Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-238-617/2024

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-04
Bylos Nr.: e2-238-617/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-45-3-01000-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Anatolij Januševskij
Ieškovas: V. J.
Atsakovas: J. J.
Advokatai: Vytautas Zenevskis, Aleksandras Kovalevskis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-238-617/2024Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01000-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.1.7.1.5; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 4 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij,sekretoriaujant Agnei Usovienei,dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovui advokatui Aleksandrui Kovalevskiui,atsakovei J. J., jos atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui,vertėjoms Valentinai Žverėlienei, Maženai Andruškevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei J. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovės J. J. priešieškinį ieškovui V. J. su trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove ( toliau – UAB ) „General Finansing bankas“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. J., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė: 1) ieškovo V. J. ir atsakovės J. J. santuoką, sudarytą Švenčionių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) ( įrašo Nr. 233 ), nutraukti dėl atsakovės J. J. kaltės; 2) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovui V. J. paliekama santuokinė pavardė – „J.“, atsakovei J. J. pavardė – „V.“; 3) nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtinės prievolės, bei sutuoktinių turto teisinis režimas pasibaigė 2021-01-01; 4) priteisti atsakovei J. J. asmeninės nuosavybės teise automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė J. J. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) J. J. ir V. J. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono civilinės metrikacijos skyriuje ( įrašo Nr. 233 ), nutraukti dėl V. J. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę „J.“, V. J. – „J.“; 3) automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2050 € vertės asmeninės nuosavybės teise priteisti J. J.; 4) santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą: trijų dalių svetainės sekciją 348 € vertės, virtuvės baldų komplektą ( trys pastatomos spintelės ir trys pakabinamos spintelės ) 300 € vertės, virtuvės stalą ir keturios kėdes 200 € vertės, dujinę viryklę „Gratus“ 232 € vertės, spintelę prie lovos dviejų stalčių 50 € vertės, minkštąjį kampą „Komforti“ 400 € vertės, skalbimo mašiną 250 € vertės, televizorių „Samsung“ 380 € vertės, šildymo katilą 1158 € vertės, įmontuojamą spintą 434 € vertės, viso turto už 3752 €, priteisti V. J., o jai priteisti kompensaciją 1876 € už jai tenkančią mažesnę turto dalį; 5) priteisti iš V. J. 2354 € už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 6) UAB „General Financing banko“ 2021-06-21 suteiktą vartojimo kreditą pagal sutartį Nr. 90007645049 pripažinti asmenine J. J. prievole, 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas V. J. ieškinį palaikė visiškai ir prašė tenkinti. Nurodė, kad su atsakove J. J. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje pragyveno 35 metus, bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Prašo jo ir atsakovės J. J. santuoką, sudarytą Švenčionių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovės J. J. kaltės. Nurodė, kad atsakovė buvo neištikima, jie kartu nebegyvena trejus metus. Santuokoje negyvena dėl to, kad atsakovė surado kitą sugyventinį su kuriuo gyvena, vartojo alkoholį. Po to, kai atsakovė išėjo, jis dar pusę metų bandė su atsakove taikytis, tačiau nesėkmingai. Santuokoje su atsakove gyveno jo motinos vardu registruotame name. Santuokos metu jokio turto neįgijo. Prieš septynis metus santuokoje įsigijo automobilį BMW, kurį jis pardavė. Automobilį BMW pardavė be atsakovės žinios ir sutikimo už 2000 €. Taip pat jis prieš dvejus metus pardavė santuokoje įgytą automobilį Mitsubichi Charizma už 700 €. Su atsakovės priešieškiniu prašoma priteisti kompensacijos suma – 1876 € už santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, nesutinka. Atsakovė gali dalį kilnojamųjų daiktų paimti. Sutinka, kad santuokoje su atsakove įgijo kilnojamąjį turtą: 1) trijų dalių svetainės sekciją 348 € vertės, sekciją prašo priteisti atsakovei; 2) virtuvės baldų komplektą šviesiai rudos spalvos: trys pastatomas spintelės ir trys pakabinamas spintelės, nesutinka, kad jo vertė 300 €, jis yra bevertis, susidėvėjęs, nes naudojamas apie 10 metų; 3) virtuvės stalą ir keturias kėdės, vertė yra mažesnė nei ieškovės nurodyta 200 € vertės, jį vertina 50 €; 4) dujinę viryklę ,,Gratus“, viryklę naudoja ne vienus metus, ją vertina 100 €, prašo priteisti jam, 5) spintelę prie lovos dviejų stalčių, faneruotą, tačiau jos vertė ne 50 €, o 30 €, prašo priteisti atsakovei; 6) minkštą kampą su ištraukiama vidurine dalimi ,,Komforti“, bet jo vertė ne 400 €, o ne daugiau kaip 200 €, prašo priteisti atsakovei, 7) skalbimo mašiną, naują pirko už 450 €, skalbimo mašiną naudoja 10 metų, šiai dienai jos vertė 300 €, prašo priteisti jam; 8) televizorių ,,Samsung“, jo vertė 200 €, televizorių prašo priteisti jam; 9) šildymo katilą, prašo priteisti jam, šio katilo vertė 300 €, nes katilą naudoja jau 12 metų; 10) įmontuojamą spintą, tai spintai 18 metų, jos vertė 150 €, įmontuojamą spintą prašo priteisti jam. Sutinka, kad pardavė santuokoje su atsakove įgytą lengvąjį automobilį Mitsubishi Carisma ir automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka su atsakovės prašoma priteisti kompensacija už minėtus santuokoje įgytus ir vėliau jo parduotus automobilius. Automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo santuokoje, 2023 m. vasarą tą automobilį pardavė gal už 1800 €, tiksliai neprisimena, šio automobilio pardavimo dokumentų neturi. Automobilį pardavė 2023 m. vasarą, nes neturėjo pinigų pragyvenimui, o automobilis sugedo, ir automobilį teko atpirkti. 2023-12-05 tą automobilį atpirko, t. y. pagal 2023-12-05 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį automobilį BMW atpirko už 1800 €. Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainavo 5000 €, šio automobilio remontui išleido 4500 €, keitė variklį, kitas detales, norėjo gero, patikimo automobilio. Automobilius Mitsubishi Carisma, valt. Nr. DNH ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė kai su atsakove gyveno skyrium, o atsakovė automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo tada, kai gyveno skyrium. Nesutinka, kad automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2050 € vertės asmeninės nuosavybės teise, būtų priteistas J. J.. Nieko nežino apie atsakovės paimtus kreditus, jokių bendrų interesų neturėjo, sutikimo kredito paėmimui nedavė, nežino kur tas kreditas buvo panaudotas. Prašo nustatyti, kad turtinis teisinis režimas pasibaugė nuo 2021-01-01. Santuoka nutrūko dėl atsakovės neištikimybės, tai pagrindinė priežastis, dar ir dėl atsakovės alkoholio vartojimo. Atsakovė vartodavo alkoholį kai būdavo darbe. Pats 2020 m. ėmė dažniau alkoholį vartoti, nes atsakovė taip pat vartojo. Sutinka, kad 2021 m. birželio mėn. buvo gydomas Psichiatrinėje ligoninėje, nes atsakovė „privedė“. Prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Ieškovo atstovas advokatas A.Kovalevskis prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad akivaizdu, jog šeimoje buvo vartojamas alkoholis, vartojo tiek atsakovė, tiek ieškovas, ieškovas turėjo ta, tikrų susirgimų, sutuoktinė jo nepalaikė dėl ligų paūmėjimo. Atsakovė šeimą paliko tuo metu, kai ieškovas buvo ligoninėje. Ieškovas teigia, kad atsakovė buvo jam neištikima, nors tai patvirtinančių įrodymų ieškovas neturi, tačiau