- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-2760-567/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01158-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- A. M., M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „ARN group“, Bigbank AS filialas, UAB „IPF Digital Lietuva“, AB „BnP finance“, E. L., A. L., S. Z., UAB „4finance“, UAB „Nordecum“, Lindorff Oy filialas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. M. ir M. M. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: UAB „ARN group“, Bigbank AS filialas, UAB „IPF Digital Lietuva“, AB „BnP finance“, E. L., A. L., S. Z., UAB „4finance“, UAB „Nordecum“, Lindorff Oy filialas, antstoliai D. K., G. B., A. N., D. S., I. K., A. B.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. M. ir M. M. prašė iškelti jiems bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjų pradelsti įsipareigojimai sudaro 163357,85 Eur sumą. Pareiškėjas 2015-2016 m. iš 10 kreditorių pasiskolino bendrą 132213,72 Eur sumą, iš kurios didžioji dalis buvo perskolinta pareiškėjui priklausančiai, Rusijos Federacijoje įregistruotai, įmonei (duomenys neskelbtini). Likusios paskolintos lėšos buvo panaudotos R. B. suteiktai paskolai refinansuoti (36318,35 Eur) bei perskolintos pareiškėjui priklausančiai įmonei (duomenys neskelbtini) (3000 Eur). Lėšos Rusijos Federacijoje esančiai įmonei buvo skolintos, siekiant pagerinti įmonės finansinę padėtį, kuri pablogėjo dėl nuo 2014 m. IV ketvirčio Europos Sąjungos taikomo embargo. Nepaisant paskolintų lėšų, įmonės turtinė padėtis nepagerėjo, o 2015 m. spalio mėn. įmonė bankrutavo. (duomenys neskelbtini) bankroto byla iškelta 2016 m. rugsėjo mėn. Pareiškėjai turi du nepilnamečius vaikus (gim. 2007 m. ir 2009 m.). Pareiškėjas nedirba, tačiau planuoja įsidarbinti. Pareiškėja dirba geležinkelio politikos ir tarptautinių ryšių technike, gauna 1300 Eur/mėn. atlyginimą. Pareiškėjui priklauso (duomenys neskelbtini) akcijos, kurių nominali vertė 5792 Eur, tačiau realiai įmonės jokios veiklos nevykdo ir yra nemokios. Pareiškėjams priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu (įkeistas Bigbank AS filialui), kuris 2017 m. balandžio mėn. buvo parduotas iš varžytynių už 109156 Eur. Dėl turto pardavimo iš varžytynių vyksta ginčas, kadangi reali turto vertė yra apie 200000 Eur. Pareiškėjai kito vertingo turto neturi, šiuo metu gyvena nuomojame bute, gaunamos pajamos yra nepakankamos skoloms dengti, iš pareiškėjos atlyginimo vykdomas priverstinis išieškojimas, lėšų nepakanka pragyvenimui, todėl pareiškėjai yra nemokūs, o vienintelė galimybė mokumui atstatyti yra bankroto bylos iškėlimas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d., 5, 6 str.).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Bigbank AS filialas prašė atsisakyti kelti pareiškėjams bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjai dvejus metus vilkina jiems priklausančio ir bankui įkeisto nekilnojamojo turto pardavimą. Pareiškėjų manymu, jų turto vertė yra apie 200000 Eur, skolos – apie 160000 Eur, todėl pareiškėjai nelaikytini nemokiais. Pareiškėjai iš viso pareiškime nenurodė, kad jiems priklauso nekilnojamas turtas, kuris parduodamas iš varžytynių, t. y. elgiasi nesąžiningai, vengdami atskleisti visą informaciją. Pareiškėjas, perskolindamas gautas lėšas savo įmonei ir nepaisydamas kitų kreditorių interesų, elgėsi nesąžiningai. Pareiškėjas, būdamas skolingas Bigbank AS filialui, eilinių įmokų bankui nemokėjo, o tuo metu iš kitų kreditorių gautas lėšas skolino savo įmonėms. Pareiškėjas jau daugiau kaip metus nedirba, nors turi didelę patirtį, nebando atkurti mokumo ir atsiskaityti su kreditoriais. Pardavus pareiškėjams priklausantį turtą, liks tik nedidelis įsiskolinimas bankui. Pareiškėjas nėra sąžiningas ir nemokumas buvo sukeltas jo paties neatsakingais veiksmais.
