Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-137-464/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-28
Bylos Nr.: e2A-137-464/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00279-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Alma Urbanavičienė, Danguolė Martinavičienė
Atsakovas: J. L., A. Z., B. M.
Ieškovas: Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: E. Z., M. S., A. J. K., D. A., A. R., M. Š.

Kategorijos

2.6.1.3.1Skolininkų ir kreditorių daugetas
2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.4Žala
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.14Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2A-137-464/2024Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00279-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.14; 3.1.7.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. L., A. Z. ir B. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Aukščiausias taškas“, J. L., A. Z. ir B. M. dėl žalos gamtai atlyginimo, tretieji asmenys E. Z., M. S., A. J. K., D. A., A. R. ir M. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) kreipėsi į teismą su ieškiniu dabar jau bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) ,,Aukščiausias taškas“ dėl žalos atlyginimo, kurį patikslinęs bei pareiškęs reikalavimus taip pat ir kitiems asmenims, prašė priteisti solidariai iš atsakovų BUAB ,,Aukščiausias taškas“, J. L., A. Z. ir B. M. 218 710,50 Eur žalos, padarytos gamtai, atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovams A. Z. ir B. M. bei tretiesiems asmenims A. J. K., E. Z. ir M. S. priklausančiame pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 2 d. – 2019 m. sausio 6 d. buvo neteisėtai iškirsti saugotini įvairių rūšių 1 297 medžiai. Medžių kirtimo darbus užsakė ir organizavo atsakovai A. Z. ir B. M., kurie šiuos darbus pavedė atlikti atsakovei BUAB ,,Aukščiausias taškas“, o ši darbams atlikti pasitelkė ir atsakovą ūkininką J. L.. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07606-19 dėl svetimo turto pagrobimo ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo 2020 m. liepos 29 d. nutarimu buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriui dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau asmenys, atsakingi už šiuos neteisėtus veiksmus, administracinėn atsakomybėn nebuvo patraukti, kadangi pasibaigė administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

3. Ieškovo teigimu, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-07606-19 metu surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovai A. Z. ir B. M. organizavo jiems kartu su kitais asmenimis priklausančio žemės sklypo tvarkymo darbus. Šie atsakovai, kaip sklypo savininkai, privalėjo darbus organizuoti taip, kad nebūtų padaryti teisei priešingi veiksmai, tačiau tokios pareigos neatliko, t. y. neužtikrino, kad saugotini medžiai nebūtų iškirsti. Atsakovai BUAB ,,Aukščiausias taškas“ ir J. L., vykdydami žodinį pavedimą atlikti žemės sklypo tvarkymo darbus, savavališkai iškirto saugotinus medžius, kurių kirtimui būtinas leidimas nebuvo gautas. Visi atsakovai veikė kartu, o jų bendri veiksmai ir lėmė 218 710,50 Eur žalos gamtai padarymą, todėl jos atlyginimą ieškovas prašo priteisti solidariai iš visų atsakovų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį patenkino iš dalies: (1) priteisė solidariai iš atsakovų A. Z., B. M., J. L. ir BUAB „Aukščiausias taškas“ 218 710,50 Eur žalos atlyginimą, priteistą sumą sumokant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą, nurodęs, kad iš atsakovės A. Z. solidariai priteistos žalos atlyginimo suma sumažinama iki 41 767,17 Eur, o iš atsakovo B. M. solidariai priteistos žalos atlyginimo suma sumažinama iki 82 561,19 Eur; (2) priteisė solidariai iš atsakovų J. L. ir BUAB „Aukščiausias taškas“ 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 218 710,50 Eur sumą, iš atsakovės A. Z. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 41 767,17 Eur sumą, iš atsakovo B. M. 5 proc. metines palūkanas už priteistą 82 561,19 Eur sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2022 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas sumas sumokant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą; (3) priteisė iš visų atsakovų valstybei po 17,13 Eur ir po 678,19 Eur bylinėjimosi išlaidų; (4) kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas pripažino įrodytomis tokias faktines aplinkybes, kad nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 6 d. 7,64136 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai iškirsti 1 297 medžiai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskirti saugotiniems ne miškų ūkio paskirties žemėje augantiems medžiams. Želdinių pjovimo darbus atliko atsakovai BUAB ,,Aukščiausias taškas“ ir ūkininkas J. L..

6. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas priklauso penkiems bendraturčiams. Sklypo bendraturčiai, būdami sąžiningi, rūpestingi ir protingi asmenys, turėdami tikslą sutvarkyti jiems priklausantį žemės sklypą, kuriame augo saugotiniems priskirti medžiai, kartu turėjo pareigą pasirūpinti, kad medžiai ir krūmai būtų pjaunami pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir tvarką, gavus tokiems darbams būtinus leidimus. Jeigu asmuo neketina kirsti saugotiniems priskirtų augalų, jis privalo užtikrinti, kad, vykdant darbus, niekas nepažeistų ir nesunaikintų jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augančių saugotinų želdinių. Tokiam tikslui pasiekti, prieš sudarant sutartį ir atliekant atitinkamus darbus, turėjo būti tinkamai apžiūrėtas norimų atlikti darbų objektas, nustatytos ribos, pažymėti tie želdiniai, kurie yra saugojami.

7. Teismas pripažino, kad nė vienas iš sklypo bendraturčių pirmiau aptartų jų pareigų tinkamai neatliko ir netvarkė savo turto taip, kad nepažeistų įstatymų ar kitų teisės aktų. Bendraturčiai nepateikė teismui jokių įrodymų apie konkrečius egzistavusius jų susitarimus bendrai tvarkyti žemės sklypą, įgaliojant vienas kitą ar sudarius kitus sandorius, palaikyti tvarką valdomame žemės sklype, jį prižiūrėti, šienauti, kaip tai numatyta Palangos miesto savivaldybės 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-31 patvirtintose Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse, galiojusiose neteisėto kirtimo metu. Kaip nustatė teismas, tretieji asmenys M. S. ir A. J. K. savo turto iš viso netvarkė, nurodžiusios, kad viską tvarkė atsakovas B. M., o trečiasis asmuo E. Z. savo pozicijos dėl ieškinio nepateikė, tačiau tai, teismo vertinimu, nepašalina jų atsakomybės už sklype atliktų neteisėtų veiksmų pasekmes. Nei bendraturčių amžius ar sveikatos būklė, nei valdomo žemės sklypo dalies dydis patys savaime nepašalina įstatymu ir kitais teisės aktais nustatytų pareigų.

8. Vertindamas atsakovų BUAB ,,Aukščiausias taškas“ ir J. L. atliktus veiksmus teisėtumo aspektu, teismas pažymėjo, kad atsakovė BUAB ,,Aukščiausias taškas“ deklaravo vykdanti veiklą, susijusią su biomasės ruoša kurui, kiek tai susiję su darbų administravimu, bet faktiškai želdinių šalinimo darbus atlikdavo jos pasitelkti subrangovai, vienas iš kurių yra ir nagrinėjamos bylos atsakovas ūkininkas J. L.. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad atsakovės BUAB ,,Aukščiausias taškas“ akcininkais yra jos vadovas V. A. ir atsakovas J. L., o darbininkai, kurie atliko medžių kirtimo darbus, abu juos įvardijo ir kaip savo vadovus. Todėl šių atsakovų veikla, teismo vertinimu, turi bendros jungtinės veiklos požymių.

9. Tiek atsakovė BUAB „Aukščiausias taškas“, tiek atsakovas ūkininkas J. L., kaip bendrą veiklą vykdę ūkio partneriai, verslininkai, savo veiklos profesionalai, ją privalėjo organizuoti pagal teisės aktų reikalavimus, laikytis 2008 m. kovo 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 206 patvirtintos Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos, žinoti kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje Palangos miesto teritorijoje, priskiriami saugotiniems.

10. Kaip nepagrįstus teismas atmetė tokius atsakovų argumentus, kad atsakingais šiuo atveju laikytini faktiškai darbus atlikę asmenys, t. y. atsakovės BUAB „Aukščiausias taškas“ darbuotojas trečiasis asmuo M. Š. bei atsakovo ūkininko J. L. darbuotojai tretieji asmenys D. A. ir A. R.. Byloje nėra įrodymų, kad darbo ar rangos sutartys buvo sudarytos tarp sklypo bendraturčių ir darbininkų. Be to, nei atsakovės BUAB „Aukščiausias taškas“, nei ūkininko J. L. darbuotojai nebuvo tinkamai instruktuoti, neturėjo sutarties ar aiškių savo darbdavių nurodymų darbams ginčo sklype atlikti. Atsakovai, kaip darbdaviai, pabrėždami savo samdomų darbuotojų žemus socialinius įgūdžius ir kvalifikaciją, tinkamai nepriėmę žemės sklypo darbams atlikti, nekontroliuodami ir netikrindami atliekamų darbų, neperdavę darbų rezultato, sąmoningai leido atsirasti neigiamoms pasekmėms.

11. Teismas pažymėjo, kad darbus atlikti paskirti asmenys neturėjo reikiamos kvalifikacijos, dokumentų ir aiškių instrukcijų. Vyresniuoju nurodytas darbuotojas trečiasis asmuo M. Š. turi kalbos sutrikimų, bendravimas su juo buvo ir yra sunkus, be to, jis nebuvo BUAB „Aukščiausias taškas“ paskirtas ūkininko J. L. darbuotojų darbų vadovu, kaip siekė įrodyti atsakovai, ir nėra duomenų apie tai, kad jis buvo komandiruotas dirbti pas atsakovą J. L.. Tiek M. Š., tiek ir tretieji asmenys A. R. ir D. A. neturi specialios kvalifikacijos ar žinių dėl kirtimo vietoje taikytinų konkrečių reikalavimų ir apribojimų. Taigi, nors tiesiogiai žala padaryta darbininkų veiksmais, bet už jos padarymą privalo atsakyti jų darbdaviai, t. y. BUAB „Aukščiausias taškas“ ir ūkininkas J. L..

