Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-05-16 · Civilinė byla Nr. eB2-1574-863/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-16
Bylos Nr.
eB2-1574-863/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Suinteresuotas asmuo
A. G., E. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, UAB „Balt Soldas“, Ramirent Baltic AS Vilniaus skyrius, UAB „Vilniaus vandenys“
Advokatai
Saulius Juzukonissu
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS(S)NUTARTIS2024 m. gegužės 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „D.“ nemokumo administratorės Alos Jefimovos pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys byloje A. G., E. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, UAB „Balt Soldas“, Ramirent Baltic AS Vilniaus skyrius, UAB „Vilniaus vandenys“, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, V. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi atsakovei UAB „D.“ (toliau ir – bendrovė, įmonė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Ala Jefimova. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 3 d.

2. Teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, bendrai 8 294,31 Eur sumai. Teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 20 d.

Šalies argumentai

3. 2024 m. vasario 6 d. nemokumo administratorė pateikė teismui pareiškimą, prašydama pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu bei pripažinti, kad tyčinį bankrotą sukėlė sutuoktinių A. G. ir E. G. veiksmai (neveikimas).

3.1. Nemokumo administratorė nurodė, kad nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo A. G., vieninteliu dalyviu buvo E. G.. Pažymėjo, kad A. G. neįvykdė įstatymų nustatytos pareigos perduoti teismo paskirtai nemokumo administratorei UAB „D.“ valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bendrovės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su įmonės veikla; už šios pareigos neįvykdymą bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi A. G. paskyrė baudą, tačiau net ir po baudos paskyrimo nei dokumentai nei turtas nemokumo administratorei iki šiol nėra perduoti. Be to, buvęs įmonės vadovas eilę metų nevykdė pareigos pateikti VĮ Registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų (balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos, aiškinamieji raštai nėra pateikti už 2020 m., 2021 m., 2022 m.). Todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės įsipareigojimų ir turto santykio, buvusio 2020, 2021, 2022 metais, t. y. už visą įmonės veiklos laikotarpį.

3.2. Nemokumo administratorės vertinimu, buvusio įmonės vadovo neveikimas, kuomet teisės aktai nustato pareigą veikti, t. y. organizuoti apskaitą, rengti atskaitomybę ir teikti ją registrų tvarkytojui, yra sąmoningas ir tyčinis siekis neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios per visą įmonės veiklos laikotarpį nuo steigimo iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus. Tai yra vienas iš tyčinio bankroto požymių – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos bendrovės buhalterinės apskaitos, dėl ko nėra galimybės nustatyti bendrovės tikrųjų ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų bei veiksmų teisėtumo – egzistavimą. Šią išvadą sustiprina tas faktas, kad iš įmonės einamosios sąskaitos laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki 2021 m. sausio 7 d. grynaisiais buvo išsiimta 95 330 Eur suma; piniginės lėšos išgrynintos naudojantis banko kortelėmis, išduotomis UAB „D.“ vadovui A. G.. Nemokumo administratorei kreipusis į teismą dėl minėtos sumos priteisimo, Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-12817-1119/2023, priteisė iš A. G. įmonės naudai 95 330 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

3.3. Nemokumo administratorė be kita ko nurodė, kad nuo 2021 m. spalio 5 d. įmonė neturėjo nei vieno darbuotojo, skolos sudarė 6 370,61 Eur, tačiau nei vadovas A. G., nei akcininkė E. G. nesiėmė veiksmų mažinti įsiskolinimus kreditoriams. Įmonės skolos ir toliau augo. Nuo 2021 m. spalio 5 d. iki UAB „D.“ bankroto bylos iškėlimo įmonės skolos kreditoriams išaugo iki 8 041,02 Eur. Be to, šiai dienai susidarė ir skola už bankroto proceso administravimą.

3.4. Nemokumo administratorė atkreipė dėmesį, kad E. G. ir A. G. nuo 2006 m. balandžio 27 d. yra sutuoktiniai. Nemokumo administratorės vertinimu, aptariamos įmonės vykdoma veikla buvo šeimos verslas ir visos aplinkybės, susijusios su įmonės turtine padėtimi, buvo žinomos tiek vadovui A. G., tiek jo sutuoktinei bendrovės akcininkei E. G.. Mano, kad akcininkė turėjo pareigą domėtis įmonės veikla, o šios pareigos vykdymas priklausė ne tik nuo bendrovės vadovo A. G. kompetencijai priskirtos pareigos pateikti bendrovės akcininkui, kaip visuotinio dalininkų susirinkimo dalyviui, metinių finansinių ataskaitų rinkinius, informuoti apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą, apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, bet ir nuo pačios akcininkės teisės ir aktyvios pozicijos susipažinti su įmonės dokumentais ir gauti turimą informaciją apie jos veiklą, kuri nebuvo ribojama, įgyvendinimo.

3.5. Nemokumo administratorės nuomone, UAB „D.“ nuo 2021 m. spalio 5 d. buvo nemoki, nevykdė veiklos, tačiau, nei vadovas A. G., nei dalyvė E. G. nesirūpino bendrovės tinkamu valdymu nuo 2021 m. pradžios, t. y. nuo to laikotarpio, kuomet A. G. perėmė įmonės finansinį turtą, išgrynindamas 95 330 Eur sumą, tačiau finansinės atskaitomybės už 2020 m. ir vėlesnius metus registrų tvarkytojui nepateikė. Mano, kad už įmonės tyčinį bankrotą atsakingi abu sutuoktiniai.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) valdybos Vilniaus skyrius pateiktame atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, UAB „D.“ įgijo prievolę kiekvieną mėnesį nuo darbuotojams priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos apskaičiuoti VSD įmokas ir sumokėti jas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. Atsakovė nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų, nemokėjo privalomų VSD įmokų nustatyta tvarka ir terminais, todėl susidarė įsiskolinimas VSDF biudžetui. VSDF valdybos Vilniaus skyrius, siekdamas iš UAB „D.“ išieškoti susidariusį įsiskolinimą, vadovaudamasis minėto įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, įmonei taikė priverstinio poveikio priemones: nuo 2021 m. birželio 23 d. per piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikė 5 debeto mokėjimo nurodymus dėl lėšų nurašymo priverstine tvarka įmokų įsiskolinimui padengti, tačiau nurodymai įvykdyti nebuvo; elektroninio ryšio priemonėmis nuo 2021 m. liepos 19 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. buvo siunčiamos žinutes (viso 7), 2021 m. liepos 19 d. buvo išsiųstas raginimas sumokėti įsiskolinimą, tačiau skola sumokėta nebuvo. 2021 m. spalio 25 d. VSDF valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu įmonė įrašyta į Nevykdančių veiklos sąrašą. UAB „D.“ taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos, skolos išieškoti nepavyko. Pažymėjo, kad įsiskolinimas UAB „D.“ VSDF biudžetui susidarė nuo 2021 m. gegužės mėnesio, tai yra būtent A. G. vadovavimo bendrovei laikotarpyje. Apie įsiskolinimą VSDF biudžetui įmonės vadovui buvo žinoma. Mano, kad UAB „D.“ vadovas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio imperatyvius reikalavimus, nesilaikė nustatytų vadovui pareigų, susijusių su įmonės valdymu, todėl įmonės bankrotas gali būti pripažintinas tyčiniu. Prašė sprendimą dėl aptariamos įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius dokumentus bei pateiktus įrodymus.

