Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-501-538/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-03
Bylos Nr.: e2A-501-538/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-01746-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė, Milda Skersienė
Ieškovas: D. V.
Atsakovas: T. K.

Kategorijos

2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-501-538/2021Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01746-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.6.1.5; 3.3.1.18.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės, Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui T. K. dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jos ir atsakovo 2014 m. spalio 1 d. sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis) negaliojančia dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo nuo jos sudarymo momento ir priteisti jai iš atsakovo 2 774,81 Eur patirtų nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2014 m. spalio 1 d. ji ir atsakovas sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė šešiems metams išnuomojo atsakovui 4,4 ha ploto ariamos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nors Sutarties 5 punkte žemės sklypo nuomos kaina buvo nurodyta 1 Lt (0,29 Eur), tačiau atsakovas buvo realiai pažadėjęs jai kas metus mokėti po 350 Lt (101,37 Eur) sumą už 1 ha, tačiau per visą sutarties galiojimo laikotarpį nuo pat 2014 m. spalio 1 d. nemokėjo. Kadangi atsakovas nesumokėjo žemės sklypo nuomos mokesčio, ieškovė 2020 m. gegužės 8 d. žodžiu pranešė atsakovui, kad ji toliau nebeleidžia neteisėtai naudotis jos žemės sklypu. Ieškovė teigė, kad atsakovas sutarties sudarymo metu suklaidino ir apgavo ieškovę dėl esminės sutarties sąlygos, t. y. žemės sklypo nuomos kainos sumokėjimo, nes joks protingas ir apdairus asmuo nebūtų sutikęs išnuomoti savo žemės sklypo už 1 Lt (0,29 Eur) metinį mokestį, todėl ši sutarties sąlyga yra akivaizdžiai niekinė ir negaliojanti, prieštarauja įstatyme įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teigė, kad jei būtų žinojusi, jog atsakovas nesumokės žodžiu pažadėto sumokėti 350 Lt (101,37 Eur) žemės sklypo nuomos metinio mokesčio, ji nebūtų sutikusi išnuomoti minėto žemės sklypo atsakovui. Pažymėjo, kad ji dirbo atsakovo ūkyje nuo (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas, būdamas verslininku ir tuo pačiu ieškovės darbdaviu, pasinaudojo jos nepatyrimu sutartiniuose teisiniuose santykiuose ir jos pavaldumu dėl darbo teisinių santykių. Atsakovas sutarties sudarymo metu darė ieškovei ekonominį spaudimą, nes ekonomiškai priklausomą sandorio šalį privertė sudaryti jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį, t. y. pasinaudodamas apgaule ir ekonominiu spaudimu atsakovas įtikino ieškovę, jog ji sudarytų ginčo sandorį vos už 1 Lt (0,29 Eur). Taip pat teigė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, nes atsakovas sutarties 5 punkte tyčia klaidingai nurodė žemės sklypo nuomos kainą ir nesilaikė pažadėto mokėti 350 Lt (101,37 Eur) žemės sklypo nuomos metinio mokesčio. Kaip paaiškėjo vėliau, atsakovas net nesiruošė mokėti žemės sklypo nuomos mokesčio ieškovei, tačiau dar ir bandė bei tebebando aktyviais neteisėtais veiksmais pasisavinti ir realiai grasino pasisavinti ieškovei priklausantį žemės sklypą. Ieškovė taip pat nurodė, kad dar tebegaliojant ginčo sutarčiai, atsakovas taip pat suklaidino ieškovę dėl 2017 m. vasario 19 d. preliminariosios turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Pagal šią sutartį atsakovas nesumokėjo ieškovei 2000 Eur avanso, o vėliau, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, dar ir pareiškė teisme ieškinį dėl jo grąžinimo ir netesybų taikymo, kai tuo tarpu pats atsakovas visiškai nesilaikė Sutarties. Ieškovės įsitikinimu, konstatavus ir įrodžius, jog ginčo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo, atsakovas turi atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius. Nurodė, kad 2014 m. spalio 1 d. – 2020 m. gegužės 8 d. laikotarpiu negautas pajamas ieškovė įvertino ir apskaičiavo, vadovaudamasi tuo metu galiojančiomis vidutinėmis žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos kainomis (duomenys neskelbtini): 1) 2014-10-01 - 2015-10-01 laikotarpiu 81,5 Eur už 1 ha, iš viso už 4,4 ha - 358,60 Eur; 2) 2015-10-01 - 2016-10-01 laikotarpiu 101,50 Eur už 1 ha, iš viso už 4,4 ha - 446,60 Eur; 3) 2016-10-01 - 2017-10-01 laikotarpiu 100 Eur už 1 ha, iš viso už 4,4 ha - 440 Eur; 2017-10-01 - 2018-10-01 laikotarpiu 197 Eur už 1 ha, iš viso už 4,4 ha - 866,80 Eur; 2018-10-01 - 2019-10-01 laikotarpiu 113 Eur už 1 ha, iš viso už 4,4 ha - 497,20 Eur. Iš viso 2014-10-01 – 2019-10-01 laikotarpiu ieškovės negautos pajamos už žemės sklypo nuomą sudaro 2 609,20 Eur. Kadangi 2020 m. žemės sklypo nuomos kaina pagal Lietuvos oficialiosios statistikos duomenis dar šiems metams neapskaičiuota ir nesudaryta, ieškovė, apskaičiuodama 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gegužės 8 d. laikotarpiu negautas pajamas už žemės sklypo nuomą, vadovavosi 2019 m. vidutinėmis žemės sklypo nuomos kainomis. 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. gegužės 8 d. laikotarpiu ieškovės negautos pajamos už žemės sklypo nuomą sudarė 37,64 Eur už 1 ha; iš viso už 4,4 ha - 165,61 Eur, todėl už 2014 m. spalio 1 d. – 2020 m. balandžio 30 d. laikotarpį iš atsakovo priteistina 2 774,81 Eur ieškovės patirti netiesioginiai nuostoliai už žemės sklypo nuomą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės D. V. 1 588,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. K.. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1. Ieškovė byloje pateikė labai nenuoseklius argumentus dėl preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties.

