- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-801-555/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25702-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- J. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui J. K. dėl savavališkos statybos (savavališko rekonstravimo) padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ (dabar akcinė bendrovė „Miesto gijos“), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. įpareigoti atsakovą J. K. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos (savavališko rekonstravimo) padarinius – atstatyti butą į buvusią padėtį, atitinkančią buto patalpų 1992 m. sausio 6 d. planą, t. y. atskirti buto balkoną nuo kambario, plane pažymėto indeksu 20-4, įrengiant teisės aktų reikalavimams atitinkančias šio buto kambario duris ir langą į balkoną, arba alternatyviai leisti atsakovui per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti buto savavališką statybą (rekonstravimą), dėl kurios butas buvo (yra) neteisėtai apjungtas (sujungtas) su buto balkonu, t. y. parengti bei suderinti visą reikalingą ir teisės aktuose numatytą statybos projektinę dokumentaciją bei įpareigoti pakitusius buto kadastrinius duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre;
1.2. teismo sprendimo dėl įpareigojimo atstatyti butą į buvusią padėtį atveju atsakovui J. K. teismo sprendimo šioje dalyje nustatytu terminu neįvykdžius, priteisti iš atsakovo po 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo ieškovui, arba alternatyviai teismo sprendimo dėl buto savavališkos statybos (rekonstravimo) įteisinimo leidimo suteikimo atveju atsakovui teismo sprendimo šioje dalyje nustatytu terminu neįvykdžius, priteisti iš atsakovo vienkartinę 3 000 Eur dydžio baudą ieškovui bei įpareigoti atsakovą nuo teismo sprendimu nustatyto termino įteisinti buto savavališką statybą (rekonstravimą) pasibaigimo momento per 30 dienų pašalinti buto savavališkos statybos (savavališko rekonstravimo) padarinius – atstatyti butą į buvusią padėtį, atitinkančią buto patalpų 1992 m. sausio 6 d. planą, o atsakovui tokių veiksmų neatlikus, t. y. neatstačius buto į buvusią padėtį, atitinkančią patalpų 1992 m. sausio 6 d. planą, priteisti iš atsakovo po 50 Eur baudos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško teismo sprendimo dalyje dėl įpareigojimo atstatyti butą į buvusią padėtį visiško įvykdymo ieškovui;
1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas ginčo bute suformavo bendrą patalpą, demontavus duris į balkoną ir dalį sienos, tokiu būdu padidindamas nurodyto kambario plotą. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad tokiems veiksmas reikėjo buto rekonstravimo leidžiančio dokumento ir daugiabučio gyvenamojo namo administruojančios bendrovės sutikimo, o atlikti pertvarkymo darbai yra savavališka statyba.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. K. prašė ieškinį atmesti, už ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ieškovui paskirti 5 000 Eur baudą, pusę jos skiriant atsakovui, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad atlikti remonto darbai yra priskirti prie paprastojo remonto darbų, kuriems jokio statybos leidžiančio dokumento nereikėjo. Pastato bendro naudojimo objektams neteisėtų pažeidimų nebuvo padaryta, o ginčo buto planas atitinka jame esančią faktinę situaciją ir jokių neteisėtų padarinių šalinti nereikia. Atsakovas jokių ginčo bute esančių sienų niekada nėra demontavęs. Vis tik, kadangi ginčo buto dalį įsigijo atsakovui svetimi asmenys, šis nuolat patirdamas psichologinį spaudimą, savo turimas santaupas paskyrė pilnai užbaigti paprastojo remonto darbus ir atsiliepimo pateikimo dieną langai ir durys skiriančios balkono ir kambario patalpą, jau yra įdėtos.
Šalies argumentai
4. Ieškovas M. S. 2025 m. kovo 5 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė priimti ieškinio atsisakymą, grąžinti jam 82,50 Eur žyminio mokesčio, išspręsti patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimą ir priteisti iš atsakovo 3 415,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 27,50 Eur žyminio mokesčio ir 3 388 Eur (2 800 Eur + 588 Eur PVM) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, civilinę bylą nutraukti (reg. Nr. DOK-35406). Ieškovas nurodė, kad po ieškinio pareiškimo teisme paaiškėjo, jog atsakovas ieškovo reikalavimą (ieškinio dalyką) dėl ginčo buto savavališkos statybos (savavališko rekonstravimo) padarinių pašalinimo patenkino – atstatė ginčo butą į buvusią padėtį, atitinkančią buto patalpų 1992 m. sausio 6 d. planą, t. y. atskyrė ginčo buto balkoną nuo kambario, plane pažymėto indeksu 20-4, įrengiant teisės aktų reikalavimams atitinkančias šio buto kambario duris ir langą į balkoną. Byloje neliko ginčo dalyko. Ieškovas pažymėjo, kad ieškinio atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys, todėl dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo yra kaltas atsakovas ir jam tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė. Teismas, be kita ko, nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 3 415,50 Eur (3 388 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos + 27,50 Eur žyminis mokestis) argumentuodamas tuo, jog ieškinio atsisakė įvykdžius ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2025 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-385-368/2025 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad atsakovas ginčo bute atliko paprastąjį remontą, kuriam statybos leidimas nebuvo reikalingas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmingų aplinkybių, šalių procesinio elgesio, ar ieškovui kreipiantis į teismą su ieškiniu atsakovas buvo atlikęs ieškinyje nurodytus veiksmus, dėl kurių būtų pažeidžiama ieškovo kaip ginčo buto bendrasavininko teisės ginamos ieškinyje, t. y. nevertino, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, ar ieškovas inicijuodamas procesą buvo apdairus ir rūpestingas. Pirmosios instancijos teismas išskirtinai rėmėsi tik ieškovo išreikšta pozicija, kad visos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai sąlygotos atsakovo elgesio, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nuo jam pareikšto ieškinio, gynėsi nurodydamas ir pateikdamas įrodymus, jog ginčo buto kambaryje su balkonu yra įstatytos durys ir langas. Teismas nurodė, kad tinkamai įvertinti, kuriai iš šalių turi tekti atsakomybė dėl proceso, turi būti nustatyta, ar ieškinys galėjo būti pateiktas jau atsakovui sumontavus kambaryje balkono duris ir langą.