12. Atsakovų į bylą pateiktas sutartis teismas vertino kritiškai. Atsakovų BUAB ,,Aukščiausias taškas“ ir J. L. 2018 m. rugsėjo 28 d. nelikvidžios medienos kirtimo sutartis atliekant darbus ginčo žemės sklype jau negaliojo. Atsakovės BUAB ,,Aukščiausias taškas“ ir atsakovės A. Z. 2019 m. vasario 6 d. neparuošto naudojimui biokuro pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2018/12/04 buvo pasirašyta tą pačią dieną, kai buvo užfiksuotas neteisėtas kirtimas. Užsakymo forma su trečiųjų asmenų A. R. ir D. A. parašais dėl lapuočių kirtimo kitame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra be datos, nėra galimybės nustatyti, kada darbuotojai šį dokumentą pasirašė.

Atsiliepimas

13. Atsakovė A. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo kilęs poreikis sutvarkyti sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apie tai ji kalbėjo su atsakovu B. M., būtent taip suprato ir darbininkams žemės sklypą vietoje parodęs teisme kaip liudytojas apklaustas atsakovo B. M. sūnus V. M.. Kaip matyti iš atsakovės A. Z. telefone esančios adresatui „medžių pjovimas“ siųstos žinutės, joje buvo nurodytas atsakovo B. M. telefono numeris ir tekstas „dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“. Todėl teismas konstatavo, kad susitarimas su atsakove BUAB „Aukščiausias taškas“ buvo sudarytas tiek dėl žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), tiek ir dėl žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), augusių medžių kirtimo, ir tik paaiškėjus neteisėtam saugotinų medžių kirtimui buvo sudaryta sutartis dėl darbų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame nebuvo atliekami jokie darbai.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad visi žemės sklypo bendraturčiai, rangovė ir subrangovas veikė neteisėtai, savo bendrais veiksmais jie pažeidė teisės aktų reikalavimus, dėl to buvo nukirsti 1 297 saugotini ne miškų ūkio paskirties privačioje žemėje augę medžiai. Todėl visi jie aplinkai padarytą žalą privalo atlyginti solidariai. Kita vertus, du iš penkių žemės sklypo bendraturčių neturi pareigų ir atsakomybės už darbų atlikimą visame žemės sklype, todėl kiekvienas bendraturtis turėtų atlyginti padarytą žalą proporcingai turėtai žemės sklypo daliai solidariai su rangove BUAB ,,Aukščiausias taškas“ ir subrangovu J. L..

15. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė sklypo bendraturčių, rangovės ir subrangovo padarytą žalą aplinkai ir jos dydį, nes 1 297 saugotini medžiai žemės sklype augo, dėl šių medžių sklypui buvo taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXVII. Saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų paskirties žemėje“. Tai, kad sunaikinti medžiai turėjo ir turi vertę, įrodo ir tai, kad įstatymų leidėjas ėmėsi priemonių nustatyti želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, taip pat visuomeninius santykius, užtikrinančius kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos savitumą ir kokybę.

16. Be to, sunaikintų medžių vertę ir jų reikšmę aplinkai patvirtina ir toks faktas, kad dėl jų žemės tvarkymas buvo apribotas, o šalia, vizualiai sklypo viduryje, yra valstybinis miškas, žemės sklypas savo vidinėje ir rytinėje pusėje ribojasi su miškų ūkio žemės sklypais, kurių naudojimo būdas – rekreaciniai miškai. Sunaikinti 1 297 saugotini medžiai kartu su rekreaciniais miškais sudarė bendrą augmenijos sistemą, kurios reikšmė, teikiama nauda ir funkcijos šiame Lietuvos Respublikos regione yra visuotinai žinomi. Sunaikinus medžius atsirado neigiamas poveikis kraštovaizdžiui, žemės sklypo želdinių biologinei įvairovei ir jų funkcijoms bei savybėms, nes želdiniai formuoja ir kuria žaliąsias erdves, užtikrina ekologinį stabilumą, formuoja estetišką aplinką, gerina oro sudėtį, teigiamai veikia mikroklimatą, mažina oro užterštumą, slopina triukšmą, apsaugo teritorijas nuo erozijos, gamtos stichijų, sugeria kenksmingas medžiagas ir į aplinką išskiria nukenksmintą orą – tai visiems žinomi faktai.

17. Nors saugotini medžiai išpjauti plynai visame žemės sklype, tačiau, teismo vertinimu, du bendraturčiai negali atsakyti už visų savo pareigų nevykdžiusių bendraturčių veiksmus. Todėl iš atsakovų A. Z. ir B. M. solidariai kartu su kitais atsakovais priteistiną žalos dydį teismas sumažino proporcingai jų turėtoms žemės sklypų dalims, nustatydamas, kad atsakovas B. M. turėtų atlyginti 82 561,19 Eur padarytos žalos dalį, atsakovė A. Z. – 41 767,17 Eur, o atsakovai BUAB „Aukščiausias taškas“ ir ūkininkas J. L. turi atlyginti visą padarytą 218 710,50 Eur žalą aplinkai solidariai su atsakovais B. M. ir A. Z..

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18. Atsakovas B. M. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas žalos atlyginimas, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, panaikinti, o jeigu sprendimo dalis nebus panaikinta, pakeisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad solidariai iš atsakovų B. M., J. L. ir BUAB „Aukščiausias taškas“ priteistinas 82 561,19 Eur, solidariai iš atsakovų A. Z., J. L. ir UAB „Aukščiausias taškas“ priteistinas 41 767,17 Eur, solidariai iš atsakovų J. L. ir UAB „Aukščiausias taškas“ priteistinas 94 382,14 Eur žalos atlyginimas ir procesinės palūkanos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški ir dviprasmiška, iš jos turinio nėra aišku, kokio dydžio žalos atlyginimas buvo priteistas iš atsakovo B. M.. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad atsakovas B. M. yra atsakingas už 82 561,19 Eur žalą, t. y. proporcingai jo turimai žemės sklypo daliai. Tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta tiek tai, kad iš visų atsakovų solidariai priteistina 218 710,50 Eur, tiek ir tai, kad iš atsakovo B. M. solidariai priteisiama 82 561,19 Eur. Be to, atsakovui B. M. turėjo būti atlyginta ir bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga atmestai ieškinio daliai, t. y. 4 696,25 Eur.

18.2. Atsakovas B. M. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų lėmę žalos atsiradimą. Atsakovas B. M. neorganizavo žemės sklypo tvarkymo darbų, o tik davė tam pritarimą bei, atsakovės A. Z. prašymu, aprodė tiek jam su atsakove ir kitais asmenimis priklausantį žemės sklypą, tiek ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį, šalia esantį sklypą (duomenys neskelbtini). Tokias faktines aplinkybes patvirtina atsakovės A. Z. 2019 m. vasario 17 d. išsiųsta žinutė atsakovei BUAB ,,Aukščiausias taškas“.

18.3. Užsakomi buvo darbai, kuriems leidimo nereikėjo, t. y. nesaugomų, menkaverčių medžių ir krūmų šalinimo darbai. Dėl to, kad atsakovai BUAB ,,Aukščiausias taškas“ ir J. L. iškirto ne tik menkaverčius, bet ir saugomus medžius, negali būti atsakingas atsakovas B. M., kuris šių darbų neorganizavo. Juo labiau kad ir teismas nustatė, jog būtent atsakovai BUAB ,,Aukščiausias taškas“ ir J. L. buvo atsakingi už darbų organizavimą, vykdymą ir priežiūrą, šie asmenys deklaravo esantys savo srities profesionalai, išmanantys Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą (toliau – Želdynų įstatymas), žemės sklypų tvarkymo darbų specifikos žinojimą, krūmų ir medžių kirtimo specifikos išmanymą.

18.4. Aplinkybė, kad praėjus daugiau nei 2 metams nuo darbų atlikimo, t. y. 2021 m. rugpjūčio mėn., atsakovas B. M. ir kiti bendraturčiai pardavė jiems priklausančias žemės sklypo dalis ar kad ginčo sklypas buvo pertvarkytas, suformuojant atskirus žemės sklypus, nepatvirtina, kad jam buvo žinomi neteisėti ketinimai iškirsti medžius. Atsakovas neinicijavo žemės sklypo pardavimo ir pertvarkymo, neieškojo pirkėjo. Žemės sklypo pertvarkymo darbus inicijavo atsakovė A. Z. ir UAB ,,Turto valdymo ir investicijų grupė“, kuri ir pasiūlė atsakovui nupirkti jo žemės sklypo dalį.

18.5. Teismas nenustatė ir nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovo B. M. veiksmų ir žalos. Dėl neteisėtų medžių iškirtimo yra atsakingi BUAB „Aukščiausias taškas“ ir J. L., kadangi jie, skelbdamiesi teikiantys profesionalias paslaugas, realiai tokių paslaugų nesuteikė ir neužtikrino, kad jų darbuotojai tinkamai ir pagal teisės aktus atliktų užsakytas paslaugas. Teismas nepagrįstai atsakovų BUAB „Aukščiausias taškas“ ir J. L. pareigos neįvykdymo padarinius perkėlė žemės sklypo bendraturčiams. Atsakovai, kaip darbdaviai, neatliko savo pareigų – neinstruktavo savo darbuotojų, neprižiūrėjo jų. Jeigu atsakovų BUAB „Aukščiausias taškas“ ir J. L., kaip darbdavių, elgesys būtų atsakingas, jokie medžiai neteisėtai, neturint tam leidimo, nebūtų buvę iškirsti.

