Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Rugilei Gerdvilienei, Živilei Gedvilaitei, Kristinai Grikietytei-Guobienei, Odetai Ruzienei,

nukentėjusiosios atstovams pagal įstatymą O. K. ir J. K., jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Virginijui Savickui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vamzdžių klojėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. V., būdamas pilnametis, nuo 2020 metų sausio mėnesio iki 2020 metų rugpjūčio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, M. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio iki 2021 m. liepos mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad M. K. yra jaunesnė negu šešiolikos metų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja M. K., gimusia (duomenys neskelbtini), nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Šiais veiksmais K. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis K. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Su M. pradėjo bendrauti 2019 metais pažinčių platformoje „Omegle TV“, kur pažintys nuo 18 metų, tačiau platformoje M. amžiaus nematė. Jam tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų. Paskui ji davė savo „Facebook“ duomenis ir taip pradėjo bendrauti. Bendravo apie 2 mėnesius, o po to susitiko, pirmą kartą – prie (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji buvo su maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus seserimi. Bendravimo pradžioje nenumanė, kad ji galėtų būti nepilnametė, galvojo, kad jai apie 17 metų ar daugiau, jos amžiaus neklausė. Jos bendravimas sudarė vyresnio – 19–20 metų amžiaus žmogaus įspūdį. Jos amžių sužinojo per jos gimtadienį, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Be to, jo iniciatyva per 2019 m. šv. Kalėdas susipažino ir su jos tėvais, jai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų. Ji tuo metu jau žinojo, kad jis vyresnis. Jų santykiai buvo geri, taip pat palaikė ryšius su jos tėvais. Susitikdavo ir būdavo jos namuose, jis atvažiuodavo savaitgaliais. Kartais tėvai būdavo namuose, o kartais – ne. Tėvai neprieštaravo, kad jis būtų. Po to likdavo ir nakvoti, bet miegodavo atskiruose kambariuose. Taip tęsėsi apie 3–4 mėnesius. Vėliau, po 4–5 mėnesių, atsitiko taip, kad netyčia pasimylėjo. Tai buvo abiejų sprendimas, nukentėjusioji to norėjo labiau, o jis sakė, kad palauktų, nes suprato, kad tai neteisėta. Tiek jam, tiek M. tai buvo pirmieji lytiniai santykiai. Saugojosi prezervatyvais, tačiau ji pastojo. Nukentėjusioji sakė, kad nesulaukia menstruacijų. Nupirko jai nėštumo testą ir taip sužinojo, kad laukiasi. Po 4 dienų abu nuėję testą parodė nukentėjusiosios motinai. Motinos reakcija buvo bloga, ji jį išvijo, pradėjo rėkti. Motinai nebuvo žinoma apie jų lytinius santykius, bet ji žinojo jo amžių. Tai buvo ne vieninteliai lytiniai santykiai. Kitas kartas buvo po 1–2 mėnesių. Iš viso M. namuose lytiškai santykiavo 3–4 kartus. Jų santykiai suprastėjo. Važiavo kalbėti pas jos motiną, kuri norėjo, kad ji pasidarytų abortą, reikalavo iš jo pinigų. Kai surado gydytoją, sužinojo, kad abortui jau per vėlu. Jis pasiūlė surasti butą, kuriame jie kartu gyventų. Jos tėvai sutiko ir, 2020 m. jam išsikėlus iš motinos namų, jis ieškojo buto ir jie pradėjo gyventi kartu. Apsigyvenus kartu (duomenys neskelbtini), lytinių santykių buvo daugiau – apie 2 kartus per mėnesį, tačiau ne jos nėštumo metu, po vaiko gimimo. Tuo metu, kai apsigyveno kartu, buvo 7–8 nėštumo mėnuo. Jie išsiskyrė 2022 m. kovo mėn. Šiuo metu jų santykiai blogi, nukentėjusioji gyvena su tėvais, o jis – (duomenys neskelbtini). Nesutaria dėl dukters lankymo. M. susirado kitą draugą. Žino, kad M. kreipėsi į teismą dėl emancipacijos. Tuo metu, kai pradėjo bendrauti, M. mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokslai jai sekėsi gerai. Po to, kai pastojo, įstojo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, nes tėvai norėjo nuslėpti nėštumą, nes nebūtų apkalbų (duomenys neskelbtini). Kuo M. užsiima šiuo metu, nežino. Jis pats tiek pažinties su M. metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vamzdžių klojėju. Darbas jam sekasi gerai, per mėnesį uždirba 1 000 Eur, atskaičius mokesčius, tačiau turi paskolą, už kurią moka po 117 Eur per mėnesį, taip pat teikia dukrai išlaikymą po 200 Eur per mėnesį. Nuomojasi būstą, moka mokesčius, kurie sudaro 500 Eur per mėnesį. Pragyvenimui lieka 100 Eur per mėnesį ar kiek daugiau. Kartais jam padeda motina. Su ja santykiai geri, daug bendrauja, kalbasi. Kalbėjosi ir apie šį įvykį. Motina jo nepalaikė, sakė, kad viskas buvo per anksti ir jis pasielgė blogai. Mano, kad motina jam daro teigiamą įtaką, skatina jį daug dirbti. Anksčiau, kol gyveno su motina, jų santykiai taip pat buvo geri, bet tokiomis temomis nebendraudavo. Su civiliniu ieškiniu sutinka, tačiau mano, kad 3 000 Eur reikalavimas yra nepagrįstas, žalos dydis turėtų būti mažesnis – iki 1 000 Eur. Sutiks su tokiu žalos dydžiu, kokį teismas nustatys, tai palieka spręsti teismui. Pasižada atlyginti žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad su M. K. susipažino internetu 2019 metų vasaros pabaigoje, per interneto svetainę „Omegle TV“. Tai yra pokalbių svetainė, skirta bendrauti asmenims nuo 18 metų. Bendravimas su M. K. patiko, jo metu ji pasakė savo „Facebook“ vartotojo vardą, tai yra „M. K.“, pasiūlė tęsti bendravimą per „facebook“. Jo „facebook“ paskyros vardas buvo ir šiuo metu yra „K. V.“. Profilio nuotraukoje M. K. pasirodė esanti vyresnė, galvojo, kad jai yra 18–19 metų. M. bendravo kaip suaugęs žmogus, jam patiko su ja bendrauti. Jis tiksliai neprisimena, kada ir kokiomis aplinkybėmis sužinojo, kiek tiksliai jai metų. Jos bendravimas, požiūris į gyvenimą buvo rimtas, ji atrodė subrendusi tiek iš savo išvaizdos, tiek iš požiūrio į aplinkinį pasaulį, gyvenimą ir panašiai. Pirmą kartą gyvai susitiko (duomenys neskelbtini), susitikti su ja atvyko autobusu iš (duomenys neskelbtini). Į susitikimą ji buvo pasiėmusi savo jaunesnę seserį G., kuriai apie (duomenys neskelbtini) metų. Tęsiantis jų draugystei, prašė M., kad ji supažindintų jį su savo tėvais. Su jos tėvais susipažino per 2019 metų Šv. Kalėdas. M. tėvai pasakė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų, jų draugystei jie neprieštaravo. Kai jie pamatė, kad jų santykiai rimti, leisdavo jam savaitgaliais, tai yra, maždaug kas antrą, trečią savaitgalį pasilikti nakvoti jų namuose, skirtinguose kambariuose. Tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini). M. tęsė mokslus (duomenys neskelbtini) mokykloje. Jos tėvams padėdavo namų ūkio darbuose. Jų santykiai buvo labai geri, kartu su M. šeima atostogaudavo, leisdavo laiką, bendravimas tapo artimesnis. M. tėvai nebuvo išreiškę jokių priekaištų jam dėl draugystės su M.. 2020 metų žiemos pabaigoje, M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarp jo ir M. įvyko pirmieji lytiniai santykiai. Santykių metu naudojo prezervatyvą, bet turbūt jis plyšo arba buvo nekokybiškas, negali to paaiškinti. Jie santykiavo M. kambaryje, esančiame namo antrame aukšte, jos lovoje. M. išreiškė norą pasimylėti, nors buvo jai sakęs, kad per anksti, kadangi jam tai irgi