5. Suinteresuoti asmenys E. G. ir A. G. atsiliepime su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Akcentavo, kad pareiškėjo atstovė nepateikė jokių įrodymų, kad įmonės vadovas A. G. įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė (vedė) aplaidžiai ar apgaulingai, kad buvo sudaryti įmonei nenaudingi ar nuostolingi sandoriai, juo labiau nėra jokių duomenų, kad įmonė apskritai nevykdė jokios veiklos. Pažymėjo, jog A. G., nekvestionuoja, kad įsigaliojus teismo sprendimui dėl UAB „D.“ bankroto bylos iškėlimo, per teismo nustatytą laikotarpį bankroto administratorei nepateikė įmonės dokumentų ir pan., tačiau už tai jam buvo paskirta bauda, kurios jis neginčijo. Nurodė, kad A. G. apskundė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12817-1119/2023, kuriuo nuspręsta priteisti iš A. G. BUAB „D.“ naudai 95 330 Eur ir savo skunde nurodė argumentus dėl ko nesutinka su teismo sprendimu bei pateikė motyvus dėl priteistos sumos nepagrįsto priteisimo, kadangi piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, yra tai pagrindžiantys finansiniai dokumentai, kurie buvo apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje; sprendimas dėl skundo iki šiol dar nėra priimtas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prie pareiškimo nepateikė duomenų apie įmonės skolininkus ir kokių veiksmų ji ėmėsi dėl piniginių skolų iš skolininkų priteisimo. Pažymėjo, kad bendravo su nemokumo administratore dėl įmonės dokumentų perdavimo, parengė dokumentų priėmimo–perdavimo aktą ir jį perdavė pareiškėjos atstovei, tačiau ji nesutiko jų priimti, nurodė, ko trūksta. Akcentavo, kad atsakovai neturi galimybės kitaip pareiškėjo atstovei pateikti UAB „D.“ dokumentų, kadangi pareiškėjo atstovė neturi buveinės ir adreso, tai patvirtina net viešai prieinami duomenys, o susitikimus su atsakovais organizuoja įvairiose viešojo maitinimo vietose, todėl atsakovams pagrįstai kyla klausimus, kur pareiškėja laiko ir saugo administruojamų įmonių dokumentus.

6. Nemokumo administratorė papildomai pateikė byloje rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad suinteresuotų asmenų E. G. ir A. G. pateikto atsiliepimo turinys dar labiau sustiprina nuomonę apie jų netinkamą rūpinimąsi bendrovės veikla, jos finansine padėtimi. Be kita ko akcentavo, kad minėti suinteresuoti asmenys nepateikė į bylą duomenų, kad ėmėsi veiksmų išreikalauti skolas iš bendrovės skolininkų, nepateikė duomenų, kad kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo ir išieškojimo. Nėra duomenų apie tai, kad jie siekė apsaugoti bendrovės teisėtus finansinius interesus atgauti jai priklausančias lėšas iš skolininkų. Pažymėjo, kad nemokumo administratorė galėtų imtis priemonių išieškoti skolas iš bendrovės skolininkų, tačiau buvęs bendrovės vadovas laiku neperdavė nemokumo administratorei bendrovės finansinės apskaitos dokumentų, registrų, vadovaujantis kuriais galima būtų nustatyti bendrovės skolininkus ir imtis rašytiniais įrodymais pagrįstų išieškojimo veiksmų. Atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Dėl įmonės dokumentų perdavimo paaiškino, kad buvęs vadovas susisiekė su nemokumo administratore telefonu, paprašė susitikimo, tačiau tik po to, kai gavo iš teismo pranešimą dėl atsiliepimo į pareiškimą dėl UAB „D.“ bankroto pripažinimo tyčiniu. 2024 m. kovo 4 d. nemokumo administratorė išsiuntė į buvusio vadovo elektroninį paštą laišką, kuriame nurodė, kad jis turi perduoti absoliučiai visus dokumentus nuo steigimo iki bankroto bylos iškėlimo. 2024 m. kovo 6 d. jis parašė nemokumo administratorei elektroninį laišką, kartu su perdavimo aktu nurodė, kad lauks nemokumo administratorės skambučio, kada galima atvežti dokumentus“. Nemokumo administratorė, susipažinusi su atsiųsto akto turiniu, nustatė, kad akte nėra paminėta finansinė atskaitomybė už 2020 m., 2021 m., 2022 m., t. y. nėra būtent tų finansinių ataskaitų, kurios taip pat nėra pateiktos VĮ Registrų centro tvarkytojui. Šią pastabą nemokumo administratorė nurodė atsakydama į minėtą laišką, paminėdama, kad laiko ekonomiškumo sumetimais turi būti siekiama perduoti visus dokumentus per vieną susitikimą. Akcentavo, kad nemokumo administratorės laiškuose nėra teiginių, kad ji atsisako perimti dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad savo laiške buvusiam vadovui taip pat paminėjo, kad i.SAF sistemoje, kurią administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), VMI užfiksavo neatitikimus tarp UAB „D.“ išrašytų ir gautų PVM sąskaitų faktūrų. Be kita ko nurodė, kad VMI nustatė, jog UAB „D.“ nėra pateikusi į i.SAF sistemą duomenų apie mažajai bendrijai „Bambukas“ 2021 m. rugsėjo 24 d., 2021 m. lapkričio 8 d., 2021 m. lapkričio 24 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta bendra apmokestinamoji suma 23 616,60 Eur ir bendra PVM suma 4 959,48 Eur. Nurodė, kad 2024 m. kovo 7 d. elektroniniame laiške buvęs įmonės vadovas nurodė, kad ketina perduoti nemokumo administratorei VMI kryžminio sutikrinimo metu išrašytas ir gautas PVM sąskaitas, tačiau šių sąskaitų perdavimas nepaneigs fakto, kad iki UAD „D.“ bankroto bylos iškėlimo bendrovės finansinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, nes ne tik registrų tvarkytojui nepateikti 2020 m., 2021 m., 2022 m. veiklos balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos, bet ir VMI nepateikti duomenys arba pateikti netikslūs duomenys apie išrašytas ir gautas PVM sąskaitas faktūras, apie gautas pajamas, patirtus nuostolius. Anot nemokumo administratorės, šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad tai buvo daroma sąmoningai ir tyčia siekiant išvengti prievolių dėl PVM ir pelno mokesčio mokėjimo. Dėl dokumentų perdavimo taip pat pažymėjo, kad dokumentų perdavimo–priėmimo procedūrai ir dokumentų saugojimui teisės aktai neįpareigoja turėti buveinę. Nemokumo administratorės vertinimu, nei dokumentų perdavimas nemokumo administratorei, nei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12817-1119/2023 panaikinimas nekeičia faktinių aplinkybių, buvusių iki UAB „D.“ bankroto bylos iškėlimo, kad bendrovė buvo valdoma netinkamai, nesirūpinta skolų atgavimu iš skolininkų, finansinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, registrų tvarkytojui ir VMI nebuvo teikiamos bendrovės finansinę būklę parodančios privalomos ataskaitos.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi byla paskirta nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka 2024 m. kovo 13 d. 11.00 val. Pradėjus nagrinėti pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, paaiškėjo, kad visapusiškam bylos išnagrinėjimui byloje esančių duomenų nepakanka, todėl teismas nusprendė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pripažino suinteresuotų asmenų A. G. ir E. G. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Siekdamas išsamiai išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas, be kita ko, atkreipė šalių dėmesį į toliau nurodytas aplinkybes:

7.1. Iš nemokumo administratorės ir suinteresuotų asmenų įmonės vadovo ir akcininkės pateiktų procesinių dokumentų galima suprasti, kad įmonės dokumentų perdavimas nemokumo administratorei vis dar vykdomas ir nėra baigtas (įmonės vadovui nurodant, jog nemokumo administratorė nesutinka priimti perduodamų dokumentų, tuo tarpu nemokumo administratorei akcentuojant siekį visus dokumentus perimti vienu kartu);

7.2. Buvęs įmonės vadovas A. G., nesutikdamas su pareiškime akcentuota aplinkybe dėl įmonės piniginių lėšų už 95 330 Eur sumą pasisavinimo, be kita ko akcentavo, kad tos piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, tačiau pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjančiam teismui minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė;

7.3. Byloje neatskleistos aplinkybės dėl patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sąsajų su UAB „D.“ bei dėl įsiskolinimo UAB „Vilniaus vandenys“ (laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. kovo 31 d.), AB „Energijos skirstymo operatorius“ (laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. vasario 28 d.) susidarymo;

Atsiliepimas

7.4. Nors atsiliepimas šioje byloje teismui buvo pateiktas A. G. ir E. G. vardu, tačiau atsiliepime nėra pateikta pozicija dėl pareiškime išdėstyto reikalavimo E. G. atžvilgiu, todėl atsiliepimas šiuo aspektu tikslintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl nurodyto, minėta 2024 m. kovo 13 d. nutartimi teismas įpareigojo šalis atlikti bylai tinkamai išnagrinėti būtinus veiksmus: i) suinteresuotam asmeniui A. G. pateikti teismui įrodymus apie įmonės piniginių lėšų už 95 330 Eur sumą panaudojimą; paaiškinti aplinkybes dėl patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sąsajų su UAB „D.“, kartu paaiškinant minėtu adresu susidariusio įsiskolinimo UAB „Vilniaus vandenys“ (laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. kovo 31 d.), AB „Energijos skirstymo operatorius“ (laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. vasario 28 d.) susidarymo aplinkybes; ii) E. G. patikslinti atsiliepimą dėl pareiškime išdėstyto reikalavimo jos (E. G.) atžvilgiu; iii) nemokumo administratorei priimti visus jai perduodamus likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „D.“ dokumentus ir, juos įvertinus, pateikti teismui galutinę poziciją dėl tyčinį įmonės bankrotą pagrindžiančių įrodymų; pateikti pilną UAB „D.“ einamosios sąskaitos išrašą ginčui aktualiam laikotarpiui.

8. 2024 m. kovo 26 d. byloje gautas nemokumo administratorės pranešimas dėl teismo įpareigojimų vykdymo, kuriame nemokumo administratorė, be kita ko, nurodė, jog 2024 m. kovo 13 d., 11:40 val. išsiuntė į A. G. elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) laišką, kuriame pasiūlė UAB „D.“ dokumentų perdavimui suderinti datą kovo 15 d., nuo 9 val. iki 11 val., adresu Naugarduko g. 3, Vilnius. 2024 m. kovo 14 d., 11:05 val. A. G. atsiuntė elektorinį laišką, kuriame nurodė, kad kovo 15 d. 9 val. bus vietoje ir perduos dokumentus. Kovo 15 d., 9:00 val. A. G. ir E. G. atvyko nurodytu adresu su UAB „D.“ dokumentais. Nemokumo administratorė, vadovaudamasi rekomendacijomis dėl apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir kitos apskaitai tvarkyti reikalingos informacijos perdavimo, kai keičiasi apskaitą tvarkantis asmuo arba subjekto vadovas (toliau – Rekomendacijos), pradėjo patikrinimą siekianti įvertinti, ar atsakovų atnešti dokumentai, jų skaičius atitinka atsakovų dokumentų perdavimo priėmimo akte išvardintiems dokumentams ir jų skaičiui. Vadovaujantis Rekomendacijomis, apskaitos dokumentų perdavimo akte turi būti užfiksuotas perduodamų bylų / dokumentų skaičius. Nemokumo administratorė, nustačiusi, kad viename segtuve susegtų dokumentų lapai nėra sunumeruoti, paprašė atsakovų sunumeruoti juos. Atsakovai atsisakė tą atlikti pateikdami paaiškinimą, kad jei nemokumo administratorei reikia, tai tegul pati ir numeruoja dokumentų lapus. Nustačius, kad atsakovų pateikti balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos neatitinka formos, patvirtintos Verslo apskaitos standartų, nemokumo administratorė išreiškė dėl to pastabą atsakovams ir paprašė pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, atitinkančius minėtus reikalavimus. Į šią pastabą atsakovai atsikirto, kad teiks atskaitomybę tik tokios formos, kurią atnešė. Vėliau, nesutikdami su nemokumo administratorės pastabomis dėl perimamų dokumentų, abu atsakovai pareiškė, kad šiandien dokumentų neperduos, pasiėmė segtuvus su visais dokumentais ir pasišalino iš susitikimo vietos. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys pasišalino iš susitikimo dėl dokumentų perdavimo vietos išsinešdami UAB „D.“ dokumentus ir dokumentų nemokumo administratorei neperdavė, pozicija dėl įrodymų, kuriais grindžiamas pareiškimas dėl tyčinio UAB „D.“ privedimo prie bankroto, nesikeičia.

9. 2024 m. balandžio 5 d. paskirtą bylos nagrinėjimą teismo posėdyje teismas atidėjo, be kito ko, dėl to, jog suinteresuotas asmuo A. G. nurodė, jog, kadangi su nemokumo administratore nepavyksta susitarti dėl dokumentų perdavimo, visus UAB „D. dokumentus yra perdavęs trečiajam asmeniui suskaitmeninti, kad galėtų vėliau juos įkelti į bylą, nes jie yra reikšmingi atsikertant į nemokumo administratorės kaltinimus. Teismo posėdyje teismas taip pat, be kita ko, netenkino nemokumo administratorės prašymo įpareigoti bendrovės buvusį vadovą A. G. parengti bendrovės finansinius dokumentus pagal galiojančius finansinių dokumentų rengimo standartus.

Žemesnės instancijos teismas

10. 2024 m. balandžio 11 d. byloje elektronine forma gauti UAB „D.“ dokumentai. 2024 m. balandžio 29 d. gautas Bylų (dokumentų) perdavimo aktas, patvirtinantis, jog suinteresuotas asmuo A. G. perdavė, o nemokumo administratorė Ala Jefimova priėmė akte nurodytus bendrovės dokumentus.

11. Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu paaiškėjo, jog Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-6356-1119/2024 (buvęs bylos Nr. e2-12817-1119/2023), kurioje 2023 m. rugsėjo 14 d. preliminariu sprendimu iš A. G. bendrovės naudai buvo priteista 95 330 Eur žala, yra priimti atsakovo prieštaravimai dėl priimto preliminaraus sprendimo, t. y. preliminarus sprendimas neįsiteisėjo ir byla dar nėra išnagrinėta galutiniu teismo sprendimu. Dėl nurodyto, nemokumo administratorė paaiškino, jog nepalaiko pareiškime nurodytų argumentų apie 95 330 Eur piniginių lėšų neteisėto išgryninimo iš bendrovės sąskaitos bei pasisavinimo ir šių aplinkybių neprašė vertinti byloje pareikšto prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu kontekste. Taip pat nemokumo administratorė nepalaikė pareiškime nurodytų kitų tyčinio bankroto pripažinimo pagrindų, t. y. dėl pareigos perduoti dokumentus ir turtą pažeidimo bei dėl bankroto bylos neinicijavimo. Nemokumo administratorė paaiškino, jog prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu palaiko, atsižvelgdama į po bylos iškėlimo iš suinteresuotų asmenų A. G. ir E. G. paaiškinimų ir atsakymų į klausimus bei pateiktų finansinių dokumentų paaiškėjusias aplinkybes ir prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindė šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Nagrinėjamoje byloje teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi, kuria iškelta UAB „D.“ bankroto byla, konstatavo vieną iš tyčinio bankroto požymių – VĮ Registrų centrui įmonės finansiniai duomenys nebuvo pateikti. Teismo nutartimi nustatytas dar vienas faktas, kad UAB „D.“ veikla buvo organizuojama blogai, nes A. G., būdamas įmonės vadovu, per visą įmonės veiklos laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė nei vieno metinių finansinių ataskaitų rinkinio.

11.2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 3 d., tad terminas, per kurį A. G. turėjo pareigą perduoti nemokumo administratorei įmonės finansines apskaitas ir kitus dokumentus, baigėsi 2023 m. kovo 20 d. A. G. neįvykdė Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto, JANĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatomis nustatytos pareigos laiku perduoti teismo paskirtai nemokumo administratorei UAB „D.“ apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, kitą apskaitai tvarkyti reikalingą informaciją, turtą, pagal balansą, sudarytą bankroto bylos iškėlimo datai. Tokie A. G. veiksmai, tiksliau neveikimas, vertintini kaip netinkamas bendrovės finansinės apskaitos tvarkymas. Už šios pareigos nevykdymą, teismas paskyrė piniginę baudą. Net ir po baudos paskyrimo, atsakovas A. G. neperdavė nemokumo administratorei įmonės dokumentų, dėl ko neįmanoma buvo nustatyti įmonės tikrosios finansinės padėties, jos turto, įsipareigojimų, debitorius, buvusios įmonės veiklos laikotarpiu iki bankroto bylos išklėsimo. Tik sužinojus apie teismui pateiktą nemokumo administratorės prašymą pripažinti UAB „D.“ bankrotą tyčiniu, A. G. 2024 m. balandžio 23 d. perdavė nemokumo administratorei įmonės dokumentus, t. y. praėjus daugiau nei metams laiko nuo teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi nustatyto 15 dienų termino perduoti dokumentus pabaigos.

11.3. Buvęs įmonės vadovas nesiėmė veiksmų išieškoti skolą iš skolininkės UAB „Datesta“, visiškai nesiekė atsiskaityti su kreditoriais pagal išduotus vykdomuosius dokumentus, nemokėjo kitiems kreditoriams, įmokų valstybės biudžetui, nors, remiantis į bylą pateiktais dokumentais, kurie turi pavadinimą „Balansas“, „Pelno (nuostolių) ataskaita“, 2020 m. UAB „D.“ uždirbo 83 509 Eur pelno, grynasis pelnas sudarė 70 817 Eur.

11.4. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui ir nemokumo administratorei pateiktos ataskaitos (balansas, pelno (nuostolių)) neatitinka standartų. Įmonių atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad finansinės ataskaitos rengiamos vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos finansinės atskaitomybės standartais arba tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (toliau kartu – finansinės atskaitomybės standartai), kaip nustatyta Finansinės apskaitos įstatyme. Remiantis FAĮ 12 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos finansinės atskaitomybės standartus ir viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministras. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos yra patvirtintos Verslo apskaitos standartai: 2 VAS „Balansas“, 3 VAS „Pelno (nuostolių) ataskaita“, 6 VAS „Aiškinamasis raštas“, kurie nustato šių ataskaitų sudarymo tvarką ir formas. Jokių išimčių Lietuvoje registruotoms įmonėms dėl finansinių ataskaitų formų parengimo nėra numatyta. Į bylą pateiktos ataskaitos neatitinka Lietuvos finansinės atskaitomybės standartų, ataskaitose nėra nurodytos jų sudarymo datos, nėra nurodyti asmenų, parengusių ataskaitas pareigos, vardai ir pavardės, nėra nurodyta valiuta bei nėra duomenų, kada šios ataskaitos buvo vertinamos ir patvirtintos UAB „D.“ akcininkų susirinkimo.

11.5. 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytose ataskaitose (balanas, pelno (nuostolių) ataskaita) nurodytas apskaičiuotas 12 692 Eur pelno mokesčio įsipareigojimas valstybės biudžetui. Tačiau, remiantis pelno mokesčio deklaracija PLN 204 už 2020 metus, deklaruota, kad UAB „D.“ 2020 m. uždirbo ne 83 509 Eur pelno iki apmokestinimo, o 90 142 Eur pelno, o pelno mokestis sudaro 0,00 Eur, nes įmonė atleista nuo pelno mokesčio mokėjimo už pirmus įmonės veiklos metus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti atsakovo į bylą pateiktų ataskaitų „Balansas“, „Pelno (nuostolių)“ duomenimis, nes jie prieštarauja duomenims, pateiktiems VMI. Kaip matyti, pelno mokesčio įsipareigojimų suma biudžetui 2023 m. kovo 5 d. sudarė 12 734 Eur mokėtino mokesčio. Tačiau, kadangi iki bankroto bylos iškėlimo UAB „D.“ pateikė VMI pelno mokesčio deklaraciją tik už 2020 m., kur mokėtinas pelno mokestis yra 0,00 Eur, šios aplinkybės susitirpina abejones į bylą pateiktų ataskaitų teisingumu, jose nurodytų duomenų teisingumu. Be to, remiantis VMI duomenimis, Metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų, A ir B klasės pajamoms, deklaracija GPM 312 pateikta tik už 2020 m., už 2021 m., 2022 m. nepateikta, t. y. įmonės vadovas neinformavo VMI prie apie priskaičiuotą ir mokėtiną biudžetui GPM. Duomenų, kad VMI yra sumokėti finansinėje apskaitoje užfiksuoti mokėtini mokesčiai, nėra, nes 2021-2022 metais nuo įmonės sąskaitų buvo vykdomi tik priverstiniai išieškojimai Sodros naudai per PLAIS ir antstolio D. S..