6. Bylą nagrinėjant pakartotinai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovas M. S. papildomai paaiškino, kad atsakovas pateikė papildomus duomenis, iš kurių matyti, kad jis atstatė butą į buvusią padėtį, atitinkančią buto patalpų 1992 m. sausio 6 d. planą. Ieškovas kovo 5 d. nuvyko apžiūrėti buto, tačiau atsakovas į butą jo neįsileido. Atsakovas nepateikė durų ir lango į balkoną įsigijimo dokumentų, rangos sutarties dėl darbų atlikimo, rangos darbų perdavimo–priėmimo akto, apmokėjimą už rangos darbus patvirtinančių dokumentų, neinformavo ieškovo apie atliktus buto savavališkos statybos pašalinimo darbus ir iki šiol nebendradarbiauja su ieškovu. Atsakovas patenkino vieną iš alternatyvių ieškovo reikalavimo tik po to, kai gavo teismo procesinius dokumentus, todėl ieškovas pagrįstai atsisakė ieškinio, o visa bylinėjimosi išlaidų rizika tenka atsakovui.
Atsiliepimas
7. Atsakovas J. K. papildomai paaiškino, kad ginčo buto laikančiosios konstrukcijos niekada nebuvo griautos ir liestos, ginčo bute buvo pakeisti tik balkoną ir kambarį jungiantis langas bei durys. Tokie darbai yra laikomi paprastojo remonto darbai ir statybą leidžiančio dokumento nereikia. Iki ieškinio pateikimo teismui, ieškovas nesiėmė ikiteisminių teisės gynybos priemonių (neteikė jokių skundų). Ieškovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nesiaiškino tikrosios faktinės situacijos, kas lėmė nepagrįstą procesą ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas neigė ieškovo argumentus, kad patenkino ieškinio reikalavimus. Tuo atveju, jei taip būtų, atsakovas būtų ėmęsis veiksmų siekiant įteisinti neteisėtą statybą, tačiau to nedarė, nes statybos faktiškai neįvyko. Šiuo atveju ieškovo inicijuotas procesas buvo nepagrįstas jau jo pateikimo metu, o ieškinio atsisakymas buvo nulemtas ne atsakovo veiksmų, bet ieškovo pateiktų faktinių teiginių nepagrįstumo. Ieškovas nesąžiningai siekia kuo didesnių bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes atsiėmė ieškinį nepraėjus vos dvejoms savaitėms po dubliko pateikimo bei į bylinėjimosi išlaidas ieškovas įtraukė atstovavimo teisme išlaidas, nors byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 15 d. nutartimi priteisė atsakovui J. K. iš ieškovo M. S. 2 984 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nustatė, kad ginčo buto remontas buvo atliktas tiek ieškovui, tiek atsakovui nesant ginčo buto savininkais ir jie nuosavybės teises į ginčo butą perėmė visa apimtimi, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovas laikytini atsakingais ir turinčiais visus ginčo buto pagerinimus ir / ar trūkumus. Tiek ieškovas ¼ dalimi, tiek atsakovas ¾ dalimis yra atsakingi dėl ginčo buto trūkumų prieš trečiuosius asmenis. Ieškovas, įgydamas ginčo butą, žinojo arba turėjo žinoti, jog nėra balkono durų ir lango, tačiau siekė įgyti tokį turtą. Atsakovas nėra atsakingas prieš ieškovą dėl atlikto einamojo remonto 2009 m.. Priešingai, tiek ieškovas, tiek atsakovas yra bendraturčiai, perėmę visas teises ir pareigas susijusias su daiktu, todėl atsakovas galėtų būti atsakingu ¾ dalimis, o ieškovas ¼ dalimi, jei kokie nors neteisėti veiksmai būtų nustatyti. Nagrinėjamu atveju jokie atsakovo neteisėti veiksmai nebuvo konstatuoti.
10. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje pareiškė reikalavimą – pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti butą į buvusią padėtį, t. y. atskirti buto balkoną nuo kambario, įrengiant kambario (balkono) duris ir langą į balkoną. Taigi ieškovo reikalavimas buvo pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Kadangi neteisėtos statybos nebuvo, todėl ir padariniai negalėjo kilti. Aplinkybė, jog reikalavimuose nurodomas neteisėtos statybos pašalinimo būdas – įstatyti balkono duris ir langą nelaikytini savarankišku ieškinio dalyku. Šis reikalavimas nebuvo savarankišku reikalavimu, nes kiekvienas savarankiškas reikalavimas turi turėti ir kitą esminį ieškinio elementą – ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju, šis reikalavimas nebuvo savarankiškas, bet buvo reiškiamas kaip neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas. Aplinkybė, kad ginčo metu atsakovas atliko einamąjį buto remontą – įstatė balkono duris ir langą, neturi teisinės reikšmės, nes atsakovui nebuvo ir nėra ribojama teisė atlikti ginčo bute einamuosius remonto darbus. Atsakovas nereiškė reikalavimų dėl ¼ dalies remonto išlaidų priteisimo, kuriomis galėjo būti pagerintas bendras ieškovo ir atsakovo dalinės nuosavybės objektas, todėl ši aplinkybė nenagrinėtina šioje byloje.
