Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 1.2.20.5.1.; 1.2.28.6.; 1.2.291.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6.

2023 m. gegužės 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje “L.”, uždarojoje akcinėje bendrovėje “D.” ir (duomenys neskelbtini), išsituokęs, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 295 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2019 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų patalpose, adresu Klaipėdos g. 1, Gargždai, teismo posėdžio metu, nagrinėjant administracinio nusižengimą bylą Nr. II-444-586/2019, apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2019 m. birželio 20 d. 15 val. 21 min. automobilį “VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo P. Ž..

Taip pat jis, sukėlė fizinį skausmą R. V., o būtent: 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 18 val. gyvenamosios sodybos kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė R. V. į krūtinę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku dešine ranka suėmęs R. V. už kaklo, ją smaugė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Taip pat jis neteisėtai įrengė ir panaudojo specialią techniką žmogui sekti ir informacijai apie fizinį asmenį rinkti bei neteisėtai rinko informaciją apie fizinio asmens privatų gyvenimą, o būtent: ne vėliau kaip 2021 m. liepos 8 d. prie automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. O., kuriuo naudojasi savininkės sesuo R. V., galinės dalies dugno pritvirtino Globalios padėties nustatymo sistemos (toliau – GPS) seklį su pasiklausimo funkcija galimai "Sino Track ST-925" identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įstatyta mobilaus ryšio operatoriaus UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo paslaugos SIM kortelė "Pildyk" Nr. (duomenys neskelbtini), kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), po ko, naudodamasis UAB "S.", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančia mobilaus ryšio operatoriaus UAB „Tele2“ abonentine SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini), iš mobilaus ryšio telefono, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2021 m. rugpjūčio 21 d., prisijungęs prie interneto puslapio http://sinotrackpro.com arba mobiliojoje programoje "Sino Track Pro", stebėjo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietos koordinates, tai yra tokiu būdu neteisėtai, panaudodamas specialią techniką, rinko informaciją apie R. V. privatų gyvenimą.

V. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad suklastojo dokumentą ir juo disponavo, o būtent: būdamas UAB „D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 611 straipsnį turėdamas pareigą per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, 2019 m. liepos 17 d. 15 val. 50 min. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) gavęs pranešimą dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo administracinėje teisenoje ROIK 19102635687, 2019 m. liepos 23 d., tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyčia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ROIK: 19102635687 2019 m. liepos 17 d. pranešimo "Dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo" skiltyje „ROIK: 19102635687 Informacija apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone“ ranka įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad Wolkswagen (duomenys neskelbtini) Passat 2019 06 20 15 val. 21 min. vairavo P. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. liepos 25 d. 08 val. 48 min. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) išsiuntė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Tokiu būdu V. V. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neteisėtai panaudojo žinomai suklastotą dokumentą.

Dėl melagingų parodymų davimo (BK 235 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamasis V. V. parodė, kad kaip įmonės vadovas duodavo P. Ž. tai vienokį, tai kitokį automobilį. Dėl kaltinime minimo administracinio nusižengimo, kai buvo viršytas greitas, buvo praėję nemažai laiko, kai reikėjo policijai pranešti, kas vairavo automobilį. Klausė darbuotojų, kas galėjo važiuoti automobiliu, jie nurodė, jog vairavo P. Ž.. Perduodamas informaciją policijai, gal buvo suklaidintas darbuotojų. Nebuvo vedama apskaita ir nefiksavo, kam duodamas automobilis. P. Ž. nedirbo jo įmonėje „D.“, bet jis buvo prašęs jo padėti, važinėjo su juo į objektą įmonės automobiliais. Ar P. Ž. važiavo automobiliu, kuriuo padarytas nusižengimas, negali pasakyti. Jis pirko akcijas ir jų santykiai buvo dalykiški. P. Ž. reikalauja 2000 Eur žalos atlyginimo, nori padengti savo išlaidas, pralošus civilinę bylą teisme, siekia pasipelnyti. Kaltės negali nei pripažinti, nei nepripažinti, nes galėjo suklysti. Nagrinėjant teisme administracinę bylą dėl šio pažeidimo, teigė, kad vairavo P. Ž., nes buvo tuo įsitikinęs. Dabar, kai renkami įrodymai, pradeda tuo abejoti. Savavališkai P. Ž. automobilio paimti neturėjo galimybės. Automobilio raktai visada būdavo pas jį ir tik jis juos perduodavo, pas darbuotojus raktų nebuvo. Ar jis užpildė pranešimą policijai apie tai, kad vairavo P. Ž., nepamena. Jei teisme taip sakė, reiškia taip ir buvo. P. Ž. asmens duomenis galėjo gauti iš buhalterijos. Automobilio raktai visada būdavo pas jį, bet būdavo, kad juos palikdavo ir pardavėjoms, ir buhalterei, nes tuo automobiliu vežiodavo ir smulkias prekes. Važiuodavo tas, kas būdavo laisvas. Vaizdo kamerų atsukinėti negalėjo, apie esamas vaizdo kameras policijos pareigūnų neinformavo, nes nežinojo, kad dėl to bus keliama baudžiamoji byla. Automobilio raktus perduodavo parduotuvėje, jos darbo laikas nuo 8 val. ryto.

