Telšių apylinkės teismo sprendimas

Išvadą teikianti institucija Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, vadovaudamasis įstatymo įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus gauti atitinkantį jų poreikius išlaikymą, mano, kad Ieškovės ieškinys atitinka nepilnamečių R. K. ir K. K. interesus (b. l. 39-40).

Su pareikštu priešieškinio reikalavimu dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos, neprieštaravo, iš esmės sutiko su priešieškinyje atsakovo siūlytina nustatyti jo su vaikais bendravimo tvarka, nes vaikams niekada nedraudė su tėvu bendrauti, pats atsakovas nusišalino nuo bendravimo su vaikais, vaikais nesirūpino. Atkreipė dėmesį, kad vaikams atostogų grafiko šiuo metu pateikti negali, nes jo nežino, kadangi vaikai tik pradėjo lankyti mokymo įstaigą, tačiau sužinojusi atostogų grafikus, atsakovui nurodžius savo telefono numerį ar adresą, tokią informaciją suteiks. Taip pat, tik atsakovui nurodžius savo tikslų adresą ar kitokį informacijos pateikimo/gavimo būdą, atsakovui suteiks prašomą informaciją apie vaikų sveikatos būklę, vaikų užimtumą ir kt. reikalaujamą informaciją, tačiau mano, kad skubaus pranešimo protingas terminas informacijos pateikimui būtų viena - dvi dienos. Dėl reikalavimų, kad tėvas turėtų galimybę pasiimti atostogų metu pagal atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką su 7 dienų ir 14 dienų terminu neprieštarauja. Atsakovui pageidaujant bendrauti bei matytis su vaikais, Ieškovė įsipareigoja sudaryti galimybes atsakovui atvykti į Vokietijoje vaikų gyvenamąją vietą, kur apgyvendintų atsakovą savo namuose trims dienoms, kurių metu jis galėtų bendrauti su vaikais. Atkreipė dėmesį, kad asmeniškai atsakovas nesikreipė dėl prieigos vaikams suteikimo bendrauti jam su vaikais, o vaikams buvo suteikta galimybė per ieškovės feisbuko paskyrą, kol atsakovas šios paskyros neužblokavo.

Teismo posėdyje atsakovas Ž. K. su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) sutiko iš dalies, priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos palaikė visiškai, nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio 190 Eur kiekvienam vaikui, nurodant, jog nevengdamas pareigos išlaikyti savo vaikus, geranoriškai nepilnamečių vaikų išlaikymui galėtų skirti po 120 Eur kas mėnesį, kadangi dėl savo turtinės padėties teikti didesnio išlaikymo vaikams negali. Ieškovė neįrodė konkrečių pakitusių vaikų poreikių atitinkamomis sumomis, tačiau atsakovas supranta, kad vaikų poreikiai iš esmės yra pasikeitę per laikotarpį nuo priteisto išlaikymo, tačiau tikrai ne tiek, kiek nurodo ieškovė iki 190 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovo teigimu, jis užsienio valstybėje gyvena ir dirba nuo 2010 metų, jo mėnesinis atlyginimas nevienodas, valandinis uždarbis 8 svarai per valandą, kas sudaro 30-35 valandų per savaitę 300 svarų, per mėnesį apie 1000 svarų, tačiau atskaičiuoja kas mėnesį maždaug po 300 Eur. Jo išlaidas per mėnesį sudaro būsto nuoma -350 svarų, mokesčiai už elektrą ir dujas, vandenį, telefono išlaidos, viso jo išlaidos per mėnesį sudaro apie 700 svarų žiemos metu, vasaros metu kiek mažesnės išlaidos. Gyvena su drauge, bendrų vaikų neturi. Savo motinos teiraudavausi, kad ji ieškovės paklaustų ko vaikams reikia ir ką motina nurodydavo, tą vaikams nupirkdavo. Aš vaikams nupirkdavau tai ko manęs paprašydavo, esu nupirkęs mobilius telefonus, kompiuterinius žaidimus, Vaikus paskutinį kartą matė prieš dvejus metus, per savo tėvo laidotuves, nes daugiau į Lietuvą nebuvo grįžęs. Atsižvelgdamas į galimybės teikti vaikams išlaikymą, atsakovas sutinka, kad išlaikymas yra didintinas, tačiau atsižvelgiant į jo galimybes sutinka vaikams su išlaikymo padidinimu iki 120 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Dėl priešieškinio reikalavimų, skubaus pranešimo optimalus ir protingas terminas turėtų būti para laiko, taip pat galėtų būti pranešimas pateikiant vaikų atostogų grafiką ne vėliau kaip prieš penkis mėnesius. Savo telefono numerį šios informacijos pateikimui nurodys. Per šį laikotarpį bendravimo tvarka su vaikais sekėsi sunkiai.

