- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- e2-376-867/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- BĮ Nacionalinė mokėjimo agentūra prie
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Vita Kilišauskaitė
dalyvaujant ieškovei J. K., ieškovės atstovei advokatei Vitai Kilišauskaitei, atsakovui A. L., atsakovo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, trečiojo asmens BĮ Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Andriui Petkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei J. K. dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo BĮ Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu iš atsakovo prašė priteisti 16 739,18 Eur skolą, 556,84 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su prašoma priteisti 16 739,18 Eur suma, nes jis nuo 2010-03-30 vykdo individualią žemės sūkio veiklą ir nuo 2018 m. pagal GPMĮ 22 straipsnio nuostatas jis privalo išskaičiuoti 15 procentų ir šią sumą sumokėti į biudžetą, todėl jo skola ieškovei yra 14 228,30 Eur ir 473,32 Eur delspinigių. Prašė teismo sprendimą išdėstyti per šešių mėnesių terminui, mokant lygiomis dalimis.
Šalies argumentai
Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo: skolą, kuriuos dydis, išskaičiavus atsakovui privalomą sumokėti gyventojų pajamų mokestį į valstybės biudžetą, yra 14 228,30 Eur (16 739,18 Eur nuomos sutarčių mokestis – 2 510,88 Eur gyventojų pajamų mokestis), 473,32 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14 701,62 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą pagrindžia tuo, kad su atsakovu 2016-04-18 sudarė žemės nuomos sutartį (Sutartis Nr. 1), pagal kurią išnuomojo atsakovui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 29,3500 ha, iš kurių žemės naudmenų plotas 20,100 ha (padalintas į du atskirus žemės sklypus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Su atsakovui 2016-04-18 taip pat sudarė žemės sklypo nuomos sutartį (Sutartis Nr. 2), pagal kurią ji atsakovui išnuomojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 5,4461 ha, iš kurių žemės naudmenų plotas 5,27 ha. Žemės sklypus atsakovas išsinuomojo savo žemės ūkio veiklos vykdymui, nes yra ūkininkas. Sutarčių 1.1 punktuose nurodyta, kad atsakovas įsipareigoja naudoti žemės sklypus Sutartyse numatytomis sąlygomis bei tvarka ir mokėti metinę nuomą, kiekvienais metais už einamuosius metus iki gruodžio 31 d. Pagal Sutartį Nr. 1, sutarta metinė nuomos kaina 2 000,00 Eur, o pagal Sutartį Nr. 2, – 550,00 Eur. Abiejose Sutartyse nurodyta, kad pirmasis mokėjimas atliekamas 2016 m., tačiau atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs nei vienos metinės numos mokesčio sumos, įskaitant ir pirmųjų metų, kuri turėjo būti sumokėta iki 2016-12-31. Ji 2022-06-21 atsakovui pateikė pretenziją „Dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo“, kuri atsakovui įteikta 2022-06-25. Atsakovas per pretenzijoje nustatytą terminą skolos ir delspinigių nesumokėjo, todėl laiko, kad abi Sutartys nutrauktos nuo 2022-07-26 pagal Sutarčių 4.3 punktą. Nurodo, kad iki 2018 m. už nuomą gaunamos pajamos buvo priskiriamos prie B klasės pajamų ir ieškovė pati turėjo mokėti Gyventojų pajamų mokestį (toliau - GPM), o nuo 2018 m. atsakovui tenka pareiga išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti 15 procentų pajamų mokesčio pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau -GMPĮ) 22 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad iš dalies nesutinka su nurodyto ieškiniu pagrindu, tai yra nuomos teisinių santykių pasibaigimu, tai yra, kad nuomos sutartys nutrauktos nuo 2022-07-26.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu 2022-06-21 pranešimą dėl Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2, nutraukimo, nustatant, kad Sutartys baigėsi 2022-12-31 ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus grindžia tuo, kad jis su ieškove sudarė dvi nuomos sutartis, tai yra Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2, kuriose numatyta, kad nuomos sutarties pabaiga 2022-12-31. Ieškovė pateikė 2022-06-21 pretenziją „Dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo“, kurioje nurodė, kad nesilaikant žemės nuomos sutarčių sąlygų mokėti nuomą, aukščiau nurodytos 2016-04-18 žemės nuomos sutartys yra nutraukiamos. Mano, kad ieškovė Sutartis nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai, o jis iki šiol naudojasi žemės sklypais, nes jie ieškovei nėra perduoti. Ieškovės pranešimas apie sutarties nutraukimą neatitinka jam keliamų reikalavimų, bei yra nepagrįstas ir neteisėtas ir teismo turėtų būti laikomas tik pretenzija dėl skolos pagal nuomos sutartis priteisimo. Tarp jo ir ieškovės sudarytų Sutarčių 4.3 punkte buvo numatyta, kad „Nuomininkui nesumokėjus nuompinigių nustatytu terminu, Nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį vienašališkai per vieną mėnesį.“, tai yra ieškovė 2022-06-21 nutraukti nuomos sutarčių neturėjo teisės, nei pagal sutarčių nuostatas, nei pagal įstatymą, nes sutartyse aiškiai buvo nustatyta, kad „Nuomininkui nesumokėjus nuompinigių nustatytu terminu, Nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį vienašališkai per vieną mėnesį.“, t. y. iki 2017-01-31. Vadovaujantis sutarties nuostatomis nutraukti sutarčių ieškovė neturėjo teisės ir jo nuomone Sutartys yra galiojančios iki 2022-12-31, be to iki šiol jis naudojasi žemės sklypais, jie nėra perduoti ieškovei, t. y. nuomos teisiniai santykiai yra nepasibaigę. Nurodo, kad sutarčių nutraukti CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais taip pat nebuvo galima, nes padarytas sutarties vykdymo pažeidimas nėra ir negali būti laikomas esminiu. Sutartyje nenustatyta, kad vėlavimas mokėti nuomos mokestį yra kvalifikuotinas kaip esminis sutarties pažeidimas. Jis niekada neginčijo prievolės mokėti nuomos mokestį ir ieškovę informavo, kad po sutarties sudarymo, jam tapo sunkiau vykdyti sutartis dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios. Jo veikla yra žemės ūkio – augalininkystė, kuri yra įtakojama meteorologinių sąlygų, t. y. nuo meteorologinių sąlygų priklauso derlius ir jo kokybė. Dėl 2017 m. itin lietingų orų, o 2018 m. itin sausringų orų, buvo gautas žymiai mažesnis derlius, ko pasekoje gautas ir ženkliai mažesnis pelnas, todėl buvo vėluojama vykdyti finansinius įsipareigojimus. Minėtos aplinkybės atsirado po sutarčių sudarymo, o tokios aplinkybės kaip lietingumas ar sausra negalėjo būti numatytos ir negali būti niekaip jo kontroliuojamos ir jis susidūrė su