aplinkybės, kad atsakovė pati nusprendė palikti šeimą, ką patvirtina ir liudytojai, sudaro pagrindo manyti, kad santykiai nutruko dėl atsakovės kaltės. Ieškovas dėjo pastangas ieškoti atsakovės, išsaugoti šeimą, tačiau iš atsakovės pusės nebuvo noro išlaikyti šeiminius santykius. Atsakovė nebuvo lojali, ištikima savo sutuoktiniui, nevykdė sutuoktinės pareigų, nepalaikė sutuoktinio kai jam buvo sudėtingas metas. Ieškovas kategoriškai nesutinka, kad santuokos iširimą lėmė vieno iš sutuoktinio alkoholio vartojimas. Ieškovas sprendė problemas, buvo užsikodavęs, bandė situaciją taisyti, dėjo pastangas, priešingai byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė buvo liovusis vartoti alkoholį. Alkoholinius gėrimus vartojo atsakovė ir su kaimyne, ir per šventes. Ieškovas laiko, kad byloje nėra dalintino turto, atsakovė prašo padalinti kilnojamąjį turtą. Atsakovės prašomas padalinti turtas ( baldai, buitinė technika ) yra, ieškovas pateikė šių objektų nuotraukas. Atsakovės priešieškinyje nurodyta šių daiktų vertė neatninka realios vertės. Reali vertė iš tikrųjų yra labai menka, nuotraukose matyti baldų stovis. Kai kurie baldai apdegę, matyti, kad baldai nusidėvėję, atsakovė paaiškino, kad baldai buvo naudojami ilgą laiką 10-15 metų, todėl išliekamosios vertės neturi. Tai nėra antikvariniai baldai, todėl nesutinka su atsakovės pateikta nerealia baldų verte. Baldai gali būti padalinti natūra, baldai yra atskiriami, televizorius, skalbimo mašina gali būti padalinti natūra ir ieškovas nesutinka mokėti kompensaciją atsakovei. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė kokius baldus ir buitinę techniką norėtų pasilikti sau ir kokius sutinka, kad paimtų atsakovė. Turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę, šiuo atveju turtas gali būti padalintas natūra ir tik jeigu tokios galimybės nėra, turtas priteisiamas vienam iš sutuoktinių, kitam sutuoktiniui priteisiant kompensaciją už priteistą turtą. Atsakovė priešieškinyje nurodė kilnojamojo turto įsigijimo kainas, tačiau pirkimo kaina nereiškia realios vertės, atsakovė iš esmės sutiko, kad baldai iš esmės gali būti atskirti be jokio žalos turtui ( išnešti ), tačiau atsakovė nenori tų daiktų dėl tam tikrų moralinių aplinkybių. Nesutinka su verte ir nesutinka su kompensacijos dydžiu, prašo daiktus padalinti natūra, priteisiant daiktus pagal pageidavimus. Dėl automobilių situacija tokia, kad I. M. paaiškino, kad automobilis Mitsubishi Carizma faktiškai priklausė šalių dukrai, nėra ir nebuvo sutuoktinių lėšomis įgytas nuosavybėn, todėl nėra dalintinas turtas. I. M. nusipirko šį automobilį iš savo lėšų, o vėliau automobilį atidavė tėvui, nes automobilis buvo senas, sugedęs. Dėl automobilio BMW, šis automobilis buvo ieškovo lėšomis remontuotas, buvo įdėtos didelės sąnaudos 4500 €, prie to automobilio remonto ir išlaikymo atsakovė neprisidėjo. Ieškovas buvo pardavęs tą automobilį, vėliau tą automobilį, jau gyvenant skyriumi su atsakovė, atpirko, pardavė ir atpirko už panašią sumą – 1800 €. Kompensacija už parduotus automobilius apskaičiuota ne pagal automobilių realią vertę, o pagal kažkokių kitų automobilių pardavimo skelbimus, tačiau tai nėra objektyvūs duomenys, iš kurių galima būtų nustatyti automobilio techninę būklę ir realią jo vertę. Atsakovė negalėjo pasakyti iš kur paėmė automobilio BMW vertę ir kaip ją nustatė, tuo labiau, kad byloje yra duomenys, už kiek tas automobilis įsigytas. Dėl įsipareigojimų padalinimo. Ieškovui nėra žinoma apie vartojimo kreditus, atsakovė kreditus ėmė savo asmeninėms reikmėms, ne šeimos poreikiams tenkinti, visi kreditai yra vartojimo kreditai, nėra nurodyta kokiems tikslams tenkinti jie buvo paimti, ieškovas sutikimų dėl kredito paėmimo nėra davęs. Ieškovas nežino kur vartojimo kredito pinigai buvo leidžiami, nurodė, kad ir linksmybėms, taip pat alkoholiui. Abstrakčiai kalbant atsakovė lėšas iš vartojimo kreditų naudojo savo poreikiams tenkinti, todėl visi įsipareigojimai turėtų būti pripažinti atsakovės asmeninėmis prievolėmis. Atsakovės atstovas prašo priteisti 1617 € bylinėjimosi išlaidas, tačiau pateikti tik 1367 € dydžio bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Prašo ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė J. J. prašė priešieškinį tenkinti, su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, ieškovas 2020 m. ėmė nuolat vartoto alkoholį dėl ko bendras gyvenimas pasidarė neįmanomas, pasakė, kad neketina dirbti, todėl ji nusprendė ieškovą palikti ir išėjo gyventi atskirai. Visi priešieškinyje nurodyti baldai įgyti iš jos uždirbtų pinigų. Ji 2015 m. tris mėnesius dirbo Danijoje, gerai užsidirbo, nupirko baldus, pasidarė remontą. Remonto darbus atliko ieškovas. Ieškovas 2020 m. vasarą ėmė vartoti alkoholį, nes prieš tai buvo atlikta operacija, ieškovas ilgą laiką nedirbo, neapsikentusi nuolatinių užgauliojimų ji 2021 m. sausio mėn. išėjo ir nuo to laiko gyvena atskirai. Savo kaltės dėl santuokos iširimo nejaučia, kol buvo įmanoma gyventi su ieškovu, tol gyveno. Neapsikentė ieškovo elgesio, alkoholio vartojimo, nuolatinių įžeidinėjimų, ieškovas nedirbo, turėjo ieškovą išlaikyti. Alkoholį kartais pavartodavo ir abu, pvz. švenčių metu. Palikusi ieškovą išėjo gyventi pas savo motiną, motinos gyvenamojoje vietoje gyveno vienerius metus. Santuokoje 2016 m. buvo nupirktas automobilis BMW, 2016 m. paėmė kreditą automobiliui įsigyti, 7500 € kreditą grąžino ankščiau laiko, o Mitsubishi automobilį įsigijo iš dukros. Automobilį Toyota įsigijo savo asmeniniams poreikiams – reikėjo turėti automobilio vykimui į darbą, jį įsigijo gyvendama skyrium su ieškovu. Automobilio Toyota įsigijimui 2021 m. vasarą paėmė vartojimo kreditą, prašo, kad po santuokos nutraukimo šis vartojimo kreditas būtų paliktas jos asmenine prievole. Dalintino turto vertes nurodė turto įsigijimo metu: 1) trijų dalių svetainės sekcija 348 € vertės, šiai dienai jos vertė 200 €; 2) virtuvės baldų komplektas 300 € vertės, šiuo metu vertina 250 €; 3) virtuvės stalas ir keturios kėdės 200 € vertės, šiai dienai juos vertina 200 €; 4) dujinė viryklė ,,Gratus“ 232 € vertės, šiai dienai ją vertina 200 €; 5) spintelė prie lovos dviejų stalčių 50 € vertės, šiai dienai ją vertina 50 €; 6) minkštasis kampas su ištraukiama vidurine dalimi ,,Komforti 400 € vertės, ir šiai dienai jį vertina 400 €; 7) skalbimo mašina 250 € vertės, kurią ir šiai dienai vertina 250 €; 8) televizorius ,,Samsung,, 380 € vertės, kurį ir šiai dienai vertina 380 €; 9) šildymo katilas 1158 € vertės, šiai dienai katilą vertina 700 €; 10) įmontuojama spinta 434 € vertės, šiai dienai ją vertina 400 €. Sutinka, kad baldais ji naudojosi, ir jie šiek tiek nusidėvėjo. Su ieškovu gyveno jo tėvų namo antrame aukšte, didžiąją dalį baldų pirko bendram naudojimui, didžioji dalis baldų ir technikos pirko 2015 m., minkštą kampą pirko gal 2019 m., kainas nurodė baldų įsigijimo metu. Realiai turtą galima padalinti, išskyrus įmontuojamąją spintą, tačiau baldų nenori paimti dėl moralinių įsitikinimų – ieškovas gyvena su kita moterimi, tais baldais naudojasi. Minėtų daiktų ( dalies jų ) nepageidauja imti, nes neturi jų kur statyti, be to vėl kils barniai, nes reikės kažką išmontuoti, todėl prašo santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą priteisti ieškovui. Nesutinka, kad ieškovas automobilį BMW pardavė už 2000 €, automobilį Mitsubichi Carisma pardavė už 700 €, mano, kad minėtus automobilius pardavė už bendrą 4083 € sumą, tai sprendžia pagal skelbimuose nurodytų analogiškų automobilių pardavimo vidutines kainas. Įrodymų paneigiančių, kad ieškovas automobilį BMW pardavė už 2000 €, automobilį Mitsubichi Carisma pardavė už 700 €, neturi. Prašo priteisti iš ieškovo 2041,50 € dydžio kompensaciją už ieškovo be jos sutikimo ir žinios parduotus santuokoje įgytus automobilius, t. y. už automobilius Mitsubishi Carisma ir BMW.