Išvadą teikiančios institucijos Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė pateiktą išvadą joje nurodytais argumentais. Nors ieškovė neįvykdė CPK 178 straipsnio reikalavimų ir neįrodė, kad vaiko poreikiams patenkinti būtina kiekvienam vaikui po 380 Eur suma, tačiau sprendžiant vaikų išlaikymo padidinimo klausimą turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Institucijos nuomone, nuo išlaikymo priteisimo praėjus daugiau nei dešimčiai metų, akivaizdu, kad vaikų poreikiai yra ženkliai objektyviai pasikeitę, todėl yra pagrindas priteistą vaikams išlaikymo dydį padidinti, atsižvelgiant į formuojamą praktiką išlaikymo bylose, kuriose orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą, vieno vaiko išlaikymo vertė neturėtų būti mažesnė nei viena minimali alga, kas dabartiniu atveju atitinka 400 Eur. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, tačiau teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad jo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės, nei Lietuvoje numatyta minimali mėnesio alga, todėl turi visas galimybes teikti ieškovės prašomą vaikams išlaikymą po 190 Eur kiekvienam vaikui.

Dėl bendravimo tvarkos, Institucijos atstovas sutinka su priešieškinio reikalavimu dėl bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu, tikslinant bendravimo su vaikais laiką, atsakovei išlieka pareiga užtikrinti, kad vaikai ir tėvas galėtų bendrauti ir nenutrūktų jų tarpusavio ryšys.

Nagrinėjamoje byloje klausimas, susijęs su Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. įtvirtintomis pareigomis teikti išlaikymą, atitinkantį vaikų poreikius ir tėvų galimybes, buvo išspręstas teismo Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-764-672/2006 bei Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14-440/2009.

Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d. numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai, kurie turi būti esminiai. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl teismas šią įstatymo nuostatą turi aiškinti ir taikyti atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalis, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovė ir atsakovas nesutaria dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo. Ieškovė prašo pakeisti atitinkamais teismų sprendimais priteisto išlaikymo kiekvienam vaikui dydį 57,92 Eur (200 Lt) ir priteisti išlaikymą vaikams mokant periodinėmis išmokomis po 190 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nes po santuokos nutraukimo, šalių nepilnamečiais vaikais rūpinasi ir išlaiko viena ieškovė, o atsakovo vaikų išlaikymų nesirūpina ir priteisto išlaikymo neteikė jau ilgus metus, vaikų išlaikymui pinigus mokėdavo Vaikų išlaikymo fondas, tik kreipusius į teismą dėl išlaikymo padidinimo, atsakovas nuo 2017 m. liepos mėnesio pradėjo teiki priteistą kiekvienam vaikui 57,92 Eur išlaikymo sumą, kuri neužtikrina net minimalių vaikų poreikių. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka iš dalies, laikydamas nepagrįstu prašomo priteisti išlaikymo dydį bei pareikšdamas, kad sutinka teikti išlaikymą po 120 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nes dėl savo turtinės padėties negali teikti ieškovės prašomos išlaikymo sumos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė grindžia savo reikalavimą padidėjusiais esminiais vaiko poreikiais, o ne tėvų turtinės padėties pasikeitimu. Byloje nustatyta, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-764-672/2006 bei Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-440/2009 priėmimo metu, kuomet atitinkamai buvo iš atsakovo priteista nepilnamečių vaikų išlaikymui po 57,92 Eur (200 Lt) mokamomis periodinėmis išmokomis, šalių sūnus buvo dešimties mėnesių amžiaus, o dukra buvo vienerių metų devynių mėnesių amžiaus, šiuo metu šalių sūnui yra 12 metų 6 mėnesiai, o dukrai yra beveik 10 metų 5 mėnesiai, vaikai lanko mokyklą. Anot ieškovės, būtinų išlaidų per mėnesį, paskaičiavimu, vaikų poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia skirti apie 380 Eur kiekvienam vaikui. Pažymėtina, kad ieškovė, nurodydama vaikų poreikių apimtį (380 Eur dydžio suma kiekvienam vaikui), apsiribojo tik tam tikrų poreikių ir išlaidų jiems tenkinti bendru dydžio nurodymu, tačiau reikalingų išlaidų apimties niekaip nepagrindė, todėl šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 straipsnis) Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Respublikos CPK 176 str.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Ieškovė savo paaiškinimais įrodinėjo, kad minimaliems nepilnamečių šalių vaikų, tai yra 12 metų amžiaus sūnaus ir 10 metų dukters poreikiams tenkinti išleidžia kiekvienam vaikui apie 380 Eur kas mėnesį, ir atsakovas turėtų lygia dalimi turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo, tai yra po 190 Eur kiekvienam vaikui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog sprendimo priėmimo metu šalių sūnui R. K. yra 12 metų 6 mėnesiai, dukrai K. K. 10 metų 5 mėnesiai amžiaus, todėl akivaizdu, kad daugiau nei per 10 (dešimt) metų vaikų poreikiai objektyviai padidėjo (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie vaikų turimus specialius poreikius, išskyrus tai, kad šalių sūnus R. K. sekamas dėl astigmatizmo, toliaregystės, regėjimo korekcijai gydyti skirti akiniai, , jam diagnozuotas depresinis elgesio sutrikimas nustatytas, kaip nurodė Ieškovė vaikai yra sveiki, tik abu vaikai turi įgimtą bronchitą, tačiau nuolat vaistų jie nevartoja dėl šios lėtinės ligos. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad per tokį laikotarpį atsirado didesnis poreikis vaikams lavinti, vaikai lankė ir lanko mokyklą, gyvenant Lietuvoje šalių dukra lankė užklasinius būrelius, šiuo metu Vokietijoje abu šalių vaikai lanko mokamus būrelius, taip pat vaikams reikalinga apranga, avalynė, higienos prekės, būtinos kanceliarinės išlaidos, užklasinė veikla. Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažįsta aplinkybę, kad vaikų poreikiai per nurodytą laikotarpį yra didesni, nei buvo priteistas išlaikymas vaikams atitinkamai 2006 ir 2009 metais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio - teiktino iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, jis nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą (nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400 Eur, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių teismas nenustatė. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pripažintina, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 14 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-764-672/2006 bei Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14-440/2009 atitinkamai kiekvienam nustatytas išlaikymo dydis (po 57,92 Eur kas mėnesį) nepilnamečiui vaikui R. K. ir K. K. negali užtikrinti net minimalių vaikų poreikių tenkinimą, todėl jis turi būti padidintas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaiko poreikių, konstatuotina, kad tokio amžiaus vaikams išlaikyti reikalinga ir protinga, būtinus vaiko poreikius užtikrinanti bendra suma kiekvienam vaikui yra 380 Eur per mėnesį.

