Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pagal atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei K. B. dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, pagal trečiojo asmens V. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo pilnametei priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y. esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).Taip pat kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visų pirma teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, t. y. ieškovės vertinimu, jog iš esmės pasikeitė vaikų poreikiai, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009‑11-18 sprendimu, pakeistu 2010‑08‑26 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi priteistas išlaikymo dydis neatitinka vaikų poreikių. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės pareikštu ieškiniu pateikė priešieškinį, kuriuo prašė išlaikymo dydį ne padidinti, o sumažinti, argumentuodamas tuo, jog pasikeitė jo šeimyninė padėtis bei ženkliai sumažėjo jo pajamos, todėl jis nebeturi galimybių teikti teismo nustatytą išlaikymo dydį.Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas šiuo metu nebedirba, nuo 2017 m. balandžio 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimu nuo 2017 m. balandžio 1 d. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė 409,57 Eur pensija per mėnesį. Taip pat atsakovas turi kreditinių įsiskolinimų (pagal 2012-04-26 kredito sutartį atsakovui ir E. B. (atsakovo motinai) suteiktas 43 443,00 Eur kreditas, kurio grąžinimo terminas 2038-04-30). Atsakovas yra sudaręs santuoką, jo sutuoktinės J. B. vardu registruotas automobilis, įsigytas 2017-01-27 už 6 700,00 Eur. Atsakovas, deklaruodamas turtą ir pajamas už 2016 m., nurodė, turintis ir piniginių lėšų – 2 862,00 Eur (metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2016 m.).Apeliaciniu skundu nurodoma, jog 2010 metais dukrai V. buvo 12 metų, jai buvo priteista išlaikymo suma, o šiuo metu sūnui M. taip pat yra 12 metų. Darė išvadą, kad sūnaus M. išlaikymui jau buvo priteista tinkama išlaikymo suma, kurią iki šiol apeliantas ir moką. Pažymėtina, jog nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog 2010 metais nustatytas ir 12 metų dukrai priteistas išlaidymo dydis savaime atitinka 12 metų sūnaus poreikius. Pažymėtina, jog kiekvieno vaiko poreikiai yra nustatytini individualiai, atsižvelgiant į aplinkybių visumą. Individualizuojant šalių sūnaus M. poreikius, būtina atsižvelgti į ieškovės nurodomus sūnaus poreikius. Ieškovė ieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo nurodė, kad pasikeitė (padidėjo) šalių sūnaus M. poreikiai maistui, rūbams, avalynei, higienos bei mokyklinėms priemonėms įsigyti, užklasinei veiklai bei laisvalaikiui, o tai sudaro papildomas išlaidas jo išlaikymui, priežiūrai. Taip pat pažymėjo, jog sūnus M. lanko mokyklą, futbolo treniruotes, papildomus kalbos kursus UAB „Amber Language centre“. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog papildomų užsiėmimų lankymas yra susijęs su papildomomis išlaidomis, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką laiko, jog šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas neteisingai paskaičiavo vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kadangi apelianto šeimoje gyvena žmonos J. B. dukra M. M., kuriai yra 15 metų. Apelianto teigimu, dukros išlaikymo našta tenka tik J. B., nes jos buvęs sutuoktinis vaiko išlaikymui pinigų nemoka, nors išlaikymas yra priteistas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atitinkamai nepilnamečiai vaikai turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą daroma išvada, jog apeliantas turi pareigą visų pirmą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o sutuoktinės vaiko išlaikymas yra M. M. tėvų pareiga, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentas, jog teismas skaičiuodamas vienam šeimos nariui tenkančias pajamas turėjo įtraukti ir J. B. dukrą M. M. laikytinas nepagrįstu. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog priteisus išlaikymą M. M. išlaikymui iš jos tėvo, apeliantas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jos tėvas šios savo pareigos nevykdo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog į bylą nepateikti įrodymai, kad apelianto žmona J. B. kreipėsi į antstolį, jog priteistas išlaikymas būtų išieškotas priverstine tvarka. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.Taip pat nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, jog teismas vertindamas vienam šeimos nariui tenkančias sumas įvertino apeliantės sutuoktinės pajamas, tačiau nevertino ieškovės šeimoje gyvenančio kito vyro pajamas, todėl teismas neteisingai apskaičiavo vienam šeimos nariui tenkančių pajamų dalį. Pažymėtina, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 punktai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė K.B. būtų sudariusi santuoką, deklaravusi partnerystę arba gyvenimą kartu su kitu vyru, priešingai nei apeliantas V. B., kuris yra susituokęs su J. B. Šios aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas vienam šeimos nariui tenkančias sumas neturėjo teisinio pagrindo įtraukti su ieškove K. B. galbūt gyvenančio vyro gaunamas pajamas, todėl šis apelianto argumentas laikytinas nepagrįstu. Be kitą ko, apeliaciniu skundu nurodoma, jog atsižvelgiant į šalių turtinės padėties skirtumus, ieškovės indėlis turi būti ne minimaliai didesnis – 15,00 Eur per mėnesį, o ženkliai didesnis. Tačiau teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pažymėtina, jog tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovas dirbo FNTT, jo gaunamos pajamos iki tarnybos nutraukimo sudarė 1 549,04 Eur (neatskaičius mokesčių). Nuo 2017 m. balandžio 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimu nuo 2017 m. balandžio 1 d. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė 409,57 Eur pensija per mėnesį. Pažymėtina, jog atsakovas iš darbo išėjo savo noru, byloje nebuvo pateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovas tarnybą nutraukė dėl kokių nors objektyvių priežasčių (sveikatos pablogėjimo, nedarbingumo ir pan.), todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog atsakovo pajamų sumažėjimą lėmė paties spendimas nutraukti tarnybą ir tokiu būdu sumažinti šeimos pajamas, todėl atsakovo pajamų sumažėjimas negali būti pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį, kadangi atsakovas savo veiksmais prisidėjo prie turtinės padėties pablogėjimo.Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog išėjimas iš darbo buvo susijęs su poreikiu auginti mažametį sūnų B., kadangi siekdamas, kad nenukentėtų apelianto išlaikytinių interesai, jis pasirinko baigti tarnybą ir gauti pensiją, o ne prašyti darbdavio suteikti atostogas vaikui prižiūrėti, laikytinos nepagrįstomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, būdamas sveikas ir darbingas, sulaukęs 43 metų amžiaus, turėdamas du nepilnamečius išlaikytinius vaikus ir vieną pilnametį vaiką, besimokantį vidurinėje mokykloje bei priimdamas sprendimą dėl tarnybos nutraukimo, turėjo įvertinti savo finansines galimybes, tame tarpe ir galimybę mokėti nepilnamečiams vaikams būtinų poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą. Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, bei apelianto nurodomus argumentus, jog jis iš darbo išėjo siekdamas, kad nenukentėtų apelianto išlaikytinių interesai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tokie apelianto veiksmai nesuderinami su sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartais. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog apeliantas būdamas darbingas, turėdamas paklausią profesiją (teisininko), turi ir gali imtis papildomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį ir daugiau prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog apelianto argumentai, kad ieškovė turi prisidėti prie išlaikymo ženkliai didesne dalimi laikytini nepagrįstais.Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovė nepateikė jokių medicininių dokumentų, kad sąkandžio koregavimas būtinas dėl kokių nors sveikatos sutrikimų bei tai, jog sąkandžio koregavimas yra vien estetinė procedūra. Visų pirma, pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Pažymėtina, jog ieškovė kartu su ieškiniu į bylą pateikė 2017‑01‑03 UAB „Demivitus“ pažymą pasirašytą gydytojos-ortodontės R. S., kurioje nurodyta, jog V. B. reikalingas gydymas breketų sistema, sąkandžio koregavimui. Ši profesionalaus gydytojo pateikta pažyma paneigia apelianto argumentus, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad sąkandžio koregavimas yra būtinas. Be to, analizuodamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 17 „Dėl ortodontinio aparato ir breketų sistemos bazinių kainų bei ligų ir ortodontinių anomalijų, kurioms gydyti naudojami kompensuojamieji ortodontiniai aparatai ir breketų sistemos, sąrašų patvirtinimo" (toliau – įsakymas) nuostatas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog neteisingo sąkandžio gydymas iš teritorinių ligonių kasų biudžeto apmokamas asmenims iki 16 metų amžiaus (įsakymo 1.2.3 punktas). Visos šios aplinkybės, bei teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog apelianto argumentai, kad į bylą nepateikta jokių medicininių dokumentų ir tai yra vien estetinė procedūra laikytini nepagrįstais.Taip pat apeliantas nesutikdamas dėl 61,60 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodė, jog kol nepakeistas teismo sprendimas, apeliantas turi mokėti anksčiau priteistą sumą. Pažymėtina, jog modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento kasacinis teismas nurodė, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-529/2014). Taigi, įvertinus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą, t. y. skirtumą tarp sumos, kurią apeliantas mokėjo per mėnesį bei priteistos padidintos išlaikymo sumos. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Apelianto teigimu, ieškinį ieškovė parengė pati, jį pati pasirašė bei pateikė teismui. Šią išvadą grindžia tuo, jog ieškinio prieduose nėra susitarimo su atstove. Mano, jog atstovė buvo pasamdyta vėliau, todėl bylinėjimosi išlaidos už ieškinį neturėtų būti priteistos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017-04-12 buvo pateikta ieškovės atstovavimo sutartis. 2017-09-08 pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 17/04/12-1 bei 2017-09-11 pinigų priėmimo kvitą Nr. 000389. Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovei atstovavo bei procesinius dokumentus parengė ieškovės atstovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomi argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįsti prielaidomis, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie argumentai nepagrįsti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atstovė advokatė V. S. atstovavo ne tik ieškovę, tačiau atstovavo ir trečiąjį asmenį V. B. Tai, kad ieškovė sumokėjo bylinėjimosi išlaidas už savo dukrą V. B., nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas šių išlaidų neturėjo priteisti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto apeliacinio skundo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.