Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – M. S., A. J. K., D. A., A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams UAB „Aukščiausias taškas“, J. L., A. Z. ir B. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, E. Z., M. S., A. J. K., D. A., A. R. ir M. Š dėl 218 710,50 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teigia, kad atsakomybė yra solidari, nes kiekvienas iš atsakovų prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės, be jų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi.

Pritaria atsakovės UAB „Aukščiausias taškas“ argumentams, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, nes žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), medžius kirsti draudė ne įstatymo nustatyti apribojimai, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirtini saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017-11-30 sprendimas Nr. T2-251, kuris nėra absoliučiai draudžiantis kirsti Palangos miesto teritorijoje esančius medžius. Iškirsta nemaža dalis medžių, kurių būklė nepatenkinama ar bloga, todėl leidimo kirsti šiuos medžius neturėjimas laikytinas formaliu ir procedūriniu pažeidimu.

Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė, kad, iškirtus žemės sklype, neturint leidimo, saugotinus medžius, atsirado koks nors realus neigiamas gamtos elementų pokytis arba įvyko koks nors šių elementų funkcijų, turimų naudingųjų savybių aplinkai ar žmonėms pablogėjimas, nes vien tik neteisėtais veiksmais žala aplinkai savaime nėra padaroma, jeigu tie veiksmai nepadaro nei tiesioginio, nei netiesioginio neigiamo poveikio ar žalos aplinkai.

Netgi manant, kad sutikimas parodyti žemės sklypo ribas yra darbų organizavimas, tai toks veiksmas nesusijęs su ieškovo nurodomos tariamos žalos atsiradimu – saugotinų medžių, neturint tam leidimo, iškirtimu. Atsakovo vertinimu, saugotinų medžių iškirtimą, neturint tam leidimo, lėmė kitų asmenų (jų darbdavių – atsakovų UAB „Aukščiausias taškas“ ir J. L.) veiksmai. Nurodo, kad privačiame žemės sklype buvo užsakyti žemės sklypo tvarkymo darbai, turėjo būti sutvarkytas sklypas, pašalinti nesaugotini medžiai (menkaverčiai) ir krūmai, tokiems darbams leidimo nereikia ir nėra numatyta pareigos prižiūrėti vykdomus darbus – darbus atlikti buvo pasamdyta profesionali įmonė, užsiimanti krūmynų ir menkaverčių medžių, kuriuos kirsti nereikia leidimo, kirtimu.

Atsakovo vertinimu, plynas kirtimas, saugotinų medžių iškirtimas neturint tam leidimo nepadarė žalos aplinkai, nes neįrodytas tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) (toliau – funkcijos), pablogėjimas. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo atsižvelgta į žemės naudojimo paskirtį, į iškirstų medžių rūšį, jų buvusią būklę, jų savybę sparčiai augti ir padaryta išvada, kad gamtai padaryta žala nelaikytina reikšminga, taip pat neatsirado grėsmė tokiai žalai kilti. Kartoja kitų atsakovų argumentus, kad leidimo kirsti medžius neturėjimas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje turint tikslą vystyti žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį yra tik procedūrinis pažeidimas. Medžius kirsti draudė ne įstatymas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirtini saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017-11-30 sprendimas Nr. T2-251, kuris nėra absoliučiai draudžiantis kirsti Palangos miesto teritorijoje esančius medžius.

Nesutinka su argumentais, kad nagrinėjamu atveju yra atsakingas už savo darbuotojų veiksmus, nes jie buvo tinkamai supažindinti su informacija, kad atliks darbus pagal atsakovės UAB „Aukščiausias taškas“ užsakymą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), – turės kirsti lapuočių krūmus – tai patvirtina jų parašai užsakymo formoje. Neigia davęs užduotį vykdyti kirtimo darbus kitame sklype ar kirsti medžius, kurie nepatenka į menkavertės medienos kategoriją. Nurodo, kad D. A. ir A. R. iki darbų vietos pavežėjo atsakovės UAB „Aukščiausias taškas“ darbuotojas M. Š. Pažymi, kad M. Š. jis nurodymų dėl medienos kirtimo nedavė.

Jeigu medžius iškirto jo darbuotojai, tai padarė savavališkai viršydami savo darbo funkcijas ir darbdavys tokiu atveju neturi pareigos prisiimti atsakomybę už jų galbūt padarytą žalą.

Jeigu būtų pripažinta, kad jam turi būti taikoma netiesioginė civilinė atsakomybė, šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas neįrodė žalos fakto ir dydžio. Žalai įrodyti reikia nustatyti neigiamą gamtos elementų pokytį arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą.

Iškirsti medžiai buvo ne kurorto zonoje, parke, skvere ar rekreacinėje zonoje, bet pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje, todėl leidimo kirsti medžius, siekiant vystyti žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį, neturėjimas yra tik procedūrinis pažeidimas, todėl kertant medžius pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje negali būti daroma žala kraštovaizdžiui, nes naudojant sklypą pagal paskirtį sklype tiek augmenijos negali būti.

Mano, kad žala būtų buvusi padaryta tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad leidimas atlikti saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus apskritai negalėjo būti išduotas.

Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, kaip liudytojo apklausto V. M. parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esantis pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirties 1 384 000 Eur vidutinės rinkos vertės 7,6413 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui A. J. K. (10 000/76413 dalis), atsakovui B. M. (9615/25471 dalis), trečiajam asmeniui E. Z. ir A. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (21071/76413 dalis), atsakovei A. Z. (4057/76413 dalis) ir trečiajam asmeniui M. S. (12440/76413 dalis). Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus 2008-07-01. Žemės sklype įregistruotas 0,054 ha tarnaujantis kelio servitutas, 2,2663 ha žemės sklypo dalyje 2008-06-04 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-3860-(1.3) nuo 2008-07-01 nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – saugotini medžiai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje. Žemės sklypas savo vidinėje ir rytinėje pusėje ribojasi su miškų ūkio žemės sklypais, kurių naudojimo būdas – rekreaciniai miškai. Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, trečiajam asmeniui A. J. K. priklausė 1,00000 ha žemės ploto dalis, atsakovui B.M. – 2,88452 ha žemės sklypo dalis, trečiajam asmeniui M. S. – 1,24401 ha žemės sklypo dalis, atsakovei A. Z. – 0,40570 ha žemės sklypo dalis, atsakovei A. Z. ir trečiajam asmeniui E. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 2,10712 ha žemės sklypo dalis. Preziumuojama, kad sutuoktinių dalys yra lygios, taigi atsakovei A. Z. priklausė iš viso 1,45926 ha žemės sklypo dalis (0,40570 ha+2,10712/2).

2015-04-07 Palangos miesto savivaldybės administracija įspėjo atsakovą B. M. apie prievolę iki 2015-04-30 sutvarkyti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

2015-05-17 Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyrius išdavė atsakovui B. M. leidimą pareiškėjo valdomame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kirsti 18 cm skersmens paprastąją eglę.

2016-09-08 ir 2017-08-31 Palangos miesto savivaldybės administracija atsakovę A. Z. ragino atitinkamai iki 2016-09-18 ir iki 2017-09-15 sutvarkyti apleistą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

2018-09-28 nelikvidžios medienos kirtimo sutartimi Nr. AT18/09/01, kuri galiojo iki 2019-12-31, ūkininkas J. L. (rangovas) ir UAB „Aukščiausias taškas“ (užsakovė) susitarė, kad rangovas, naudodamas savo įrangą, mechanizmus ir atvykęs savo transportu atliks nelikvidžios medienos kirtimo darbus užsakovės nurodytoje vietoje, tiksli vieta nurodyta atskiru rašytiniu pranešimu (sutarties 1.1 ir 1.2 punktai). Ūkininkas J. L. įsipareigojo nekirsti saugotinų medžių – ąžuolų, uosių, klevų, guobų, skroblų, skirpstų, bukų, vinkšnų, liepų, maumedžių, beržų ir pušų, nekirsti storesnių nei 20 cm medžių 1,30 m aukštyje be atskiro savivaldybės leidimo, kirsti tik nurodytose teritorijose, neišeinant už ribų. UAB „Aukščiausias taškas“ už nelikvidžios medienos vieną erdm. turėjo mokėti po 2,4 Eur plius PVM.

Užsakymo formoje AT2018/12/04 be sudarymo datos, sudarytos tarp UAB „Aukščiausias taškas“ ir ūkininko J. L., yra A. R. ir D. A. parašai, žodis „susipažinau“ be datos. Užsakyme nurodytas objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 0,7373 ha, ypatybės – lapuočių kirtimai, pastabos – sandėliuoti sklype.

2019 m. vasario 6 d. (data ištaisyta į 2019 m. sausio 6 d.) neparuošto naudojimui biokuro pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2018/12/04 UAB „Aukščiausias taškas“ ir A. Z. susitarė, kad A. Z. už 10 Eur parduoda pirkėjai UAB „Aukščiausias taškas“ biokuro žaliavą (krūmai, smulkūs medeliai ir pan. želdiniai, kurių kirtimas leidžiamas pagal teisės aktus), įmonei buvo suteikta teisė naudojant savo techniką ir įrangą iškirsti ir išsivežti prekes iš priede Nr. 1 nurodyto ploto (sutarties 1.1 ir 3.1 punktai). Sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad pardavėja kartu su priedu Nr. 1privalo perduoti pirkėjai kopijas dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į plotą bei pažyminčių ploto tikslią vietą, t. y. nekilnojamojo turto išrašus, žemės sklypo planus, kitus su pirkėja sutartus dokumentus. Pardavėja turi pateikti kirtimo leidimą, jeigu toks yra reikalingas. Sutarties 2.5 punkte nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja iškirsdamas prekes laikytis priede Nr. 1 nurodyto ploto ribų, tausoti aplinkinius kelius, vandens teikinius, sodus bei saugotinus želdinius. Šalys susitarė, kad pirkėjas neatsako už pardavėjo patirtus nuostolius, jeigu pirkėja rėmėsi pirkėjai pardavėjo pateikta neteisinga, netikslia, neišsamia informacija ir (arba) pardavėja pirkėjai neatskleidė, nutylėjo sutarties vykdymui reikalingą informaciją. Šalis, kuri nevykdo pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų ar vykdo juos netinkamai, įsipareigojo atlyginti kitos šalies dėl to patirtus tiesioginius nuostolius (sutarties 5.1 ir 5.2 punktai). Pardavėja turėjo plotą perduoti ir aprodyti, jeigu pirkėjas to pageidautų) iki 2019 m. vasario 6 d. (ištaisyta į 2019 m. sausio 6 d.) (sutarties 3.1 punktas).