Šalies argumentai

3.2. Ieškovė nei šioje byloje, nei atsakovo nurodomoje (civilinėje byloje Nr. e2-3888-385/2020) neprašė pripažinti negaliojančia šios preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties, kurios nevykdymas numato atitinkamas pasekmes.

3.3. Ieškovė, daugiau nei dvejus metus negavo sutartų 350 Lt (101,37 Eur) už nuomą, tačiau su atsakovu vis tiek 2017 m. vasario 12 d. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

3.4. Ieškovė nepateikė jokių jos nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kad atsakovas naudojo apgaulę, grasino atimti žemės sklypą, kad atsakovas būtų pažeidęs jos valią.

3.5. Tai, kad ieškovė buvo ekonomiškai nuo jo priklausoma kaip darbuotoja, nesudaro pagrindo šalių sudaryto sandorio pripažinti negaliojančiu.

3.6. Ieškovė patvirtino, kad žinojo, jog šalių sudarytoje ginčo sutartyje nurodytas 1 Lt (0,29 Eur) nuomos mokestis, tačiau pati pripažino, kad niekur nesikreipė, jog sutartis, jei ji pažeidžia jos teises, būtų pakeista.

3.7. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas būtų nuslėpęs kokias svarbias sudaromo sandorio aplinkybes ar atlikęs aktyvius veiksmus, paveikusius ieškovės valią.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti 2021 m. vasario 22 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-159-733/2021 dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti - pripažinti ieškovės ir atsakovo 2014 m. spalio 1 d. sudarytą Žemės sklypo nuomos sutartį negaliojančia dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo nuo jos sudarymo momento; priteisti iš atsakovo 2 774,81 Eur patirtų nuostolių atlyginimą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog sandoris sudarytas dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo.

4.2. Jokio susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar kitokio perleidimo Sutarties pasirašymo dieną tarp šalių nebuvo pasiekta, tai yra išgalvota atsakovo pozicija, kurią paneigia tiek teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės, tiek ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek Sutarties turinys.

4.3. Jeigu ieškovė būtų turėjusi tikslą tokią sutartį sudaryti 2014 m. spalio 1 d., ji būtų šią sutartį ir sudariusi 2014 m. spalio 1 d., o ne po trejų metų – 2017 metais.

