- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2A-45-826/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00154-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- A. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės „Durpeta“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prisidėjimą prie Palangos miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, L. N.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N., suinteresuotų asmenų Palangos miesto savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės „Durpeta“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prisidėjimą prie Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1510-588/2019 pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Durpeta“, valstybės įmonei Registrų centrui, L. N., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekiant įregistruoti viešajame Nekilnojamojo turto kadastre ir registre daiktus bei daiktines teises į juos, kad A. N. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 3K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 31K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytų 1969 m. valstybės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šiuos pastatus, ir pastačius tuometinės valstybinės komisijos šie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti bei buvo leista juos eksploatuoti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N. nuosavybės teisę įgijo į statinius, plane žymimus indeksais 3K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 31K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.
1.1. Nurodė, kad jis yra inventorizuotų (kadastriniai matavimai atlikti), tačiau nekilnojamojo turto registre neįregistruotų poilsio namų, pažymėtų planuose 3K1ž, 4K1ž, 19K1ž, 20K1ž ir 31K1ž, savininkas (teisėtas valdytojas). Dokumentai neišlikę, tad negali įregistruoti nuosavybės teisių į juos. Kreipėsi į visus įmanomus archyvus, tačiau atitinkamas aplinkybes patvirtinančių dokumentų nerado. Juridinius faktus, kad minėti pastatai buvo teisėtai pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, patvirtina prie pareiškimo pridėti rašytiniai įrodymai. Apie šių įrodymų teisėtumą ir svarbą pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1281-253/2018. Jie patvirtina, jog jo statiniai, esantys viename valstybės žemės sklype, adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, pastatyti teisėtai ir turint statybos leidimą. Yra visi pagrindai nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
1.2. Nurodė, kad visus namelius pastatė Durpių pramonės valdyba, kuri likviduota 1988 m. gegužės 16 d., o nuo 1998 m. liepos 1 d. įsteigtas Durpių pramonės gamybinis susivienijimas „Durpė“, nuo 1990 m. sausio 1 d. tapęs gamybiniu susivienijimu „Lietuvos durpės“. Gamybinis susivienijimas „Lietuvos durpės“ 1990 m. lapkričio 26 d. buvo padalytas į 14 atskirų įmonių, kurios vėliau buvo suskaitytos į keletą smulkesnių įmonių, kurios išsidalijo atitinkamus namelius. Šios įmonės vėliau buvo privatizuotos, įskaitanti ir UAB „Durpra“ bei UAB „Šilutės durpės“. Pastatą – poilsio namą, pažymėtą plane 3K1ž, įsigijo 2012 m. balandžio 2 d. iš R. B., kuri minėtą pastatą 2005 m. birželio 9 d. įsigijo iš N. Š., o pastaroji šį pastatą įsigijo iš UAB „Durpra“ 2002 m. gegužės 30 d. Pastatus, plane pažymėtus 4K1ž, 19K1ž, 20K1ž su 31K1ž, įgijo 2006 m gruodžio 18 d. iš UAB „Šilutės durpės“. Įsigyjant šiuos pastatus buvo sudarytos paprastos rašytinės sutartys, kurios patvirtina, kad jis pastatus teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai valdo daugiau kaip 10 metų. Pastatas 3K1ž buvo teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai valdomas visų jos savininkų daugiau kaip 10 metų. Yra visos sąlygos pripažinti, kad jis į šiuos pastatus nuosavybes teises įgijo įgyjamosios senaties pagrindu. Kitų asmenų, kurie turėtų daugiau teisių nei jis į šiuos pastatus, nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Palangos apylinkės teismas 2019 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies, t. y. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, siekiant įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto kadastre ir registre daiktus ir daiktines teises į juos, kad A. N. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 3K1ž, 4K1ž, 19K1ž, 20K1ž, 31K1ž, pastatytų 1969 m. valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šiuos pastatus, ir pastačius tuometinės valstybinės komisijos šie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti bei buvo leista juos eksploatuoti. Kitos pareiškimo dalies netenkino. Teismo motyvai:
2.1. Tenkinta pareiškimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl statinių 3K1ž, 4K1ž, 19K1ž, 20 K1ž, 31K1ž, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos teisėtumo, šių statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir leidimo juos eksploatuoti. Teismas rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinėje nutartyje, kurioje buvo pasisakyta dėl įrodymų, t. y. 1968 m. sausio 19 d., 1968 m. sausio 29 d. Durpių pramonės valdybos viršininko L. P. raštų, 1968 m. sausio 24 d. Kretingos rajono architekto R. V. rašto, 1968 m. vasario 28 d. Valstybinės statybos inspekcijos leidimo Nr. I-15, 1968 m. balandžio 9 d. ekspertizės išvados, 1968 m. birželio 5 d. Durpių pramonės valdybos viršininko pavaduotojo P. B. rašto, 1968 m. birželio 13 d. Valstybinio statybos reikalų komiteto pirmininko pavaduoto A. R. rašto bei Kapitalinės statybos skyriaus viršininko V. D. patvirtinto įrašo apie poilsio namelių atidavimo naudojimui vertinimo. Teismas pažymėjo, kad remiantis 1969 m. (duomenys neskelbtini), Palangoje, pastatytų poilsio namelių išsidėstymo schema, jų aprašymu, Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo statiniai yra toje pačioje vietoje kaip ir UAB „Durpeta“, J. M., A. M., UAB „Renavo durpynas“ poilsio nameliai. Aplinkybė, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo L. N. sudarė žemės nuomos sutartį dėl statinių 3K1ž, 4K1ž, 19K1ž, 20K1ž naudojimo, patvirtina, jog pareiškėjas yra teisėtas statinių įgijėjas ir valdytojas. Pareiškėjas kitokia nei teismo tvarka šių duomenų gauti negali.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo nuosavybės teise valdomi statiniai įgyti įgyjamosios senaties būdu, yra perteklinis. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo statiniai pastatyti teisėtai, jie pripažinti tinkamais naudoti ir duotas leidimas juos eksploatuoti, pareiškėjas turi galimybę kreiptis į Nekilnojamojo turto registratorių dėl statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimo viešajame Nekilnojamojo turto registre.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – pareiškimo netenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Visų pirma teismas nesiaiškino, kad įsiteisėjusia apygardos teismo nutartimi įvardyta statytojo teisių perėmėja UAB „Durpeta“, kuri ginčo namelių bendrovei „Durpra“, R. B., N. Š. nepardavė. Pareiškėjas teismui pateikė rašytines, o ne notaro patvirtintas sutartis. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o ūkinė, administracinė veikla. Pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl statinių, kurie niekada nebuvo suformuoti kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Pareiškėjas dėl statinių įteisinimo pirmiausia turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras ir tik viešojo administravimo subjektui atsisakius įregistruoti statinius, jo veiksmai galėtų būti skundžiami administraciniam teismui.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius (toliau – NŽT) pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos pateikto apeliacinio skundo. Prašė tenkinti apeliacinį skundą.
5. Pareiškėjas A. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį, kuriuo netenkintas pareiškimas, panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – pareiškimą tenkinti visiškai. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
5.1. Teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo nustatyti faktą, kad nuosavybes teises į statinius jis įgijo įgyjamosios senaties būdu. Visus ginčo statinius įgijo rašytinės formos sutarčių pagrindu. Pripažįsta, kad notarinės sutartys sudarytos nebuvo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl notarinės formos reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais. Jis šia savo teise ir pasinaudojo. Rašytinės sutartys turi būti vertinamos kaip rašytiniai įrodymai, patvirtinantys jo teisėtą, sąžiningą, atvirą, nepertraukiamą daiktų valdymą ilgiau nei 10 m. Pastatus valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai. Yra visos sąlygos tenkinti šitą jo pareiškimo reikalavimą.
6. Suinteresuotas asmuo UAB „Durpeta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo pareiškimas buvo patenkintas iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad įsiteisėjusioje apygardos teismo nutartyje nurodyti įrodymų vertinimai turi prejudicinę galią. Pareiškėjas savo reikalavimus toje byloje atsiėmė. Vadinasi, visi pasisakymai dėl įrodymų vertinimo neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Paties pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindžia pareiškime nurodytų aplinkybių, yra fragmentiški, neįrodantys valdymo tęstinumo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog UAB „Durpra“ ar UAB „Šilutės durpės“ galėjo parduoti ginčo namelius. Įsiteisėjusioje apygardos teismo nutartyje yra aiškiai įvardyta, kad ji yra teisėta namelių valdytoja. Pareiškėjas savo nuosavybes teises į namelius grindžia paprastomis rašytinėmis sutartimis, jos nėra patvirtintos notaro.