Priede Nr. 1 prie 2019-02-06 (data netaisyta) neparuošto naudojimui biokuro pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2018/12/04, Vilnius, 2019 m. vasario 6 d. (ištaisyta į 2019 m. sausio 6 d.) nurodyta, kad A. Z. perdavė UAB „Aukščiausias taškas“ 0,7373 ha žemės sklypą biokuro žaliavos iškirtimui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. k. v.

2019-02-06 apžiūros metu buvo nustatyta, kad visi išpjauti želdiniai buvo ištraukti ir sandėliuoti, preliminariais duomenimis buvo apie 300 kub. m medienos, tačiau atlikti matavimus negalima dėl sniego dangos.

2019-02-08 Palangos miesto savivaldybės administracija informavo Aplinkos apsaugos departamentą, kad gavo žodinį pranešimą apie galbūt neteisėtai šalinami želdiniai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuvyko į vietą ir nustatė, kad yra iškirsti medžiai ir krūmai, pridėjo fotonuotraukas ir paprašė atlikti tyrimą dėl galbūt padarytos žalos gamtai. 2019-02-12 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė S. P. apie 10 val. užfiksavo, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atvyko UAB „Babruna“ miškavežis, smulkintuvas ir vilkikas su priekaba, darbuotojai pradėjo medienos smulkinimo, pakrovimo ir išvežimo darbus, medienos pirkimo dokumentai nepateikti, viena vilkiko priekaba su susmulkinta mediena jau buvo išvežta. 2019-02-12 UAB „Babruna“ vykdantysis direktorius P. B. pasiaiškinime nurodė, kad 2019-02-12 7.30 val. iš vadovo D. G. gavo nurodymą organizuoti medienos pakrovimo, skiedros gamybos ir išvežimo darbus (duomenys neskelbtini). Darbo metu į miškavežį buvo kraunama stambesnė ir biokuro masės atrinkta mediena, smulkinamas biokuras, sutarties neturėjo ir darbus nutraukė pareigūnų reikalavimu.

2019-02-13 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba informavo žemės sklypo bendraturčius apie tai, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), yra iškirsti saugotiniems priskirti želdiniai, nurodė, kad duomenų apie Palangos miesto savivaldybės administracijos išduotus leidimus saugotinus medžius ir krūmus kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti neturi, nurodė pateikti duomenis apie želdinių kirtimo iniciatorius ir darbus atlikusį asmenį, nurodyti kirtimo darbų laiką, pakvietė bendraturčius dalyvauti sunaikintų želdinių matavimuose žalai įvertinti 2019-02-18 9 val.

2019-02-17 paaiškinime dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), atsakovė A. Z. nurodė, kad dienraštyje „Kauno diena“ pamatė skelbimą apie nemokamą laukų ir kanalų valymą, krūmų kirtimą, iškirtimą, susmulkinimą ir išvežimą, paskambino sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiui B. M., pasitarė su juo dėl krūmokšnių pašalinimo sklypuose, gavo pritarimą ir susisiekė skelbime nurodytu telefonu su UAB „Aukščiausias taškas“ direktoriumi V. A., su juo aptarė galimybę išvalyti priaugusiais krūmokšniais apžėlusią teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad įmonės direktorius ir vadybininkas nuvyko apžiūrėti ir įvertinti sklypuose esančią situaciją, buvo nurodyta, kad UAB „Aukščiausias taškas“ išvalys krūmokšnius sklype, 2019-01-06 buvo atlikti priaugusių krūmokšnių valymo darbai teritorijoje.

2019-02-17 B. M. informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybą, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtė A. Z. sudarė sutartį su nežinoma įmone dėl sklype esančių beverčių želdinių išvalymo, įmonė galbūt pažeidė įstatymus.

2019-02-18 trečiasis asmuo A. J. K. informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos skyrių, kad apie želdinių, buvusių žemės sklypuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kirtimus sužinojo iš pranešimo, niekas su ja darbų nederino ir nepranešė.

2019-02-18, dalyvaujant atsakovams B. M., trečiajam asmeniui A. J. K., liudytojui V. M., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausieji specialistai S. P., E. M., A. S. ir M. S. apžiūrėjo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jo dažais pažymėtas ribas. Specialistai atliko nukirstų želdinių matavimus, kurių skersmuo kelme buvo nuo 12 cm ir daugiau. Iš viso buvo pamatuoti likę 1 297 nupjautų medžių kelmai, dauguma nupjautų medžių – karpotieji beržai, drebulės ir paprastosios pušys. Su matavimo aktu sklypo bendraturčiai A. K., M. S. ir B. M. supažindinti 2019-03-18.

Iš viso nupjauta 219 vnt. drebulių (iš kurių 32 vnt. geros, 85 vnt. patenkinamos, 52 vnt. nepatenkinamos, 50 vnt. blogos būklės); 23 vnt. paprastojo klevo (iš kurių 4 vnt. geros, 7 vnt. patenkinamos, 3 vnt. nepatenkinamos, 9 vnt. blogos būklės); 848 vnt. karpotojo beržo (iš kurių 719 vnt. geros, 83 vnt. patenkinamos, 15 vnt. nepatenkinamos, 31 vnt. blogos būklės); 33 vnt. gluosnių (iš kurių 6 vnt. geros, 2 vnt. patenkinamos, 3 vnt. nepatenkinamos, 22 vnt. blogos būklės); 99 vnt. paprastųjų pušų (iš kurių 98 vnt. geros, 1 vnt. patenkinamos būklės); 32 vnt. paprastųjų ievų (iš kurių 9 vnt. geros, 14 vnt. patenkinamos, 6 vnt. nepatenkinamos, 3 vnt. blogos būklės); 38 vnt. juodalksnių (iš kurių 12 vnt. geros, 23 vnt. patenkinamos, 3 vnt. blogos būklės), viena mažalapė geros būklės liepa; 4 vnt. blindžių (iš kurių 1 vnt. geros, 3 vnt. patenkinamos būklės).

2019-02-21 paaiškinime trečiasis asmuo M. Š. nurodė, kad 2019-01-02, apie 9.30 val., kartu su A. R. ir D. A. atvyko į maždaug 1 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), po pusvalandžio atvyko kaip šeimininkas prisistatęs V., su juo kartu apėjo sklypo ribas, jam buvo paaiškinta, kad medžiams kirsti yra leidimas, kurį vėliau pateiks, paaiškinta, kad šiame sklype planuojamos vykdyti statybos. Vykdant medžių ir krūmų kirtimus jam nekilo minčių, kad gali būti apgautas, nes kertami medžiai atrodė ligoti, palinkę ir dėl to nepagalvojo, kad V. neturi leidimo. Nurodo, kad buvo apgautas ir mano, kad atsakomybę turi prisiimti V. (šeimininko sūnus).

2019-02-21 paaiškinime trečiasis asmuo D. A. nurodė, kad jis nesidomėjo, ar yra leidimas kirtimui, nes M. sakė, kad savininkas nurodė, jog viskas suderinta. Darbų eigoje kelis kartus lankėsi eigulys, kuris tik įspėjo, kad neperžengtume miško ribos, todėl mano, kad jų veiksmuose kaltės nėra, nes buvo suklaidintas.

2019-02-21 paaiškinime trečiasis asmuo A. R. nurodė, kad atvyko į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, kad M. Š. bendravo su sklypo savininku, po to M. jiems parodė darbus ir sakė, kad savininkas V. turi išsiėmęs leidimą medžiams kirsti.

2019-02-25 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė S. P. surašė aktą apie (duomenys neskelbtini), nukirstų želdinių priskyrimo saugotiniems želdiniams, su aktu 2019-03-18 pasirašytinai supažindintos bendraturtės M. Š. ir A. K.

2019-02-25 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos aplinkos apsaugos inspekcija apskaičiavo žalos kraštovaizdžiui (augmenijai), padarytos (duomenys neskelbtini), žemės sklype nupjovus saugotinus medžius, dydį – 218 710,50 Eur, iš jos 95 704,50 Eur už medžius nuo 12 iki 20 cm skersmens, ir 123 006 Eur – už didesnius nei 20 cm skersmens. Žala apskaičiuota pagal 2019-02-06 apžiūros aktą Nr. 3 ir 2019-02-18 saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, matavimo duomenis, su apskaičiuotos žalos dydžiu 2019-03-18 supažindinti bendraturčiai A. K., M. Š. ir B. M.

2019-02-26 B. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad apie neteisėtą kirtimą žemės sklype sužinojo tik 2019-02-13 gavęs pranešimą, 2019-02-18 nuvyko į žemės sklypą kartu su A. J. K. ir Aplinkos apsaugos darbuotojais ir pamatė, kad visi sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvę medžiai buvo nupjauti ir sukrauti į vieną krūvą. Didžioji medžių dalis buvo beržai. Pažymėjo, kad 2018 m. pabaigoje A. Z. sakė, kad gavo iš Palangos miesto savivaldybės administracijos nurodymus sutvarkyti apleistą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nepamena, ar ji pati, ar jo sūnus V. M. surado UAB „Aukščiausias taškas“ skelbimą, kad įmonė nemokamai atlieka laukų, kanalų valymą, krūmų kirtimą, iškirtimą, susmulkinimą ir išvežimą, tartis turėjo A. Z.

2019-03-06 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas UAB „Babruna“ vairuotojas R. P. paaiškino, kad 2019-02-12 su sunkiasvoriu vilkiku „Volvo“, kartu su R. P. (vairavo sunkiasvorį vilkiką) ir J. P. (automobilis su medienos smulkinimo įrenginiu), vykdančiu direktoriumi P. B. atvyko į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo nupjauta mediena, tačiau pradėjus dirbti atvyko Aplinkos apsaugos darbuotojai. Nurodė, kad medienos pirkimo–pardavimo sutarties neturėjo. 2018-11-19 iškirstų medžių pirkimo sutarties kopiją Nr. 203 jam vėliau pateikė direktorius D. G. Kaip liudytojas 2019-03-06 apklaustas R. P. paaiškino, kad jam P. B. nurodė vykti miškavežiu pasiimti medieną, tinkančią kitam panaudojimui (pvz., palečių gamybai) arba kuri dėl gabaritų negali būti susmulkinta smulkinimo aparatais. Kaip liudytojas 2019-03-06 apklaustas J. P. nurodė, kad nuvykus į žemės sklypą buvo dvi krūvos žaliavos, kaip jis suprato, biokurui, ir jis pradėjo smulkinimo darbus, tačiau darbus Aplinkos apsaugos darbuotojai sustabdė.