4.4. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes esant bylos šalių lygiaverčiams žodiniams paaiškinimams teismo posėdžio metu, teismas dėl neaiškių priežasčių prioritetą suteikė atsakovo pozicijai ir paaiškinimams.

4.5. Teismas akivaizdžiai nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų dėl žemės sklypo nuomos sutarties ir preliminariosios sutarties esminių skirtumų, tai sąlygojo materialinių teisės normų pažeidimus, kas nulėmė neteisėto, nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą.

4.6. Tiek savo ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė labai aiškiai įvardijo, kad darbas atsakovo ūkyje ir gaunamas atlyginimas, kurį tuo metu mokėjo atsakovas, sudarė papildomą ekonominį spaudimą ir paskatino ieškovę sudaryti jai itin nenaudingą sandorį.

4.7. Ginčo sutartis turėjo galioti iki 2020 m. spalio 1 d., o ji kreipėsi į teismą 2020 metų lapkričio mėnesį, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė kaip nors delsė kreiptis į teismą ir anksčiau neva negynė savo pažeistų teisių.

4.8. Atsakovas neįrodė, kad šalys buvo susitarusios, jog nuomos mokestis ieškovei nebus mokamas ir kad jis nėra svarbus, o išimtinai rėmėsi tik deklaratyviais paaiškinimais.

Atsiliepimas

4.9. Atsakovas byloje nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio jo teiginį, kad ieškovės valia neva buvo perduoti atsakovui žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudotis neatlygintinai.

4.10. Teismui net ir laikant, kad byloje nepakanka įrodymų atsakovo apgaulei konstatuoti, teismas toliau byloje turėjo vertinti kitą alternatyvų ieškovės pareikštą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau šio reikalavimo nesprendė, todėl konstatuotina, kad teismo sprendimas yra ir be motyvų.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Atsižvelgiant į sudarytos Sutarties tikslą bei pasiektus susitarimus dėl sklypo pardavimo atsakovui, esminė sąlyga buvo ne ieškovei mokėtina sklypo nuomos kaina, o sklypo perdavimas naudotis ir valdyti atsakovui.

5.2. Atsakovas po Sutarties pasirašymo nuolat ragino ieškovę kreiptis į atitinkamas valstybės ir/ar savivaldybės institucijas dėl privalomų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti, bet ieškovė vis prašė palaukti.

5.3. Ieškovė negaudama nuomos mokesčio už sklypą, sudarė Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, tai pagrindžia aplinkybę, jog ieškovės valią sudaryti nuomos sutartį nulėmė tai, jog ji suvokė tikrąją nuomos sutarties esmę ir tai nebuvo nuomos mokesčio už sklypą pagal nuomos sutartį gavimas.

5.4. Ieškovė neturėjo faktinių galimybių rūpintis sklypu taip, kaip tai yra numatyta tuo metu galiojusiuose teisės aktuose, bet privalėjo užtikrinti, kad sklypas būtų naudojamas pagal paskirtį, todėl nuomos sutarties bei vėliau preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas dėl suprantamų ir aiškių priežasčių buvo visapusiškai naudingas ieškovei.

5.5. Atsakovas sumokėjo ieškovei 2 000 Eur avansą, o ši jį priėmė, todėl ieškovės teiginiai, jog ieškovė niekada neturėjo jokių ketinimų kada nors atsakovui parduoti ar kitaip perleisti sklypą yra visiškai neapgrįsti.

5.6. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas naudojo apgaulę, grasino atimti sklypą, kad atsakovas būtų pažeidęs jos valią. Tai, kad ji buvo ekonomiškai nuo jo priklausoma kaip darbuotoja, nesudaro pagrindo šalių sudaryto sandorio pripažinti negaliojančiu.