18.6. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų žalos faktą, apsiribojęs vien bendrojo pobūdžio teiginiais, kad medžių iškirtimas daro neigiamą įtaką kraštovaizdžiui ir jo vientisumui. Priešingai nei konstatavo teismas, visuotinai nėra žinoma aplinkybė, kad medžių, kurie yra saugotini, iškirtimas lemia žalą, t. y. žalą, atitinkančią vieną iš elementų: neigiamą gamtos elementų pokytį arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Nepagrįsta jokiais įrodymais ir teismo išvada, kad kiekvienas medis mažina oro užterštumą.

18.7. Teismas neįvertino, kad 2020 m. liepos 20 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, jog gamtai padaryta žala nelaikytina reikšmingai didele, t. y. nebuvo nustatyta, kad dėl to būtų kilusi didelė žala aplinkai. Be to, sprendime nebuvo įvertinta ir tokia aplinkybė, kad iškirsti medžiai buvo pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje, o ne kurorto zonoje, parke, skvere ar rekreacinėje zonoje. Atsižvelgiant į žemės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nėra pagrindo manyti, kad kertant medžius pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje gali būti daroma žala kraštovaizdžiui. Leidimo gavimas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje kirsti medžius, siekiant vystyti žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį, yra tik procedūrinis pažeidimas.

18.8. Ieškovas nepagrįstai ir neteisingai apskaičiavo reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Iš ieškovo pateiktų lentelių matyti, kad ieškovas įrodinėjo, jog 95 704,50 Eur žala buvo padaryta iškirtus medžius, kurių skersmuo yra nuo 12 cm iki 20 cm. Tačiau pagal Taisyklių 6 punktą kitos paskirties žemėje pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų teritorijose saugotiniems priskiriami didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai. Todėl žala šiuo atveju yra ne 218 710,50 Eur, o 95 704,50 Eur mažesnė, t. y. 123 006 Eur.

18.9. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad už žemės sklype kitų asmenų atliktą savavališką saugotinų medžių iškirtimą atsakingi yra ir žemės sklypo bendraturčiai, tai jų atsakomybė su atsakovais BUAB „Aukščiausias taškas“ ir J. L. turi būti dalinė, o ne solidari.

2. Atsakovas J. L. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria jam pareikštas ieškinys patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Atsakovas J. L., kaip darbdavys, negali būti pripažintas atsakingas už savo darbuotojų neteisėtus veiksmus, jam negali būti taikoma netiesioginė civilinė atsakomybė. Atsakovas savo darbuotojus D. A. ir A. R. informavo, kad darbai bus atliekami žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir kertami bus lapuočių krūmai. Darbuotojai pasirašė užsakymo formą, patvirtindami, kad informacija jiems buvo perduota ir žinoma. Taigi, atsakovas savo darbuotojams nenurodė kirsti medžių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ar kirsti medžius, kurie nelaikytini menkaverčiais.

19.2. Net jei atsakovo darbuotojai ir iškirto kitame žemės sklype buvusius medžius, jie tai padarė be atsakovo J. L. žinios ir be jo leidimo, galimai susitarę su to sklypo savininkais. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad sklypo savininkai darbuotojams parodė sklypo ribas bei paaiškino, kad visi leidimai yra gauti.

19.3. Teismas nepagrįstai neįvertino ir tokių aplinkybių, kad ginčo sklypo savininkai buvo suinteresuoti atlikti plyną kirtimą, nes ketino teritoriją padalinti į atskirus sklypus ir pakeisti paskirtį bei naudojimo būdą. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, Palangos miesto savivaldybės direktoriaus 2022 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. (4.1E)AI-47, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 16SK-2-(14.16.110 E.) matyti, kad ginčo žemės sklypas, kurio bendras plotas 7,6413 ha, buvo performuotas, vietoje jo sukuriant 69 nekilnojamojo turto objektus su atskirais unikaliais numeriais. Be to, buvo pakeistas ir jų naudojimo būdas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, dalyje į rekreacines, komercines teritorijas bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijas.

19.4. Nebuvo įvertinta ir tokia aplinkybė, kad visi bendraturčiai, išskyrus atsakovę A. Z. ir trečiąjį asmenį E. Z., pardavė jiems priklausiusias žemės sklypo dalis. Atsakovė A. Z. ir trečiasis asmuo E. Z. su nauja turto savininke UAB ,,Turto valdymo ir investicijų grupė“ 2023 m. kovo 17 d. sudarė turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią atsakovei A. Z. ir trečiajam asmeniui E. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atiteko 17 kitos paskirties žemės sklypų, kurių naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija.

3. Atsakovė A. Z. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria jai pareikštas ieškinys patenkintas, panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

20.1. Teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir išvadą, kad atsakovė A. Z. organizavo saugomų medžių kirtimo darbus, padarė vadovaudamasis prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Teismas niekaip nepagrindė, kad ji ir atsakovas B. M. telefonu susitarė atlikti neteisėtus veiksmus, dėl kurių būtų iškirsti medžiai. Atsakovės siųstose žinutėse atsakovei BUAB ,,Aukščiausias taškas“ nėra nurodyta, kad turėtų būti iškirsti medžiai. Tam, kad būtų nustatyta atsakovės kaltė, turi būti aiškūs, nedviprasmiški ir konkretūs įrodymai, patvirtinantys jos prisidėjimą prie pažeidimo, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

20.2. Atsakovė A. Z., vykdydama iš Palangos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus gautą pranešimą dėl jai priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutvarkymo, kreipėsi į atsakovę BUAB ,,Aukščiausias taškas“, apie kurios teikiamas paslaugas sužinojo iš spaudos. Kadangi pati atsakovė negyvena Palangoje, ji kreipėsi į kitą turto savininką atsakovą B. M., kuris pažadėjo parodyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas bei susitarė, kad reikia tvarkyti ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovas B. M. turėjo prižiūrėti darbus. Taigi, atsakovė derino tik darbus dėl sklypo (duomenys neskelbtini), o dėl ginčo sklypo darbų tarėsi ir juos derino tik atsakovas B. M..

20.3. Apie tai, kad sklype (duomenys neskelbtini) buvo iškirsti medžiai, atsakovė sužinojo iš atsakovo B. M. sūnaus V. M., o tai, kad nieko neleistino nebuvo iškirsta, atsakovei patvirtino BUAB „Aukščiausias taškas“ vadovas V. A., pateikęs jo parengtą sutartį. Apie darbų pradžią atsakovei nebuvo žinoma ir pranešta, todėl ji neturėjo jokios galimybės vykti ir prižiūrėti atliekamų darbų. Atsakovė A. Z. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl negali būti pripažinta atsakinga už žalą.

20.4. Tarp atsakovės A. Z. atliktų veiksmų ir ieškovo nustatyto pažeidimo nėra priežastinio ryšio. Atsakovės telefoninis skambutis bei viena žinutė atsakovei BUAB „Aukščiausias taškas“ nėra tokios aplinkybės, kurios būtų sukėlusios ieškovo nustatytą pažeidimą. Ieškovo nustatytą pažeidimą sukėlė kitų bylos šalių tiesioginiai veiksmai, aprodant žemės sklypą bei derinant medžių kirtimo darbus. Atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, dėl kurių buvo nustatytas pažeidimas.

20.5. Byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių kraštovaizdžiui padarytą neigiamą įtaką dėl medžių iškirtimo, ekologinio stabilumo neužtikrinimą ar pan. Ikiteisminis tyrimas taip pat buvo nutrauktas nenustačius žalos gamtai. Be to, teismas neįvertino, kad iškirsti medžiai buvo ne kurorto zonoje, parke, skvere ar rekreacinėje zonoje, bet pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje, todėl leidimo kirsti medžius, siekiant vystyti žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį, neturėjimas yra tik procedūrinis pažeidimas. Taigi, kertant medžius pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje negali būti daroma žala kraštovaizdžiui, nes, naudojant sklypą pagal paskirtį, jame tiek augmenijos negali būti.

20.6. Teismas neįvertino ir tokių aplinkybių, kad dalis iškirstų medžių, t. y. drebulės (iš kurių 52 vnt. nepatenkinamos, 50 vnt. blogos būklės), paprastieji klevai (iš kurių 7 vnt. patenkinamos, 3 vnt. nepatenkinamos, 9 vnt. blogos būklės), karpotieji beržai (iš kurių 15 vnt. nepatenkinamos, 31 vnt. blogos būklės), gluosniai (iš kurių 3 vnt. nepatenkinamos, 22 vnt. blogos būklės), paprastosios ievos (iš kurių 6 vnt. nepatenkinamos, 3 vnt. blogos būklės), juodalksniai (iš kurių 3 vnt. blogos būklės), buvo nepatenkinamos ar blogos būklės. Toks didelis nepatenkinamos ar blogos būklės medžių kiekis patvirtina, kad buvo būtinas medžių iškirtimas ir Palangos miesto savivaldybė būtų išdavusi leidimą kirsti tokius medžius.