3. Suinteresuotas asmuo E. L. prašė atsisakyti kelti pareiškėjams bankroto bylą. Nurodė, kad paskolino pareiškėjui M. M. 25360,87 Eur pagal neprotestuotiną vekselį, kurio mokėjimo data 2015 birželio 1 d. Vekselis nebuvo apmokėtas, todėl 2015 m. rugpjūčio 13 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas, kuris 2015 m. rugpjūčio 20 d. buvo perduotas vykdyti antstoliui. Pareiškėjas šias lėšas paskolino savo valdomai įmonei (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 21 d., t. y. po vykdomosios bylos vykdymo pradžios. Tokiu būdu pareiškėjas buvo nesąžiningas. Pareiškėjas jau dvejus metus nedirba, nevykdo antstolių nurodymų, didina savo nemokumą, todėl bankroto bylos iškėlimas nepadės atkurti jo mokumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjams A. M. ir M. M. bankroto bylą.
4.1. Teismas nustatė, kad pareiškėjas M. M. nedirba, pareiškėja A. M. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba, bet planuoja įsidarbinti toje pačioje įmonėje. Pareiškėjai transporto priemonių neturi. Pareiškėjai turi žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įkeistas kreditoriui Bigbank AS filialui, siekiant užtikrinti kredito grąžinimą pagal 2015 m. vasario 3 d. kredito sutartį. Turtas 2017 m. balandžio 19 d. buvo parduotas iš varžytynių už 109156 Eur, bet pareiškėjai apskundė varžytynes, skundas neišnagrinėtas. Pareiškėjams nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), registruotos Rusijos Federacijoje, vieninteliu steigėju. Šiai įmonei 2015 m. spalio 26 d. pradėta bankroto procedūra. M. M. yra (duomenys neskelbtini) vieninteliu akcininku. Šiai įmonei 2016 m. rugsėjo 12 d. iškelta bankroto byla. Pareiškėjui priklauso (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcijos, kurių nominali vertė 5792 Eur. Pareiškėjai skolingi solidariai Bigbank AS filialui, o M. M. – dar ir UAB „ARN Group“, SIA „B2Kapital“, AB „BnP Finance“, E. L., A. L., S. Z., UAB „4finance“, UAB „Nordecum“, Lindorff Oy. Pareiškėjų pradelstų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, pareiškimo pateikimo teismui dienai suma buvo didesnė nei 25 MMA. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai yra nemokūs ir negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų (FABĮ 2 str. 2 d.).
