Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. patikslintą ieškinį atsakovui S. S. (S. S.) dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas .

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų K. V. (K. V.), gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta tokia atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka: 1) S. S. turi teisę kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 9.00 val. pasiimti sūnų K. V. iš I. V. gyvenamosios vietos ir grąžinti jį į I. V. gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės ketvirtadienio 20.00 val. Apie norą (ar galimybės neturėjimą) paimti sūnų iš anksto telefonu informuoti I. V.; 2) S. S. turi teisę kiekvieną sekmadienį nuo 9.00 val. pasiimti sūnų iš I. V. gyvenamosios vietos ir grąžinti jį į I. V. gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val. Apie norą (ar galimybės neturėjimą) pasiimti sūnų iš anksto telefonu informuoti I. V.; 3) S. S. turi teisę kiekvieną vasarą dvi savaites atostogauti su sūnumi, atostogų laiką iš anksto suderinęs su I. V. S. S. vasarą, būdamas su vaiku, turi teisę vaiką išvežti į užsienį atostogauti, iš anksto apie tai informuodamas vaiko motiną; 4) Dėl S. S. bendravimo su sūnumi švenčių dienomis (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas ir kt.) tikslaus grafiko nenustatyti, kadangi I. V. sutinka, kad tėvas galės bendrauti su sūnumi netrukdomai, laisvu nuo darbo metu, iš anksto suderinęs laiką su motina, I. V.; 5) Apie gyvenamosios vietos ar kontaktinio telefono numerio pasikeitimą šalys per tris dienas privalo viena kitą informuoti telefonu (SMS žinute) arba raštu.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo

17 . Lietuvos Respublikos Konstitucija šeimą laiko itin svarbiu socialiniu institutu, sudarančiu visuomenės ir valstybės pagrindą. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą).

18. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio („Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą“) 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Pagal šios konvencijos 8 straipsnio 2 dalį valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesais, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., EŽTT 1979 m. birželio 13 d. sprendimą byloje Marckx prieš Belgiją, peticijos Nr. 6833/74, par. 31). Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą minėtos konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių minėtos konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

20. Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Joks teisės aktas neapibrėžia kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kas konkrečiam asmeniui yra geriausia. Nustatant, kas yra geriausia vaikui, Konvencija siūlo vadovautis bendraisiais principais – nediskriminacijos, gyventi ir sveikai vystytis, išklausyti vaiko nuomonę. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Kiekvienu konkrečiu atveju gali atsirasti panašių interesų arba priešingų interesų derinimo poreikis, todėl visais atvejais yra aktuali intereso turinio nustatymo problema. Vaiko interesai ir vaiko teisės yra glaudžiai susiję, nes vienokių ar kitokių teisių įgyvendinimas užtikrina vaiko interesus.

22. Vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Tačiau tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiūrimas savo abiejų tėvų, kiekvienas iš jų turi imtis tinkamų priemonių šeimos ryšiui su vaiku išsaugoti.

23. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (1 dalis). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (2 dalis). CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018).

24. Taigi CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

26. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

27. Minėta, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Pareiga reiškia tinkamą vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).

28. Sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pažymėtina, kad tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai teisės aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; EŽTT 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš S. M., peticijos Nr. 32250/08). Proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu. Pažymėtina, kad tokių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra.

29. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; ir kt.).

30. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis), (žr., EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

32. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečio tėvų santuoka nutraukta, jie gyvena skyriumi, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, teismo sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka (žr. šio sprendimo 2 punktą).

33. Aktyvus teismo vaidmuo nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018).

34. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

35. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

36. Minėta, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. Teismas privalo įtvirtinti mechanizmus, šalinančius bet kokią galimybę pasinaudoti vaiku, tėvams sprendžiant tarpusavio ginčus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė gyvena Vilniuje, atsakovas – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas darytų neigiamą įtaką vaikui ar tai, kad atsakovo gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui. Tokių duomenų nepateikia ir ieškovė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad matymosi tvarkos su nepilnamečiu K. pakeitimas suteikiant galimybę vaikui matytis su tėvu dažniau (ir su nakvynėmis) atitinka vaiko interesus ir sudarys palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi, o ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kai sūnus su tėvu trečiadieniais matytųsi tik kelias valandas, be pagrindo ribotų vaiko ir tėvo teisę bendrauti vienam su kitu, neatitiktų geriausių vaiko interesų kokybiškai leisti laiką su abiem savo tėvais. Vaikas nori daugiau laiko praleisti su tėvu, berniukui patinka su juo būti ir susitikimų su tėčiu vaikas labai laukia. Tokią nuomonę jis yra išsakęs ir socialinei darbuotojai pokalbio metu (Tarnybos 2021 m. balandžio 6 d. išvada byloje). Remiantis Tarnybos pateiktais duomenimis, atsakovas gyvena bendrabučio tipo vieno kambario bute su visais patogumais, jame švaru ir tvarkinga. Esant nustatytoms aplinkybėms atsakovės teiginiai, kad bendravimas su tėvu neigiamai veikia vaiko emocinę ir psichologinę būseną neatitinka bylose esančių duomenų. Teismo vertinimu, ši ieškovės nurodoma rizika yra tik hipotetinė ir nepagrįsta byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