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPISI) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo A. N. pareiškimo netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatyti faktai vienareikšmiškai neturi prejudicinės galios pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl statinių 3K1ž , 4K1ž, 19K1ž, 20K1ž ir 31K1ž, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos teisėtumo. Pareiškėjas subjektyviai interpretavo atskirų prie pareiškimo pridėtų dokumentų turinį. Dokumentuose faktiniai duomenys yra skirtingi ir nesutampantys. Pirmosios instancijos teismas į šiuos neatitikimus neatsižvelgė, jų nesiaiškino. Pagal tuometinę teisinę reglamentaciją teisiškai registruojami galėjo būti tik baigti statyti ir priimti eksploatuoti pastatai su naudojamais žemės sklypais. Šioje byloje tokių duomenų nepateikta.
7.2. Nekilnojamojo turto perleidimo sandorių galiojimą įstatymų leidėjas sieja su tam tikrų sąlygų visuma. Atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto perleidimo, konkrečiai – pirkimo–pardavimo, sandorių svarbą civilinėje apyvartoje, įstatymų leidėjas šių sandorių galiojimo tikslais nustatė jų privalomą notarinę sudarymo formą. Šiuo atveju teismas rėmėsi prielaidomis, vertindamas pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimą į ginčo namelius.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjas A. N. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir sprendimą skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas ginčijamu sprendimu jokių pastatų neformavo. Iš į bylą pateiktų įrodymų teismas nustatė juridinę reikšmę turinti faktą, kad praeityje buvo atliktos tam tikros procedūros, kurios buvo būtinos norint suformuoti statinį kaip nekilnojamojo turto objektą, t. y. buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šiuos pastatus, ir tuometinės valstybinės komisijos šie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti bei buvo leista juos eksploatuoti. Yra atlikta atitinkamų namelių ekspertizė ir ekspertas yra nurodęs, jog šie nameliai nėra laikini pastatai. Suformuotos namelių kadastrinės bylos. Aplinkybė, jog kažkuriems asmenims nebuvo suteikti adresai, neturi įtakos šioje byloje priimto sprendimo teisėtumui.
8.2. Apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-669/2013 šioje byloje yra neaktuali, nes skiriasi faktinės aplinkybės, t. y. pareiškėjas prašė pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą – nuosavybės teises į konkrečius statinius, nors nebuvo pateikta įrodymų, kad atitinkami statiniai buvo pastatyti teisėtai. O šioje byloje kaip tik buvo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog atitinkami statiniai buvo pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti pagal tuo metu galiojusią tvarką, t. y. turint projektą, statybos leidimą ir pripažinus tinkamais naudoti. Teismas tik pripažino, kad statiniai buvo pastatyti teisėtai, dėl to nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Šalies argumentai
8.3. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo dalinėje nutartyje yra pažymėta, jog tik UAB „Durpeta“ buvo išduotas, nors ir netiesiogiai, leidimas pastatų statybai. Nameliai buvo pastatyti tuometinės Durpių pramonės valdybos, vėliau buvo perdavinėti įvairiems skirtingiems asmenims. Vėliau ši įmonė, išskaidyta į keletą smulkesnių įmonių, atitinkamus namelius perleidinėjo įvairių sutarčių pagrindu, remiantis kuriomis ir įgijo atitinkamus namelius. Vėliau atvirai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdydamas ilgiau kaip dešimt metų įgijo į juos nuosavybės teises. Jo pateiktos į bylą sutartys patvirtina sąžiningą ir teisėtą valdymą, dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad jis nuosavybės teises į šiuos statinius įgijo įgyjamąja senatimi.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliančių UAB „Durpeta“, VTPISI apeliacinius skundus, kuriame nurodė, jog visiškai su apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais sutinka. Apeliaciniai skundai yra pagrįsti, išsamūs, motyvuoti. Su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir nesutikimo argumentai nurodyti jos teiktame apeliaciniame skunde.