buvo pirmas kartas, nenorėjo skubėti. Jie buvo abu blaivūs. Jokios prievartos prieš ją nebuvo. Praėjus mėnesiui laiko po šių santykių, M. jam pasakė, kad nesuserga mėnesinėmis, jis pasiūlė pasidaryti nėštumo testą. Kai buvo atvykęs pas ją, nupirko testą, ji pasidarė, jis buvo teigiamas. M. netikėjo, antrą kartą pasidarė ir jis taipogi buvo teigiamas. Siūlė pasisakyti tėvams, tačiau ji vengė, nenorėjo nieko jiems sakyti. Praėjus maždaug 2–3 mėnesiams, būnant jos namuose, pats paėmė nėštumo testą ir kartu su M. nuėjo pas M. mamą, jai tą testą parodė. M. tėvas tuo metu buvo išvykęs į užsienį. M. mama sureagavo labai piktai, pradėjo ant jo rėkti, abu su M. pradėjo verkti, jos mama iš karto jį išvarė iš namų. Vėliau su savo mama buvo nuvažiavęs pas M. mamą ir visi bendrai kalbėjosi apie būsimą vaikelį. Jis pripažino tėvystę, norėjo, kad vaikas gimtų, sakė, jog augins kartu ir rūpinsis juo. M. mama buvo nusiteikusi prieš, siūlė M. nutraukti nėštumą, kaip suprato, M. tėvas dar nieko apie tai nežinojo. M. mama liepė jam duoti pinigų M. nėštumo nutraukimui. Jis, nors ir nenorėdamas, kad taip nutiktų, davė apie 500 eurų, tiksliai sumos neprisimena. (duomenys neskelbtini) M. su mama nuvažiavo pas kažkokią gydytoją (tiksliai nepamena, pas kurią), jis pasiliko automobilyje jų laukti, ir kai jos abi grįžo, sužinojo, kad nutraukti nėštumą yra per vėlu. Širdyje labai apsidžiaugė. M. mama labai norėjo, kad (duomenys neskelbtini) niekas nesužinotų, jog ji laukiasi. Buvo priimtas bendras sprendimas, kad jie su M. (duomenys neskelbtini) pradės bendrą šeiminį gyvenimą, kartu lauks gimsiančio kūdikio. Apie 3 mėnesius jis pagyveno kartu su M. jos namuose, kol susirado butą (duomenys neskelbtini). Išsinuomojus butą, jame apsigyveno kartu M., ji pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) specialybės (duomenys neskelbtini). Jų dukra M. gimė (duomenys neskelbtini). Jai gimus, nuvyko pas notarą, sutvarkė teisinius klausimus dėl tėvystės, M. tėvai neprieštaravo dėl jo pavardės suteikimo dukrai. Džiaugėsi sukūręs šeimą. Gimus dukrai, tęsė bendrą šeiminį gyvenimą, jis buvo pasiėmęs tėvystės atostogų vieniems metams. Kartu augino dukrą, viskas tarp jų buvo gerai. M. tėvai pradžioje padėjo jiems auginti dukrą. Šių metų pavasarį su M. sprendė klausimus dėl buto pirkimo, M. primygtinai siūlė jam važiuoti į užsienį, užsidirbti pinigų, tačiau tam jis prieštaravo, nes norėjo auginti dukrą, gyventi kartu. 2022 m. liepos mėnesį M. galutinai išsikraustė pas savo tėvus kartu su jų dukra. Nuo to laiko nemato savo dukters. M. sakė, kad jos mama pasistengs, kad bendravimas su juo būtų nutrauktas, o ji pati jam sakė, kad sugrįš pas jį, kai sustiprės ir bus priimtas sprendimas dėl emancipacijos. Šiuo metu pagal savo galimybes teikia dukrai išlaikymą – po 200 eurų į mėnesį, taipogi į M. sąskaitą perveda iš Valstybės gaunamus vaiko pinigus (2 t., b. l. 25–29, 43–45).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šiuos savo parodymus patvirtino, nurodė, kad jie buvo užfiksuoti iš jo žodžių.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nepilnametės nukentėjusiosios M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nukentėjusioji M. K. 2022 m. spalio 13 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad su K. V. susipažino 2019 m. spalio 12 d. internetu. Iš pradžių bendravo tik internetu. Jis jai pasiūlė draugauti. Jis žinojo jos pomėgius, jos amžių, kur mokosi. Ji pati jam viską pasakė. Jai tada buvo (duomenys neskelbtini) m. Iš pradžių intymiai su juo nebendravo. (duomenys neskelbtini) gimė vaikas. Intymių santykių buvo nemažai. Iš pradžių ji nenorėjo, bet jis pristodavo, sakė, kad viskas yra normalu, ją veikė psichologiškai. Jis ilgai siekė tikslo. Pirmas kartas buvo 2020 m. sausio mėn. Pirmą kartą lytiniai santykiai įvyko (duomenys neskelbtini), jos namuose, kambaryje. Jis rodydavo iniciatyvą savo veiksmais, lietimais, pastoviai įkalbinėdavo, ji sakė, kad bijo, bet jis toliau įkalbinėdavo. Apie jo siekius niekam nesakė. Pirmo karto metu ji davė leidimą santykiauti. Vieną kartą nenaudojo apsaugos, visais kitais atvejais naudojo. Vykdavo santykiai savaitgaliais, kai jis atvykdavo pas ją į namus. Ji pastojo pavasarį. Tuo metu, kai santykiavo, nieko jos namuose nebūdavo. Niekas nežinojo apie jų lytinius santykius. Tėvai leido jam pasilikti pas ją namie. Lytiniai santykiai būdavo dieną. Naktį jis miegodavo atskirai, kitame kambaryje. Iki lytinių santykių draugavo apie 3 mėn. K. atvykdavo kiekvieną savaitgalį ir būdavo nuo šeštadienio iki sekmadienio. Tėvai sutikdavo, kad jis pasiliktų savaitgaliais. Jei būdavo ilgesnės išeiginės, tada pasilikdavo ilgiau. Kai pradėjo lauktis, ilgiau pasilikdavo. K. buvo (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kai įvyko pirmi santykiai. Jis iš karto, nuo pat draugystės pradžios žinojo, kiek jai metų. Jai buvo viskas aišku ir suprantama, kas yra lytiniai santykiai. Prieš tai nėra turėjusi lytinių santykių. Ji nenorėjo, tačiau jis „zyzė“ ir ji sutiko. Jai buvo 5 mėn. nėštumas, kai pasakė mamai, kad laukiasi. Vėlavo mėnesinės, todėl iš karto nesakė. Mama draugystės pradžioje jį įspėjo apie jos amžių. Mama nedraudė draugauti, susitikti. Kai gyveno kartu, jis yra pasakęs, kad neplanavo su ja draugauti. Buvo meilė, jis sakė, kad ja ir vaiku rūpinsis. Jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gyventi. Į policiją kreipėsi Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Kartu su K. gyveno apie 2 metus. 2020 m. rugpjūtį ji išvažiavo gyventi kartu į (duomenys neskelbtini). Mamai buvo šokas, abi verkė. Jai mama nesakė nieko apie abortą. Ji važiavo pas gydytojus dėl aborto, tačiau jau buvo per vėlu. K. mama surado, kur pasidaryti abortą. Mamai pasakė vėlai todėl, kad pati testą pasidarė ketvirtą nėštumo mėnesį. Truputį bijojo. Jai nelabai rūpėjo lytiniai santykiai. Ji iniciatyvos nerodė iki pirmo karto. Po pirmo karto parodydavo iniciatyvą lytiniams santykiams. Prieš pirmą kartą ji suprato, kas yra lytiniai santykiai. Abu saugojosi. Žinojo, kas yra lytiniai santykiai, kad tai yra malonumas tarp vyro ir moters. Iki išvykimo į (duomenys neskelbtini), kai laukėsi, būdavo lytiniai santykiai. Iš pradžių saugojosi dėl nėštumo. (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), buto neatsimena. Ten gyvenant lytinių santykių turėjo. Po kūdikio gimimo taip pat buvo lytiniai santykiai. Ji taip pat norėjo lytinių santykių. Vėliau gyveno (duomenys neskelbtini). Čia perskėlė 2021 m. liepos pradžioje. Persikėlė prieš savo (duomenys neskelbtini) gimtadienį. Gyvenant (duomenys neskelbtini) būdavo lytiniai santykiai, būdavo prievarta, ji jam sakydavo, kad nenori, jis tada ją pasukdavo ir įvykdavo lytiniai santykiai. Tokių santykių buvo 2–3 kartai. (duomenys neskelbtini) gyveno vieni. Jo tėvai kartu negyveno. Ji sakydavo, kad nenori, jį pastumdavo. Fizinių veiksmų jos atžvilgiu nebuvo. Jis yra sakęs, kad su ja susitvarkytų, jei reikės, tai ją nužudys. Jis jai taip yra pasakęs ne lytinių santykių metu. Ji tada išsigando, todėl nenorėdama sutikdavo su lytiniais santykiais. Apie tai niekas nežinojo, nes ji bijojo kažkam pasakyti apie tokius lytinius santykius (1 t., b. l. 141–143).

