Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei Juditai Vilkei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. R., jo atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. birželio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5256-2023 (toliau - nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikų rūmuose 2023 m. liepos 12 d. gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas L. R. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 170 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

2. L. R. skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taip pat skundu prašoma priteisti administracinėn atsakomybėn traukiamam L. R. iš valstybės 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas L. R. tyčia ar dėl neatsargumo padarė administracinį nusižengimą, t. y. lenkė sankryžoje. Priimtas nutarimas motyvuojamas tik nutarimą priėmusios pareigūnės išvadomis ir ANK normų citavimu. Byloje esantis policijos automobilio vaizdo kameros įrašas iš esmės netirtas ir nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, jog pradėjęs lenkti krovininę transporto priemonę kelio ženklo fiziškai nebegalėjo matyti ir nematė, todėl jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Teigia, kad L. R. lenkimo manevrą pradėjo įsitikinęs, kad tai daryti bus saugu ir nesutrukdys kitiems eismo dalyviams, be to, lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje. Pradėjęs lenkimo manevrą pamatė, kad prasideda ištisinė linija, tačiau turėjo pabaigti lenkimo manevrą, nes stabdyti ir grįžti į savo eismo juostą buvo nesaugu. Nurodė, kad pats atliko eksperimentą ir vaizdo registratoriumi nufilmavo tą pačią vietą, važiuodamas paskui krovininę transporto priemonę, ir įsitikino, kad tuo metu, kai priartėja prie krovininio automobilio, negali pamatyti kelio ženklo dešinėje pusėje.

3. Šiaulių apygardos vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netekinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų L. R. kaltei dėl padaryto pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti. Neginčijama, jog L. R. atliko būtent lenkimo manevrą turėdamas tikslą aplenkti priešais važiuojančią transporto priemonę ir iš byloje esančios vaizdo medžiagos akivaizdu, kad L. R. įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą vietoje, kurioje lenkti buvo dar leidžiama, tačiau nebaigęs manevro, artėdamas prie siauros ištisinės linijos, turėdamas galimybę grįžti į savo eismo juostą, to nepadarė, o lenkimą tęsė ir baigė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. R. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad lenkiant krovininę transporto priemonę kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ nesimatė, nes jį užstojo priešais važiuojanti krovininė transporto priemonė. Kai pradėjo lenkimą, į priešpriešinę eismo juostą įvažiavo esant punktyrinei linijai, todėl lenkimą pradėjo leistinoje vietoje, ir jau baigiant lenkimo manevrą prasidėjo ištisinė linija, dėl ko buvo priverstas baigti lenkimo manevrą, nes staigiai stabdyti ir grįžti į savo juostą būtų buvę nesaugu, būtų sukėlęs avarinę situaciją paskui jį važiavusiai transporto priemonei, t. y. policijos pareigūnų vairuojamam automobiliui. Ištisinę juostą pamatė tuo momentu, kai beveik jau buvo aplenkęs krovininę transporto priemonę, todėl jo stabdymas ir grįžimas atgal į savo juostą, būtų sukėlęs avarinę situaciją. Vieta, kurioje užfiksuotas pažeidimas, yra tiesus kelias važiuojant Viekšnių keliu link Krakių, ten yra trumpa ištisinė linija, pradėdamas lenkimą nematė, kad toliau yra ištisinė linija ir kad gali nepabaigti lenkimo manevro. Kelias jam žinomas, bet kiekvieno ženklo neatsimena. Šalutinis kelias, kuris buvo pažymėtas ženklu, yra kaimo kelias, vedantis į mišką, tai nėra kelias, kur važiuoja daug transporto priemonių. Iš pradžių aplenkė policijos pareigūnų automobilį, po to žiūrėjo, ar saugu lenkti krovininę transporto priemonę, tik įsitikinęs, kad saugu, jis pradėjo lenkimo manevrą. Kai jį sustabdė, pamanė, kad dėl greičio viršijimo, o ne dėl to, kad lenkė netinkamoje vietoje. Turi visas vairuotojo kategorijas, jo vairavimo stažas yra apie 30 metų. Transporto priemonė, kurią vairavo, priklauso įmonei, Jis vyko pas klientus. Jis įmonėje tik vienas turi teisę vairuoti krovininę transporto priemonę, su kuria reikalinga kartą per savaitę vykti, todėl teisės vairuoti transporto priemones praradimas būtų itin problematiškas, sustotų įmonės veikla. Dėl to, jei teismas, pripažintu, ką d nutarimas yra pagrįstas, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Mindaugas Klemenis prašė nutarimą panaikinti, administracinę bylą nutraukti, o nutarus, kad nutarimas pagrįstas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti L. R. švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo, t. y. netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes teisė vairuoti pareiškėjui yra būtina dėl darbinių aplinkybių. Nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, objektyviai pagrindžiančių, kad L. R. veiksmuose yra visi nusižengimo požymiai, neįrodyta, kad yra L. R. kaltė ar didelis neatsargumas. Lenkimas buvo pradėtas leistinoje vietoje, be to, vizualiai matyti, kad priekyje yra sankryža, toje vietoje nebuvo galima. Kai pradėjo lenkimo manevrą, vienoje linijoje buvo L. R. vairuojamas automobilis, krovininis automobilis ir ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“, todėl L. R. jo niekaip negalėjo pamatyti. Policijos pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas neleidžia konstatuoti, kad padarytas pažeidimas. Lenkiant L. R. fiziškai negalėjo matyti ženklo, nes priekyje buvo krovininė transporto priemonė, todėl ir lenkė nežinodamas, kad priekyje bus sankryža. Kad lenkė per sankryžą, sužinojo tada, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Institucija, surašiusi nutarimą, privalo įrodyti, ar L. R. galėjo matyti ženklą ar ne. Visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. L. R. nenorėjo pažeisti eismo taisyklių. Kai jį sustabdė, jis manė, kad sustabdė už greičio viršijimą, o ne už lenkimą neleistinoje vietoje, tai užfiksuota Institucijos pateiktuose vaizdo įrašuose. Nurodė, kad policijos pareigūnai patys aplenkė tą pačią krovininę transporto priemonę sankryžoje ir garso signalą įsijungė tik jau aplenkę krovininę transporto priemonę, taigi protokolas surašytas nepagrįstai, nes L. R. buvo sustabdytas policijos pareigūnams pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Taigi L. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, o visos abejonės turėtų būti vertinamos šio asmens naudai.

6. Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė Judita Vilkė prašė skundo netenkinti, nes nutarimas surašytas pagrįstai. L. R. prasidedant ištisinei linijai turėjo galimybę grįžti į savo eismo juostą, todėl, nors lenkimo manevrą ir pradėjo leistinoje vietoje, tačiau į savo eismo juostą negrįžo, todėl lenkimo manevrą baigė pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Grįžimas į savo eismo juostą nebūtų sukėlęs avarinės situacijos, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad tarp policijos pareigūno vairuojama transporto priemonės ir L. R. transporto priemonės buvo pakankamas tarpas. Vaizdo įraše (laikas 11.58.21) matoma, kad lenkimo manevras pradėtas matant kelio ženklą „šalutinis kelias iš dešinės“, nes L. R. dar nebuvo susigretinęs su lenkiama transporto priemone. Ženklas pastatytas apie 50 metrų iki sankryžos. Ištisinės linijos ilgio nematavo. L. R. šiuo atveju buvo susikoncentravęs į lenkimą, o reikia žiūrėti visur ir tik įsitikinus, kad lenkti leidžiama, atlikti lenkimo manevrą. Be to, ir kelio ženklinimas įspėjo, kad artėja ištisinė linija. Tai siaura brūkšninė linija, kuri 3 kartus ilgesnė už įprastą punktyrinę liniją. Policijos pareigūnai L. R. sustabdė įjungę šviesos signalą kada jį įjungė, negali pasakyti. Taip pat atsižvelgiant į visas aplinkybes laikytina, kad teisės vairuoti atėmimo neskyrimas vertintinas tik kaip siekis L. R. išvengti iš teisės pažeidimo kylančių neigiamų padarinių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

7. Nagrinėjamu atveju byloje skundžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. birželio 12 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjas L. R. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. vairuodamas transporto priemonę sankryžoje pažymėta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, aplenkė kitą transporto priemonę, kai tai daryti yra draudžiama, ir jam paskirta 170 Eur bauda bei pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

8. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

9. L. R. skundžiamu 2023 m. birželio 12 d. nutarimu nubaustas konstatavus ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Nusižengimo padarymo metu (2023 m. balandžio 21 d.) galiojusi ANK 420 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Šio straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi L. R. šiuo konkrečiu atveju už nusižengimą, t. y. lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, buvo skirta minimali bauda ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas.

10. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. R. skundą grindžia tuo, kad nepadarytas nusižengimas, turintis ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymių, neįrodyta jo kaltė ar didelis neatsargumas t. y. nėra jo veiksmuose visų nusižengimo požymių. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad L. R. dėl objektyvių aplinkybių negalėjo pamatyti šalutinio kelio ženklinimo (kelio ženklą užstojo priekyje važiavęs vilkikas, o paties šalutinio kelio nesimatė, be to, greičio neviršijo ir lenkimą pradėjo esant punktyrinei linijai, o kai pamatė ištisinę liniją, grįžti į savo juostą negalėjo, nes būtų sukėlęs kitai transporto priemonei avarinę situaciją). Taigi kaip matyti, iš esmės, paties fakto, kad lenkimo manevras įvyko neleistinoje vietoje, administracinėn atsakomybėn patrauktas L. R. neginčija, tik mano, kad šiuo atveju nebuvo jo jokios tyčios ar didelio neatsargumo pažeidžiant kelių eismo taisykles, t. y. nežinojo, kad šioje vietoje lenkti transporto priemones yra draudžiama.

11. Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 3.9 punkte nurodyta, kad lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. KET 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. KET 140.7 papildomai nurodyta, kad draudžiama lenkti kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. KET 3 priedo 1.1 punkte reglamentuota, jog siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

12. Byloje yra pateiktas policijos pareigūnų kameromis užfiksuoti vaido įrašai. Vaizdo įrašas Nr. MDA924, darytas iš policijos pareigūnų automobilio, patvirtina, kad L. R. lenkimo manevrą atliko sankryžoje. Jokio pagrindo abejoti policijos vaizdo registratoriumi užfiksuoto aktualaus KET pažeidimo padarymo aplinkybėmis, nėra.

13. Dėl prie skundo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pridėto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas, kaip nurodo, jo paties atliktas eksperimentas, nurodytina, kad pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai yra bet kokie duomenys, surinkti įstatymų nustatyta tvarka, o įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 593 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti eksperimentą. Taigi renkant įrodymus ir tiriant padarytą administracinį nusižengimą, eksperimentą gali atlikti tik nusižengimą tiriantys pareigūnai ir tik tokia tvarka surinkti duomenys bus laikomi tinkamais, t. y. pagal įstatymą surinktais, įrodymais. Papildomai pažymėtina, kad ANK 577 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą, duoti paaiškinimus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, naudotis teisine pagalba, kalbėti gimtąja kalba, apskųsti priimtus procesinius sprendimus. Taigi įstatymas nenumato administraciniam atsakomybėn teisės atlikti eksperimento, kuris būtų laikytinas tinkamu įrodymu byloje ir dėl to būtų teisiškai įpareigojantis administracinį nusižengimą tiriančius pareigūnus. Todėl L. R. byloje su skundu pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas jo paties atliktas eksperimentas, pripažintinas neatitinkančiu įrodymų leistinumo kriterijaus, todėl juo nagrinėjant skundą nesivadovaujama.

14. Teismui šiuo atveju pateikti policijos pareigūnų vaizdo įrašai, yra pakankami pažeidimo padarymui konstatuoti.

15. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad L. R. pirmiausia aplenkė policijos pareigūno vairuojamą transporto priemonę, grįžo į savo eismo juostą ir važiavo paskui vilkiką arčiau kelio vidurio siekdamas aplenkti vilkiką. Šiuo atveju vaizdo įrašas patvirtina, kad L. R. prieš atlikdamas vilkiko lenkimo manevrą, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įsitikinti tuo, jog planuojamą lenkimo manevrą atliks saugiai, o ne sankryžoje. Lenkdamas gana aukštą vilkiką, jis neįvertino aplinkybės, jog tokia transporto priemonė objektyviai sudaro kliūtį jam kaip padidinto pavojaus šaltinio – automobilio, valdytojui pastebėti kelio ženklus, kurie yra priekyje. Todėl susikoncentravęs tik į patį vilkiko lenkimo manevrą, jis buvo išties neatidus, neatsargus ir pasirinko rizikingą elgesį – lenkė vilkiką su priekaba neįsitikinęs, jog lenkimą atliks nepažeisdamas KET 140.1. punkto nuostatų.

16. KET 5 punkte įtvirtinta eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turėdamas vairavimo patirtį, privalėjo pastebėti minėtą kelio ženklą ir prieš pradėdamas lenkimo manevrą, jį įvertinti. Vien aplinkybė, kad jis formaliai lenkimo manevrą pradėjo leistinoje kelio atkarpoje, nešalina jo atsakomybės už draudžiamoje vietoje atliktą lenkimą. Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad važiuojant už krovininio automobilio kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ nesimato, įvertintina tai, kad iš teismui pateikto Institucijos vaizdo įrašo taip pat matyti, kad L. R. buvo pasiruošęs lenkimo manevrui, t. y. važiavo arti arba ant vidurio linijos, o ne eismo juostos viduriu, nuo priešais esančios krovininės transporto priemonės laikėsi minimalaus atstumo, kas taip pat galėjo turėti įtakos, kad minėtą kelio ženklą jam buvo pamatyti sudėtingiau. Taigi faktą, kad L. R. nematė kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ lėmė ir paties L. R. elgesys kelyje. Tokios pozicijos analogiškoje situacijoje laikomasi ir teismų praktikoje (nematė kelio ženklo per vilkiką) (Panevėžio apygardos teismo administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-75-768/2022).

17. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad nors L. R. lenkimą pradėjo leistinoje kelio atkarpoje, tačiau vaizdo įraše matyti, kad lenkimo manevras pradėtas jau pradėjus ilgėti punktyrinei linijai, kas reiškia, kad artėjo ištisinė linija. Vaizdo įrašo MDA924 (laikas 11:58:24) matyti, kad L. R. vairuojama transporto priemonė į priešpriešinę eismo juostą įvažiuoja kirsdama artėjimo liniją (KET 3 priedo 1.6 punktas), t. y. siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, ir kuri įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 punktuose nurodytos ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus.

18. Taigi priešingai negu teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas, šios linijos jis negalėjo nepastebėti, nes ji prasidėjo ne kažkur toliau, o pradėjus lenkimo manevrą. Kelias, ką patvirtino ir pats pažeidėjas, toje vietoje visiškai tiesus, nėra posūkio, todėl prieš pradėdamas lenkimo manevrą negalėjo nematyti, kad jau prasideda siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, ir kuri įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 punktuose nurodytos ištisinės ženklinimo linijos. Taigi šiuo atveju L. R. jau pradėjęs lenkimo manevrą, negalėjo tikėtis, kad lenkimo pradžios vietoje esamo kelio ženklinimo pakaks manevro atlikimui pagal KET. Pažymėtina, kad L. R., kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, turi visas vairavimo kategorijas, todėl yra profesionalus vairuotojas, turintis ilgametę vairavimo patirtį, taigi turėjo galimybę tinkamai įvertinti, kad netrukus prasidės ištisinė linija ir negalės baigti lenkimo manevro leistinoje vietoje, be to, kaip nurodė pats pažeidėjas, tas kelias jam yra žinomas.

19. Be to, teismas nesutinka su pažeidėju, kad šiuo atveju jis negalėjo grįžti į savo eismo juostą ir taip nutraukti lenkimo manevrą nesukeldamas avarinės situacijos kitiems eismo dalyviams. Iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. MDA924 iš policijos pareigūnų automobilio matyti, kad policijos pareigūnų automobilis buvo pakankamai toli ir grįžimas į savo eismo juostą nebūtų sukėlęs pavojingos ar avarinės situacijos, jei lenkimo manevrą būtų baigęs tik pradėjęs jį atlikti. O tokią galimybę, teismo vertinimu, pažeidėjas tikrai turėjo, nes, kaip nurodyta Nutarties 14-16 punktuose, tik pradėjęs lenkimą, jis privalėjo pamatyti, kad lenkimo manevro negalės baigti leistinoje vietoje, nes jau yra prasidėjusi ilgėjanti punktyrinė linija įspėjanti apie ištisinę liniją.

20. Taigi, teismo vertimu, pažeidėjas šiuo atveju dėl paties netinkamo elgesio, didelio neatsargumo, atliko lenkimo manevrą neleistinoje vietoje taip pažeisdamas KET 140.1. punkto nuostatą.

21. Esant išdėstytiems argumentams, teismas konstatuoja, kad L. R. veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1dlyje įtvirtinto nusižengimo požymius, jo veiksmuose yra ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji požymiai, todėl pagrįstai jis pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn bei taikyta nuobauda.

Dėl paskirtos nuobaudos

22. Pareiškėjo atstovas advokatas M. Klemenis teismo posėdžio metu be kita ko, tuo atveju, jeigu skundas nebus tenkinamas, prašė skirti švelnesnę negu numato įstatymas sankciją, t. y. iš esmės advokatas prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas (administracinio poveikio priemones), teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Be to, pažymima, kad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AN2-168-813/2023 ir kt.).

24. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo advokatas tokį prašymą grindžia iš esmės darbo funkcijų vykdymu, t. y. kad įmonėje daugiau nėra darbuotojo, galinčio krovinine transporto priemone vieną kartą per savaitę išvežti produkciją, todėl teisė vairuoti yra būtina. Visų pirma, pažymėtina, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių, dėl darbo teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-240-312/2021, Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018).

25. Jokių kitų aplinkybių, kurias būtų galima vertinti kaip išskirtinėmis, L. R. nenurodė. Esant šiems argumentams, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

26. Esant išdėstytiems argumentams, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. birželio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-5256-2023 (toliau - nutarimas), yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

27. Atmetus skundą, L. R. patirtos teisinės pagalbos išlaidos iš valstybės jo naudai nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. R. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-5256-2023 palikti nepakeistą.

Atmesti L. R. prašymą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.