5.7. Nenustačius nė vieno iš ieškovės nurodomų ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojimo pagrindų, ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovės ir atsakovo sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį negaliojančia dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo nuo jos sudarymo momento atmestinas, todėl pagrįstai netenkintas ir ieškovės reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 2 774,81 Eur patirtų nuostolių atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Faktinės aplinkybės

8. Nustatyta, kad ieškovei D. V. nuo 2005 m. rugpjūčio 11 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso 4,4000 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šalys 2014 m. spalio 1 d. sudarė šio žemės sklypo nuomos sutartį, kurios 2 punkte numatyta, jog sutartis sudaroma 6 metams – iki 2020 m. spalio 1 d. Sutarties 5 punkte numatyta, kad nuomininkas (t. y. atsakovas) kas metus moka po 1 Lt. 2017 m. vasario 19 d. preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi šalys įsipareigojo iki 2018 m. sausio 31 d., ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo momento, kai bus gauti visi dokumentai, sudaryti, pagrindinę ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sklypo pardavimo kaina 8 800 Eur. Sutarties 2.2 ir 3.1.3 punktais šalys patvirtino, kad sutarties pasirašymo dieną pirkėjas sumoka pardavėjai 2 000 Eur avansą ir kad pirkėja avansą gavo, tačiau šalys pagrindinės sutarties nesudarė. Ieškovė nusprendė ginčyti 2014 m. spalio 1 d. šalių sudarytą ginčo žemės sklypo nuomos sutartį, prašė ją pripažinti negaliojančia dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo nuo jos sudarymo momento ir priteisti jai iš atsakovo 2 774,81 Eur patirtų nuostolių atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo

9. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir realaus grasinimo. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

10. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, t. y. teigiant, ko nėra, taip pat apgaule gali būti kitos sandorio šalies tylėjimas (CK 1.91 straipsnio 5 dalis), kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės, kurias žinodama antroji šalis sandorio nebūtų sudariusi. Apgaulė yra taip pat ir tada, kai pats asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio esmę ar aplinkybes, o kitas asmuo, tą žinodamas, pasinaudoja tokiu suklydimu.

11. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).

12. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė suprato, jog su atsakovu sudarė žemės sklypo nuomos sutartį ir pagal šią sutartį perdavė žemės sklypą naudotis atsakovui, t. y. sutartis buvo vykdoma. Kaip byloje nustatyta, ieškovė žinojo, kad šalių sudarytoje ginčo sutartyje yra nurodytas 1 Lt (0,29 Eur) nuomos mokestis ir tokią sutartį pasirašė. Taip pat pripažino, kad niekur nesikreipė, jog sutartis būtų pakeista, nutraukta ar, kad kitaip apgintų savo pažeistas teises. Nors ieškovė teigė, kad sutartį pasirašė dėl ekonominio spaudimo ir grasinimų, nes dirbo pas atsakovą, be to, atsakovas grasino, pas atsakovą dirbęs traktorininkas sumušė jos vyrą, tačiau tiek 2017 m. rudenį, kai nutrūko jos darbo santykiai su atsakovu, tiek 2018 m. gegužės mėn. kai ieškovė išvyko gyventi į užsienį, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų dėl sutarties nutraukimo ar pakeitimo. Pažymėtina, kad į teismą ieškovė kreipėsi tik tada, kai atsakovas pareiškė jai ieškinį dėl sumokėto avanso grąžinimo ir netesybų sumokėjimo, t. y. 2020 m. rugsėjį, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas būtų nuslėpęs kokias svarbias sudaromo sandorio aplinkybes ar atlikęs aktyvius veiksmus, paveikusius ieškovės valią. Tai, jog ieškovei buvo žinomi ir suprantami šalių tikrieji ketinimai sudarant sutartį patvirtina ir aplinkybė, jog net ir atsakovui nemokant mokesčio už sklypą pagal nuomos sutartį, ieškovė turėdama teisę nutraukti sutartį (Nuomos sutarties 10 punktas) to nepadarė, priešingai, 2017 m. vasario 19 d. ieškovė su atsakovu sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jie susitarė dėl sklypo pardavimo sąlygų ir tvarkos bei kurioje buvo išreikšta ieškovės valia parduoti sklypą atsakovui. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji apgaulę iš esmės sieja su netinkamu sutarties vykdymu, t. y., kad atsakovas nemokėjo žodžiu pažadėto kasmetinio 350 Lt už ha nuomos mokesčio, tačiau netinkamas sutarties vykdymas nesudaro pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia.

13. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių sandorių negaliojimo pagrindų, numatytų CK 1.91 straipsnio 1 dalyje. Apeliantei apeliaciniame skunde šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigus, spręstina, kad reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės pagrįstai buvo atmestas.

14. Apeliantė teigia, kad teismui net ir laikant, kad byloje nepakanka įrodymų atsakovo apgaulei konstatuoti, teismas byloje turėjo vertinti kitą alternatyvų ieškovės pareikštą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, tačiau šio reikalavimo nesprendė, todėl konstatuotina, kad teismo sprendimas yra ir be motyvų. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodyta praktika). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

16. Kaip byloje nustatyta, tarp šalių susiklostė žemės nuomos teisiniai santykiai ir ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl žemės nuomos mokesčio ir jo dydžio.

17. CK 6.545 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį.

18. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, laikantis universalaus sąžiningumo principo (CK 6.193 straipsnis). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).

20. Šalių sudarytos Sutarties 5 punkte numatyta, jog nuomininkas (t. y. atsakovas) kas metus moka po 1 Lt nuomos mokesčio. Tačiau ieškovė nurodė, kad, nors žemės sklypo nuomos kaina buvo nurodyta 1 Lt (0,29 Eur), tačiau atsakovas buvo realiai pažadėjęs ieškovei kas metus mokėti po 350 Lt (101,37 Eur) sumą už 1 ha, tačiau nemokėjo. Atsakovas teigia, kad nuomos sutarties sudarymo metu šalys jau buvo pasiekusios susitarimą dėl sklypo pardavimo atsakovui ir sutarę dėl esminių sklypo perleidimo sąlygų (pvz. kainos ir t. t.), iš kurių viena - jog iki numatomo sklypo pardavimo sandorio užbaigimo atsakovas turės galimybę naudotis juo kaip savo daiktu, o už sklypą iš anksto sulygta kaina apims atlygį už suteiktą galimybę sklypą naudoti iki pagrindinės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momento, todėl ir buvo sudaryta 2017 m. vasario 19 d. preliminarioji turto pirkimo - pardavimo sutartis. Taigi šalys iš esmė susitarė dėl kitokio nuomos mokesčio dydžio, nei jis yra nurodytas nuomos sutartyje.

21. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. išnagrinėjo D. V. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei D. V. dėl avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo. Teisėjų kolegija nusprendė, jog nenustačius ieškovo (pirkėjo) kaltės dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, atsakovė (pardavėja) privalo grąžinti 2 000 Eur avansinį mokėjimą preliminariosios sutarties 4.3 punkto pagrindu. Taigi Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 2 000 Eur avanso, paliko nepakeistą, šis procesinis sprendimas įsiteisėjęs. Akivaizdu, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nebebus sudaryta.

22. Kaip minėta, atsakovas nurodė, kad nuomos sutartimi susitarė dėl 1 Lt (0,29 Eur) nuomos mokesčio mokėjimo, nes už ieškovei priklausantį žemės sklypą iš anksto sulygta kaina turėjo apimti atlygį už suteiktą galimybę sklypą naudoti iki pagrindinės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo momento. Taigi darytina išvada, kad šalims nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, tai yra, ieškovei negavus sutartimi sutartos kainos už žemės sklypą ir už naudojimąsi žemės sklypu iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovui dėl nesumokėto nuomos mokesčio, t. y. negautų pajamų. Tačiau kaip pagrįstai nurodė ir apeliantė, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir dėl jų skundžiamame sprendime nepasisakė.

23. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė visų svarbių bylos aplinkybių, susijusių su ieškovei priklausančio žemės sklypo nuomos mokesčiu, jo dydžiu bei šalims nesudarius žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutarties atsakovui atsiradusia pareiga šį nuomos mokestį ieškovei sumokėti, taigi neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus šio klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl 2 774,81 Eur patirtų nuostolių atlyginimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 2 774,81 Eur nuostolių naikintina ir neatskleidus bylos esmės grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis). Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės D. V. reikalavimas priteisti 2 774,81 Eur nuostolių atlyginimo, ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Almantas PadvelskisMilda SkersienėLarisa Šimanskienė