Atsiliepimas

Atsakovės J. J. atstovas advokatas V. Z. paaiškino, kad su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies, prašo priešieškinį tenkinti. Sutinka, kad nutraukus santuoką atsakovei J. J. būtų priteistas automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, nemokant ieškovui kompensacijos. Su kitais ieškinio reikalavimais nesutinka. Prašo priešieškinį patenkinti visiškai, t. y. J. J. ir V. J. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono civilinės metrikacijos skyriuje ( įrašo Nr. 233 ), nutraukti dėl V. J. kaltės. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ieškovui piktnaudžiaujant alkoholio vartojimu dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Tai patvirtino ir liudytojai Č. L. ir I. M., kurios patvirtino, kad ieškovas beveik visą santuokinį laikotarpį vartodavo alkoholį, o 2020 m. vasarą alkoholinių gėrimų vartojimas paūmėjo, ir šis laikotarpius tęsėsi net pusę metų, šį laikotarpį ieškovas nuolat vartojo alkoholinius gėrimus ir šeimą faktiškai išlaikė atsakovė. Kaip to pasekmė ieškovas pateko į Psichiatrinę ligoninę, atsakovė dėl tokio netoleruotino elgesio iš namų išėjo 2021 m. sausio pabaigoje. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio kaltė laikytinas šalies nepriimtinas elgesys. Liudytoja I. M. paaiškino, kad kiek ji prisimena savo tėvą ( ieškovą ), tėvą prisimena miegantį, pavartojus alkoholinius gėrimus ir ja nuolat rūpinasi mama, kuri nuolat dirbo. Viena šalis ištisai geria, kita šalis ištisai kenčia, tokia situacija šeimoje tęsėsi ilgą laiką, tačiau 2020 m. paūmėjus ieškovo alkoholio vartojimui atsakovei tapo nebeįmanoma kęsti tokią situaciją, todėl atsakovė išėjo iš namų, kuriuose buvo pragyventa 35 m., nes ieškovas pažeidė pareigas lojalumo, tarpusavio pagarbos ir ieškovas yra kaltas dėl santuokos išrimo. Atsakovė prašo palikti santuokines pavardes, atsakovei J., ieškovui – J.. Šalys yra darbingo amžiaus, santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės, todėl išlaikymas nepriteistinas, atsakovė išlaikymo priteisti nereikalauja. Nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų piktnaudžiavusi alkoholio vartojimu, tai, kad liudytoja nurodė, jog atsakovė porą kartų pavartojo alaus, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholio vartojimu. Šalys nekilnojamojo turto neįgijo, įgijo kilnojamąjį turtą, kurį nurodė priešieškinio pareiškime, posėdžio metu vertės buvo patikslintos. Nurodydama automobilių vertę atsakovės pusė rėmėsi vidutinėmis kainomis iš viešai prieinamų šaltinių. Dėl automobilio BMW rėmėsi portalo autoplius.lt tokios pat klasės ir pagaminimo metų automobilių pardavimo vidurkiu. Analogiškai buvo nustatyta ir automobilio Mitsubishi Carizma vertė. Ieškovas nurodė, kad jis į automobilio BMW remontą įdėjo 4500 €, tai atitinkamai ta suma turtas yra pagerintas, jeigu teismas manytų, kad atsakovės nurodyta turto vertė yra netiksli, prašo vadovautis ieškovo nurodyta turto – automobilio BMW, verte, dalijant iš dviejų priteisiant kompensaciją atsakovei. Automobilio Mitsubishi nuosavybė buvo perleista pardavimo sutartimi, tai reiškia ši automobilis buvo nupirktas santuokos metu, nes jokio reikalavimo dėl sandorio ( automobilio Mitsubishi pirkimo-pardavimo ) pripažinimo tariamu nebuvo, todėl šis automobilis yra įgytas santuokoje, yra dalintino turto balanse ir turi būti dalinamas. BMW automobilio pirkėjas pirmą kartą ir pardavėjas antrą kartą buvo ieškovo sesuo T. B., todėl pirkimo pardavimo sutartyje reali rinkos kaina nebus nurodyta ir tuo remiantis, kad už 1800 € automobilis buvo pirktas/parduotas yra nerealu, tuo labiau, kad pats ieškovas parodė, jog tą automobilį už 4500 € pagerino. Ieškovas nepateikė dalintino kilnojamojo turto projekto ir nors teismo posėdyje ieškovas nurodė kilnojamojo turto vertes, tačiau ieškovas tokio reikalavimo nereiškė ir tokios reikalavimo žyminiu mokesčiu neapmokėjo. Kadangi ieškovas reikalavimo dalinti kilnojamąjį turtą nepateikė, todėl prašo vadovautis su priešieškiniu pateiktu kilnojamojo turto padalijimo projektu, pagal kurį prašo kilnojamąjį turtą priteisti ieškovui. 2021 m. atsakovė išėjo be nieko ir daugiau kaip 3 metus ieškovas naudojosi ir tebesinaudoja iki šiol baldais, ir protingiausia būtų tą turtą priteisti ieškovui, o pusę kilnojamojo turto vertės pagal teismo posėdyje suderintas vertes, priteisti atsakovei. Dėl automobilių lygiai taip pat, vertės yra nustatytos, turtas nėra dalintinas, ieškovas automobilius pardavė be atsakovės žinios ir sutikimo, todėl prašo priteisti iš ieškovo kompensaciją. Santuokos metu įgytą priešieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą prašo priteisti V. J., J. J. priteisti kompensaciją; priteisti iš V. J. 2354 € už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; UAB „General Financing banko“ 2021-06-21 suteiktą vartojimo kreditą pagal sutartį Nr. 90007645049 pripažinti asmenine J. J. prievole, priteisti bylinėjimosi išlaidos, grąžinti permokėtą žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovo, atstovės, šalių atstovų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo V. J. ir atsakovės J. J. santuoka sudaryta Švenčionių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) ( įrašo Nr. 233 ). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.