Nnukentėjusysis P. Ž. parodė, kad 2019 m. rudeniop per VMI portalą sužinojo, kad yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už greičio viršijimą ir jam skirta 140 Eur bauda. Jis tuo metu dirbo Norvegijoje ir 2019 m. birželio 19 d. grįžo iš Rygos oro uosto. S. jį pasitiko darbdavys ir jie matė kitoje gatvės pusėje stovint V. V.. Kitą dieną, 2019 m. birželio 20 d. jis turėjo S. teisme du posėdžius, kuriuose jį atstovavo advokatas R. K.. Jis turėjo advokatą ryte iš K. atsivežti į S.. Išvažiavo gal 7 val. autobusėliu Transporter. Važiavo pro Darbėnus, į Kretingą, po to į Klaipėdą. Klaipėdoje paėmė advokatą ir nuvežė į Skuodą. Teisme vyko du posėdžiai, ryte ir po pietų. Gal 14 val. išvežė advokatą atgal į Klaipėdą. Po to nuvažiavo pas tėvukus į Plungę, vėliau grįžo į Skuodą. Jis niekaip negalėjo tuo pat metu būti kažkur už 100 km. ir viršyti greitį UAB „D.“ automobiliu. Kai sužinojo apie nubaudimą, kreipėsi į advokatą V. A., buvo surašytas skundas dėl nuobaudos panaikinimo. Jis nevairavo V. V. įmonės automobilio. V. V. neprašė jo dėl šio įvykio prisiimti atsakomybę. Jie tuo metu bylinėjosi ir jis suprato, kad tai jo kerštas. Dar prieš įvykį jis kaltinamajam pardavė savo įmonę. Šio įvykio metu tarp jo ir V. V. vyko teisminiai nagrinėjimai, jie tarpusavyje nebendravo. Jis niekada nėra važiavęs UAB „D.“ priklausančiu automobiliu Volkwagen. 2017 metais teko važinėti džipu, tačiau tada tarp jo ir V. dar nebuvo jokių konfliktų. Kas vairavo automobilį, nesiaiškino, bet girdėjo, iš anksčiau pas jį dirbusių pardavėjų, kad buhalterė S. pasakė, jog V. ant Ž. užrašė baudą. Byloje pareiškė ieškinį dėl turtinės 400 Eur ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 400 Eur tai advokato atstovavimo išlaidos administracinėje byloje. Neturtinė žala už orumo įžeidimą ir todėl, kad ne kartą dėl šio įvykio reikėjo grįžti iš Norvegijos, nes reikėjo rašyti skundą, tiesiog už pasityčiojimą.

Liudytoja J. S. parodė, kad dirba UAB „D.“ finansininke. UAB „D.“ dirba nuo 2013 m. iki šiol. Žino kokiu el. p. naudojasi UAB “D.”. Prie elektroninio pašto priėjimą turėjo direktorius V. V. ir ji. 2019 m. birželio ir liepos mėnesiais tikriausiai įmonė UAB „D.“ turėjo automobilį VW Passat. Automobiliu naudodavosi direktorius V. V., kartais skolindavosi P. Ž. ir ji. P. Ž. UAB „D.“ darbuotoju nebuvo. P. Ž. ir direktorius V. V. buvo geri draugai. P. Ž. ir kitais įmonės automobiliais važinėdavo. Kiek žino V. V. prašydavo P. Ž., kad kažką padėtų, ar pagelbėtų ir P. Ž. važiuodavo. Ar 2019 m. birželio 20 d. buvo perduotas VW Passat automobilis P. Ž. valdyti, kiek žino V. V. buvo perdavęs, bet tiksliai nematė, tik žino, kad direktorius buvo sakęs tokią informaciją, kad automobilį davė važiuoti P. Ž.. Kas 2019 m. rugpjūčio 20 d. važiavo automobiliu, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, nes elektroniniame pašte matė kažkokį pranešimą, informavo direktorių V. V., o pati nežiūrėjo, kas tame pranešime, nes tai nebuvo susiję su jos darbu. P. Ž. skolindavosi ir kitus įmonės automobilius, kokius tiksliai, neatsimena. Su kažkokiu džipu važiuodavo, pavadinimo neatsimena. Dar būdavo kažkoks autobusiukas. Džipas priklausė, ar įmonei, ar V. V.. Autobusiukas priklausė įmonei UAB „D.“. Kokiu metu ir kokiomis datomis V. V. skolindavo automobilius P. Ž., nepamena. Žinodavo faktą, kad V. V. paskolindavo automobilį P. Ž., nes tai pasakydavo pats V.. 2019 m. su P. Ž. būdavo daug teisminių bylų ir su ja, ir su V. V.. Kai buvo gautas pranešimas iš policijos ir ar klausė policijos pareigūnai, kas vairavo automobilį, nežino. Dėl darbuotojų, ar buvo klausta jų, taip pat nežino. Kitiems asmenims automobilių perdavimai nebuvo įforminti. Atvejo, kad parduotuvėje „S.“ sakytų ant V. V., kad jis „koks beprotis“ parašė pareiškimą ant P. Ž., nebuvo.