Atsiliepimas

4. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovų B. M., A. Z. ir J. L. apeliacinius skundus prašo juos atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

21.1. Byloje esančių ir teismo teisingai įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad žemės sklypo tvarkymu rūpinosi bei darbus organizavo atsakovai A. Z. ir B. M.. Atsakovė A. Z. susisiekė su atsakove BUAB ,,Aukščiausias taškas“ dėl ginčo žemės sklype esančių medžių kirtimo darbų, tai patvirtina jos siųsta žinutė BUAB ,,Aukščiausias taškas“, kurioje buvo nurodyti atsakovo B. M. duomenys. Be to, ir pats atsakovas B. M. neneigia, kad jis organizavo žemės sklypo tvarkymo darbus atsakovės A. Z. perduotos informacijos pagrindu.

21.2. Tai, kad atsakovai A. Z. ir B. M. kartu organizavo žemės sklype buvusių medžių kirtimo darbus, patvirtina ir jų veiksmai, kuomet atsakovas B. M. jam priklausančią žemės sklypo dalį pardavė, o atsakovė A. Z. inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo darbus. Toks atsakovų elgesys patvirtina, kad jie buvo suinteresuoti žemės sklype buvusių medžių pašalinimu. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovams buvo siunčiami raginimai sutvarkyti žemės sklypą.

21.3. Atsakovų A. Z. ir B. M. neteisėti veiksmai pasireiškė ne saugotinų medžių iškirtimo užsakymu ar leidimų pjauti medžius neturėjimu, bet nesirūpinimu jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype esančiais saugotinais medžiais, t. y. neužtikrinimu, kad šie nebūtų neteisėtai išpjauti užsakius sklypo tvarkymo darbus, jų nesaugojimu, nepažymėjimu ir kt.

21.4. Atsakovų BUAB ,,Aukščiausias taškas” ir J. L. civilinė atsakomybė kyla už bet kurio jų darbuotojo neteisėtus veiksmus, iškertant saugotinus medžius, kurių kirtimui nebuvo išduotas leidimas, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad medžius kirto būtent šių atsakovų darbuotojai. Atsakovų darbuotojai prie žemės sklypų vyko būtent šių atsakovų nurodymu, todėl atsakovai, būdami atidūs, rūpestingi ir apdairūs, galėjo ir turėjo rūpintis bei kontroliuoti, kad jiems pavaldūs darbuotojai neatliktų priešingų teisei veiksmų. Tokia pareiga jiems kyla tiesiogiai iš įstatymo.

21.5. Nei atsakovės BUAB „Aukščiausias taškas“ darbuotojas M. Š., nei ūkininko J. L. darbuotojai D. A. ir A. R. nebuvo tinkamai instruktuoti, neturėjo sutarties ar aiškių savo darbdavių nurodymų darbams atlikti. Darbdaviai, pabrėždami savo samdomų darbuotojų žemus socialinius įgūdžius ir kvalifikaciją, tinkamai nepriėmę žemės sklypo darbams atlikti, nekontroliuodami ir netikrindami atliekamų darbų, neperdavę darbų rezultato, sąmoningai leido atsirasti neigiamoms pasekmėms.

21.6. Žemės sklype be leidimo buvo atliktas plynas kirtimas, kurio metu buvo iškirstas itin didelis medžių skaičius, o tai neabejotinai turėjo įtakos kraštovaizdžiui ir jo vientisumui. Saugotini medžiai yra ne tik kaip kraštovaizdžio elementas, bet taip pat atlieka sanitarines ir higienines funkcijas: valo orą, išskiria deguonį, apsaugo teritoriją nuo vėjo, dulkių ir pan. Atsakovai nepateikia jokių duomenų, kad sklype buvo kertami nudžiūvę, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išversti, nulaužti, apdegę gaisro metu medžiai. Tai, kad nukirstų želdinių matavimo metu buvo įvertinta, jog dalis jų buvo blogos ir (ar) patenkinamos būklės, taip pat nereiškia, kad jiems kirsti būtų buvęs išduotas leidimas.

21.7. Atsakovų subjektyvus vertinimas, kad pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje kertant saugotinus medžius negali būti padaroma žala kraštovaizdžiui, nes neva naudojant žemės sklypą pagal minėtą jo paskirtį tiek augmenijos negali būti, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog žala nepadaryta. Būtent leidimą išduodanti institucija, o ne žemės sklypo savininkai ar naudotojai yra kompetentingi nuspręsti, ar, iškirtus tam tikrą dalį želdynų, nebus padaryta žala. Kaip matyti iš Palangos miesto savivaldybės, įgaliotos atlikti mieste esančių želdinių priežiūrą, pateikto atsakymo, šiuo konkrečiu atveju žala buvo padaryta savavališkai pašalinant želdinius, sumažinus šios teritorijos vizualinę ir rekreacinę vertę bei sudarius prielaidas maksimaliam šios teritorijos urbanizavimui su minimaliu želdinių kiekiu.

21.8. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kokia atsakomybė ir kokioje dalyje taikoma kiekvienam atsakovui.

21.9. Teismas teisingai nusprendė, kad atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, nes patikslintas ieškinys iš esmės buvo patenkintas.

5. Atsakovas J. L. atsiliepime į atsakovų A. Z. ir B. M. apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Nurodo tokius argumentus:

22.1. Pareigą gauti leidimą atlikti saugotinų medžių kirtimo ar kitokio pašalinimo, persodinimo, genėjimo darbus turi žemės sklypo savininkas, o ne darbus atliekantys rangovai. Atsakovas J. L., nebūdamas ginčo žemės sklypo savininku ar valdytoju, negalėjo ir neturėjo gauti leidimo kirtimo darbams atlikti.

22.2. Tai, kad atsakovai, žemės sklypo savininkai, buvo suinteresuoti ir siekė, kad būtų atliktas plynas kirtimas, patvirtina tokios faktinės aplinkybės, jog po darbų atlikimo buvo pakeista žemės sklypo paskirtis, dalis savininkų pardavė jiems priklausiusias sklypo dalis.

6. Atsakovė A. Z. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovo J. L. apeliacinio skundo netenkinti, o atsakovo B. M. apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra, priteisti iš atsakovo J. L. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

23.1. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent dėl atsakovės A. Z. siekio ateityje teritoriją padalinti į atskirus žemės sklypus ir pakeisti paskirtį bei naudojimo būdą ji turėjo tikslą atlikti plyną jame buvusių medžių kirtimą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nustatyta, kad atsakovė A. Z. tiek prieš pradedant žemės sklypo valymo darbus, tiek juos atlikus, buvo nuvykusi į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir bendravusi su atsakovu B. M. ir (ar) trečiaisiais asmenimis M. Š., A. R., D. A..

23.2. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirtos bei nustatinėjamos aplinkybės, kieno iniciatyva ir kas faktiškai parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, už kokią sumą UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ iš atsakovo B. M. įgijo jam ir jo giminaitėms priklausančią dalį žemės sklypo. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimui lėšų atsakovai neturėjo ir to neketino daryti. Aptartų veiksmų atlikimu buvo suinteresuota ir juos finansavo UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“.

23.3. Tai, kad atsakovė A. Z. su sutuoktiniu E. Z. buvo įvardyti kaip žemės sklypo savininkai jo formavimo ir pertvarkymo projekte bei žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo aiškinamajame rašte, o UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ buvo šio projekto rengimo iniciatore, niekaip nepatvirtina atsakovo J. L. nurodytų klaidingų teiginių, kad atsakovė turėjo motyvą savarankiškai, be atsakovo J. L. ir atsakovo BUAB Aukščiausias taškas“ žinios, susitarti su trečiaisiais asmenimis, kad jie atliktų plyno kirtimo darbus.

7. Atsakovas B. M. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atsakovo J. L. apeliacinį skundą atmesti, atsakovės A. Z. spręsti teismo nuožiūra. Nurodo tokius argumentus:

24.1. Nepagrįsti atsakovo J. L. argumentai, kad neva atsakovas B. M. buvo suinteresuotas atlikti sklypo plyną kirtimą, nes numatė ateityje teritoriją padalinti į atskirus žemės sklypus ir pakeisti paskirtį bei naudojimo būdą. Atsakovas B. M. neinicijavo žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo darbų, jam priklausančią sklypo dalį pardavė praėjus tik 2,5 metams po medžių iškirtimo. Be to, jis neieškojo pirkėjo, pati UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ kreipėsi į jį dėl sklypo dalies pardavimo.

24.2. Jeigu atsakovas B. M. būtų turėjęs tikslą iškirsti saugotinus medžius, tai po atlikto neteisėtų medžių iškirtimo jis nebūtų kreipęsis į policiją su pareiškimu dėl vagystės.

24.3. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas ar jo sūnus V. M. būtų davę nurodymus kirtimo darbus atlikusiems darbininkams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl civilinės atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus ypatumų ir apeliacijos ribų

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnis nustato, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas aptartas nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, laikydamasis pozicijos, kad viešasis interesas kiekvienoje byloje turi būti nustatomas konkrečiai situacijai (lot. ad hoc), spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, taip pat yra pažymėjęs, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

10. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 4, 9, 34 straipsniuose yra įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018, 26 punktas).