Atsiliepimas
11. Teismas nustatė ir tai, kad atsakovas su atsiliepimu pateikė fotonuotrauką, iš kurios matyti, jog yra įstatyta balkono durys ir langas. Atsakovas balkono duris ir langą buvo užsakęs 2024 m. spalio 7 d., t. y. dviem mėnesiais anksčiau, nei buvo pateiktas ieškinys – 2024 m. gruodžio 8 d., todėl poreikio reikalauti įstatyti balkono duris ir langą ieškovas jau nebeturėjo. Aplinkybė, jog atsakovas apie tai neinformavo ieškovo neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas nereiškia reikalavimo dėl remonto išlaidų atlyginimo ir atsakovas laisvas atlikti einamuosius remonto darbus neinformuodamas ieškovo. Taigi, ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų ne dėl to, jog ieškinys buvo pareikštas tinkamam atsakovui, tinkamu pagrindu ir atsakovas įvykdė juos, bet dėl kitų priežasčių, todėl bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovo patirtos išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovo ir priešingai, yra pagrindas priteisti atsakovo patirtas išlaidas iš ieškovo. Teismas padarė labiausiai tikėtiną išvadą, jog ieškinys šioje byloje buvo reiškiamas ne tikslu nurodomu ieškinyje, t. y. kad būtų panaikinti neteisėtos statybos padariniai ir atstatytos balkono durys ir langas, bet kaip spaudimo priemonė atsakovui, nes atsakovo tikslas nėra gyventi ginčo bute, bet gauti didesnę kainą, nei sumokėjo varžytynėse.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nurodė, kad atsakovas patyrė 2 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų pakartotinai, atsakovas patyrė dar 484 Eur, kurie, bylą nepagrįstai pradėjus ieškovui, priteistini atsakovui iš ieškovo. Iš viso atsakovas patyrė 2 984 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismui nustačius, kad ieškinio ieškovas atsisakė ne dėl to, kad atsakovas patenkino ieškinį, bet dėl kitų priežasčių, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos atsakovui iš ieškovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovas M. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti, o atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3 415,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymą bei naudojimą, ir kartu pažeidė procesines normas, reglamentuojančias šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (priteisimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), taip pat nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotos teismų praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
13.2. Šioje byloje šalių ginčas kilo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo buto bendro tinkamo naudojimo ir valdymo, t. y. dėl atsakovo atlikto savavališko ginčo buto rekonstravimo padarinių pašalinimo. Šios bylos atveju neabejotina, jog atsakovui dar 2009 m. sujungus ginčo buto balkoną su kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-4, buvo padidintas ginčo buto bendrasis (naudingas) plotas. Taigi, vienareikšmiškai pasikeitė buto naudingosios savybės (padidėjo plotas), o tai neabejotinai reiškia jo ne paprastąjį remontą, o jo rekonstravimą ir kartu kadastrinių duomenų pasikeitimą. Taigi, ir savavališką ginčo buto statybą (rekonstravimą). Tai reiškia, jog ieškovas, tapęs buto bendrasavininku, turėjo ir iki šiol turi teisę reikalauti iš atsakovo pašalinti buto savavališkos statybos padarinius – atstatyti butą į buvusią padėtį, o taip pat derinti visus klausimus, susijusius su buto valdymu ir naudojimu.
13.3. Šioje byloje atsakovas nenurodė bei nepateikė: buto kambario, plane pažymėto indeksu 20‑4, durų ir lango į balkoną įsigijimo dokumentų aktualiu laikotarpiu; rangos sutarties su rangovu dėl buto kambario pažymėto plane indeksu 20-4, durų ir lango į balkoną rangos darbų atlikimo; atliktų rangos darbų perdavimo–priėmimo akto; apmokėjimą už atliktus rangos darbus patvirtinančių dokumentų. Be to, atsakovas jokia forma ir apimtimi nepranešė ieškovui apie jau atliktus buto savavališkos statybos (rekonstravimo) padarinių pašalinimo darbus. Taigi, atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu. Atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas iki ieškinio pareiškimo šioje byloje (2024 m. gruodžio 6 d.) žinojo (buvo) informuotas apie jau pašalintus buto savavališkos statybos padarinius. Iki pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo momento jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad ieškovas dar iki ieškinio pareiškimo šioje byloje žinojo (buvo) informuotas apie jau pašalintus buto savavališkos statybos padarinius ir / ar kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, bylą nagrinėję teismai taip pat nenustatė.
13.4. Šioje byloje išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. e2S-385-368/2025) konstatuota, kad viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių sprendžiant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis yra ta, kad ieškovui kreipiantis į teismą ieškiniu atsakovas buvo atlikęs ieškinyje nurodytus veiksmus. Dėl nežinomų priežasčių skundžiamą nutartį priėmęs pirmos instancijos teismas, ignoruodamas apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, tokios aplinkybės iš viso netyrė ir nenustatinėjo, o tai neabejotinai turėjo įtakos nepagrįstos nutarties priėmimui. Nesant duomenų apie atsakovo veiksmus, kuriais jis atstatė butą į buvusią padėtį, neabejotina, kad atsakovas patenkino vieną iš alternatyvių pareikštų ieškovo reikalavimų dėl buto savavališkos statybos (savavališko rekonstravimo) padarinių pašalinimo – atstatė butą į buvusią padėtį, atitinkančią buto patalpų 1992 m. sausio 6 d. planą, t. y. atskyrė buto balkoną nuo kambario, plane pažymėto indeksu 20-4, įrengiant teisės aktų reikalavimams atitinkančias šio buto kambario duris ir langą į balkoną, jau po ieškinio pareiškimo teisme ir gavęs teismo bei ieškovo procesinius dokumentus. Tai reiškia, kad ginčo dalyko neliko po ieškinio pareiškimo teisme, todėl ieškovas ieškinio pagrįstai atsisakė ir dėl to visa bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rizika tenka išskirtinai atsakovui.
