Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-736-810/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-471-753/2017Nutartis · 2017-08-04Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-06Kauno apygardos teismas
  3. T-12-548/2018Nutartis · 2018-01-12Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-15Kauno apygardos teismas
  5. T-1203-753/2018Nutartis · 2018-05-31Kauno apylinkės teismas
  6. T-72-276/2019Nutartis · 2019-01-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-06
Bylos Nr.
1S-736-810/2017
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00071-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Jūratė Jakubonienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
V. J. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-736-810/2017
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00071-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. B. (V. J. B.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 19 d. priimtą nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. J. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 16 d. Komisija 2017 m. birželio 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam V. J. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. J. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.Nuteistas V. J. B. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, jog jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra 8 kartus skatintas, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra pažeidęs pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, anksčiau nėra teistas, kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, alkoholio ir psichotropinių medžiagų nevartoja, iki bausmės atlikimo alkoholį vartodavo labai retai, pataisos įstaigoje dirbo VĮ „Mūsų amatai“ staklininku, šiuo metu dirba Pravieniškių pataisos namų ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje pagalbiniu darbininku, darbe apibūdinamas teigiamai. Taip pat nuteistasis pažymi, jog palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, nusikalstamo elgesio rizika žema, paleistas lygtinai turės nuolatinę gyvenamąją vietą bei grįš dirbti į ankstesnę darbovietę – AB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu nuo gaisro yra nukentėjęs šeimos gyvenamasis namas, todėl reikalingas skubus remontas, kurį nuteistasis atliktų nedelsiant. Teigiama darbinė motyvacija, finansinių įsipareigojimų neturėjimas, ryšių palaikymas su artimaisiais, adekvatus savęs vertinimas, savikontrolės įgūdžiai, diskriminacinių nuostatų neturėjimas, alkoholio ir narkotinių medžiagų nevartojimas bei kitos aukščiau išvardintos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir yra padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis daro akivaizdžią ir įtikinančią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro ir nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjimas 34 balais. Nuteistojo manymu, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė jo padarytų nusikaltimų sunkumui ir jų pobūdžiui, iš esmės nenurodydamas jokių svarių aplinkybių dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Skundžiamos nutarties argumentai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, kadangi išlieka kriminogeniniai (statiniai) veiksniai, o taip pat vertinant nusikalstamo elgesio riziką reiktų atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pobūdį, paskirtos bausmės dydį ir likusią bausmės dalį, yra visiškai nepagrįsti BVK nuostatomis bei teismų praktika, nes tai nesusiję su pataisos procesu pataisos įstaigoje. Remiantis naujuoju BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, ankstesni teistumai ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, šie veiksniai neturi daryti įtakos lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo V. J. B. skundas atmestinas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Narinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis matyti, jog V. J. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingos ne tik formaliosios šio instituto taikymo sąlygos. Lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš bylos medžiagos matyti, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad V. J. B. priklauso žemos (0-40) rizikos grupei – 14 balų, tačiau net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti. Apygardos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio požymiai – nuteistasis įkalinimo įstaigoje buvo 8 kartus skatintas, nustatytos tvarkos taisyklių nepažeidė, nebaustas drausmine tvarka, nuo bausmės atlikimo pradžios dirbo, o teigiama darbinė motyvacija, finansinių įsipareigojimų neturėjimas, ryšių palaikymas su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas lygtinio paleidimo atveju, diskriminacinių nuostatų neturėjimas, kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimas ir gailėjimasis vertintini kaip veiksniai mažinantys nuteistojo tikimybę nusikalsti ateityje. Tačiau šios aplinkybės, kaip ir nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjimas 34 balais, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką taip pat yra sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Atkreiptinas dėmesys, jog nors nuteistasis vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja Komisijos siūlytose elgesio pataisos programose, tačiau vis tiek nustatomi du veiksniai artimi kriminogeniniams – piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys (nusikaltimo metu problemos sprendimas pasirenkant nekonstruktyvų sprendimo metodą). Vertinant nuteistojo skundo argumentą, jog šie veiksniai neturėtų būti vertintini, kadangi jie nesusiję su pataisos procesu, sutiktina, kad jie, be kita ko, apima praeityje įvykusius, su nusikalstamu elgesiu susijusius faktus. Tačiau pažymėtina, jog vienas iš nustatomų artimų kriminogeniniams veiksnių – piktnaudžiavimas alkoholiu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, yra svarbus ir vertintinas svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, jog iki bausmės atlikimo alkoholį vartodavo labai retai, šį teiginį paneigia Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės, jog V. J. B. iki nusikalstamos veikos padarymo gana ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, buvo gydytas Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, taip pat dėl priklausomybės nuo alkoholizmo buvo įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę. Atsižvelgiant į tai, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos labai sunkaus nusikaltimo padarymui, o jo vartojimo faktas nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo atsitiktinis, teisėjų kolegijos manymu, V. J. B. pataisos įstaigoje turėjo rodyti iniciatyvą gydytis nuo šios priklausomybės, pavyzdžiui, lankyti su alkoholio vartojimo prevencija susijusius užsiėmimus. Be to, nesprendžiama piktnaudžiavimo alkoholiu problema siejasi ir su kitu nuteistajam nustatomu artimu kriminogeniniui veiksniu – mąstymu ir elgesiu, kadangi būtent suvartoto alkoholio kiekis nusikalstamos veikos padarymo metu lėmė nekonstruktyvų problemos sprendimo būdą. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, jog jis paleistas lygtinai grįš dirbti į ankstesnę darbovietę – AB „(duomenys neskelbtini)“ bei šiuo metu nuo gaisro yra nukentėjęs šeimos gyvenamasis namas, todėl reikalingas skubus remontas, kurį atliktų nuteistasis, nevertintinos kaip turinčios esminės reikšmės sprendžiant galimybę nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, jog šios aplinkybės yra nesusijusios su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir yra nepatvirtintos jokiais byloje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegija nesutinka, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, išskirtinę reikšmę suteikė jo padarytų nusikaltimų sunkumui ir jų pobūdžiui, iš esmės nenurodydamas jokių svarių aplinkybių dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vertino jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei gana didelę likusią bausmės dalį, tačiau taip pat nurodė, jog abejoti pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką verčia ir jam nustatomi artimi kriminogeniniams veiksniai. Taigi teismas nesuteikė išskirtinės reikšmės vien toms aplinkybės, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o likusi atlikti bausmės dalis gana didelė, o tik įvertino šias aplinkybes kitų duomenų kontekste, kas neprieštarauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybės dėl nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžio, sunkumo, nuteistojo požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką, ankstesnių teistumų, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, gali būti vertintinos tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1S-163-579/2017, 1S-54-594/2017, 1S-1525-658/2016, 1S-604-593/2017, 1S-44-238/2017). Be to, pažymėtina ir tai, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, jis sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis V. J. B. atitinka materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, t. y. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. J. B. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėJūratė JakubonienėArūnas Paštuolis