4.2. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas M. M. ir UAB „IPF Digital Lietuva“ 2015 m. sausio 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjas gavo 1986,47 Eur kreditą, kurio negrąžintas likutis 2017 m. rugsėjo 20 d. reikalavimo teisės perėmėjui SIA „B2Kapital“ sudarė 2077,90 Eur. M. M. 2015 m. sausio 14 d. paskolos sutarties pagrindu aukščiau nurodytą pasiskolintą sumą perskolino savo įmonei (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai M. M. ir A. M. 2015 m. vasario 3 d. sudarė kredito sutartį su Bigbank AS filialu, pagal kurią pareiškėjams buvo suteiktas 100000 Eur kreditas iki 2030 m. kovo 1 d. 36318,35 Eur gauto kredito buvo išmokėta R. B. galutiniam atsiskaitymui pagal paskolos sutartį už M. M., kita kredito dalis – 62681,65 Eur išmokėta M. M., kuris 2015 m. vasario 9 d. paskolos sutarties pagrindu šią sumą perskolino (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjų kreditorinis įsiskolinimas Bigbank AS filialui yra 124034,27 Eur. Pareiškėjas ir UAB „Nordecum“ 2015 m. gegužės 5 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pareiškėjas gavo 500 Eur kreditą, kuris kreditoriui turėjo būti grąžintas iki 2015 m. rugsėjo 5 d., sumokant 108 Eur palūkanų. Šiuo metu pareiškėjo įsiskolinimas kreditoriui UAB „Nordecum“ sudaro 512,04 Eur. M. M. ir AB „BnP Finance“ 2015 m. gegužės 19 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pareiškėjas gavo 800 Eur kreditą, kuris kreditoriui turėjo būti grąžintas iki 2017 m. gegužės 19 d., sumokant 604 Eur palūkanų. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 25 d. paskolos sutarties pagrindu gautą kreditą perskolino (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjo įsiskolinimas kreditoriui AB „BnP Finance“ sudaro 1576,40 Eur. M. M. ir UAB „4finance“ 2015 m. gegužės 20 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pareiškėjas gavo 750 Eur kreditą, kuris kreditoriui turėjo būti grąžintas iki 2017 m. liepos 20 d., sumokant 417,40 Eur palūkanų. Šiuo metu, įvykus išieškotojo teisių perėmimui, pareiškėjo įsiskolinimas naujam kreditoriui UAB „Finansų administravimas“ sudaro 1167,40 Eur. M. M. ir UAB „ARN group“ 2015 m. birželio 19 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią pareiškėjas gavo 250 Eur kreditą, kuris kreditoriui turėjo būti grąžintas iki 2015 m. rugpjūčio 14 d., sumokant 41 Eur kredito kainą. Pareiškėjas 2015 m. birželio 22 d. paskolos sutarties pagrindu gautą kreditą perskolino (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjo įsiskolinimas UAB „ARN group“ sudaro 319,26 Eur. Pagal paprastą neprotestuotiną vekselį, kurio mokėjimo data buvo 2015 m. birželio 1 d., M. M. gavo iš E. L. 25360,87 Eur sumą. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 21 d. paskolos sutarties pagrindu gautą kreditą perskolino (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjo įsiskolinimas E. L. yra 25477,25 Eur. Pagal 2015 m. gruodžio 21 d. paprastą neprotestuotiną vekselį pareiškėjo M. M. įsiskolinimas S. Z. yra 1144 Eur. Pagal 2016 m. sausio 28 d. paprastą neprotestuotiną vekselį pareiškėjo įsiskolinimas A. L. yra 2000 Eur.
4.3. Teismas nurodė, kad pareiškėjo sudaryti sandoriai nebuvo būtini ir pareiškėjas jų sudarymo metu turėjo suvokti, jog jų vykdyti negalės. Pareiškėjas, elgdamasis itin neatidžiai ir itin nerūpestingai, būdamas nesąžiningas, sudarydamas tokį kiekį skolinimosi sandorių, kryptingai ir sąmoningai sunkino savo finansinę padėtį, kad galėtų gauti daugiau pinigų, ir mažino savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, todėl tarp jo itin neatidžių ir nesąžiningų veiksmų yra tiesioginis ryšys su kilusiomis finansinėmis pasekmėmis – nemokumu. Praktiškai visi M. M. skoliniai įsipareigojimai atsirado jam pasiskolinus lėšas iš kreditorių, šias lėšas perskolinus savo įmonei (duomenys neskelbtini), kurios vieninteliu steigėju ir akcininku yra M. M., ir kuri jau nuo 2014 m. IV ketvirčio dėl Europos Sąjungos taikomo embargo buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais. M. M. iš kreditoriaus UAB „IPF Digital Lietuva“ 2015 m. sausio 11 d. gautus pinigus perskolino savo