37. Byloje nustatyta, kad vaiko emociniai ryšiai su tėvu yra geri ir pastarasis gali sudaryti vaikui palankias sąlygas leisti laiką su tėvu, kas irgi turi įtakos vaiko socialinei, psichologinei raidai. Tačiau ribojant tėvo bendravimą su vaiku, jo ir tėvo emocinis ryšys gali sutrikti, kas vaikui gali padaryti ir nelengvą psichologinę traumą. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir tėvo ryšiai yra labai artimi ir šilti, atsakovas turėtų nuolat bendrauti su sūnumi, palaikyti vaiko ir tėvo ryšį. Teismo nuomone, nuolatinis, reguliarus, nepertraukiamas tėvo ir sūnaus bendravimas užtikrins vaiko geriausių interesų įgyvendinimą, o tuo pačiu nebus paneigiama tėvo teisė turėti galimybę pastoviai bendrauti su sūnumi. Savaime suprantama, kad biologinio tėvo ir vaiko nuolatiniam bendravimui reikalingas aktyvus ir supratingas ne tik vaiko motinos, bet ir visų kitų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas.

38. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

39. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad akivaizdžiai matomas tėvų konfliktas ir nesugebėjimas geranoriškai susitarti dėl bendravimo su vaiku. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas turi teisę pasiimti sūnų kiekvienos savaitės trečiadienį 9.00 val. ir grąžinti į mamos gyvenamąją vietą ketvirtadienį 20.00 val., taip pat kiekvieną sekmadienį pasiimti sūnų 9.00 val. ir grąžinti iki tos pačios dienos 20.00 val. Ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas galėtų sūnų pasiimti trečiadieniais tik kelioms valandoms nuo 16.00 val. iki 19.00 val. Atsakovas nurodo, kad siūloma bendravimo tvarka jam netinka, darbo dienomis jis negali važinėti iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių tik kelioms valandoms, pageidauja darbo dienomis su sūnumi bendrauti nuotoliniu būdu. Atsakovas taip pat teismo prašė įpareigoti ieškovę netrukdyti bendrauti su sūnumi ir kitomis, teismo konkrečiai nenurodytomis dienomis, jei yra tokia galimybė. Kaip matyti nepilnamečio tėvai iki šiol negali taikiu būdu išspręsti susiklosčiusios konfliktinės situacijos, pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje negali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Juk abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui, svarbus abiejų tėvų lankstumas ir geranoriškumas. Tokiu būdu sudaryta bendravimo tvarka abiejų šalių susitarimu gali būti koreguojama bei keičiama, atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį.

40. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi, atsižvelgia į kasacinio teismo išaiškinimus, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas nustato bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalų skyrium gyvenančio tėvo bendravimą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-219-896/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1438-450/2018; ir kt.).

41. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, kad darbo dienomis (trečiadieniais ir ketvirtadieniais) sūnus lanko mokyklą ir negali išvažiuoti pas tėvą į kitą miestą, taip pat kad jau 10 m. sulaukusiam vaikui reikalingas režimas, sprendžia, jog esamos aplinkybės sudaro pagrindą koreguoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką darbo dienomis ir savaitgaliais. Nustatydamas bendravimo tvarką, teismas taip pat atsižvelgia į atsakovo motyvus dėl bendravimo darbo dienomis nuotoliniu būdu. Dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos vasaros atostogų metu ginčo tarp šalių nekilo.

42. Teismas negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nustatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui, todėl ieškovė ir atsakovas raginami ieškoti visų įmanomų galimybių, kad skyrium gyvenančio tėvo ryšys su vaiku nenutrūktų, būtų užtikrintas vaiko ir tėvo bendravimas, garantuojama vaiko teisė pažinti savo abu tėvus, būti jų abiejų ugdomam ir auklėjamam.

43. Šiuo atveju sprendžiant šalių ginčą, kilusį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo pažymėtina, kad aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018).

44. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktiką, į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, kad tarp šalių vyksta konfliktas dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, sūnus noriai bendrauja su tėvu ir nori būti su juo, taip pat, jog nėra nustatyta bendravimo tvarka su sūnumi švenčių dienomis (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas ir kt.), vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, pakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą S. S. bendravimo su K. S. bendravimo tvarką ir nustato atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią: 1) S. S. turi teisę kiekvieną savaitę trečiadienį nuo 16.00 val. pasiimti sūnų K. V. iš I. V. gyvenamosios vietos ir grąžinti jį į I. V. gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val. Apie norą (ar galimybės neturėjimą) paimti sūnų iš anksto telefonu informuoti I. V. Atsakovui neturint galimybės atvykti bendravimui į vaiko gyvenamąją vietą, atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (socialiniais tinklais, telefonu ir kt.); 2) S. S. turi teisę kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. pasiimti sūnų iš I. V. gyvenamosios vietos ir grąžinti jį į I. V. gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 19.00 val. Apie norą (ar galimybės neturėjimą) pasiimti sūnų iš anksto telefonu informuoti I. V.; 3) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaiko pasirengimą ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 4) sūnui susirgus, motina privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaiko ligą ir netrukdyti atsakovui lankyti sūnų ligos atveju jo (sūnaus) buvimo vietoje. Tuo atveju jei sūnaus lankymas nėra galimas ir sutampa su tėvo bendravimo dienomis, tėvo ir sūnaus bendravimas nukeliamas iki sūnaus pasveikimo; 5) S. S. turi teisę kiekvieną vasarą dvi savaites atostogauti su sūnumi, atostogų laiką iš anksto suderinęs su I. V. S. S. vasarą, būdamas su vaiku, turi teisę vaiką išvežti į užsienį atostogauti, iš anksto apie tai informuodamas vaiko motiną; 6) atsakovas kiekvienais metais praleidžia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) dieną ir tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos jam priklausančios dienos 10.00 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Tėvas, priklausomai nuo to, kurią savaitės dieną išpuola gimtadienis, turi užtikrinti vaiko dienotvarkę ir rėžimą; 7) nepilnametis sūnus kiekvienais metais praleidžia motinos I. V. gimtadienį (duomenys neskelbtini) dieną ir motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė; 8) nepilnamečio sūnaus gimtadienio (duomenys neskelbtini) dieną tėvai susitaria pagal galimybes praleisti su nepilnamečiu sūnumi kartu. Tėvams nepavykus susitarti, kas antrais metais, pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, nepilnamečio sūnaus K. gimtadienio dieną atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi. Poriniais metais šiame punkte nurodytą dieną nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina I. V. Būdami su vaiku abu tėvai, priklausomai nuo to, kurią savaitės dieną išpuola gimtadienis, turi užtikrinti vaiko dienotvarkę ir rėžimą. Abu tėvai sudaro galimybę kitam tėvui pasveikinti vaiką su gimtadieniu; 9) kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, Šv. Kūčias ir Kalėdas gruodžio 24–26 dienomis atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė; 10) kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. poriniais metais, Naujuosius metus gruodžio 31 dieną ir po jų einančių metų sausio 1 dieną atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė; 11) kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, Šv. Velykas (Velykų sekmadienis ir pirmadienis – kilnojamoji data) atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė; 12) tiek motina I. V., tiek tėvas S. S. jai (jam) skirtu bendravimo su sūnumi bendravimo metu užtikrina sūnaus bendravimą su tos šalies tėvais (seneliais) ir kitais tos šalies giminaičiais; 13) motina I. V. užtikrina savo bendravimą su vaiko tėvu S. S. telefonu ir (ar) kitomis priemonėmis dėl tėvo ir vaiko bendravimo laiko ir tvarkos; 14) tiek motina I. V., tiek tėvas S. S. bendrauja su sūnumi telefonu, telekomunikacijos priemonėmis nekliudomai abiejų sutartu laiku; 15) tėvai (motina ir tėvas) apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute; 16) pasikeitus tėvų ir ateityje sūnaus telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; 17) tiek motina I. V., tiek tėvas S. S. įsipareigoja vienas kitam nedaryti kliūčių dėl bendravimo su sūnumi K., išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai nustato abiejų tėvų sutikimo būtinybę; 18) I. V. ir S. S. gali raštu, el. paštu ar telefono žinutėmis susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

46. Patenkinus ieškovės ieškinį ieškovės naudai priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

47. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio pateikimą (viso už ieškinio pateikimą ieškovė patyrė 175 Eur bylinėjimosi išlaidų). Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, iš atsako priteistinas 175 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 7 d. sprendimu šioje byloje suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Iš byloje esančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 8 d. pažymos Nr. (12.32Mr) PT-5923 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 275,94 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo valstybės naudai priteistini 275,94 Eur.

