Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-1022/2018 pagal ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. K. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, ir atsakovo Ž. K. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiais vaikais nustatymo, išvadą teikianti institucija Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl teismo leidimo išsivežti nepilnamečius vaikus nuolat gyventi į užsienio valstybę, kuriuo prašė išduoti leidimą pareiškėjai D. K. išsivežti nepilnamečius vaikus R. K. ir K. K. nuolat gyventi į Vokietiją.

Ieškovė D. K. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-764-672/2006 priteistą išlaikymą sūnui R. K. ir priteisti iš atsakovo Ž. K. nepilnamečiui sūnui R. K. išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14-440/2009 priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai K. K. ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai K. K. išlaikymą kas mėnesį po 190 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. birželio 14 d. Akmenės rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-764-672/2006 iš Ž. K. buvo priteistas išlaikymas sūnui R. K. po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. 2009 m. birželio 18 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14-440/2009 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo Ž. K. santuoka, nepilnamečių vaikų R. K. ir K. K. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Dukros K. K. išlaikymui iš atsakovo buvo priteistas 200 Lt (57,92 Eur) dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis. D. K. nurodė, kad nuo išlaikymo pradžios praėjo daugiau nei 10 metų, vaikai greitai auga, jiems reikia naujų baldų, ugdymo priemonių, dėl pasikeitusios ekonominės situacijos šalyje išaugo maisto produktų, drabužių, vaistų, komunalinių paslaugų kainos. teigė, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ja, atsakovas išvažiavo į Angliją, vaikų išlaikymui pinigų neskiria, su vaikais nebendrauja, į Naująją Akmenę grįžta kas du metus. Ieškovė iš Vaikų fondo gauna po 57 Eur už kiekvieną vaiką.

Atsakovas Ž. K. su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės D. K. reikalavimus atmesti. Nurodė, kad jis nesutinka su ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu.

Atsakovas Ž. K. 2018 m. sausio 23 d. pateikė priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiais vaikais ir nurodė, kad ieškovė, negavusi jo leidimo, išvyko su vaikais gyventi į Vokietijos Federacinę Respubliką. Todėl atsakovas priešieškiniu prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir pateikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai duomenis apie D. K. padarytus CK 3.174 str. 3 d. ir 3.170 str. 3 d. pažeidimus, nustatyti skyrium gyvenančio tėvo – Ž. K. bendravimo tvarką su jo vaikais – R. K. ir K. K., gyvenančiais Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Ieškovė su pareikštu priešieškinio reikalavimu dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos sutiko, taip pat sutiko su priešieškinyje atsakovo pasiūlyta nustatyti jo su vaikais bendravimo tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai skundžiamu 2018 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino visiškai, pakeitė Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-764-672/2006 nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui R. K. dydį ir priteisė iš atsakovo Ž. K. nepilnamečio sūnaus R. K. naudai išlaikymą po 190 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas pakeitė Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-14-440/2009, nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. K. dydį ir priteisė iš atsakovo Ž. K. nepilnametės K. K. išlaikymą po 190 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas nustatė ieškovei D. K. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas, nustatė atsakovo Ž. K. bendravimo su jo nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisė iš atsakovo valstybei 95,10 Eur žyminį mokestį ir 21,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš atsakovo valstybei 361,82 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidas.

Teismas nustatė, kad ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu nepilnamečiai šalių vaikai – R. K. ir K. K. yra atitinkamai 12 metų ir 6 mėnesių bei 10 metų ir 5 mėnesių amžiaus, materialinio išlaikymo dydis sūnui buvo nustatytas daugiau nei prieš 11 metų, šalių dukrai – prieš 8 metus, šalių nepilnamečiai vaikai iki 2017 m. gruodžio 21 d. gyveno kartu su ieškove Lietuvoje, lankė mokyklą, o šiuo metu vaikai su ieškove gyvena Vokietijoje, kurioje vaikai taip pat lanko ugdymo įstaigas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų poreikiai jiems augant natūraliai padidėja ir jie yra ženkliai pasikeitę atitinkamai nuo 2006-06-14 ir 2009-06-18 priimtų teismo sprendimų, kuriais vaikams buvo priteistas išlaikymas. Teismas sprendė, kad 57,92 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui yra akivaizdžiai nepakankamas.