11. Apeliantai A. Z., B. M. ir J. L., apeliaciniuose skunduose nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriame yra konstatuota, kad ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas įrodė sąlygas visų jų solidariajai deliktinei civilinei atsakomybei už gamtai padarytą žalą, be leidimo iškirtus 1 297 vnt. saugotiniems priskirtinus medžius, augusius kitos paskirties žemės sklype, taikyti, iš esmės kvestionuoja visų šių sąlygų buvimą. Apeliantų teigimu, žala gamtai nebuvo padaryta, nes iškirsti medžiai augo pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje, jų būklė buvo bloga, taigi leidimai jų iškirtimui būtų buvę gauti, netinkamai identifikuoti asmenys, atlikę neteisėtus veiksmus, netinkamai nustatytas žalos dydis, nes dalies iškirstų medžių skersmuo mažesnis nei 20 cm, neteisingai nuspręsta dėl priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtais pripažintų kiekvieno jų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepagrįstai taikytas solidariosios civilinės atsakomybės institutas. Apeliantas B. M. taip pat kelia rezoliucinės teismo sprendimo dalies suformulavimo ir neteisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų klausimus. Tokiais aspektais teisėjų kolegija ir pasisakys.

12. Atsakovė BUAB ,,Aukščiausias taškas“ dėl jos atžvilgiu priimto teismo sprendimo apeliacinio skundo nėra padavusi, todėl jai taikytos civilinės atsakomybės klausimas apeliacijos dalyko nesudaro (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis).

Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą sąlygos

13. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 246 straipsnio 1 dalis). Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą. Todėl vertinant, ar apeliantai veikė teisėtai, turi būti nustatoma, kokius veiksmus jie atliko, ar jų elgesys (veiksmai, neveikimas) nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

14. Želdynų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos fizinių ir juridinių asmenų teisės želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje, o 2 dalyje įtvirtinta asmenų pareiga neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos.

15. Želdynų ir želdinių savininkų bei valdytojų teisės ir pareigos sukonkretintos įstatymo 15 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta valdytojų ir savininkų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Tačiau visai kiti reikalavimai ir taisyklės taikomos atvejams, kai siekiama pašalinti saugotinus medžius ir krūmus, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje. Želdynų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejus, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Kitaip tariant, saugotiniems priskirtinų medžių ir krūmų kirtimo darbai gali būti atliekami tik gavus tam leidimą.

16. Atitinkamų leidimų išdavimo tvarka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 ,,Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šio įsakymo (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2020 m. sausio 8 d.) 13.1 papunktyje nurodyta, kad želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams.

17. Be to, Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. vasario 28 d.) 9 straipsnyje nurodyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

18. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą tiek žemės sklypo, kuriame auga saugotiniems priskirtini medžiai bei krūmai, savininkai, tiek ir asmenys, kurie vykdo jų kirtimo darbus, turi imtis visų būtinų priemonių tam, kad nebūtų nepagrįstai žalojami gamtos ištekliai, pažeidžiamas jos vientisumas, be kita ko, užtikrinant ir tai, kad darbai yra atliekami tik gavus visu būtinus jiems atlikti įgaliotų institucijų leidimus.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 7,6413 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai B. M. ir A. Z. organizavo medžių kirtimo darbus negavę tam leidimo, o rangovai BUAB ,,Aukščiausias taškas“ ir J. L. atliko plyną kirtimą nepasidomėję, ar yra gautas leidimas tokiems darbams vykdyti, ir bendrais savo veiksmais padarė žalą gamtai. Fakto, kad žemės sklype buvo atliktas plynas kirtimas (t. y. iškirsti visi jame augę medžiai), nė vienas iš apeliantų neginčija, tačiau kiekvienas jų neigia žinoję apie atliekamus saugotinų medžių kirtimo darbus ir siekia atsakomybę perkelti vienas kitam. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tiek apeliantų B. M. ir A. Z. pareigos išsaugoti jiems priklausančiame žemės sklype esančius želdynus bei gauti leidimą jiems kirsti pažeidimą, tiek ir apelianto J. L. pareigos saugoti aplinką ir tausoti gamtos išteklius, t. y. bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą.

20. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors apeliantai skirtingai aiškina aplinkybes, susijusias su medžių kirtimo darbų organizavimu bei vykdymu, tačiau ieškovo su ieškiniu pateikti duomenys iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vykdyto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-07606-19 medžiagos ir į nagrinėjamą bylą pateikti kiti įrodymai suponuoja išvadą, kad apeliantams B. M. ir A. Z. buvo žinoma apie atliekamus medžių kirtimo darbus ir apie leidimų juos atlikti negavimą. Tokios aplinkybės turėjo ir galėjo būti žinomos taip pat ir darbus su kita rangove (BUAB ,,Aukščiausias taškas“) faktiškai atlikusiam ūkininkui J. L..

21. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 26 d. apklausta kaip liudytoja apeliantė A. Z. (1 t., b. l. 180–182) paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso du vienas šalia kito esantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); ji 2018 m. kovo 17 d. rado skelbimą dienraštyje ,,Kauno diena“ apie atliekamus nemokamus laukų ir kanalų valymo, krūmų kirtimo, ištraukimo, smulkinimo ir išvežimo darbus; paskambinusi skelbime nurodytu telefono numeriu susitarė dėl darbų atlikimo žemės sklype (duomenys neskelbtini); vėliau ji susisiekė su šalia, t. y. (duomenys neskelbtini), esančio ginčo žemės sklypo bendraturčiu B. M., su kuriuo susitarė, kad jis aprodys žemės sklypo ribas, taip pat susitarė dėl jiems priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių menkaverčių medžių ir krūmų iškirtimo.

22. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas apeliantas B. M. ir jo sūnus V. M., kuriam buvo pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07606-19, patvirtino apeliantės A. Z. nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklype augančių medžių kirtimu. Apelianto B. M. 2019 m. vasario 26 d. apklausos protokole (1 t., b. l. 157–158) užfiksuoti tokie jo paaiškinimai, kad su juo 2018 m. pabaigoje susisiekė apeliantė A. Z., kuri nurodė gavusi pranešimą iš Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sutvarkymo. Jam taip pat buvo žinoma, kad apeliantė surado bendrovę, kuri sutiko tą žemės sklypą sutvarkyti.

23. Įtariamojo V. M. 2019 m. gegužės 28 d. apklausos protokoluose (1 t., b. l. 47–50) nurodyti tokie jo paaiškinimai, kad jam 2018 m. pabaigoje paskambino tėvas B. M. ir informavo, jog apeliantė A. Z. surado bendrovę, kuri sutiko nemokamai sutvarkyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), t. y. iškirsti krūmus ir menkaverčius medžius, bei paprašė jo aprodyti bendrovės atstovams sklypų ribas. Tai, kad būtent apeliantė A. Z. susisiekė su BUAB ,,Aukščiausias taškas“ ir jos kontaktus perdavė apelianto B. M. sūnui, patvirtina daiktų apžiūros protokolo (1 t., b. l. 185–189) turinys, kuriame užfiksuoti tiek apeliantės A. Z. telefoninio pokalbio su BUAB ,,Aukščiausias taškas“ atstovu, tiek ir gautos informacijos persiuntimas apelianto B. M. sūnui V. M. faktai.

24. Aplinkybę, kad būtent apelianto B. M. sūnus V. M. tiesiogiai bendravo su kirtimo darbus atlikusiais asmenimis, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu atlikto jo mobiliojo ryšio telefono apžiūros rezultatai, užfiksuoti apžiūros protokole (1 t., b. l. 53–60), iš kurių matyti, kad jis bendravo su apeliante A. Z. medžių kirtimo klausimais. Be to, tokį faktą, kad būtent apelianto B. M. sūnus V. M. aprodė sklypo ribas, akistatų metu patvirtino ir kirtimo darbus atlikę atsakovės BUAB ,,Aukščiausias taškas“ ir apelianto J. L. darbuotojai M. Š. (1 t., b. l. 70–73), D. A. (1 t., b. l. 79–82), A. R. (1 t., b. l. 83–86), kurie nurodė, kad V. M. yra matę prieš akistatą, kadangi jis jiems aprodė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame turėjo būti atliekami plyno kirtimo darbai.

25. Aptarti įrodymai teikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliantai A. Z. ir B. M., organizuodami žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių medžių kirtimo darbus, nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų iškirsti tik menkaverčiai ir saugotiniems nepriskirti medžiai ir (ar) nesiėmė veiksmų leidimams medžių kirtimams gauti. Nėra suderinama su žemės savininko teisėmis ir pareigomis toks jų elgesys, kuomet medžių kirtimo darbai pavedami atlikti kitiems asmenims prieš tai nepasidomint, kokie darbai galėtų būti atlikti, kokie medžiai galėtų ar, priešingai, negalėtų būti kertami, ar sklype nėra saugotinų medžių, kuriems iškirsti būtina gauti atitinkamus leidimus.

26. Faktą, kad apeliantai A. Z. ir B. M. nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi žemės sklypo savininkai, nesielgė taip, kad nebūtų padaryta žalos, patvirtina ir tokia aplinkybė, kad nei su BUAB ,,Aukščiausias taškas“, nei su ūkininku J. L. nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, kurioje būtų numatytos šalių teisės ir pareigos. Todėl tokie apeliantų argumentai, kad faktiškai jie buvo suinteresuoti ir tarėsi su rangovais ne dėl sklypo plyno iškirtimo, o tik dėl menkaverčių medžių ir krūmų pašalinimo, aiškiai stokoja pagrįstumo, nes nepatvirtinami jokiomis kitomis objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis, išskyrus jų pačių teiginius. Žinodami, kad jiems priklausančiame žemės sklype bus vykdomi atitinkami darbai ir nesat sudarytos sutarties, kurioje būtų aiškiai nurodyta šių darbų apimtis (kas turi būti iškertama, o kas paliekama), apeliantai A. Z. ir B. M. privalėjo patys ar per atstovus domėtis atliekamais darbais, prižiūrėti, kad nebūtų iškirsti saugotini medžiai. Tai, kad žemės sklype augo ne tik menkaverčiai augalai, bet ir dideli medžiai, neabejotinai buvo akivaizdus faktas, todėl apeliantai turėjo imtis visų priemonių šiems gamtos ištekliams išsaugoti, arba gauti leidimus iškirsti saugotinus medžius. Apeliantų pasyvumas ir neveikimas negali būti vertinamas kaip teisėtas, protingas ir pakankamas toje konkrečioje situacijoje elgesys, leidžiantis paneigti pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl jų veiksmų neteisėtumo.

