- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2S-2253-794/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11167-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Gekota“
- Trečiasis asmuo
- Besloten Vennootschap Bankinglab Holding B.V.“, J. L., E. S., A. D., G. K., M. V., A. S., Eingetragene Stiffung BankingLab Foundation
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Gekota“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atmestas pašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-16145-964/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gekota“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BankingLab Processing“, tretieji asmenys ,,Besloten Vennootschap Bankinglab Holding B.V.“, J. L., E. S., A. D., G. K., M. V., A. S., Eingetragene Stiffung BankingLab Foundation.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos UAB „BankingLab Processing“ organų sprendimus: 1) 2023 m. liepos 18 d. UAB „BankingLab Processing“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, kuriais nuspręsta iš bendrovės valdybos narių atšaukti G. K. ir paskirti naują valdybos narį J. L.; 2) 2023 m. birželio 23 d. UAB „BankingLab Processing“ valdybos posėdžio sprendimą šaukti UAB „BankingLab Processing“ visuotinį akcininkų susirinkimą 2023 m. liepos 18 d. ta dėl G. K. valdybos nario pakeitimo nauju valdybos nariu J. L.; 3) 2023 m. birželio 15 d. UAB „BankingLab Processing“ valdybos sprendimus, kuriais nuspręsta iš bendrovės vadovo pareigų atšaukti A. D. ir paskirti naują vadovę E. S.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai, iki teisminiame ginče priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti 2023 m. liepos 18 d. UAB ,,BankingLab Processing“ visuotinio susirinkimo sprendimo paskirto UAB ,,BankingLab Processing“ valdybos nario J. L. įgaliojimus, uždraudžiant balsuoti UAB ,,BankingLab Processing“ valdybos posėdžiuose ir veikti UAB ,,BankingLab Processing“ vardu; sustabdyti 2023 m. birželio 15 d. UAB ,,BankingLab Processing“ valdybos sprendimu paskirtos UAB ,,BankingLab Processing“ vadovės E. S. įgaliojimus, uždraudžiant asmeniškai, ar per įgaliotus asmenis, priimti ir tvirtinti bet kokius sprendimus UAB ,,BankingLab Processing“ vardu visuose teisiniuose sutartiniuose santykiuose, kuriuose dalyvauja UAB ,,Pervesk“ ar šia bendrove susijusiomis bendrovėmis.
3. Prašyme nurodė, kad su ieškiniu pateikta pakankamai įrodymų ir duomenų, kad naujai paskirtas valdybos narys J. L. yra viešai nurodomas kaip Bankera grupės darbuotojas/atstovas, be to, 2023 m. liepos 18 d. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu E. S. pripažino, kad J. L. yra didelę sumą atsakovei skolingos UAB „Pervesk“ darbuotojas, operacijų vadovas. Ieškovė teigė, kad su ieškiniu taip pat pateikta pakankamai įrodymų, kad E. S. viešai pristatoma kaip Bankera grupės darbuotoja/atstovė, o nuo 2022 m. vasario 4 d. yra ir pagrindinio atsakovės kliento UAB „Pervesk“ valdybos narė, ji veikė derinant ir vykdant UAB ,,BankingLab Processing“ paslaugų tiekimą UB „Pervesk“ mokėjimo kortelių skaitmenizavimo procese, už kurį yra susikaupusi didesnė nei 130 000,00 Eur UAB „Pervesk“ skola atsakovei. Ginčijamais sprendimais E. S. tapo ne tik UAB „Pervesk“ atstove, užsakant paslaugas iš UAB ,,BankingLab Processing“, bet ir pačios UAB ,,BankingLab Processing“ atstove, tiekiant paslaugas UAB „Pervesk“, nustatant įkainius ir atsiskaitymo sąlygas. E. S. yra subjektyvi santykiuose su UAB „Pervesk“, nes jau dabar veikia UAB „Pervesk“ naudai. Šias aplinkybes patvirtina faktai, kad E. S. 2023 m. liepos 18 d. akcininkų susirinkimo metu pripažino, jog UAB „Pervesk“ neturi įsiskolinimo atsakovei, tačiau vengė patvirtinti, jog būtų atsiskaityta iš UAB „Pervesk“ pusės. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo nagrinėjimo metu, bendrovės valdyba ir naujai paskirta bendrovės vadovė E. S. gali priimti sprendimus dėl UAB ,,BankingLab Processing“ ir UAB ,,Pervesk“ sutartinių santykių modifikavimo, kurie padarytų žalos bendrovei dėl neteisėtų valdymo organų veiksmų. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeistų ir neproporcingai neapsunkintų atsakovės UAB ,,BankingLab Processing“ interesų, nes jomis siekiama laikinai sustabdyti tik vieno valdybos nario įgaliojimus ir vadovės E. S. įgaliojimus veikti išimtinai santykiuose su UAB ,,Pervesk“ (kurią atstovauja pati E. S.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas, susipažinęs su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais, vertino, jog neturi pagrindo spręsti, kad ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo dienos UAB „BankingLab Processing“ organų sprendimus būtų akivaizdžiai nepagrįstas, todėl sprendė, jog pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – egzistuoja.
6. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos ne į jos, o atsakovės interesų apsaugą, taikant draudimus tretiesiems asmenims, nors jiems jokie reikalavimai nereiškiami. Priešinga šalis byloje yra UAB „BankingLab Processing“. Tokiu būdu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatlieka ieškinio reikalavimų užtikrinimo. Teismas nurodė, jog draudimų balsuoti ir priimti sprendimus tretiesiems asmenims taikymas neturi jokios įtakos teismo sprendimo, kuriuo galimai būtų tenkinti ieškovės reikalavimai dėl atsakovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais vykdymo. Jei E. S. ar J. L. sprendimais atsakovei būtų padaryta žala, įmonės interesai galėtų būti ginami reiškiant ieškinį dėl šių asmenų veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo.
Šalies argumentai
7. Teismas pažymėjo ir tai, kad pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės valdyba turi teisę priimti sprendimus tik jeigu valdybos posėdyje dalyvauja daugiau kaip 2/3 jos narių. Vieno nario nedalyvavimą ieškovė nurodė kaip pagrindą pripažinti valdybos sprendimą šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą neteisėtu. Teismas vertino, jog sustabdžius J. L. įgaliojimus, valdybos veikla iš esmės sustotų, o tai sutrikdytų atsakovės veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad sustabdžius atsakovės vadovės E. S. įgaliojimus, uždraudžiant asmeniškai, ar per įgaliotus asmenis, priimti ir tvirtinti bet kokius sprendimus UAB ,,BankingLab Processing“ vardu visuose teisiniuose sutartiniuose santykiuose, kuriuose dalyvauja UAB ,,Pervesk“ ar šia bendrove susijusiomis bendrovėmis, atsakovės veikla būtų taip pat iš esmės apribota, nes būtų draudžiama priimti sprendimus, susijusius su daugiau nei 80 proc. atsakovės apyvartos. Teismas vertino, jog tai būtų neproporcinga priemonė ir įmonei galėtų sukelti dar didesnių nuostolių nei laikinąsias apsaugos priemones taikius. Nagrinėjamu atveju jokių konkrečių veiksmų, kuriais tretieji asmenys sukėlė ar ketina sukelti atsakovei žalą, nėra nurodyta, teismas vertino, jog ieškovė remiasi prielaidomis, siedama J. L. ir E. S. veiklą atsakovės įmonėje ir UAB „Pervesk“, tačiau tai neįrodo grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
1 III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB ,,Gekota“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovė nurodo, jog motyvavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį vadovaudamasi Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais dėl būtinybės laikinosiomis apsaugos priemonėmis išsaugoti ieškinio pareiškimo metu esamą faktinę ir teisinę padėtį atsakovės sutartiniuose santykiuose su UAB „Pervesk“ bendrove, nes netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei vadovaujantys asmenys įgytų galimybę priimti sprendimus dėl atsakovei priklausančio užmokesčio už UAB „Pervesk“ naudai suteiktas paslaugas atsisakymo, perleidimo ar atsiskaitymo išdėstymo, tokiu būdu siekiant nesąžiningai ir dirbtinai pašalinti ieškinio pagrindu esančias aplinkybes.
9.2. Ieškovės teigimu, teismas nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl neegzistuoja poreikis išsaugoti esamą situaciją iki ieškinio išnagrinėjimo, apribojant atsakovei pašalinti ieškinio pagrindu nurodomas aplinkybes. Nurodo, jog nemotyvuotai atsisakyta vertinti ieškovės nurodytą prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
9.3. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo nagrinėjimo metu, bendrovės valdyba (dalyvaujant naujam nariui J. L.) ir naujai paskirta bendrovės vadovė E. S. gali priimti sprendimus dėl sutartinių santykių tarp UAB „Pervesk“ ir atsakovės modifikavimo, ar UAB „Pervesk“ skolos paneigimo/užskaitymo, dėl ko būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę nes bendrovei būtų padaryta žala neteisėtai veikiančių valdymo organų narių veiksmais, t. y. egzistuoja grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiąja prasme. Tik pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, galės būti išsaugota status quo atsakovės bendrovėje, iki kol bus išnagrinėtas ginčas ir išspręsti ieškinio reikalavimai.
9.4. Ieškovė nurodo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali pažeisti ir/ar neproporcingai apsunkinti atsakovės veiklos, nes prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tik laikinai sustabdyti vieno valdybos nario įgaliojimus bei atsakovės vadovės E. S. įgaliojimus veikti išimtinai tik sutartiniuose santykiuose su UAB „Pervesk“ (kurią atstovauja pati E. S.).
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „BankingLab Processing“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš apeliantės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovė nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra išimtinai orientuotas į trečiųjų asmenų J. L. ir E. S. teisių ir teisėtų interesų suvaržymą, nors šiems asmenims netgi nėra pareikšti materialieji subjektiniai reikalavimai. Todėl vien šiuo aspektu egzistuoja pagrindas pripažinti, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra akivaizdžiai nesusijusios su pačiais ieškinio reikalavimais.
10.2. Atsakovė nurodo, jog ieškovė, turinti atitinkamą įrodinėjimo pareigą, neįrodė, jog atsakovė ir (ar) tretieji asmenys J. L. ir E. S. jau atliko, atlieka ar ketina atlikti nesąžiningus veiksmus, orientuotus į būsimo teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą. Ieškovės teiginiams dėl tariamo minėtų trečiųjų asmenų suinteresuotumo priimti palankius sprendimus dėl sutartinių santykių tarp atsakovės ir UAB „Pervesk“ modifikavimo pastarosios bendrovės naudai yra būdingas absoliutus deklaratyvumas – vienintelė aplinkybė, kuria yra grindžiami įvardyti teiginiai, yra ta, kad nurodyti tretieji asmenys dirba UAB „Pervesk“. Atsakovė pažymi, kad J. L., kaip kolegialaus valdymo organo narys, ir E. S., kaip vienasmenis valdymo organas, privalo veikti geriausiais bendrovės interesais, jiems ex officio (pagal pareigas) taikoma griežta atsakomybė už veiksmų, nesuderinamų su bendrovės interesais, atlikimą, be to, sprendimai valdybos lygmeniu yra priimami balsų dauguma, o bendrovės vadovo veikla yra prižiūrima valdybos, galiausiai, kaip žinoma, civiliniuose teisiniuose santykiuose yra preziumuojamas šių santykių dalyvių sąžiningumas. Todėl ta aplinkybė, kad minėti tretieji asmenys dirba UAB „Pervesk“, ieškovei nenurodžius papildomų aplinkybių ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad šie tretieji asmenys jau atliko, atlieka ar ketina atlikti nesąžiningus veiksmus, orientuotus į būsimo teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą, pati savaime akivaizdžiai negali būti vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.
10.3. Atsakovė pažymėjo, jog net jeigu hipotetiškai ir pasireikštų ieškovės nurodoma grėsmė, t. y. tretieji asmenys J. L. ir E. S. priimtų ieškovės įsivaizduojamus sprendimus, tokios grėsmės padariniai galėtų būti neutralizuoti kitomis priemonėmis, t. y. reiškiant ieškinį ar ieškinius dėl šių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
10.4. Atsakovės teigimu, ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės paralyžiuotų atsakovės veiklą ir galiausiai netgi privestų prie nemokumo (bankroto). Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, net jeigu ieškovė ir būtų pagrindusi jų taikymo sąlygas, neproporcingai suvaržytų atsakovės teisinį statusą. Todėl egzistuoja pagrindas pripažinti, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas.
10.5. Atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai nesusijusios su ieškinio reikalavimais, kuriems užtikrinti pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl vien šiuo aspektu egzistuoja pagrindas konstatuoti, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pateiktas, siekiant tikslų, nesuderinamų su tuo tikslu, kuriam užtikrinti yra skirtas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas.
10.6. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pateiktas, siekiant neigiamai paveikti įvardytus trečiuosius asmenis, o per trečiąjį asmenį E. S., kaip vienasmenį bendrovės valdymo organą, – ir pačią bendrovę, apsunkinti jos veiklą. Interesas įgyvendinti tokius ketinimus yra nesuderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, todėl negali būti pripažįstamas ir ginamas.
11. Trečiasis asmuo ,,Besloten Vennootschap Bankinglab Holding B.V.“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovės balsai, siūlymai ir sprendimai visais atvejais priklauso nuo atsakovės pozicijos ir balsavimo. Net jei teismas ir taikytų laikinąsias apsaugos priemones, vėliau būtų tenkinti ir ieškinio reikalavimai ir panaikinti ginčijami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, organizuojant naują susirinkimą, didžiojo akcininko Bankinglab Holding B.V. sprendimu būtų priimti identiški nutarimai. Tai reiškia, kad ieškovės kuriamas ginčas neturi jokios teisinės prasmės.
11.2. Ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovės nesąžiningumą. Ieškovė analizuoja tariamas darbuotojų sąsajas, tariamus veiksmus siekiant išvengti mokėti skolą UAB „Pervesk“. Ieškovė įrodinėja tariamą naujai paskirto valdybos nario ir direktorės nesąžiningumą (t. y. praeities sąsajas su UAB „Pervesk“), tačiau jiems tiesiogiai jokių reikalavimų nereiškia. Trečiojo asmens teigimu, negali būti pateisinama situacija, kuomet teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones vertindamas ne atsakovės, bet trečiojo asmens nesąžiningumą.
11.3. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo. Šiuo atveju prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama sustabdyti ir paralyžiuoti UAB „BankingLab Processing“ įprastinę ūkinę veiklą, o ne užtikrinti ieškinio reikalavimų užtikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
14. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
15. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – UAB „Gekota“ Juridinių asmenų registro išrašą; UAB „Banking Cluster“ Juridinių asmenų registro išrašą; atsakovės prašymai Telia Lietuva, AB; paskolos sutartys. Pateiktais įrodymais atsakovė siekia pagrįsti, jog buvęs atsakovės valdybos narys G. K., kuris buvo pakeistas trečiuoju asmeniu J. L., yra ieškovės vienintelis akcininkas, o buvęs atsakovės vadovas A. D., kuris buvo pakeistas trečiuoju asmeniu E. S., yra artimais ryšiais susijęs su G. K. Paskutinę savo darbo dieną buvęs atsakovės vadovas A. D. veikdamas kartu su G. K. neteisėtai perleido dalį atsakovės turto būtent ieškovei, o prieš tai buvo sudarę eilę atsakovei nenaudingų sandorių, siekiant pasipelnyti atsakovės sąskaita.
16. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, taigi juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Ieškovei ir trečiajam asmeniui šie rašytiniai įrodymai atskirojo skundo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu yra žinomi, nes jie buvo išsiųsti kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą šalims susipažinti.
Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
19. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reikalavimas negalės būti patenkintas dėl akivaizdaus jo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
20. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio, ji suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovės manymu, pagrindžiančius dokumentus. Pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Pažymėtina, kad ieškinio forma ir turinys atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Kadangi tokie ieškinio reikalavimai gali būti pareikšti teisme, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
21. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).
22. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-180/2018; 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1130-1120/2020).
23. Iš byloje pareikšto ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.
24. Apeliantė nurodo, jog netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovei vadovaujantys asmenys įgytų galimybę priimti sprendimus dėl atsakovei priklausančio užmokesčio už UAB „Pervesk“ naudai suteiktas paslaugas atsisakymo, perleidimo ar atsiskaitymo išdėstymo, tokiu būdu siekiant nesąžiningai ir dirbtinai pašalinti ieškinio pagrindu esančias aplinkybes. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl neegzistuoja poreikis išsaugoti esamą situaciją iki ieškinio išnagrinėjimo, apribojant atsakovei pašalinti ieškinio pagrindu nurodomas aplinkybes. Nurodo, jog nemotyvuotai atsisakyta vertinti ieškovės nurodytą prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
25. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė pareikštu ieškiniu ginčija atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus dėl trečiojo asmens G. K. atšaukimo iš atsakovės valdybos nario pareigų ir trečiojo asmens J. L. skyrimo naujuoju atsakovės valdybos nariu, atsakovės valdybos sprendimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo priimti pirmiau įvardyti sprendimai, sušaukimo, taip pat ir atsakovės valdybos sprendimus dėl trečiojo asmens A. D. atšaukimo iš atsakovės vadovo pareigų ir trečiojo asmens E. S. skyrimo naująja atsakovės vadove, o prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašo laikinai sustabdyti naujo valdybos nario ir naujos vadovės įgaliojimus.
26. Kaip jau buvo nurodyta, būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra ta, kad turi egzistuoti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (vykdymo pasunkėjimo) grėsmė. Tokios grėsmės egzistavimas įprastai yra siejamas su nesąžiningais subjekto, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, veiksmais, nukreiptais į siekį apsunkinti ar, dar daugiau, išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja tais atvejais, jeigu asmuo, prašantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-516/2019). Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl asmuo, siekiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
27. Ieškovė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei pagrįsti nurodo, jog atsakovės valdyba, dalyvaujant naujam nariui J. L., ir nauja atsakovės vadovė E. S. gali priimti sprendimus dėl sutartinių santykių tarp atsakovės ir UAB „Pervesk“ modifikavimo ar UAB „Pervesk“ skolos paneigimo (įskaitymo) ir taip atsakovė patirtų žalą dėl neteisėtai veikiančių valdymo organų narių veiksmų.
28. Ieškovė atsakove nurodo UAB „BankingLab Processing“, todėl ir turėtų įrodinėti pasirinktos atsakovės UAB „BankingLab Processing“ nesąžiningumą ir pagrindus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo. Be to, apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, jog tretieji asmenys J. L. ir E. S. jau atliko, atlieka ar ketina atlikti nesąžiningus veiksmus, orientuotus į būsimo teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai minėtų trečiųjų asmenų suinteresuotumo priimti palankius sprendimus dėl sutartinių santykių tarp atsakovės ir UAB „Pervesk“ modifikavimo pastarosios bendrovės naudai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog J. L., kaip kolegialaus valdymo organo narys, ir E. S., kaip vienasmenis valdymo organas, privalo veikti geriausiais bendrovės interesais, jiems ex officio (pagal pareigas) taikoma griežta atsakomybė už veiksmų, nesuderinamų su bendrovės interesais, atlikimą, be to, sprendimai valdybos lygmeniu yra priimami balsų dauguma, o bendrovės vadovo veikla yra prižiūrima valdybos, galiausiai, kaip žinoma, civiliniuose teisiniuose santykiuose yra preziumuojamas šių santykių dalyvių sąžiningumas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės bei trečiojo asmens argumentais, jog tai, kad minėti tretieji asmenys dirba UAB „Pervesk“, ieškovei nenurodžius papildomų aplinkybių ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad šie tretieji asmenys jau atliko, atlieka ar ketina atlikti nesąžiningus veiksmus, orientuotus į būsimo teismo sprendimo vykdymo apsunkinimą, pati savaime vienareikšmiškai negali būti vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog vien tai, kad atsakovė turi skolininkų, savaime nereiškia jos nesąžiningumo.
30. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, tikslu, jis negali būti priemone paveikti šalį, kilus sutartinių santykių dalyvių ginčui vienu ar kitu klausimu, taip pat šis institutas nėra skirtas kitų galimų teisminių ginčų prevencijai ar išvengimui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1240-464/2021).
31. Nagrinėjamu atveju nors apeliantė įrodinėja tariamą naujai paskirto valdybos nario ir direktorės nesąžiningumą, tačiau jiems tiesiogiai jokių reikalavimų nereiškia. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos ne į jos, o atsakovės interesų apsaugą, taikant draudimus tretiesiems asmenims, nors jiems jokie reikalavimai nereiškiami. Tokiu būdu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatlieka ieškinio reikalavimų užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pritaikius apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kurios nesusijusios su pareikštų materialiųjų reikalavimų įvykdymo užtikrinimu, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis, pažeisti šių procesinio pobūdžio priemonių tikslai. Jau akcentuota, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos ir realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo dėl konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, ir turi netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo konkrečioje byloje įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
32. Be to, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1559-881/2020).
33. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pati ieškovė nurodė, kad UAB „Pervesk“ yra pagrindinis atsakovės klientas, kuriam parduodamos paslaugos sudaro daugiau nei 80 proc. atsakovės metinės apyvartos. Taigi, sustabdžius atsakovės vadovės E. S. įgaliojimus, uždraudžiant asmeniškai, ar per įgaliotus asmenis, priimti ir tvirtinti bet kokius sprendimus atsakovės vardu visuose teisiniuose sutartiniuose santykiuose, kuriuose dalyvauja UAB ,,Pervesk“ ar šia bendrove susijusiomis bendrovėmis, atsakovės veikla būtų taip pat iš esmės apribota, nes būtų draudžiama priimti sprendimus, susijusius su daugiau nei 80 proc. atsakovės apyvartos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai būtų neproporcinga priemonė ir įmonei galėtų sukelti dar didesnių nuostolių nei laikinąsias apsaugos priemones taikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, net jeigu ji ir būtų pagrindusi jų taikymo sąlygas, neproporcingai suvaržytų atsakovės teisinį statusą, todėl apeliantės argumentai, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės negali pažeisti ir/ar neproporcingai apsunkinti atsakovės veiklos atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti žala ieškovės turtiniams interesams, jis gali pasinaudoti CPK 146 straipsnyje numatyta nuostolių atlyginimo užtikrinimo galimybe. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog net jeigu ir pasireikštų ieškovės nurodoma grėsmė, t. y. tretieji asmenys J. L. ir E. S. priimtų ieškovės nurodomus sprendimus, tokios grėsmės padariniai galėtų būti neutralizuoti kitomis priemonėmis, t. y. reiškiant ieškinį ar ieškinius dėl šių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
35. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, ji nepagrindė, kad egzistuoja antroji būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonės taikyti – grėsmė materialinio reikalavimo patenkinimui.
36. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašė priteisti jai iš apeliantės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų ir atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta 2018 m. liepos 4 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, todėl šalims bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šios bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteistinas.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
40. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį paliktą nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.