Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui J. K. dėl savavališkos statybos (savavališko rekonstravimo) padarinių pašalinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Vilnius“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. S. ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovą J. K. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), savavališkos statybos (savavališko rekonstravimo) padarinius – atstatyti butą į buvusią padėtį, atitinkančią buto patalpų 1992-01-06 planą, t. y. atskirti buto balkoną nuo kambario, plane pažymėto indeksu 20-4, įrengiant teisės aktų reikalavimams atitinkančias šio buto kambario duris ir langą į balkoną; arba alternatyviai leisti atsakovui J. K. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti Buto savavališką statybą (rekonstravimą), dėl kurios butas buvo (yra) neteisėtai apjungtas (sujungtas) su buto balkonu, t. y. parengti bei suderinti visą reikalingą ir teisės aktuose numatytą statybos projektinę dokumentaciją bei įpareigoti pakitusius buto kadastrinius duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; 2) teismo sprendimo dėl įpareigojimo atstatyti butą į buvusią padėtį atveju atsakovui J. K. teismo sprendimo šioje dalyje nustatytu terminu neįvykdžius, priteisti iš atsakovo J. K. po 50 Eur baudos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo ieškovui M. S.; arba alternatyviai teismo sprendimo dėl buto savavališkos statybos (rekonstravimo) įteisinimo leidimo suteikimo atveju atsakovui J. K. teismo sprendimo šioje dalyje nustatytu terminu neįvykdžius, priteisti iš atsakovo J. K. vienkartinę 3000 Eur dydžio baudą ieškovui M. S. bei įpareigoti atsakovą J. K. nuo teismo sprendimu nustatyto termino įteisinti buto savavališką statybą (rekonstravimą) pasibaigimo momento per 30 dienų pašalinti buto savavališkos statybos (savavališko rekonstravimo) padarinius – atstatyti butą į buvusią padėtį, atitinkančią buto patalpų 1992-01-06 planą, o atsakovui J. K. tokių veiksmų neatlikus, t. y. neatstačius buto į buvusią padėtį, atitinkančią patalpų 1992-01-06 planą, priteisti iš atsakovo J. K. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) baudos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško teismo sprendimo dalyje dėl įpareigojimo atstatyti butą į buvusią padėtį visiško įvykdymo ieškovui M. S.; 3) priteisti iš atsakovo J. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui M. S..

2. Nurodė, kad atsakovas Bute suformavo bendrą patalpą, demontavus duris į balkoną ir dalį sienos, tokiu būdu padidindamas nurodyto kambario plotą. Pažymėjo, kad tokiems veiksmas reikėjo Buto rekonstravimo leidžiančio dokumento ir daugiabučio gyvenamojo namo administruojančios bendrovės (UAB ,,Mano būstas“) sutikimo. Buto laikančiosios konstrukcijos niekada nebuvo demontuotos.

3. Atsakovas J. K. atsiliepime į ieškinį prašė: 1) ieškovo M. S. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 2) vadovaujanti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 1 dalimi už ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ieškovui M. S. paskirti 5 000 eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui, t. y. atsakovui J. K.; 3) priteisti iš ieškovo atsakovo J. K. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atlikti remonto darbai yra priskirti prie paprastojo remonto darbų, kuriems atlikti jokio statybos leidžiančio dokumento nereikėjo. Inspekcijos pateiktas atsiliepimas į bylą liudija, kad Bute atlikti darbai priskirtini prie statinio paprastojo remonto darbų. Pažymėjo, kad pastato bendro naudojimo objektams neteisėtų pažeidimų nebuvo padaryta, taip pat, kad Buto planas atitinka Bute esančią faktinę situaciją ir jokių neteisėtų padarinių šalinti nereikia.

4. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į ieškinį prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nepatiria nuostolių ir bylos baigtis neturės įtakos bendrovės teisėms ar pareigoms.

5. Trečiais asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į ieškinį prašė dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo spręsti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais bei teismų praktika, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

6. Ieškovas 2025 m. kovo 5 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė: 1) priimti ieškovo M. S. ieškinio atsisakymą; 2) grąžinti ieškovui M. S. 82,50 Eur žyminio mokesčio; 3) išspręsti patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimą ir priteisti iš atsakovo J. K. 3 415,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. 27,50 Eur žyminio mokesčio ir 3 388 Eur (2800 Eur + 588 Eur PVM) išlaidų advokato pagalbai apmokėti; 4) nutraukti civilinę bylą.