Atsiliepimas
13.5. Atsakovas, gavęs ieškovo ir teismo procesinius dokumentus, su ieškiniu nesutiko, tačiau vėliau patenkino vieną iš alternatyvių ieškovo reikalavimų jau po ieškinio pareiškimo teisme ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, pateikęs byloje atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas jokia forma ir apimtimi nebendradarbiauja su ieškovu tiek iki ieškinio pareiškimo teisme momento, tiek bylos nagrinėjimui pasirengimo metu, tiek iki ieškinio atsisakymo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui atvykus apžiūrėti buto, atsakovas jo neįsileido, o tik pasiūlė ieškovui pateikti teismo sprendimą, kurio pagrindu ieškovas galės įeiti į butą ir jį apžiūrėti, dėl to neabejotinai konstatuotina, jog atsakovas nepagrįstai siekia paneigti ir neigia ieškovo nuosavybės teisę į jam priklausančią ¼ dalį buto, todėl šios bylos atveju ieškovas savo pažeistas teises buvo priverstas ginti teismine tvarka. Atsakovas iš esmės atsisakė išspręsti šalių ginčą dėl buto savavališkos statybos neteismine tvarka. Tai reiškia, jog šioje byloje įvertinus bylos aplinkybes ir atsakovo procesinį elgesį (atsakovas gera valia ir iki ieškinio pareiškimo teisme buto savavališko rekonstravimo padarinių – savavališko kambario apjungimo (sujungimo) su balkonu – nepašalino, nesiekė šalių ginčo dėl buto savavališko rekonstravimo išspręsti neteismine tvarka ir kt.), dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo yra kaltas išskirtinai atsakovas ir todėl būtent atsakovui tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
13.6. Šioje byloje esant įsiteisėjusiai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarčiai, kuria priimtas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir byla nutraukta bei joje nustatytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė dėl ieškovo, kaip buto bendrasavininko, procesinės subjektinės teisės pareikšti reikalavimus atsakovui dėl buto bendro valdymo ir naudojimo. Tokiu būdu teismas visiškai nepagrįstai atsisakė nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl šalių, kaip bendrasavininkų, buto bendro naudojimo ir valdymo. Tai kartu reiškia, jog teismas visiškai nepagrįstai atsisakė byloje taikyti CK 4.75 straipsnį ir tuo iš esmės paneigė ieškovo nuosavybės teisę į jam priklausančią ¼ dalį buto.
13.7. Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina (ir dėl to byloje šalių ginčo nėra) aplinkybę, kad atsakovas dar nuo 1992 m. tapo buto bendrasavininku ir dar 2009 m. savavališkai sujungė buto balkoną su kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-4, ir tokiu būdu padidino buto bendrąjį (naudingąjį) plotą balkono apimtimi, t. y. pakeitė buto rodiklius (naudingąsias savybes) kadastrinius duomenis, kurių teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistravo ir apie tai komunalines paslaugas teikiantiems asmenims jokia forma ir apimtimi nepranešė. Tokie nurodyti atsakovo veiksmai kvalifikuotini, kaip savavališkas buto rekonstravimas, todėl pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovas buto bendrasavininku tapo tik nuo 2023 m. gegužės 22 d. pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir todėl jis nėra atsakingas prieš ieškovą dėl atlikto buto einamojo remonto 2009 metais, prieštarauja bylos duomenims bei yra visiškai nepagrįsta ir kartu neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių šioje byloje.
13.8. Kadangi šios bylos atveju ieškovas ieškinio atsisakė dėl to, kad byloje buvo patenkintas jo reikalavimas jau po ieškinio pareiškimo, todėl nutartyje nurodomos pirmos instancijos teismo išvados, kad ieškovas atsisakė ieškinio dėl kitų priežasčių, taip pat kad byloje ieškovas ieškinį atsakovui pareiškė, kaip spaudimo priemonę ir, kad ieškovo tikslas nėra gyventi ginčo bute, bet gauti didesnę kainą, nei sumokėjo varžytynėse, yra nesuprantamos, nepateisinamos ir visiškai nepagrįstos bei neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą šioje byloje.
14. Atsakovas J. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. 2024 m. sausio 8 d. įvykusiose buto dalies pardavimo varžytinėse, ¼ buto dalį įsigijo ieškovas. Vadovaujantis aktualiu Nekilnojamo turto išrašu ieškovui nuosavybės teise bute priklauso 7,68 kv. m gyvenamojo ploto dalis ir 4,93 kv. m negyvenamojo ploto dalis. Iš viso atsakovui nuosavybės teise priklauso 12,61 kv. m., ginčo buto. Šiuo metu vykstančiame kitame ginče dėl buto atidalinimo ir kompensacijos išmokėjimo atsakovas reikalauja iš atsakovo 45 750 Eur dydžio dalies kompensacijos už 12,61 kv. m., ploto dalį, nors dar 2024 m. sausio 8 d. įvykusiose buto dalies pardavimo varžytinėse, jis minėtą dalį įsigijo už 28 080 Eur sumą. Atsakovas viso ginčo metu reikalavo, kad jam būtų perduoti ginčo buto raktai, tuo tarpu Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas ginčą dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl buto raktų aiškiai pasisakė, kad, atsižvelgus į tai, jog ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą, atsižvelgus į tai, kad ieškovui priklauso tik maža dalis ginčo buto, taip pat atsižvelgus, į tai, kad ginčo butas yra atsakovo vienintelė gyvenamoji vieta, raktų perdavimas šiame ginčo etape nėra sprendžiamas, nes raktų perdavimas šiame etape sukeltų tik dar daugiau konfliktų. Tai reiškia, kad buto raktai ieškovui nėra perduoti ne savavališkai, kaip jis teigia, o vadovaujantis iki šiol galiojančiu Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. sprendimu.