2019-03-14 kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausti tretieji asmenys A. J. K. ir M. S. paaiškino, kad sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikla nebuvo vykdoma, ten buvo tuščias laukas su natūraliai augančiais medžiais, gavusi pranešimą apie neteisėtus kirtimus, matė plyną lauką ir į krūvas sukrautus želdinius. Nurodo, kad nieko nežinojo apie kirtimus, jų niekas neinformavo ir darbų su ja nederino, 2018 metų lapkričio pradžioje želdinių kirtimo nepastebėjo. Paaiškino, kad 2018 metų vasarą visi sklypo bendraturčiai gavo iš Palangos m. savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus laiškus su įspėjimais sutvarkyti sklypą.

2019-03-26 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja, dalyvaujant jos advokatui I. B., apklausta atsakovė A. Z. paaiškino, kad jai priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir dalis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ten natūraliai augo želdiniai. Nuo 2015 metų gaudavo iš Palangos m. savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus laiškus sutvarkyti žemės sklypus, todėl pradėjo ieškoti darbus galinčios atlikti įmonės. 2018-03-17 surado skelbimą dienraštyje „Kauno diena“ ir susisiekė su įmone, sužinojo, kad valymo darbus atlieka dažniausiai nemokamai, tačiau sutartyje reikia nurodyti simbolinę kainą, nurodo, kad kalbėjo apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dokumentų apie sklypą neprašė, nes turi galimybę matyti visus Nekilnojamojo turto registro išrašus, jai buvo pažadėta apžiūrėti sklypą ir vėliau pranešti, tačiau ji paskambino pati ir vyriškis paaiškino, kad neberanda sklypo, todėl ji paprašė B. M. ir paprašė leidimo perduoti jo kontaktus tam, kad jis, esant poreikiui, parodytų jos sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, taip pat su B. M. pakalbėjo apie poreikį sutvarkyti ir (duomenys neskelbtini)esantį žemės sklypą, susitarė, kad esant poreikiui B. M. prižiūrės atliekamus darbus. Teigė, kad B. M. sakęs, jog perdavė žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), planą įmonei, o V. M. informavo, kad yra ruošiamasi pradėti darbus. Taip pat ji žinojo, kad surasti darbuotojai, tačiau jiems sunkiai sekasi susirasti, kur gyventi (duomenys neskelbtini). 2019-01-29 V. jos paprašė SMS žinute atsiųsti jai skelbime nurodytą įmonės telefono numerį, taip ji sužinojo, kad buvo iškirsti saugomi medžiai. Vėliau ji skambino įmonei norėdama išsiaiškinti, kas atsitiko, tačiau atsiliepęs asmuo patikino, kad viskas tvarkingai atlikta ir jokių neleistinų medžių neiškirsta, tačiau pareikalavus sutarties susitiko 2019-02-06 Kaune automobilių saugojimo aikštelėje su V. A. prisistačiusiu asmeniu, jis pateikė sutartį pasirašyti, tačiau pastebėjusi, kad sutartyje įrašyta 2019-02-06 data, pareikalavo ją ištaisyti į 2019-01-06, nes darbai buvo atlikti sausį. Nurodo, kad ji negavo 10 eurų pagal sutartį ir nuo 2019-02-06 daugiau telefonu susisiekti nepavyko.

2019-03-26 atsakovė A. Z. perdavė tyrėjai keturis lapus jai atsiųstų Palangos m. savivaldybės pranešimus, elektroninio laiško išrašą, Nekilnojamojo turto registro pažymą ir mobiliojo ryšio telefoną „iPhone7“ ir tyrėja nustatė, jog 2018-08-07 adresatui „medžių pjovimas“ buvo išsiųsta SMS žinutė „B. M.“ ir telefono numeris, 2019-01-29 V. siųstas telefono numeris ir skelbimo nuotrauka.

2019-03-29 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba informavo ikiteisminį tyrimą atliekantį asmenį apie žalos dydžio apskaičiavimus ir jo pagrindus.

2019-04-02 UAB „Aukščiausias taškas“ ikiteisminio tyrimo pareigūnei paaiškino, kad 2019 m. vasarį neatliko želdinių šalinimo darbų, adresu (duomenys neskelbtini).

2019-04-05 ikiteisminio tyrimu metu kaip liudytojas apklaustas UAB „Babruna“ vykdantysis direktorius P. B. paaiškino, kad jis organizuodavo darbus pagal direktoriaus D. G. nurodymus. Ginčo atveju gavo nurodymus vykti į (duomenys neskelbtini) sumalti žaliavą biokurui ir ją išvežti. Prieš dvi savaitės iki nurodymo gavimo jau buvo nuvykęs apžiūrėti darbo vietą, tačiau apie tai, kad sklypas yra adresu (duomenys neskelbtini), sužinojo vėliau iš aplinkos apsaugos darbuotojų. Šioje vietoje įmonės traktorininkas R. K. jau buvo atlikęs nupjautų medžių ištraukimo darbus ir sukrovė juos į krūvas. Nurodo, kad sutarties dirbti šiame sklype neturėjo, tačiau sudarytos sutartys būdavo tęstinės, nes nuolat atsirasdavo nauji darbų adresai. Kai darbai buvo sustabdyti, vadovas sakęs, kad dėl šios situacijos reikės aiškintis su UAB „Aukščiausias taškas“. Nurodė, kad iki darbų sustabdymo vienas skiedravežis jau buvo išvežtas, sumalta buvo apie 60 erdmetrių.

2019-04-18 ir 2019-09-05 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas D. A. paaiškino, kad nuo 2018-11-25 dirbo UAB „Biomasė“, jo viršininku buvo J. L., jis 2019-01-02 darbdavio nurodymu nuvyko į (duomenys neskelbtini) šalinti želdinius, tikslią vietą parodė M. Š. Nors jis susirgo, tačiau į namus nutarė nevažiuoti, dirbo, vykdė savo darbdavio ir M. Š., kaip „komandos vyresniojo“, nurodymus, pats nieko nesprendė. Į objektą atvyko mėlynu mikroautobusu savininko sūnus, jis dažais pažymėjo sklypo ribas, bendravo su M. Š., jam išvažiavus M. paaiškino, kad sklypo ribose turės viską pjauti plynai, teritorija buvo apie 5 ha, miško teritorijos pjauti neturėjo. Paaiškino, kad J. L. nurodymu rašė pasiaiškinimą dėl darbų (duomenys neskelbtini), tačiau kur jis buvo panaudotas, nežino.

2019-04-24 ir 2019-07-22 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas M. Š. paaiškino, kad UAB „Aukščiausias taškas“ dirbo (duomenys neskelbtini). Įmonė užsiima apaugusių žemės sklypų valymu, t. y. biokurui skirtos medienos pjovimu. Kiek jis dirbo UAB „Aukščiausias taškas“, visada buvo atliekami plyni kirtimai, nes „retinami“ ir „šviesinami“ yra tik miškai, o kitos paskirties žemės sklypuose (žemės ūkio, statybų) atliekami tik plyni kirtimai ir iš žaliavos gaminamas biokuras. Vadovas V. nurodė jam vykti į objektą (duomenys neskelbtini) šalinti želdinius ir davė jam savininko telefono numerį, kad sužinotų tikslų adresą. Atsiliepęs vyras paaiškino, kad jo sūnus parodys ribas, atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nuvyko kartu su D. ir A. Mėlynu autobusiuku atvažiavęs vyras parodė sklypą, kuriame reikėjo išpjauti želdinius, sklypo ribas, parodė ir besiribojantį sklypą, kuriame taip pat augo krūmai ir medžiai, bet ten pjauti nereikėjo. Vyriškis sakė, kad reikia išpjauti ir krūmus, ir medžius, palikti reikėjo tik mediniais kuolais atriboto sklypo želdinius. Nesiteiravo leidimo, nesidomėjo, kur krauti medieną, nes tai viršininkų kompetencija. Želdinius pjovė trimis grandiniais pjūklais „Shtil“. Darbus pradėjo 2019-01-02, baiginėjant darbus atvažiavo tas pats vyriškis, kartu buvo moteris ir vaikas, vyriškis pasidomėjo, kaip sekasi, ir padėkojo už darbą. Už darbą jam mokėdavo darbo užmokestį darbdavys. Kai jis telefonu pasiteiravo J. L. dėl gretimo sklypo tvarkymo ir pasakė jam, kad sklype auga šaltalankiai, tai jam viršininkas atsakė, kad tvarkyti sklypą neapsimoka, todėl jo ir netvarkė. Paaiškino, kad nesijaučia kaltas, nes ne jo pareiga rūpintis leidimais, jis vykdo darbdavio nurodymus. Kai grįžo iš (duomenys neskelbtini) į laikiną būstą (duomenys neskelbtini), jam J. L. nurodė važiuoti į (duomenys neskelbtini), „Can-Can“ picerijoje susitiko su juo, ten buvo A., D. ir advokato padėjėjas, jiems davė po lapą popieriaus ir diktavo visiems paaiškinimų tekstus.

2019-05-07 raštu UAB „Babruna“ paaiškino, kad su UAB „Aukščiausias taškas“ dirbo nuo 2018-12-11 pagal 2018-11-19 biokuro žaliavos pirkimo–pardavimo sutartį. 2019-02-12 (duomenys neskelbtini) iš UAB „Aukščiausias taškas“ nupirko pilnai pakrautą (71,51 erdm) ir nepilnai pakrautą (20 erdm) biokuro žaliavos, iš tos pačios įmonės (2019-02-06–2019-02-07) pirko biokuro žaliavą iš Aukštaitijos. 2018-11-19 pirkimo–pardavimo sutartimi šalys susitarė parduoti ir pirkti apvalią medieną, kirtimo atliekas, malkinę medieną, šakas, medienos atraižas, medžio skiedras, sutartis neterminuota, konkreti prekių kaina nenurodyta (sutarties 1.1, 2.1, 2.2 ir 4.2 punktai).