7. Nurodė, kad po ieškinio pareiškimo teisme paaiškėjo, kad atsakovas ieškovo reikalavimą (ieškinio dalyką) dėl Buto savavališkos statybos (savavališko rekonstravimo) padarinių pašalinimo patenkino – atstatė Butą į buvusią padėtį, atitinkančią Buto patalpų 1992-01-06 planą, t. y. atskyrė Buto balkoną nuo kambario, plane pažymėto indeksu 20-4, įrengiant teisės aktų reikalavimams atitinkančias šio Buto kambario duris ir langą į balkoną. Byloje neliko ginčo dalyko, todėl ieškovas ieškinio atsisako. Pažymėjo, kad byloje ieškinio atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys, todėl dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo yra kaltas atsakovas ir jam tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. nutartimi priėmė ieškovo M. S. atsisakymą nuo ieškinio; civilinę bylą Nr. e2-2951-1014/2025 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-25702-2024-3) pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui J. K. dėl savavališkos statybos (savavališko rekonstravimo) padarinių pašalinimo, tretieji asmenys: UAB „Mano Būstas Vilnius“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nutraukė; priteisė iš atsakovo J. K. ieškovui M. S., 3 415,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovui M. S. 82,50 Eur žyminio mokesčio dalį.

9. Teismas atsižvelgęs, kad atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu, bet vėliau patenkino ieškinio pagrindinį reikalavimą, įvertinęs tai, jog ieškovo patirtos išlaidos yra protingos, proporcingos, o išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija įtvirtinto rekomendacinio dydžio, sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo J. K. visas ieškovo M. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 3 388,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 27,50 Eur žyminio mokesčio dalį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu atsakovas J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2951-1014/2025 dalyje, kurioje nuspręsta priteisti iš atsakovo J. K. ieškovo M. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas; ieškovui M. S. atsisakius ieškinio priteisti iš ieškovo M. S. atsakovo J. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovas kartu su UAB ,,Mano būstas“ atstovu – inžinieriumi 2025 m. kovo 5 d. atliko Buto kambario ir balkono apžiūrą. Buto apžiūra atlikęs UAB „Mano būstas“ atstovas patvirtino, kad esama situacija atitinka buto patalpų 1992 m. sausio 6 d. planą, siena nėra demontuota, langas ir durys jungiančios kambario ir balkono patalpą yra sumontuotos kaip numato buto patalpų planas. Tą pačia dieną, ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

10.2. Pažymi, kad teismas skundžiama nutartimi bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteisdamas ieškovui neįvertino tiek ieškovo ieškinyje reiškiamų aplinkybių ir reikalavimų, tiek atsakovo nesutikimo motyvų ir pateiktų įrodymų.

10.3. Per visą proceso eigą atsakovas niekada nebuvo nesąžiningas, o kad tarp šalių yra konfliktiniai santykiai ir vyksta ginčas dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo tai jokiu būdu nesuponuoja atsakovo procesinių veiksmų nesąžiningumo šioje byloje dėl kurio galėtų būti taikoma bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimtis.

10.4. Mano, kad ieškovo argumentai, kad ieškinio atsisakymą nulėmė atsakovo veiksmai, tiek skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės yra klaidinančios. Vertina, kad ieškovo ieškinio atsisakymą nulėmė ne atsakovo veiksmai, o atsakovo pateikti įrodymai dėl ieškinio nepagrįstumo, trečiųjų asmenų pateikti atsiliepimai, bei 2025 m. kovo 5 d. atliktos apžiūros metu UAB ,,Mano būstas“ inžinieriaus patvirtinimas, kad Buto patalpa (kambarys ir balkonas) atitinka buto patalpos planą. Pažymi, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reiškia, kad ginčas išsprendžiamas atsakovo naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos ne ieškovo, o atsakovo naudai. Atsakovas viso bylos proceso metu laikėsi pozicijos, jog civilinė byla turėtų būti nutraukiama dėl ieškinio nepagrįstumo, todėl mano, kad atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas iš ieškovo laikytinas sąžiningu bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymas.

