Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui J. P. dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, priteisimo iš atsakovo 1 700,00 Eur už dantų tiesinimą kapomis, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo patenkintas reikalavimas priteisti papildomas vaiko priežiūros išlaidas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir baudos skyrimo

11. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, jų turinį, CPK 180, 314 straipsnių nuostatas, sprendžia, kad nėra pagrindo jų priimti, kadangi prašomi priimti nauji įrodymai neturi įtakos sprendžiant šalių ginčą. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai ar procese dalyvaujančių asmenų kitose bylose teikti procesiniai dokumentai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), todėl jų, kaip naujų įrodymų, pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais gali susipažinti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO saugomų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-408-781/2021).

13. Dėl pateikto prašymo skirti baudą apeliacinės instancijos teismas pakartoja, kad CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro tik apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Taigi, remiantis CPK 320 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 39 punktas). Prašymas skirti baudą už melagingus ieškovės parodymus nepatenka į nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, kurias apibrėžė apeliaciniame skunde pats apeliantas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio prašymo nepasisako.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

15. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą.

16. Šalių pateikiami rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir / ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) neteisėtumą ir / ar nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio (atskirojo) skundo ar atsiliepimo į jį papildymas, todėl rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016). Sutikus, kad šalys turi neribotą teisę teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, ne tik būtų ignoruojamos CPK 323 ir CPK 335 straipsnių nuostatos, tačiau ir procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus šalies rašytinius paaiškinimus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016).

17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su trečiojo asmens rašytiniais paaiškinimais, sprendžia, kad šiuo procesiniu dokumentu trečiasis asmuo paaiškinimuose išdėstė papildomus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis argumentus. Kadangi terminas atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti jau buvo pasibaigęs ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens nurodomos aplinkybės esminės reikšmės byloje sprendžiamam klausimui neturi, dėl to trečiojo asmens rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl papildomų vaiko priežiūros išlaidų ir jų padalijimo tarp tėvų

18. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas papildomas vaiko priežiūros išlaidas, nurodė, kad dantų tiesinimas kapomis, kurį pasirinko ieškovė su dukra, yra ne estetinio, o medicininio pobūdžio problema, byloje nenustatyta, kad ieškovės patirtos išlaidos už dantų tiesinimą kapomis yra per didelės, neproporcingos, įrodymai, kad tokių paslaugų kaina galėtų būti mažesnė, teismui nepateikti.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 yra išaiškinęs, kad vienas iš pagrindų spręsti apie vaiko poreikių pasikeitimą yra papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas, nuolatinė priežiūra). Papildomos vaiko priežiūros išlaidos tarp tėvų taip pat paskirstomos proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Papildomos vaiko priežiūros poreikis gali būti vienkartinio, laikino arba nuolatinio pobūdžio. <...> Vienkartinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas, nesant tėvų sutarimo dėl šio poreikio patenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl: vienkartinės sumos, padengiančios papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai turtinei padėčiai. Paprastai ši suma priteisiama po to, kai atitinkamos išlaidos patiriamos. Tačiau atskirais atvejais ji gali būti priteisiama ir iš anksto. Pavyzdžiui, prireikus teismas gali priteisti atlyginti būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis) (nutarties 29.1 punktas); konkrečios pinigų sumos arba tam tikro turto, padengiančių papildomos vaiko priežiūros išlaidas, priteisimo iš tėvo (motinos) ar abiejų tėvų proporcingai jų turtinei padėčiai – tais atvejais, jei nėra galimybės priteisti papildomos vaiko priežiūros išlaidų šios nutarties 29.1 punkte nurodyta forma (nutarties 29.2 punktas).

21. Papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus veiksnys, tačiau tiek jis, tiek šio poreikio patenkinimo būdo ir priemonių parinkimas tėvų gali būti suvokiami subjektyviai ir dėl to skirtingai. Atsižvelgiant į tai ir į tėvų valdžios lygybės principą (CK 3.156 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys, 3.163 straipsnio 1 dalis) bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai. Kai dėl pirmiau nurodytų dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, paprastai jis de facto patiria ir papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas. Tokiais atvejais jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu (žr. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 31 punktą).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19510-490/2018 iš atsakovo J. P. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai E. P. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (el. b. t. 1, l. 33 – 36). Ieškovė 2023 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą su reikalavimu padidinti priteistą išlaikymą dėl pasikeitusių nepilnametės dukters poreikių ir priteisti papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko poreikiai per penkerius metus yra padidėję ir padidino priteistą išlaikymą. Šios sprendimo dalies atsakovas neskundžia. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Rimkų šeimos sveikatos centras“ medicinos dokumentų išrašas / siuntimas patvirtina, jog E. P. nustatytos dantų lanko ryšių anomalijos, reikalinga gydytojo ortodonto konsultacija ir gydymas breketais arba kapomis dėl netaisyklingo / traumuojančio sukandimo (tiesus sukandimas priekinių dantų srityje) (el. b. t. 1, l. 13). UAB „Kaidens“ pažyma patvirtina paslaugų kainas: dantų skenavimas: 100,00 Eur; dantų tiesinimas kapomis: 3 300,00 Eur (el. b. t. 1, l. 14). UAB „Kaidens“ PVM sąskaita faktūros ir kasos čekiai patvirtina, kad sumokėta už viršutinio ir apatinio dantų žandikaulių skenavimą – 100,00 Eur; individualias dantų tiesinimo kapas – 3 300,00 Eur; burnos ertmės higieną – 40,00 Eur (el. b. t. 1, l. 84 – 86). Gydytojos odontologės medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad pagal esamą diagnozę mergaitės gydymas finansuojant breketus iš ligonių kasų nepriklauso (el. b. t. 1. l. 151 – 152).

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus – nustatytos dantų lanko ryšių anomalijos. Tokio poreikio patenkinimo priemonės – gydymas kapomis yra būtinas ir tinkamas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad gydymo breketais priemonė negalėjo būti finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo. Iš byloje pateiktų trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad pati nepilnametė dėl patogumo pasirinko gydymą kapomis, ne breketais. Atsakovas buvo informuotas nepilnametės apie poreikį tiesinti dantis. Aplinkybė, kad atsakovas dukters nusiskundimą vertino subjektyviai kaip estetinę, o ne su sveikata susijusią problemą, nedaro įtakos objektyviam faktui, kad papildomas vaiko priežiūros poreikis egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad tėvų valdžia apima savo nepilnamečių vaikų teisės į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių sveikatai patenkinimas, užtikrinimą. Atsakovas turėjo galimybę domėtis vaiko sveikata per esveikata.lt ir gauti visą objektyvią informaciją.

24. Pažymėtina, kad skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, CK 3.201 straipsnio 2 dalis apima teisės reikalauti ne tik būsimų, bet ir de facto patirtų papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidų įgyvendinimo klausimą. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad už papildomą vaiko priežiūrą, susijusią su nustatyta nepilnametės dantų lanko ryšių anomalija, kuri yra vienkartinio pobūdžio patyrė 3 400,00 Eur išlaidas. Byloje nėra ginčo, kad nepilnametė realiai nešioja kapas. Taigi, faktas, kad yra patirtos išlaidos, yra nustatytas. Atsakovas, siekdamas paneigti, kad ieškovė asmeniškai nepatyrė tokių išlaidų, arba kad tokios išlaidos nepagrįstai per didelės, byloje nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis būtų sumokėjęs už kapas.

25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šias išlaidas apima kasdieniams poreikiams priteistas padidintas išlaikymas. Visų pirma, apeliantas neginčija sprendimo dalies dėl padidinto išlaikymo priteisimo, visų antra, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai savo sprendime nurodė, kokie byloje duomenys, įskaitant ir medicininius, teikė pagrindo išvadai apie padidėjusius per penkerius metus nepilnametės dukters poreikius. Pagal byloje esančius duomenis kaip vienkartinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimas buvo įvertintas atskirai.