10. Suinteresuotas asmuo VTPISI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo ir UAB „Durpeta“ apeliacinius skundus, prašė UAB „Durpeta“ apeliacinį skundą tenkinti, o pareiškėjo atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jam nuosavybės teises į statinius pagal įgyjamąją senatį. Teismas, priimdamas sprendimą, nenagrinėjo, ar yra sąlygų visuma, jog būtų galima konstatuoti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi faktą. Nekilnojamojo turto įgijimu pirmosios instancijos teismo nebuvo išnagrinėtos išsamiai ir visapusiškai. Pareiškėjo pateikti duomenys prieštaringi. Be to, kai kuriuose pareiškėjo pridėtuose dokumentuose kalbama ne apie nuolatinio pobūdžio, o tik apie laikino tipo poilsio statinių statybą. Pareiškėjas pateikė rašytines sutartis, o ne notaro patvirtintas. Įstatymas aiškiai įvardija sandorio formą, tad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog įgyjant vasarnamius (poilsio namelius) sandorio forma pasirinkta pagal sandorio objektą, atsižvelgiant į kitus sandorius, sudarytus dėl tokių pat poilsio namelių.
10.2. Sutiko su UAB „Durpeta“ apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nuosavybės teisėmis į ginčo statinius. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoti daiktus ir daiktines teises.
11. Suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Nesutinka su pareiškėjo A. N. apeliaciniu skundu. Mano, kad jame išdėstyti argumentai bei motyvai nesudaro pagrindo jį tenkinti, ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais. Pareiškėjas buvo šios civilinės bylos dalyvis, tačiau jo prašymu pareiškimas šioje civilinėje byloje buvo paliktas nenagrinėtas.
11.2. Su suinteresuotų asmenų VTPISI ir UAB „Durpeta“ apeliaciniais skundais bei juose išdėstytais argumentais ir motyvais sutinka, prašė tenkinti.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo UAB „Durpeta“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo A. N., suinteresuotų asmenų Palangos miesto savivaldybės administracijos ir VTPISI apeliacinius skundus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog dėl pirmo pareiškėjo pareiškime nurodyto reikalavimo ir teismo sprendimo šioje dalyje išsamiai pasisakė apeliaciniame skunde.
12.2. Pareiškėjas neįrodė, kad egzistuoja visos privalomos sąlygos turtui įgyti įgyjamąja senatimi. Jis pateikė deklaratyvius teiginius, jog galbūt įgijo statinius, bet neįrodė įgijimo teisėtumo ir tęstinumo. Visa poilsiavietė buvo valdoma to paties subjekto „Kuršėnų durpynų kontora“, kuris yra laikomas ir ginčo statinių statytoju. „Kuršėnų durpynų kontorą“ reorganizavus galutinė teisių ir pareigų perėmėja yra UAB „Durpeta“, kuri įrodė savo turimų teisių tęstinumą.
12.3. Pateiktas apeliacinis skundas apskritai neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes neapibrėžtos apeliacinės instancijos ginčo ribos.
13. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į UAB „Durpeta“ apeliacinį skundą, juo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti skundžiamojoje dalyje, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Teismas labai aiškiai argumentavo, kodėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi įvertinti rašytiniai įrodymai apima ir jo įgytų bei valdomų statinių statybos teisėtumo pagrindimą. Šioje nutartyje buvo pasisakyta dėl UAB „Durpeta“ kaip teisių perėmėjos teisių, tačiau nenurodyta, kad jai vienintelei buvo išduotas leidimas pastatų statybai. Durpių pramonės valdyba buvo suskaidyta į keletą skirtingų darinių, o vėliau ir įmonių, kurioms buvo išdalytas ir atitinkamai privatizuotas Durpių pramonės valdybos turtas. Suinteresuoti asmenys UAB „Durpeta“ ir Palangos miesto savivaldybės administracija teismui nepateikė duomenų, paneigiančių, jog jis statinius įgijo minėtais sandoriais. Atitinkamos sutartys galėtų būti vertinamos kaip negaliojančios, t. y. nepatvirtinančios nuosavybės teisių įgijimo fakto, tačiau jos patvirtina sąžiningą valdymą. Kiti asmenys į šiuos statinius savo reikalavimų nereiškė. Jis daugiau kaip 10 metų teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo šiuos statinius ir yra teisėtas valdytojas. Pažymėjo, kad turi įrodyti tik vėliausią savo valdymą, o ne visą sandorių ir įvykių grandinę, kaip atitinkami statiniai nuo pat jų pastatymo atkeliavo iki jo.
