- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-69-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00496-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- I. O.
- Atsakovas
- S. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) S. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1625-636/2019 pagal ieškovės I. O. ieškinį atsakovui S. G. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo (institucija teikianti išvada – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. O. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. G. (toliau – ir atsakovas), prašydama: 1) nustatyti, kad T. O., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas S. G., nustačius tėvystę - palikti pavardę O.; 2) nustatyti, kad T. O. gyvenamoji vieta yra su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 270 Eur nuo 2019 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš atsakovo S. G. nepilnamečiui T. O. 3 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (t. y. už 12 mėnesių), skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį; 5) skirti vaiko išlaikymui mokamų lėšų administratore ieškovę; 6) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu artimiau pradėjo bendrauti 2016 m. internetu, nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio leido laiką kartu, 2017 m. vasario mėnesį ieškovė išvyko su atsakovu į Švediją, kartu gyveno iki 2017 m. birželio mėnesio. Grįžusi į Lietuvą 2017 m. birželio mėnesį ieškovė gavo iš atsakovo žinutę, kad pas atsakovą nebegrįžtų, jautėsi labai įskaudinta, liko gyventi pas savo tėvus. Gimus sūnui, pirmą vaiko gyvenimo pusmetį ieškovei padėjo atsakovo giminaitės, kurios nupirkdavo vaikui įvairių būtinų reikmenų. Atsakovas niekada vaiko neaplankė, nėra jo matęs, nepadeda vaiko išlaikyti.
2. Iškėlus bylą pagal ieškovės ieškinį, atsakovas S. G. (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus T. O. tėvystę pripažino geranoriškai. Atsakovas neprieštaravo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Taip pat atsakovas sutiko su ieškovės siūloma atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko mokėti vaiko išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą 2 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu: 1) priėmė ieškovės ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė; 2) nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatė atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; 3) priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikui mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2019 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės (sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai); 4) priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikui už vienerius metus po 200 Eur kas mėnesį, iš viso 2 400 Eur; 5) vaiko išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; 6) priteisė iš atsakovo 197 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ir 292,50 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai.
4. Kadangi atsakovas geranoriškai pripažino tėvystę po ieškinio pateikimo teismui ir ieškovė atsisakė šio ieškinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas šį atsisakymą priėmė ir bylą dėl šio reikalavimo nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendė, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, bus užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai (CK 3.174 straipsnis). Teismas nustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką pagal ieškovės pasiūlytą variantą, nes atsakovas su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka sutiko, o išvadą duodanti institucija tam neprieštaravo.
5. Teismas įvertinęs bylos šalių mažamečio vaiko amžių, atsižvelgęs į ieškovės ieškinyje pateiktus paskaičiavimus dėl išlaikymo reikalingumo, į šalių turtinę padėtį, remdamasis teismų praktika, sprendė, kad yra tikslinga, protinga ir sąžininga priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2019 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Teismas nurodė, kad ši išlaikymo suma negali būti vertinama kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas). Teismas, priteistų vaiko išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja skyrė ieškovę (CK 3.190 straipsnis).
6. Taip pat, teismas iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį (t. y. už vienerius metus), skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį – iš viso 2 400 Eur, nes mažamečiam vaikui (nuo pusės metų iki vienerių metų; šešių mėnesių) išlaikymo suma yra reali, adekvati ir atitinkanti mažamečio vaiko poreikius.
7. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba šioje byloje, 100 proc. atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl teismas priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas( žyminis mokestis ir išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą Valstybei (Civilinio proceso kodekso 93 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
8. Apeliantas (atsakovas) S. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 – 3 dalyse įtvirtintą proporcingumo tarp vaiko poreikių ir bylos šalių turtinės padėties principą, nevertino vaiko poreikių turinio ir dydžio, netinkamai įvertino abiejų šalių turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.