2019-05-17 ir 2019-07-12 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas J. L. paaiškino, kad yra ūkininkas, turi įvairios technikos, taip pat jis yra UAB „Aukščiausias taškas“ akcininkas kartu su V. A.; dėjo laikraščiuose skelbimus apie atliekamus darbus, skelbimuose nurodytas tiek jo, tiek V. A. telefonų numeriai. UAB „Aukščiausias taškas“ veikla yra biokuro gamyba iš menkaverčių krūmų, veikla vykdoma visoje Lietuvoje. Jis yra atsakingas už darbuotojų nuvykimą į objektą. Jam 2018 m. gruodį skambino B. vardu prisistatęs vyras, paprašė paslaugos sutvarkyti krūmynus netoli (duomenys neskelbtini) miesto, sutarė, kad darbus atliks po Naujųjų metų, tikslaus sklypo adreso nežinojo, tačiau sklypą turėjo parodyti prieš darbų pradžią. Darbus pavedė atlikti ūkyje dirbantiems asmenims D. A., A. R. ir M. Š., pastarasis buvo vairuotojas. B. davė M. Š. kontaktinį telefoną, sklypą turėjo parodyti B. arba jo sūnus. Pagal darbo specifiką jie savo technika valo krūmynus arba menkaverčius medžius, kuriems nereikia leidimo kirsti. Jo vertinimu, darbuotojai yra galbūt žemo intelekto, riboto veiksnumo, todėl ir paklausė B. sūnaus nurodymų atlikti visų medžių pjovimo darbus. Dokumentai paprastai įforminami iš objekto išvežus krūmus ir juos perdirbus iki biokurui tinkamos žaliavos. Žino, kad darbuotojai trimis benzininiais pjūklais dirbo dvi ar tris dienas, apie darbų pabaigą pranešė telefonu, per savaitę jis į objektą išsiuntė pasamdytą UAB „Babruna“ techniką, įmonės atstovui išsiuntė objekto koordinatės, gautas iš darbuotojų.

2019-05-22 V. M. buvo pranešta apie įtarimus padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalyje, kaip įtariamasis apklaustas jis 2019-06-26 paaiškino, kad 2018 m. gruodžio pabaigoje jo tėvas B. M. papasakojo, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtė A. Z. surado iš to sklypo krūmus pašalinti turėjusią įmonę, gruodžio pabaigoje ar sausio pradžioje tėvas paprašė atvykusiems pjovėjams parodyti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas, ir greta esantį tik A. Z. priklausantį sklypą. Mėlynos spalvos automobiliu „Opel Vivaro“ atvyko prie sklypo, iš trijų atvykusiu asmenų jis bendravo su vienu, kaip suprato, darbų vadovu, jis telefone turėjo programėlę, kurioje matė sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribas. Sklypas didelis, jo viso neapėjo, tačiau sklypas turėjo medinius ir metalinius riboženklius, taip pat parodė ir šalia esantį A. Z. sklypą, jo ribos taip pat matėsi programėlėje. Paklaustas, ar žino, ką galima pjauti be leidimo, darbų vadovas atsakė, kad žino, jog negalima pjauti didesnio nei 20 cm skersmens medžių. Neigia žymėjęs ribas dažais ir darbų eigos neaptarinėjo. Patvirtino, kad po kelių dienų pro šalį važiuodamas su žmona ir sūnumi, ir darbų vadovo pasiteiravo, kaip sekasi, ar neužmiršo ir A. Z. sklypo sutvarkyti, į tai jam atsakė: „dar ne vakaras“. Kitą kartą važiuodamas pro šalį pamatė traktorių, kuris tampė ir krovė medžius sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pradžioje. Dirbančio žmogaus paklausė, ar daug yra iškirsta tokių didelių medžių, ir išgirdo atsakymą, kad taip, pamatė, kad A. Z. sklype jokie darbai nebuvo atlikti. Apie tai, kad yra iškirsti dideli medžiai sklype (duomenys neskelbtini), pranešė tėvui ir Z., ši jam atsiuntė darbus turėjusios atlikti įmonės kontaktinį telefoną ir skelbimą, pokalbio metu sužinojo, kad A. Z. su įmone neturi sutarties, bet ją pasiims. Telefonu atsiliepęs vyriškis atsakė, kad dideli medžiai negalėjo būti kertami, nes jo darbuotojai yra geri ir žino, ką daro. Žinojo apie sutarties datos ištaisymą. Įmonės atstovas vėliau jam pranešė apie iškirstos medienos smulkinimo darbų sustabdymą, vėliau įmonės vadovas jį apkaltino tuo, kad neva tai jis pasakė pjovėjams, kad turi leidimą kirsti medžius.

2019-07-12 ir 2019-08-08 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta R. L. paaiškino, kad 2019 m. vasarį Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Kretingos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė neteisėtą saugotinų medžių kirtimo faktą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), paaiškino apie tyrimo eigą, želdinių priskirtinumą saugotiniems, kelmų matavimo, žalos nustatymo ir skaičiavimo kriterijus, iš jų ir tai, kad nukirstų medžių būklė (gera, patenkinama, nepatenkinama, bloga) buvo įvertinta, atitinkamai mažinant apskaičiuotą vertę nuo 100 iki 25 proc., liudytoja pažymėjo, kad dėl iškirstų medžių 7,64136 ha plote negrįžtamai sužalotas kraštovaizdis ir padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, nes medžiams užaugti reikalinga daug metų, jie suteikia prieglobstį gyvūnijai, suteikia pavėsį, valo orą, kuria bendrą kraštovaizdžio vaizdą, aplinka be žmogaus „įsikišimo“ neatsikurs, paaiškino Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 dalyje nurodytą žalos sąvoką. Sprendžiant klausimą, ar padaryta žala yra didelė, reikia atsižvelgti į teisės normų pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų vertingumą, žalos mastą bei galimybę atkurti tai, kas suniokota, todėl didelės žalos požymis negali būti suvedamas vien į žalos dydžio paskaičiavimą bei į vertę pinigine išraiška. Neturi duomenų, kad dėl iškirstų medžių būtų kilusi didelė žala orui, gyvūnams ar augalams, nes duomenų apie sklype gyvenusius gyvūnus, augusius konkrečius augalus nėra, jie niekada nebuvo fiksuojami, gyvūnijos ir augalijos tyrimai ar kitokie stebėjimai atlikti nebuvo.

2019-07-18 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. R. paaiškino, kad dirbo UAB „Aukščiausias taškas“, jos vadovu buvo J. L., įmonė užsiėmė miško kirtimo darbais. Vadovo nurodymu vyko pjauti mišką į (duomenys neskelbtini). Miško savininko sūnus palydėjo iki miško ir nurodė, kad turi nupjauti „aklinai“, sakė, kad turi leidimą, tačiau jo niekas neatvežė, dirbo nuo 2019-01-02 10 val. iki 2019-01-06 15 val. su M. Š. ir D. A., atlyginimą mokėjo darbdavys.

2019-07-22 akistatoje V. M. ir M. Š. palaikė savo duotus paaiškinimus, į klausimus M. Š. atsakė, kas miško valymo darbų neatlieka, nes biokuro gamybai yra skirta plynas kirtimas, nurodė, kad apie plyną kirtimą žinojo, taip jam pasakė viršininkai ir V. M., t. y. kad kirsti plynai, niekas nereikalinga, paaiškino, kad sužymėti buvo tik ant ribos esantys medžiai.

2019-09-05 akistatoje D. A., A. R. ir V. M. palaikė savo ankstesnius paaiškinimus.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2019-09-24 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė nesant nusikaltimo sudėties, nes nenustatyta, kad neteisėtu saugotinų medžių kirtimu padaryta didelė žala aplinkai, neatsirado jokių kitų sunkių padarinių aplinkai, nekilo tokios žalos atsiradimo grėsme.

2019-11-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas gavus atsakovo B. M., V. M. ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos skundus, 2019-12-04 atlikta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, buvo apmatuotos žemės sklype esančios medienos rietuvės, viena iš jų dėl tikslesnių matavimų buvo padalyta į dvi dalis. Pirmoje rietuvėje aptikta 535,79 kietmetriai medienos, antroje – 88,34 kietmetriai medienos, trečioje – 244,58 kietmetriai medienos, iš viso – 868,71 kietmetriai.