11.6. Faktą, kad įmonė buvo blogai valdoma sustiprina aplinkybė, kad per visą veiklos laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įmonė nors uždirbo pelną, kuris vienais duomenimis 2020 m. sudarė 90 142 Eur, kitais – 70 817 Eur, įmonė iki pat bankroto bylos iškėlimo visiškai neatsiskaitė su kreditoriais, kurių reikalavimai susidarė 2020-2021 metais, nemokėjo įmokų Sodrai, tačiau vykdė mokėjimus akcininkei E. G. už automobilio nuomą, kurį, kaip paaiškino atsakovė posėdžio metu, įsigijo iš lizingo bendrovės ir gauti pajamas už automobilio nuomą jai buvo svarbu, nes reikėjo mokėti lizingo bendrovei. Posėdžio metu A. G. parodė, kad sutuoktinei už automobilio nuomą 2020 m. buvo sumokėta 4 000 Eur, 2021 m. 4 705 Eur, iš viso – 8 705 Eur. Taigi sutuoktinių A. G. ir A. G. šeimos poreikiams įsigytas iš lizingo bendrovės automobilis buvo apmokamas iš UAB „D.“ lėšų grynaisiais pinigais, kurie finansinėse ataskaitose parodyti kaip gautinos lėšos iš atskaitingo asmens A. G.. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaidos už automobilio nuomą į įmonės sąnaudas įtrauktos tik remiantis UAB „D.“ kasos išlaidų orderiais ir nėra E. G. išrašytų sąskaitų faktūrų. VMI aiškinimu, įmonės išlaidos paslaugai, kurią įmonė įsigijo iš fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą, gali būti pripažintos įmonės sąnaudomis tik pagal fizinio asmens, suteikusio paslaugą, sąskaitą faktūrą, jei šis asmuo ne PVM mokėtojas. Analogiška situacija ir su lėšomis, kurias UAB „D.“ vadovas grynaisiais mokėjo 2021-2023 m. laikotarpiu V. K. už patalpų nuomą, nes į UAB „D.“ šios lėšos įtrauktos į sąnaudas tik UAB „D.“ pinigų išmokėjimo kvitais nesant V. K. išrašytų sąskaitų faktūrų.

11.7. Be to, į įmonės sąnaudas įtrauktos išlaidos vadovo A. G. darbo užmokesčiui nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, nes nei teismui, nei nemokumo administratorei atsakovas neperdavė tinkamai patvirtintos darbo sutarties (pateikta be bendrovės antspaudo), darbo laiko apskaitos žiniaraščių (nenurodyta, kad parengė), darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių, įsakymų dėl komandiruočių, nors, remiantis į bylą atsakovo pateiktais dokumentais, jo komandiruotpinigiams 2020 m. buvo išmokėta 1 650 Eur. 2021 m. apskaitoje į sąnaudas įtraukta 187,48 Eur suma, kuri užfiksuota kaip dovana darbuotojui. A. G. taip ir neperdavė nemokumo administratorei visų įmonės finansinės apskaitos dokumentų, susijusių su darbuotojais, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių, įsakymų dėl darbuotojų priėmimo į darbą, komandiruočių, nors šie dokumentai privalo būti sudaromi įmonės veiklos metu ir saugomi 50 metų.

11.8. Be teisinio pagrindo į UAB „D.“ įmonės apskaitą yra įtraukta UAB Baltijos didmena 2021 m. lapkričio 27 d. išrašyta E. G. sąskaita, pagal kurią atsakovė įsigijo staliuką už 135 Eur ir ši suma nepagrįstai yra įtraukta į bendrovės finansinę apskaitą. A. G. paaiškino, kad pirko UAB „D.“ lėšomis, kurios buvo pas jį kaip pas atskaitingą asmenį, pašarą žuvims, kurias buvo būtina maitanti nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. O pagal UAB Senukai 2022 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą pirktos prekės: žodynėlis užsienio kalbos skirtas 5-12 klasei, guašas, sąsiuvinis su žaidimais taip pat buvo apmokėti įmonės lėšomis. Taip pat A. G. nepagrindė būtinybės ir pagrįstumo 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje pirkti iš V. K. statybines paslaugas už 9 032 Eur sumą, kuomet UAB „D.“ turėjo pradelstų skolų kreditoriams, augo palūkanos už priteistas skolas.

11.9. Visos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti UAB „D.“ bankrotą tyčiniu ir atsakingais už tyčinį bankrotą asmenimis pripažinti A. G. ir juo sutuoktinę E. G., kuri kaip akcininkė, turėdama teisę ir pareigą domėtis įmonės veikla, nesidomėjo įmonės finansine padėtimi.

12. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo E. G. paaiškino, jog 2020 m. išėjo į vaiko priežiūros atostogas, su vyru bendrovės reikalus apkalbėdavo namie, kiek šis papasakodavo, viskas turėjo vykti sklandžiai ir niekas apie jokį bankrotą negalvojo; tačiau daug ką pakeitė COVID pandemija. Bankroto bylos iškėlimo metu šeimoje buvo dvi skaudžios netektys, todėl laiku nesureagavo ir neatsiliepė dėl nemokumo bylos iškėlimo. Mano, jog priešingu atveju nemokumo byla net nebūtų iškelta, nes buvo visos galimybės toliau tęsti bendrovės veiklą. Nemokumo administratorė nepagrįstai nurodo, jog nebuvo nieko daryta, ji pati (E. G.) ne kartą skambino ir derėjosi su antstoliais dėl priteistų sumų mokėjimo dalimis, taip pat šiuo klausimu kalbėjosi su kreditoriaus UAB „Balt Soldas“ direktoriumi, tačiau susitarti nepavyko. Dėl automobilio nuomos, tai buvo priimtas toks sprendimas, nes bendrovei lizingo sąlygos nebuvo tokios palankios, o automobilis buvo reikalingas bendrovės veiklai vykdyti. Visi finansinės atskaitomybės dokumentai buvo parengti, juos rengė bendrovei buhalterinę apskaitą teikianti bendrovė VšĮ „Gėlučiai“, tačiau nebuvo pasirūpinta jų pateikti VĮ Registrų centrui. Bendravimas su nemokumo administratore buvo labai sudėtingas, mano, jog nemokumo administratorė neturi tinkamos kvalifikacijos ir iš anksto buvo nusiteikusi prieš ją ir jos sutuoktinį. Atkreipė dėmesį, kad nors nemokumo administratorei nebuvo laiku perduoti bendrovės dokumentai, tačiau visos bendrovės sąskaitos faktūros buvo pateiktos ir tinkamai deklaruotos VMI, jei tik nemokumo administratorė patikrintų VMI kryžminio sutikrinimo duomenis, nebūtų jokio pagrindo kreiptis į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl 95 330 Eur žalos priteisimo. Bendrovės finansinę apskaitą tvarkė šios srities atstovai, todėl vien nemokumo administratorės nuomonė, kad kažkas buvo daroma netinkamai, negali būti vertinama kaip tikra, nes nemokumo administratorė neturi šios srities žinių.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdyje A. G. ir jo atstovas advokatas Saulius Juzukonis su nemokumo administratorės pozicija dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nesutiko. Advokatas pažymėjo, jog nemokumo administratorė neginčija jokių bendrovės sandorių, kaip žalingų, o galimai dėl netinkamo valdymo padaryta žala, gali būti išnagrinėta ir, esant pagrindui, priteista, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog buvo sąmoningai siekiama bankroto. A. G. nurodė šiuos pagrindinius nesutikimo argumentus ir paaiškinimus:

13.1. Įmonė už labai patrauklią kainą nuomojosi patalpas biurui, patalpose buvo didelis nuomotojo akvariumas, kuris suteikė patalpoms estetinį vaizdą ir kurį reikėjo prižiūrėti, todėl teko pirkti ir pašaro žuvims; taip pat tualetinis popierius, arbata, sultys, buvo perkami ofiso reikmėms, nes įmonė vykdė statybos veiklą, teko priimti nė vieną užsakovą ir iki užsakymo sudarymo praleisti ne vieną valandą deryboms; taip pat statybų išpildomai medžiagai parengti buvo reikalingas guašas, aplankalai ir pan.