Byloje ieškovas pareiškė ieškinį, atsakovė pareiškė priešieškinį, todėl siekiant išvengti painiavos dėl šalių procesinių padėčių, šalys tekste toliau vadinamos: ieškovas – V. J., atsakovė – J. J..

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 3.60 straipsnio 1 dalį, sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ( CK 3.60 straipsnio 2 dalis ). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas ) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas ), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014 ), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių ( su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas ).

Ieškovas V. J. teigia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės J. J. kaltės – atsakovė nuo 2021 m. sausio 1 d. gyvena skyrium, nevykdo savo kaip sutuoktinės pareigų, nesirūpina šeima, atsakovė vartojo alkoholį, buvo jam neištikima, gyvenant santuokoje susirado kitą vyrą su kuriuo kartu gyvena, kad atsakovei išėjus gyventi skyrium, dar pusę metų bandė su atsakove taikytis, bet nesėkmingai. Atsakovė nebuvo lojali ieškovui, prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės.

Atsakovė J. J. teigia, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo V. J. kaltės – ieškovas nuo 2020 m. rugpjūčio ėmė piktnaudžiauti alkoholio vartojimu dėl ko negalėjo dirbti ir buvo atleistas iš darbo, ieškovas alkoholį vartojo 6 mėnesius ištisai, dėl ko bendras gyvenimas su ieškovu tapo nebeįmanomas, be to atsakovė būdavo be pagrindo nuolatos ieškovo užgauliojama, todėl buvo priversta palikti šeimą ir nuo 2021 m. sausio gyvena skyrium bei prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta liudytoja Č. L. paaiškino, kad ieškovo ir atsakovės šeimą pažįsta apie 35 m., ieškovas vartojo alkoholį, penkis metus alkoholio nevartojo, nes buvo „užsikodavęs“, lankydavosi ieškovo ir atsakovės namuose, apsilankymų metu dažnai matydavo ieškovą neblaivų. Nurodė, kad 2020 m. ieškovui ėmus dažniau vartoti alkoholį, ieškovas buvo hospitalizuotas psichiatrinėje ligoninėje ir, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu sutrikus ieškovo psichikos sveikatai atsakovė nebegalėjo su ieškovu gyventi, todėl išėjo gyventi skyrium, nurodė, kad jokio meilužio atsakovė neturi. Atsakovė per šventes išgerdavo taurę vyno ar šampano, tačiau alkoholio vartojimu nepiktnaudžiavo, nuolat ir daug dirbo, buvo kelis kartus išvykusi į užsienį, žino, kad iš užsienyje uždirbtų pinigų pirko baldus, darė namuose remontą.

Liudytoja I. M., kuri yra šalių dukra, paaiškino, kad motina J. J. dėl tėvo V. J. piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu prieš 3-4 metus išėjo gyventi skyrium. Nurodė, kad kiek save prisimena, šeimos gerbūviu, jos, kaip vaiko, priežiūra, auklėjimu nuolat rūpindavosi jos motina, tėvas nuolat vartodavo alkoholį, mama nuolat būdavo užgauliojama, kildavo įvairūs kivirčai. Suaugus ir išėjusi gyventi savarankiškai yra ne kartą kvietusi policiją į tėvų namus. Būdavo taip, kad tėvas pabunda, išgeria ir vėl toliau miega, dėl piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu jam būdavo tam tikri sveikatos sutrikimų paūmėjimai, ne kartą buvo hospitalizuotas psichiatrinėje ligoninėje, būdavo, kad ir tris mėnesius tėvas gerdavo, kildavo agresiją, ilgus laikotarpius tėvas būdavo be darbo. Kai tėvas būdavo „užsikodavęs“ nevartodavo alkoholio, būdavo „prašviesėjimas“, tačiau tada kiti dalykai atsiranda – piktumas, agresija. Motina alkoholio beveik nevartodavo, jeigu kada taurę vyno išgerdavo, tačiau jokio piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu nebūdavo. Kai tapo tiesiog nebeįmanoma kartu su tėvu gyventi, motina išėjo gyventi atskirai.

Vien tas faktas, kad liudytoja I. M. yra ieškovo ir atsakovės dukra, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi ar teigti, jog ji davė neteisingus parodymus. Liudytojai I. M., kaip šeimos narei, manytina buvo pakankamai gerai žinomos jos tėvų ( ieškovo ir atsakovės ) šeiminio gyvenimo aplinkybės, liudytoja išsamiai ir detaliai paaiškino, kad tiek kiek ji save prisimena nuo vaikystės, tėvas ( ieškovas ) piktnaudžiavo alkoholio vartojimu, buvo ne kartą gydytas psichiatrinėje ligoninėje, kad tėvas motiną nuolat užgauliodavo ir, kad motina nebegalėdama pakęsti nuolatinio netinkamo ieškovo elgesio – ilgai trunkančio ( apie 6 mėn. vien 2020 m. ) piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu ir su tuo susijusių pasekmių ( bedarbystės, netinkamo elgesio ) išėjo gyventi pas savo motiną. Pažymėtina ir tai, kad nei liudytoja I. M., nei liudytoja Č. L. ieškovo nurodytų aplinkybių dėl galimos atsakovės neištikimybės nepatvirtino, tokių duomenų nėra ir byloje. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, byloje nėra jokių liudytojos Č. L. ar liudytojos I. M. galimą suinteresuotumą bylos baigtimi patvirtinančių duomenų, ar duomenų, kad minėtos liudytojos ieškovą apkalbą, todėl ieškovo atstovo adv. A.Kovalevskio teiginiai apie galimą minėtų liudytojų ( ar vienos jų ) šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi, atmetami kaip nepagrįsti.