10.5. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas 2025 m. kovo 5 d. pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė savo patirtų bylinėjimosi išlaidų sudėtį, nurodydama, kad 100 Eur dydžio suma (neįskaičiuotas PVM) buvo patirtas atstovaujant teisme, nors pasirengimas nagrinėti byla vyko paruošiamųjų dokumentu būdu, o ne žodiniu būdu teismo posėdžiuose, todėl minėtos išlaidos net negalėjo būti įtraukiamos į bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžė, kad atsakovas nurodė, kad patyrė 800 Eur dydžio (neįskaičiuotas PVM) dubliko parengimo išlaidas, nors po dubliko priėmimo praėjus tik keturioms darbo dienoms ieškovas iškart pateikė prašymą dėl pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, kurio išlaidas irgi priskaičiavo prie bylinėjimosi išlaidų. Yra įsitikinęs, kad skundžiama nutartimi nepagristai ieškovui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Vertina, kad ieškovo pateiktos bylinėjimosi išlaidos parodo ieškovo kaip procesinės šalies nesąžiningumą procese.

10.6. Pažymi, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas nevertino, kad atsakovas savo pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Vertina, kad teismas nutartimi išsprendė klausima iš esmės nespręsdamas atsakovo patirtu bylinėjimo išlaidu atlyginimo klausimo taip padarydamas procesinį pažeidimą. Mano, kad teismas privalo apsvarstyti abiejų šalių pateiktus įrodymus bei argumentus ir dėl jų pareikšti pagrįstus motyvus. Vertina, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti bylinėjimosi išlaidu paskirstymo išimtį ir ieškovui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.7. Nurodo, kad kartu su atskiruoju skundu pateiktas langų gaminimo bendrovės UAB ,,Balt-haus LT“ 2024 m. spalio mėnesi atsakovui pateiktas komercinis pasiūlymas patvirtina, kad durų ir lango užsakymo procesai buvo pradėti iki ieškovas pateikė ieškinį ir atsakovas niekada nesiekė neteisėtai sujungti balkono patalpos su kambario patalpa, išgriaunant sienos konstrukciją ir duris – priešingai ėmėsi veiksmų langus ir duris pakeisti naujais.

11. Ieškovas M. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo; palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartį dalyje bylinėjimosi išlaidų nepakeistą; priteisti iš atsakovo J. K. visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui M. S.. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atskirajame skunde atsakovo nurodytos aplinkybės yra jo samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Vertina, kad atskirajame skunde atsakovas nenurodė jokių išsamių teisinių argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių nutarties dalyje dėl ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų neteisėtumą ir nepagrįstumą.

11.2. Tai, kad atsakovas Bute savavališkai atliko rekonstravimą iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. patvirtina 2023 m. rugpjūčio 30 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. VS-2023/08-1, kuriame turto vertintojo užfiksuota, kad Bute yra įstiklintas balkonas, kuris apjungtas su kambariu – suformuota bendra patalpa, demontavus duris bei dalį sienos ir taip padidintas kambario bendras plotas. Nauji kadastriniai matavimai neatlikti, buto vidaus patalpų išplanavimo pokyčiai Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti (Ekspertizės akto 16 psl. 2-a pastraipa). Taip pat Ekspertizės akte esančios fotonuotraukos (Ekspertizės akto 19 ir 20 psl.) Buto 11,85 m2 ploto kambario, plane pažymėto indeksu 20-4, sujungimą su Buto balkonu, kurio plotas apie 4,37 m². Pažymi, kad 2024 m. lapkričio 16 d. Buto apžiūros metu atsakovas nurodė, kad Buto rekonstravimo veiksmus atliko dar 2009 metais.

11.3. Pažymi, kad atsakovas, gavęs 2024 m. gruodžio 6 d. ieškinį ir žinodamas, jog yra atlikęs Buto savavališką rekonstravimą, su ieškiniu nesutiko ir tik vėliau galutinai patenkino pagrindinį ieškovo reikalavimą po ieškinio pareiškimo teisme bei pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, t. y. 2025 m. kovo 2 d. Byla užbaigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl daro išvadą, jog ieškinio atsisakymą nulėmė atsakovo netinkamas elgesys. Mano, kad pats atsakovas savo valia, nesąžiningu elgesiu ir tokiais procesiniais veiksmais nebuvo apdairus bei rūpestingas ir tokiu būdu prisiėmė visas rizikas dėl šios bylos baigties ieškovui pareiškus ieškinį teisme ir kartu dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų turinio bei apimties ir dėl jų paskirstymo.

11.4. Nesutinka su atsakovo argumentais dėl priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos. Pažymi, kad 3498 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro: 200 Eur – už teisines konsultacijas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ypatumų; už pateiktų duomenų ir papildomų duomenų surinkimą, jų įvertinimą ir teisinės išvados (galimų sprendinių) dėl atsakovo prievolių dėl bendro Buto atstatymo į buvusią padėtį, tinkamumo įvertinimo pateikimą; 1 600 Eur – už ieškinio bei jo priedų parengimą ir pateikimą teismui; 800 Eur – už dubliko parengimą ir pateikimą atsakovui; 100 Eur – už pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo bei jo priedų parengimą ir pateikimą teismui; 100 Eur – už atstovavimą teisme; 110 Eur – žyminis mokestis.