Liudytojas R. K. parodė, kad P. Ž. buvęs jo klientas civilinėse bylose, kurios buvo nagrinėjamos Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose. Posėdžiai vykdavo nuotoliniu būdu, nes klientas buvo Norvegijoje, tačiau 2019 m. birželio 20 d. posėdžiai turėjo vykti teismo rūmuose, dalyvaujant proceso dalyviams. Vienas posėdis buvo numatytas 10.00 val., o kitas po pietų, gal 13.30 val. P. Ž. ryte, dar iki 10 val. atvyko į jo kontorą, esančią Klaipėdoje automobiliu VW Transporter. Automobilis įsidėmėtinas, nes buvo pritaikytas vežti darbo įrankiams, jų buvo prikrauta, išimtos galinės keleivių sėdynės ir likusi tik viena keleivio vieta, šalia vairuotojo. 10 val. vyko teismo pirmas posėdis. Paskutinis posėdis vyko gal iki 14.30 val., po kurio P. Ž. jį parvežė į Klaipėdą gal apie 17 val. Buvo sustoję Kretingoje, nes pylėsi automobiliui kuro, gėrė kavą, valgė ledus. Visą dieną jis praleido kartu su nukentėjusiuoju. Į Klaipėdą važiavo per Darbėnus ir Kretingą, o ne per Plungę, Rietavą. Atsakovas byloje buvo P. Ž., o V. buvo ieškovo L. pusėje, todėl jų santykiai negalėjo būti draugiški.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai pateikė duomenis iš administracinio nusižengimo bylos Nr. II-444-586/2019: V. V. priesaikos kopiją ir 2019 m. lapkričio 27 d. posėdžio garso įrašą, iš kurių matyti, kad V. V. pasirašytinai buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo (4 t., b.l. 18); apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad UAB “D.” automobilį vairavo P. Ž.. P. Ž. atėjo iš ryto į įmonę, į parduotuvę, pasakė, kad turi bėdos, yra pardavęs mašiną ir jam reikia mašinos pavažiuoti iki Plungės ar iki Klaipėdos. P. Ž. mašiną “VW Passat” įdavė jis. Automobilį P. Ž. grąžino tą pačią dieną (posėdžio garso įrašas nuo 8.35 min. iki 15.30 min.) (4 t., b.l. 17, 19-21).

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi P. Ž. skundas patenkintas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta tyrimui atlikti (1 t., b.l. 83-84).

2019 m. liepos 17 d. V. V. pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kad transporto priemonę “VW Passat”, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 20 d. 15 val. 21 min. vairavo P. Ž. (4 t., b.l. 26).

P. Ž. 2019 m. liepos 25 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl adminsitracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 d. (greičio viršijimo automobiliu “VW Passat”, valt. Nr. (duomenys neskelbtini)) (4 t., b.l. 27-28).

2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.30-ANR_N-11261-2019 P. Ž. skirta 140 Eur bauda (4 t., b.l. 29-30). 2020 m. liepos 8 d. nutarimu P. Ž. skirta nuobauda panaikinta (4 t., b.l. 31-32).

Iš Plungės apylinkės teismo informacinės pažymos, kad 2019 m. birželio 20 d. teismo posėdyje dalyvavo P. Ž. ir jo advokatas R. K. (4 t., b.l. 68-73).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad įrodyta, jog kaltinamasis V. V. 2019 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų patalpose, adresu Klaipėdos g. 1, Gargždai, teismo posėdžio metu, nagrinėjant administracinio nusižengimą bylą Nr. II-444-586/2019, apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2019 m. birželio 20 d. 15 val. 21 min. UAB “D.” automobilį “VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo P. Ž..

Kaltinamasis V. V. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-444-586/2019, teisme tvirtino, kad jo vadovaujamos įmonės automobilį nusižengimo padarymo dieną vairavo P. Ž.. Šią informaciją jis pateikė ir policijos įstaigai, kai pastaroji prašė pateikti informaciją apie asmenį, vairavusį automobilį.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nustatyta, kad P. Ž. automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 20 d. 15 val. 21 min. nevairavo, dėl ko adminstracinė teisena jo atžvilgiu nutraukta ir panaikinta jam paskirta nuobauda.