įmonei (duomenys neskelbtini). Nors sutarties sąlygų su kreditoriumi UAB „IPF Digital Lietuva“ nevykdė, 2015 m. vasario 3 d. sudarė kredito sutartį su Bigbank AS filialu, gautus pinigus taip pat perskolino (duomenys neskelbtini). M. M. BIGBANK AS sumokėjo tik pirmas dvi įmokas, daugiau įmokų nemokėjo, sutarties sąlygų nevykdė, nors skolinosi pinigų iš kitų kreditorių, gautus pinigus vėl perskolindavo savo įmonei, o naujus prisiimtus įsipareigojimus naujiems kreditoriams taip pat nevykdė. Pareiškėjas, būdamas skolingas E. L. 25360,87 Eur pagal vekselį, kurio mokėjimo data buvo 2015 m. birželio 1 d., ir kurio pagrindu notarų biuras 2015 m. rugpjūčio 13 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš M. M. E. L., pinigus kreditoriui negrąžino, o 2015 m. rugsėjo 21 d. paskolos sutarties pagrindu 1911000 RUB paskolino (duomenys neskelbtini), nors jau 2015 m. spalio 26 d. pareiškėjo iniciatyva (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. Teismas sprendė, kad pareiškėjas sudarinėjo nebūtinus sandorius, žinodamas, kad jau turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, neturėdamas galimybių padengti jau turimus įsiskolinimus pagal paskolos sutartis, prisiimdavo naujus finansinius įsipareigojimus ir gautus pinigus pervesdavo savo įmonei. Teismas tokį pareiškėjo elgesį pripažino nesąžiningu ir neatidžiu.
4.4. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai A. M., teismas atkreipė dėmesį, kad ji turi tik vieną kreditorių, t. y. kartu su sutuoktiniu M. M. solidariai yra skolingi Bigbank AS filialui 124034,27 Eur. Šios paskolos grąžinimas yra užtikrintas įkeitimu – pareiškėjams priklausančiu žemės sklypu ir gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio vertė pareiškėjų nuomone yra apie 200000 Eur. Nors minėtas turtas iš varžytynių parduotas už 109000 Eur, pareiškėjų skundas dėl varžytynių teisėtumo yra nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Net, jeigu skundas bus atmestas, kreditoriui Bigbank AS filialui bus grąžinta 109000 Eur ir pareiškėjų solidari skola liks tik 15000 Eur. Pareiškėjai turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškimo pateikimo teismui momentu A. M. dirbo (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis sudarė apie 1592 Eur (atskaičius mokesčius). Pareiškėja dėl įmonėje vykdomos reorganizacijos nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. nedirba, bet planuoja vėl įsidarbinti toje pačioje įmonėje. Teismas padarė išvadą, pareiškėja turės galimybę grąžinti solidarų įsiskolinimą kreditoriui, todėl negali būti laikoma nemokia (FABĮ 2 str. 2 d., 5 str., 6 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėjai A. M. ir M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
5.1. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino pareiškėją nesąžiningu dėl to, jog pareiškėjas skolintas lėšas perskolino savo bendrovei, tokiu būdu sukeldamas savo nemokumą. Pareiškėjas visas pasiskolintas ir uždirbtas lėšas perskolino savo bendrovei (duomenys neskelbtini), siekdamas jas vėliau susigrąžinti ir atsiskaityti su savo kreditoriais. Lėšas paskolino, atsižvelgdamas į numatomą grąžą bei verslo potencialą Rusijos Federacijoje, todėl tikėjosi skolas savo kreditoriams grąžinti.
5.2. Apeliantų nemokumą iš esmės sukėlė įsiskolinimas kreditoriams E. L. ir Bigbank AS filialui. Likę pareiškėjo sudaryti sandoriai laikytini menkaverčiais, nes beveik visi neviršija 1000 Eur bei neturėjo įtakos pareiškėjų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą.
5.3. Teismas neteisingai aiškino ir taikė FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatą, kuri nustato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, paaiškėjus, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. CK 6.67 str. nustatyta nesąžiningumo prezumpcija, t. y. atvejai kai asmens nesąžiningumo nereikia įrodinėti, tačiau visais kitais atvejais civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Tai reiškia, kad sąžiningumo prezumpciją reikia paneigti byloje turimais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju apeliantų sąžiningumo prezumpcija nėra paneigta.