Šalies argumentai

13.2. Nors nemokumo administratorė pareiškime nurodė, jog jau 2021 m. spalio 5 d. bendrovė buvo nemoki, tačiau tai netiesa. Iš tikrųjų tą dieną jo darbo sutartis buvo nutraukta, tačiau jis visuomet buvo vienintelis darbuotojas ir nuo 2021 m. spalio 5 d. toliau veiklą vykdė, nes buvo sutartys su viešuosius pirkimus laimėjusia bendrove, buvo pasamdyti subrangovai, objektus reikėjo priduoti. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, bendrovė veiklą vykdė ir gavo pajamas, buvo nuomojamos biuro patalpos; jei veikla nebūtų vykdoma, nereikėtų patalpų.

13.3. 2021 m. spalio 5 d. bendrovė buvo skolinga 6 000 Eur, tačiau vien UAB „Datesta“ skola bendrovei sudarė 8 391 Eur, buvo priteista skola iš kito skolininko – R. R., buvo vykdoma veikla ir gaunamos pajamos.

13.4. Dėl automobilio nuomos santykių paaiškino, jog bendrovei buvo būtinas automobilis, nes teko nuolat lankytis įvairiuose objektuose ir pan. Bendrovei siūlytos lizingo sąlygos buvo mažiau palankios nei siūlomos fiziniams asmenims, todėl ir buvo nuspręsta, kad akcininkė nupirks automobilį ir jį nuomos bendrovei. Dėl to ir buvo svarbu laiku mokėti įmokas.

13.5. Įsiskolinimus iš esmės atsirado dėl pandemijos sukeltų pasekmių, nes labai užsivilkino Rūdininkų gatvėje esančio objekto „Restauratorių namai“ statybos darbai, Tuo metu dirbti buvo labai sudėtingos sąlygos, nes reikėjo užtikrinti, kad darbuotojai nebendrautų, dirbtų atskirai.

13.6. Statybų sektoriuje taip jau yra, kad yra būtini grynieji pinigai, dėl to ir išgrynindavo juos. Su subrangovais buvo pagrinde atsiskaitoma grynaisiais pinigais, o ir užsakovai dažnai mokėjo grynais pinigais, ką patvirtina iš pvz. MB Bambukas gautos sumos. Tačiau visos operacijos grynais pinigais yra tinkamai užfiksuotos, yra visi orderiai, viskas suvesta.

13.7. Dėl atsiskaitymo su kreditoriais, tai iš tikrųjų buvo bandoma derinti jau esamas skolas ir einamuosius mokėjimus. Buvo siekiama bent iš dalies mokėti veiklos tęstinumą užtikrinantiems subjektams, nes buvo svarbu tęsti ir baigti objektų statybą.

13.8. Dėl skolos išieškojimo iš R. R. buvo kreiptasi į teismą, nes dėl pastarojo buvo prarastas bet koks pasitikėjimas. Tuo tarpu UAB „Datesta“ buvo vykdomos veiklos partneris, patiriantis sunkumų, todėl dėl jo skolos padengimo atidėjimo buvo tariamasi taikiai, nes buvo tikslas toliau bendrauti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas

Dėl taikytino teisinio reguliavimo

14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi atsakovei UAB „D.“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Ala Jefimova; nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 3 d. Teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o 2023 m. liepos 10 d. nutartimi įmonė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

15. 2024 m. vasario 6 d. teisme gautas nemokumo administratorės prašymas dėl aptariamos bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo bendrovės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės bankroto procesas buvo inicijuotas galiojant JANĮ (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi), taip pat tai, jog pareiškėja tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo buvus atliktus galiojant JANĮ. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl šiuo metu likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „D.“ bankroto pripažinimo tyčiniu taikytinos JANĮ nuostatos.

Dėl bendrovės nemokumo momento

18. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

Žemesnės instancijos teismas

19. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022). Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

20. Pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nemokumo administratorė iš esmės sprendė, jog bendrovė buvo nemoki 2021 m. spalio 5 d., nes tuo metu bendrovėje nebuvo nė vieno darbuotojo, bendrovė turėjo 6 370,61 Eur skolinių įsipareigojimų. Tačiau tokias nemokumo administratorės išvadas lėmė tai, jog pareiškimo teikimo teismui metu nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės dokumentai. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, po LUAB „D.“ dokumentų perdavimo, nemokumo administratorė nurodė negalinti pasisakyti dėl bendrovės nemokumo momento. Tuo tarpu suinteresuoti asmenys A. ir E. G. nurodė, jog jei nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės artimoje aplinkoje (netektys šeimoje), prieštarautų nemokumo bylos bendrovei iškėlimui, būtų padengę nedidelius įsiskolinimus kreditoriams ir toliau vykdę veiklą.

21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir kreditoriaus VSDF valdybos Vilniaus skyriaus paaiškinimų nustatyta, jog dėl VSD įmokų laiku nemokėjimo, VSDF sprendimu A. G., kaip vienintelis bendrovės darbuotojas, nuo 2021 m. spalio 5 d. buvo atleistas dėl susidariusio įsiskolinimo. Iš bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų nemokumo administratorė nustatė, jog 2021 m. spalio 15 d. bendrovė turėjo 6 370,61 Eur įsiskolinimą šiems kreditoriams: UAB „Balt Soldas“ – 3 913,14 Eur, Ramirent Baltic AS Vilniaus skyriui – 1 818,15 Eur, V. Č. – 386 Eur ir VSDF – 253,29 Eur. Tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nepaisant atleidimo iš darbo VSDF sprendimu A. G. ir toliau vykdė bendrovės direktoriaus pareigas, t. y. bendrovės veikla nebuvo sustabdyta. Apie tai liudija pvz., mokėjimai buhalterines paslaugas teikusiai VšĮ „Gėlučiai“ (prieš bankroto bylos iškėlimą – 2023 m. kovo 1 d. bendrovei išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija DA Nr. 202303, Failas 6 / puslapis 389); užsakovams išrašomos sąskaitos faktūros ir gaunami mokėjimai: 2021 m. lapkričio 8 d. bendrovės MB „Bambukas“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija DG Nr. 000027 už statybos apdailos darbus (Failas 5 / puslapis 698), 2022 m. vasario 15 d. bendrovės MB „Bambukas“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija DG Nr. 0000028 už El. instaliacinių kabelių montavimą (Failas 4 / puslapis 304); 2021 m. lapkričio 24 d. Pinigų priėmimo kvitas Serija DG Nr. 6 dėl 5 684,53 Eur pinigų iš MB „Bambukas“ gavimo (Failas 4 / puslapis 303); su UAB „Vilniaus vandenys“ 2022 m. gegužės 11 d. sudaryta Geriamojo vandens ir nuotekų sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo negyvenamosioms patalpoms, (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriose, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu ir dėl ko ginčo nebuvo, buvo bendrovės biuras (Failas 5 / puslapiai 33 – 35); 2022 m. gegužės 10 d. iškelta byla ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 teismo sprendimu priteistas įsiskolinimas iš bendrovės skolininko R. R. (Failas 5 / puslapiai 268–270).