11.5. Nurodo, kad atsakovas ieškovo į Butą neįsileido ir tokiu būdu užkirto kelią apžiūrėti Butą (šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2025 m. kovo 2 d. vaizdo įrašas), taip pat nepranešė ieškovui apie ketinimus pašalinti Buto savavališko rekonstravimo padarinius, nesiekė šalių ginčo išspręsti neteismine tvarka ir kt.), todėl dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo yra kaltas išskirtinai atsakovas ir jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovo atstovo advokato V. G. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 500 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų specifikaciją; advokato V. G. parengtą teisinių paslaugų specifikaciją; 2025 m. kovo 14 d. pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) dėl 2 500 Eur, kuriuo patvirtinama, kad atsakovas sumokėjo advokatui už suteiktas teisines paslaugas; UAB Balt-haus LT 2024 m. spalio 7 d. komercinį pasiūlymą dėl langų Buto ginčo patalpai.

14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

15. Atsižvelgus, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės pateikti minėtų naujų įrodymų ir šie įrodymai yra reikšmingi bylai, apeliacinės instancijos teismas priima šiuose naujus įrodymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovui atsisakius ieškinio

16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

18. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).

19. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 46 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reikia įvertinti: i) priežastis, kodėl byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; ii) tai, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje buvo priimtas procesinis sprendimas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės; iii) tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, spręstinas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4, 3 dalys, CPK 3 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-933/2025 34 punktą).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022 51 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo vertino kad atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu, bet vėliau patenkino ieškinio pagrindinį reikalavimą, ir padarė išvadą, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad ieškovo ieškinio atsisakymą nulėmė ne atsakovo veiksmai, o atsakovo pateikti įrodymai dėl ieškinio nepagrįstumo, trečiųjų asmenų pateikti atsiliepimai, bei 2025 m. kovo 5 d. atliktos apžiūros metu UAB ,,Mano būstas“ inžinieriaus patvirtinimas, kad Buto patalpa (kambarys ir balkonas) atitinka buto patalpos planą.

25. Iš kartu su ieškinio priedais pateikto 2023 m. rugpjūčio 30 d. Rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto matyti, kad akte esančiose nuotraukose yra fiksuota, jog Buto balkonas yra įstiklintas, o kambarys su balkonu yra sujungtas, pašalinus langą ir balkono duris, taip suformuojant bendrą patalpą (Ekspertizė akto 19–20 lapai). Taip pat Ekspertizės akto 2.5.3 punkte nurodyta, kad Bute yra įstiklintas balkonas, kuris apjungtas su kambariu – suformuota bendra patalpa, demontavus duris bei dalį sienos ir taip padidintas kambario bendras plotas.

26. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Buto langų keitimas yra prilyginamas paprastam remontui ir statybos darbų leidimas nėra reikalingas. Taip pat nurodė, kad Buto kambaryje langai ir durys skiriančios balkono ir kambario patalpą jau yra įdėtos. Kartu su atsilipimu pateikė įrodymus, patvirtinančius faktą, kad Buto kambarį su balkonu skiriančioje erdvėje yra įdėtos stiklinės durys ir langas (atsiliepimo priedas Nr. 9). Taip pat kartu su atsiliepimu pateiktame 2024 m. gruodžio 13 d. konstrukcijų vertinimo akte nurodyta, kad: 1) laikančiosios statinio konstrukcijos, skiriančios balkono erdvę ir kambarį (pažymėtą indeksu 20-4), atitinka 1992-01-06 buto plane užfiksuotą laikančiųjų pastato konstrukcijų išdėstymą; konstrukcijų forma ir konstrukcinės charakteristikos yra nepakitusios, lyginant su plane pateikta informacija. Pateiktas galutinė išvada, kad Bute balkono patalpos ir kambarį skiriančios statinio laikančiosios konstrukcijos nebuvo pašalintos, demontuotos, pertvarkytos ar kitaip susilpnintos. Jos atitinka patalpos (Buto) planą ir atlieka savo funkciją numatytame originaliame pastato projekte.