finansiniais sunkumais, t. y. savo piniginių prievolių vykdymu, tiek ieškovei, tiek ir kitiems kreditoriams, tačiau kaip minėta niekada savo prievolių vykdyti nevengė, bei jas yra pasirengęs įvykdyti. Todėl nebuvo pagrindo sutartis nutraukti prieš terminą. Pati ieškovė Sutarčių nutraukimo pagrindą nurodo, kad jis praleido prievolės mokėti nuomos mokestį, tačiau ieškovės surašyto pranešimo turinio, ji iš esmės nustatė papildomą 7 dienų terminą nuomos mokesčio skolos sumai apmokėti ir jokių papildomų pranešimų apie nuomos santykių pasibaigimą nebuvo teikiama, t. y. pranešime nenurodyta, nei sutarčių nutraukimo pagrindas, nei jų nutraukimo momentas. Tuo tarpu pats faktas, kad nuomininkas vėlavo mokėti nuomos mokestį nėra ir negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, nes kaip matyti iš šalių elgesio, t. y. nuomininkui ilgą laiko tarpą vėluojant mokėti nuomos mokestį, ieškovė jai suteiktomis teisėmis nuomos sutarčių nenutraukinėjo. Žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir tvarka yra nustatyta CK 6.564 straipsnyje, todėl mano, kad 2022-06-21 pranešimas dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas nuo Sutarčių sudarymo dienos nėra sumokėjęs nei vienos metinės nuomos mokesčio įmokos, bet ir po bylos iškėlimo nesumokėjo nė vienos įmokos. Nesutinka, kad nuomos mokesčio nemokėjimas nėra laikytinas esminiu sutarčių pažeidimu. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai pripažįstami specialiosios teisės normomis CK 6.217 straipsnio atžvilgiu, t. y. juose įtvirtinti pagrindai laikomi žemės nuomos sutarties esminiais pažeidimais, leidžiančiais vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015; 2018 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-219/2018 42 punktą, 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. E3K-3-7-915/2019 28 punktą). Sutarčių 4.3. punkte šalys numatė, kad Nuomininkui nesumokėjus nuompinigių nustatytu terminu, Nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai per vieną mėnesį, todėl ji išsiuntė atsakovui pranešimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo. 2022-06-21 pranešimas dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo negali būti vertinamas kaip reikalavimas dėl skolos sumokėjimo, o ne pranešimas dėl sutarčių nutraukimo, nes tiek rašto pavadinimas, ir argumentavimas, ir pranešimas aiškiai informavo atsakovą dėl sutarčių nutraukimo. Jeigu teismas vertintų, kad nebuvo laikytasi įstatyme numatyto termino pranešti apie Sutarčių nutraukimą, atkreiptinas dėmesys, kad nuo pranešimo įteikimo atsakovui 2022-06-25 praėjo jau 6 mėnesiai, t. y. dvigubai daugiau nei įstatymo nustatytas terminas, ir netgi per šį laikotarpį atsakovas nepadengė netgi dalies skolos, kas tik patvirtina, kad ji pagrįstai pasinaudojo savo teise vienašališkai nutraukti Sutartį. Net ir pripažinus, kad Sutartyse ir Pranešime nurodytas įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminas trumpesnis nei įstatyme numatytas, savaime nedaro pagrindo tenkinti ieškinį, nes netgi priešieškinio pateikimo dienai 3 mėnesių įspėjimo terminas buvo seniai pasibaigęs, todėl atnaujinti Sutarčių galiojimą nėra jokio pagrindo ir tai prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, elementariai logikai. Mano, kad atsakovo teiginiai dėl tariamai sunkios jo finansinės padėties nepanaikina nei pažeidimo fakto, nei Sutartyse ir įstatyme numatytos teisės nutraukti sutartį nuomininkui nemokant nuomos mokesčio. Be to, atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo apie savo tariamai sunkią finansinę padėtį ir kad jis nebūtų galėjęs per 7 metus sumokėti bent dalies nuomos mokesčio. Priešieškinio argumentas, kad atsakovui nustatytu terminu nesumokėjus pirmos įmokos iki 2016-12-31, ji turėjo nutraukti Sutartis iki 2017-01-31, o tokia teise nepasinaudojus ji išvis prarado teisę vienašališkai nutraukti Sutartis, prieštarauja bet kokiai logikai, Sutarties nuostatoms ir CK 6.564 str. 1 d. 2 p. normai. Nurodo, kad jai nėra žinoma aplinkybė, ar atsakovas iki šiol naudojasi išnuomotais žemės sklypais, nes jais naudojasi ji pati.
Atsakovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl žemės sklypų nuomos kainos, ir nurodė, kad Sutartyje Nr. 1 buvo nustatyta, kad ieškovė perduoda jam žemės naudmenų plotą 20,100 ha, o jis įsipareigoja mokėti 2 000,00 Eur nuomos mokestį, t. y. suapvalinus po 100,00 Eur/ha. Sutartyje Nr. 2 buvo nustatyta, kad perduodamas 5,4461 ha, žemės naudmenų plotas 5,27 ha ir jis įsipareigoja mokėti 550,00 Eur nuomos mokesti, t. y. suapvalinus po 100,00 Eur/ha. Pagal abi sutartis, nuomos mokestis metams turėjo būti 2 150,00 Eur (1600,00 Eur ir 550,00 Eur), atėmus 15 proc. GPM, tai yra bendras nuomos mokestis turėjo būti 1 827,50 Eur, o skola už 2016–2022 m. laikotarpį 1 827,50 x 7 m. yra 12 792,50 Eur. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2022-08-18, o pagal Sutartis nuomos mokestis turėjo būti mokamas iki einamųjų metų gruodžio 31 d., ieškinio pateikimo momentą atsakovo prievolės dydis – 10 965,00 Eur. Jis turi prievolę mokėti Sutartyse nustatytas netesybas 0,02 proc., todėl už 6 mėnesių terminą susidaro 394,20 Eur. Bendra jo skola ieškovei yra 11 359,20 Eur.
Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad tik 2022 m. paraiškose tiek atsakovas, tiek ieškovė pirmą kartą deklaravo ginčo sklypuose pasėlius. Kadangi abu pareiškėjai deklaravo tuos pačius laukus, buvo nustatyti dvigubo deklaravimo atvejai, todėl, vadovaujantis Taisyklų 71.3 papunkčiu, atsakovo buvo paprašyta pateikti ginčytinų sklypų valdymo teisę patvirtinančius dokumentus (NMA 2022-07-19 pranešimas apie deklaruotų duomenų neatitikimą Nr. 4972029). Atsakovui nepateikus prašomų dokumentų, vadovaujantis Taisyklių 71.4 papunkčiu, parama už deklaruotus ginčytinus sklypus 2022 m. nebuvo mokama. Papildomai nurodė, kad 2022-06-22 NMA buvo gautas ieškovės 2022-06-21 raštas „Dėl žemės sklypų nuomos“, kuriuo ieškovė informavo NMA apie 2016-04-18 sudarytos žemės nuomos sutarties nutraukimą bei prašė ieškovė informuoti, ar atsakovas už žemės sklypus, kurių (duomenys neskelbtini )(šiuo metu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini )(toliau – sklypai), gavo išmokas. NMA 2022-07-04 raštu Nr. BR6-4647 „Dėl atsakymo į pareiškimą“ ieškovę informavo, kad atsakovas 2016–2021 m. laikotarpiu sklypų nedeklaravo ir išmokų už šiuos sklypus negavo, nes sklypus 2016–2021 m. laikotarpiu deklaravo ir išmokas už šiuos sklypus gavo Č. A. Nurodo, kad NMA nėra suinteresuota, kaip bus išspręstas ginčas.
