- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-1733-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11957-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „B2Kapital“ pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 1 062,09 Eur negrąžintą kreditą, 487,92 Eur palūkanas, 124,76 Eur delspinigius, 39,39 proc. sutartines palūkanas už 1 062,09 Eur negrąžintą kreditą nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog pirminis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ 2017 m. lapkričio 23 d. su atsakovu per AB „Lietuvos paštas“ atstovą sudarė paskolos sutartį Nr. 2714722, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1 200,00 Eur vartojimo kreditas. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą per 48 mėnesių laikotarpį. Laiku nesumokėjęs eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovas įsipareigojo pagal sutartį mokėti 0,05 procento dydžio netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 5.1 punktas). Šios palūkanos už piniginių prievolių termino praleidimą yra laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais. 2017 m. spalio 31 d. pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210 pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę UAB „B2Kapital“ (buvęs pavadinimas – UAB „Skolų valdymo centras“). Reikalavimas į atsakovo skolą ieškovei perleistas 2019 m. balandžio 23 d., po to kai 2019 m. balandžio 19 d. pirminis kreditorius su atsakovu nutraukė sutartį. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku pranešimu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnis. Nurodė, kad atsakovas, gavęs ieškovės siųstą pranešimą, susisiekė su ieškove ir susidariusį įsiskolinimą žadėjo mokėti dalimis, gegužės 10 d. ir birželio 10 d. įmokant po 100 Eur, o nuo liepos 10 d. – po 70 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad su ieškove iki šiol atsakovas neatsiskaitė.
3. Atsakovui ieškinys su priedais įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka darbovietės adresu. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies – iš atsakovo A. M. priteisė 1 062,09 Eur negrąžintą kreditą, 104,55 Eur palūkanas, 105 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 376,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos dalies ieškinio reikalavimų netenkino.
5. Teismas nurodė, jog pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pažymėjo, kad byloje nesant įrodymų apie tai, kad atsakovas grąžino ieškovei suteiktą kreditą sutartyse nustatytu terminu, ieškovei iš atsakovo priteistinas 1 062,09 Eur negrąžintas kreditas.
6. Teismas nustatė, jog Vartojimo kredito sutartyje numatyta metinė palūkanų norma yra 39,39 proc., apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio.
7. Spręsdamas dėl metinės palūkanų normos teismas rėmėsi naujai formuojama kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
8. Teismas pažymėjo, jog pradinis kreditorius su atsakovu paskolos sutartį Nr. 2714722 nutraukė 2019 m. balandžio 19 d., kai tuo tarpu mokėjimo (pelno) palūkanas prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2020 m. balandžio 11 d. ir 39,39 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 062,09 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo. Kadangi kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą dar 2019 m. balandžio 19 d., sprendė, jog nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra ir ieškovės reikalavimą dėl 39,39 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1 062,09 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo, atmetė.
9. Ieškovės reikalavimą priteisti 487,92 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2020 m. balandžio 11 d, teismas tenkintino iš dalies – priteisdamas 104,55 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. (sutarties nutraukimo dienos). Pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką šalių sutartyje nustatyta sąlyga (kaip kad nagrinėjamu atveju), jog pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, neturi teisinės reikšmės, kadamgi tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pažymėjo, jog ieškovė nagrinėjamu atveju tokių reikalavimų byloje nereiškė.
11. Sprendė, jog teisinis reglamentavimas, išdėstytas CK 6.258 straipsnio 1 dalyje, CK 6.71 ir 6.72 straipsniuose, bei sutarties nuostatos numato, jog atsakovui praleidus sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimu terminus, atsakovas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius (0,05 proc. per dieną) nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius pagrįstas, tačiau atsižvelgdamas į šiuo sprendimu už akių priteistą palūkanų sumą – 104,55 Eur, perksičiavo priteistinų delspinigių dydį, ieškovei priteisdamas iš atsakovo 105 Eur delspinigių.
12. Teismas taip pat remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (1 376,19 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai pagal patenkintų reikalavimų dalį, nurodydamas, jog ieškovės ieškinys patenkintas 84,73 proc., kas sudaro 32,20 Eur priteistinų iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, jog atsakovas nepateikė dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl jų nepriteisė.
II. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
14. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant ieškovą pašalinti trūkumus ar patikslinti ieškinį atsižvelgiant į LAT suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę. Apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:
14.1. Ieškinys pirmosios instancijos teisme pateiktas iki Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suformuojant teisės aiškinimo taisyklę, todėl ieškovė, rengdama ieškinį, negalėjo į ją atsižvelgti ir prašyti taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę – priteisti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Analogiškose bylose apeliantei pirmosios instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti ieškinį atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą naują teisės aiškinimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju teismas neprašė patikslinti ieškinio.
Atsiliepimas
14.2. Ieškovė iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo negalėjo pasinaudoti teise pakeisti ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindimą, nes ieškinys priimtas 2020-04-30 rezoliucija, pranešimas atsakovui pateikti atsiliepimą į priimtą ieškinį išsiųstas irgi 2020-04-30, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo taisyklė suformuluota 2020-05-25. Tokiu atveju apeliantė dėl objektyvių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo pasinaudoti teise pakeisti ieškinio pagrindimą ar patikslinti ieškinį, atsižvelgiant į kasacinio teismo nutartį, kuri buvo priimta vėliau, nei pateiktas ieškinys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl apeliacinio skundo
18. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi argumentu, jog ieškinys pirmosios instancijos teisme pateiktas iki kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo taisyklės. Pažymėjo, kad dėl nurodytos priežasties negalėjo į ją atsižvelgti ir prašyti taikyti atsakovui civilinę atsakomybę – priteisti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio palūkanas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Apeliantė mano, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant ieškovę pašalinti trūkumus ar patikslinti ieškinį.
19. Teisėjų kolega, įvertinusi apeliantės argumentus, konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
20. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, ne kartą pabrėžė, kad ši apeliacinės instancijos teismo teisė nėra absoliuti, nes yra ribojama įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais. Tai paaiškinama tiek apeliacijos prigimtimi, tiek siekiu užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2004; 2007-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2007; 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008). Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo panaikinus sprendimą yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytas argumentas, kad atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, ji negalėjo patikslinti ieškinio reikalavimų, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino procesines ir (ar) materialines teises normas, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, ar nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Priešingai, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika (CPK 4 straipsnis). Apeliantė nepateikė argumentų, jog teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, taip pat tokių aplinkybių iš esmės neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).
22. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas nesudarytos galimybės pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką argumentu remiasi nepagrįstai ir dėl to, jog kasacinio teismo nutartis, kuria remiantis pirmosios instancijos išsprendė ginčą, priimta 2020 m. gegužės 25 d., t. y. iki ginčijamo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. liepos 28 d.). Duomenų, jog ieškovas po kasacinio teismo išaiškinimo CPK 141 straipsnio nustatyta tvarka būtų teikęs pareiškimą dėl ieškinio pagrindo arba dalyko keitimo, o teismas būtų atsakęs jį priimti, byloje nėra. Taigi, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio nuostatas.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje pažymėta, jog aplinkybė, kad ieškovas ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu. Šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės tai, kad tiek ankstesnėje byloje pareikštas, tiek vėliau reiškiamas reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016, 20 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, jog ginčijamu teismo sprendimu už akių būtų apribota jos teisė CPK nustatyta tvarka ir sąlygomis reikšti naują ieškinį, kuriame, atsižvelgiant į suformuluotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), būtų formuluojamas naujas ieškinio pagrindas ir/ar dalykas.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ieškinio pagrindas arba dalykas gali būti keičiamas tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019; 2017-12-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).
26. Nagrinėjamu atveju grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, siekiant ieškovei sudaryti galimybę pateikti pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ar dalyko keitimo, kuomet pati ieškovė CPK 141 straipsnio nustatyta tvarka tokio pareiškimo nebuvo teikusi, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų CPK 141 straipsnio tikslų bei sudarytų prielaidas pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), juo labiau, kad apeliantė nenurodė jokių argumentų, jog sprendimo už akių priėmimas apribotų jos teisę pateikti naują ieškinį dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą už akių nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.