5.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja A. M. negali būti laikoma nemokia, nes ji kartu su sutuoktiniu M. M. solidariai yra skolingi Bigbank AS filialui 124034,27 Eur, o pastarajam kreditoriui pardavus įkeistą namą ir žemės sklypą jų skola liks tik 15000 Eur. Neaišku, kokiu pagrindu ir kuo remiantis teismas sprendė, kad likusios prievolės yra asmeninės pareiškėjo M. M. prievolės. Sutuoktinių turtas ir prievolės nėra atidalintos, o remiantis FABĮ 2 str. 2 d., net ir 15000 Eur skolos pakanka bankroto bylai iškelti, nes ši suma viršija 25 MMA.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėjai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacijos objektą sudaro Švenčionių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirąjį skundą apeliantai iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme ir nepagrįstai vertino, jog pareiškėja turi galimybes padengti sutuoktinių įsiskolinimą.
8. Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.).
9. Nagrinėjamu atveju reikalavimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareikštas dėl dviejų asmenų, kurie yra sutuoktiniai. Tai lemia, kad teismas turi vertinti abiejų asmenų padėtį atskirai, jų veiksmus susidarant nemokumui ir jo priežastis, ar jie atitinka FABĮ nustatytas sąlygas iškelti bankroto bylą ir ar nesudaro FABĮ nustatyto bent vieno iš teisinių pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pareiškėjo nesąžiningumo.
10. Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 str. 8 d. 2 p., praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).
12. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2017 m. rugsėjo 6 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas kreditorių atžvilgiu, yra nuo 2014 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti, vertinant asmens sąžiningumą, sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėją pripažino nesąžiningu dėl jo 2015-2016 m. sudarytų sandorių, kurie, pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo nebūtini ir lėmė pareiškėjo nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo veiksmus sąžiningumo aspektu vertino už laikotarpį, atitinkantį kasacinio teismo išaiškinimus dėl FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. normos taikymo.
13. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatyto aktualaus termino, per kurį vertintinas bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sąžiningumas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo praktikos, toliau būtina patikrinti ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiškėją nesąžiningu.
14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl nesąžiningumo, susijusio su pareiškėjo sudarytomis paskolos sutartimis ir jų pagrindu gautų lėšų perskolinimu pareiškėjui priklausančiai bendrovei. Apelianto teigimu, perskolindamas lėšas savo bendrovei (duomenys neskelbtini), jis pagrįstai tikėjosi atitinkamos jų grąžos, atsižvelgiant į verslo potencialą Rusijos Federacijoje. Kitaip tariant, pareiškėjas paskolintas lėšas perskolindavo gautas savo bendrovei, tikėdamasis, kad bendrovei grąžinus skolas, jis galės atsiskaityti su savo kreditoriais.
15. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
16. Pagal FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį bankroto byla asmeniui gali būti keliama ne tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose, yra pažymėjęs, kad fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).