Kaltinamasis tik teisiamojo posėdžio metu, duodamas parodymus po visų liudytojų apklausų, ką teismas vertina kaip siekį priderinti savo parodymus prie teismo ištirtų įrodymų, pateikė versiją, jog tik dabar jis abejoja, ar tą dieną automobilį tikrai vairavo P. Ž., dėl ko duodamas parodymus teisme apie tai galėjo klysti, būti neteisingai įsitikinęs jų teisingumu. Tokių abejonių kaltinamasis nebuvo išsakęs nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nors administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teisėjas ir P. Ž. atstovas advokatas V. A. jo klausė, ar galėjo būti skolinamas įmonės automobilis, kai tuo metu tarp kaltinamojo ir P. Ž. vyko teisminiai turtiniai ginčai ir jų santykiai nebuvo draugiški, kas matyti tiek iš P. Ž., tiek ir iš paties kaltinamojo parodymų. Kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, itin detaliai nurodė aplinkybes kaip, kur ir kada perdavė automobilį P. Ž.. Ikiteisminio tyrimo metu netgi nurodė, kad P. Ž. tą dieną turėjo bylą su L. (4 t., b.l. 166), ką patvirtino ir liudytojas R. K.. Vadinasi, duodamas parodymus teisme kaltinamasis itin gerai prisiminė tos dienos įvykius, ir jokių, net menkiausių abejonių savo žodžiams nekėlė. Įrodymų, kad šią informaciją jam nurodė darbuotojai, byloje nėra, nes tokių liudytojų nėra, o apklausta kaip liudytoja įmonės finansininė J. S. nurodė priešingai, kad šią informaciją jai pasakė pats kaltinamasis.

Visi šie teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, siekdamas, kad P. Ž. būtų nubaustas administracine tvarka, tyčia pateikė policijos įstaigai neteisingą informaciją, kad įmonės automobilį, kuris buvo užfikuotas kaip viršijęs greitį, vairavo P. Ž. ir šią informaciją tvirtino teisme, būdamas prisaikdintas duoti teisingus parodymus. Kaltinamojo gynėjo abejonės dėl veikos kaip nusikalstamos kvalifikacijos atmestinos, nes ANK 581 straipsnio 4 dalis numato, jog už melagingų parodymų davimą teisme liudytojas atsako pagal BK 235 straipsnį, apie ką kaltinamasis ir buvo įspėtas prieš parodymų davimą. Nusikalstamą veiką V. V. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes tyčia teismui nurodė melagingas aplinkybes, suprato, kad tokiu būdu klaidina bylą nagrinėjantį teismą, numatė, kad dėl tokio jo elgesio P. Ž. yra neteisingai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir to siekė.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio smurto prieš nukentėjusiąją R. V. nebuvo. Važiuodamas pro šalį pamatė, kad galimai stovi žmonos vairuojamas automobilis. Sustojo, norėjo pakalbėti su žmona, todėl įsijungė telefono vaizdo kamerą, nes tuo metu tarp jų buvo nesantaika, vyko skyrybos. Įsijungė telefoną, kad nebūtų provokuojamas ir fiksuojama to, ko nebuvo. Visas smurtas buvo sufabrikuotas, siekiant atkeršyti. Nebuvo jokio smaugimo, stumdymo. Ji sudavė jam su rankine. Jis ją paėmė už alkūnės ir prilaikė, sakydamas, kad „einam pakalbėti“, jos rankos nespaudė. Nemato savo kaltės, mato buvusios žmonos kerštą.