27. Be to, priešingai nei įrodinėja apeliantai, jų suinteresuotumu būtent plynu kirtimu, patvirtina ir vėlesni su žemės sklypu atlikti teisiniai veiksmai. Pašalinus sklype visą buvusią augmeniją, jo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos – buvo pakeistas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, sklypas pertvarkytas, suformavus 69 atskirus žemės sklypus. Tokius faktus patvirtina Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 12 d. įsakymas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (3 t., b. l. 6–9), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo aiškinamasis raštas (3 t., b. l. 10–55). Todėl spręstina, kad, iškirtus žemės sklype buvusius medžius, tuo buvo sudarytos prielaidos atitinkamiems žemės sklypo, esančio Palangoje, pertvarkymo darbams. Kitokiai pozicijai pagrįsti (t. y. kad apeliantai buvo suinteresuoti tik menkaverčių medžių ir krūmų pašalinimu iš sklypo, bet ne plynu kirtimu) įrodymų į bylą nepateikta.

28. Apeliantės A. Z. apeliacinio skundo argumentai, kad menkaverčių želdinių kirtimo darbai turėjo būti atlikti, nes tiek ji, tiek kiti bendraturčiai iš Palangos miesto savivaldybės administracijos nuolat gaudavo raštus, raginančius sutvarkyti apleistą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo spręsti, jog ji ar kitas žemės sklypo savininkas elgėsi teisėtai ir sąžiningai bei vykdė būtent savivaldybės nurodymus.

29. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantas B. M. 2015 m. balandžio 7 d. gavo atitinkamą Palangos miesto savivaldybės administracijos pranešimą (3 t., b. l. 71). Tačiau šiame pranešime buvo nurodyta tik apie patikrinimo metu nustatytus faktus, kad žemės sklypas yra apleistas, užterštas plastiko šiukšlėmis, statybinių medžiagų atliekomis ir grunto krūvomis. Būtent šiukšles sklypo savininkai ir buvo įpareigoti pašalinti, o jokie pažeidimai, susiję su netinkamos augmenijos buvimu žemės sklype, nebuvo užfiksuoti ir įpareigojimai pašalinti augmeniją iš sklypo nenustatyti.

30. Iš apeliantės A. Z. į bylą pateiktų Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 8 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštų (2 t., b. l. 195–196) matyti, kad jie buvo siunčiami dėl kito žemės sklypo, t. y. sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Be to, šiuose raštuose taip pat buvo nurodyta apie kitokio pobūdžio užfiksuotus pažeidimus (auga neprižiūrima ir nepjaunama žolė, aukštesnė nei 12 cm, sudėtos ir laikomos statybinės atliekos, cheminės medžiagos, buitinės atliekos, automobilių dalys).

31. Vadinasi, apeliantų A. Z. ir B. M. apeliacinių skundų argumentai, kad medžių ir krūmų kirtimo darbus buvo siekiama atlikti vykdant Palangos miesto savivaldybės administracijos nurodymus, aiškiai stokoja pagrįstumo. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantų, kaip ginčo žemės sklypo bendraturčių, organizavusių jame esančių medžių kirtimo darbus, veikimas ir (ar) neveikimas yra priešingas teisei, leidžiantis taikyti civilinės atsakomybės institutą už bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

32. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto ūkininko J. L. apeliacinio skundo argumentais, kad jam civilinė atsakomybė šioje konkrečioje situacijoje negali kilti, nes jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų – ne apeliantas, o jo darbuotojai be jo žinios darbus atliko kitame, nei buvo tartasi su užsakovais, žemės sklype, be kita ko, iškirsdami ne tik menkaverčius, bet ir saugotiniems priskirtinus medžius. Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CPK 6.246 straipsnio 2 dalis).

33. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Kasacinis teismas aiškindamas aptartoje CK normoje įtvirtiną teisinį reguliavimą, yra pasisakęs tokiu aspektu, kad būtent toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-378/2023, 20 punktas).

34. Apeliantas J. L. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kirtimo darbus atliko jo darbuotojai A. R. ir D. A.. Savo teiginius, kad darbuotojams buvo pavesta atlikti šalia, t. y. (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype augusių menkaverčių medžių kirtimo darbus, apeliantas J. L. grindžia jo ir BUAB ,,Aukščiausias taškas“ pasirašyta užsakymo forma (2 t., b. l. 91), kurioje nurodytas objekto adresas – (duomenys neskelbtini), ypatybės – lapuočių krūmai, o jo pabaigoje yra jo darbuotojų A. R. ir D. A. parašai, patvirtinantys, kad jie su darbais yra susipažinę.

35. Iš byloje esančios apelianto ūkininko J. L. su atsakove BUAB ,,Aukščiausias taškas“ 2018 m. rugsėjo 28 d. sudarytos nelikvidžios medienos kirtimo sutarties (2 t., b. l. 89–90) sąlygų matyti, kad apeliantas pagal šią sutartį įsipareigojo atlikti nelikvidžios medienos kirtimo darbus, naudodamas savo įrangą, mechanizmus, transportą (sutarties 2.1 papunktis), darbus atliekant atsakovės BUAB ,,Aukščiausias taškas“ nurodytoje vietoje, ją nurodant atskiru rašytiniu susitarimu (sutarties 1.2 papunktis). Šioje sutartyje nurodyta, kad apeliantas J. L. įsipareigoja nekirsti saugotinų medžių – ąžuolų, uosių, klevų, guobų, skroblų, skirpstų, bukų, vinkšnų, liepų, maumedžių, beržų, pušų; nekirsti medžių storesnių nei 20 cm, 1,30 m aukštyje, be atskiro savivaldybių administracijos išduoto leidimo (sutarties 2.2, 2.3 papunkčiai).

36. Vadinasi, pagal aptariamą sutartį apeliantas ūkininkas J. L. įsipareigojo atlikti menkaverčių krūmų ir medžių kirtimo darbus ir, neturint savivaldybių išduotų leidimų, nekirsti saugotiniems priskirtų medžių. Tačiau vien šie rašytiniai įrodymai nėra savaime pakankami konstatuoti nei kad apeliantas J. L. tinkamai informavo darbuotojus apie jiems pavedamą atlikti darbą (kuriame sklype ir kokie būtent turi būti atlikti kirtimo darbai), nei kad darbuotojus kontroliavo, nei kad prašė užsakovų pateikti leidimus iškirsti tuos medžius, kurių sutarties kontrahentei BUAB ,,Aukščiausias taškas“ buvo įsipareigojęs nekirsti be atitinkamų leidimų. Apelianto J. L. nurodyta užsakymo forma vertintina kritiškai vien dėl tos priežasties, kad joje nėra nurodyta pasirašymo data. Todėl nėra galimybės įsitikinti, ar ji nebuvo surašyta ir pasirašyta jau po to, kai darbai buvo faktiškai atlikti (medžiai plynai iškirsti). Juo labiau kad tiek apeliantų A. Z., B. M., jo sūnaus V. M., tiek BUAB ,,Aukščiausias taškas“ ir J. L. darbuotojai ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės identiškas faktines aplinkybes, t. y. kad darbuotojams buvo parodytas būtent sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

37. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju 2019 m. liepos 22 d. apklausiamas trečiasis asmuo M. Š. nurodė, kad jis buvo eilinis darbuotojas, visada vykdęs direktorių J. L. ir V. A. nurodymus (kaip šioje nutartyje minėta pirmiau, abu jie buvo BUAB „Aukščiausias taškas“ akcininkai), kurie rūpinosi ir leidimų gavimu, ir jų tikrinimu; teigė, kad BUAB „Aukščiausias taškas“ visada atlikdavo tik plynus kirtimus, o ginčo atveju kažkuris iš direktorių jam pasakęs, jog Palangoje bus stambi mediena; juos Palangoje pasitikęs asmuo, su kuriuo M. Š. kalbėjęs telefonu, sūnus Vytautas parodė sklypą ir nurodė viską išjauti plynai, kad neliktų nieko, nes plotas bus skirtas statyboms; pirmą darbų dieną jis suabejojęs ir paskambinęs V. A. pasitikslinti, ar tikrai viskas gerai minėtame sklype, nes matęs tikrai didelių medžių, bet gavo atsakymą kirsti bei patikinimą, kad bus dar didesnių sklypų ir stambesnių medžių (1 t., b. l. 74–75). Šios apklausos metu A. Š. taip pat pažymėjo, kad važiuodamas dirbti į Palangą jokių dokumentų iš savo vadovų negavo, nebuvo duotos ir tikslios sklypo koordinatės, jas turėjo nurodyti pasitikęs vyro, su kuriuo jis bendravo telefonu, sūnus.