Atsakovė J. J. nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo V. J. kaltės – ieškovas nuo 2020 m. rugpjūčio ėmė dažniau vartoti alkoholį, dėl piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu negalėjo dirbti ir buvo atleistas iš darbo, praradęs darbą, alkoholį vartojo 6 mėnesius ištisai, dėl ko bendras gyvenimas su ieškovu tapo nebeįmanomas, be to ji nuolatos be pagrindo būdavo ieškovo užgauliojama ir dėl tokio atsakovo elgesio buvo priversta palikti šeimą. Atsakovės teiginius apie netinkamą atsakovo elgesį – ilgai trunkantį piktnaudžiavimą alkoholio vartojimu, kaip jau minėta, patvirtino liudytojai Č. L., I. M., aplinkybių, susijusių su piktnaudžiavimo alkoholio vartojimu ir jo sukeltų pasekmių, nepaneigė ir pats ieškovas, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovės priešieškiniu pareikštas reikalavimas nutraukti jos ir ieškovo santuoką dėl ieškovo V. J. kaltės, yra tenkinamas, o ieškovo ieškinys šioje dalyje atmetamas.

Ieškiniu ieškovas prašė, nutraukus santuoką, jam palikti pavardę – „J.“, atsakovei palikti jos iki santuokos turėtą pavardę –„V.“. Atsakovė priešieškiniu su tokiu ieškinio reikalavimu nesutiko, nurodė, kad santuokoje pragyveno 35 metus, susilaukė dukters, todėl santuoką nutraukus, prašo palikti santuokinę pavardę – „J.“. Teismui tenkinus atsakovės priešieškiniu pareikštą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, tenkinamas ir po santuokos nutraukimo atsakovei J. J. paliktina pavardė – „J.“, ieškovui V. J. – „J.“.

Pagal CK 3.67 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškiniu, ieškovas V. J. prašė pripažinti, kad ieškovo ir atsakovės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtinės prievolės, bei sutuoktinių turto teisinis režimas pasibaigė šalims faktiškai nustojus gyventi kartu – 2021 m. sausio 1 d. Teismas nustatė, kad ieškovo V. J. ir atsakovės J. J. santuoka iširo dėl ieškovo V. J. kaltės, atsakovė nurodė, kad su ieškovu skyrium gyvena nuo 2021 m. sausio 1 d. ir sutiko, kad jos ir ieškovo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtinės prievolės, bei sutuoktinių turto teisinis režimas pasibaigė šalims faktiškai nustojus gyventi kartu, todėl nustatytina, kad ieškovo V. J. ir atsakovės J. J. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtinės prievolės, bei sutuoktinių turto teisinis režimas pasibaigė šalims faktiškai nustojus gyventi kartu – 2021 m. sausio 1 d.

Turto, kuris yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, padalijimas

Vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium ( CK 3.116 straipsnio 1 dalis ).

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais ( CK 3.117 straipsnio 2 dalis ). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Nutraukus santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga ( CK 3.100 straipsnio 4 punktas ). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą ( kiekį ir vertę ) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai ( CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011 ).

Pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Pagal CK 3.119 straipsnį, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis Nr. 3K-3-14/2008; 2011-11-11 nutartis Nr. 3K-3-430/2011; ir kt. ). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti ( ne natūra ) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti ( pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti ). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis Nr. 3K-3-14/2008; 2008-05-19 nutartis Nr. 3K-3-139/2008; 2011-11-11 nutartis Nr. 3K-3-430/2011; ir kt. ). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

Šalių paaiškinimais, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad V. J. ir J. J. vardu registruoto santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto nėra. Ginčas tarp šalių kilo dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto ir jo padalinimo būdo.

Priešieškiniu atsakovė nurodė, kad santuokoje su V. J. įgijo kilnojamąjį turtą, kurį bendrai vertina 3752 €, prašo minėtą kilnojamąjį priteisti ieškovui, o iš ieškovo jai priteisti kompensaciją 1876 € dydžio už atsakovei tenkančią mažesnę turto dalį. Atsakovė nurodė, kad turtą realiai galima padalinti, išskyrus įmontuojamąją spintą, šildymo katilą, tačiau baldų nepageidauja padalinti natūra tiek dėl moralinių įsitikinimų – ieškovas gyvena su kita moterimi, tais baldais naudojasi, tiek siekiant išvengti konfliktinių situacijų dalintiną turtą pasiimant, nes reikės kažką išmontuoti, išnešti, be to, neturi kur kilnojamojo turto laikyti.

Ieškiniu ieškovas nurodė, kad dalintino kilnojamojo turto santuokoje su atsakove neįgijo ir neturi. Bylą nagrinėjant teisme ieškovas sutiko, kad atsakovės priešieškiniu nurodytas kilnojamasis turtas yra įgytas santuokoje, paaiškino, santuokoje įgytas kilnojamasis turtas gali būti padalintas natūra, nesutiko su atsakovės nurodyta kilnojamojo turto verte, paaiškino, kad visas turtas įgytas prieš 10 - 15 metų ir buvo nuolat naudojamas, todėl yra nusidėvėjęs, prašė kilnojamąjį turtą padalinti natūra.

Nustatyta, kad šalių santuokoje įgytą dalintiną kilnojamąjį turtą sudaro: 1) trijų dalių svetainės sekcija; 2) virtuvės baldų komplektas šviesiai rudos spalvos, kurį sudaro trys pastatomos spintelės ir trys pakabinamos spintelės; 3) virtuvės stalas ir keturios kėdes; 4) dujinė viryklę ,,Gratus“; 5) spintelė prie lovos dviejų stalčių, faneruota; 6) minkštasis kampas su ištraukiama vidurine dalimi ,,Komforti“; 7) skalbimo mašina; 8) televizorius ,,Samsung“; 9) šildymo katilas; 10) įmontuojama spinta.