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą O. K., apklausta kaip liudytoja teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji yra M. K. motina. Dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metų, kai 2019 m. ji (liudytoja) gavo žinutę iš K., kad jis nori draugauti su jos dukra. Jai buvo šokas, bet su vyru pasitarė, kad jei neleis draugauti, tai jie slėpsis ir vis tiek draugaus. Nutarė, kad leis draugauti ir stebės. K. amžių pamatė jo „Facebook“ paskyroje, jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, ir todėl paklausė, ar jis žino, kiek dukrai metų. Jis sakė, kad žino. Jam parašė žinutę per „Messenger“, kad dukrai (duomenys neskelbtini) metų ir ji nuves ją bet kada pas ginekologą. Nepriklausomai nuo to, bus vaikas, ar ne, parašys pareiškimą. Jis kalbėjo labai protingai. Gal ji patikli ir pasitikėjo tiesiog. Mano, kad jos dukra, būdama (duomenys neskelbtini) metų, galėjo atrodyti kaip (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Po jos gimtadienio, spalio pabaigoje, jis paprašė atvažiuoti susitikti su dukra. Kad paslapčiomis jau buvo susitikę, ji nežinojo. Ji sutiko, K. atvyko pas juos į svečius per šv. Kalėdas ir prasidėjo jų draugystė. Kaltinamasis likdavo pas juos nakvoti, tačiau miegodavo pirmame aukšte, svetainėje. Būdavo, kai jie su nukentėjusiąja namuose likdavo nesant kitų suaugusių asmenų. Santykiai atrodė gražiai, tačiau vasarą jie jai pasakė, kad dukrai neprasidėjo menstruacijos, tai buvo liepos mėnuo. Ji tada atstūmė dukrą ir išėjo į lauką verkdama. Per pusvalandį–valandą atvažiavo K. mama spręsti klausimo. K. mama liepė pasiskolinti pinigų, surado (duomenys neskelbtini) privatų gydytoją, kur jie apsilankė. Nuvažiavo pas gydytoją, paėmė iš K. 100 eurų sumokėti už vizitą. Ji buvo už durų ir klausėsi, gydytoja pasakė: „ar tu nejauti judesių“. Jai buvo šokas. Jie neturėjo, ką daryti, jai ir vyrui prisiekė, kad vienas kitą labai myli, rūpinsis vaiku. (duomenys neskelbtini) gimė jos vaikaitė. Dukra nepasakojo, kad turėjo lytinių santykių su kaltinamuoju. Apie tai sužinojo tik kai ji tapo nėščia. Nei dukra, nei kaltinamasis nesakė, kiek kartų lytiškai santykiavo. Kai dukra laukėsi, nusprendė ją leisti mokytis į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), kad žmonės iš jos nesityčiotų. Išvyko į (duomenys neskelbtini), likus maždaug savaitei iki 2020 m. rugsėjo 1 d., o šią dieną ji pradėjo mokytis. Liepos mėn. jai sukako (duomenys neskelbtini) metų. Ji apsigyveno su K. V. (duomenys neskelbtini). Tai buvo su jų žinia, K. V. turėjo būti atsakingas už jos saugumą, jie taip susitarė. Jie gyveno kaip pora. Ar gyvendami kartu turėjo lytinių santykių, nežino. Nei su dukra, nei su kaltinamuoju apie tai nekalbėjo. 2022 m. maždaug kovo mėn. nukentėjusioji grįžo gyventi į jos namus. Ji buvo nervinga, porą kartų lankėsi pas psichologą, eina iki šiol, anksčiau nesilankė. Iki pažinties su K. V. ji buvo kaip visi vaikai, linksma, lankė būrelius, ėjo į pamokas, vidurkis mokykloje buvo apie 8 balus. Ji ir dabar stengiasi mokytis, visas pamokas paruošdavo nuotoliniu būdu, o praktiką važiuoja atlikti mokykloje, bet jos vidurkis sumažėjęs. Dukra yra psichologiškai palaužta, kaltinamojo nenori net matyti. Pasitarę su atstovu, pareiškė prašymą atlyginti mažiausią žalos dydį. Neturtinę žalą sudaro dukters psichologinė būsena. Jai nepavyksta kiekvieną dieną važiuoti į mokyklą, nuvažiuoja tik du kartus. Prieš tai ji norėjo būti vadybininke, tačiau dėl savo amžiaus negalėjo rinktis šios specialybės. Socialinis darbuotojas pradėjo lankytis, kai jai buvo suteikta laikina globa. Kai dukra tapo emancipuota, tada socialinis darbuotojas pasakė, kad priklauso nemokamas psichologas, tai po kokio mėnesio dukra pasakė, kad nori apsilankyti pas psichologą. Jei paima telefoną ji, tėvas ar sesuo, ji jaučia baimę. Lankosi pas psichologą, kad tokių baimių nebūtų. Sakė, kad K. V. tikrindavo jos telefoną ir dėl to liko baimė. (duomenys neskelbtini) buvo patyčios, kad (duomenys neskelbtini) metų amžiaus dukra pagimdė. Kalbėjo su dukra, kuri sakė, kad su K. V. buvo pirmieji jos lytiniai santykiai. Apie įvykį pranešė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Jeigu nukentėjusioji su kaltinamuoju būtų gyvenę gražiai, nebūtų kreipęsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes nenorėjo išskirti, iš vaiko atimti tėvą. Dėl emancipacijos kreipėsi į teismą tam, kad nukentėjusioji galėtų rūpintis savo dukra. Dėl to, kad ji galėtų eiti su dukra pas gydytojus, kad galėtų atsakyti už save ir savo dukrą. Dabar, ką ji yra patyrusi, ji iš vaikystės, paauglystės perėjo į suaugusio žmogaus gyvenimą ir jos mąstymas kaip suaugusiojo. Šiuo metu taip yra. Ji nepajuto paauglystės, iškart tapo suaugusiu žmogumi. Gyvenant su kaltinamuoju, daugiausiai dukra rūpinosi vaiku. K. V., paėmęs tėvystės atostogas, po pusės metų ėjo dirbti nelegaliai.

Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą J. K., apklaustas kaip liudytojas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra M. K. tėvas. M. ir K. susipažino 2019 m. spalio mėnesį internetu. Jie atsiklausė žmonos ir jo, ar gali draugauti. 2019 m. spalio mėn. K. netgi parašė žinutę, ar gali draugauti su M.. Jie atsakė į žinutę, kad ji yra nepilnametė, gali draugauti, bet kad neprisidirbtų, ko nereikia. Žinute nurodė dukters amžių, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. 2020 m. birželį–liepą dukra pasakė, kad nebėra menstruacijų. Ir gydytojui patikrinus paaiškėjo, kad laukiasi jau 5 mėnesius. Pas gydytoją nuvažiavo žmona, dukra ir K.. Paskui, kai jau grįžo iš (duomenys neskelbtini), K. su dukra atėjo verkdami, kad nesikreipti į policiją. Tuo metu K. žmoniškai šnekėjo, todėl jie nesikreipė į policiją. Paskui K. mama rekomendavo dukrai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mokyklą. Kai gimė vaikas, tris mėnesius K. ir M. pas jus gyveno, nes žmona mokė auginti vaiką, o po to jie išėjo kartu gyventi į (duomenys neskelbtini). Kai dukra pagimdė, jai buvo apie (duomenys neskelbtini) metų. Adreso, kur gyveno, nežino, kažkur netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Iki šito įvykio jos mokymasis buvo geras, vidurkis buvo 8–9. Tuo metu, kai gimė vaikas, ji iš karto pradėjo mokytis nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini). Jos mokslai nukentėjo, nes dabar vidurkis apie 5–6. Prieš tai planavo baigti mokslus ir būti vadybininke. Kai M. ir K. kartu gyveno, šilumos pas juos šeimoje nebuvo matyti. Jie išsiskyrė 2021 m. M. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas draugę į gimtadienį, o tuo tarpu K. pasakė, kad grįžtų namo, nes bus blogai. Paskui jis atvažiavo pas juos pasiimti vaiko ir M.. M. pasakė, kad nevažiuos, kad grįš kitą dieną ir jis iškvietė policiją, neaišku, dėl ko. Dėl emancipacijos dukra kreipėsi, kai buvo nepilnametė. Žmona buvo laikinai apsiėmusi vaiko globą, kol įsigalios emancipacija. M. yra pareiškusi civilinį ieškinį. Dukra sakė, kad K. atlygino apie 600 eurų. Kai pradžioje bendravo su K., leisdavo draugauti, jis atvažiuodavo pas juos, kai nedirbdavo, ir nakvodavo atskiram kambaryje. Lytiniai santykiai kad vyktų namuose, jam nebuvo žinoma. Jie stengdavosi namuose jų vienų nepalikti, bet jeigu žmona dirbdavo, jie likdavo namuose vieni. Apie tai, kad jie lytinių santykių negali turėti, buvo kalbama jau prieš draugystę, bent jau su M.. K. suprato, kad negalima, žinojo, kad M. nepilnametė. Kai K. parašė žinutę, kad nori draugauti su M., tada žmona ir parašė jam žinutę, kad M. yra nepilnametė, jeigu prie jos prisilies, kreipsis į policiją ir bet kada gali nuvežti patikrinti pas ginekologą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisme buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad M. K. yra pirmoji jo ir žmonos O. K. dukra. M. gimė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metais jiems gimė antroji dukra G.. M. nuo pirmos iki (duomenys neskelbtini) klasės mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Mokslai sekėsi gerai, ji mokėsi pagal bendrąją ugdymo programą, aktyviai dalyvavo užklasinėje veikloje, pamokų nepraleisdavo. Dauguma dalykų jai sekėsi mokytis gerai, vidutiniškai – matematika, anglų. M. lankė dailės, šokių, teatro būrelius. 2019 metų rudenį ji susipažino su K. V.. M. apie santykių pradžią su juo daugiau pasipasakodavo savo mamai, nes tuo metu jis dirbo užsienyje. Pirmą kartą gyvai su juo susipažino 2019 metų pabaigoje, švenčiant Šv. Kalėdas jų namuose. Dukra su juo supažindino. K. sakė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų, o jis su žmona jam pasakė, kad M. yra tik (duomenys neskelbtini) metų, ir jį įspėjo, kad jeigu jis artimai bendraus su M., tai jie, kaip tėvai, į tai reaguos ir kreipsis į policiją. K. sakė, kad žino, kiek M. metų, ir patvirtino, kad su M. lytinių santykių neturės. K. jiems pasirodė esantis normalus vaikinas, leido savo dukrai su juo bendrauti. M. buvo juo susižavėjusi, jis buvo jos pirmoji meilė. K. atvažiuodavo iš (duomenys neskelbtini) pas M. į svečius dažniausiai savaitgaliais, pasilikdavo nakvoti, tačiau jiems kartu nakvoti neleisdavo. Jis miegodavo atskirame kambaryje. Dėl santykių su K. M. mokslai nenukentėjo. Apie tai, kad M. laukiasi, jis sužinojo iš žmonos 2020 metų vasarą, būdamas užsienyje. M. nežinojo, kokia bus jų reakcija, ji dėl to išgyveno. Buvo bendrauta su K. tėvais, kurie sakė, kad padės auginti vaiką, pats K. kalbėjo, kad dirbs, rūpinsis M. ir vaiku, pripažino tėvystę. Prieš gimdymą M. ilgesnį laiką gyveno jų namuose, žmona rūpinosi jos būsimo vaiko sveikata. Visiems pasitarus ir nusprendus, M. pasirinko mokytis (duomenys neskelbtini) profesijos (duomenys neskelbtini) ir 2020 metų rugpjūčio pabaigoje apsigyveno nuomojamame bute kartu su K., (duomenys neskelbtini). Dukra lankė pamokas nurodytoje mokymosi įstaigoje. M. (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą M.. Po gimdymo buvo nuspręsta, kad būtų lengviau, jog M. pirmaisiais mėnesiais augintų dukrą jų namuose. K. su tuo sutiko. 2021 metų pavasarį M. su dukra grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), kartu su K.. Dukra tęsė mokslus (duomenys neskelbtini). Būdavo pykčių su K. dėl vaiko priežiūros. Vėliau, jau 2022 metais, pastebėjo, kad M. ir K. santykiai smarkiai pašliję, jis nerodė jai pagarbos, dukra papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) K. vartoja alkoholį, kviečiasi draugus pas save į namus, tai yra, neužtikrina saugumo. Tarp K. ir M. prasidėjo pykčiai, nesutarimai, dukra pavargo nuo barnių, ir ją kartu su anūke 2022 metų pavasarį parsivežė pas save į namus. K. supyko, kreipėsi į socialinį darbuotoją (duomenys neskelbtini), parašė M., kad ji turi grįžti kartu su vaiku į (duomenys neskelbtini), pas jį. Dukrai negrįžus nurodytu laiku, K., atvykęs pas juos, iškvietė policiją, kad jie jam neduoda jo vaiko. Pareigūnai pasiūlė susitarti gražiuoju. Kitą dieną su K. ir M. kreipėsi į vaiko teises (duomenys neskelbtini). Buvo išanalizuota situacija, sutartas iki 2 mėnesių laikotarpis M. apsispręsti, gyventi jai kartu su K. ir dukrele (duomenys neskelbtini), ar jų namuose. K. nedavė M. ramybės, dukra skundėsi, kad jai jis rašo daug žinučių, skambinėja. Pakeitė M. telefono numerį, bendradarbiaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybai, buvo nustatyta K. bendravimo su dukra tvarka. Bendrauti jam su savo dukra kliūčių nesudarė. Matėsi, kad labiau jis nori bendrauti su M., aiškintis su ja santykius. M. šiai dienai yra apsisprendusi santykius su K. nutraukti, ji sutinka su juo bendrauti tik tiek, kiek liečia jų dukters gyvenimą. Šiuo metu vyksta procesas (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme dėl M. emancipacijos (sprendimas jau priimtas, tik turi įsiteisėti), po to bus sprendžiamas klausimas dėl M. globos. M. yra protinga, sąžininga, kruopšti, atsakinga, rūpestinga, susigaudo gyvenimiškose situacijose, ji nebuvo turėjo jokių psichinės sveikatos problemų. M. myli savo dukrą, ją rūpinasi. M. su dukrele yra prisiregistravusi pas šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2022 metų rudens ji tęs mokslus (duomenys neskelbtini). Mokslai jai sekasi gerai, mokytis jai patinka (1 t., b. l. 153–157).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos savo parodymus patvirtino, papildomai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad „pirmą kartą su K. susipažinau 2019 m. švenčiant Šv. Kalėdas namuose ir informavau K. apie dukters amžių“. Jo žmona jau buvo anksčiau K. apie tai informavusi. 2019 m. per Šv. Kalėdas gal jo ir neinformavo apie dukros amžių, neatsimena tiksliai. Žmona informavo K. žinute, o jis jau nebeatsimena, ar sakė. Žinutėje buvo amžius nurodytas. Jis matė tą žinutę. Jo žiniomis, M. tai buvo pirmieji lytiniai santykiai. M. prieš tai lytinių santykių neturėjo. Po visų šitų įvykių dukra lankėsi pas psichologą. Mano, kad tai įtakojo tai, kad K., kai M. negrįždavo į (duomenys neskelbtini), tai skambindavo M. per „Messenger“ 80 kartų, telefonu skambindavo kokį 50 kartų per dieną. M. net sudrebėdavo, kai išgirsdavo telefono skambutį. Paskutinį kartą pas psichologą lankėsi vasaros pabaigoje. Iš viso gal lankėsi 5–6 kartus. Iki K. nesilankydavo pas psichologą. Kreiptis į policiją dėl šio įvykio nenorėjo. Nenorėjo, kad anūkė liktų be tėvo, kad tėvas būtų įkalinimo įstaigoje. M. iki K. neturėjo draugysčių su kitais berniukais. Dabar dukros santykiai su K., kas liečia vaiką, jie šneka. Civiliai ginčai baigėsi be pykčių.