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad su sutuoktiniu gyveno iki 2018 metų. Ištuoka įvyko 2021 m. gruodžio mėnesį. 2018 metais, kai pradėjo atskirai gyventi, jis atvažiuodavo pasimatyti su sūnumi. Pradėjo jo nebeįsileisti, kai būdamas neblaivus, pakėlė prieš ją ranką. Ikiteisminio tyrimo nebuvo, pareiškimo nerašė. Sutuoktinis liko gyventi name, o ji su vaiku išėjo gyventi į sesers butą. 2021 m. rugpjūčio 3 d. pamatė, kad krenta automobilio bamperis. Paskambino pažįstamam B. L., paprašė pagalbos. Nuvažiavo pas jį prisukti bamperį. Išėjus į kiemą, pamatė įvažiuojant į kiemą vyro automobilį. Išlipęs iš mašinos, vyras rankoje laikė telefoną, ėjo link jos, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, kaltino neištikimybe ir skaudžiai patempė už rankos, liepė niekur neiti. Tuo metu skyrybų procesas jau buvo prasidėjęs. Ji ėjo nuo jo, prašė atstoti, palikti ją ramybėje ir tada, einant link voljero, jis jai trenkė į krūtinę, ji atsitrenkė į voljerą. Išsigando, pradėjo gintis rankinuku. Kai atsitrenkė į voljerą, V. V. pasitraukė nuo jos, bet po to grįžo ir suspaudė kaklą. Jai trūko oro, buvo išsigandusi. Viskas truko keletą sekundžių. Ar griebdamas už kaklo dar filmavo, nežino, jokių telefono mygtukų jis nespaudė, telefoną laikė nuleidęs rankoje. Jei filmavo, tada turėjo matytis jos kojos. Jai skaudėjo ir rankos plaštaką, kuria trenkėsi į voljerą ir kaklą. Jis nuo jos atšoko, kai išgirdo, kad yra susisiekta su policija. Laikydamas už kaklo, sakė keiksmažodį. Kaklas skaudėjo gal apie savaitę laiko, buvo kraujosruvos, matėsi spaudimo žymės. Koks buvo fizinio skausmo stiprumas 10 balų sistemoje, dabar įvertinti negali, tada skaudėjo labai. Dešinę ranką skaudėjo gal savaitę laiko, nedarbingume nebuvo, nes dirba pardavėja ir nėra kas ją pakeičia. Nepamena, bet mano, kad po to įvykio dėl vaistų kreipėsi pas gydytoją psichiatrą. Išgąstį ir baimę jautė iki tol, kol buvo nutraukta santuoka, bet ir dabar nesijaučia saugi. Prašo priteisti iš kaltinamojo 3000 Eur - tai pergyvenimas, pastovi baimė, stresas, kad gali užpulti, partrenkti mašina. Jis neprognozuojamas žmogus. Civilinis ieškinys pareikštas dėl visų dvasinių išgyvenimų.

Liudytojas B. L. parodė, kad su R. V. yra draugai, pažįstami. V. V. pažįsta, „pasižymėjęs banditėlis“. Datos tiksliai nepasakys, buvo vasara, galėjo būti ir praėjusių metų rugpjūčio mėnuo. Kai įvyko įvykis jis buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Kartu tada buvo ir R. V., buvo atvykusi padėti jam, nes jo mama neįgali. Ji buvo atvykusi su savo automobiliu. Tą dieną R. V. reikėjo patvarkyti automobilį, prisukti bamperį, nes buvo nukritęs. Konfliktas įvyko, kai į kiemą įvažiavo V. V. ir pradėjo filmuoti telefonu. Išlipęs kažką sakė ir pradėjo grasinti jam. Ar grasino R. V., neatsimena. Paskambino policijai, nes V. V. nuėjo link R. V. ir išgirdo garsą, kaip smurtą. Matė, kad V. V. yra iškėlęs rankas ant R. V., bet nematė, ar ją smaugė, ar daužė. Girdėjo tik garsus ir iškeltas rankas. Po įvykio bendravo su R. V., ji buvo įbauginta, sužalojimai matėsi, paraudimo žymės ant kaklo šono. Atvykusi policija taip pat matė sužalojimus. Po įvykio V. V. išvažiavo. V. V. išlipęs iš automobilio buvo konfliktiškas, balso tonas buvo pakeltas. Kai V. V. išvažiavo, R. V. verkė.

2021 m. rugpjūčio 3 d. 18.20 val. B. L. pranešė policijai, kad vyras konflikto metu sukėlė skausmą žmonai (2 t., b.l. 117).

Liudytojas T. M. parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK Skuodo PK reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje. Kartu su kolega R. K. nuvyko. Moteris skundėsi, kad buvęs ar esamas sutuoktinis smurtavo prieš ją. Iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Medikai apžiūrėjo nukentėjusiąją. Sužalojimai buvo matomi ant kaklo. Kai atvyko, kartu buvo ir kitas vyras. Dabar salėje esantis vyras tuo metu įvykio vietoje nebuvo, jį surado kitoje vietoje. Kaltinamasis skundėsi, kad skauda galvą. Kiek pamena, R. V. skundėsi, kad jai buvo paimta už gerklės. Gavus iškvietimą, buvo pranešta, kad vyksta muštynės. Nukentėjusioji, kiek pamena, buvo stipriai susijaudinusi, lyg tai verkė.

Liudytojas R. K. parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK Skuodo PK reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Buvo gautas iškvietimas (rodo salėje į nukentėjusiąją) dėl smurto, kad buvęs ar esamas vyras pastūmė, ar kažką tai padarė. Nuvykę iškvietė greitosios medicinos pagalbą ir išvažiavo. Dėl sužalojimų tiksliai nepamena, ar jis matė, ar kolega, sužalojimai buvo ant kaklo. Kai nuvyko, įvykio vietoje buvo dar vienas vyras. Vyrą, esantį teismo posėdžio salėje (rodo į kaltinamąjį), rado gamybinėse patalpose. Kai nuvyko į įvykio vietą, nukentėjusioji buvo sutrikusi. Suradę V. V. išaiškino dėl ko jį veža į policijos komisariatą. V. V. neigė smurto atvejį. Medikus kvietė dėl paraudimo ant kaklo. Kaklas buvo paraudęs stipriai, matė pats. Ant rankų sužalojimų nematė.