38. Taigi, aptartų duomenų visuma neleidžia sutikti su apelianto J. L. pozicija, kad darbuotojams buvo nurodytas kitas adresas, nei sklypo, kuriame faktiškai įvykdytas plynas kirtimas, ar kad turėjo būti kertami vien menkaverčiai augalai, juolab nekertami medžiai, kaip tai buvo numatyta ūkininko J. L. ir atsakovės BUAB ,,Aukščiausias taškas“ 2018 m. rugsėjo 28 d. sudarytoje nelikvidžios medienos kirtimo sutartyje. Tokia aplinkybė, kad saugotini medžiai visgi buvo iškirsti, o leidimas jiems iškirsti nebuvo gautas, šioje byloje yra nustatyta ir apeliantų neginčijama. Apeliantas J. L., būdamas apdairus ir rūpestingas savo srities profesionalas, turėjo imtis priemonių, kad jo darbuotojai atliktų tik tuos darbus ir tik tokios apimties, dėl kurių jis tvirtina susitaręs su atsakove BUAB ,,Aukščiausias taškas“, turėjo darbuotojams atskleisti šio susitarimo turinį. Tokių pareigų neįvykdžius, konstatuotinas tiek paties apelianto J. L. veiksmų neteisėtumas kaip viena iš sąlygų jo civilinei atsakomybei už gamtai padarytą žalą kilti, tiek ir jo, kaip darbdavio, atsakomybė už darbuotojų sukeltą gamtai žalą.

Dėl padarytos žalos

39. Apeliantai A. Z. ir B. M. apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad jų veiksmai lėmė žalos gamtai atsiradimą, jų vertinimu, jokia žala gamtai net ir nebuvo padaryta, nes medžiai iškirsti pramonės paskirties žemės sklype, dalies medžių būklė buvo bloga, todėl jie turėjo būti likviduojami ir leidimai tam būtų gauti. Teisėjų kolegija ir su šiais apeliacinių skundų argumentais neturi pagrindo sutikti.

40. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

41. Ginčui aktualiame aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte yra apibrėžta žalos aplinkai sąvoka. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) (toliau – funkcijos), pablogėjimas.

42. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant tokį klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018, 28 punktas).

43. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad apeliantams priklausiusiame 7,6413 ha ploto žemės sklype be leidimo buvo nukirsti 1 297 įvairių rūšių medžiai, t. y. drebulės, paprastieji klevai, karpotieji beržai, gluosniai, paprastosios pušys, paprastosios ievos, juodalksniai, mažalapė liepa, blindės, kurių skersmenys kelme siekė nuo 12 iki 66,5 cm (1 t., b. l. 205–241). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Palangos girininkijos eigulys V. K. nurodė (1 t., b. l. 110–111), kad ginčo žemės sklypas ribojasi su valstybiniu mišku.

44. Apeliantų A. Z. ir V. M. skundų argumentai, kad ieškovas neįrodė, jog medžių iškirtimas turėjo neigiamą įtaką kraštovaizdžiui, o pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas priešingai, suklydo, yra deklaratyvūs ir nelogiški. Vien aplinkybė, kad tokios brandos medžiai teisės aktais yra priskirti saugotiniems, ir net vieno jų nukirtimas yra galimas tik gavus įgaliotos institucijos leidimą tą padaryti, teikia pagrindą teisėjų kolegijai vertinti, kad plynas tokio didelio ploto žemės sklypo iškirtimas negalėjo neturėti įtakos kraštovaizdžiui ir jo vientisumui, juolab kai kirtimo darbai buvo atlikti dideliame plote, o medžių, kurių skersmuo viršijo 40 cm, skaičius buvo gana didelis.

45. Apeliacinio skundo argumentai, kad medžiai augo žemės sklype, esančiame pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje, o dalis jų nebuvo sveiki, teisiškai neaktualūs ir nepanaikina tokios paskirties žemės sklypo savininkų pareigos pasirūpinti kirtimų leidimais, net jeigu juos iškirsti ir buvo būtina. Iš ieškovo atliktų iškirstų medžių matavimo duomenų matyti, kad iškirstų medžių kamieno skersmuo svyruoja nuo 12 cm iki 66,5 cm. Vadinasi, medžiai tame žemės sklype augo ne vienerius metus, didžioji dalis jų buvo subrendę ir užėmė ženklią sklypo dalį. Todėl nėra jokios abejonės, kad tokio kiekio ilgai augusių medžių iškirtimas žemės sklype, kuris ribojosi su valstybiniu mišku, turėjo įtakos kraštovaizdžiui, jo vientisumui.

46. Priešingai nei tvirtina apeliantai A. Z. ir V. M., tokia aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė 2020 m. liepos 29 d. nutarimu (1 t., b. l. 129–137) nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07606-19, nesant nusikaltimo sudėties, t. y. konstatavus, jog gamtai padaryta žala nelaikytina reikšmingai didele, padaryta veika nepasižymi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 2 dalyje apysunkiam nusikaltimui būdingu pavojingumu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad žala iš viso nebuvo padaryta ir civilinio proceso tvarka negali būti sprendžiamas jos atlyginimo klausimas. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo sprendžiamas klausimas, ar už atliktus veiksmus gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, o civilinėje byloje veiksmų teisėtumo vertinimas atliekamas pagal visiškai kitas taisykles. Todėl nei ikiteisminio tyrimo nutraukimas, nei išteisinamojo nuosprendžio teisme paskelbimas pats savaime neeliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybės, o nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo nutraukimas nereiškia, kad žala gamtai nepadaryta.

47. Apeliantų teiginiai, kad žala nepadaryta, nes faktiškai buvo iškirsti tik menkaverčiai, blogos būklės medžiai, todėl leidimą jų kirtimui jie būtų gavę, ir neįrodyti, ir nepagrįsti. Net ir tuo atveju, jeigu dalis želdinių, kaip teigia apeliantai, buvo beverčiai ar blogos būklės, tai nešalino jų pareigos prieš juos nukertant pasirūpinti atitinkamų leidimų gavimu. Būtent tokius leidimus išduodanti institucija, o ne žemės sklypo savininkai turi kompetenciją nuspręsti, ar gali iškirsti želdynus, ar juos plynai iškirtus nebus padaryta žala gamtai.

Dėl žalos dydžio

48. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015; 2018 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018, 28 punktas).

49. Nagrinėjamu atveju apeliantai A. Z. ir V. M. savo apeliaciniuose skunduose kelia ir neteisingai nustatyto žalos dydžio klausimą, tvirtindami, kad žala nepagrįstai buvo skaičiuojama ir už medžius, kurių skersmuo yra nuo 12 iki 20 cm. Taigi, apeliantai nekvestionuoja ieškovo, kaip kompetentingos institucijos, atliktų taikytų metodų pagrįstumo ar skaičiavimų teisingumo, siekdami įrodyti, kad medžiai, kurių skersmuo yra nuo 12 iki 20 cm, nelaikytini saugotinais, todėl ir žala juos iškirtus nebuvo padaryta.

50. Viena vertus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 ,,Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 18 d.) 6 punktą kitos paskirties žemėje pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų teritorijose saugotinais laikytini didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai. Kita vertus, Želdynų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus želdinius, augančius privačioje žemėje, saugotinais skelbia savivaldybė, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos nustatytais kriterijais.

51. Kitaip tariant, pagal galiojantį teisinį reguliavimą kiekvienai savivaldybei yra suteikiama diskrecijos teisė, atsižvelgiant į jos teritorijos gamtinius ir kitus ypatumus, nustatyti, kokias savybes atitinkantys medžiai priskirtini saugotiniems ir kuriuos siekiant pašalinti būtinas leidimas. Todėl šiuo konkrečiu atveju yra aktualus ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, bet ir Palangos miesto savivaldybės nustatytos taisyklės.

52. Ginčui aktualių Palangos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės 6-ojo šaukimo 20-ojo posėdžio sprendimu (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2022 m. vasario 5 d.), 8.2 papunktyje nurodoma, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems ir jų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams reikalingas leidimas ir (ar) sprendimas, jeigu tai yra ekologiškai vertingi želdiniai – pušys, ąžuolai, uosiai, skroblai, klevai, liepos, beržai, juodalksniai ir kt. vietinės bei nevietinės kilmės (introdukuoti) medžiai, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje yra didesnis nei 12 cm (išskyrus uosialapį klevą, tuopą, vaismedžius, vaiskrūmius ir nudžiūvusius, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išverstus, apdegusius, žvėrių sužalotus medžius ir krūmus), ir jie auga Palangos miesto savivaldybėje, gamtinio karkaso teritorijose, privačioje ir valstybinėje žemėje.

53. Vadinasi, pagal šiam konkrečiam ginčui aktualų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje galiojantį teisinį reguliavimą saugotinais yra pripažįstami ir mažesnio nei 20 cm skersmens medžiai, t. y. nuo 12 cm ir daugiau. Todėl žalos dydį, padarytą neteisėtai iškirtus medžius, kurių skersmuo buvo nuo 12 cm ir didesnis, ieškovas nustatė teisingai, pagrįstai pripažinęs, kad gamtai buvo padaryta iš viso 218 710,50 Eur žala. Apeliacinių skundų argumentai, susijęs su žalos dydžio netinkamu identifikavimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl apeliantų neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio su atsiradusia žala ir jų atsakomybės rūšies

54. Teisėjų kolegija visiškai sutinka ir su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad visų apeliantų veikimas ir (ar) neveikimas lėmė žalos gamtai atsiradimą. Jeigu apeliantai A. Z. ir B. M., tam negavę leidimų, nebūtų užsakę jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augusių medžių kirtimo darbų, o apeliantas ūkininkas J. L. nebūtų jų atlikęs be leidimų, medžiai nebūtų buvę iškirsti ir žala gamtai nebūtų padaryta.