Galima laiduotoja K. V., paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Palaiko savo prašymą būti laiduotoja. Kadangi kaltinamasis gyveno su M. K., o ji su sūnumi labai gerai sutaria, gali viską papasakoti. Patikina, kad sūnus labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir ateityje nebenusikals. Pasirašė laidavimo prašymą, kurį jai pateikė gynėjas. Nesupranta, kas yra laidavimas. Paskelbus pertrauką, pareiškė, kad laiduotojo pareigos ir atsakomybės jai aiškios. Jos ryšys su sūnumi artimas. Išaugino gerą sūnų, tėvą, darbuotoją. Jis rūpesčių niekada nekėlė, nuo 18 metų dirba. Situaciją šioje byloje vertina taip, kad abu asmenys yra kalti dėl nusikalstamos veikos. M. yra kalta, kad tokio amžiaus sutiko su K. draugauti, nes jo amžiaus ji niekada neslėpė. O M. amžių sužinojo gerokai vėliau. Sūnus apie nukentėjusiosios amžių sužinojo 2019 m. pabaigoje, žinojo, kad jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Pilnamečio sūnaus lytinius santykius su nepilnamete vertina blogai. Tikrai daug buvo kalbėta, 2020 m. sausio–vasario mėn. buvo atvažiavę abu M. tėvai ir M.. Tada ją pamatė pirmą kartą, tai buvo prieš lytinius santykius. M. tėvai atvažiavo su tikslu leisti K. ir M. draugauti. M. amžiaus ji neklausė, ji atrodė vyresnė. Dukra jai sakė, kad M. (duomenys neskelbtini) metų. M. pati būdavo susikabinusi su K., pati jam ant kelių sėdėdavo. Mano, kad abu buvo lytinių santykių iniciatoriai. Ji dirba restorane „(duomenys neskelbtini)“ indų plovėja ir pagalbine darbuotoja nuo 2020 m. Darbovietėje ji charakterizuojama kaip darbšti. Užtikrins, kad K. naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Visada su juo išsikalba, jų ryšiai glaudūs. Apie nėštumą sužinojo radusi K. treninge nėštumo testą. Jis jai žadėjo apie tai pasakyti. Su sūnumi dėl lytinių santykių šiek tiek kalbėjo, bet ne santykių su nukentėjusiąja metu. Daugiau pasitikėjo M. tėvais. Manė, kad jie išlaikys ir neleis miegoti tokio amžiaus asmenims kartu, tikėjosi, kad nebuvo lytinių santykių, be to, jie su M. seserimi visada buvo trise, todėl buvo pasitikėjimas. Su sūnumi šiuo metu negyvena, bet bendrauja kiekvieną dieną, pataria jam. Šiuo metu, jei sužinotų, kad sūnus turi (duomenys neskelbtini) metų amžiaus draugę, jos pozicija būtų kategoriška ir bandytų tokią draugystę nutraukti. Prieš M. sūnus turėjo merginų, vienai buvo (duomenys neskelbtini) metų, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, o kita buvo pilnametė.

2022 m. birželio 17 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte dėl galimai naudojamo smurto ir vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad skyrius, veiklos teritorijoje reaguodamas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, išsiaiškino, kad nepilnametė M. K. turėjo lytinių santykių su K. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. M. K., būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pagimdė. Pridedama vaiko situacijos vertinimo anketa (1 t., b. l. 11–24).

2022 m. birželio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28–39).

2022 m. spalio 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį nuomojosi K. V. ir kuriame jis gyveno su M. K. nuo 2020 m. vasaros pabaigos iki 2021 m. liepos mėnesio, nuosavybės teise priklauso L. D.. Atsižvelgiant į tai, kad yra praėjęs nemažas laiko tarpas nuo K. V. išsikraustymo iš buto, bute gali būti apsigyvenę kiti asmenys, įvykio vieta gali būti pakeista ir kitas aplinkybes, įvykio vietos apžiūros protokolas, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo surašytas (1 t., b. l. 40).

Gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. K. gimusi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 157).

Pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Šio straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) nurodyta, kad anksčiau nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Taigi objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro pilnamečio asmens lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, jam sutinkant. Veikos subjektu gali būti tik pilnametis asmuo. Ši veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia – kai pilnametis asmuo, lytiškai santykiaudamas ar kitaip tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, žino, numato arba pagal įvykio aplinkybes turi ir gali numatyti, kad nukentėjusysis yra jaunesnis negu 16 metų amžiaus. Taip pat yra nustatytos papildomos būtinos patraukimui baudžiamojon atsakomybėn sąlygos – šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jei tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.

Šiuo atveju, K. V. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad lytiškai santykiavo su M. K. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. liepos mėn., tiksliau nenustatytu laiku, dvejose skirtingose vietose, tai yra iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio – M. K. gyvenamojoje vietoje, kur ji gyveno kartu su tėvais, ir nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. – kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, kur jie apsigyveno M. K. tapus nėščia.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2019 metais pažinčių platformoje „Omegle TV“ susipažino su nukentėjusiąja ir jų bendravimas toliau tęsėsi socialiniuose tinkluose iki tol, kol jie susitiko gyvai ir tęsė bendravimą. Šios jo nurodytos aplinkybės atitinka ir nukentėjusiosios M. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, turinį. Tai yra nukentėjusioji patvirtino, kad su K. V. susipažino 2019 m. spalio 12 d. internetu. Iš pradžių bendravo tik internetu, o vėliau kaltinamasis jai pasiūlė draugauti. Nukentėjusiosios motina O. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metų, kai 2019 m. ji gavo žinutę iš K. V., kad jis nori draugauti su jos dukra, o ji jam parašė žinutę per „Messenger“, kad dukrai (duomenys neskelbtini) metų. Nukentėjusiosios tėvas J. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis su sutuoktine atsakė į kaltinamojo žinutę, kad ji yra nepilnametė, gali draugauti, bet kad neprisidirbtų, ko nereikia. Žinutėje žmona taip pat nurodė dukters amžių, tai yra kad jai (duomenys neskelbtini) metų.