Iš policijos pareigūnų daryto garso ir vaizdo įrašo įvykio vietoje ir jo apžiūros protokolo matyti, kad R. V. ir B. L. bendrauja su policijos pareigūnais. R. V. aiškina, kad čia buvęs vyras. Rodo rankų pirštus, kaklą, pradeda verkti. Aiškina, kad įvažiavo į kiemą, išvadino kurva šiokia, tokia, puolė už gerklės. R. V. patvirtina, kad jai sukėlė fizinį skausmą. Policijos pareigūnai nusprendžia kviesti greitąją medicinos pagalbą, kad užfiksuoti sužalojimus ir išvyko ieškoti V. V. (2 t., b.l. 121-123, 125).

2021 m. gruodžio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1132/2021(03) nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje R. V. konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejose rankose. Sužalojimai padaryti kietų bukų daiktų trauminių smūginių poveikių pasekoje sudavimo ar atsitrenkimo metu. Trūkstant objektyvių duomenų, tiksliau pasakyti kuo padaryti sužalojimai - negali. Tikėtina, kad konstatuotos poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos užduotyje nurodyti, nustatytu bei med. dokumentuose fiksuotu laiku. Tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje, R. V. padarytos poodinės kraujosruvos, tiek imant jas atskirai, tiek sužalojimų visumą, yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (2 t., b. l. 98-99).

2021 m. gruodžio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 1617/2021(03) nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje konstatuotos poodinės kraujosruvos abiejose rankose: - po vieną vienetą kiekvienoje - dešinio žasto nugariniame paviršiuje ir kairio žasto priekiniame paviršiuje. Tyrimui pateiktoje med. dokumentacijoje nėra konstatuotas (užfiksuotas) kokie tai išoriniai mechaniniai sužalojimai kaklo ir dešinės plaštakos srityje. Diagnozė išvesta remiantis vien tik subjektyviu nusiskundimu - skausmu, todėl pirminėje išvadoje ir dabar ji nevertinama. Kadangi nėra užfiksuoti išoriniai mechaniniai sužalojimai kaklo ir dešinės plaštakos srityje, pasakyti kuo buvo paveiktos šios kūno sritys, kada ir pan. - nėra galimybės. Kadangi nėra išorinių mechaninių sužalojimų kaklo ir dešinės plaštakos srityje, sveikatos sutrikdymo mastas pagal šias kūno sritis nekvalifikuojamas (2 t., b. l. 104-105).

Teismo medicinos ekspertas R. P. paaiškino, kad nukentėjusiosios medicinos kortelėje užfiksuotas paraudimas kakle nebuvo išvadoje traktuojamas kaip sveikatos sutrikdymas, nes paraudimas nėra sveikatos sutrikdymas, tai uždegiminės reakcijos požymis. Eksperto yra vertinami tik padaryti sužalojimai. Skausmas subjektyvus dalykas ir taip pat priklauso uždegiminei reakcijai. Jį kiekvienas jaučia skirtingai, ekspertai skausmo nevertina. Pats žmogus įvertina skausmo balą, ne gydytojas. Skausmo negalima apčiuopti, pamatuoti. Ekspertai vertina tiek sužalojimus, tiek jų nesant, kvalifikuoja fizinio skausmo sukėlimą. Nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas yra tas pats. Nukentėjusiajai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl abiejų rankų kraujosruvų. Paraudimas bet kokiu atveju yra odos reakcija į kažką. Paraudimas gali sukelti skausmą, bet jį pamatuoti, vizualizuoti nėra galimybės. Tikslingai nurodomose vietose, kur žmogus nurodo skausmą, yra žiūrima, ar toje vietoje yra mechaninių sužalojimų ir tada ekspertai nurodo, jog žmogus skundžiasi skausmu, bet mechaninių sužalojimų nėra. Ekspertai negali nurodyti priežasties, kur žmogui skauda. Bet tai vyksta tada, kada apžiūrimas pats žmogus.

2021 m. rugpjūčio 5 d. R. V. savanoriškai pateikė 2021 m. rugpjūčio 5 d. medicinos dokumentų išrašą (2 t., b.l. 90), kuriame nurodyti apžiūros rezultatai: oda, matomos gleivines-dešinio žasto užpakalinės dalyje poodinė kraujosruva 2 cmx1,5 cm. Kairio žasto priekiniame paviršiuje 2cmx1cm poodinė kraujosruva. Kaklo raumenys palpuojant įtempti, skausmingi. Išrašą pasirašė gydantis gydytojas N. Ž. (2 t, b. l. 93).