55. Apelianto B. M. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis yra solidariai atsakingas už žalą kartu su kitais atsakovais bei teigia, kad jo atsakomybė yra dalinė, o teismo sprendimas yra su trūkumais, kadangi nėra aišku, kokio dydžio žalos atlyginimas iš jo buvo priteistas – 82 561,19 Eur ar 218 710,50 Eur.

56. Pasisakant dėl apelianto B. M. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žalą gamtai padariusių asmenų atsakomybės rūšimi, visų pirma pažymėtina, kad solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo, šalių susitarimu nustatytais atvejais arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis), bet deliktinės atsakomybės atveju nustatytos išimtys: CK 6.6 straipsnio 3 dalis bei CK 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpciją, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato ką kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis).

57. Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui. Šiuo atveju būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

58. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta ir tokiu aspektu, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme. Bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju, priešingai nei nemažos dalies subjektyviojo bendrininkavimo atvejų, konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-421/2020, 71 punktas).

59. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta pirmiau, yra nustatyta, kad kiekvienas apeliantas prisidėjo prie žalos atsiradimo, nes, bent vienam iš jų atlikus būtinus veiksmus (apeliantams A. Z. ir B. M., žinojusiems ar turėjusiems žinoti, kokios brandos medžiai auga jiems kartu su kitais bendraturčiais priklausančiame žemės sklype, pasirūpinus leidimais kirsti medžius, arba, leidimų negavus, sklypo plynai neiškirtus, o apeliantui J. L., savo srities profesionalui, turinčiam pareigą (su)žinoti, kokios taisyklės taikomos jo veiklos teritorijoje, ir įsitikinti leidimų iškirsti žemės sklypą plynai buvimu), žala gamtai nebūtų atsiradusi. Tokie atsakovų bendri veiksmai laikytini objektyviuoju bendrininkavimu ir jiems taikytina solidarioji civilinė atsakomybė. Todėl konstatuotina, kad ir taikydamas apeliantams solidariąją civilinę atsakomybę už jų visų bendrais veiksmais sukeltus padarinius pirmosios instancijos teismas teisės aiškinimo klaidų nepadarė.

60. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytus faktus, kad žalos gamtai padarymo metu apeliantui B. M. priklausė 2,88452 ha, o apeliantei A. Z. – 1,45926 ha plynai iškirsto žemės sklypo dalys, į tai, kad kitos šio sklypo dalys priklausė tretiesiems asmenims A. J. K., M. S. ir E. Z., kuriems ieškovas reikalavimų šioje byloje nepareiškė, nusprendė, jog apeliantams negali kilti atsakomybė už visus žemės sklypo savininkus ir jų neveikimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas faktiškai taikė dalinės civilinės atsakomybės institutą (t. y. netaikė tarpusavio solidarios atsakomybės bendraturčiams, be kita ko, apeliantams A. Z. ir V. M.), padaręs išvadą, kad iš apeliantų B. M. ir E. Z. kartu su atsakovais BUAB „Aukščiausias taškas“ ir J. L. solidariai priteistinos žalos dydis turėtų būti proporcingas jų valdomoms nuosavybės teise žemės sklypo dalims. Atitinkamai, teismas sprendime konstatavo, kad apeliantas B. M. solidariai su kitais atsakovais (išskyrus apeliantę A. Z.) yra atsakingas už 82 561,19 Eur, o apeliantė A. Z. solidariai su kitais atsakovais (išskyrus apeliantą V. M.) yra atsakinga už 41 767,17 Eur gamtai padarytą žalą.

61. Kadangi ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas apeliacinio skundo dėl mišraus atsakomybės formos modelio pritaikymo ar apeliantų B. M. ir A. Z. atsakomybės valstybei dydžio nustatymo nėra padavęs, o apeliantai taip pat tokios pirmosios instancijos teismo pozicijos nekvestionuoja, teisėjų kolegija, saistoma apeliacijos ribų (CPK 320 straipsnis), šiuo aspektu nepasisako bei vertina tik apelianto V. M. apeliacinio skundo argumentų dėl teismo sprendimo neaiškumo pagrįstumą.

62. Kitaip nei yra įsitikinęs apeliantas V. M., iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir jo rezoliucinės dalies matyti, kad apelianto civilinės atsakomybės ribos yra aiškiai apibrėžtos konkrečia pinigų suma, iš jo solidariai priteisiant 82 561,19 Eur, o ne visą ieškiniu reikalautą priteisti 218 710,50 Eur žalos atlyginimą. Tiek iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios, tiek ir iš rezoliucinės dalies yra aišku, kad apeliantas V. M. su atsakove BUAB ,,Aukščiausias taškas“ ir apeliantu J. L. solidariai yra atsakingi už 82 561,19 Eur gamtai padarytą žalą, atitinkamai, apeliantė A. Z. su atsakove BUAB ,,Aukščiausias taškas“ ir apeliantu J. L. solidariai atsako už 41 767,17 Eur gamtai padarytą žalą. Todėl apelianto V. M. apeliaciniame skunde dėstomų argumentų pagrindu pakeisti ir kitaip išdėstyti skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį, susijusią su iš jo išieškotinos sumos dydžiu, nėra prielaidų.

63. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju turi būti patikslinta skundžiamo teismo sprendimo dalis, susijusi su laikotarpiu, už kurį atsakovei BUAB ,,Aukščiausias taškas“ gali būti skaičiuojamos teismo priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą žalą. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Nuo teismo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos palūkanų ir netesybų skaičiavimas, juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai, taip pat išieškojimai atnaujinami (JANĮ 82 straipsnio 1 dalis).

64. Kasacinis teismas, aiškindamas savo esme analogišką, iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte ir 27 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, yra nurodęs, kad toks reguliavimas skirtas finansiškai pažeidžiamoms bankrutuojančioms bendrovėms apsaugoti ir jis reiškia, kad laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo bendrovei negali būti skaičiuojamos palūkanos už visas prievoles, tarp jų ir įstatymo nustatytos procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-234-823/2020).

65. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad po nagrinėjamoje byloje skundžiamo teismo sprendimo priėmimo Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-694-894/2024, įsiteisėjusia 2024 m. vasario 14 d., atsakovei BUAB ,,Aukščiausias taškas“ iškėlė nemokumo bylą. Taigi, atsižvelgus į pasikeitusį šios atsakovės teisinį statusą (bankrutuojanti bendrovė) ir imperatyvų JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą reguliavimą (draudimą skaičiuoti palūkanas, įskaitant ir procesines), skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo patikslintina, nurodant, kad 5 proc. procesinės palūkanos atsakovei BUAB ,,Aukščiausias taškas“ skaičiuotinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 19 d.) iki nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2024 m. vasario 14 d.) (CPK 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

66. Apeliantas B. M. taip pat nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo išspręstas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Apelianto teigimu, priteisus iš jo tik dalį reikalauto žalos atlyginimo sumos, jam turėjo būti atlyginta bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga atmestai ieškinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

67. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai).

68. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad apeliantas B. M. solidariai su kitais dviem atsakovais (BUAB ,,Aukščiausias taškas“ ir apeliantu J. L.) turi atlyginti tik 82 561,19 Eur visos gamtai padarytos 218 710,50 Eur žalos dalį, jam turėjo būti kompensuota proporcinga atmestai ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 62 proc. jo turėtų išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytą proporciją, šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaiso (CPK 328 straipsnis).

69. Apeliantas B. M. prašė priteisti iš ieškovo 7 671,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlygimą bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (4 t., b. l. 3–14, 85–90). Apelianto prašomos priteisti 1 379,40 Eur atsiliepimo į ieškinį, 1 113,20 Eur tripliko, 919,60 Eur už 9 prašymų, susijusių su bylos nagrinėjimu, parengimą, 3 170,20 Eur už teisines konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžiuose (iš viso 24 val.) neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.16 ir 8.19 papunkčiuose nustatytų dydžių, todėl šios išlaidos, kurių bendra suma yra 6 582,40 Eur, pripažintinos realiomis ir pagrįstomis. Apelianto nurodytos 1 089 Eur išlaidos už baigiamosios kalbos parengimą viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalų dydį ir neatitinka jų skaičiavimo kriterijų. Pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į teisinių paslaugų apmokėjimo momentą, yra 807,28 Eur (2 018,20 Eur x 0,4), todėl pagrįstomis pripažintinos rekomenduotino dydžio neviršijančios 807,28 Eur išlaidos.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad buvo atmesta 62 proc. ieškovo apeliantui B. M. pareikšto ieškinio, patikslina sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje ir iš ieškovo priteisia šiam apeliantui 4 581,60 Eur (6 582,40 Eur + 807,28 Eur x 62 proc.) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

71. Kiti apeliantai teismo sprendimo dalies, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo nekvestionuoja, todėl dėl to teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

72. Apeliantų apeliacinius skundus atmetus kaip nepagrįstus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos jiems neatlyginamos. Ieškovas įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas taip pat nekyla.

73. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad apeliantui J. L. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi (5 t., b. l. 23–25) buvo atidėtas 3 206 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo, todėl atidėta žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iš apelianto J. L. (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kuria iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Aukščiausias taškas“, juridinio asmens kodas 302807052, priteistos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 218 710,50 Eur sumą, nurodant, kad palūkanos šiai atsakovei skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 19 d.) iki 2024 m. vasario 14 d.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir atsakovui B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, 4 581,60 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 60 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo ūkininko J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 206 Eur (tris tūkstančius du šimtus šešis eurus) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas už apeliacinį skundą jam buvo atidėtas.

Teisėjos Dalia KačinskienėDanguolė MartinavičienėAlma Urbanavičienė