Kaltinamasis patvirtino, kad 2019 m. per Šv. Kalėdas susipažino su M. K. tėvais, ką patvirtino ir J. K. bei O. K. teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji šią aplinkybę taip pat patvirtino, nurodydama, kad jos motina draugystės pradžioje kaltinamąjį įspėjo apie jos amžių. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusiosios tėvai patvirtino, kad kaltinamajam buvo duotas leidimas bendrauti su M. K., tačiau jis buvo įspėtas, kad pastaroji yra nepilnametė. Nukentėjusiosios tėvas J. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pirmo susitikimo su K. V. metu per Šv. Kalėdas, kaltinamasis pasakė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų, o jis su žmona jam pasakė, kad M. K. yra tik (duomenys neskelbtini) metų, ir jį įspėjo, kad jeigu jis artimai bendraus su M. K., tai jie, kaip tėvai, į tai reaguos ir kreipsis į policiją. K. V. atsakė, kad žino, kiek nukentėjusiajai metų, ir patvirtino, kad su M. K. lytinių santykių neturės. Aplinkybės, kad nukentėjusioji pažinties metu buvo jaunesnė kaip 16 metų, ir tai K. V. buvo žinoma, neneigė ir pats kaltinamasis. Nors teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus jis teigė, kad jau pažinties metu 2019 m. per Šv. Kalėdas M. K. buvo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė kiek kitokią aplinkybę, jog jai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų. Kaltinamasis, šiuos jo parodymus pagarsinus teisme, juos patvirtino. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjai, ji pati kaltinamajam buvo nurodžiusi savo amžių dar bendraujant su juo internetu, tai yra buvo pasakiusi, kad jai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Teismo vertinimu, toks ne visiškai tikslus kaltinamojo nurodytas nukentėjusiosios amžiaus įvardijimas esminės reikšmės nei kaltinamojo kaltės pripažinimui, nei veikos įrodytumui neturi, kadangi, visų pirma, pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino, nurodė, kad parodymai buvo užrašyti iš jo žodžių. Be to, abiem atvejais kaltinamojo parodymai nepaneigė fakto, kuris yra esminis BK 151¹ straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimui, tai yra kad nukentėjusioji lytinių santykių metu buvo jaunesnė kaip 16 metų amžiaus. Pažymėtina, kad tikrasis nukentėjusiosios amžius nedaro tiesioginės įtakos tam, kokią nukentėjusiąją matė kaltinamasis, ypač kai tarp (duomenys neskelbtini) metų asmens ir (duomenys neskelbtini) metų asmens fizinis, išorinis skirtumas gali būti neįžvelgiamas. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jam žinoma ir nukentėjusiosios gimimo data, tai, kad jos gimtadienis yra (duomenys neskelbtini).

K. V. teisiamojo posėdžio metu neneigė ir tos aplinkybės, kad turėjo pakartotinių lytinių santykių su nukentėjusiąja. Tai yra jis patvirtino, kad apie 3–4 mėnesius lankydavosi nukentėjusiosios namuose, o po 4–5 mėnesių pirmą kartą turėjo lytinių santykių su M. K.. Iš viso jos namuose lytiškai santykiavo apie 3–4 kartus, o vėliau, kai nukentėjusioji buvo 7–8 mėnesius nėščia, apsigyvenęs su ja (duomenys neskelbtini) ir gimus vaikui, jis su M. K. toliau lytiškai santykiavo apie 1–2 kartus per mėnesį. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, 2020 m. rugpjūtį ji išvažiavo gyventi kartu su kaltinamuoju į (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki 2021 m. liepos mėn. Aptarti kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytomis aplinkybėmis, kad pirmas lytinis aktas buvo 2020 m. sausio mėn., o iki lytinių santykių draugavo apie 3 mėnesius. Pirmą kartą lytiniai santykiai įvyko (duomenys neskelbtini), jos namuose, kambaryje ir jų metu ji davė leidimą santykiauti. Nukentėjusioji nurodė, kad vaikas gimė (duomenys neskelbtini), kas patvirtina tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymų turinį, o taip pat ir tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios lytiniai santykiai prasidėjo jai esant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kadangi (duomenys neskelbtini) metų jai sukako (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šioje byloje nustatyti visi būtinieji objektyvieji BK 151¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai. Šios normos tikslas – užtikrinti harmoningą vaiko vystymąsi ir apsaugoti nesubrendusių asmenų seksualinį neliečiamumą, net ir tais atvejais, kai jaunesni nei 16 metų asmenys, nesuvokdami socialinės lytinių santykių ir seksualinės prievartos prasmės, sutinka (neišreiškia prieštaravimo) lytiškai santykiauti su pilnamečiu, socialiai brandžiu asmeniu. Todėl būtent pilnamečiui socialiai brandžiam asmeniui, turinčiam daugiau gyvenimiškos patirties, kyla pareiga neinicijuoti lytinių santykių su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu arba jų atsisakyti. Taigi, įstatymų leidėjas kriminalizuoja įprastinius, abipusiškai savanoriškus lytinius santykius, kai pilnametis – sulaukęs 18 metų ar vyresnis – asmuo santykiauja su 16 metų nesulaukusiu asmeniu.

Pažymėtina, kad BK 151¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti pavojingą veikos pobūdį (nukentėjusiojo jaunesnį nei 16 metų amžių) ir norėti taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog lytiškai santykiauja su jaunesniu kaip 16 metų amžiaus asmeniu ir norėjo taip veikti, šiuos veiksmus atliko pakartotinai, veikdamas tiesiogine tyčia.

Kaip minėta, BK 151¹ straipsnio 1 dalies normos tinkamam aiškinimui yra svarbi BK 151¹ straipsnio 5 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu), kuria įstatymo leidėjas iškelia papildomą sąlygą BK 151¹ straipsnio 1 dalies normai taikyti. Pagal BK 151¹ straipsnio 5 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra suformuota taisyklių, kada tarp asmenų esantis amžiaus skirtumas gali būti laikomas dideliu. Todėl teismai, spręsdami apie amžiaus skirtumo esmingumą, privalo įvertinti tiek formalius ir neginčijamus kriterijus (matematinį amžiaus skirtumą), tiek kitas tiesiogiai susijusias aplinkybes – fizinės brandos požymius, lytinio elgesio pobūdį, ankstesnę patirtį, vizualinį asmenų atitikimą (ar kaltininkas ir nukentėjusysis, žvelgiant „iš šono“, gali būti priskiriami panašaus amžiaus žmonių kategorijai) ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir įstatymų leidėjas amžiaus ir fizinės brandos kriterijus išskyrė į atskirus dėmenis, kas taip pat patvirtina, kad fizinė branda nėra besąlygiškai kildinama iš asmens amžiaus. Tai reiškia, kad jaunesnis nei 16 metų asmuo pagal fizinę brandą gali būti prilyginamas sulaukusiam 16 metų, ir vice versa (priešingai) – pilnametis asmuo pagal fizinės brandos požymius gali prilygti jaunesniam.

Asmens dvasinę ir socialinę brandą galima apibūdinti kaip gebėjimą prisiimti atsakomybę, kuri atspindi pasitikėjimą savo jėgomis, vidinę kontrolę, gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus, adekvačią savivertę, nepriklausomybę ir orientaciją į tam tikrą veiklą (darbą, mokslą ar pan.); taip pat gebėjimą apsvarstyti situaciją iš skirtingų požiūrio taškų, suvokti ilgalaikius ir trumpalaikius savo poelgių padarinius, kito asmens perspektyvą ir atsižvelgti į ją; gebėjimą prieš veikiant įvertinti situaciją, valdyti savo impulsus ir slopinti agresiją. Kitaip tariant, dvasinę ir socialinę brandą atskleidžia asmens turimų žinių ir gebėjimų visuma, jo požiūris į aplinką ir jį supančius asmenis, gebėjimas vertinti visuomenės keliamus reikalavimus jo amžiaus žmonėms, gebėjimas numatyti savo veikos padarinius ir juos planuoti, kritikuoti ir būti savikritiškam, tikslų siekis, galėjimas kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus kritinėse situacijose ir kt.

Sprendžiant dėl dvasinės brandos skirtumo tarp kaltininko ir nukentėjusiojo, turi būti vertinami ne tik nukentėjusįjį apibūdinantys duomenys (specialisto išvados, liudytojų parodymai, nukentėjusiojo elgesys ir kt.), tačiau ir apibūdinantys kaltininką. Pats aptariamos nusikalstamos veikos pobūdis – lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių – suponuoja, kad abiejų asmenų valia yra tapati.