17. Vertinant apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl pareiškėjo nesąžiningumo, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad lėšų perskolinimas jo bendrovei, esančiai Rusijos Federacijoje, buvo būtinas (CPK 178 str.). Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jo bendrovė nuo įsteigimo (2011 m.) veikė pelningai bei galėjo grąžinti pareiškėjui jo suteiktas paskolas. Priešingai, iš pirmosios instancijos teismo konstatuotų ir apelianto neginčijamų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjui priklausanti įmonė (duomenys neskelbtini) jau nuo 2014 m. IV ketvirčio (spalio-gruodžio mėn.) dėl Europos Sąjungos taikomo embargo buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais. Nepaisant to, pareiškėjas 2015-2016 m. sudarė iš viso 9 sandorius, kurių pagrindu pasiskolino bendrą 132647,34 Eur sumą, iš kurios didžiąją dalį – 91078,99 Eur – perskolino savo įmonei (duomenys neskelbtini)“, 36318,35 Eur grąžino R. B., kaip galutinį atsiskaitymą pagal paskolos sutartį, 3000 Eur panaudojo kitos pareiškėjui priklausančios įmonės (duomenys neskelbtini) veikloje (1 t., b. l. 19-111, 121-123, 145-147, 392). Pareiškėjas nei vienos paskolos savo kreditoriams negrąžino bei šiuo metu jiems yra skolingas ne mažesnę nei 163357,85 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiausias pareiškėjo kreditorius yra Bigbank AS filialas, kuriam pareiškėjas skolingas pagal 2015 m. vasario 3 d. sudarytą kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjui iki 2030 m. kovo 1 d. suteiktas 100000 Eur kreditas. Pareiškėjas didžiausiam kreditoriui sumokėjo tik dvi įmokas ir nuo 2015 m. gegužės mėn. nebevykdė mokėjimų pagal kredito sutartį, nors ir toliau prisiimdavo naujus finansinius įsipareigojimus (pvz., 2015 m. gegužės 5 d. pasiskolino 500 Eur iš UAB „Nordecum“, 2015 m. gegužės 19 d. – 800 Eur iš AB „BnP Finance“, 2015 m. gegužės 20 d. – 750 Eur iš UAB „4finance“, 2015 m. birželio 19 d. – 250 Eur iš UAB „ARN grupė“). Paskutinį kartą pareiškėjas perskolino iš kreditoriaus E. L. vekselio pagrindu gautą 25360,87 Eur sumą savo įmonei (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 21 d., nors vekselio apmokėjimo terminas baigėsi dar 2015 m. birželio 1 d., o 2015 m. rugpjūčio 13 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo (1 t., b. l. 117-118; 2 t., b. l. 69-72). Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo pareiškėjo suteiktos paskolos savo įmonei, 2015 m. spalio 26 d. pareiškėjo iniciatyva (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, o įmonės bankroto administratorius 2017 m. spalio 26 d. patvirtino, kad įmonės įsiskolinimas pareiškėjui pagal suteiktas paskolas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. sudaro 93135,35 Eur (1 t., 38-45; 2 t., b. l. 91-92). Taigi akivaizdu, kad pareiškėjo nemokumą lėmė iš esmės neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai didžiausiems kreditoriams Bigbank AS filialui ir E. L., kadangi pareiškėjas didžiausią dalį pasiskolintų piniginių lėšų panaudojo ne būtiniesiems poreikiams tenkinti, įsiskolinimams ankstesniems kreditoriams sumažinti ar įsigyti likvidaus turto, o perskolino savo įmonei (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad įmonė jau nuo 2014 m. pabaigos buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais ir netrukus po pareiškėjo perskolintų lėšų bankrutavo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nuo 2004 m. iki šiol buvo/yra mažiausiai 5 įmonių vadovu ir vieninteliu akcininku (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109-115; CPK 179 str. 3 d.). Taigi, pareiškėjas neabejotinai turi vadovavimo įmonėms patirties, todėl turėjo suprasti, kad nemokumą sukėlęs neapdairus ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstas lėšų skolinimas savo įmonei, kuri netrukus po didelių sumų gavimo bankrutavo, yra nesąžiningas jo kreditorių atžvilgiu ir gali užkirsti kelią pareiškėjui bankrutuoti. Pareiškėjas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad lėšų perskolinimas jo bendrovei buvo būtinas bei nepagrindė atskirojo skundo argumento, kad bendrovė buvo pajėgi grąžinti pareiškėjui jo paskolintas lėšas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjui iškelti bankroto bylą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, kadangi būtent pareiškėjo nesąžiningas elgesys, perskolinant paskolintas lėšas savo įmonei, nesant tam objektyvių ir įrodymais pagrįstų aplinkybių, lėmė jo nemokumą.
18. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad apelianto nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas, būdamas sveikas ir jauno amžiaus, turėdamas inžinieriaus išsilavinimą ir savo dispozicijoje dvi tebeveikiančias bendroves bei vadovavimo bendrovėms patirties, ilgą laiką nedirba, o pareiškėjų 4 asmenų šeima gyvena vien tik iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio. Nors pareiškėjas 2017 m. spalio 2 d. teismo posėdyje nurodė, kad planuoja vykdyti individualią veiklą ar įsidarbinti įmonėje (garso įrašas nuo 17.20 min), tačiau pareiškėjas iki šiol nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sąžiningas pastangas pradėti dirbti ir gauti kuo didesnes pajamas (CPK 178 str.). Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas yra pasyvus ir nesiima jokių priemonių savo mokumui pagerinti, nors turi galimybių padėtį pagerinti, tačiau nepateisinamai jomis nepasinaudoja. Toks pareiškėjo neveikimas, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, nes apriboja jų teisėtus interesus gauti kuo didesnį savo finansinių reikalavimų patenkinimą.
Dėl pareiškėjos mokumo.
19. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylą pareiškėjai iš esmės atsisakė iškelti dėl jos mokumo (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos ir jos sutuoktinio jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertę (žemės sklypą; žemės sklypą su gyvenamuoju namu), sprendė, jog pasibaigus ginčui dėl turto (žemės sklypo su gyvenamuoju namu) realizavimo kainos, gautų lėšų pakaks įvykdyti didžiąją dalį (likutis 15000 Eur) solidaraus įsiskolinimo hipotekos kreditoriui Bigbank AS filialui. Apeliantė su tuo nesutinka, teigdama, kad jos nemokumo būklė atitinka FABĮ 2 str. 2 d. nustatytąją, nes skolos likutis solidariam sutuoktinių kreditoriui bet kokiu atveju viršys 25 MMA. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos nepagrįstai sprendė, kad kitos pareiškėjų skolos yra pareiškėjo asmeninės, kadangi apeliantų turtas ir prievolės nėra atidalintos.
20. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Įstatymu įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sąlyga apima dvi puses: 1) fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, 2) įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negali įvykdyti, apimtis turi viršyti 25 MMA. Fizinio asmens turto sąrašas ir jo vertė, taip pat kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai turi būti pateikiami kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 4 str. 4 d. 3, 5 p.). Taigi, įstatyminis reglamentavimas lemia tai, kad tam, jog būtų galima padaryti išvadą, kad asmuo yra nemokus, turi būti nustatyta bankrutuoti siekiančio fizinio asmens pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis.
21. Kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2013). Bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 str. 1 d. 5 p., priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi, paskolos sutartis gali būti priskirta prie nurodytų bendrųjų sutuoktinių prievolių, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad pareiškėjos pradelstas įsipareigojimas (124034,27 Eur) yra vieninteliam ir didžiausiam pareiškėjų kreditoriui Bigbank AS filialui, kuriam sutuoktiniai yra skolingi solidariai. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai dėl vienintelio pareiškėjų solidaraus kreditoriaus nepritaria. Pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra bendri. Pareiškėja 2017 m. spalio 2 d. pirmosios instancijos posėdyje taip pat patvirtino, kad žinojo apie visas pareiškėjo pasiskolintas ir perskolintas lėšas pareiškėjo bendrovės apyvartinėms lėšoms papildyti (garso įrašas nuo 26.35 min.). Pareiškėjai santuoką sudarė 2006 m. spalio 7 d. (1 t., b. l. 436), tuo tarpu pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įsteigė 2011 m., t. y. santuokos metu, todėl pareiškėjo 2015-2016 prisiimtos prievolės, pagal kurias pareiškėjas pasiskolino lėšas iš kreditorių ir perskolino jas savo įmonei, sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, laikytinos solidariomis pareiškėjų prievolėmis. Pareiškėjai nei pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde šios aplinkybės neginčijo. Priešingai, atskirajame skunde pareiškėjai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas likusias prievoles (t. y. ne Bigbank AS filialui) nepagrįstai laikė pareiškėjo asmeninėmis prievolėmis. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjos sutuoktinis lėšas, kurių negrąžinimas lėmė jo nemokumą, skolinosi ir jas perskolino su pareiškėjos žinia ir sutikimu, šeimai priklausančios bendrovės interesais, todėl sutuoktinių prievolės grąžinti skolas yra bendros, atitinkamai skolų grąžinimo prievolės gali būti įvykdomos taip pat iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. - 3 d.). Konstatavus, kad visos apeliantų prievolės yra solidarios, laikytina, kad apeliantės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro tokią pačią sumą, kaip ir apelianto, t. y. ne mažesnę nei 163357,85 Eur sumą.
23. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad jos nemokumo būklė atitinka FABĮ 2 str. 2 d. nustatytąją, kadangi pradelsti pareiškėjos įsiskolinimai viršija 25 MMA (9500 Eur). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad siekiant konstatuoti nemokumo būklę, būtina nustatyti, ar bankrutuoti siekiantis fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, net ir viršijančių 25 MMA.
24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismai turi nurodyti, kokią konkrečiai dalį pajamų reguliariai (pvz., per metus, mėnesį, savaitę) galėdamas skirti įsipareigojimų vykdymui toks asmuo galėtų padengti visus savo įsipareigojimus. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).
25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-892-198/2017 nutraukė apeliacinį procesą pagal pareiškėjų A. M. ir M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsisakė sustabdyti priklausančio turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeisto Bigbank AS Lietuvos filialui, varžytynes, o varžytynėms įvykus uždrausti antstoliui G. B. įskaityti varžytynių rezultatus ir surašyti varžytynių aktą (CPK 179 str. 3 d.). Tuo tarpu šioje byloje 2017 m. spalio 18 d. įsiteisėjusia Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi antstoliui G. B., Panevėžio apygardos teismui priėmus galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2S-892-198/2017, leista baigti pradėtų vykdymo veiksmų procedūras vykdomojoje byloje Nr. 0040/15/02618 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų M. M. ir A. M., nukreipiant skolos išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą: žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas 2017 m. balandžio 18 d. varžytynėse buvo parduotas už 109156 Eur sumą (2 t., b. l. 29-34), todėl įvertinus kito pareiškėjams priklausančio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę (2583 Eur; 1 t., b. l. 128-129), darytina išvada, kad pradelsti pareiškėjų įsiskolinimai kreditoriams sudaro apie 50000 Eur sumą.
26. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad pareiškėjai darbovietėje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. per mėnesį buvo mokamas apie 1500 Eur atlyginimas, iš kurio, kaip paaiškino 2017 m. spalio 2 d. teismo posėdyje pareiškėja, priverstinį išieškojimą pagal pareiškėjų skolas vykdantys antstoliai atskaičiuoja 350 Eur sumą (2 t., 66; garso įrašas nuo 25.55 min). Nors 2017 m. spalio 31 d. teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad 2017 m. spalio 1 d. buvo atleista iš darbo dėl darbovietės reorganizacijos, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė bei nurodė, kad artimiausiu metu vėl planuoja įsidarbinti toje pačioje darbovietėje (garso įrašas nuo 6.52 min). Aplinkybės, kad 2017 m. spalio 1 d. pareiškėja buvo atleista iš darbo, pareiškėja 2017 m. spalio 2 d. teismo posėdyje nenurodė, nors jai ši aplinkybė neabejotinai turėjo būti žinoma, todėl laikytina, kad pareiškėjos atlyginimas yra toks pats ir šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu (CPK 178 str.). Šios nutarties 18 p., 22 p. konstatuota, kad pareiškėjas turi visas galimybes pradėti dirbti ir atsiskaitinėti su kreditoriais, kurie kartu yra ir pareiškėjos kreditoriai, todėl abu pareiškėjai privalo dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Akivaizdu, kad pareiškėjui pradėjus gauti pajamas, atitinkančias jo galimybes darbo rinkoje ir/ar versle, sutuoktiniai turės galimybę per protingą terminą atsiskaityti su kreditoriais arba bent padengti didžiąją dalį įsiskolinimų. Atsižvelgiant į pareiškėjų gaunamas pajamas ir galimybes jas padidinti bei prievolių pobūdį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti jos nemokumą FABĮ 2 str. 2 d. prasme.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, nenagrinėjant kitų apeliantų išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 182 str. 2 p., 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį nepakeistą.