Kaip jau minėta, atsakovė priešieškiniu nurodė dalintino kilnojamojo turto vertes ( kainas ) jų įsigijimo metu, bylą nagrinėjant teisme, dalintino kilnojamojo turto vertes patikslino bylos nagrinėjime teisme dienai. Ieškovas nurodė, kad atsakovės priešieškiniu prašomas padalinti turtas įgytas prieš 10-15 m. ir buvo nuolat naudojamas bei yra nusidėvėjęs, pateikė dalintino turto nuotraukas ir nesutiko su atsakovės nurodytomis kilnojamojo turto vertėmis. Šalys paaiškino, kad: 1) trijų dalių svetainės sekciją, kurią atsakovė įsigijimo metu vertino 348 €, šiai dienai atsakovė įvertino 200 €. Ieškovas sutiko su atsakovės nurodyta sekcijos verte ( 348 € ) ir prašė svetainės sekciją priteisti atsakovei; 2) virtuvės baldų komplektą, kurį sudaro trys pastatomos spintelės ir trys pakabinamos spintelės, atsakovė jų įsigijimo dienai vertino 300 € vertės, šiuo metu – 250 €. Ieškovas virtuvės baldų komplektą įvertino 200 €, vėliau patikslino, kad komplektas yra nusidėvėjęs, todėl yra bevertis – 0 €. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, kad baldų komplekto pakabinamų spintučių durelės yra su stiklais, pastatomų spintelių durelės ir stalčiai uždaryti, akivaizdžių vizualiai matomų šių daiktų sugadinimų nėra užfiksuota, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtas daiktas ( komplektas ) yra bevertis; 3) virtuvės stalą ir keturias kėdes, atsakovė jų įsigijimo dienai įvertino 200 €, šiai dienai – 200 €. Ieškovas virtuvės stalą ir keturias kėdės įvertino 50 € , nurodė, kad kėdės yra nusidėvėjusios, pradegintos, pateikė nuotraukas, iš kurių matyti kėdžių sėdimosios dalies pažeidimai; 4) dujinę viryklę ,,Gratus“, jos įsigijo dieną atsakovė įvertino 232 € vertės, šiai dienai – 200 €. Ieškovas dujinę viryklę ,,Gratus“ įvertino 100 €, nurodė, kad ji naudojama ne vienerius metus, prašo priteisti jam ( ieškovui ); 5) spintelę prie lovos dviejų stalčių, atsakovė šio daikto įsigijimo dienai įvertino 50 €, šiai dienai –50 €. Ieškovas minėtą baldą vertina 30 €, pateikė minėtos spintelės nuotrauką, vizualiai matomų šio daikto pažeidimų nėra užfiksuota; 6) minkštąjį kampą su ištraukiama vidurine dalimi ,,Komforti“ atsakovė šio daikto vertę tiek jo įsigijimo dienai, tiek šiai dienai įvertino 400 €. Ieškovas minkštą kampą su ištraukiama vidurine dalimi ,,Komforti“ vertina 200 €, pateikė nuotrauką, kurioje matyti minkšto kampo pažeidimas, ieškovas prašo priteisti atsakovei; 7) skalbimo mašiną atsakovė jos įsigijimo ir šiai dienai įvertino 250 € vertės. Ieškovas nurodė, kad skalbimo mašiną šiai dienai vertina 300 €, ieškovas prašo priteisti jam; 8) televizorių ,,Samsung“ atsakovė, tiek jo įsigijimo dienai, tiek šiai dienai vertina 380 €. Ieškovas televizorių „Samsung“ vertina 200 €, prašo priteisti jam; 9) Šildymo katilą atsakovė jo įsigijimo dienai vertino 1158 €, šiai dienai – 700 €. Ieškovas teigia, kad šildymo katilą naudoja jau 12 metų, todėl jį vertina 300 € ir paršo priteisti jam; 10) įmontuojamą spintą atsakovė jos įsigijimo dienai įvertino 434 €, šiai dienai – 400 €. Ieškovas nurodė, kad įmontuojama spinta buvo naudojama 18 metų, ją vertina 150 €, iš pateiktos nuotraukos matyti įmontuojamos spintos durų naudojimo žymės, įmontuojamą spintą prašo priteisti jam.

Šalys objektyvių dalintino santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertę pagrindžiančių duomenų nepateikė, teismo posėdyje nurodė skirtingas dalintino turto vertes, teismas atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, šalių dalintino turto vertę nustato pagal šalių bylos nagrinėjimo teisme dienai nurodyto kilnojamojo turto vidurkį, atitinkamai: 1) trijų dalių svetainės sekcija – 274 €; 2) virtuvės baldų komplektas šviesiai rudos spalvos, kurį sudaro trys pastatomos spintelės ir trys pakabinamos spintelės – 225 €; 3) virtuvės stalas ir keturios kėdes – 125 €; 4) dujinė viryklė ,,Gratus“ – 150 €; 5) spintelė prie lovos dviejų stalčių – 40 €; 6) minkštasis kampas su ištraukiama vidurine dalimi ,,Komforti“ – 300 €; 7) skalbimo mašina – 275 €; 8) televizorius ,,Samsung“ – 290 €; 9) šildymo katilas – 500 €; 10) įmontuojama spinta – 275 €. Iš viso dalintino kilnojamojo turto vertė – 2454 €.

Kaip minėta, turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Nagrinėjamu atveju beveik visas šalių santuokoje įgytas kilnojamasis turtas, išskyrus šildymo katilą, kuris yra prijungtas prie viso gyvenamojo namo šildyto sistemos, gali būti padalintas natūra nepadarant turtui neproporcingos žalos, todėl atsižvelgiant ir į ieškovo pageidavimą dėl dalintino turto priteisimo, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalina sekančiai:

a) ieškovui V. J. priteisia: 1) 225 € vertės virtuvės baldų komplektą, kurį sudaro trys pastatomos spintelės ir trys pakabinamos spintelės; 2) 150 € vertės dujinę viryklę ,,Gratus“; 3) 500 € vertės šildymo katilą; 4) 275 € vertės įmontuojamą spintą, 5) 125 € vertės virtuvės stalą ir keturias kėdes, atitinkamai turto 1275 € vertės;

b) atsakovei J. J. priteisia: 1) 274 € vertės trijų dalių svetainės sekciją; 2) 40 € vertės spintelę prie lovos dviejų stalčių; 3) 300 € vertės minkštąjį kampą su ištraukiama vidurine dalimi ,,Komforti“; 4) 275 € vertės skalbimo mašiną; 5) 290 € vertės televizorių ,,Samsung“, atitinkamai turto 1179 € vertės.

Ieškovui priteista turto 1275 € vertės, atsakovei – 1179 € vertės, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 48 € (( 1275 - 1179 ) : 2 ) kompensacija.

Atsakovė J. J. nurodė, kad gyvendama skyrium su ieškovu iš savo asmeninių lėšų 2021-04-23 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 2050 € vertės automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl prašo šį automobilį priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Ieškovo pozicija dėl automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo J. J. yra prieštaringa – patikslintu ieškiniu V. J. sutiko, kad minėtas automobilis būtų priteistas atsakovei J. J. asmeninės nuosavybės teise, bylą nagrinėjant teisme patikslino, jog nesutinka, kad automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų priteistas atsakovei, tačiau jokių duomenų paneigiančių, kad atsakovė J. J. minėtą automobilį įsigijo iki šalims pradėjus gyventi skyrium ar tai, kad atsakovė minėtą automobilį įsigijo iš bendrų sutuoktinių, o ne iš savo asmeninių lėšų, nepateikia. Teismas nustatė, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimas pasibaigė 2021-01-01, automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. J. vardu registruotas 2021-05-08 ( VĮ „Regitra“ išrašas ), t. y. šalimas mažiausiai keturis mėnesius gyvenant skyrium ir nevedant bendro ūkio, byloje nėra duomenų, kad atsakovė minėtą automobilį būtų įsigijusi iš bendrų šalių lėšų, todėl automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteistinas J. J. asmeninės nuosavybės teise.