Analizuojant ieškovės turtinę padėtį, nustatyta, kad iki 2017 m. gruodžio 21 d. gyvendama Lietuvoje ieškovė nedirbo, yra neįgali, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, gaudavo 184,80 Eur neįgalumo išmoką. Ieškovė, savo vardu registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi. Nuo 2017 m. gruodžio 21 d. ieškovė su vaikais išvyko gyventi į Vokietiją, jos teigimu šiuo metu ji dirba, gauna apie 1400 Eur darbo užmokestį. Atsakovas nuo 2010 metų gyvena ir dirba užsienio valstybėje. Atsakovas, žinodamas apie vykstantį procesą, turėdamas atstovą, bei būdamas teismo įpareigotas ne vieną kartą pateikti duomenis apie turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą užsienio valstybėje bei gaunamas pajamas (darbo užmokestį), duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, o teismo posėdžio metu atsakovo nurodytos aplinkybės apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį per mėnesį apie 1000 svarų bei jo patiriamų išlaidų dydį kas mėnesį apie 700 svarų, pagrindžiančių neįrodė (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Respublikoje atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi. Viena vertus, šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis nėra lygiavertės. Akivaizdu, kad ieškovė gyvendama ilgus metus Lietuvoje disponavo labai nedidelėmis pajamomis, be to ji neturi jokio nekilnojamojo turto, gyveno su trimis nepilnamečiais vaikais socialiniame būste, jos pajamas sudarė gaunama neįgalumo išmoka, socialinės išmokos bei priteistas išlaikymas vaikams, tuo tarpu jokių objektyvių duomenų atsakovas apie savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas duomenų teismui nepateikė. Pažymėtina, jog vaiko motinai tenka rūpintis kasdienine šalių nepilnamečių vaikų priežiūra bei jų auklėjimu. Be to, ieškovės turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su ja gyvena šalių nepilnamečiai vaikai ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Teismo vertinimu atsakovo siūlomas po 120,00 Eur išlaikymas per mėnesį kiekvienam vaikui neužtikrintų vaiko net minimalių poreikių patenkinimo, todėl toks išlaikymo dydis laikytinas neadekvačiu, nes vaikai turi ne tik patenkinti savo minimalius ir fiziologinius poreikius, tačiau jiems taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, įgyti reikiamų priemonių jų turimiems ar įgytiems gabumams lavinti. Be to, teismas pažymi, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti pateisinama gaunamomis minimaliomis ar išvis negaunamomis pajamomis. Atsakovas jaunas ir darbingas vyras, duomenų apie savo turinę padėtį bei gaunamas pajamas atsakovas neteikė, nors teismo buvo ne kartą ragintas ir įpareigotas, tačiau duomenų teismui neteikė, todėl turi pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kurie patvirtintų, kad jo darbingumo lygis yra sumažėjęs, todėl jis negali nuolat dirbti ar dirbti konkretaus darbo, taip pat, jog jis dėjo pastangas susirasti (geriau apmokamą ar papildomą darbą), tačiau jam to dėl subjektyvių (pvz., konkrečių gebėjimų trūkumo) ar objektyvių (pvz., amžiaus) aplinkybių nepavyko padaryti. Taip pat jis nepateikė duomenų, kad turėtų daugiau išlaikytinių. Teismas pažymi, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsižvelgiant į nustatytas šiai bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas, gyvendamas ir dirbdamas užsienio valstybėje, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, kitų išlaikytinių neturėjimą, turėtų galimybes teikti savo nepilnamečiams vaikams didesnį nei 120,00 Eur dydžio išlaikymą, teismas sprendžia, jog jis turėtų prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikams užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jų poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos vaiko motinai.