22. Be bendrovės pirminių dokumentų (sąskaitų faktūrų) į bylą taip pat buvo pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020, 2021, 2022 ir 2023 metus iki bankroto bylos iškėlimo (Failas 5 / puslapiai 7–28). Minėtus finansinius dokumentus nemokumo administratorė vertino kritiškai, kaip neatitinkančius patvirtintų formos Standartų. Įvertinus tai, kad bendrovės finansinei būklei įvertinti pateiktų dokumentų forma neturi jokios teisinės reikšmės, o pateiktų dokumentų turinys atspindi bendrovės finansinius rodiklius (ką pripažino ir nemokumo administratorė teismo posėdžio metu), teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų dokumentų teisingumu. Pažymėtina, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys; subjekto vadovas atsako, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas; (Lietuvos Respublikos finansinė apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Nors byloje nustatyta, kad pateikti balansai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tačiau jie yra pasirašyti įmonės vadovo. Taigi, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentą pasirašęs vadovas. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami ūkinių operacijų teisėtumo ir įmonės vadovo atsakomybės už teisingos informacijos apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas pateikimą klausimai, todėl spręsdamas dėl bendrovės nemokumo momento, teismas turi pagrindą vadovautis pateiktais finansiniais dokumentais (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023).

23. Iš paminėtų finansinių dokumentų matyti, kad:

23.1. 2021 m. gruodžio 31 d. datai įmonė turėjo 2,82 Eur pinigų sąskaitose banke, ilgalaikio turto įmonė neturėjo, turėjo 8 810,33 Eur skolą tiekėjams, 12 734 Eur pelno mokesčio įsipareigojimą, 12 624,34 Eur su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus (mokėtinas GPM), 25 011,70 Eur sudarė per vienerius metus gautina piniginių lėšų suma, esanti pas atskaitingą asmenį A. G., 5 398,33 Eur Gautinas PVM, pirkėjų skolos – 7 013,25 Eur;

23.2. 2022 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo 2,82 Eur pinigų sąskaitose banke, ilgalaikio turto įmonė neturėjo, turėjo 670,06 Eur skolą tiekėjams, 12 734 Eur pelno mokesčio įsipareigojimą, 13 606,11 Eur su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus (mokėtinas GPM), 2 240,24 Eur sudarė per vienerius metus gautina piniginių lėšų suma, esanti pas atskaitingą asmenį A. G., 7 013,25 Eur pirkėjų skolos, 5 575,47 Eur gautinas PVM;

23.3. 2023 m. kovo 5 d. įmonė turėjo 2,82 Eur pinigų sąskaitose banke, ilgalaikio turto įmonė neturėjo, turėjo 8 670,62 Eur skolą tiekėjams, 12 734 Eur pelno mokesčio įsipareigojimą, 13 743,75 Eur su darbo santykiais susijusius įsipareigojimus (mokėtinas GPM), -176,76 Eur sudarė per vienerius metus gautina piniginių lėšų suma, esanti pas atskaitingą asmenį A. G.;

23.4. Taip pat iš minėtų dokumentų matyti, kad nuo 2022 m. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovė veikė nuostolingai, 2022 m. patirtas 16 560,01 Eur nuostolis, 2023 m. kovo 5 d. – 10 555,20 Eur nuostolis.

24. Iš pateiktų finansinių dokumentų spręstina, jog vėliausiai 2022 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo nemoki: 2021 metai baigti su 184,58 Eur nepaskirstytu pelnu, įmonė turėjo 15 217,14 Eur turto (7 013,25 Eur pirkėjų skolos ir per vienerius metus gautinos sumos – - 7 815,71 Eur (iš jų 2 240,24 Eur esantys pas A. G.)), tačiau įsipareigojimai kreditoriams, nurodyti 2021 m. balanse, nesumažėjo ir viršijo bendrovės turimo turto vertę. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalį, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.

Dėl tyčinio bankroto

25. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

26. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas taip pat pažymėta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).

27. Taigi, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti, ar egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai ir šių požymių priežastinį ryšį su kilusiu bendrovės nemokumu arba šių požymių priežastinį ryšį su nemokios bendrovės padėties esminiu pablogėjimu.

28. Nemokumo administratorė, įvertinusi jai perduotus LUAB „D.“ finansinius dokumentus, administruojamos bendrovės bankrotą prašė pripažinti tyčiniu dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo bei dėl apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio vertinimo

29. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti į tai, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

30. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

31. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės dėl bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų už 8 041,02 Eur sumą susidarymo:

• 1 818,15 Eur Ramirent Baltic AS Vilniaus filialo skola pagal 2020 m. lapkričio 17 d. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusį teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-38770-905/2020,

Žemesnės instancijos teismas

• 5 101,52 Eur UAB „Balt Soldas“ skola pagal 2021 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-7160-905/2021,

• 425,52 Eur V. Č. skola pagal 2021 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. eL2-34129-592/2021,

• 582,91 Eur UAB „Vilniaus vandenys“ laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. kovo 31 d. susidaręs įsiskolinimas, už nuomojam butui suteiktą vandenį ir nuotekų tvarkymą pagal 2022 m. gegužės 11 d. sudarytą sutartį,

• 112,92 Eur skola AB Energijos skirstymo operatoriui už laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. vasario 28 d. nuomojam butui suteiktą energiją pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. sutartį,

• 253,29 Eur VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas, susidaręs iki 2021 m. spalio 15 d. (iki A. G. atleidimo).

32. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog esant įsiskolinimams į biudžetą, konkrečiai skolai VSDF, nesumokėtiems GPM mokesčiams (GPM mokestis pagal su fiziniu asmeniu sudarytą Nuomos sutartį Failas 5 / puslapis 29 nebuvo deklaruojamas ir mokamas), taip pat skoloms pagal 31 punkte išvardintus teismų išduotus vykdomuosius dokumentus, t. y. esant trečios ir ketvirtos eilės kreditoriams, bendrovė vykdė einamuosius atsiskaitymus su vėlesnės – penktos eilės kreditoriais, t. y. buvo mokama už automobilio nuomą akcininkei E. G., už buhalterinių paslaugų teikimą VšĮ „Gėlučiai“, už biuro patalpų nuomą V. K., už statybos darbus subrangovui individualią veiklą vykdančiam V. K. (Failas 6 / 374–385 puslapiai), taip pat atsiskaitoma grynaisiais pinigais už įvairias perkamas statybines medžiagas (pvz., Failas 6 / puslapiai 294–303). Tokiu būdu buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, suteikiant prioritetą nurodytų kreditorių interesams.

33. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis; nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

34. Kaip matyti iš aptartų, atsiskaitymų eiliškumą pažeidžiančių mokėjimų paskirties, visi jie buvo skirti padengti einamuosius mokėjimus ir bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti. Kaip paaiškino bylos nagrinėjimo metu A. G., buvo būtina mokėti pasamdytiems asmenims, priešingu atveju sustotų pradėtų objektų statyba ir bendrovė negalėtų tęsti veiklos; taip pat buvo būtina mokėti už automobilio nuomą, kad būtų dengiamos automobilio lizingo įmokos, priešingu atveju bendrovė netektų vienintelio automobilio, būtino kasdienei veiklai vykdyti. Dėl nurodyto bei įvertinus tai, jog jokių bendrovės sudarytų sandorių (jų tarpe dėl automobilio ir patalpų nuomos) neatitikimo bendrovės interesams nemokumo administratorė neįžvelgė, teismo vertinimu, atliktais mokėjimais nebuvo iš esmės pabloginta įmonės padėtis, kaip tai yra suprantama teismų praktikoje, nes, jų neatlikus, bendrovė negalėtų įvykdyti jau prisiimtų įsipareigojimų ir įsiskolinimo kreditoriams suma, tikėtina, būtų dar didesnė.

35. Nenustatęs esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio vertinimo

36. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

37. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

39. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais teismas sprendžia, jog nėra pagrindo LUAB „D.“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto požymio nebuvimo.

40. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu bendrovės dokumentai, jų tarpe ir VĮ Registrų centrui nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nemokumo administratorei buvo pateikti, o pati nemokumo administratorė, nurodydama, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, Juridinių asmenų registrui neteikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nemokėti mokesčiai, visgi nenurodė ir jokiais įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, kurios rodytų ir patvirtintų, kad bendrovės nemokumas kilo būtent dėl sąmoningo blogo jos valdymo ar kokių nors įmonės vadovo sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir interesus, todėl jau vien dėl to nemokumo administratorės pareiškimas dėl tyčinio bankroto negali būti tenkinamas.

41. Be to, byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų (įskaitant ir mokesčių administratoriaus VMI ar kitų kompetentingų institucijų aktų, raštų ir pan.), kurie rodytų ir patvirtintų, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, jog vienokiuose ar kitokiuose bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose būtų nurodyti neteisingi, melagingi, tikrovės neatitinkantys, apgaulingi duomenys apie įmonės finansinius rodiklius, ekonominę būklę ir pan. Sutiktina, jog galimai ne visos bendrovės GPM ar kitos deklaracijos buvo pateiktos mokesčių administratoriui, galimai finansinių dokumentuose yra klaidų, kurias nemokumo administratorė nustatė, vertindama jai perduotų finansinių dokumentų duomenis (bylos nagrinėjimo metu nemokumo administratorė atkreipė dėmesį į finansinės atskaitomybės dokumentų ir VMI pateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos neatitikimus), tačiau į bylą nepateiktą jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog minėtos aplinkybės sąlygojo bendrovės nemokumą.

42. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą (buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus vedimas, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas ar neteisingų tokių dokumentų pateikimas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas), bet ir tai, ar minėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą, kadangi JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų.

43. Nagrinėjamu atveju bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterines paslaugas teikiantis asmuo, kas, nesant duomenų apie bendrovės akcininkės ir (ar) vadovo neteisėtų nurodymų davimą ir (ar) būtinų tokiai veiklai vykdyti duomenų tikslingą slėpimą, papildomai paneigia, jog dėl nemokumo administratorės buhalterinėje apskaitoje nustatytų trūkumų ar klaidų buvo siekiama bendrovę tyčia privesti prie bankroto.

44. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas/neperdavimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). Be to, teismų praktikoje suformuota, jog vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo bei tyčinio bankroto buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1717-823/2017).

45. Kaip matyti iš LUAB „D.“ bankroto bylos medžiagos, 2023 m. vasario 23 d. iškėlus įmonei bankroto bylą, jau 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas už 8 294,31 Eur sumą. Teismui 2023 m. liepos 10 d. nutartimi pripažinus įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto kreditorių ir jų reikalavimų sudėtis bei dydis nepasikeitė. Taigi, nei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas Juridinių asmenų registrui, nei jų pavėluotas perdavimas paskirtai nemokumo administratorei, šiuo atveju nesutrukdė nustatyti bankrutuojančios įmonės finansinę būklę, jos kreditorinių įsipareigojimų apimties, dydžio ir pan. Taigi, net ir neturėdamas bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjęs teismas turėjo pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie leido jam visapusiškai įvertinti įmonės turtinę padėtį ir konstatuoti pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą buvimą. Be to, gavusi iš įmonės bankroto bylos medžiagos, viešųjų registrų, įmonės kreditorių bei kitų subjektų atitinkamus duomenis ir dokumentus, nemokumo administratorė turėjo galimybę pradėti ir vykdyti bankroto procedūras, be kita ko, nustatyti bei įvertinti įmonės turimą turtą, turimus kreditorius ir kreditorinių įsiskolinimų dydį, operatyviai kreiptis į teismą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Visa tai rodo, kad iš esmės jokios įtakos nei finansinių dokumentų neteikimas Juridinių asmenų registrui, nei pavėluotas dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei objektyviai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos nei pačios įmonės mokumui ir finansinei padėčiai, nei bankroto proceso eigai ir galimybėms nustatyti įmonės realią turtinę padėtį, be kita ko, turimus kreditorinius įsiskolinimus ir jų dydį. Visi įmonės kreditoriai yra žinomi, jų reikalavimus pagrindžiantys dokumentai egzistuoja, nebuvo ir nėra apsunkintas jų nustatymas bankroto proceso metu, dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo nei bankroto administratorei, nei teismui nekilo abejonių, bankroto byloje nebuvo kilę jokių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų buvimo, jų dydžio ir kitų aspektų.

46. Galiausiais teismas pažymi, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.

47. Kadangi įvertinus tiek nagrinėjamos, tiek LUAB „D.“ bankroto bylos medžiagą, teismas šiuo atveju neturi neabejotino pagrindo spręsti, jog įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis, nemokumo administratorė nenurodė ir nepagrindė, kad LUAB „D.“ bankrotas būtų suinteresuotų asmenų A. G. ir E. G. netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė (CPK 178, 185 straipsniai), nėra pagrindo teismui konstatuoti pareiškėjos nurodomus tyčinio bankroto požymius, todėl pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.

48. Netenkindamas pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas dėl kitų bylos nagrinėjimo metu nemokumo administratorės akcentuotų argumentų (kaip, pvz., dėl atsiskaitymų už buto ir automobilio nuomą vykdymo, nesant minėtų objektų nuomotojų išrašytų sąskaitų, antspaudo A. G. darbo sutartyje nebuvimo, į bendrovės sąnaudas įtraukimo galimai su bendrovės veikla nesusijusių išlaidų (žuvų pašarų, guašo ir pan.)) nepasisako, nes šie niekaip nepatvirtina sąmoningo ir tikslingo siekio bendrovę privesti prie bankroto, todėl neturi reikšmės sprendimui šioje byloje priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 ir 70 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 –291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „D.“ nemokumo administratorės Alos Jefimovos pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Kristina Lysionok