Ieškovas V. J. nurodė, kad automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo santuokos su atsakove metu, kurį už 300 € pardavė, pateikė tai patvirtinančią 2022-08-17 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė J. J. paaiškino, kad automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokoje su ieškovu iš dukters I. M., ieškovas be jos sutikimo ir žinios minėtą automobilį pardavė, mano, kad 2022-08-17 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta realios automobilio vertės neatitinkanti kaina, minėtą automobilį vertina 625 € ir prašo priteisti 312,50 € kompensaciją.

Liudytoja I. M. paaiškino, kad automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo įsigijusi iš savo asmeninių lėšų, pirkimo-pardavimo sutartimi perleido savo tėvui, tikslios automobilio pardavimo savo tėvui kainos neprisimena. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku–valdytoju nuo 2014-03-25 registruotas ieškovas, todėl ieškovo atstovo advokato A.Kovalevskio teiginiai, kad minėtas automobilis nėra dalintinas turtas, nes nuosavybės teise priklauso L. M., atmestini kaip nepagrįsti. Iš 2022-08-17 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad automobilis Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas V. A., automobilio pardavimo kaina 300 €, pardavėjas V. J.. Taigi, automobilis Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas santuokoje, registruotas ieškovo V. J. vardu, ginčo byloje nėra, kad ieškovas V. J. be atsakovės J. J. žinios ir sutikimo 2022-08-17 minėtą automobilį pardavė. Šalys nesutaria dėl minėto automobilio vertės ( kainos ) jo pardavimo metu. Atsakovė paaiškino, kad 2022-08-17 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta automobilio „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina ( 300 € ) neatitinka tikrovės, priešieškiniu minėto automobilio vertę – 625 €, apskaičiavo pagal internetinių svetainių ( portalų ) skelbimuose dėl atitinkamos markės ir pagaminimo metų nurodytas automobilio pardavimo kainas. Ieškovas teigia, kad automobilį „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. gamybos, pardavė už pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą 300 € kainą. Kaip jau minėta, 2022-08-17 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje automobilio „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta kaina – 300 €, atsakovės pateiktuose internetinių svetainių skelbimuose nurodytos automobilio pardavimo kainos, pagal kurias atsakovė apskaičiavo automobilio „Mitsubishi Carisma“ vidutinę rinkos vertę, savaime nereiškia, kad konkretus skelbimuose nurodytas automobilis yra ( buvo ) parduotas būtent už skelbime nurodytą ( siūlomą pirkti ) kainą. Automobilis „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022-08-18 yra registruotas kito savininko vardu ( VĮ „Regitra“ ), byloje nėra duomenų, kad 2022-08-17 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje užfiksuoti duomenys apie konkretaus automobilio – „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą ( 300 € ) nėra teisingi. Teismas vertina, kad automobilis „Mitsubishi Carisma“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-08-17 parduotas už 300 €, minėtas automobilis parduotas be atsakovės žinios ir sutikimo, taip sumažinant jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 150 € kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu įgijo automobilį (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas be atsakovės žinios ir sutikimo pardavė 2023 m. vasarą, todėl prašo priteisti iš ieškovo 2041,50 € kompensaciją.

Ieškovas sutiko, kad santuokoje su atsakove įgijo automobilį (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. gamybos. Nurodė, kad į minėto automobilio remontą „įdėjo“ ne mažiau kaip 4500 €, jam buvo reikalingi pinigai, todėl minėtą automobilį pardavė apytikriai už 2000 €, tikslios sumos neprisimena, šio automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nepateikė, vėliau automobilį atpirko už 1800 €.

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2016-04-16 ( pirmos registracijos data ), t. y. šalims esant santuokoje, 2023-07-25 V. J. registruotas kaip buvęs savininkas, ginčo nėra, kad minėtą santuokoje įgytą automobilį V. J. pardavė be atsakovės žinios ir sutikimo. Šalys nesutaria dėl minėto automobilio vertės ( kainos ) jo pardavimo metu. Atsakovė priešieškiniu automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertina 2041,50 €. Ieškovas nors nurodo, kad automobilį pardavė už apytikriai 2000 € kainą, tačiau tuo pat metu teigia, kad minėtą automobilį suremontavo už ne mažiau kaip 4500 €, o vėliau, šiam automobiliui sugėdus, jį „atpirko“ už 1800 €. Pažymėtina, kad minėto automobilio pirkimo–pardavimo sutartis nėra pateikta, o ieškovo pateikta 2023-12-05 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėju nurodyta T. B., pirkėju – V. J., patvirtina, kad ieškovas minėtą automobilį įsigijo iš T. B., kuri kaip nustatyta yra ieškovo sesuo, todėl ši sutartis patvirtina tik tą aplinkybę, kad ieškovas minėtą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinai įsigijo, kaip, kad pats nurodė „atpirko“, tačiau ne jo vertę ( kainą ) tuo metu, kai ieškovas minėtą automobilį pardavė. Kadangi objektyvių duomenų, patvirtinančių šio automobilio vertę jo pardavimo 2023 m. liepos mėn. metu, nėra, teismas, atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus, jog prieš automobilio pardavimą šį automobilį suremontavo už ne mažiau kaip 4500 €, teismas mano, kad automobilio vertė jo pardavimo metu buvo 4500 €.

Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindo iš ieškovo atsakovei priteisti 2250 € ( 4500 : 2 ) dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą ( automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą ).

Padalijus šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, iš ieškovo atsakovei priteista kompensacija – 48 € dydžio už ieškovui tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį, atsakovei iš ieškovo priteistina 2400 € dydžio kompensacija ( 150 + 2250 ) už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, iš viso iš ieškovo atsakovei priteistina 2448 € dydžio kompensacija.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės ( CK 3.110 straipsnio 1 dalis ), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas ( CK 3.111 straipsnis ), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais ( CK 3.115 straipsnio 1 dalis ), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012 ). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės ( CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ).

Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš ieškovo V. J., atsakovės J. J. nėra vykdomų išieškojimų. Santuokos metu šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neįgijo.

Atsakovė nurodė, kad santuokos metu savo asmeninių poreikių tenkinimui su UAB „General Financing bankas“ 2021-06-21 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 90007645049, kurią prašo pripažinti jos asmenine prievole. Ieškovas su tokiu priešieškinio reikalavimu sutinka. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad prievolė kreditoriui UAB „General Financing bankas“ pagal 2021-06-21 vartojimo kredito sutartį Nr. 90007645049 yra susijusi su šeimos interesų tenkinimu, todėl ši prievolė pripažintina asmenine atsakovės J. J. prievole.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai ( CPK 93 straipsnio 2 dalis ). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu ( CPK 79 straipsnio 1 dalis ). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas ).