Atsiliepimas
14. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į VTPISI apeliacinį skundą, juo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti skundžiamojoje dalyje, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinėje nutartyje yra nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės. Jis šioje byloje dalyvavo, todėl šioje teismo nutartyje nurodyti faktai yra nustatyti ir neįrodinėti iš naujo, t. y. kad atitinkamoje teritorijoje buvo pastatyti ir atiduoti naudoti 36 nameliai. Apeliantė ir kiti byloje dalyvaujantis asmenys nepateikė įrodymų ar argumentų, jog tarp atitinkamų 36 namelių buvo pastatyti kiti, o ne tie, dėl kurių pateikė prašymą. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris paneigtų aplinkybę, jog visi nameliai buvo pastatyti tuo pačiu metu. Teismas šioje nutartyje išsamiai pasisakė ir dėl neatitikimų, nesutampančių faktų. Apeliantė šiuos argumentus paneigiančių duomenų nepateikė. Aplinkybę, kad visi statiniai yra ne laikini statiniai, patvirtina VĮ Registrų centro atlikti kadastriniai matavimai. Taip pat buvo atlikta teismo ekspertizė, kurios metu buvo konstatuota, jog visi tirti nameliai yra ne laikini statiniai.
14.2. Atitinkamos sutartys galėtų būti vertinamos kaip negaliojančios, t. y. nepatvirtinančios nuosavybės teisių įgijimo fakto. Tačiau tokios sutartys patvirtina sąžiningą valdymą. Kasacinis teismas laikosi tokios pozicijos ir jis išsamiai apie ją nurodė savo apeliaciniame skunde.
15. Daugiau atsiliepimų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliaciniai skundai netenkinti.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
19. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškimo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekiant įregistruoti viešajame Nekilnojamojo turto kadastre ir registre daiktus ir daiktines teises į juos, kad A. N. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 3K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 31K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytų 1969 m., valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti šiuos pastatus, ir pastačius tuometinės valstybinės komisijos šie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti bei buvo leista juos eksploatuoti. Teismas nusprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinėje nutartyje nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai turi prejudicinę galią šioje byloje, nes pasisakyta dėl tų pačių dokumentų, kuriais remiasi pareiškėjas. Suinteresuoti asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, UAB „Durpeta“, VTPISI apeliaciniais skundais ir suinteresuotas asmuo NŽT, prisidėjusi prie Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškimas, panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – šio reikalavimo netenkinti. Apeliantai nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prejudiciniais faktais, nes pareiškėjas nebuvo šios bylos dalyvis ir faktai dėl jo nebuvo nagrinėjami. Teisėjų kolegija atmeta šių apeliacinių skundų argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas klausimui teisingai išnagrinėti bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl bylos esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
21. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir kt.).
23. Šioje byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas neturi tiesioginių įrodymų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl statinių statybos teisėtumo, jų pripažinimo tinkamais naudoti ir leidimo juos eksploatuoti ir jis negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti / atkurti tokių dokumentų. Šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos apskrities archyvo 2012 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. (8.6) 6R-1095, Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 12 d. raštas Nr. (4.1.33)-D3-57 (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
24. Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam priklausantys poilsio nameliai, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, yra pastatyti turint statybų leidimą, jie pripažinti tinkamais naudoti, rėmėsi dokumentais, t. y. 1968 m. sausio 19 d., 1968 m. sausio 29 d. Durpių pramonės valdybos viršininko L. P. raštais, 1968 m. sausio 24 d. Kretingos rajono architekto R. V. raštu, 1968 m. vasario 28 d. Valstybinės statybos inspekcijos leidimu Nr. I-15, 1968 m. balandžio 9 d. ekspertizės išvada, 1968 m. birželio 5 d. Durpių pramonės valdybos viršininko pavaduotojo P. B. raštu, 1968 m. birželio 13 d. Valstybinio statybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo A. R. raštu bei Kapitalinės statybos skyriaus viršininko V. D. patvirtintu įrašu apie poilsio namelių atidavimą naudoti ir kt. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, jog dėl šių pačių dokumentų ir pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, statybos teisėtumo buvo pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinėje nutartyje, šie faktai yra prejudiciniai ir jais vadovaujamasi tenkinant šį pareiškėjo reikalavimą. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais.
25. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vis dėlto ne bet kokios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, turinčiais pirmiau įvardytą teisinę galią. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 31 punktą).
26. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. daline nutartimi civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Durpeta“, A. N., J. M., suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais A. M., UAB „Renavo durpynas“, AB „Rėkyva“ pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, VTPISI, Palangos miesto savivaldybė, NŽT, R. B., O. Ž., S. Z. iš dalies patenkino pareiškėjos UAB „Durpeta“ ir suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais J. M., A. M., UAB „Renavo durpynas“ pareiškimus ir nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) Kuršėnų valstybinei durpių įmonei, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, buvo išduotas leidimas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybai; 2) Kuršėnų valstybinės durpių įmonės, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, statiniai, kurių žymėjimas 1K1ž, 2K1ž, 7K1ž, 9K1ž, 12K1ž, 14K1ž, 16K1ž, 21K1ž, 24K1ž, 25K1ž, 28K1ž, 30K1ž, esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje, tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti: 3) J. M. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž, pastatytų 1969 m., esančių valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybinės žemės sklype; 4) J. M. nuosavybės teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 23K1ž, 26K1ž, 27K1ž, pastatytų 1969 m., esančių valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti; 5) A. M. nuosavybės teise priklausančio (valdomo) statinio – vasarnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 33K1ž, pastatyto 1969 m., esančio valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 33K1ž; 6) A. M. nuosavybės teise priklausantis (valdomas) statinys – vasarnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 33K1ž, pastatytas 1969 m., esantis valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti; 7) A. M. nuosavybės teise įgijo vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 33K1ž, pastatytą 1969 m., esantį valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, pagal įgyjamąją senatį; 8) UAB „Renavo durpynas“ nuosavybės teise nuo 2001 m. birželio 1 d. valdo pastatą – poilsio namelį, kurio indeksas 15K1ž, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina (CPK 18 straipsnis).
27. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinės nutarties aprašomosios dalies matyti, kad pareiškėjas šioje civilinėje byloje buvo pareiškęs savarankiškus reikalavimus, tačiau 2018 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą dėl jo pareiškimo palikimo nenagrinėto ir įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu. Plungės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo paliko nenagrinėtą. Apeliantai apeliaciniuose skunduose teisingai nurodė, jog įsiteisėjusi apeliacinės instancijos teismo nutartis tiesiogiai įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms neturi. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinės nutarties 32–48 punktuose analizavo aplinkybes dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (ar pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybai buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas ir pastatai valstybinės komisijos aktais buvo pripažinti tinkamais naudoti), vertino tuo pačius įrodymus, kuriais rėmėsi pareiškėjas (36–45, 47 punktai). Apeliantai argumentų ar duomenų, kodėl pareiškėjo pateikti dokumentai turėjo būti vertinami kitaip nei įsiteisėjusioje apeliacinės instancijos teismo dalinėje nutartyje, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinėje nutartyje nustatytu prejudiciniu faktu, jog pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo pastatyti pagal 1968–1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų patvirtintą techninį projektą, išduotą statybos leidimą ir buvo pripažinti tinkamais naudoti.
28. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal pateiktą 1969 m. pastatytų poilsio namelių, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, išsidėstymo schemą, jų aprašymus, Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis akivaizdu, kad UAB „Durpeta“, J. M., A. M., UAB „Renavo durpynas“ poilsio nameliai, dėl kurių statybos teisėtumo ir nuosavybės įgijimo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, yra toje pačioje vietoje, kaip ir pareiškėjo statiniai, dėl kurių prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Apeliantai šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pateikė išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą, darydamas išvadas dėl pareiškėjo įrodinėtų aplinkybių, teismas atsižvelgė į šios kategorijos bylų įrodinėjimo specifiką. Išanalizavusi byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad pareiškime nurodyti poilsio pastatai buvo statomi turint statybą leidžiančius dokumentus ir tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažinti baigtais bei tinkamais naudoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Dėl nuosavybės teisių įgijimo į statinius pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo
30. Pirmosios instancijos teismas pareiškimo dalį, kuria prašyta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N. nuosavybės teisę įgijo į statinius, plane žymimus indeksais 3K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 31K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį, atmetė. Savo sprendimą motyvavo tuo, jog nustačius juridinę reikšmę turinčius faktus dėl statinių statybos teisėtumo, jų pripažinimo tinkamais naudoti ir leidimo juos eksploatuoti, sukurtos teisinės pasekmės ir pareiškėjas turi galimybę kreiptis į nekilnojamojo turto registratorių dėl statinių ir daiktinių teisių į juos įregistravimo viešajame Nekilnojamo turto registre. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jo reikalavimas, ir klausimą išnagrinėti iš esmės – pareiškimą tenkinti. Nurodė, jog jis statinius įgijo paprastų rašytinių sutarčių pagrindu, kurios patvirtina, kad jis juos sąžiningai, teisėtai, atvirai valdė daugiau kaip 10 metų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, įgyjamoji senatis yra savarankiškas pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Taigi įgyjamosios senaties institutas nėra skirtas pakeisti tikrąjį nuosavybės teisės įgijimo pagrindą kitu.
32. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52-916/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
33. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad ginčo objektai yra registruoti kito asmens vardu ar priklauso valstybei ar savivaldybei.
34. Suinteresuotas asmuo UAB „Durpeta“ apeliaciniame skunde nurodė, kad įsiteisėjusioje apeliacinės instancijos teismo dalinėje nutartyje, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, aiškiai nurodyta, jog tik ji yra teisėta namelių valdytoja, o pareiškėjo pateiktos paprastos rašytinės sutartys nepatvirtina nuosavybės fakto. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais UAB „Durpeta“ apeliacinio skundo argumentais.
35. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Durpių pramonės valdyba 1988 m. gegužės 16 d. buvo likviduota, o nuo 1988 m. liepos 1 d. įsteigtas Durpių pramonės gamybinis susivienijimas „Durpė“, kuris 1990 m. sausio 1 d. tapo gamybiniu susivienijimu „Lietuvos durpės“, kuris 1990 m. lapkričio 26 d. buvo padalytas į 14 atskirų įmonių. UAB „Durpeta“ buvo pripažinta Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių perėmėja, tačiau ne vienintelė.
36. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad pareiškėjas pastatus, pažymėtus plane 4K1ž, 19K1ž, 20K1ž, 31K1ž, įsigijo 2006 m. gruodžio 18 d. iš UAB „Šilutės durpės“. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. dalinėje nutartyje nurodė, kad namelis, pažymėtas plane 3K1ž, iki 2002 m. priklausė UAB „Durpra“, kuri 2002 m. gegužės 30 d. minėtą namelį pardavė N. Š., o pastaroji 2005 m. birželio 9 d. indeksu 3K1ž žymimą namelį pardavė R. B., po to ši 2012 m. balandžio 2 d. namelį pardavė A. N. (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje ginčo nėra, kad pirkimo–pardavimo sandoriai sudaryti ne notarinių sutarčių pagrindu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sandorio forma pasirinkta pagal sandorio objektą, atsižvelgiant į kitus sandorius, sudarytus dėl tokių pat poilsio namelių tokia pat paprasta rašytine forma. Šiuo atveju sandorio forma įtakos neturi, nes, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, tenkinus pareiškėjo pareiškimo reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl statinių 3K1ž, 4K1ž, 19K1ž, 20 K1ž, 31K1ž, esančių (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos teisėtumo, šių statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir leidimo juos eksploatuoti, pareiškėjui sukuriamos teisinės pasekmės, t. y. jis turi teisę kreiptis į viešą Nekilnojamojo turto kadastrą dėl jam nuosavybes teise priklausančių (valdomų) statinių, plane žymimų indeksais 3K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 31K1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytų 1969 m. valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, įregistravimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad statiniai, plane žymimi indeksais 3K1ž, 4K1ž, 19K1ž, 20K1ž, 31K1ž, nuosavybės teise priklauso A. N., todėl pareiškimo reikalavimas nustatyti nuosavybes teises į šiuos statinius pagal įgyjamąją senatį būtų perteklinis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio reikalavimo netenkino.
37. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias juridinio fakto nustatymą (CPK 444 straipsnis), proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimą keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
40. Suinteresuotas asmuo UAB „Durpeta“ pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo A. N. 2 202,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 408,44 Eur, už apeliacinio skundo rengimą, 793,76 Eur už atsiliepimų į A. N., Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos apeliacinius skundus parengimą. Atsižvelgus į tai, kad suinteresuoto asmens apeliacinis skundas netenkintas, įvertinus tai, kad atsiliepimai rengti į tris apeliacinius skundus, o bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti tik iš pareiškėjo, iš pareiškėjo A. N. priteistina 264,58 Eur (793,76 / 3 = 264.58) už atsiliepimo į A. N. apeliacinį skundą parengimą. Pažymėtina, kad šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio.
41. Daugiau duomenų apie turėtas išlaidas rengiant atsiliepimus į apeliacinius skundus nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Durpeta“ iš pareiškėjo A. N. 264,58 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.