2019-12-11 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas, 2020-03-04 kaip įtariamasis apklaustas V. A. paaiškino, kad kartu su J. L. yra UAB „Aukščiausias taškas“ akcininkai, įmonė verčiasi biomasės ruoša biokurui. Jis pats dirba daugiau administracinį darbą, į objektus važiuoja tik pagal galimybes, skelbimuose nurodo, kad darbus atlieka nemokamai arba už simbolinę kainą, nes augančius menkaverčius medelius, krūmus šalina, samdo subrangovus, vieni iš jų išpjauna biokuro žaliavą, po to samdo techniką, kuri pasirūpina žaliavos ištempimu, sukrovimu. Su keliomis įmonėmis sudarę žaliavos biokurui gaminti pirkimo–pardavimo sutartis, iš jų ir su UAB „Babruna“. Ūkininkas J. L. yra nuolatinis UAB „Aukščiausias taškas“ subrangovas. Superka tik menkaverčius augalus ir taip sutvarko sklypus, nes žmonės už dyką kirsti kitų augalų nesutiktų. Tvirtina, kad neužsiima vertingų, brandžių medžių kirtimų užsakymu, įmonė tokios medienos nei pirkdavo, nei pardavinėjo ir tokių dokumentų buhalterinėje apskaitoje nėra, įmonė neturi ir darbininkų tokiems darbams atlikti, nes reikalingi pažymėjimai, supratimas ir gebėjimai. Dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo bendravo su A. Z. 2018 m. rudenį, po to ji skambino gruodį, davė B. M. telefono numerį ir pranešė, kad sklypą (duomenys neskelbtini) galės parodyti B. M. Telefono numerį perdavė J. L., kad jis toliau bendrautų ir apžiūrėtų sklypą. 2019 m. sausį jam skambino V. M. ir pranešė, kad atvežė raktus nuo vartų ar užtvaro, kad traktorius per juos galėtų važinėti į sklypą ir iš jo. Klausė, kaip greitai baigs darbus. Jis buvo įsitikinęs, kad kalbėjo apie sklypą (duomenys neskelbtini). 2019-02-06 susitiko su A. Z. pasirašyti darbų atlikimo sutartį, jis net nežinojo, kad darbai jau atlikti, nes turi daug darbų objektų, Z. pretenzijų neišsakė, tik susitarė pakeisti datą į 2019-01-06, kada ir buvo faktiškai atlikti darbai. 2019 m. vasarį jam paskambino UAB „Babruna“ darbuotojas pranešti, kad darbus sklype sustabdė aplinkos apsaugos pareigūnai dėl neaiškumų su žaliava, todėl jis atlygio pagal sutartį Z. nepervedė, taip paaiškėjo, kad darbai buvo atlikti kitame sklype. Želdinių šalinimo darbus atliko J. L. ūkio darbininkai M., A. ir D., taip pat jiems J. L., kaip subrangovas, pavesdavo atlikti UAB „Aukščiausias taškas“ darbus. M. Š. buvo įdarbintas UAB „Aukščiausias taškas“, mokėsi dirbti traktoriaus operatoriumi, tačiau nebuvo gabus ir pradėjo dirbti pas J. L. J. L. bandė aiškintis su darbuotojais dėl sklypo valymo darbų, mano, kad V. M. jiems davė nurodymus atlikti medžių šalinimo darbus kitame sklype. Neigia davęs nurodymus M. Š. kirsti ir stambesnius medžius, mano, kad darbuotojas bando kaltę suversti jam, tikėtina, jo darbuotojas pats susitarė su V. M. dėl medžių kirtimo. J. L. darbininkams viešbutį užsakė nuo 2019-01-02 iki 2019-01-05, o M. Š. savo lėšomis ir iniciatyva pratęsė užsakymą savaitgaliui, nes neva anksčiau temsta, šlapia nuo sniego ir darbų atlikimas užtrunka ilgesnį laiką. Teigia, kad apie darbuotojų kitame sklype atliktus darbus nieko nežinojo, jo duomenimis, J. L. instruktavo darbininkus dėl sklypo adreso, jo koordinačių ir darbų atlikimo, turėjo būti instruktavęs darbų saugos klausimais, supažindinęs su pareigų vykdymo instrukcija. Paaiškino, kad kirtimo darbams atlikti pasitelkia asmenis iš socialinės rizikos grupių, todėl juos apklausti ikiteisminiame tyrime buvo organizuota teisinė pagalba ir konsultacijos turint tikslą išsiaiškinti įvykio aplinkybes bei suprasti teisinę situacijos pusę, todėl pasiaiškinti buvo kviesti darbuotojai, dalyvavo teisininkas.

2019-12-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-711 buvo išregistruotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės registro Nr. 44/1110502 įrašas „XXVII. Saugoti želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje“.

2020-01-10 buvo pareikšti įtarimai juridiniam asmeniui UAB „Aukščiausias taškas“ padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalyje.

2020-01-10 ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas V. K. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) girininkijoje eiguliu, prižiūri valstybinius miškus ir kontroliuoja juose vykdomus darbus. 2019 m. sausį važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve dviračiu pastebėjo privačiame žemės sklype vykdomus medžių pjovimo darbus, žinojo, kad ši sklypo dalis priklauso B. M. Sklypas ribojasi su 20 arų valstybiniu mišku, todėl nutarė patikrinti, ar nekertamas valstybinis miškas. Priėjęs pasiteiravo, kas vyresnysis, jo paklausė, ar žino sklypo ribas, šis jam atsakė, kad savininkas sklypo ribas parodė, ribos sužymėtos – matė dažų žymes ant medžių, t. y. valstybinis miškas buvo atskirtas, todėl nesiteiravo, ar yra leidimas kirsti medžius, ir išvyko.

2020-04-10 ir 2020-05-08 Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos teikė informaciją dėl specialisto išvados ir pateiktų atsakymų vertinimų nurodydami, kad visa reikalauta informacija yra pateikta, nurodė, kad atsodinimas buvo taikomas tik tuo atveju, kai asmuo turi savivaldybės leidimą saugotinų želdinių pašalinimui ir vietoje kompensavimo būdo atlyginti želdinių atkuriamąją vertę, pasirenka atsodinimą pagal savivaldybės suderinta atsodinimo projektą ar schemą ir įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją verte atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį ir juos prižiūrėti trejus metus. Pažymėjo, kad nauja Aprašo redakcija tokios galimybės nenumato, be to, pažeidimo faktas konstatuotas – saugotini želdiniai pašalinti neturint leidimo, todėl buvo apskaičiuotas gamtai padarytos žalos dydis. Taip pat buvo paaiškinta žalos aplinkai ir ekosistemos samprata.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2020-07-29 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė nesant nusikaltimo sudėties, nes nenustatyta, kad neteisėtu saugotinu medžių kirtimu padaryta reikšmingai didelė žala aplinkai. Prokuratūros vertinimu, tarp UAB „Aukščiausias taškas“ ir sklypo bendraturčių B. M., A. Z. susiklostė civiliniai santykiai dėl tinkamai ar netinkamai įvykdytos žodinės sutarties.

„Sodros“ duomenimis, V. A. UAB „Aukščiausias taškas“ dirba nuo 2018-08-30, M. Š. – nuo 2018-11-19.

UAB „Aukščiausias taškas“ darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2019 m. sausį nurodyta, kad M. Š. dirbo po 8 val. per dieną nuo sausio 1 d. iki sausio 5 d., sausio 6 ir 7 dienos pažymėtos kaip poilsio dienos.

2022-01-12 Palangos miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. (4.1.E)AI-47 buvo patvirtintas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, įsakyme nurodyta, kad projekto rengimo iniciatorius „AJK“ (vardai ir pavardė iš teksto pašalinti), pasikeitus savininkams – UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“, kaip sklypo savininkai nurodyta paminėta įmonė ir „EZ, AZ“ (vardai ir pavardės iš teksto pašalinti). Pagal projektą keičiasi plotai, žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; pasiūlė servitutus, be kita ko, nurodė, kad specialiosios miško ir žemės naudojimo sąlygos tikslinamos kadastrinių matavimo metu (įsakymo p. 8).

Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo organizatoriai yra UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“, kaip sklypo savininkai nurodyta paminėta įmonė ir „E.Z., A.Z.“ (vardai ir pavardės iš teksto pašalinti). Nurodyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ribojasi su teritorijų planavimo dokumentais suformuotais žemės sklypais, kurių naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Planuojamos teritorijos vidinėje bei rytinėje planuojamos teritorijos pusėje ribojasi su miškų ūkio žemės sklypais, kurių naudojimo būdas – rekreaciniai miškai. Vakarinėje planuojamos teritorijos pusėje – su žemės sklypu, kurio naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, bei su žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai. Pagrindiniai projekto sprendiniai – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu numatoma padalyti žemės sklypą į sklypus, pakeisti naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas bei keliuose žemės sklypuose numatyti rekreacines, komercines teritorijas bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas. Žemės sklypui nustatomos specialiosios žemės ir miško sąlygos. Žemės sklypui architektūriniai-urbanistiniai apribojimai nenustatomi.

2023-04-05 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu su istorija nustatyta, kad 7,6413 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), performuotas – vietoje jo sukurti 69 nekilnojamojo turto objektai su atskirais unikaliais numeriais; trečiasis asmuo M. Š. savo sklypo dalį pardavė 2020-12-16, atsakovas B. M. – 2021-08-12, A. J. K. – 2021-08-12, atsakovės A. Z. ir trečiojo asmens E. Z. nuosavybės teisė pasibaigė 2023-03-17 turto pasidalijimo sutartimi Nr. 1223 su UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“. Visų suformuotų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė – 2 785 480 Eur. 2019-12-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-711 buvo išregistruotas įrašas apie žemės sklype esančius saugotinus želdinius (medžius ir krūmus), augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje.

2023-03-17 turto pasidalijimo sutartimi buvusio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai A. Z., E. Z. ir UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“, atsižvelgdami į tai, kad kiekviena iš šalių išreiškė norą pertvarkyti žemės sklypą padalijimo būdu iš jo suformuojant 69 naujus žemės sklypus. Šia sutartimi šalys susitarė, kad atsakovei A. Z. ir trečiajam asmeniui E. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka 17 kitos paskirties žemės sklypų, jų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, vienas iš jų – bendrai su UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“, taip pat trijų kitos paskirties žemės sklypų dalys, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, iš viso – 25 128 kv. m ploto, UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė“ – 51 285 kv. m ploto. Šalys susitarė dėl servitutų nustatymo, sutartį patvirtino notarė S. Ž.

2023-07-17 atsakovė A. Z. pateikė 2023-07-17 fotolentelę, kurioje nurodyta, kad pateiktos 2015-08-23, 2016-07-28, 2017-09-30 darytos jos žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukos, matosi krūmais ir medžiais apaugęs plotas, pastato liekanos, taip pat pateikta 2023-07-17 „Savivaldybių REGIA“ nuotrauka, matosi sklypo padėtis ir kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje – buvusio (duomenys neskelbtini) sklypo vaizdas.

Vykdydamas 2023-07-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartį bausmę atliekantis trečiasis asmuo M. Š. 2023-09-12 pateikė teismui paaiškinimus raštu, iš esmės palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus.