Ieškovas, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 109 € dydžio žyminį mokestį.

Atsakovė J. J., pateikiant teismui priešieškinį, sumokėjo 318 € dydžio žyminį mokestį, kurį sudaro 109 € dėl santuokos nutraukimo ir 209 € dėl turto padalijimo. Priešieškinio sumą sudarė 9308,42 € ( 1876 € kompensacija už ieškovei tenkančią mažesnę turto dalį, 2354 € kompensacija už parduotus automobilius, 5078,42 €, t. y. ½ reikalavimo į R. J. dėl be pagrindo įgytų lėšų – 10156,84 € ). Teismas 2023-12-08 nutartimi priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad J. J. ir V. J. lygiomis dalimis įgijo reikalavimo teisę R. J. atžvilgiu į 10156,84 € be pagrindo įgytų lėšų paliko nagrinėtą, todėl atsakovei J. J. grąžintinas už šį reikalavimą ( 5078,42 € ) sumokėtas žyminis mokestis – 114 € ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas ). Teismas atmetė ieškovo V. J. reikalavimą santuoką nutraukti dėl J. J. kaltės ir patenkino atsakovės J. J. priešieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl V. J. kaltės, todėl iš ieškovo V. J. atsakovei J. J. priteistinas 109 € žyminis mokestis dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis ). Teismas iš dalies patenkino priešieškinio reikalavimą dėl kilnojamojo turto padalijimo, todėl iš ieškovo atsakovei priteistinas 55 € žyminis mokestis ( 2448 x 3 – 25 proc. ).

Bylą nagrinėjant teisme ieškovo V. J. interesus atstovavo advokatas A.Kovalevskis. Ieškovas pateikė duomenis, kad turėjo 730 € atstovavimo išlaidų, kurias sudaro: 1) 430 € už susipažinimą su bylos medžiagą ir atstovavimą 2024-02-14 teismo posėdyje pagal sąskaitą faktūrą AK Nr. 308, apmokėtą 2024-02-13 mokėjimo nurodymu; 2) 300 € už atstovavimą 2024-03-15 teismo posėdyje, papildomų įrodymų pateikimą pagal sąskaitą už teisines paslaugas AK Nr. 315, apmokėtą 2024-03-12 mokėjimo nurodymu. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, ieškovo pateiktos atstovavimo išlaidos ( 730 € ) neviršija civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ( toliau – ir Rekomendacijos ), nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovės ieškovui priteistina 150 € atstovavimo išlaidų.

Bylą nagrinėjant teisme atsakovės J. J. interesus atstovavo advokatas Vytautas Zenevskis. Atsakovė pateikė duomenis, kad turėjo 1617 € atstovavimo išlaidų, kurias sudaro: 1) 300 € už atsiliepimo į ieškinį parengimą pagal 2023-10-19 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VZ-10/19, apmokėtą 2023-10-20 mokėjimo nurodymu; 2) 500 € už priešieškinio parengimą pagal 2023-07-11 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VZ-07/11, apmokėtą 2023-07-13 mokėjimo nurodymu; 3) 250 € už atstovavimą teismo posėdyje pagal 2023-07-11 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VZ-01/03-01, apmokėtą 2024-01-03 mokėjimo nurodymu; 4) 250 € už atstovavimą teismo posėdyje pagal 2024-01-26 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VZ-01/26, apmokėtą 2024-01-29 mokėjimo nurodymu; 5) 250 € už atstovavimą teismo posėdyje pagal 2024-02-15 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VZ-02/15, apmokėtą 2024-02-16 mokėjimo nurodymu; 6) 67 € už registrų pažymas, apmokėta 2023-10-24 mokėjimo nurodymu. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta duomenų ( sąskaitų – faktūrų, kvitų ar pan. ), patvirtinančių atsakovės turėtų išlaidų – 67 € už pažymų išdavimą pagrįstumą, todėl 67 € išlaidos laikytinos nepagrįstomis. Kaip minėta, atsakovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo atstovui 500 € už priešieškinio parengimą pagal 2023-07-11 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VZ-07/11, apmokėtą 2023-07-13 mokėjimo nurodymu ir 250 € už atstovavimą teismo posėdyje pagal 2023-07-11 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VZ-01/03-01. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2023-08-01, todėl šioje byloje atsakovės išlaidos už priešieškinio parengimą ( 500 € ) ir atstovavimą teismo posėdyje ( 250 € ) pagal 2023-07-11 sąskaitas už teisines paslaugas bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje.

Atsakovės pateiktos atstovavimo išlaidos šioje byloje ( 800 € ) neviršija rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas ) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, dalis priešieškinio palikta nenagrinėta, kitoje dalyje priešieškinys tenkintas iš dalies, t. y. patenkintas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir iš dalies tenkintas reikalavimas dėl turto padalijimo, todėl iš ieškovo atsakovei priteistinos atsakovės turėtos atstovavimo išlaidos – 500 €.

Atlikus šalims priteistinų atstovavimo išlaidų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistinos 350 € dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Teismo turėtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 6,64 € ir neviršija nepriteistiną 8 € sumą ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ), todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 384-385 straipsniais, LR CK 3.60, 3.69, 3.116-3.119 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

V. J. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) ir J. J. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje ( įrašo Nr. 233 ) nutraukti dėl V. J. kaltės.

Nutraukus santuoką J. J. palikti pavardę – „J.“, V. J. – „J.“.

Padalinti V. J. ir J. J. santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą ir:

- V. J. priteisti: 225 € vertės virtuvės baldų komplektą, kurį sudaro trys pastatomos spintelės ir trys pakabinamos spintelės; 2) 150 € vertės dujinę viryklę ,,Gratus“; 3) 500 € vertės šildymo katilą; 4) 275 € vertės įmontuojamą spintą, 5) 125 € vertės virtuvės stalą ir keturias kėdes, iš viso turto 1275 € vertės;

- J. J. priteisti: 1) 274 € vertės trijų dalių svetainės sekciją; 2) 40 € vertės spintelę prie lovos dviejų stalčių; 3) 300 € vertės minkštąjį kampą su ištraukiama vidurine dalimi ,,Komforti“; 4) 275 € vertės skalbimo mašiną; 5) 290 € vertės televizorių ,,Samsung“, iš viso turto 1179 € vertės.

Priteisti iš V. J. J. J. 2448 € ( dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ) kompensaciją.

J. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti 2050 € vertės automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti asmenine J. J. prievole kreditoriui UAB „General Financing bankas“ pagal 2021-06-21 vartojimo kredito sutartį Nr. 90007645049.

Nustatyti, kad V. J. ir J. J. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtinės prievolės, bei sutuoktinių turto teisinis režimas pasibaigė 2021-01-01.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti iš valstybės biudžeto J. J. 114 € ( vieną šimtą keturiolika € ) žyminio mokesčio, sumokėto 2023-10-27 ( dokumento Nr. 482 ).

Priteisti iš V. J. J. J. 164 € ( vieną šimtą šešiasdešimt keturis € ) žyminį mokestį ir 350 € ( tris šimtus penkiasdešimt € ) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij