ direktorių tarybos nutarimas Nr. 7 „Dėl poilsio stovyklos „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta: „Kuršėnų valstybinės durpių įmonės balanse esanti poilsio stovykla (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ yra visų durpių įmonių lėšomis pastatytas objektas. Poilsio nameliai paskirstyti įmonėms pagal įneštas lėšas ir dirbančiųjų skaičių. Kuršėnų durpių įmonei pavesta tik šios poilsio stovyklos eksploatacija.“

60. Pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10-973/2018 yra liudytojo S. B. parodymai (civilinė byla Nr. 2-10-973/2018), kuriais jis patvirtina: „Vasarnamius, esančius šiuo adresu Durpių pramonės valdyba, (atsižvelgdama į „asociacijos „Lietuvos durpės“ direktorių valdybos 1991 m. spalio 16 d. nutarimą) paskirstė Valstybinėms durpių įmonėms, atsižvelgdama į šiose įmonėse dirbančių darbuotojų skaičių. Tokiam paskirstymui pritarė visų valstybinių durpių įmonių vadovai. Šios poilsiavietės priežiūrą ir aptarnavimą protokoliniu sprendimu buvo nutarta pavesti Kuršėnų valstybinei durpių įmonei. Visas poilsiavietės eksploatacines išlaidas pasibaigus vasaros sezonui visos įmonės centralizuotai padengdavo Kuršėnų valstybinei durpių įmonei pagal šios įmonės pateiktus skaičiavimus.“ Analogiškus parodymus pridėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10-973/2018 pateikė ir kitas liudytojas – A. K. (civilinė byla Nr. 2-10-973/2018).

61. Taigi, darytina išvada, kad tiek nagrinėjamos bylos rašytiniai įrodymai, tiek pridėtos civilinės bylos Nr. 2-10-973/2018 dokumentai patvirtina suinteresuotų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, ir liudytojų parodymus, kad UAB „Durpeta“ 1991 m. spalio 16 d. asociacijos „Lietuvos durpės“ direktorių tarybos nutarimo Nr. 7 „Dėl poilsio stovyklos „Durpininkas“ pagrindu, o vėliau nuosavybės teises į dalį poilsio namelių įgijusių fizinių asmenų – poilsio namelių savininkų bendru sutarimu atliko ginčo statinių ir teritorijos, kurioje yra ginčo statiniai bei poilsio nameliai, administratoriaus funkcijas, o visas su ginčo statinių išlaikymu susijusias išlaidas (komunalinius mokesčius, žemės nuomos mokestį, remonto išlaidas ir t. t.) pareiškėjai UAB „Durpeta“ kompensuodavo visi poilsio namelių savininkai.

62. Apeliantė 1 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nenurodė, kokiomis dalimis priklausiniai priklauso poilsio nameliams, t. y. neišsprendė ginčo, ir nurodė, kad ginčas gali būti sprendžiamas jau kitoje byloje. Be to, teismas modifikavo suinteresuotų asmenų pareikštus reikalavimus ir nepagrįstai nustatė, kokių pagrindinių daiktų priklausiniai yra Ginčo statiniai, nors suinteresuoti asmenys šių statinių nenurodė.

63. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Susipažinus su byloje pateiktais suinteresuotų asmenų savarankiškais reikalavimais, nustatyta, kad jie aiškiai nurodė ir suformulavo savo reikalavimus prašydami Ginčo statinius pripažinti jiems priklausančių poilsio namelių priklausiniais. Nors pareikštuose reikalavimuose ir nebuvo išvardyti konkretūs pagrindiniai pastatai, tačiau buvo nurodytos aplinkybės, leidžiančios aiškiai identifikuoti, kokių pastatų priklausiniais jie prašo pripažinti Ginčo statinius. Be to, nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateikti rašytiniai įrodymai (VĮ Registrų centro išrašai, pirkimo–pardavimo sutartys, teismų sprendimai), kuriuose aiškiai nurodyta, kokius konkrečius nekilnojamojo turto objektus yra įgiję savarankiškus reikalavimus pareiškę asmenys ginčo teritorijoje, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne modifikavo suinteresuotų asmenų pareikštus reikalavimus, o rezoliucinėje dalyje juos sukonkretino, papildomai nurodydamas nekilnojamojo turto objektus, kurių priklausiniais pripažino Ginčo statinius, siekdamas aiškumo ir galimybės ateityje sumažinti kylančių ginčų tikimybę.

64. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl konkrečių dalių nustatymo, pirmosios instancijos teismas ex officio ir negalėjo spręsti, kokiomis dalimis priklausiniai priklauso poilsio nameliams. Todėl spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ginčo, nes nenustatė konkrečių dalių, nėra pagrindo, kadangi šiuo metu ir ginčo tokiu pagrindu tarp šalių nėra. Pažymėtina, kad jei ateityje toks ginčas ir kiltų, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šis ginčas galėtų būti sprendžiamas teisme kitoje byloje arba taikos sutartimi. Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių dalių nustatymo klausimas, nesant tokių pareikštų reikalavimų, pirmosios instancijos teismui nebuvo privalomas.

Dėl A. N. apeliacinio skundo argumentų

65. Apeliantas 2 nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą konstatuodamas tam tikras faktines aplinkybes ir jų pagrindu priimdamas sprendimą, todėl prašo pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį. Pažymi, kad teismas nusprendė, jog A. N. įgijo nuosavybės teises į byloje ginčo dalyku esančius priklausinius: pastatą – klubą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę ir takus, pažymėtus b1, b2, lauko tualetą, pažymėtą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kartu su nuosavybės teisėmis į pastatą – poilsio namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė atitinką tikrovę, t. y. A. N. įgijo nuosavybės teises į atitinkamus priklausinius kartu su nuosavybės teisėmis į pastatą (duomenys neskelbtini), tačiau bylos nagrinėjimo metu atitinkamas pastatas kartu su atitinkamais priklausiniais jau buvo perleistas suinteresuotam asmeniui E. B. pagal 2021 m. balandžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ką pagristai rezoliucinėje dalyje nurodė teismas tame pačiame sprendime. Tačiau bylos nagrinėjimo metu A. N. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis buvo įgijęs (1/2 dalį) ir valdė taip pat ir pastatą – poilsio namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (įgytą pagal 2009-06-08 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009-06-08 perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)).

66. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su apeliantu 2, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos procesinės teisės normos (CPK 329 straipsnio 1 dalis) ir šis pažeidimas padarė įtaką iš dalies klaidingo sprendimo priėmimui.

67. Remiantis bylos duomenimis ir įvertinus ginčijamo sprendimo motyvus, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo 44 p. nurodoma, jog suinteresuotam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, A. N. nuosavybės teise priklauso: pastatas – vasarnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 31K1ž (2019-07-15 apylinkės teismo sprendimas Nr. e2YT-1510-588/2019, įregistravimo pagrindas: 2020-01-23 apygardos teismo nutartis Nr. e2A-45-826/2020). Tačiau iš tikrųjų A. N. nuosavybės teise priklauso: 1/2 dalis pastato – poilsio namų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 13K1ž, adresu (duomenys neskelbtini) (įgyto pagal 2009-06-08 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009-06-08 perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu pastatas, pažymėtas indeksu 31K1ž, nuosavybės teisėmis priklauso suinteresuotam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, E. B., ką visiškai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo 46 p.

68. Įvertinus ginčijamo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucines dalis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį dėl A. N. savarankiško reikalavimo, iš esmės padarė rašymo apsirikimo klaidą, nes apsiriko, koks nekilnojamasis turtas šiuo metu priklauso A. N.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime turėjo nurodyti būtent pastatą 13K1Ž, o ne 31K1Ž.

69. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai (t. 1, b. l. 17–20, t. 2, b. l. 105–109, 142–149) patvirtina, jog A. N. nuosavybės teise yra įgijęs ir iki šiol išlaikęs 1/2 dalį pastato – poilsio namų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 13K1ž, adresu (duomenys neskelbtini) (įgytas pagal 2009 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. birželio 8 d. perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje esantys planai taip pat patvirtina, kad stovykla „(duomenys neskelbtini)“ yra teritorijoje, kuriai šiuo metu suteikti labai skirtingi adresai (t. 2, 113 Kadastro žemėlapio ištrauka), – tiek (duomenys neskelbtini) g. įvairūs adresai (duomenys neskelbtini) ir t. t., tiek ir (duomenys neskelbtini) g. įvairūs adresai (duomenys neskelbtini).

70. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad rašymo apsirikimas nėra esminis procesinės teisės normos pažeidimas – tai techninis trūkumas, kurį galima pašalinti. Tokie apsirikimai neturi įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui. Be to, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, sprendimas gali būti panaikintas tik esant esminiam proceso teisės normos pažeidimui. Vien tik rašymo apsirikimas tokio pobūdžio pažeidimu nelaikytinas, nes nesudaro pagrindo manyti, kad dėl jo buvo neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apelianto 2 argumentai, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos, atmestini kaip nepagrįsti.

71. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra padarytas aiškus rašymo apsirikimas, jo taisymas neturi teisinės reikšmės priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jis ištaisytinas. Esant šiai aplinkybei yra pagrindas ištaisyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 9 d. motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse padarytą rašymo apsirikimą ir sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą išdėstyti taip: „Pripažinti, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu su nuosavybės teisėmis į 1/2 (vieną antrąją) dalį pastato – poilsio namų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksu 13K1ž, (duomenys neskelbtini) (įgyta pagal 2009-06-08 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2009-06-08 perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ir šio pastato priklausinius: pastatą – klubą, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę ir takus, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtus b1, b2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetą, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pažymėtą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).“

72. Pareiškėja UAB „Durpeta“ atsiliepime į A. N. apeliacinį skundą nurodė, kad A. N. nepateikė jokių paaiškinimų, kaip 2009 metais įgijęs priklausinius nereiškė jokių reikalavimų bei atsikirtimų pirminėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas šių statinių teisėtos statybos faktas, turėdamas tikslą juos įregistruoti UAB „Durpeta“ nuosavybės teise, t. y. tik dabar apeliantui nurodžius, kad yra siekiama ginčo statinių kaip priklausinių prie šių statinių, įgytų dar 2009 metais, pareiškėja prašo byloje taikyti senaties terminą, nes statiniai yra įgyti daugiau nei prieš 16 metų, juos visą šį laiką valdė tik pareiškėja.

73. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 24 punktas).

74. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

75. Taigi, remiantis CPK 320 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 39 punktas).

76. Pažymėtina, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).

77. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl ieškinio senaties taikymo pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl atsiliepimo argumentų šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

78. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau padarė rašymo apsirikimą sprendimo aprašomojoje, motyvuojamojoje dalyse. Vertinant sprendimo aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse padarytų klaidų pobūdį, akivaizdu, kad būtent šios klaidos lėmė tapačių apsirikimų atsikartojimą ir sprendimo rezoliucinėje dalyje. Esant šiai aplinkybei yra pagrindas ištaisyti padarytą rašymo apsirikimą, t. y. ištaisyti ginčijamo sprendimo rezoliucinę dalį pakeičiant ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą, ją išdėstant taip: „Pripažinti, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu su nuosavybės teisėmis į 1/2 (vieną antrąją) dalį pastato – poilsio namų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 13K1ž, adresu (duomenys neskelbtini) (įgytą pagal 2009-06-08 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-06-08 perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ir šio pastato priklausinius: pastatą – klubą, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę ir takus, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtus b1, b2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetą, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

79. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniais skundais keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

80. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

81. Kadangi pareiškėjos UAB „Durpeta“ apeliacinis skundas atmetamas, todėl jos patirtos 3 752,21 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą ir 75,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos neatlyginamos. Suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, E. B. pateikė duomenis, jog patyrė 1 050,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus suinteresuoto asmens procesinio dokumento turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus pareiškėjos UAB „Durpeta“ apeliacinį skundą, iš pareiškėjos UAB „Durpeta“ priteistinos suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, E. B. apeliacinės instancijos teisme turėtos 1 050,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

82. Kiti suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidos, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

83. Suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. N. apeliacinis skundas procesine prasme dėl sprendimo pakeitimo yra atmestinas, tačiau norimas rezultatas pateiktu procesiniu dokumentu pasiektas – ginčijamame sprendime padaryta rašymo apsirikimo klaida ištaisyta. Todėl, vertinant patį bylos rezultatą, suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, yra šalis, kurios naudai yra priimtas sprendimas, todėl pareiškėjos UAB „Durpeta“ teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į suinteresuoto asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. N. apeliacinį skundą parengimu, neatlygintinos. Pats suinteresuotas asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. N. nepateikė duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidos, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 9 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje trečioje pastraipoje padarytą rašymo apsirikimo klaidą išdėstant jos dalį taip:

„Pripažinti, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu su nuosavybės teisėmis į 1/2 (vieną antrąją) dalį pastato – poilsio namų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (įgytą pagal 2009-06-08 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-06-08 perdavimo–priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ir šio pastato priklausinius: pastatą – klubą, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę ir takus, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtus b1, b2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetą, kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).“

Priteisti suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Durpeta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 050,00 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.