Teismas vertino, kad atsakovas, gyvendamas ir dirbdamas užsienio valstybėje, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, kitų išlaikytinių neturėjimą, turėtų galimybes teikti savo nepilnamečiams vaikams didesnį nei 120 Eur dydžio išlaikymą ir tenkino patikslintą ieškinį visiškai, iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai priteistą išlaikymo sumą padidindamas iki 190 Eur kiekvienam vaikui.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovo, ieškovės ir vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicijas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes sprendė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nagrinėjamoje situacijoje atitinka šalių interesus, todėl yra tenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas Ž. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo keičiant akmenės rajono apylinkės teismo 2006-06-14 įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-764-672/2006 ir 2009 m. birželio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14-440/2009 dalyse dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir priteisiant iš atsakovo Ž. K. išlaikymą sūnui R. K. ir dukrai K. K. po 120 Eur per mėnesį kiekvienam iki jie sulauks pilnametystės; pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovės D. K. atsakovo Ž. K. naudai bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš ieškovės D. K. atsakovo Ž. K. naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme metu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo padidinimo pagrindus, o taip pat ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.Ieškovė savo procesiniame dokumente nenurodė jokių duomenų apie konkrečius kiekvieno vaiko poreikius bei nepateikė jokių duomenų apie tai, kokioje apimtyje jos gaunamos lėšos leidžia konkrečius poreikius tenkinti, o kokioje dalyje yra piniginių lėšų trūkumas. Teismas taip pat turėjo pareigą būti aktyvus, tačiau elgėsi pasyviai.Teismas netyrė ieškovės veiksmų ieškant darbo ir pajamų. Taip pat ieškovė neinformavo atsakovo apie tai, kad atsirado pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Teismas nevienodai vertino šalių elgesį byloje.Ieškovė, teigdama, kad yra reikalingos papildomos lėšos, susijusios su vaikų sveikatos apsauga, tai ji privalėjo įrodyti, kad būtinos priemonės (medikamentai, procedūros, prietaisai ir t. t.) yra nekompensuojami valstybės ar tik iš dalies kompensuojami, kad jie yra rekomenduotini gydytojo ir kad jų neužtikrinimas gali sukelti neigiamas pasekmes.Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui, nesilaikė proporcingumo principo. Abiejų tėvų nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas po 240 Eur nagrinėjamoje situacijoje būtų adekvatus.Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovo naudai, kas liudija, kad patenkinus priešieškinį liko neišspręstas jų atlyginimo klausimas. Teismui nebuvo pagrindo daryti prielaidos, kad atsakovas neveikė vaikų interesais.Teismo motyvas, kad priešieškinio reikalavimas yra pareikštas tik formaliai, nesiekiant realaus bendravimo su vaikais, yra nepagrįstas ir neparemtas jokia bylos medžiaga.