14.2. Pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 4.75 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymą bei naudojimą, ir kartu nepažeidė procesinių normų, reglamentuojančių šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsakovas ginčo bute gyvena daugiau nei trisdešimt metų, o būtent ieškovas iš varžytinių įsigijo ¼ dalį buto 2024 m. vasario 7 d., todėl jis, prieš įsigydamas ¼ dalį buto iš viešųjų varžytynių, turėjo galimybę susipažinti su įsigyjamo buto išplanavimu, jo konkrečių patalpų plotais ir funkcine paskirtimi.
14.3. Jei atsakovas neteisėtus statybos veiksmus būtų atlikęs po ieškovo turto dalies įsigijimo, sutiktina, kad atsakovas būtų atsakingas prieš ieškovą nustačius neteisėtų veiksmų atlikimo faktą, tačiau šiuo atveju ieškovas teigia, kad neteisėta statyba buvo atlikta dar 2009 m., tuo tarpu jis turto dalį įsigijo 2024 m., žinodamas kaip atrodo turtas, pagal varžytinėse esančias pateiktas buto nuotraukas ir informaciją. Dėl to, net jei ir būtų buvęs nustatytas neteisėtų veiksmų atlikimo faktas, ieškovas kartu su atsakovu privalėtų neteisėtą statybą įteisinti kaip esami turto bendrasavininkai, kadangi vėliau įstojęs bendraturtis perima esamą faktinę daikto būklę su visais jos privalumais ir trūkumais. Kai asmuo tampa bendrasavininku po to, kai buvo atlikti tam tikri veiksmai su turtu (pvz., remonto darbai), teismų praktika ir logika rodo, kad jis perima turtą tokios būklės, kokia ji tuo metu yra su visais praeities sprendimais, trūkumais ar pagerinimais, kurių nebuvo galimybės iš anksto vertinti ar keisti.
14.4. Atsakovas dar kartą patvirtina, kad jokie neteisėti veiksmai ginčo bute nebuvo atlikti taip kaip teigia ieškovas. Tą patvirtina tiek eksperto pateikta išvada, tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktas atsiliepimas byloje, tą patį pažymėjo ir Panevėžio apygardos teismas 2025 m. liepos 2 d nutartimi: ,,tai gi, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas bute atliko paprastąjį remontą, kuriam statybos leidimas nebuvo reikalingas“.
14.5. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti esamų ginčų tarp tų pačių šalių kontekstą, nes tai yra neatskiriama aplinkybė, leidžianti nustatyti tikrąją šalių valią, proceso inicijavimo motyvus bei priežastinį ryšį tarp šalių veiksmų ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Dėl to ieškovo teiginys, kad kita nagrinėjama byla negali turėti jokios įtakos šiam klausimui, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis tiek CPK normoms, tiek teismų praktikos suformuotoms nuostatoms, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turi būti grindžiamas visų bylos aplinkybių visuma, o ne selektyviu jų vertinimu.
14.6. Pagal byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad ieškovas niekada neturėjo tikslo ginčo bute gyventi, turi kita gyvenamąją vietą, buto pagerinimo ar kitokių išlaidų dėl ginčo buto nėra patyręs, tačiau pareiškė nepagrįstą ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Tai suponuoja išvadą, kad tai buvo siekis ne atkurti savo pažeistas teises, o piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis inicijuojant nepagrįstą procesą atsakovui, su kuriuo vyksta ginčas dėl buto dalies atidalinimo ir kompensacijos išmokėjimo.
14.7. Atsakovas atsiliepimą į ieškinį su pridėtais įrodymais pateikė 2025 m. vasario 3 d., tačiau ieškovas ir toliau tęsė bylinėjimąsi, pateikė dubliką ir tik 2025 kovo 5 d., pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo, taigi ieškovo argumentai, kad ieškinys buvo atsiimtas, patenkinus jo alternatyvų reikalavimą, yra atmestinas kaip klaidingas, kadangi ieškovas tęsė bylinėjimąsi ir pateiktame dublike netgi suformulavo papildomus įpareigojimus atsakovui. Taigi ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų ne dėl to, jog ieškinys buvo pareikštas tinkamam atsakovui, tinkamu pagrindu ir atsakovas įvykdė juos, bet dėl kitų priežasčių, todėl bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovo patirtos išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovo, o priešingai, yra aiškus pagrindas priteisti atsakovo patirtas išlaidas iš ieškovo. Pirmos instancijos teismas tinkamai, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad, kai ginčas baigiamas nepriėmus teismo sprendimo, būtina atsižvelgti į procesinius šalių veiksmus, pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė atsakovui.
14.8. Būtent ieškovo procesiniai veiksmai, pareikštas be teisinio pagrindo ir faktiškai nepasvertas ieškinys, o vėliau ir jo atsisakymas lėmė atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad būtent ieškovo inicijuotas ir vėliau nutrauktas procesas objektyviai lėmė atsakovo patirtas išlaidas, todėl jos turi būti kompensuojamos Šalis, inicijavusi nepagrįstą ar neapdairų procesą ir taip sukėlusi kitai šaliai pareigą gintis, yra atsakinga už kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo procesinis elgesys šiuo atveju atitinka būtent tokį modelį, kad jis pats sukūrė būtinybę atsakovui patirti atstovavimo, dokumentų rengimo ir kitų procesinių veiksmų kaštus, todėl šios išlaidos pagrįstai ir teisėtai priskirtinos ieškovo atsakomybei.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo
17. Atsakovas J. K. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A‑396-544/2025 kopiją; 2) 2024 m. vasario 27 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S‑24-15-4879 kopiją; 3) 2024 m. gruodžio 13 d. sienos konstrukcijos vertinimą; 4) nuotrauką, fiksuojančią patalpą; 5) komercinį pasiūlymą; 6) Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-385-368/2025 kopiją; 7) 2026 m. sausio 5 d. liudijimą; 8) atsakovo el. laiškas ieškovui.
18. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (CPK 338 straipsnis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį, nustatė, kad atsakovo kaip naujai teikiami duomenys yra gauti dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, be to, dalį teikiamų rašytinių įrodymų sudaro teismų procesiniai sprendimai, prie kurių prieigą turi ir pats teismas, tuo tarpu kita dalis teikiamų rašytinų įrodymų jau yra byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsakovo teikiamus rašytinius įrodymus atsisako priimti.
Dėl ginčo esmės
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo atsisakymu nuo ieškinio užbaigtoje civilinėje byloje iš ieškovo atsakovo naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas M. S. 2024 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. K. dėl savavališkos statybos (savavališko rekonstravimo) padarinių pašalinimo – ginčo buto atstatymo į buvusią padėtį, atitinkančią buto patalpų 1992 m. sausio 6 d. planą, t. y. ginčo buto balkono nuo kambario, plane pažymėto indeksu 20‑4, atskyrimo, įrengiant teisės aktų reikalavimams atitinkančias šio kambario duris bei langą į balkoną. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui priklauso ¼, o atsakovui priklauso ¾ dviejų kambarių buto, kurio bendras plotas 50,44 kv. m., gyvenamasis plotas 30,73 kv. m., t. y. ieškovui priklauso 12,61 kv. m. bendro ploto ir 7,68 kv. m. gyvenamojo ploto, o atsakovui priklauso 37,83 kv. m. bendro ploto ir 23,05 kv. m. gyvenamojo ploto. Ieškovas dalį ginčo buto yra įgijęs 2024 vasario 7 d. iš varžytynių, tuo tarpu atsakovas nuosavybės teises į ¾ buto įgijo 2023 m. gegužės 25 d. pagal paveldėjimo teisės liudijimą.
22. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, nurodė, kad siekiant užkirsti kelią ateityje kilti šalių ginčams dėl bendro ginčo buto valdymo ir naudojimosi juo, jis yra iniciavęs naudojimosi ginčo butu nustatymo tvarką teismine tvarka. Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla (dabartinis jos Nr. e2-1389-989/2026), kurios nagrinėjimo metu ieškovui paaiškėjo, kad ginčo bute yra įstiklintas balkonas, kurio plotas yra apie 4,37 kv. m. ir kuris yra apjungtas (sujungtas) į vientisą patalpą su ginčo buto kambariu, plane pažymėtu indeksu 20-4. Ieškovas teigė, kad tokiu būdu ginčo bute buvo suformuota bendra patalpa, demontavus kambario, plane pažymėto indeksu 20-4, duris į balkoną, dalį sienos ir tokiu būdu padidintas nurodyto kambario plotas, tačiau nauji kadastriniai matavimai neatlikti, ginčo buto vidaus patalpų išplanavimo pokyčiai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Atsakovas ginčo buto rekonstravimo statybos darbus, t. y. buto balkono apjungimą (sujungimą) su butu atliko savo nuožiūra dar 2009 m., tačiau teisės aktų nustatyta tvarka buto rekonstravimo projektas parengtas ir suderintas nebuvo (nėra), buto rekonstravimą (statybą) leidžiančio dokumento taip pat nėra, kitų daugiabučio gyvenamojo namo savininkų sutikimai negauti ir pan. Ieškovas ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovo ginčo butui rekonstravimo darbai yra atlikti neteisėtai ir toks jo rekonstravimas (sujungus butą su balkono patalpa) teisės aktų nustatyta tvarka nėra įteisintas iki šiol, o tokia jo statyba laikoma savavališka ir šie buto savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinami.
23. Atsakovas J. K. prašė ieškovo ieškinį atmesti, t. y. nesutiko su ieškovo įrodinėjama aplinkybe, kad ginčo bute atlikti darbai – balkono patalpos sujungimas su ginčo buto kambariu, demontavus juos skiriantį langą ir duris, yra savavališka statyba, kuri turėjo būti privalomai įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, gyvendamas su šiuo metu jau mirusia sutuoktine, siekė savo gyvenamą būstą prižiūrėti ir atnaujinti, todėl buvo nuspręsta palaipsniui atnaujinti virtuvės, miegamojo, svetainės baldus, patalpas perdažyti, pakeisti kambario ir balkono patalpą jungiančius langus, atnaujinti grindis, tačiau ginčo buto sienos, laikančiosios konstrukcijos, šildymo sistemos niekada nebuvo keičiamos ar pertvarkytos, t. y. nebuvo atlikti jokie esminiai konstrukcijų, šildymo sistemų pakeitimai, kurie galėtų būti priskirti prie kapitalinių remonto darbų. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ginčo bute atlikti darbai yra priskirtini prie statinio paprastojo remonto darbų. Tuo tarpu ieškovui, dar iki ieškinio šioje byloje pareiškimo, t. y. iš varžytinių įsigyjant ginčo buto dalį, aiškiai buvo žinoma apie atliktus atitinkamus ginčo buto pertvarkymus. Atsakovas taip pat pateikė duomenis, kad atsiliepimo į ieškinį pateikimo dieną, durys bei langas, skiriantys balkono ir kambario patalpą ginčo bute, jau yra įdėti.