2023-07-31 Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė raštą Nr. (4.12E)D3-2590 „Dėl informacijos pateikimo“, jame nurodė, kad nuo 2018 metų iki šios dienos nebuvo gauta prašymų, susijusių su saugotinų želdinių pertvarkymu / kirtimu / genėjimu žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), tad jokie sprendimai, susiję su saugotinais želdiniais šiuose sklypuose, nebuvo priimti. 2018 metais Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, kurie vykdo Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių įgyvendinimo kontrolę, neteikė jokių raginimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), savininkams. Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-01-12 įsakymu Nr. A1-47 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau daugiau šioje teritorijoje pradėtų ir vykdomų statybos projektų šiuo metu nėra. Teigiama, kad savavališkas želdinių pašalinimas iš augimo vietos daro įtakos šios teritorijos naudojimo paskirties parinkimui. Planuojant teritorijas, turinčias didelį želdinių kiekį, būtų nagrinėjama galimybė šias teritorijas palikti bendram naudojimui kaip želdynų, rekreacijai, poilsiui skirtas teritorijas be statybos teisės. Šiuo atveju plynai iškirsti sklypai netenka savo rekreacinio potencialo, todėl tokios galimybės nebuvo nagrinėjamos. Pažymi, kad net ir nustačius galimybę statyti statinius, techninio projekto rengimo metu būtų buvę privaloma atsižvelgti į esamus želdinius, kaip tai nustatyta 2007-05-14 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-96 patvirtintų Gamtinio karkaso nuostatų 8 punkte: „Perstatant, pertvarkant kompaktiškai užstatytas (pažeistas, stipriai pažeistas (degraduotas)) gamtinio karkaso teritorijas miestuose, miesteliuose, kitose urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose, išsaugomi esami pavieniai medžiai ir (ar) jų grupės, želdiniai, kiti natūralūs paviršiai, užtikrinamas ne mažesnio už nustatytas normas atskirųjų ir priklausomųjų želdynų ploto įveisimas, vykdomi vandens telkinių atkūrimo, teritorijų ir akvatorijų išvalymo nuo užteršimo ir kiti darbai, skirti gamtinio kraštovaizdžio ir jo vertybių apsaugai užtikrinti.“ Tai taip pat būtų padarę įtakos užstatymo zonai, tankumui bei intensyvumui. Be to, želdinius savininkai gali šalinti tik į savivaldybės sąskaitą pervedę želdinių atkuriamosios vertės mokestį, kuris išskirtinai naudojamas želdynų bei želdinių Palangos mieste atnaujinimui ir plėtrai. Šiuo atveju, kai želdiniai jau pašalinti, naujų želdinių įveisimui lėšos nebuvo gautos. Išsakė nuomonę, kad didžiausia žala, kuri padaryta savavališkai pašalinant želdinius, tai sumažėjusi šios teritorijos vizualinė ir rekreacinė vertė bei sudarytos prielaidos maksimaliam šios teritorijos urbanizavimui su minimaliu želdinių kiekiu.

2023-09-19 atsakovas B. M. pateikė markeriu pažymėtą 2007-08-30 schemą, kurioje matomos sklypo (duomenys neskelbtini) sklypų formos, sklype (duomenys neskelbtini) įsiterpęs miškas. 2019 metų sausio mėnesio Palangos miesto rinkliavų centro administracijos darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad direktorius atsakovas B. M. visomis mėnesio darbo dienomis dirbo.

Teismo posėdžio metu apklausti byloje dalyvaujantys asmenys ir liudytojas iš esmės palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Taikytini teisės aktai, įrodymų vertinimas ir motyvai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nurodė, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010 ir kt.). Lietuvos Respublikos valstybės ir kiekvieno asmens prievolė saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių įtvirtinta Konstitucijos 53 straipsnyje; 54 straipsnyje nustatyta, kad įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šias nuostatas, pažymėjo, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018-07-01) 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus tam tikrus įstatymu nustatytus atvejus.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta asmenų pareiga neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta valdytojų ir savininkų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 246 straipsnio 1 dalis). Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, minėta, padarius tokio pobūdžio pažeidimus, yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu padarytos išvados dėl aplinkai padaryto žalos dydžio vertinimo ir nusikaltimo požymių nebuvimo neturi prijudicinės reikšmės sprendžiant klausimus dėl civilinės atsakomybės, nes skiriasi baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai, tikslai, kaltės samprata, taip pat skirtinga šių atsakomybės rūšių taikymo tvarka. Taigi net ir tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje nebūtų konstatuota asmens neteisėtų veiksmų baudžiamosios teisės požiūriu, tai neapriboja galimybės įrodinėti šio asmens nesąžiningumo civiliniu teisiniu požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013).

Civilinėje byloje įrodyta, kad 2019-01-02–2019-01-06 7,64136 ha ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai iškirsti 1 297 medžiai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą buvę priskirti saugotiniems, ne miškų ūkio paskirties žemėje augantiems medžiams. Žemės sklypas priklausė penkiems bendraturčiams. Santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas. Bendraturčių tarpusavio santykiuose bendraturčių teisės ir pareigos yra konkrečiai apibrėžtos įstatymo ar (ir) bendraturčių susitarimo, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kiekvienas sąžiningas, rūpestingas ir protingas asmuo, turėdamas tikslą savo žemės sklypą, kuriame auga saugotiniems priskirti medžiai, tvarkyti pagal teisės aktų reikalavimus, turi pasirūpinti, kad medžiai ir krūmai būtų pjaunami pagal nustatytą tvarką, gavus tokiems darbams nustatytus leidimus. Jeigu asmuo neketina kirsti saugotiniems priskirtų augalų, jis privalo užtikrinti, kad vykdant darbus niekas nepažeistų ir nesunaikintų jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype augančių saugotinų želdinių. Tokiam tikslui pasiekti, teismo vertinimu, prieš sudarant sutartį ir prieš darbų atlikimą turėtų būti tinkamai apžiūrėtas norimų atlikti darbų objektas, nustatytos ribos, pažymėti tie želdiniai, kuriems taikomas saugotinų želdinių statusas.

Nagrinėjamu atveju nė vienas iš sklypo bendraturčių tinkamai savo pareigų neatliko, netvarkė savo turto taip, kad nepažeistų įstatymų ir kitų teisės aktų. Bendraturčiai nepateikė teismui jokių įrodymų apie konkretų egzistavusį susitarimą bendrai tvarkyti žemės sklypą, įgaliojant vienas kitą ar sudarius kitus sandorius, iš jų ir sandorį palaikyti valdomo žemės sklypo tvarką, jį prižiūrėti, šienauti ir pjauti žolę, kaip to reikalauja 2013-01-31 Palangos miesto savivaldybės sprendimu Nr. T2-31 patvirtintos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės (galiojo neteisėto kirtimo metu). Taigi visi asmenys privalo tvarkyti ir palaikyti švarą jiems teisės aktų nustatyta tvarka priskirtose ir priklausančiose teritorijose ar teritorijos dalyje patys arba sudaro atitinkamas sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo, apie šias savo pareigas įspėjimus gavo visi sklypo bendraturčiai. Jeigu pastatai ar sklypas priklauso keliems savininkams, valomą plotą privaloma tvarkyti proporcingai visiems pagal valdomą pastato ar sklypo dalį (jeigu nėra pasiskirstymo, atsakomybė tenka visiems privačių valdų savininkams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms) (taisyklių 4 punktas). Pažymėtina, kad pagal gautus įspėjimus žemės sklypo visi bendraturčiai privalėjo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką: valyti ir prižiūrėti teritorijas, sklypus, šienauti ir pjauti žolę, kad vasaros sezono metu žolė būtų ne aukštesnė kaip 12 cm; nuolat išvalyti priklausančią teritoriją; išvežti sąšlavas iš jų sudarymo vietų; biologiškai skaidžias atliekas (lapus, medžių ir krūmų genėjimo atliekas, šienavimo atliekas, pjuvenas, drožles, gėles ir kt.) tiesiogiai perduoti atliekų surinkėjui šių atliekų surinkimo dieną arba ne anksčiau nei vieną dieną prieš šių atliekų surinkimą tvarkingai padėti prie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių. Atliekų turėtojai po medžių, krūmų kirtimo ir (ar) genėjimo susidariusias žaliąsias atliekas turi susmulkinti ne ilgesnėmis nei 1 m dalimis. Atliekų turėtojai sugrėbtus medžių ir krūmų lapus turi sudėti į maišus; sutvarkyti nugriautų namų ar kitų statinių teritorijas; tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius pastatus, kitos paskirties statinius ir jų aplinką, žemės sklypus taip, kad žemės sklypo bei patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos, nepažeistos trečiųjų asmenų teisės (taisyklių 7 punktas). M. S. ir A. J. K. apskritai savo turto netvarkė nurodydamos, kad viską tvarkė atsakovas B. M., trečiasis asmuo E. Z. savo pozicijos dėl ieškinio nepateikė, tačiau tai, teismo vertinimu, nepašalina jų atsakomybės už sklype atliktų neteisėtų veiksmų pasekmes. Nei bendraturčių amžius ar sveikatos būklė, nei valdomo žemės sklypo dalies dydis patys savaime nepašalina įstatymu ir kitais teisės aktais nustatytų pareigų.

Šioje byloje nustatyta ir įrodyta, kad žemės ploto želdinių pjovimo darbai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti rangovės UAB „Aukščiausias taškas“ neturint rašytinės sutarties, neturint žemės sklypo plano ir informacijos apie žemės sklype esančius saugotinus medžius. Faktiškai darbus atliko subrangovas ūkininkas J. L., jie yra atsakingi už darbų organizavimą, vykdymą ir priežiūrą. Faktas, kad darbų plotą parodė kitas asmuo, nekeičia darbdavio kaip subjekto ir nepašalina darbdavio atsakomybės. Byloje nėra įrodymų, kad darbo ar rangos sutartis buvo sudaryta tarp sklypo bendraturčių ir tarp į sklypą atvykusių darbininkų, taigi nepagrįstais pripažintini atsakovų argumentai apie tai, kad visą atsakomybė už padarytą žalą turi prisiimti kirtimą atlikę asmenys. Nei UAB „Aukščiausias taškas“ darbuotojas M. Š., nei ūkininko J. L. darbuotojai D. A. ir A. R. nebuvo tinkamai instruktuoti, neturėjo sutarties ar aiškių savo darbdavių nurodymų darbams atlikti. Šio atveju darbdaviai, pabrėždami savo samdomų darbuotojų žemus socialinius įgūdžius ir kvalifikaciją, tinkamai nepriėmę žemės sklypo darbams atlikti, nekontroliuodami ir netikrindami atliekamų darbų, neperdavę darbų rezultato, sąmoningai leido atsirasti neigiamoms pasekmėms, dėl to atmestini kaip nepagrįsti jų argumentai dėl neva savavališko darbuotojų pasirinkimu darbo vietos pasirinkimo, kitų asmenų užsakymo vykdymo ir pan. Nustatyta, kad dirbti į (duomenys neskelbtini) pasiųsti asmenys neturėjo reikiamos kvalifikacijos, dokumentų ir aiškių instrukcijų. Vyresniuoju nurodytas darbuotojas M. Š. turi kalbos sutrikimų, bendravimas su juo buvo ir yra sunkus, be to, jis nebuvo UAB „Aukščiausias taškas“ lokaliniu teisės aktu paskirtas ūkininko J. L. darbuotojų darbų vadovu, nėra duomenų apie tai, kad jis buvo komandiruotas dirbti pas ūkininką, tiek jis, tiek A. R., D. A. neturi specialios kvalifikacijos ir žinių dėl kirtimo vietoje taikytinų konkrečių reikalavimų ir apribojimų. Žala padaryta tiesiogiai darbininkų veiksmais, bet už jos padarymą privalo atsakyti darbdaviai. Pažymėtina, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kaip nedarbo diena pažymėtas šeštadienis ir sekmadienis nereiškia, kad darbuotojas nurodytomis dienomis nedirbo, lygiai taip pat 8 valandų darbo dienos žymėjimas nereiškia, kad želdinių pjovimo darbai buvo vykdomi 8 valandas per dieną – visuotinai žinoma, kad sausio pradžioje dienos ilgumas yra apie 7 val., yra būtinos pertraukos pailsėti, sušilti ir pavalgyti, įvertinus iškirsto žemės ploto dydį, daugiau tikėtina, kad darbą atlikusių asmenų darbdaviai žinojo arba turėjo žinoti, kad faktiškai darbai atliekami žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