Teismo posėdžių metu ieškovė palaikė savo patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad 2016 m. ji su atsakovu sudarė žemės nuomos sutartis ir atsakovas įsipareigojo kas metus mokėti 2 550,00 Eur žemės mokestį už abu sklypus. Pirmąją įmoką turėjo sumokėti 2016 m. pabaigoje, tačiau per visus metus nesumokėjo nei vieno cento. Anksčiau į teismą ji nesikreipė, nes 2016 m. pabaigoje susirgo jos mama, ir ji kaip vienintelė jos dukra turėjo ja rūpintis iki mamos mirties, tai yra iki 2018 m. pradžios. Nurodė, kad ji 2019 m. pabaigoje prašė atsakovo sumokėti, tačiau atsakovas nesumokėjo. 2020 m. negalėjo kreiptis dėl paskelbto karantino, o 2021 m. patyrė kojos traumą. 2022 metais jis skambino atsakovui, bet atsakovas ragelio nekėlė, todėl 2022-06-21 išsiuntė laišką su pretenzija dėl sutarčių nutraukimo, tačiau atsakovas su ieškove nesusiekė. Po mėnesio ji nuvyko į kadastrą, užregistravo sutarčių nutraukimą ir išregistravo nuomą. Po sutarčių išregistravimo atsakovas tikrino kadastrinius duomenis, bet iš jo ji nesulaukė nei vieno pasiūlymo susimokėti nuomos mokestį ir skola iki šiol negrąžinta. Atsakovas susiekė tik vieną kartą ir tik po to, kai teismui buvo pateiktas ieškinys dėl skolos priteisimo, dėl nuomos mokesčio atidėjimo. Nurodo, kad žemės nuoma nėra jos pagrindinė veikla, nes ji dirba kitą darbą. Kai sudarinėjo sutartis, pagal 2016 metais galiojusius įstatymus GPM turėjo būti mokamas to žmogaus, kuris gauna nuomos mokestį, tai yra 2016–2017 metais – tai buvo jos prievolė, o nuo 2018 metais viskas pasikeitė, VMI išaiškino, kad ūkininkai patys privalo mokėti GPM. Apie tai su A. L. nekalbėjo. Nuomos sutarčių sąlygas pasiūlė pats atsakovas. Neprisimena, pagal kokius kriterijus nustatė nuomos mokesčio dydį. Sutartys buvo pasirašytos 2016-04-18, atsakovui nekilo jokių klausimų. Sutartyse nurodyti ne tik žemės sklypo plotai, bet ir įmokos, kurios nėra pririštos prie žemės ploto, o tik nurodyta galutinė metinė nuomos suma. Dėl galutinės metinės sumos atsakovui nekilo jokių klausimų. Atsakovas už 2016 metus turėjo sumokėti visą nuomos sumą. paaiškino, kad Sutartys buvo nutrauktos pagal sutarčių 4.3 nuostatas: nemokant nuompinigių, nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai per vieną mėnesį. Kadangi su A. L. susisiekti nepavyko, nuomos sutartys buvo nutrauktos vienašališkai. NMA buvo informuota apie sutarčių nutraukimą ir kad A. L. nesilaiko sutarčių sąlygų.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko priešieškinį ir prašo jį tenkinti, o su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Papildomai paaiškino, kad nuomos sutarčių sąlygos buvo derinamos su ieškovės tėvu A. P., ieškovė buvo tik pakviesta pasirašyti sutartis. Žemės sklypas buvo apžėlęs krūmais ir su ieškovės tėvu buvo suderinta, kad jis sutvarkys žemės sklypus už 9 000,00–10 000,00 Eur ir jis nemokės nuomos mokesčio. Dėl šios priežasties jam nebuvo skambinta dėl nuomos įmokų, o kai 2019 m. paskambino ieškovė, jis jai bandė išaiškinti sutarties sąlygas, bet ieškovė jo neklausė. Kai teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, šių aplinkybių nenurodė, nes suprato, kad sklypo išvalymo fakto jam įrodyti nepavyks. Ieškovei pasiūlė išdėlioti mokėjimą, nes dar nepardavė derliaus. Nurodė, kad pats atvežė sutartį, bet joje buvo padaryta daug pakeitimų iš jų pusės, nes abi sutarties šalys derino sutartį. Kaina buvo aptarta abipusiu susitarimu. Nuomos kaina truputėlį buvo pakelta. Mano, kad nuoma turėjo būti skaičiuojama pagal sklypo plotą. Paaiškino, kad žemės sklypo nuoma mokama už ūkinius metus, sudarant sutartis buvo sutarta nuomos mokestį sumokėti už visus metus. Iš gauto pranešimo nesuprato, nuo kada sutartis nutraukiama, niekas su juo to klausimu nesusiekė. 2022 m. NMA deklaravo žemę, nes ūkininkai gauna išmokas. Nurodo, kad pats sugalvojo įrašyti sąlygą, kad nuomininkas įsipareigoja išvalyti žemės sklypą nuo krūmų, nes jis kaip ūkininkas privalo išlaikyti gerą agrarinę būklę deklaruodamas laukus. Sudarant žemės nuomos sutartis, apžiūrėjo sklypus, susipažino su kadastriniais matavimais, preliminariais žemės sklypo matavimais. Kaip ūkininkui – jam užtenka tik žemės sklypo plano. Neneigia, kad nemokėjo nuomos įmokų. Pagal žodinį susitarimą, neturėjo mokėti nuomos mokesčio už 2016– 2019 m. ir turėjo mokėti tik nuo 2020 metų. Sklypo valymo dokumentų nepateikė nei ieškovei, nei ieškovės tėvui. Prašo išdėstyti mokėjimą per metus. Papildomai paaiškino, kad su Č. A. jis buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią Č. A. jam teikdavo paslaugas, o jis leido Č. A. deklaruoti iš ieškovės išnuomotus žemės sklypus ir už tai gauti išmokas iš NMA pagal jungtinės veiklos sutartį. Nurodė, kad tas kas dirba, tas ir deklaruoja žemės sklypus NMA. Č. A. jam nemokėjo už suteiktą žemės sklypą. Sudarant sutartis 2016 m. jam trūko finansinio raštingumo. Tik iš savo atstovo jis sužinojo, kad jam perduota žemės mažiau nei nurodyta sutartyje.