Atsiliepimas į Ž. K. apeliacinį skundą civilinėje byloje negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis buvo padidintas ieškovės D. K. ir apelianto (atsakovo) Ž. K. nepilnamečių vaikų R. K. ir K. K. išlaikymo dydis bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. K. ir apeliantas Ž. K. yra nepilnamečių vaikų R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., (duomenys neskelbtini), tėvai. Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-764-672/2006 iš atsakovo nepilnamečiui sūnui R. K. buvo priteistas išlaikymas po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės D. K. ir apelianto Ž. K. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią apeliantas Ž. K. įsipareigojo nepilnametės dukters K. K. išlaikymui teikti po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė D. K. 2017-05-31 ieškiniu kreipėsi į teismą dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. Apeliantas 2018-01-23 priešieškiniu prašė nustatyti skyrium gyvenančio tėvo – Ž. K. bendravimo tvarką su jo vaikais – R. K. ir K. K., gyvenančiais Vokietijoje. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2018 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino visiškai. Apeliantas nesutiko su teismo sprendimu ir ginčija minėto sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nurodė apeliantas, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, įstatyme taip pat nedetalizuoti vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties kriterijai, tačiau jie yra nuosekliai išplėtoti teismų praktikoje.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo klausimai yra reglamentuoti CK 3.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 str. 2 d. nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie konkrečius kiekvieno vaiko poreikius bei nepateikė jokių duomenų apie tai kokioje apimtyje jos gaunamos lėšos leidžia konkrečius poreikius tenkinti, o kokioje dalyje yra piniginių lėšų trūkumas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, teismas vertino tai, kad nuo Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-764-672/2006 bei Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-14-440/2009 priėmimo metu, kuomet atitinkamai buvo iš atsakovo priteista nepilnamečių vaikų išlaikymui po 57,92 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, šalių sūnus buvo dešimties mėnesių amžiaus, o dukra buvo vienerių metų devynių mėnesių amžiaus, o ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo 12 metų ir 6 mėnesiai, o dukrai – 10 metų ir 5 mėnesiai. Teismas vertino, kad, atsižvelgus į laiką, praėjusį nuo išlaikymo priteisimo šalių sūnui ir dukrai, į natūraliai pasikeitusius vaikų poreikius jiems augant, į pasikeitusią ekonominę situaciją, prašomas padidinti, anksčiau priteistas 57,92 Eur dydžio išlaikymas šiuo metu yra akivaizdžiai per didelis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo išvada yra pagrįsta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė su vaikais šiuo metu gyvena Vokietijoje, kur vaikai lanko mokymo įstaigas, šalių sūnus yra 12, o dukra – 10 metų amžiaus, o šiuo laikotarpiu vaikai greičiau fiziologiškai auga, jiems reikalinga tinkamos kokybės bei dydžio apranga, avalynė, mokymuisi ir kitokiam tobulėjimui reikalingos ugdymo priemonės. Be to, nepilnamečiui R. K. yra nustatyti sveikatos sutrikimai (depresinis elgesio sutrikimas), abu vaikai turi įgimtą bronchitą. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaikų poreikių vertinimu ir konstatuoja, jog iš apelianto priteista vaikų išlaikymo suma iš esmės atitinka vaikų amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelė. Įvertinęs vaikų amžių ir jų poreikius, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino iš apelianto priteistą išlaikymo kiekvienam vaikui sumą iki 190 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui užteiktų po 120 Eur kiekvienam vaikui atskirai. Kaip teisingai nurodė apeliantas, teismas, spręsdamas ar yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaikų poreikių pasikeitimu. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas šį pagrindą nustatė – ieškovė savo reikalavimą grindė padidėjusiais esminiais vaiko poreikiais, o ne tėvų turtinės padėties pasikeitimu. Nustatęs, kad ieškovės pareikštas ieškinys dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo padidinimo yra pagrįstas esminiu vaikų poreikių pasikeitimu, teismas įvertino byloje esančius duomenis ir sprendė, kad toks pagrindas egzistavo. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, 120 Eur dydžio išlaikymo dydis kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui atitiktų proporcingumo principą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, todėl teismas kiekvienu atveju prašomo priteisti išlaikymo dydį kiekvienam nepilnamečiam vaikui turi vertinti individualiai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismo metu buvo nustatyta, o ir pats apeliantas apeliaciniame skunde patvirtino, kad jo gaunamos pajamos yra apie 1000 svarų per mėnesį. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo gaunamas pajamas bei turimas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Taigi, ieškovas, siekdamas užtikrinti savo nepilnamečių vaikų interesus, tinkamą aplinką, jo poreikius, tikrai sugebės taip vykdyti veiklą, išnaudos visas savo turimas galimybes, jog savo vaikams papildomai skirtų 140 Eur, kadangi pastebėtina, jog apelianto sutinkamas mokėti išlaikymo dydis abiem nepilnamečiams vaikams yra 240 Eur, vietoje priteistų 380 Eur (abiem nepilnamečiams vaikams po 190 Eur).Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis ir bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimą ir pagrįstai pakeitė Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-764-672/2006 priteistą išlaikymo dydį Ž. K. nepilnamečio sūnaus R. K. naudai ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-14-440/2009 priteistą išlaikymo dydį Ž. K. nepilnametės dukters K. K. naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir nurodo, kad teismas, patenkinęs priešieškinį, nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės atsakovo naudai.Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnyje. CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 str. 2 d. ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 str. 4 d. įtvirtina, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra kompensacinio pobūdžio, todėl galioja pagrindinis išlaidų paskirstymo principas – pralaimėjusi šalis atlygina šias išlaidas laimėjusiai šaliai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Esminiai kriterijai, lemiantys bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, yra byloje nagrinėjamo klausimo pobūdis, taip pat šalių ir kitų proceso dalyvių procesinė padėtis bei jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Būtent pagal šiuos kriterijus sprendžiama, kas laikytinas procesą pralaimėjusia šalimi, privalančia atlyginti procesą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas.Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, o atsakovas pareiškė priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiais vaikais nustatymo, su kuriuo ieškovė sutiko.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus teismas turi išspręsti nutraukdamas santuoką, net jeigu tie klausimai expressis verbis ir nėra nustatyti santuokos nutraukimą reglamentuojančiose teisės normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas konstatavo, kad CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Nagrinėjamu atveju, nutraukiant šalių santuoką, šalys susitarė auklėti ir bendrauti su vaikais pagal žodinį susitarimą, 2009-06-18 teismo sprendime konkreti bendravimo su vaikais tvarka nustatyta nebuvo. Pasikeitus šalių gyvenamosioms vietoms, skyrium nuo vaikų gyvenantis atsakovas, siekdamas užtikrinti saugų ryšį su vaikais, turi pagrindą reikšti reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo teismo sprendimu, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomu abiem šalims. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, nes ieškovės sutikimas su atsakovo reikalavimais nereiškia teisinio pagrindo sumažinti bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš ieškovės, nes pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį patenkinus priešieškinio reikalavimus iš kitos šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo atstovas advokatas priešieškinio parengimui skyrė 3 valandas, todėl, pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu priešieškinį patenkinus, atsakovui priteistina 255 Eur išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti, taip pat priteistina 100 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį.Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir nepagrįstai atsisakė priteisti iš ieškovės apeliantui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovės 355 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovas pateikė duomenis, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o už apeliacinio skundo paruošimą parengimą patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad buvo patenkinti 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, todėl atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, neviršijanti rekomendacijose nurodytų rekomenduojamų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, mažintina iki 150 Eur ir iš ieškovės apeliantui priteistina 50 Eur žyminio mokesčio ir 150 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams dydžio pakeitimo yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinės teisės normų reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, priteisiant atsakovui iš ieškovės 100 Eur žyminio mokesčio ir 255 Eur išlaidų advokato pagalbai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovės D. K. atsakovui Ž. K. 355 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. K. atsakovui Ž. K. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.