Šiuo atveju, nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiajai buvo (duomenys neskelbtini) metų, o kaltinamajam – (duomenys neskelbtini) metai. Taigi, jo ir nukentėjusiosios amžiaus skirtumas yra ženklus. Tokio amžiaus žmonėms visuomenėje yra keliami skirtingi savirefleksijos, savikritikos, savo elgesio pasekmių ir atsakomybės už savo veiksmus suvokimo reikalavimai. Kaip minėta, tai atsispindi ir BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, nustatant pilnamečio asmens baudžiamąją atsakomybę už lytinius santykius su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu (jei nebuvo išžaginimo ar seksualinio prievartavimo požymių). Šios normos tikslas – užtikrinti harmoningą vaiko vystymąsi ir apsaugoti nesubrendusių asmenų seksualinį neliečiamumą, net ir tais atvejais, kai jaunesni nei 16 metų asmenys, nesuvokdami socialinės lytinių santykių ir seksualinės prievartos prasmės, sutinka (neišreiškia prieštaravimo) lytiškai santykiauti su pilnamečiu, socialiai brandžiu asmeniu. Todėl būtent pilnamečiam socialiai brandžiam asmeniui, turinčiam daugiau gyvenimiškos patirties, kyla pareiga neinicijuoti lytinių santykių su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu arba jų atsisakyti.

Kaltinamasis yra baigęs mokslus, įgijęs profesiją, dirbantis asmuo, darbo veiklą vykdęs jau nuo 2017 m. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jo socialinė branda atitinka jo amžių, išsilavinimą, byloje esantys duomenys rodo, kad jo socialinė branda atitinka jo amžių ir išsilavinimą. Kaip matyti iš byloje esančios 2023 m. kovo 31 d. socialinio tyrimo išvados, kaltinamasis suvokia savo teisės pažeidimo pasekmes aukai, yra socialiai prisitaikęs, supranta kitų požiūrį, skiria savo jausmus ir sugeba juos įvertinti. Kaip matyti iš jo motinos K. V. paaiškinimų, santykiai su nukentėjusiąja kaltinamajam nebuvo pirmieji, jis yra turėjęs artimų draugysčių ir iki tol, kas leidžia spręsti apie jo iki nusikalstamos veikos padarymo turėtas gyvenimiškas patirtis ir gebėjimą apgalvoti bei priimti sprendimus. Tuo tarpu nukentėjusioji lytinių santykių su kaltinamuoju metu buvo nepilnametė, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, moksleivė. Tai buvo pirmieji jos artimi, lytiniai santykiai, kurių pasekmė yra vaiko gimimas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios analizuojamų įvykių metu buvo ne tik didelis amžiaus, bet ir dvasinės bei fizinės brandos skirtumas, todėl pagrindo šioje byloje manyti, kad egzistuoja BK 151¹ straipsnio 5 dalyje numatytos aplinkybės, nėra.

III. Dėl laidavimo netaikymo

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos K. V. atsakomybei. Byloje yra pateiktas K. V. prašymas atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tokį prašymą tiek kaltinamasis, tiek ir galima laiduotoja palaikė, apklausiami ir teisiamojo posėdžio metu.

Prokurorė kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prieštaravo.

Teismo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, K. V. padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, tvirtino, kad nuoširdžiai gailisi ją padaręs, anksčiau nebuvo teistas, atlygino dalį civiliniu ieškiniu prašomos atlytinti neturtinės žalos. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo motinos, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, jos ryšys su sūnumi gana artimas. Laiduotojos manymu, ji išaugino gerą sūnų, tėvą, darbuotoją. Jis rūpesčių niekada nekėlė, nuo 18 metų dirba. Galima laiduotoja taip pat yra dirbanti, charakterizuojama iš esmės teigiamai, byloje nėra nustatyta iš esmės jokių aplinkybių, kurios paneigtų tai, jog ji yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, yra charakterizuojamas teigiamai, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog jo rizika pakartotinai nusikalsti yra žema. Taigi egzistuoja pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Vis dėlto, teismo vertinimu, šioje byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios suponuotų vertinimą, kad galima laiduotoja gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Visų pirma įvertintina pačios laiduotojos teisiamojo posėdžio metu išsakyta pozicija, kuri, teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje yra gana dviprasmiška. K. V., suvokdama, kad nukentėjusioji lytinių santykių su kaltinamuoju metu, buvo vos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, moksleivė, išsakė poziciją, kad jos nuomone, abu asmenys yra kalti dėl nusikalstamos veikos. Nors teigė, kad pilnamečio sūnaus santykius su nepilnamete vertina blogai, tačiau posėdžio metu išsakė teiginius, kurie sudaro pagrindą spręsti apie jos polinkį atsakomybę perkelti nukentėjusiajai: „M. pati būdavo susikabinusi su K., pati jam ant kelių sėdėdavo. Mano, kad abu buvo lytinių santykių iniciatoriai“. Kaip pati nurodė, apie sūnaus lytinius santykius su nepilnamete ji sužinojo jau po kurio laiko, ne iš paties kaltinamojo, o jo drabužiuose radusi nėštumo testą. Ji su sūnumi dėl lytinių santykių šiek tiek kalbėjo, bet ne santykių su nukentėjusiąja metu, tuo metu daugiau pasitikėjo M. K. tėvais, o pati jokių veiksmų, kurie užtikrintų, kad su ja kartu gyvenantis sūnus, kuris tuo metu taip pat buvo gana jauno amžiaus, elgtųsi atsakingai ir neįsitrauktų į lytinius santykius su nepilnamečiu asmeniu, nesiėmė. Teismo vertinimu, jos požiūris į susidariusią situaciją įvykių metu buvo gana neatsakingas ir nerūpestingas. Šiuo metu kaltinamasis su motina negyvena. Nors jie bendrauja gana dažnai, laiduotoja išsakė teiginius, jog ji sūnui pataria, padeda gyvenimiškose situacijose, vis dėlto, jos rūpestis ir pagalba iki šiol nebuvo pakankama ir didesnės įtakos kaltinamajam nepadarė, kadangi jis įvykdė nusikalstamą veiką, o jo lytiniai santykiai su jaunesniu kaip 16 metų amžiaus asmeniu tęsėsi ir po to, kai jo motinai tapo apie juos žinoma. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių dėl K. V. galimos teigiamos įtakos kaltinamajam darymo.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir jo nusikalstamais veiksmais kilusius padarinius. Šiuo atveju, kaltinamasis įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Jo lytiniai santykiai su nepilnamete buvo ne pavieniai, o pakartotiniai, jie sukėlė itin sudėtingas tiek fiziologines, tiek ir socialines, teisines pasekmes nukentėjusiajai, kadangi lytinių santykių padarinys buvo tas, jog (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nukentėjusioji susilaukė kūdikio. Teismo vertinimu, toks kaltinamojo, kuris lytinių santykių su nukentėjusiąja metu buvo pilnametis asmuo, pasirinktas veikimo būdas nebuvo atsitiktinis, jis rodo didesnį jo veiksmų pavojingumą ir ši priežastis taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad galimybės taikyti laidavimo institutą šioje baudžiamojoje byloje nėra.