UAB „Aukščiausias taškas“ nurodžius, kad darbus atliko tinkamai informuota subrangovas J. L., pažymėtina, kad jų 2018-09-28 nelikvidžios medienos kirtimo sutartis Nr. AT18/09/01 kertant mišką jau negaliojo. Įvertinus faktą, kad atsakovų UAB „Aukščiausias taškas“ ir A. Z. neparuošto naudojimui biokuro pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2018/12/04 faktiškai buvo pasirašyta tik 2019-02-06, ir faktą, kad būtent tą dieną buvo užfiksuotas neteisėtas kirtimas, faktą, kad būtent ginčo teritorijoje buvo numatyta atlikti sklypo pertvarkymus, kad dauguma bendraturčių savo sklypo dalis pardavė 2020-12-16–2021-08-12, daugiau tikėtina, kad sklypo bendraturčiai žinojo apie turimo sklypo galimas naudojimo perspektyvas ir kad sandoris ir užsakymo forma AT2018/12/04 be sudarymo datos, sudarytos tarp UAB „Aukščiausias taškas“ ir ūkininko J. L., buvo sudaryti jau atlikus ginčo žemės sklypo želdinių plyno kirtimo darbu Kadangi teismui pateikta užsakymo formos kopija dėl lapuočių kirtimo sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), su A. R. ir D. A. parašais yra be datos, nėra galimybės nustatyti, kada darbuotojai šį dokumentą pasirašė, todėl atmesti kaip nepagrįsti argumentai apie tai, kad susitarta buvo tik dėl sklypo (duomenys neskelbtini) darbų. Atsakovė A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duodama paaiškinimus minėjo, kad buvo poreikis sutvarkyti sklypą (duomenys neskelbtini), apie tai kalbėjo su atsakovu B. M., būtent taip suprato darbininkams žemės sklypą vietoje parodęs kaip liudytojas apklaustas V. M. Be to, A. Z. mobiliojo ryšio telefone adresatui „medžių pjovimas“ siųstoje SMS žinutėje buvo nurodytas atsakovo B. M. telefono numeris ir tekstas „dėl (duomenys neskelbtini)“. Taigi daugiau tikėtina, kad susitarimas su rangove UAB „Aukščiausias taškas“ buvo sudarytas tiek dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tiek dėl (duomenys neskelbtini), esančių medžių kirtimo, o paaiškėjus neteisėtam saugotinų medžių kirtimui buvo sudaryta sutartis dėl darbų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame apskritai nebuvo atliekami jokie darbai, ir dėl šio fakto užsakovė pretenzijų rangovei nepateikė (CPK 185 straipsnis).

Rangovė UAB „Aukščiausias taškas“ nurodė, kad verčiasi biomasės ruoša biokurui, tačiau vykdo daugiau administracinį darbą, o želdinius šalina jos rangovai, iš jų ir ūkininkas J. L., kuris yra ir UAB „Aukščiausias taškas“ akcininkas kartu su V. A. Pastebėtina, jog ir ūkininko darbuotojai abudu akcininkus laiko savo viršininkais. Pagal vykdomos veiklos funkcinį pasiskirstymą UAB „Aukščiausias taškas“ ir ūkininko J. L. veikla turi jungtinės veiklos požymių – savo bendros veiklos rezultatą – išpjautus želdinius – parduoda UAB „Babruna“, kuri savo technika ištraukia žaliavą, sudeda į krūvas, smulkina paruoštą žaliavą ir išveža, kartu, kaip nagrinėjamu atveju, pakrauna ir išveža kitam naudojimui tinkančią medieną, pavyzdžiui, palečių gamybai. Būtent iš tokios veiklos ir yra generuojamos pajamos, nes, sprendžiant iš byloje esančių įrodymų, želdinių pjovimo darbai atliekami arba apskritai nemokamai, arba už simbolinį, kaip nagrinėjamu atveju, 10 Eur atlygį. Taigi tiek UAB „Aukščiausias taškas“, tiek ūkininkas J. L., kaip bendrą veiklą vykdę ūkio partneriai, verslininkai, savo veiklos profesionalai, savo veiklą privalėjo organizuoti pagal teisės aktų reikalavimus, laikytis 2008-03-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 206 patvirtintos Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos, žinoti kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, Palangos miesto teritorijoje, priskiriami saugotiniems (toliau – tvarka). Nustatyta, kad pjauti galima ir saugotinus želdinius, ir jų šakas, tačiau tik tam tikros būklės, atlikus jų įvertinimą natūroje. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus atskirai aptartus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus tam tikrus nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime (tvarkos 9 punktas).

2008-07-10 Palangos miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. T2-159 (redakcija, galiojusi nuo 2018-07-24 iki 2022-02-04) patvirtintų Želdinių ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, privačioje žemėje augantys ekologiškai vertingi želdiniai – pušys, ąžuolai, uosiai, skroblai, klevai, liepos, beržai, juodalksniai ir kt. vietinės bei nevietinės kilmės (introdukuoti) medžiai, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje yra didesnis nei 12,0 cm, ir krūmai (išskyrus uosialapį klevą, tuopą, vaismedžius, vaiskrūmius ir nudžiūvusius, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išverstus, apdegusius, žvėrių sužalotus medžius ir krūmus), yra priskiriami saugotiniems.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ar valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą nuostolių apskaičiavimo tvarką arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę (taisyklių 41 punktas).

Taigi nors teisės aktais aiškiai nurodyta, kad saugotiniems želdiniams priskirtini medžiai, kurių kamienas 1,3 m aukštyje storesnis nei 12 cm, ir krūmai, 2018-09-28 nelikvidžios medienos kirtimo sutartyje Nr. AT18/09/01, kuri galiojo iki 2019-12-31, ūkininkas J. L. įsipareigojo nekirsti saugotinų medžių – ąžuolų, uosių, klevų, guobų, skroblų, skirpstų, bukų, vinkšnų, liepų, maumedžių, beržų ir pušų, nekirsti storesnių nei 20 cm 1,30 m aukštyje medžių be atskiro savivaldybės leidimo, kirsti tik nurodytose teritorijose, neišeinant už ribų. Kaip įrodyta byloje, saugotinų želdinių kirtimo darbai buvo atliekami neturint galiojančios sutarties su subrangovu, nesudarius rašytinės sutarties su sklypo bendraturčiais prieš atliekant darbus, neturint žemės sklypo plano, neapžiūrėjus žemės sklypo, neatlikus darbų priėmimo ir perdavimo, neturint kirtimų leidimo ir neįvertinus kriterijų, pagal kuriuos Palangos miesto savivaldybės teritorijoje privačiose žemės sklypuose augantys želdiniai priskirtini saugotiniems.

Darytina išvada, kad ieškovė byloje įrodė, jog visi sklypo bendraturčiai, rangovė ir subrangovas veikė neteisėtai, savo bendrais veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus, dėl to buvo nukirsti 1 297 saugotini, ne miškų ūkio paskirties privačioje žemėje augę medžiai, todėl privalo aplinkai padarytą 218 710,50 Eur žalą atlyginti solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Teismas savo iniciatyva patraukė byloje dalyvauti visus sklypo bendraturčius, siūlė ieškovei patikslinti ieškinį, tačiau ieškovė laikėsi pozicijos, kad už padarytą žalą turėtų atsakyti tik darbus organizavusi A. Z. ir B. M., nes pagal jo nurodymą sūnus V. M. parodė darbininkams kirtimų plotą. Teismo vertinimu, nesant galiojančio susitarimo, du iš penkių bendraturčių neturi daugiau pareigų ir atsakomybės atliekant žemės sklypo tvarkymo darbus, todėl kiekvienas bendraturtis turėtų atlyginti padarytą žalą proporcingai turėtos žemės sklypo dalies solidariai su rangove ir subrangovu.

Dėl priteistino žalos dydžio

Padaryta gamtai žala apskaičiuota remiantis vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės 2019-02-06 sudarytu apžiūros aktu, 2019-02-18 vyriausiųjų specialistų atliktu tyrimu atlikus nukirstų želdinių matavimus, tyrime dalyvavo atsakovas B. M., jo sūnus liudytojas V. M. ir atsakovė A. J. K., su užfiksuotais duomenimis ir žalos, padarytos aplinkai, apskaičiavimais bendraturčiai, išskyrus A. Z. ir E. Z., buvo supažindinti 2018-03-18. Vadovaudamiesi 2014-03-12 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos V skyriaus nuostatomis, 2008-06-26 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1, 2, 5.3, 13.1, 13.2, 13.3 punktais.