Trečiojo asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl deklaruojamų plotų pareiškėjai kiekvienais metais teikia tiesioginių išmokų paraiškas, kuriuose deklaruoja tokius plotus, kuriuos nori. Iš esmės, kiekvienais metais deklaruojamų laukų plotas gali skirtis, priklausomai nuo to, kokia kultūra deklaruojama. Tiesioginės išmokos atveju, žemės naudmenų sklypo plotas gali būti didesnis, svarbu, kad nebūtų nurodytas miško plotas. Iki 2022 m., t. y. 2016–2021 metais, ginčo žemės sklypus deklaravo ir paraiškas teikė Č. A., o 2022 m ginčo laukus deklaravo ir ieškovė, ir atsakovas. Ieškovė pateikė visus nekilnojamojo turto registro išrašus ir informaciją, kad yra ginčo sklypų savininkė ir, kad siekia nutraukti sudarytas žemės nuomos sutartis. Buvo nustatytas dvigubas deklaravimas, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė tiesioginių išmokų paraiškas. Tuo momentu, kai buvo pateiktos paraiškos ir siunčiami pranešimai dėl dokumentų pateikimo, agentūra neturėjo duomenų apie sutarties nutraukimą. Rengiant atsiliepimą, įsivėlė klaida, nurodė, kad atsakovas NMA pateikė visus dokumentus 2022-08-16. Tiek ieškovės, tiek atsakovo paraiškos nebaigtos administruoti, t. y. nėra priimti administraciniai sprendimai, kurių pagrindu būtų baigti abiejų paraiškų vertinimai. Agentūra savo poziciją išdėstė atsiliepime, iš esmės Agentūros veiksmai nėra skundžiami, todėl Agentūra nėra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau galutinius sprendimus dėl ieškovės ir atsakovo tiesioginių išmokų paraiškų priims, atsižvelgdama į galutinį teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad ieškovė su atsakovu 2016-04-18 sudarė dvi žemės sklypo nuomos sutartis, pagal kurias ieškovė yra – nuomotoja, o atsakovas nuomininkas ir ieškovė atsakovui išnuomojo ieškovei priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus laikotarpiui iki 2022-12-31.
Iš 2022-06-20 Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise, pagal 2012-08-07 dovanojimo sutartį Nr. K1ES-8192 ir 2015-11-24 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 12SK-2346-(14.12.110), priklauso:
- 18,3172 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo paskirtis žemės ūkio, daikto istorinė kilmė – gautas padalijus daiktą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotas ir iš jo ariamos žemės plotas 14,3807 ha, miško žemės plotas 0,3499 ha, vandens telkinių plotas 0,3146 ha (toliau - žemės sklypas Nr. 1);
- 11,0084 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), daikto istorinė kilmė – gautas padalijus daiktą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotas ir iš jo ariamos žemės plotas 11,6538 ha, miško žemės plotas 8,4330 ha, 0,0845 ha vandens telkinių plotas (toliau – žemės sklypas Nr. 2).
Iš 2022-06-20 Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo taip pat nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise, pagal 2004-12-03 Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 001/02/00672, 2005-06-20 sutartį Nr. K1ES-11037 ir 2009-12-15 apylinkės teismo sprendimą Nr. N2-17465-637/2009, priklauso 5,4461 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotas ir iš jo ariamos žemės plotas 5,4152 ha, miško žemės plotas 0,1195 ha ir 0,0309 ha vandens telkinių plotas (toliau – žemės sklypas Nr. 3). Šiam žemės sklypui nuo 2016-06-04-18 iki 2022-12-31 įregistruota nuomos sutartis su A. L.
Iš 2016-04-18 žemės sklypo nuomos sutarties (toliau – Sutartis Nr. 1) 1.1. punkto nustatyta, kad ieškovė pagal sutartį - nuomotoja perduoda atsakovui – pagal sutartį nuomininkui laikinai valdyti, naudoti, deklaruoti žemės ūkio paskirties Sklypo dalį, sklypo kadastrinis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas 29,3500 ha, iš jų viso: žemės ūkio naudmenų plotas 20,100 ha (riba eina ties rytine miško riba (planas pridedamas)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), toliau Sutartyje vadinami „Sklypo dalis“, o Nuomininkas įsipareigoja naudotis Sklypo dalį šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka, ir sumokėti 2 000,00 Eur metinę nuomą, sumokant kiekvienais metais už einamuosius metus iki gruodžio 31 d. grynaisiais (išrašomas kasos išlaidų orderis), arba pavedimu į nurodytą banko sąskaitą (pirmas mokėjimas 2016 metais). „Sklypo dalies“ nuomos kaina derinama tarpusavio susitarimu ir gali būti perskaičiuojama kasmet, atsižvelgiant į vidutinę žemės nuomos rinkos kainą. „Sklypo dalies“ nuomos kaina po perskaičiavimų negali būti mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisės aktų tvarka nustatytas žemės mokestis ir ne mažesnė, nei nuomos sutarties pradžios metu. Numos sutartis sudaroma iki 2022-12-31 (Sutarties Nr. 1, 4.1 punktas).
Iš 2016-04-18 žemės sklypo nuomos sutarties (toliau – Sutartis Nr. 2) 1.1. punkto nustatyta, kad ieškovė pagal sutartį - nuomotoja perduoda atsakovui – pagal sutartį nuomininkui laikinai valdyti, naudoti, deklaruoti žemės ūkio paskirties Sklypo dalį, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų plotas 5,2700 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini), toliau Sutartyje vadinami „Žemės sklypas“, o Nuomininkas įsipareigoja naudotis žemės sklypą šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka, ir sumokėti 550,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) metinę nuomą, sumokant kiekvienais metais už einamuosius metus iki gruodžio 31 d. grynaisiais (išrašomas kasos išlaidų orderis), arba pavedimu į nurodytą banko sąskaitą (pirmas mokėjimas 2016 metais). Žemės sklypo nuomos kaina derinama tarpusavio susitarimu ir gali būti perskaičiuojama kasmet, atsižvelgiant į vidutinę žemės nuomos rinkos kainą. Žemės sklypo nuomos kaina po perskaičiavimų negali būti mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisės aktų tvarka nustatytas žemės mokestis ir ne mažesnė, nei nuomos sutarties pradžios metu. Numos sutartis sudaroma iki 2022-12-31 (Sutarties Nr. 2, 4.1 punktas).
Pagal Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2, 3.2 punktus atsakovas už laiku nesumokėtą nuomos mokestį įsipareigojo nuomotojui mokėti delspinigius po 0,02 proc. nuo nesumokėtos nuompinigių sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
Pagal Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 4.3 punktų nuostatas nuomininkui nesumokėjus nuompinigių nustatytu terminu, nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai per vieną mėnesį.
Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2, 5.1 punkte numatyta, kad nuomininkas negali be savininko sutikimo suteikti panaudai arba subnuomoti žemės sklypų trečiajam asmeniu. Subnuomos sutartis gali būti sudaroma laikantis nuomos sutarčiai nustatytų reikalavimų ir tik gavus sklypo savininko sutikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš pateikto 2022-06-21 ieškovės atsakovui siųsto pranešimo „Dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo“ nustatyta, kad ieškovė atsakovui 2022-06-22 registruotu paštu išsiuntė šį pranešimą, kuriuo informavo atsakovą apie susidariusią skolą, pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr.2, t. y. kad skola yra 16 487,67 Eur bei paskaičiuotus delspinigiai 3 312,45 Eur ir atsakovas informuotas, kad nesilaikant žemės nuomos sutarčių sąlygų, mokėti nuomą 2016-04-18 sutartys nutraukiamos. Minėtu pranešimu atsakovas paragintas per 7 dienas sumokėti visą skolą už nuomą kartu su delspinigiais, nurodant, kad nesumokėjus nurodytu terminu ieškovė kreipsis į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Lietuvos pašto interneto svetainės duomenys apie registruoto pašto siuntos Nr. RE007836084LT įteikimą patvirtina, kad atsakovui registruotu laišku siųstas ieškovės pranešimas buvo įteiktas 2022-06-25.
Žemesnės instancijos teismas
2022-02-25 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas Nr. RM-6148 „Atsakymas į klausimus apie nuomos pajamų apmokestinimą“ adresuotas atsakovui patvirtina, kad pagal GPMĮ 3 straipsnio nuostatas, pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas, tačiau, vadovaujantis GPMĮ 22 straipsnio nuostatomis, kuriame nustatyta, kad kai individualią (žemės ūkio) veiklą vykdantis gyventojas savo veiklos vykdymo tikslai nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo, tai išmokamos sumos už nekilnojamojo turto nuomą priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuot ir sumokėti į biudžetą individualią veiklą vykdantis ir išsinuomotą nekilnojamąjį turtą naudojantis šios veiklos vykdymui gyventojas. Kadangi pajamų mokesčio nuo turto nuomos pajamų sumokėjimo ir deklaravimo tvarka nustatyta GPMĮ, tai nepriklausomai nuo to, ar šalių susitarimu turto nuomos sutartyje būtų aptarta pajamų mokesčio nuo nuomos pajamų sumokėjimo tvarka, ar ne, pajamų mokestis turi būti sumokamas ir deklaruojamas GPMĮ nustatyta ir aukščiau paaiškinta tvarka.
Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovo ūkis, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas 2010-03-30.
Duomenys iš Lietuvos teismų elektroninio portalo patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. Lietuvos teismuose buvo nagrinėjamos bylos ir šiuo metu yra nagrinėjamos bylos, dalis jų yra išnagrinėtos, o dalis nagrinėjamos ir šiuo metu ir juose dalyvauja atsakovas.
Iš 2020-10-15 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus rašto Nr. (5.58-10)-B8-2528, nustatyta, kad Vėžaičių automatinės meteorologijos stoties duomenimis 2019-04-01 – 2019-06-30 iškrito 117 mm, tai yra 1,3 karto mažiau už šio laikotarpio daugiametį kritulių kiekį– standartinė klimato norma (toliau – SKN), 2020 m. balandžio mėn. iškrito 7 mm (5,4 kartų mažiau už SKN), gegužės mėnesį -27 mm (18, karto mažiau už SKN).
Iš 2018-03-01 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus rašto Nr. (5.58-10)-B8-580, nustatyta, kad Veiviržėnų automatinės meteorologijos stoties duomenimis nuo 2017-09-01 – 2017-09-30 iškrito 189,8 mm, toks kiekis 1,9 karto viršijo minėto laikotarpio daugiametė kritulių kiekį SKN.
Iš 2018-08-28 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento meteorologinių stebėjimų skyriaus rašto Nr. (5.58-10)-B8-2001 nustatyta, kad Klaipėdos rajone užsitęsė sausas periodas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-07-04 nutarimu Nr. 633 paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje.
Iš 2012-01-29 Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad A. P. nuosavybės teise pagal 2004-12-23 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K1ES-20312, priklausė 29,3500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio žemės naudmenų plotas 20,1000 ha, iš jo ariamos 19,7200 ha, pievos ir ganyklų 0,3800 ha, 0,5000 ha miško žemės plotas.
Iš 2016-03-14 Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise, pagal 2012-08-07 dovanojimo sutartį Nr. K1ES-8192, asmeninės nuosavybės teise priklausė 29,3500 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Iš 2022-06-17 Valstybinės įmonės Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus pranešimo Nr. 31632544 nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktoje 2016-04-18 nuomos sutartyje įrašyta, kad išnuomojamas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjus Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis ir pateikus dokumentus, nustatyta, kad nekilnojamais daiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalintas į kelis nekilnojamuosius daiktus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 8 dalimi, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti juridinius faktus, jei pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su nekilnojamojo turto kadastre įrašytais duomenimis apie tą neknojamąjį daiktą.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad atsakovas 2022-08-16 išsiuntė Nacionalinė mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos duomenis apie jo valdomus dokumentus deklaruotiems sklypams ir nurodė, kad jis nuo 2016 m. nuomojasi šiuos žemės sklypus ir dirba, o šiuo metu laukuose yra pievos, kurios yra nušienautos. ir pateikė Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2.
Iš 2022-07-12 Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 3 buvo atliktas įrašas, kad yra sudaryta nuomos sutartis atliktas 2022-06-17.
Iš Nacionalinė mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos prie atsiliepimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2022 m. paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius už ieškovei priklausančius ir atsakovui išnuomotus žemės sklypus, teikė Č. A. ir gavo išmokas.
Nustatyta, kad ieškovė 2022-06-10 pateikė paraišką, paraiškos registracijos Nr.22-1011955372-A1-1 Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos dėl paramas už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius ir deklaravo ieškovei priklausančius žemės sklypus.
Nustatyta, kad atsakovas 2022-06-15 pateikė paraišką, paraiškos registracijos Nr.22-1011832219-A1-1 Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie žemės ūkio ministerijos dėl paramas už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius ir deklaravo ieškovei priklausančius žemės sklypus bei kitus jo valdomus žemės sklypus.
Nacionalinės mokėjimo agentūros 2023-02-06 raštas Nr. BR6-889 patvirtina, kad NMA 2022 m. pateiktose paraiškose Sklypus deklaravo tiek ieškovė, tiek atsakovas ir yra nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis.
Dėl reikalavimo priteisti žemės nuomos mokestį, priešieškinio reikalavimų dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu
Ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2016-04-18 sudarytų sutarčių, tai yra Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2, pagrindu susiklostė terminuoti žemės nuomos teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.477 straipsnis, 6.545 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal žemės nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK6.545 straipsnio 1 dalis). CK 6.550 straipsnyje nustatyti reikalavimai šalių sudarytai žemės nuomos sutarčiai, t. y. sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nurodytas užmokestis už žemės nuoma (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 11 punktas). CK 6.552 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.
Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai (CK 6.847 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Iš šalių sudarytų sutarčių nustatyta, jog atsakovas nuomos sutartimis įsipareigojo mokėti fiksuotą nuomos mokestį kartą per metus, tai yra pagal Sutartį Nr. 1 ieškovei iki gruodžio 31 d. sumokėti 2 000,00 Eur, o pagal Sutartį Nr. 2 – 550,00 Eur., taip pat šalys susitarė, kad pirma įmoka pagal abi Sutartis turi būti sumokama iki 2016-12-31.
Atsakovas yra ūkininkas ir kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, bei atsakovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, atsakovas ūkininkauja nuo 2010 m. ir yra sudaręs ne vieną žemės nuomos sutartį, tai yra laikytina, kad atsakovas šiuo atveju yra stipresnioji šalis nei ieškovė, kuri yra fizinis asmuo. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas pateikė nuomos sutarties projektą, kurį kaip tvirtino atsakovas koregavo abi sutarties šalys. Pateiktos sutartys patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarta, kad bus mokamas fiksuotas metų nuomos mokestis, kuris turi būti sumokamas už einamuosius metus iki gruodžio 31 d., o pirmoji įmoka sumokama iki 2016-12-31 (Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2, 1.1 punktai). Atsakovas teikdamas atsiliepimą iš esmės ginčijo tik ieškiniu prašomą priteisti nuomos mokesčio sumą atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. būtent nuomininkui tenka pareiga sumokėti GPM į valstybės biudžetą ir nenurodė jokių aplinkybių, kad nuomos mokesčio suma turėtų būti mažinama atsižvelgiant į tai, kad vienas iš jam perduotų sklypų yra mažesnis, nes buvo padalintas į du žemės sklypus.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys).
Byloje esantys įrodymai ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas, laiku (iki 2016-12-31) nesumokėjo pirmosios sutartimis nustatyto žemės nuomos mokesčio, tokiu būdu neįvykdė piniginės prievolės. Taip pat atsakovas patvirtino, kad ir už kitus metus jis ieškovei nėra sumokėjęs nė vienos įmokos.
Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovui išnuomoti žemės sklypai pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 nuosavybės teise priklauso ieškovei, tai pat nustatyta, kad Sutartyje Nr. 1 yra įrašytas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 29,3500 ha, o žemės naudmenų plotas 20,100 ha, tačiau dar 2015-11-24 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 12SK-2346-(14.12.110) šis žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus, kuriems suteikti nauji unikalūs numeriai, tai yra Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro byla suformuota 2015-05-18, o viešame registre įregistruota 2016-04-08, tai yra iki Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 tarp šalių sudarymo. Kaip patvirtina į bylą atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai bei jo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai jis kaip ūkininkas turi prieigą prie Nekilnojamojo turto registro ir gali pasitikrinti duomenis apie nuomojamus žemės sklypus, tai yra jų plotus ir kitą su žemės sklypais susijusią informaciją, kuri yra viešame registre ir tai yra daręs ne kartą, nes būtent atsakovas pateikė teismui duomenis, kad jis 2016-03-14 ištraukė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie ieškovės vardu įregistruotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas Sutartyje Nr. 1 ir kuris vėliau buvo padalintas į du atskirtus žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra pateikęs į bylą ir 2012-01-29 išrašą iš Nekilnojamojo turto registro trauktą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kai šis žemės sklypas priklausė A. P., kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu tai yra ieškovės tėvui.
Tarp šalių nėra ginčo, kad žemės sklypai atsakovui buvo perduoti ir atsakovas ieškovei jokių pretenzijų dėl žemės sklypų plotų neteikė iki pat priešieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra daugiau nei penkerius metus nuo sutarčių sudarymo, nors pagal Sutarčių 6.2 punktą šalys buvo susitarusios kad abipusiu šalių susitarimu Sutartys gali būti keičiamos jei tai įforminama raštu ir abiejų šalių pasirašoma. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu atsakovas nuo 2016 m. iki 2021 m. pats nedirbo išnuomotų iš ieškovės žemės sklypų ir jų nedeklaravo, kad gautų paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, nes tai darė kitas ūkininkas Č. A., kuris kaip tvirtino atsakovas su juo buvo sudaręs Jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu atsakovas ir perdavė jam iš ieškovės išnuomotus žemės sklypus, nors tarp ieškovės ir atsakovo sudarytose Sutartyse buvo draudžiama subnuomoti žemės sklypus be nuomotojo sutikimo.
Nustatyta, kad tik viena iš nuomos sutarčių, tai yra Sutartis Nr. 2, nuo 2022-06-17 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir tai atliko pats atsakovas. Sutarties Nr. 1 atsakovui nepavyko įregistruoti viešame Nekilnojamojo turto registre, nes žemės sklypas unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)nurodytas Sutartyje Nr. 1, buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus, kuriems buvo suteikti atskiri unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina 2022-06-16 Valstybinės įmonės Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus pranešimas Nr. 31632544.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).
Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, kad šalys sudarydamos Sutartis susitarė, kad už 1 ha bus mokamas 100,00 Eur žemės nuomos mokestis, nes šalių pasirašytos Sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtina, kad šalys susitarė dėl konkretaus fiksuoto žemės metinio nuomos mokesčio, kurio nesiejo su perduotos žemės plotu, todėl nėra pagrindo sutikti, kad Sutartimi Nr.1 nustatytas 2 000,00 Eur nustatytas metinis žemės nuomos mokestis turėtų būti 1 600,00 Eur kaip tvirtina atsakovas. Tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu išsiaiškino, kad pagal dokumentus jam buvo išnuomota ne 20,1000 ha, o 16,035 ha naudmenų plotas nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra pagrindas sumažinti Sutartimi Nr. 1 šalių sutartą metinį žemės nuomos mokestį. Atsakovas po sutarties sudarymo matydamas, kad jam yra perduota mažiau žemės naudmenų nei nurodyta Sutartyje Nr. 1 turėjo galimybę kreiptis į ieškovę ir prašyti, kad būtų sumažinta žemės nuomos kaina, tačiau to nepadarė. Atsakovas apie jam pagal sutartį perduotus žemės naudmenų plotus galėjo pasitikrinti Nekilnojamojo turto registre, tačiau to nepadarė. Atsakovas tvirtino, kad jis išvalė žemės sklypus nuo kelmų ir krūmų bei medžių, tai yra atlikdamas šiuos veiksmus atsakovas turėjo galimybę įsitikinti ar jam perduotas tinkamas žemės sklypo plotas. Pats atsakovas pasirašydamas sutartis patvirtino, kad jis priima iš nuomotojo žemės sklypus su riboženkliais ir sklypų planų kopijomis ir atskiras priėmimo perdavimo aktas nesurašomas, tai yra jokių pretenzijų ieškovei neturėjo dėl perduotų žemės sklypų plotų.
Atsakovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis visas sutarčių sudarymo sąlygas derino ir dėl jų susitarė ne su ieškove, o su jos tėvu, kuriam anksčiau priklausė vienas iš nuomojamų žemės sklypų, tame tarpe ir žemės nuomos mokesčio dydžio, laikytinos kaip atsakovo gynybinė pozicija, nes atsakovas sudarydamas žemės nuomos sutartis suprato, kad žemės sklypų savininkė yra ieškovė. Atsakovas tiek prieš sudarant sutartis dėl žemės sklypų nuomos su ieškove, tiek ir po sutarčių pasirašymo turėjo visas galimybes pasitikrinti duomenis Nekilnojamojo turto registro apie nuomojamus žemės sklypus. Todėl vien tai, kad Sutartyje Nr. 1 nurodytas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kaip nustatyta dar iki šios sutarties sudarymo buvo padalintas į du žemės sklypus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalys buvo susitarusios, kad žemės nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas už arą po 100,00 Eur, nes faktiškai atsakovas matė kokį žemės sklypą faktiškai priėmė.
Kritiškai vertintinos ir atsakovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis nemokėjo nuomos mokesčio, nes tarp jo ir ieškovės tėvo buvo susitarimas, kad jis iki 2020 m. nemokės žemės nuomos mokesčių, nes jis savo lėšomis išvalys išnuomotus žemės sklypus nuo krūmų, o tai jam kainavo apie 9 000,00 Eur - 10 000,00 Eur, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes atsakovas teismui nepateikė. Kaip matyti Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2, 2.2.7 punktais atsakovas kaip nuomininkas įsipareigojo iškirsti medžius ir krūmus bei išrauti kelmus, tai yra pats savo lėšomis prisiėmė pareigą išvalyti žemės sklypus. Teismo vertinimu atsakovas turėjo visas galimybes dėl žemės sklypų išvalymo kainos įtraukti į Sutartis, ar nuomos mokesčio atidėjimo susitarti su ieškove, tačiau to nepadarė, priešingai šalys susitarė, kad pirma įmoka turėtų būti mokama iki 2016-12-31. Iš Sutarties Nr.1 1.3 punkto matyti, kad nuomotojas pareiškia, kad „sklypo dalis“ šiuo metu yra prastos agrarinės būklės, jame auga nesaugotini menkaverčiai medžiai ir krūmai, tai yra ieškovė kaip žemės sklypo savininkė ir nuomotoja informavo atsakovą apie žemės sklypo būklę ir atsakovą tokia žemės sklypo būklė tenkino, todėl žemės nuomos kaina negali būti mažinama ir tuo pagrindu, kad atsakovas išvalė išnuomojamus žemės sklypus nuo krūmų ar medžių, nes šalys dėl tokių sąlygų nesusitarė.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas faktines aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas neįvykdė savo kaip nuomininko pareigos ir laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 14 228,30 Eur skolą už žemės nuomą.
Civiliniame kodekse įtvirtintas vienas esminių civilinių teisinių santykių principų – sutarties laisvės principas, kuris leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau gali būti pakeičiamos arba nutraukiamos. Kai viena šalis pažeidžia sutartį, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius, todėl gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone (net jeigu tai ir nėra įtraukta į sutarties sąlygas). Sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia sutarties privalomumo principo, jeigu šalis šią teisę įgyvendina teisės normų ar sutartyje nustatyta tokios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis.
CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu žemės nuomininkas ilgiau tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią: sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarties privalomumas ir įvykdymo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti, ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardintus atvejus, kai šalis gali pati vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teisminę tvarką.
Spręsdamas sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, teismas turi atsižvelgti į sutarties galiojimo terminą, t. y. terminuota ar neterminuota nuomos sutartis, nes atsižvelgdamas į tai įstatymas formuluoja skirtingą jo nutraukimo tvarką. CK 6.497 straipsnio normos dėl terminuotos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu taikytinos ir žemės nuomos santykiams.
Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertinti du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas; antra sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievole praradimą; trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia; ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar pažeidusi šalis elgėsi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiai ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti; penkta, vertina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas , kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys sudarydamos Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, sutarčių 4.3 punktuose numatė, kad nuomininkui nesumokėjus nuompinigių nustatytu terminu, nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai per vieną mėnesį.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2022-06-21 atsakovui registruotu paštu išsiuntė raštą – pretenziją dėl žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovės pretenziją gavo 2022-06-25, bet iš gauto pranešimo nesuprato, nuo kada sutartis nutraukiama, niekas su juo to klausimu nesusiekė ir nesutinka, kad sutarys yra nutrauktos. Atsakovas nurodo, kad pagal sutarties nuostatas ieškovė sutartį galėtų nutraukti tik 2023-02-01, nes pagal sutartį yra sutarta, kad metinis nuomos mokestis turi būti sumokamas iki gruodžio 31 d.
Įvertinus tai, kad atsakovas nėra sumokėjęs nė vieno metinio žemės numos mokesčio, nors pirmąją įmoką turėjo sumokėti iki 2016-12-31, laikytina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas pažeidė esminę tarp šalių sudarytų Sutarčių sąlygą, tai yra laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis, nes atsakovas ilgiau nei penkerius metus nevykdė prievolės laiku atsiskaityti, tai yra sumokėti žemės nuomos mokesčio ieškovei. Teismo vertinimu vien tai, kad ieškovė anksčiau nereikalavo, kad atsakovas tinkamai, tai yra kas metai iki gruodžio 31 d. įvykdytų savo kaip nuomininko prievoles jai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas nepažeidė iš šių sutarčių kylančių jo pareigų, nes žemės sklypai atsakovui buvo perduoti, todėl jis turėjo pareigą tinkamai ir laiku mokėti nuomos mokestį, tačiau to nepadarė.
Tarp šalių sudarytose Sutartyse nėra numatyta, kad ieškovė prieš nutraukdama vienašališkai sutartis turi prieš mėnesį įspėti atsakovą apie sutarčių nutraukimą, o yra tik numatyta ieškovės teisė nuomininkui nesumokėjus nuompinigių nustatytu terminu, nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai per vieną mėnesį.
Tarp šalių nėra ginčo, kad metinis žemės numos mokestis turėjo būti mokamas už einamus metus iki gruodžio 31 d. Atsakovui pripažinus, kad jis nėra sumokėjęs nė vieno metinio žemės nuomos mokesčio pagal šalių sudarytas Sutartis, laikytina, kad atsakovas yra pažeidęs Sutarčių sąlygas laiku atsiskaityti už 2016 m., 2017m., 2018 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Terminas už 2022 m. atsiskaitymo terminas nėra suėjęs, nes už 2022 m. atsakovas ieškovei žemės numos mokestį turėtų sumokėti iki 2022-12-31. Atsižvelgiant į tai, kad už 2022 m. numos mokesčio sumokėjimo terminas nėra pasibaigęs, į šalių Sutartimis nustatytą ieškovės teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pripažinus, kad atsakovas ilgą laiką pažeidinėja tarp šalių sudarytas sutartis ir neatsiskaito, tai yra jo pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, todėl yra pagrindas laikyti, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos sutartys laikytinos nutrauktos po mėnesio nuo ieškovės atsakovui išsiųsto ir įteikto pranešimo apie sutarčių nutraukimą, tai yra 2022-07-25 (CK 6.218 straipsnis, Sutarčių 4.3 punktas).