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti tokią vaikų ir tėvo bendravimo tvarką, o būtent;

- skubus pranešimas apie kiekvieną vaikų gyvenamosios vietos bei ugdymo institucijos pakeitimą;

- skubus pranešimas apie kiekvieną traumą ar susirgimą, reikalaujantį medicininės pagalbos, arba incidentą, susijusį suvaiko teisių ar teisėtų interesų pažeidimu;

- informacijos apie vaikų užimtumą konkrečiose ugdymo įstaigose ar fakultatyviniuose užsiėmimuose pateikimas, dienos režimo darbo ir poilsio pateikimas bei laisvalaikio valandų konkretizavimas;

- visų vaikams skiriamų atostogų grafiko pateikimas šešiems mėnesiams į priekį;

- bendravimo komunikacinėmis priemonėmis užtikrinimas laisvalaikio valandomis naudojant telefoninį ryšį arba „Skype“ programą; informavimas telefonu ar SMS žinutėmis apie laikotarpius, kai bendravimas komunikacinėmis priemonėmis negalimas, nurodant artimiausią galimą bendravimo laiką; vaikų perdavimas tėvui kiekvienų atostogų metu ne trumpesniam kaip septynių dienų laikotarpiui, o vasaros atostogų metu – ne trumpesniam kaip keturiolikos dienų laikotarpiui su teise išsivežti vaikus į nuolatinę tėvo gyvenamąją vietą Anglijoje arba į artimųjų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Byloje nustatyta, kad atsakovas Ž. K. po santuokos nutraukimo su ieškove, iš esmės buvo nusišalinęs nuo rūpinimosi vaikais ir jų auklėjimo. Pats atsakovas Ž. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikus yra matęs paskutinį kartą prieš dvejus metus kuomet buvo atvykęs į Lietuvą. Bendraudavo su vaikais dažniausiai per savo motina, vaikų močiutę, vaikams lankantis jos namuose. Atsakovo teigimu, ieškovė nesudarydavo jam sąlygų bendrauti su vaikais. Tačiau aplinkybės, kad ieškovė būtų ribojusi vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu ar kitokiu būdu būtų trukdžiusi vaikų tėvui bendrauti su vaikais, atsakovas jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, sprendžiant dėl geriausių vaikų interesų apsaugojimo tiek, kiek tai būtina, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti į inter alia ieškovės, vaiko motinos, su kuria nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, poziciją šiuo klausimu. Ieškovė su pareikštu priešieškinio reikalavimu dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos, sutiko iš esmės sutiko su priešieškinyje atsakovo siūlytina nustatyti jo su vaikais bendravimo tvarka, nes vaikams niekada nedraudė su tėvu bendrauti, pats atsakovas nusišalino nuo bendravimo su vaikais, vaikais nesirūpino. Atkreipė dėmesį, kad vaikams atostogų grafiko šiuo metu pateikti negali, nes jo nežino, kadangi vaikai tik pradėjo lankyti mokymo įstaigą, tačiau sužinojusi atostogų grafikus, atsakovui nurodžius savo telefono numerį ar adresą, tokią informaciją suteiks. Taip pat, tik atsakovui nurodžius jam teiktinos informacijos pateikimo/gavimo būdą, atsakovui suteiks prašomą informaciją apie vaikų sveikatos būklę, vaikų užimtumą ir kt. reikalaujamą informaciją, tačiau mano, kad skubaus pranešimo protingas terminas informacijos pateikimui būtų viena - dvi dienos. Dėl reikalavimų, kad tėvas turėtų galimybę pasiimti atostogų metu pagal atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką su 7 dienų ir 14 dienų terminu neprieštarauja. Be kita ko, ieškovė pažymėjo, kad Atsakovui pageidaujant bendrauti bei matytis su vaikais, ji sudarytų galimybes atsakovui trims dienoms apsistoti vaikų gyvenamojoje Vokietijoje, kad pastarasis galėtų kurių bendrauti su vaikais.