- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- 1S-114-317/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00071-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- V. J. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. B. (V. J. B.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. 93-883 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. J. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. J. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 8 metams. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 16 d., likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. lapkričio 30 d. 3 metai 1 mėnuo 16 dienų. Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 93-883 priimtas sprendimas taikyti V. J. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 93-883 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti sprendimą patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra diskriminacinė, priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir oficialiai konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams bei teismų praktikai, todėl turi būti panaikinta. Pasak apelianto, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatytas vienintelis vertinamasis kriterijus, nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą – tai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal aprobuotą OASys metodiką. Šis nuteistojo vertinimas yra 14 balų, todėl sudaro pagrindą jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o reikalavimas – pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, yra tenkinamas Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje. Be to, šio reikalavimo tenkinimą garantuoja ir tai, kad V. J. B. bausmę atlieka būryje be sargybos, dirba, yra devynis kartus skatintas, nebaustas drausmine tvarka ir nesvarstytas, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 48 iki 14 balų. Be to, jo mamai reikalinga pagalba, kadangi praeitų metų vasarą sudegė jų namo stogas.Pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“ yra privaloma ir reikalauja, kad lygtinio paleidimo kriterijai būtų tikslūs ir aiškūs. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad asmuo šių kriterijų neatitinka, o šiuo atveju būtent Komisija pareiškėjo neatitikimo kriterijams nenustatė. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje taip pat nėra pateikti aiškūs ir racionaliai argumentuoti neatitikimo kriterijams įrodymai, o nutartis yra šabloninė, priimta neįvertinant nuteistojo asmenybės charakteristikos, nepriekaištingo elgesio pataisos proceso metu.Nuteistojo skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis V. J. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Skunde nuteistasis teigia, kad BVK 157 straipsnis numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio apleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką. Sutikti su tokiais nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo. BVK 157 straipsnio nuostatos suponuoja pareigą ne tik Komisijai, bet ir šios institucijos nutarimą tvirtinančiam teismui, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nustačius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos svertinių balų skaičių, įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga šią riziką mažinant yra akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiuo atveju, nors nuteistajam nustatoma žema (14 balų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, jam vis dar nustatomi artimi kriminogeniniams veiksniai, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga šią riziką mažinant. Kolegijos vertinimu, skunde nurodoma Konstitucijos 31 straipsnio nuostata, kurioje įtvirtintas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir vertinant nuteistojo pažangą ateityje nebenusikalsti, nėra pažeidžiama. Nekaltumo prezumpcija užtikrinama, jog asmuo laikomas nekaltu tol, kol įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nenustatoma kitaip. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju asmuo nėra kaltinamas konkrečių nusikalstamų veikų padarymu. Aprobuota OASys metodika nustatoma pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika rodo, kiek, atsižvelgiant į turimus charakterizuojančius bausmę atliekantį asmenį duomenis, gali būti tikėtina, jog jis ateityje nusikals. Lygtinio paleidimo institutas yra sąlyginė iš bendrosios nuostatos, jog asmuo, kuriam apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, turi ją įvykdyti tiksliai ir be išlygų. Todėl, jeigu iš socialinio tyrimo išvadoje nustatytų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog asmuo, neatlikęs visos jam paskirtos bausmės, gali tęsti bausmės vykdymą neizoliuotas nuo visuomenės, lygtinio paleidimo institutas jam negali būti taikomas. Kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, akivaizdu, jog jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones. Jis per visą bausmės atlikimo laiką nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebuvo baustas drausmine tvarka, tęsia darbą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Teigiamai nuteistojo elgesį pataisos proceso metu apibūdina ir tai, kad jam nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, be to jis buvo devynis kartus paskatintas už stropų darbą, nuo 2016 m. gegužės 17 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pataisos proceso metu sumažėjo nuo 48 iki 14 balų. Tačiau, kaip teisingai pažymima skundžiamoje nutartyje, šios aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, savaime nesudaro pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis iki šiol teigia, jog alkoholį iki nuteisimo vartodavo retai ir saikingai. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartyje nurodytos šiuos teiginius paneigiančios faktinės aplinkybės, jog V. J. B. iki nusikalstamos veikos padarymo gana ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, buvo gydytas Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, taip pat dėl priklausomybės nuo alkoholizmo buvo įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę. Pataisos įstaigos 2017 m. lapkričio 10 d. pažymoje nurodoma, jog nuteistasis lankė Įžanginės grupės užsiėmimus, kurie buvo skirti priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Tačiau iš vis dar stebimo nekritiško nuteistojo požiūrio į alkoholio vartojimą praeityje, kuris, be kita ko, buvo vienas iš veiksnių, lėmusių ir nusikalstamos veikos padarymą, nėra pagrindo teigti, jog pataisos proceso metu nuteistojo pažanga, siekiant eliminuoti elgsenos problemas, susijusias su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, buvo pakankama. Tokį manymą patvirtina ir tai, jog V. J. B. vis dar nustatomas artimas kriminogeniniams veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu, o viena iš individualiųjų probacijos sąlygų rekomenduojama nesilankyti vietose, kuriose prekiaujama pilstomais alkoholiniais gėrimais, kas sudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo polinkis psichoaktyviosioms medžiagoms nestuktūruotoje aplinkoje vis dar sudaro prielaidas jam nusikalsti. Pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis teigia iki nuteisimo dirbęs vairuotoju, o po galimo lygtinio paleidimo dėl darbo kreiptųsi į darbo biržą. Tačiau prieš pakankamai trumpą laiko tarpą skirtingas su darbine veikla susijusias aplinkybes jis nurodė ankstesniame skunde apeliacinės instancijos teismui dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Minėtame skunde nuteistasis teigė lygtinio paleidimo atveju grįšiantis į ankstesnę darbovietę – AB „(duomenys neskelbtini)“. Nors nuteistojo galimybės įsidarbinti galimo lygtinio paleidimo atveju, kaip ir skunde nurodomi argumentai, jog nuteistojo motinai reikalinga pagalba buityje sudegus jų namo stogui, savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti nuteistojo pažangos pataisos proceso metu, tačiau pozityvaus darbo užimtumo reikšmė išskiriama ir socialinio tyrimo išvadoje, teikiant motyvuotą nuomonę dėl nuteistojo galimos probacijos sąlygų individualizavimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, užimtumas darbinėje aplinkoje taip pat gali būti vertinamas kaip apsauginis veiksnys ir nuo aptarto artimo kriminogeniniams veiksnio – piktnaudžiavimo alkoholiu. Juolab įvertinus aplinkybes, jog, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžio, iki nuteisimo nuteistasis buvo nedirbantis, užsiregistravęs darbo biržoje, pragyvendavo iš gaunamos socialinės pašalpos ir nukentėjusiosios – sutuoktinės neįgalumo pensijos. Nuteistojo nurodomos nenuoseklios aplinkybės dėl jo galimybės nenutraukti darbinės veiklos nestruktūruotoje aplinkoje sudaro pagrindą abejoti jo teigiamomis nuostatomis į darbinę veiklą. Nors teisėjų kolegija sutinka, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas įvertino ne tik jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei gana didelę likusią bausmės dalį, taip pat atsižvelgė į nuteistajam nustatomus artimus kriminogeniniams veiksnius. Taigi teismas nesuteikė išskirtinės reikšmės vien toms aplinkybės, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o likusi atlikti bausmės dalis gana didelė, įvertino šias aplinkybes kitų duomenų kontekste, kas neprieštarauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai.Įvertinus aptartas aplinkybes, teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis, išėjęs į laisvę, gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais užsitikrinant legalų pragyvenimo šaltinį, sprendimo įgūdžius, taip pat įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi nuteistojo smurtinio elgesio istorija susijusi su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, pataisos proceso metu jis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti alkoholio vartojimo sukeliamą riziką jo teisėtam elgesiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo V. J. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.