26. CK 3.156 straipsnyje apibrėžiama tėvų valdžios lygybės samprata: tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (1 dalis); tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (2 dalis).

27. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje esančią medžiagą, susijusią su padidėjusiais nepilnametės poreikiai ir tėvų turtine padėtimi, konstatavo, kad nukrypti nuo vaiko išlaikymo lygių dalių principo šioje byloje pagrindo nėra. Taigi, atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą ir byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad papildomos vaiko priežiūros išlaidos turi būti dalinamos tarp tėvų ne lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, aiškinančios CK 3.201 straipsnio 2 dalies taikymą, padarė pagrįstas išvadas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Apeliaciniame skundo nurodo, kad teismas privalėjo įvertini įvykusias privalomas išlaikymo dydžio indeksacijas iki bylos iškėlimo ir nustatyti mokėtiną sumą, tačiau to nenustatė, kas įtakojo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteisingumą.

29. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių.

30. Indeksavimas yra periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – Aprašas) 2 punktas). Taigi, indeksavimas yra skirtas kompensuoti visiškai arba iš dalies išlaikymą teikiančio asmens prarastas pajamas. Indeksavimas nėra susijęs su pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybine išraiška, dėl to nustatant patenkintą (atmestos) ieškinio reikalavimų dalį, neatsižvelgiama į indeksavimą.

31. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pripažino reikalavimą dėl 300,00 Eur priteisimo ir tokį sprendimą priėmė pirmosios instancijos teismas ir laiko, kad pati ieškovė kalta dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų.

32. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu bylos šalių interesai nėra skirtingi, t. y. abi šalys siekia to paties procesinio rezultato byloje, pareikšdamos tokio paties turinio reikalavimus (prašymus) pateikiamuose teismui procesiniuose dokumentuose, o teismas priimamu procesiniu sprendimu tenkina šalių reikalavimus (prašymus), tokiais atvejais nėra bylą pralaimėjusios šalies, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neturėtų būti priteisiamas vienai šaliai iš kitos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes objektyviai nėra bylą pralaimėjusios šalies, iš kurios būtų nurodytu pagrindu priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).

33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimo dalyje dėl padidinto išlaikymo priteisimo nėra bylą pralaimėjusios šalies, dėl to yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pareiškė reikalavimą padidinti išlaikymą iki 350,00 Eur ir priteisti 1 700,00 Eur išlaidas. Ieškinys patenkintas 50 proc., atmestas – 50 proc. ((1-as reikalavimas 0 proc. + 2-as reikalavimas – 100 proc.) / 2). Ieškovė sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį už savarankišką reikalavimą priteisti papildomas išlaidas. Šioje dalyje reikalavimą patenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamas ieškovei sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovės išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti yra 1 860,00 Eur. Ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteisiamos 930,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš atsakovo ieškovei iš viso priteisiamos 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Valstybė už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą patyrė 433,66 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės priteisiamos 216,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra 29,65 Eur. Taip pat ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės valstybei priteisiamos 14,82 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.

35. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tačiau paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Valstybė už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą patyrė 100,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. 3, l. 16). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. 50 proc. (patenkinus reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo), iš ieškovės priteisiamos valstybei 50,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 968,00 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 216,83 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų ir aštuoniasdešimt trijų centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank“, AB Nr.(duomenys neskelbtini), AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas Nr.(duomenys neskelbtini), „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr.(duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr.(duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr.(duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr.(duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr.(duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka su suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti valstybei iš ieškovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,82 Eur (keturiolikos eurų ir aštuoniasdešimt dviejų centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank“, AB Nr.(duomenys neskelbtini), AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas Nr.(duomenys neskelbtini), „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr.(duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr.(duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr.(duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr.(duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr.(duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu)).“

Priteisti valstybei iš ieškovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank“, AB Nr.(duomenys neskelbtini), AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas Nr.(duomenys neskelbtini), „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr.(duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr.(duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr.(duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr.(duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr.(duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka su suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.