27. Pažymėtina, kad atsiliepimą į ieškinį pateikusi Inspekcija patvirtino, jog ginčas tarp ieškovo ir atsakovo kilo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Buto paprastojo remonto darbų teisėtumo.

28. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 (toliau – STR 1.07.01:2002 ) (redakcija galiojusi galimo balkono remonto metu) 2 punkte numatyta, kad Statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, statinio remontą, statinio griovimą bei nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkymo statybos darbus yra privalomas, išskyrus: <...> 2.2. statinio paprastąjį remontą (kai šis remontas vykdomas saugomose teritorijose, Reglamento 42 punkte nurodytais atvejais reikalingi jame nurodyti raštiški pritarimai ) <...>.

29. Tai gi, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas Bute atliko paprastąjį remontą, kuriam statybos leidimas nebuvo reikalingas. Taip pat atsakovas jau atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Buto kambarį su balkonu skiriančioje erdvėje yra įdėtos stiklinės durys ir langas, o Bute balkono patalpos ir kambarį skiriančios statinio laikančiosios konstrukcijos nebuvo pašalintos, demontuotos, pertvarkytos ar kitaip susilpnintos.

30. Ieškovas susipažinęs su atsakovo pateiktais kartu su atsiliepimu į ieškinį argumentais ir įrodymais, pateikė dubliką, kuriame kėlė klausimą dėl naudojimosi ieškovui priklausančia Buto dalimi, balkono apšiltinimo, paprašė teismo išsireikalauti iš atsakovo Buto kambario durų ir lango įsigijimą patvirtinančius dokumentus, rangos darbų sutartį, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, įrodymus, patvirtinančius, kad atsiskaitė su rangovu už Buto rangos darbus, motyvuodamas, kad atsakovui neatsiskaičius už šiuos darbus, rangos darbus atlikęs asmuo, turės teisę pareikalauti atsiskaityti už Butui atliktus rangos darbus ne tik iš atsakovo, bet ir iš ieškovo. Taip pat paprašė leisti apžiūrėti ginčo kambarį. Nurodė, kad pasitvirtinus aplinkybei dėl faktiškai atlikto Buto atstatymo į buvusią padėtį, įrengiant Buto kambario, pažymėto plane indeksu 20-4, duris ir langą į balkoną, ieškovas pasinaudos CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise atsisakyti ieškinio.

31. Iš ieškovo pateikto pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo ir pateikto vaizdo įrašo, nustatyta, kad ieškovas tik atlikęs Buto ginčui aktualaus kambario apžiūrą, pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo visiškai nevertino atsakovo pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, jog kambarį ir balkoną skiriančioje erdvėje yra įstatytos durys ir langas, todėl skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuri nėra pagrįsta jokiais motyvais, kad atsakovas nesutiko su ieškinio pagrindu, bet vėliau patenkino ieškinio pagrindinį reikalavimą.

33. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmingų aplinkybių, šalių procesinio elgesio, ar ieškovui kreipiantis į teismą ieškiniu atsakovas buvo atlikęs ieškinyje nurodytus veiksmus, dėl kurių būtų pažeidžiama ieškovo kaip Buto bendrasavininko teisės ginamos ieškinyje, t. y. nevertino, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, ar ieškovas inicijuodamas procesą buvo apdairus ir rūpestingas.

34. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išskirtinai rėmėsi tik ieškovo išreikšta pozicija, kad visos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai sąlygotos atsakovo elgesio, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nuo jam pareikšto ieškinio, gynėsi nurodydamas ir pateikdamas įrodymus, kad Buto kambaryje su balkonu yra įstatytos durys ir langas.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad įvertinti kuriai iš šalių turi tekti atsakomybė dėl proceso, turi būti nustatyta, ar ieškinys galėjo būti pateiktas jau atsakovui sumontavus kambaryje balkono duris ir langą. Be to, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo nebuvo sudaryta galimybė atsakovui pateikti duomenis apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikti savo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovas tik kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias būtina įvertinti, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį. Šių nurodytų aplinkybių bei šalių procesinio elgesio pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatskleidė ginčo esmės dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neįvertino esminių aplinkybių, todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti. Įvertinus tai, kad šioje nutartyje nurodytas aplinkybes pirmą kartą reikėtų aiškintis visa apimtimi, tokia situacija pažeistų ginčo šalių, nesutinkančių su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, dėl nenustatytų ir neįvertintų bylos aplinkybių, ši bylos dalis grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Grąžinus bylą dalyje nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šalių bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi dėl jų paskirstymo spręs pirmosios instancijos teismas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.