24. Ieškovas M. S. 2025 m. kovo 5 d. pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio, kuriame nurodė, kad po ieškinio pareiškimo teisme paaiškėjus, jog atsakovas ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką) dėl ginčo buto savavališkos statybos (savavališko rekonstravimo) padarinių pašalinimo patenkino – atstatė ginčo butą į buvusią padėtį, atitinkančią buto patalpų 1992 m. sausio 6 d. planą, t. y. atskyrė ginčo buto balkoną nuo kambario, plane pažymėto indeksu 20-4, įrengiant teisės aktų reikalavimams atitinkančias šio buto kambario duris ir langą į balkoną, byloje neliko ginčo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė. Teismas, be kita ko, nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 3 415,50 Eur (3 388 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos + 27,50 Eur žyminis mokestis) argumentuodamas tuo, jog ieškovas ieškinio atsisakė atsakovui įvykdžius ieškinio reikalavimus. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2025 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-385-368/2025 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tinkamai neįvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, šalių procesinio elgesio, ar ieškovui kreipiantis į teismą su ieškiniu atsakovas buvo atlikęs ieškinyje nurodytus veiksmus, dėl kurių būtų pažeidžiamos ieškovo kaip ginčo buto bendrasavininko teisės ginamos ieškinyje, t. y. nevertino, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, ar ieškovas inicijuodamas procesą buvo apdairus ir rūpestingas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tinkamai įvertinti, kuriai iš šalių turi tekti atsakomybė dėl proceso, turi būti nustatyta, ar ieškinys galėjo būti pateiktas jau atsakovui sumontavus kambaryje balkono duris ir langą.
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas proceso šalių bylos nagrinėjimo metu turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ieškovo atsisakymu nuo ieškinio užbaigtoje civilinėje byloje, nustatė, kad ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų ne dėl to, jog ieškinys buvo pareikštas tinkamam atsakovui, tinkamu pagrindu ir atsakovas įvykdė ieškiniu pareikštus reikalavimus, bet dėl kitų priežasčių. Dėl to pirmosios instancijos tesimas sprendė, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltės ir jos negali būti priteisiamos iš atsakovo, bet, priešingai, yra pagrindas priteisti atsakovo patirtas išlaidas iš ieškovo. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 2 984 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas (apeliantas) M. S., nesutikdamas su šioje nutartyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio atsisakymo priežasčių ir tuo pagrindu atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, pateikė atskirąjį skundą.
26. Neginčytina, kad bylinėjimosi išlaidos yra neatsiejama ginčų sprendimo teisme dalis. Bylinėjimosi išlaidų taisyklės, įtvirtintos CPK VIII skyriuje, be kita ko, nustatančios su bylinėjimosi išlaidomis susijusias teismo pareigas, yra imperatyvaus pobūdžio. Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, kokios teisės normos turi būti taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, patikrinti byloje dalyvaujančių asmenų patirtų ir (ar) prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžio atitiktį įstatymui, įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir gali būti atlyginamos, ir, laikydamasis CPK įtvirtintų taisyklių, jas paskirstyti, priimdamas sprendimą dėl bylos esmės arba baigdamas bylą nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (pavyzdžiui, bylą nutraukiant ar ieškinį paliekant nenagrinėtą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2022).
27. CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė atsisakyti ieškinio, numatanti, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę pasinaudoti ieškinio atsisakymo institutu. Tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukia (CPK 140, 294 straipsniai). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (ar jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
28. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ieškinio padavimą ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
29. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
30. Taigi, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, teismo procesinio sprendimo priėmimas nutraukti bylą nereiškia bylos išnagrinėjimo iš esmės konkrečios proceso šalies naudai ir neturi lemiamos reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Šiuo atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, yra reikšmingas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek ieškinio atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovui pareiškus atsisakymą nuo atsakovo atžvilgiu pareikšto ieškinio reikalavimų dėl savavališkos statybos (rekonstravimo) padarinių pašalinimo, ginčas byloje kilo dėl tokio atsisakymo priežasčių ir bylos nagrinėjimo metu proceso šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas teigia, kad atsakovui kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikus duomenis apie tai, jog jis atstatė ginčo butą į buvusią padėtį, t. y. atskyrė ginčo buto balkoną nuo kambario, įrengiant teisės aktų reikalavimams atitinkančias šio kambario duris ir langą į balkoną, ieškinio reikalavimai buvo patenkinti ir dėl to atsakovas turi atlyginti jo bylos nagrinėjimo metu turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovas su tokia ieškovo pozicija nesutinka, nurodydamas, kad jis nėra pripažinęs ieškinio ir niekada nesutiko su ieškovo pozicija, jog ginčo buto pertvarkymo darbai yra savavališka statyba, o durų ir lango užsakymo procesai buvo pradėti dar iki ieškovo ieškinio pateikimo teismui, todėl būtent ieškovas yra atsakingas dėl kilusio teisminio proceso ir turi atlyginti jo bylos nagrinėjimo metu turėtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Pažymėtina, kad ieškinio dalykas yra atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, konkrečiai nukreiptas į asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai įsiformuluotas reikalavimas. Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).
33. Taigi kiekvienas asmuo gali pasirinkti kaip ginti savo pažeistas teises bei kreiptis į teismą teisminės gynybos ar ne (CPK 5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės, dėl to, kad atsakovas ginčo bute yra demontavęs balkono patalpą ir kambarį skiriančias duris bei langą, pateikė teismui ieškinį, reikalaudamas pašalinti savavališkos statybos padarinius – atstatyti ginčo butą į buvusią padėtį, t. y. atskirti buto balkoną nuo kambario, įrengiant kambario (balkono) duris ir langą į balkoną. Ieškovas laikėsi pozicijos, jog ginčo bute atlikti pertvarkymo (balkono patalpos ir ginčo butą skiriančių durų bei lango demontavimo) darbai yra savavališka statyba, tuo tarpu atsakovas su tuo kategoriškai nesutiko, nurodydamas, jog ginčo bute tebuvo atliktas paprastasis remontas. Tokios pozicijos atsakovas laikosi iki šiol. Ieškovui pareiškus atsisakymą nuo ieškinio, byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, taigi, nebuvo įvertinta ir ieškovo ieškiniu atsakovui pareikštų materialiųjų reikalavimų teisėtumas bei pagrįstumas. Nutraukus procesą, byloje nebuvo konstatuotas nei atsakovo atliktų ginčo buto pertvarkymų darbų (ne)teisėtumas, nei kokie nors neteisėti atsakovo veiksmai, kaip tą ieškiniu siekė įrodyti ieškovas. Byloje duomenų apie atitinkamų kompetentingų institucijų konstatuotą savavališką statybą ginčo bute taip pat nėra. Dėl to tai, kad atsakovas ginčo bute įstatė balkono patalpą ir kambarį skiriančias duris bei langą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vienareikšmiai nereiškia ieškiniu pareikštų reikalavimo patenkinimo ir atsakovo kaltės dėl inicijuoto teisminio proceso ir jo metu susidariusių bylinėjimosi išlaidų.
34. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad kiekvienas proceso dalyvis, kreipdamasis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynybos, turi elgtis apdairiai ir rūpestingai. Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo ieškinio ar nepagrįstai iniciavus teisminį ginčą, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvius ginčų sprendimo būdus arba įvykdyti prievolę savanoriškai neinicijuojant ginčo teisme.
35. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas kartu su atsiliepimu 2025 m. vasario 3 d. pateikė fotonuotrauką, iš kurios matyti, jog ginčo bute balkono patalpą nuo kambario skiriančioje ertmėje yra įstatyta balkono durys ir langas (nuotraukos data 2025 m. sausio 30 d.). Nors kaip pats ieškovas teigia, jog tokiu būdu atsakovas patenkino jo ieškinio reikalavimus, tačiau, turėdamas tokius duomenis, ieškovas atsisakymo nuo ieškinio neteikė ir toliau tęsė teisminį procesą, pateikdamas teismui dubliką, t. y. nelaikė, kad ieškiniu pareikšti reikalavimai yra visiškai įvykdyti. Atsakovas į bylą taip pat yra pateikęs duomenis, patvirtinančius, kad ginčo bute sumontuoti durys ir langas buvo užsakyti dar 2024 m. spalio 7 d., kai tuo tarpu nagrinėjama civilinė byla ieškovo inicijuota 2024 m. gruodžio 6 d.. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas neinformavo jo apie ginčo bute atliktus savavališkos statybos (rekonstravimo) padarinių pašalinimo darbus, todėl jam negalėjo būti apie tai žinoma. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovo argumentai stokoja pagrįstumo ir savaime neįrodo atsakovo atsakomybės dėl kilusio teisminio proceso. Kita vertus, ir pats ieškovas, prieš inicijuodamas teisminį procesą, pirmiausiai nesiėmė jokių veiksmų, siekiant išspręsti kilusį ginčą ne teismine tvarka.
36. Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad atsakovas jo į ginčo būtą neįsileido ir su juo nebendradarbiavo. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas dar 2024 m. lapkričio 16 d. lankėsi ginčo bute. Be to, kaip yra nurodęs ieškinyje, ieškovui apie galimai jo pažeistas teises dėl lango ir durų demontavimo ginčo bute paaiškėjo kitos civilinės bylos dėl šio buto naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėjimo metu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovas 2024 m. balandžio 11 d. yra kreipęsis į teismą su ieškiniu atsakovui dėl ginčo buto naudojimosi tvarkos nustatymo (civilinė byla Nr. e2-1389-989/2026). Nurodytoje byloje ieškovas 2024 m. lapkričio 28 d. teismui taip pat teikė patikslintą ieškinį, pareikšdamas reikalavimus ir dėl ginčo būto savavališkos statybos pašalinimo, tačiau teismui juos atsisakius priimti, ieškovas juos pateikė atskiroje byloje (2024 m. gruodžio 6 d.). Taigi aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ginčo bute, prieš tai pats nebandęs ginčo išspręsti ne teismo tvarka. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad, prieš inicijuodamas šią civilinę bylą, ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą su reikalavimu pašalinti, jo teigimu, esamus pažeidimus, o atsakovas būtų atsisakęs tai padaryti, ar ieškovas būtų siekęs ginčą išspręsti kitu būdu. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovas, inicijuodamas šį teisminį procesą elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nesiaiškino tikrosios faktinės situacijos, o tai lėmė nepagrįstą bylinėjimąsi ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kaip tą pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas.
37. Ieškovas atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S‑385-368/2025 padarytus išaiškinimus ir konstatuotą faktą, kad viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių sprendžiant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis yra ta, kad ieškovui kreipiantis į teismą ieškiniu atsakovas buvo atlikęs ieškinyje nurodytus veiksmus. Tačiau, kaip matyti iš ieškovo akcentuojamos nutarties turinio, joje nėra konstatuoti ar nustatyti konkretūs atsakovo atlikti veiksmai, nurodyti ieškinyje, o tik apibrėžtos aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas turėjo iš naujo įvertinti. Taigi spręsti, kad tokia nutartis savaime patvirtina ieškovo teiginius apie atsakovo atliktus veiksmus, patenkinant jo ieškinį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančius duomenis ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, kad dėl teisminio proceso inicijavimo ir tęstinumo atsakomybė tenka pačiam ieškovui. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, skundžiamos nutarties turinį bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo daryti priešingos išvados.
38. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
39. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo M. S. atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
40. Ieškovo M. S. atskirojo skundo netenkinus, jis neįgijo teisės į jo apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokiu atveju teisę į apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovas J. K. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą parengimas (reg. Nr. DOK-5450).
41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudarytų 971,04 Eur (Rekomendacijų 7., 8.16. punktai: 2 427,60 Eur x 0,4)) ir yra pagrįstos, todėl, netenkinus atskirojo skundo, šios išlaidos yra priteisiamos iš ieškovo atsakovo naudai.
42. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos nesusidaro, todėl jų atlyginimo klausimas valstybei nėra sprendžiamas ir plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.