48. Teisme patirta 5,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis), t. y. valstybės naudai iš atsakovo S. S. priteistina 5 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais,

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą S. S. (S. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. V. (K. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką ir nustatyti žemiau nurodytą atsakovo S. S. (S. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. V. (K. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1) S. S. turi teisę kiekvieną savaitę trečiadienį nuo 16.00 val. pasiimti sūnų K. V. iš I. V. gyvenamosios vietos ir grąžinti jį į I. V. gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val. Apie norą (ar galimybės neturėjimą) paimti sūnų iš anksto telefonu informuoti I. V.. Atsakovui neturint galimybės atvykti bendravimui į vaiko gyvenamąją vietą, atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis (socialiniais tinklais, telefonu ir kt.).

2) S. S. turi teisę kas antrą šeštadienį nuo 10.00 val. pasiimti sūnų iš I. V. gyvenamosios vietos ir grąžinti jį į I. V. gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 19.00 val. Apie norą (ar galimybės neturėjimą) pasiimti sūnų iš anksto telefonu informuoti I. V.

3) Tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaiku metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaiko pasirengimą ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse.

4) Sūnui susirgus, motina privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaiko ligą ir netrukdyti atsakovui lankyti sūnų ligos atveju jo (sūnaus) buvimo vietoje. Tuo atveju jei sūnaus lankymas nėra galimas ir sutampa su tėvo bendravimo dienomis, tėvo ir sūnaus bendravimas nukeliamas iki sūnaus pasveikimo.

5) S. S. turi teisę kiekvieną vasarą dvi savaites atostogauti su sūnumi, atostogų laiką iš anksto suderinęs su I. V. S. S. vasarą, būdamas su vaiku, turi teisę vaiką išvežti į užsienį atostogauti, iš anksto apie tai informuodamas vaiko motiną.

6) Atsakovas kiekvienais metais praleidžia savo gimtadienį (duomenys neskelbtini) dieną ir tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos jam priklausančios dienos 10.00 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Tėvas, priklausomai nuo to, kurią savaitės dieną išpuola gimtadienis, turi užtikrinti vaiko dienotvarkę ir rėžimą.

7) Nepilnametis sūnus kiekvienais metais praleidžia motinos I. V. gimtadienį (duomenys neskelbtini) dieną ir motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį) su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė.

8) Nepilnamečio sūnaus gimtadienio (duomenys neskelbtini) dieną tėvai susitaria pagal galimybes praleisti su nepilnamečiu sūnumi kartu. Tėvams nepavykus susitarti, kas antrais metais, pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, nepilnamečio sūnaus K. gimtadienio dieną atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi. Poriniais metais šiame punkte nurodytą dieną nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina I. V. Būdami su vaiku abu tėvai, priklausomai nuo to, kurią savaitės dieną išpuola gimtadienis, turi užtikrinti vaiko dienotvarkę ir rėžimą. Abu tėvai sudaro galimybę kitam tėvui pasveikinti vaiką su gimtadieniu.

9) kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, Šv. Kūčias ir Kalėdas gruodžio 24–26 dienomis atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė.

10) Kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. poriniais metais, Naujuosius Metus gruodžio 31 dieną ir po jų einančių metų sausio 1 dieną atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė.

11) Kas antrais metais, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo metų, t. y. neporiniais metais, Šv. Velykas (Velykų sekmadienis ir pirmadienis – kilnojamoji data) atsakovas praleidžia su nepilnamečiu sūnumi neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė. Tėvas sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes nepilnametis šalių sūnus praleidžia su motina, neatsižvelgiant į tai, kuriam iš tėvų tą dieną priklausys bendravimo su sūnumi teisė.

12) Tiek motina I. V., tiek tėvas S. S. jai (jam) skirtu bendravimo su sūnumi bendravimo metu užtikrina sūnaus bendravimą su tos šalies tėvais (seneliais) ir kitais tos šalies giminaičiais.

13) Motina I. V. užtikrina savo bendravimą su vaiko tėvu S. S. telefonu ir (ar) kitomis priemonėmis dėl tėvo ir vaiko bendravimo laiko ir tvarkos.

14) Tiek motina I. V., tiek tėvas S. S. bendrauja su sūnumi telefonu, telekomunikacijos priemonėmis nekliudomai abiejų sutartu laiku.

15) Tėvai (motina ir tėvas) apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute.

16) Pasikeitus tėvų ir ateityje sūnaus telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.

17) Tiek motina I. V., tiek tėvas S. S. įsipareigoja vienas kitam nedaryti kliūčių dėl bendravimo su sūnumi K., išduoti visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus vaiko kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai nustato abiejų tėvų sutikimo būtinybę.

18) I. V. ir S. S. gali raštu, el. paštu ar telefono žinutėmis susitarti ir dėl kitokios tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos.

Priteisti iš atsakovo S. S. (S. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 175 (vienas šimtas septyniasdešimt penki) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo S. S. (S. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 275,94 Eur (du šimtai septyniasdešimt penki eurai 94 ct) už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Priteisti iš atsakovo S. S. (S. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5 (penki) Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.