IV. Dėl bausmės K. V. skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors prokurorė nesutiko su šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimu šioje baudžiamojoje byloje, tačiau vis dėlto, teismo vertinimu, ši aplinkybė yra nustatyta. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neneigė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, detaliai paaiškino įvykių aplinkybes, davė iš esmės nuoseklius parodymus ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Nors, kaip pagrįstai nurodė prokurorė, jis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad apie nukentėjusiosios amžių sužinojo tik po jos (duomenys neskelbtini) metų gimtadienio, tačiau tuo pačiu jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, jog jam buvo žinoma, kad nukentėjusioji lytinių santykių metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, visa apimtimi. Teismo vertinimu, teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę nurodęs nenuosekliai, kaltinamasis galėjo sąžiningai klysti, tačiau jis neneigė to, jog lytinius santykius turėjo su jaunesniu kaip 16 metų amžiaus asmeniu ir jam apie tai buvo žinoma jau veikos padarymo metu. Vien tai, kad jis civilinį ieškinį pripažino ne visiškai, teigdamas, kad neturtinės žalos, kurios atlyginimo prašo nukentėjusioji, dydis turėtų būti mažesnis, nepaneigia jo kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, apie kurį jis dėstė ne tik teisme, bet ir socialinio tyrimo išvados rengimo metu. Jo nuoširdų gailėjimąsi patvirtina ir tai, kad dalį žalos kaltinamasis atlygino savanoriškai, taip siekdamas sumažinti jo veiksmais kilusias pasekmes. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra būtinasis BK 151¹ straipsnio nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl kaltinamojo išreikštos abejonės dėl prašomo atlyginti žalos dydžio pagrįstumo, nesuponuoja išvados, kad jis savo kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo nepripažino ar ją pripažino tik iš dalies.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis yra dirbantis, darbo veiklą vykdo nuosekliai nuo 2017 metų, yra įgijęs profesinį išsilavinimą, charakterizuojamas kaip ramaus būdo, nekalbus, neorganizuotas, nemotyvuotas, nesavarankiškas, nesiekiantis geresnių gyvenimo sąlygų, tačiau darbo užduotis įvykdantis. Bylos duomenys patvirtina, kad jis nuosekliai teikia išlaikymą jo bei nukentėjusiosios vaikui. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje pateikiamų duomenų, jo socialinė aplinka yra pozityvi, palaikanti, jis neišreiškia kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, turi susikūręs ateities planus, planuoja tęsti darbo veiklą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Kaltinamasis, bylos duomenimis, nėra teistas, nebaustas administracine tvarka. Jo elgesiui įtakos neturi žalingas psichiką veikiančių medžiagų vartojimas. Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis naujų teisei priešingų veikų nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis šiuo atveju gali būti įgyvendinta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie, be kita ko, rekomenduojami ir socialinio tyrimo išvadoje ir, teismo vertinimu, paskatins teigiamą kaltinamojo resocializacijos procesą ir užtikrins, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nenustačius kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, egzistuojant vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, vadovaujantis BK 61 straipsniu, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas, tačiau mažesnis už BK 48 straipsnyje numatytą laisvės apribojimo bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina.

Byloje nukentėjusioji M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą atlyginimo.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Šiuo atveju, nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir šoką, kai ji, turėjusi lytinių santykių su pilnamečiu asmeniu, pastojo ir būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, susilaukė kūdikio. Nukentėjusiajai lytiniai santykiai su kaltinamuoju buvo pirmieji, jie tęsėsi pakankamai ilgą laiką, bylos duomenys patvirtina, kad anksčiau ji artimų santykių nėra turėjusi. Susilaukus kūdikio, jos socialinė padėtis, įprasta gyvenimo rutina itin pakito. Būdama moksleivė, ji negalėjo efektyviai tęsti mokslų, rūpintis savo išsilavinimu, prioritetą teikdama gimusio vaiko poreikiams tenkinti. Kaip nurodė nukentėjusiosios tėvai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji turėjo profesinių ateities tikslų, kurie negalėjo būti realizuoti, pasikeitus jos gyvenimiškai situacijai. Pritartina M. K. motinos teiginiams, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji neteko paauglystės laikotarpio, jai teko gyventi suaugusio asmens gyvenimą, dalyvauti teisminiame procese dėl emancipacijos, kad galėtų rūpintis savo vaiku be apribojimų. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji, būdama kilusi iš nedidelio miestelio, siekdama išvengti patyčių, apkalbų, turėjo persikelti gyventi į kitą miestą, atskirai nuo savo tėvų, kur, apsigyvenus su kaltinamuoju, toliau tęsėsi jų lytiniai santykiai. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, nepaisant kaltinamojo gynėjo teiktų duomenų apie K. V. ir nukentėjusiosios turėtus gražius, darnius santykius, gyvenant kaip šeima, neabejotinai paveikė nepilnametę nukentėjusiąją, sužadino per ankstyvą jos domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, įpareigojo ją, dar nesusiformavusią, nebrandžią asmenybę, iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą, prisitaikyti prie suaugusio asmens gyvenimo sąlygų, o tai neabejotinai padarė žalą jos, kaip asmenybės, raidai ir emocinei sveikatai. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji, nutraukusi santykius su kaltinamuoju, nors toliau tęsė mokslus, tačiau lankėsi pas psichologą, jos tėvai nurodė, kad jos emocinė būsena pakito, ji juto stresą, išgyvenimus, kurie buvo sąlygoti būtent jos turėtų santykių su kaltinamuoju. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nukentėjusiajai kaltinamojo neteisėtais, tyčiniais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, kurios dydis – 3 000 Eur, nurodytas civiliniame ieškinyje, yra adekvatus ir proporcingas kilusiems padariniams.

Kaltinamasis yra darbingas, turi galimybę atlyginti padarytą žalą, šiuo metu jis dirba, savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino, dalį žalos atlygino savo noru. Byloje nustatytas aplinkybes vertinant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgtina į bendrai susiklosčiusią įtemptą nukentėjusiosios susidariusią gyvenimišką situaciją po analizuojamų įvykių. Bylos duomenys (3 t., b. l. 52) patvirtina, kad kaltinamasis iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajai jau yra atlyginęs 1 000 Eur neturtinės žalos. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimu nukentėjusioji pripažinta visiškai veiksnia (emancipuota). Įvertinus tai, taip pat atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies ir nustatytinas iš kaltinamojo priteistinas 2 000 eurų neturtinės žalos dydis. Dėl kitos civilinio ieškinio dalies (1 000 Eur) procesas nutrauktinas, kaltinamajam savanoriškai atlyginus jo nusikalstama veika padarytą žalą (BPK 107 straipsnis).

BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

Įvertinus aptartas įstatymo nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, aktualią sprendžiant metinių palūkanų priteisimo baudžiamojoje byloje pareiškus civilinį ieškinį klausimą, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos atlygintinos žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Nukentėjusiosios įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Virginijus Savickas civiliniame ieškinyje pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiosios atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidas, jas priteisiant iš kaltinamojo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad šias išlaidas sudaro 500 Eur (1 t., b. l. 146) ir 450 Eur (3 t., b. l. 38–39), iš viso 950 Eur išlaidų, kurias patyrė J. K..

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra nei itin sudėtinga, nei didelės apimties, K. V. savo kaltę pripažino visiškai, taip pat įvertindamas kaltinamojo turtinę padėtį – jis šiuo metu yra dirbantis, jo pajamos yra pakankamai nedidelės, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinį ieškinį sudaro 2 lapai ir šis ieškinys yra tenkinamas, procesas pirmosios instancijos teisme, kuriame baudžiamoji byla buvo išnagrinėta iš esmės, truko vienerius metus, jo metu vyko keli teisiamieji posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir nukentėjusiosios įgaliotas atstovas, teikdamas prašymus, įrodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, nukentėjusiosios poziciją palaikydamas ir baigiamųjų kalbų metu, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, sprendžia, kad prašomų atlyginti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis nėra per didelis, jis yra adekvatus ir proporcingas išdėstytų aplinkybių visumai, todėl prašymas tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą J. K. naudai priteistinas 950 Eur turėtų advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinis diskas su nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 6 dalimi, vietoje intensyvios priežiūros paskirti K. V. įpareigojimus:

- per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis;

- per visą laisvės apribojimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš K. V. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Dėl kitos civilinio ieškinio dalies procesą nutraukti, K. V. savanoriškai atlyginus žalą.

Priteisti iš K. V. nukentėjusiosios M. K. atstovo pagal įstatymą J. K. naudai 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) turėtų advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo ir garso įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.