2014-03-12 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos (redakcija, galiojusi nuo 2017-0101 iki 2021-11-01) 22 punkte nurodyta, kad žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krūmus, krūmokšnius, puskrūmius, lianas), žolinę augaliją, skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Medžių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi kiekvienam kelmo skersmens centimetrui. Želdinių sunaikinimas – medžių, krūmų, krūmokšnių, puskrūmių, lianų išrovimas, nupjovimas, nukirtimas ar kitoks sunaikinimas, sužalojimas, pažeidžiant gyvybines funkcijas (24 punktas). Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą aplinkai – sunaikinę arba sužaloję gamtinius kraštovaizdžio objektus, privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę (30 punktas).

2008-06-26 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių nuostatuose nurodyta, kad želdinių atkuriamosios vertės įkainiai taikomi už kiekvieną nupjauto medžio kamieno skersmens centimetrą matuojant kelmo aukštyje atsižvelgiant į nupjauto medžio grupę (nuo 5 iki 20 eurų), medžių atkuriamosios vertės įkainiai didinami atsižvelgus į augimo vietą ir neatsižvelgiant į nuosavybės formą. Jeigu medžiai augo kitose miestų ir miestelių teritorijose, įkainiai didinami du kartus (išskyrus nurodytus 5.1 ir 5.2 papunkčiuose). Blindė priskirta I grupės medžiams, karpotasis beržas, drebulė – II grupės medžiams, gluosnis, paprastoji pušys, paprastoji ieva, juodalksnis, mažalapė liepa – II grupės, paprastasis klevas – III grupės medžiams. Želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į želdinių būklę (gera, patenkinama, nepatenkinama, bloga, žuvęs želdinys), mažinami, išskyrus geros būklės želdinius ir atvejus, kai atkuriamosios vertės įkainiai taikomi apskaičiuojant fizinių ir juridinių asmenų želdynams ir želdiniams padarytą žalą, dėl kurios buvo ar nebuvo pažeistos želdinių gyvybinės funkcijos ir želdinio būklė pakito. Patenkinamos būklės želdiniams – 25 proc., nepatenkinamos būklės želdiniams – 50 proc., blogos būklės želdiniams – 75 proc., žuvusiems želdiniams – 100 proc. Želdinių būklė vertinama vizualiai, želdinius lyginant su tokios pat rūšies sveikais želdiniais. Jei vertinamo želdinio būklę vertinimo metu veikia keli veiksniai, tokiu atveju remiamasi blogiausios būklės balu pagal bet kurį iš paminėtų kriterijų. Želdinių būklė vertinama pagal genėjimo intensyvumo laipsnį, pagal defoliacijos laipsnį, pagal ligų intensyvumą, kenkėjų gausumą ir pažeidimo laipsnį, pagal žiedinio kamieno (žievės) mechaninio pažeidimo intensyvumą. Aplinkai padarytos žalos skaičiavimo lentelėje nurodyti nukirstų medžių įkainiai už kiekvieną centimetrą kelme, medžiai suskirstyti grupėmis, medžių atkuriamosios vertės įkainiai sumažinti atitinkami pagal nukirstų medžių būklės įvertinimą ir nustatyta, kad be leidimo nukirtus saugotinus medžius aplinkai padaryta 218 710,50 Eur žala.

Teismo vertinimu, ieškovas įrodė aplinkai sklypo bendraturčių, rangovo ir subrangovo padarytą žalą aplinkai ir jos dydį, nes 1 297 saugotini medžiai žemės sklype augo, dėl šių medžių sklypui buvo taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos „XXVII. Saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų paskirties žemėje“. Kad sunaikinti medžiai turėjo ir turi vertę, įrodo faktas, kad įstatymų leidėjas ėmėsi priemonių nustatyti želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, taip pat visuomeninius santykius, užtikrinančius kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos savitumą ir kokybę. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 4 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 12 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtino kriterijus, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams. Atitinkamai kriterijus nustatė 2008-07-10 Palangos miesto Taryba sprendimu Nr. T2-159 „Dėl želdinių ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių pavirtinimo“.

Be to, sunaikintų medžių vertę ir jų reikšmę aplinkai patvirtina faktas, kad dėl jų žemės tvarkymas buvo apribotas, o šalia, vizualiai sklypo viduryje, yra valstybinis miškas, žemės sklypas savo vidinėje ir rytinėje pusėje ribojasi su miškų ūkio žemės sklypais, kurių naudojimo būdas – rekreaciniai miškai. Tokiu būdu galima teigti, kad sunaikinti 1 297 saugotini medžiai kartu su rekreaciniais miškais sudarė bendrą augmenijos sistemą, kurios reikšmė, teikiama nauda ir funkcijos šiame Lietuvos Respublikos regione yra pripažintini visuotinai žinomais (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Jeigu įrodyta augusių medžių vertė, tai atitinkamai sunaikinus medžius atsirado neigiamas poveikis kraštovaizdžiui, žemės sklypo želdinių biologinei įvairovei ir jų funkcijoms, savybėms, nes želdiniai formuoja ir kuria žaliąsias erdves, užtikrina ekologinį stabilumą, formuoja estetišką aplinką, gerina oro sudėtį, teigiamai veikia mikroklimatą, mažina oro užterštumą, slopina triukšmą, apsaugo teritorijas nuo erozijos, gamtos stichijų, sugeria kenksmingas medžiagas ir į aplinką išskiria nukenksmintą orą – tai visiems žinomi faktai. Taip pat viešoje elektroninėje erdvėje yra duomenų apie tai, kad 1 kv. m medžio lapijos per vegetacijos laikotarpį (180 dienų) išskiria į atmosferą apie 2,6 kg deguonies. Žmogui, kurio svoris apie 60 kg, per metus reikia 182 kg deguonies, o tiek deguonies gali duoti fotosintezės procesas, vykstantis 10 kv. m medžio lapijos paviršiaus. Taip pat medžiai su gausia lapija daro įtaką oro drėgnumui palaikyti. Medžiai ir krūmai atlieka filtrų vaidmenį – sulaiko ore esančias dujas, aerozolius ir dulkes, apsaugo dirvą nuo erozijos, lapuočiai su tankiomis lajomis atlieka priešgaisrinę funkciją (pvz., https://www.arboristai.lt/articles/poveikis-zmogui/205-straipsniai22/1160-zeldiniai-ir-j-itaka-aplinkai, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Saugotini medžiai išpjauti plynai visame žemės sklype, tačiau vien tik du bendraturčiai negali atsakyti už visus savo pareigų nevykdžiusių bendraturčių veiksmus, dėl to atsirado žala gamtai, todėl iš atsakovų A. Z. ir B. M. priteistinos solidariai iš kitų atsakovų žalos dydis mažintinas proporcingai jų turėto žemes sklypo daliai. Atsakovui B. M. – 2,88452 ha žemės sklypo dalis, atsakovei A. Z. – 1,45926 ha žemės sklypo dalis, visas sklypas buvo 7,6413 ha ploto, dėl plyno žemės sklype buvusių saugotinų medžių kirtimo padaryta 218 710,50 Eur žala aplinkai, todėl atsakovas B. M. turėtų atlyginti 82 561,19 Eur padarytos žalos dalį, o atsakovė A. Z. – 41 767,17 Eur padarytos žalos dalį. Taigi atsakovų bendraturčių atsakomybė mažintina iki dalinės pagal valdyto žemės sklypo dalies proporcijas, tačiau atsakovai UAB „Aukščiausias taškas“ ir ūkininkas J. L. turi atlyginti visą padarytą 218 710,50 Eur žalą aplinkai solidariai su atsakovais B. M. ir A. Z. (CK 1.5 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

Iš atsakovų ieškovui priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos patyrė 68,53 Eur teismo išlaidų vykdydama teismo nurodymus pateikti papildomus įrodymus iš kompetentingų institucijų apie žemės sklypo pertvarkymus.

Atsakovas B. M. už teisinę pagalbą, atstovavimą, procentų dokumentų rengimą advokatei pagal sąskaitas sumokėjo 7 574,60 Eur.

Atsakovė A. Z. už teisinę pagalbą, atstovavimą, procentų dokumentų rengimą advokatui pagal sąskaitas sumokėjo 3 650 Eur.

Atsakovas J. L. už teisinę pagalbą, atstovavimą, procentų dokumentų rengimą advokatui pagal sąskaitas sumokėjo 500 Eur.

Ieškinys iš esmės yra patenkintas, todėl atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteisiamos 68,53 Eur teismo išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Taip pat atlygintos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 2 615 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, ir 97,76 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso – 2 712,76 Eur, iš visų atsakovų lygiomis dalims (CPK 79 straipsnis 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259–260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. Z., B. M., J. L. ir UAB „Aukščiausias taškas“ 218 710,50 Eur (dviejų šimtų aštuoniolikos tūkstančių septynių šimtų dešimties eurų penkiasdešimties centų) augmenijai padarytos žalos atlyginimą valstybei, priteistą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank, AB, nurodant mokėjimo paskirtį – žala.

Iš atsakovės A. Z. solidariai priteistos žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 41 767,17 Eur (keturiasdešimt vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimti septynių eurų septyniolikos centų).

Iš atsakovo B. M. solidariai priteistos žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 82 561,19 Eur (aštuoniasdešimties dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt vieno euro devyniolikos centų).

Priteisti solidariai iš atsakovų J. L. ir UAB „Aukščiausias taškas“ 5 proc. metines palūkanas už priteistą 218 710,50 Eur (dviejų šimtų aštuoniolikos tūkstančių septynių šimtų dešimties eurų penkiasdešimties centų) sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2022-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo valstybei, priteistą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank, AB.

Priteisti iš atsakovės A. Z. 5 proc. metines palūkanas už priteistą 41 767,17 Eur (keturiasdešimt vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimti septynių eurų septyniolikos centų) sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2022-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo valstybei, priteistą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank, AB.

Priteisti iš atsakovo B. M. 5 proc. metines palūkanas už priteistą 82 561,19 Eur (aštuoniasdešimties dviejų tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt vieno euro devyniolikos centų) sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2022-09-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo valstybei, priteistą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank, AB.

Priteisti iš atsakovų A. Z., B. M., J. L. ir UAB „Aukščiausias taškas“ po 17,13 Eur (septyniolika eurų trylika centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank, AB.

Priteisti iš atsakovų A. Z., B. M., J. L. ir UAB „Aukščiausias taškas“ po 678,19 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus devyniolika centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.