Atsakovo priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kad jis laiku negalėjo tinkamai vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų dėl meteorologinių sąlygų vertintinos kritiškai, nes esant blogai atsakovo finansinei padėčiai jis kaip sąžininga sutarties šalis turėjo galimybę kreiptis į ieškovę ir apie tai informuoti ieškovę ir spręsti šalių susitarimu sumažinti žemės numos mokestį ar jį atidėti, tačiau to atsakovas nepadarė. Tai, kad atsakovas neneigia savo prievolės ieškovei pagal Sutartis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis nepažeidė sutarčių sąlygų ir šis sutarties pažeidimas nėra laikytinas esminiu, priešingai atsakovas net ir po bylos iškėlimo teisme nors iš neginčijo prievolės mokėti žemės nuomos mokestį ieškovei, tačiau bylos nagrinėjimo metu nesumokėjo nė vienos įmokos, kas tik patvirtina, kad atsakovas vengia vykdyti savo kaip nuomininko pareigą laiku atsiskaityti, todėl atsakovo priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl delspinigių priteisimo
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 473,32 Eur delspinigius ir šį reikalavimą kildina i iš tarp šalių sudarytų Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 (3.2 punktas).
CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuotolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
Šalys sudarydamos žemės nuomos sutartis tarpusavyje susitarė, kad nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio pagal sutartį, jis įsipareigoja mokėti nuomotojui delspinigius po 0,02 % nuo nesumokėtos nuompinigių sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).
Byloje nustatyta, jog atsakovas nėra sumokėjęs nė vienos įmokos pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2, sutartyse numatyta, kad žemės nuomos mokestis turėjo būti mokamas kartą per metus iki gruodžio 31 d., tačiau atsakovas žemės nuomos mokesčio nesumokėjo ir šių aplinkybių iš esmės neginčijo teismo posėdžio metu. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, atsakovui buvo žinomas žemės nuomos dydis, žinoma kada jis turi būti pagal sutartį sumokėtas, taip pat atsakovas žinojo, jog laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio turės ieškovei mokėti nuomotojui sutartimi nustatytus delspinigius. Nustačius, kad atsakovas nesumokėjo laiku žemės nuomos mokestį, tai yra pažeidė iš sutarčių sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, tai yra ieškovei iš atsakovo priteisina 473,32 Eur sutartinių delspinigių (CPK 6.256 straipsnio 1-2 dalys, 6.258 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai, Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 3.2 punktai).
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu procesinių palūkanų reguliavimu, teismas iš atsakovo ieškovei priteisia 5 procentų metines procesinės palūkanas nuo priteistos bendros sumos, tai yra nuo 14 701,62 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2022-08-19 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovo prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą
Atsakovas atsiliepime pateikė prašymą priteistą sumą išdėstyti šešiems mėnesiams, kas mėnesį lygiomis dalimis, nes šiuo metu visos sumos neturi galimybės sumokėti.
Ieškovė nesutinka dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nurodo, jog atsakovas nuo 2016 metų nėra sumokėjęs nė vienos įmokos ir bylos nagrinėjimo metu nors ir sutiko iš dalies su skola, tačiau nesumokėjo nė vienos įmokos.
Teismas nurodo, jog teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą išdėstyti ieškovei mokėtiną sumą grindžia sunkia savo finansine padėtimi ir kaip įrodymus pateikia duomenis apie tai, kad nuo 2020 metų jo atžvilgiu yra iškelta ne vena civilinė byla, be to nurodė, kad kelis metus jo pajamos buvo mažesnės dėl nepalankaus oro sąlygų, tai yra sausros ar per didelio lietaus kiekio.
Teismo vertinimu, atsakovo į bylą pateikti duomenys iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos apie 2018 m.- 2020 m. buvusias meteorologines sąlygas ir pateikti duomenys iš elektroninės teismų informacinės sistemos apie jo atžvilgiu užvestas bylas realiai nepagrindžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia sunki, jog jis būtų nepajėgus sumokėti teismo priteistų sumų ieškovei. Kaip matyti iš atsakovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, jis nuo 2010 metų užsiima ūkininkavimu ir valdo daug žemės sklypų, kuriose vykdo veiklą ir iš vykdomos veiklos nuolatos gauna pajamas, turi nekilnojamojo turto bei technikos bei kas met teikia paraiškas dėl paramos gavimo. Tai, kad atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, tai yra jo atžvilgiu yra užvesta civilinių bylų, tačiau atsakovas, nepateikė tikslių duomenų apie turimas skolas, nepateikė jokių duomenų apie turimas bei gaunamas pajamas, taip pat apie jo vardu registruotiną nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir jo vertę. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, būdamas verslininku, iš ieškovės išnuomotą žemę naudoja savo veiklai vykdyti nuo 2016-04-18 ir iki šiol nėra sumokėjęs nė vienos įmokos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014 m. birželio 5 d. nutartis Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis Nr. 2-978-407/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 2-166-178/2016). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėjo pastangas bent iš dalies atsiskaityti su ieškove, gaudamas įplaukas iš savo vykdomos veiklos, nepadengė net dalies žemės nuomos mokesčio. Taip pat nepateikė jokių duomenų, jog jo finansinė padėtis ateityje pagerės.
Be to, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Ieškovė nesutinka, jog teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nepateikė duomenų, kad būtų sumokėjęs bent dalį žemės nuomos mokesčio, o pateiktu prašymu siekia atidėti žemės nuomos mokėjimą dar šešių mėnesių laikotarpiui, įvertinus tai, kad ieškinys teisme priimtas 2022-08-19 ir po bylos iškėlimo atsakovas nesumokėjo nors dalies skolos, kurią jis pripažino, todėl nagrinėjamu atveju teismo vertinimu nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl sprendimo išdėstymo, nes atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir, kad jis nėra pajėgus sumokėti teismo sprendimu priteistinos sumos ieškovei, taip pat byloje nenustatyta jokių ypatingai svarbių aplinkybių sudarančių pagrindą išdėstyti teismo sprendimu priteistos sumos įvykdymą.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendimo vykdymo išdėstymo instituto paskirtį ir siekdamas nepažeisti ieškovės teisėtų interesų bei teisėtų lūkesčių, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo išdėstyti sprendimo įvykdymą, todėl atsakovo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 187, 185, 284 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme patyrė 2 049,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 389,00 Eur žyminis mokestis ir 1 660,00 Eur už teisines teisinės pagalbą, todėl ieškinį tenkinus yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.
Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 14 228,30 Eur skolą, 473,32 delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14 701,62 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022-08-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 049,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovo A. L. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo dalimis atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.