Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B2Kapital, UAB ieškinį atsakovui A. M. dėl negrąžinto kredito priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti 2020 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka t. y. procesinius dokumentus paliekant atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojamas apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ (toliau – pradinis kreditorius) 201 m. lapkričio 23 d. su atsakovu elektroninio ryšio priemonėmis sudarė paskolos sutartį Nr. 2714722 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 1 200 Eur paskola. Atsakovas įsipareigojo mokėti Sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas ir suteiktą paskolą grąžinti per 48 mėnesių laikotarpį, tačiau savo įsipareigojimus vykdė netinkamai. Atsakovui netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, pradinis kreditorius su atsakovu sutartį nutraukė.

Pradinis kreditorius reikalavimo teises, kylančias iš Sutarties, 2017 m. spalio 31 d. tęstinių reikalavimo teisių pirkimo sutartimi Nr. PER-17-210 bei Aktu Nr. 18 perleido ieškovui B2Kapital, UAB. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovas išsiuntė atsakovui 2019 m. sausio 21d. Taigi atsakovas yra informuotas apie tai, kad pradinis kreditorius perleido savo reikalavimo teises ieškovui, o ieškovas laikytinas turinčia teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis).

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 2 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir sumokėti palūkanas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas grąžino ieškovui suteiktą kreditą sutartyse nustatytu terminu (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinas 1 062,09 Eur negrąžintas kreditas.

Vartojimo kredito sutartyje numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 39,39 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio. Šiuo atveju ieškovas reiškia reikalavimą priteisti 487,92 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2020 m. balandžio 11 d., ir 39,39 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 062,09 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo.

Kita vertus, aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Pradinis kreditorius su atsakovu paskolos sutartį Nr. 2714722 nutraukė 2019 m. balandžio 19 d., o ieškovas mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2020 m. balandžio 11 d. ir 39,39 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 062,09 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą dar 2019 m. balandžio 19 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovo reikalavimas dėl 39,39 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1 062,09 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo, atmestinas kaip nepagrįstas; ieškovo reikalavimas priteisti 487,92 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2020 m. balandžio 11 d, tenkintinas iš dalies – priteisiant 104,55 Eur mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. balandžio 19 d. (sutarties nutraukimo dienos) (((39,39 proc./ 365 ? 0,107 proc.; (1 062,09 Eur x 0,107 proc.) x 92 d.). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovas tokių reikalavimų byloje nereiškė.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos 3 dalį atsakovui praleidus sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimu terminus, atsakovas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius (0,05 proc. per dieną) nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.

Ieškovo paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 124,76 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2020 m. balandžio 23 d., t. y. už 180 d., taikant 0,05 proc./d. normą, minėtus delspinigius skaičiuojant nuo 1 386,25 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į šiuo sprendimu už akių priteistą palūkanų sumą – 104,55 Eur, tikslintinas priteistinų delspinigių dydis ir ieškovui iš atsakovo priteitina 105 Eur (1 166,64 Eur (1 062,09 Eur negrąžintas kreditas + 104,55 Eur palūkanos) x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1 376,19 Eur (1 166,64 Eur + 104,55 Eur + 105 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 84,73 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovui priteistina 32,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (38 Eur žyminio mokesčio x 84,73 proc. / 100 proc.); atsakovas nepateikė dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl jos jam nepriteisiamos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui B2Kapital, UAB, į. k. 225516770, iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 062,09 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt du eurus ir 9 ct) negrąžintą kreditą, 104,55 Eur (vieną šimtą keturis eurus ir 55 ct) palūkanas, 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 1 376,19 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,20 Eur (trisdešimt du eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.