8.2. Teismas nevertino ieškovės ieškinyje nurodytų vaiko poreikių protingumo ir pagrįstumo; ieškovės nurodomi mažamečio vaiko poreikiai yra neprotingai dideli, nepagrįstai užaukštinti ir neatitinkantys mažamečio vaiko poreikių, nes bylos šalių vaikas neturi specialiųjų poreikių. Bylos šalių vaiko poreikių tenkinimo vidutinė suma per mėnesį turėtų būti – iš viso 340 Eur.
8.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Švedijoje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju, atsakovui gyvenant ir dirbant Švedijoje, gaunant 1 500 Eur darbo užmokestį bei turint skolų (bankui po 316,22 Eur per mėnesį; 8 000 Eur įsiskolinimą už nekilnojamąjį turtą Lietuvoje), atsakovas neturėtų galimybės skirti vaiko išlaikymui daugiau nei 230 Eur.
8.4. Ieškovė, turinti du aukštuosius mokslus (kinų kalbą ir archeologiją), iki šiol neturi darbinės patirties. Be to, ieškovė siekia įgyti trečiąjį aukštąjį išsilavinimą. Pažymėjo, jog ieškovė galėtų vaiką vesti į darželį ir susirasti darbą, nes abi bylos šalys atsižvelgiant į savo fizinius ir protinius sugebėjimus turėtų dirbti, gauti darbo užmokestį bei vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo (pagal galimybes).
8.5. Apeliantas yra jauno amžiaus, darbingas ir turintis pagrindinį išsilavinimą, todėl dirba darbą pagal savo gebėjimus ir išsilavinimą. Iki 2019 m. gegužės 6 d. apelianto gaunamas darbo užmokestis buvo apie 260 Eur per mėnesį, tačiau apeliantas susirado geriau apmokamą darbą. Teismas nevertino ir neargumentavo ieškovės galimybių dirbti ir gauti išsilavinimą atitinkantį darbo užmokestį ir vienodai su apeliantu prisidėti prie vaiko išlaikymo.
8.6. Teismas priteisdamas iš apelianto išlaikymo įsiskolinimą neatsižvelgė į tuo metu (t. y., laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d.) bylos šalių gautas pajamas.
8.7. Atsižvelgiant į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, teismas turėjo paskirstyti bylos šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies; ieškovė atsisakė reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo, todėl turėtų būti pakeista žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo dalis.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. O. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Apelianto prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio ir paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta ir vaiko poreikiai (į priteistą išlaikymą galima būtų žiūrėti ir iš perspektyvos pozicijų).
9.2. Apelianto pareiga teikti išlaikymą nuo pat vaiko gimimo dienos, nors apeliantas neteikė išlaikymo vaikui. Taip pat, nevykdo teismo įpareigojimo skubiai teikti kasmėnesinį išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra T. O., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė I. O. yra asmuo, auginantis vaiką iki trijų metų, nedirba, studentė, mokosi filosofijos fakulteto studijų programoje sociologija, 4 kurse, bylos nagrinėjimo metu buvo akademinėse atostogose (duomenys neskelbtini). Ieškovė turto neturi, jos pajamas sudaro 30 Eur išmoka vaikui ir 280 Eur socialinė pašalpa mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Atsakovas S. G. nuo 2019 m. gegužės 6 d. dirba Švedijoje darbininku, vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 1 556 Eur, turi įsipareigojimų kreditoriams. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir jo nustatymo kriterijų
13. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
14. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
15. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
16. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą).
17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
18. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamas periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį. Apeliantas su tokiu sprendimu nesutinka ir nurodo, kad galėtų nepilnamečiui sūnui teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 230 Eur per mėnesį. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad ieškovė reikšdama reikalavimą orientavosi į galimus būsimus vaikų poreikius, o ne į sprendimo priėmimo metu esamus poreikius; neatsižvelgė į bylos šalių gaunamas pajamas ir pastangas jas gauti. Apelianto nuomone, ieškovė galėtų vaiką vesti į darželį ir susirasti darbą, nes abi bylos šalys atsižvelgiant į savo fizinius ir protinius sugebėjimus turėtų dirbti, gauti darbo užmokestį bei vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo (pagal galimybes).
20. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš apelianto priteistino išlaikymo jo nepilnamečiui sūnui dydžio, vertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius apelianto ir ieškovės turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekia apie 1 556 Eur (atskaičius mokesčius), o ieškovės – apie 280 Eur (išmoka už vaiką; išmoka kaip gaunančiai mažas pajamas iš socialinės rūpybos skyriaus). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius šalių turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, sprendžia, kad apeliantas, nors ir turi skolų, yra pajėgus teikti pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą.
22. Apeliantas taip pat nesutinka su ieškovės nurodomomis išlaidomis būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti. Apelianto nuomone, ieškovės nurodyti mažamečio sūnaus poreikiai (420 Eur per mėnesį) yra neprotingai dideli, nepagrįstai užaukštinti, neatitinkantys tokio amžiaus vaiko poreikių, neturinčio specialiųjų poreikių. Apelianto teigimu, nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo vidutinė suma per mėnesį turėtų būti 340 Eur (maistui – 150 Eur, drabužiams ir avalynei – 50 Eur, higienos priemonėms ir sauskelnėms – 20 Eur, sveikatos priemonėms – 20 Eur, ugdymo ir lavinimo priemonėms, pramogoms – 30 Eur, būsto išlaidoms – 20 Eur, darželio (mokyklėlės) ir buities reikmenų išlaidoms – 50 Eur.).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors teismo sprendime nėra įvardinta suma, reikalinga nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui (nenustatytas vaiko poreikių turinys), taip pat nėra aptartas ieškovės indėlis į vaiko išlaikymą, tačiau šių sumų neįvardijamas neleidžia daryti išvados, jog priteisto išlaikymo dydis nagrinėjamu atveju nustatytas neteisingai. Kaip jau minėta, ieškovė teigia, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį yra reikalinga 420 Eur suma (maistui – 150 Eur, drabužiams ir avalynei – 60 Eur, higienos priemonėms ir sauskelnėms – 50 Eur, sveikatos priemonėms – 20 Eur, ugdymo ir lavinimo priemonėms, pramogoms – 50 Eur, būsto išlaidoms – 20 Eur, darželio ir buities reikmenų išlaidoms – 70 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad į šias išlaidas įtrauktos išlaidos darželiui, nors byloje nėra duomenų, kad šalių sūnus lankytų ugdymo įstaigą.
24. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad šalių sūnaus išlaikymui būtinų išlaidų suma yra apie 350 Eur, tačiau šalys nėra pajėgios teikti teismo nustatytą išlaikymą lygiomis dalimis. Priteisus iš apelianto vaiko išlaikymui 250 Eur per mėnesį, ieškovė prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti mažiausiai 100 Eur suma. Pažymėtina, kad ieškovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi rūpintis vaiku, užtikrindama kasdienius vaiko poreikius ir dėl to patirdama atitinkamas vaiko išlaikymo išlaidas, jai tenka didesnė vaiko priežiūros ir rūpinimosi juo našta, kuri nėra kompensuojama apelianto teiktinu išlaikymu.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais nėra paneigiamos teismo išvados tiek dėl išlaikymo dydžio, tiek dėl apelianto turtinės padėties, t. y. galimybės teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą vaikui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad, esant esminiams mažamečio vaiko poreikių ir/ar vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimams, išlaikymo dydis gali būti pakeičiamas (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
26. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.). CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
27. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, nustatė, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (t. y. 12 mėnesių) išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė. Apeliantas šios aplinkybės neginčija. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad apeliantas neįrodė, jog teikė išlaikymą vaikui, priteisė iš apelianto išlaikymo įsiskolinimą po 200 Eur kas mėnesį, iš viso 2 400 Eur. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad priteisdamas iš apelianto išlaikymo įsiskolinimą neatsižvelgė į tuo metu (t. y., laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d.) bylos šalių gautas pajamas.
28. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad iki 2019 m. gegužės 6 d. apelianto gaunamas darbo užmokestis buvo apie 260 Eur per mėnesį, todėl laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. būtų neturėjęs galimybės mokėti vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį. Nors apeliantas pateikė įrodymus dėl minėtu laikotarpiu gauto darbo užmokesčio dydžio, tačiau byloje taip pat yra duomenys, jog nurodytu laikotarpiu apeliantas turėjo mokėti įmokas pagal dvi vartojimo kredito sutartis (pagal vieną sutartį – apie 237 Eur, pagal kitą – 57 Eur), be to, 2019-02-11 apeliantas išsimokėtinai iš AB Telia įsigijo telefono aparatą ir kas mėnesį už jį minėtai bendrovei turėjo mokėti po 25,78 Eur per mėnesį. Tai reiškia, kad apelianto išlaidos kreditų grąžinimui nurodytu laikotarpiu buvo didesnės už jo gaunamas pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas tikrosios savo padėties ir gaunamų pajamų nurodytu laikotarpiu neatskleidė, o byloje taip pat nėra duomenų, kad nurodytu laikotarpiu būtų susiklostę išskirtinės aplinkybės (pvz. nedarbingumas), dėl kurių atsakovas nebūtų galėjęs dirbti ir gauti nors minimalų mėnesinį atlyginimą.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į vaiko interesus pagrįstai iš apelianto priteisė išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. po 200 Eur kas mėnesį, nes mažamečiam vaikui tokia išlaikymo suma yra reali, adekvati ir atitinkanti mažamečio vaiko poreikius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnyje. CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 str. 2 d. ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 str. 4 d. įtvirtina, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra kompensacinio pobūdžio, todėl galioja pagrindinis išlaidų paskirstymo principas – pralaimėjusi šalis atlygina šias išlaidas laimėjusiai šaliai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Esminiai kriterijai, lemiantys bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, yra byloje nagrinėjamo klausimo pobūdis, taip pat šalių ir kitų proceso dalyvių procesinė padėtis bei jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Būtent pagal šiuos kriterijus sprendžiama, kas laikytinas procesą pralaimėjusia šalimi, privalančia atlyginti procesą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas.
31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba šioje byloje, 100 procentų atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė valstybei iš atsakovo 197 Eur žyminio mokesčio ir 292,50 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai sumokėti.
32. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad priteisdamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad reikalavimo dėl tėvystės nustatymo ieškovė atsisakė, kad ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkinti iš dalies, kad atsakovas dėl šios bylos nagrinėjimo patyrė 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
33. Žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo (reikalavimai dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo tvarkos nustatymo laikytini išvestiniais) procesinius dokumentus teikiant elektroninių ryšių priemonėmis yra 75 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo atsisakė dėl to, kad pareiškus ieškinį atsakovas tėvystę pripažino, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, turi būti gražinama 75 procentai už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo mokėtino žyminio mokesčio, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 18,75 Eur. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 68 Eur (250x12x0,03–x0,75) žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 45 Eur (2000x0,03x0,75) žyminis mokestis, viso 131,75 Eur.
34. Ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir išvestinius reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo atsakovas pripažino, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 92 procentais, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas 80 procentų, todėl pripažintina, kad ieškinys tenkintas 91 procentu, todėl iš atsakovo priteistina 266,18 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai sumokėti.
35. Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba, bet tokios pagalbos teikimas reiškia, jog asmuo atleidžiamas nuo jam mokėti pagal įstatymą priklausančių mokėti lėšų, bet neatleidžiamas nuo kitos šalies patirtų išlaidų atlyginimo ( CPK 93,96 str.), todėl atsakovui, kurio išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1000 Eur, iš ieškovės priteistina 90 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo klausimui taikytinas teisės normas, tačiau netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio ir už apeliacinio skundo paruošimą patyrė 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų. 2019-12-02 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad teikiant ieškovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 208 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
38. Tenkinus apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo (30 procentų), iš ieškovės priteistina atsakovui 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o iš atsakovo valstybei priteistina 145,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 131,75 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 75 ct) žyminio mokesčio ir 266,18 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 18 ct) išlaidų antrinei teisinei pagalbai sumokėti.
Priteisti iš ieškovės I. O., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. O., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 145,60 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 60 ct) išlaidų antrinei teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme sumokėti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 , nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „ Swedbank“, įmokos kodą -5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.