Liudytojas Ž. N. parodė, kad dirba šeimos gydytoju Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centre. Atsimena, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d. atvyko pacientė su gautu raštu iš Klaipėdos AVPK Skuodo PK užfiksuoti sužalojimus. Ką parašė mediciniame dokumento išraše, tą ir patvirtina. Kokios buvo aplinkybės nežino. Ką matė, tą ir parašė. Kaip atsirado kraujosruva ant rankos, nežino. Ar tai galėjo atsirasti nuo kieto buko daikto, nežino. Kaklo raumenys buvo įsitempę, kvėpavimo takai laisvi. Kaklo raumenys žmogui įsitempia liečiant, kai yra kaklo skausmas. Kaklo skausmą nustatė taip: tiesiog jį palietus, matė, kad kaklo raumenys įsitempia. Objektyviai skausmas nepasirodė. Skyrė vaistų nuo skausmo.

2021 m. rugpjūčio 3 d. Greitosios medicinos kortelės kopijoje nurodyta, kad priėmimo laikas 18.22 val. Atvykimo laikas 18.28 val. Įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini). Pacientė R. V.. Pacientę užpuolė, griebė ranka už kaklo ir pastūmė, griūdama traumavo dešinės rankos plaštaką. Prieš moterį smurtavo vyras (šiuo metu vyksta skyrybų procesas). Kaklo srityje stebimas paraudimas, skauda kaklo raumenys. Dešinės rankos pirštai paraudę, skausmingi. Sujaudinta, verkia. Preliminari diagnozė: kaklo paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, kita. Kortelę pasirašė GMP brigados vadovė I. P. (t. 2 b. l. 84-85).

Liudytoja I. P. parodė, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotoja dirba 30 metų. Nukentėjusiąją iš matymo yra mačiusi mieste. Iškvietimą prisimena. Iškvietimo metu apžiūrėjo moterį. Kaltinamojo nepažįsta. Kas buvo parašyta medicininės pagalbos kortelėje, tą ir patvirtina. Jei dėl kairės rankos žasto objektyvių sužalojimų nebuvo parašyta medicinos pagalbos kortelėje, tai reiškia jų ir nematė. Dėl kaklo paraudimo, jai kortelėje buvo užfiksuota, tai taip ir buvo. Kaklo raumenų skausmas įvertintas buvo 3 balais. 3 balų skausmas yra pakenčiamas. Dėl dešinės rankų pirštų paraudimas nustatomas objektyviai. Vizualiai buvo matoma, kad dešinės rankos pirštai buvo paraudę. Gavus iškvietimą ir nuvykus į įvykio vietą, pacientui apžiūri tas vietas, kuriose pacientas skundžiasi.

V. V. savanoriškai pateikė filmuotą medžiagą (2 t., b. l. 134), iš kurios ir jos apžiūros protokolo matyti, kad kaltinamasis važiuoja gatve ir filmuoja. Įvažiuoja į gyvenamojo namo kiemą, kur išlipęs iš automobilio eina link iš namo išeinančios moters (nukentėjusiosios R. V.). Nukentėjusiajai sustojus ir paklausus, ko jis nori, pastarasis atsako „nieko, taip pasišnekėti“. R. V. bandant nueiti, jis ją stabdo, liepdamas stovėti ir pagrasindamas smurtu („kad perti negautum“). Tuo pat metu vaizdo įraše matyti nukentėjusiosios rankos dalis. Iškart po to nukentėjusioji nueina, prašydama filmuotojo eiti šalin. Kaltinamasis seka nukentėjusiajai iš paskos. Nukentėjusiajai pasakius, kad kvies policiją, ragina ją tai daryti, įžeidinėja, grasina nemalonumais, necenzūriniais žodžiais, klausia apie nukentėjusiosios intymų gyvenimą. Nukentėjusiajai varant kaltinamąjį iš kiemo, šis susinervina ir suduoda nukentėjusiajai į krūtinę, dėl ko ji privesta paeiti du žingsnius atbula, link voljero. Iškart po to ji nusiima rankinuką nuo peties ir juo du kartus užsimoja filmuojančio kaltinamojo pusėn. Pagal sklindantį garsą, galima spėti, jog juo ir suduoda kaltinamajam. Po to nukentėjusioji tęsia reikalavimą kaltinamajam važiuoti iš kiemo, kaltinamasis aiškinasi, ar jis turi išvažiuoti iš nukentėjusiosios draugo (įvardina kaip „kakalio“) kiemo ir eina neaiškia linkme, sakydamas „ką tu čia dabar burbuliuoji“. Tuo vaizdo įrašas baigiasi (2 t., b.l. 133, 137-13).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Fizinis smurtas – tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalimi), konstatuoja, kad V. V. 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 18.00 val. gyvenamosios sodybos kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė R. V. į krūtinę. Tęsdamas nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, tuo pačiu laiku dešine ranka suėmęs R. V. už kaklo, ją smaugė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs ir palyginęs kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą ir kitus įrodymus, bei atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą.

Nors kaltinamasis neigia smurtavęs, o gynėjas teigia, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad jo ginamasis padarė nusikalstamą veiką, tačiau teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka daryti išvadą, jog V. V. padarė nusikaltimą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp R. V. ir V. V. 2021 m. rugpjūčio 3 d. apie 18.00 val. gyvenamojo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas. Nukentėjusioji tvirtina, kad kaltinamasis prieš ją smurtavo. Be nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina ir paties kaltinamojo darytas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad įvykio dieną kaltinamasis tikslingai ir kryptingai važiavo į gyvenamojo namo kiemą, kur įvyko konfliktas su R. V., nes dar važiuodamas gatve jau filmavo, kaip pats parodė, kad apsaugoti save. Vadinasi jis tikrai žinojo, kad tame kieme nukentėjusioji bus ir jis ketina su ja aiškintis. Nukentėjusiajai nepageidaujant aiškintis su kaltinamuoju, jis ją stabdė, liepdamas stovėti ir pagrasindamas smurtu („kad perti negautum“). Tikėtina, kad tuo metu kaltinamasis buvo paėmęs nukentėjusiąją už rankos, ką jis ir pats pripažįsta ir kas kaltinime nurodyta kaip „tyčia suėmęs R. V. už dešinės rankos ir ją suspaudęs patempė”. Iš kart po to nukentėjusiajai nueinant nuo kaltinamojo ir prašant jį eiti šalin, kaltinamasis vis tiek ją seka iš paskos. Nukentėjusiajai pasakius, kad kvies policiją, kaltinamasis pakeltu tonu ragino ją tai daryti, pradėjo įžeidinėti „valkata, kurva“, grasino nemalonumais atetityje, necenzūriniais žodžiais klausė apie jos intymų gyvenimą „ar seniai pisas“. Nukentėjusiajai varant kaltinamąjį iš kiemo, jis susinervino ir sudavė smūgį nukentėjusiajai į krūtinę, dėl ko ji nuo smūgio susvyravo ir žengė du žingsnius atbula link už nugaros esančio voljero. Tada nusiėmusi nuo peties rankinuką, du kartus juo sudavė kaltinamajam ir tęsė reikalavimą važiuoti jam iš kiemo. Kaltinamajam priešgyniaujant, ar jis turi išvažiuoti iš nukentėjusiosios draugo (vadina jį „kakalio“) kiemo, vaizdo įrašas nutrūksta.

Kaltinamojo pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad kaltinamasis atvyko be jokio kvietimo ir nukentėjusiajai nepageidaujant bendravimo su juo, priekaištavo, grasino ir sudavė nukentėjusiajai. Tačiau teismas nesutinka su kaltinimo aplinkybe, kad kaltinamojo atliktas veiksmas, siekiant sustabdyti nukentėjusiąja tam, kad su ja pasikalbėti, gali būti pripažįstamas tyčiniu smurtiniu veiksmu. Iš vaizdo įrašo nesimato, kad kaltinamasis būtų spaudęs ar tempęs nukentėjusiosios ranką, o nukentėjusioji į šį veiksmą būtų reagavusi kaip į skausmo šaltinį. Taip pat iš vaizdo įrašo nesimato, kad kaltinamasis būtų suėmęs nukentėjusiąją už kaklo ir ją stūmęs. Kaip jau buvo nurodyta, vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusioji buvo kaltinamojo pastumta smūgiu į krūtinę, dėl ko susvyro ir žengė du žingsius atbula link voljero, tačiau taip pat matyti, kad rankomis į voljerą ji neatsitrenkė, rankos taip ir liko jos kūno priekyje. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad nukentėjusiosios kaklas nėra raudonas, o atvykus policijos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, pastarieji užfiksavo jo mechaninį pažeidimą – paraudimą. Kaklas net keles dienas po įvykio buvo skausmingas, ką nurodė šeimos gydytojas mediciniame išraše, kai apžiūrėjo nukentėjusiąją po dviejų dienų po įvykio.

Šie duomenys patvirtina, kad mechaninis poveikis kaklui buvo ir įvyko po vaizdo įrašo, kuris nutrūko įvykio metu, darymo, tačiau kaltinamajam dar neišvykus iš kiemo. Nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad kai kaltinamasis ją smaugė, telefoną jis laikė nuleistoje rankoje, todėl šios įvykio dalies vaizdo įraše ir nėra. Vaizdo įrašą darė pats kaltinamasis, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl vaizdo įrašui esant nutrūkusiam dar įvykio metu, jis tikslingai galėjo tyrimui pateikti tik tokią vaizdo įrašo dalį.

Nėra pagrindo netikėti, kad kaltinamasis buvo suėmęs nukentėjusiąją už kaklo, nes iš akivaizdžių įrodymų (vaizdo įrašo) ir po įvykio užfiksuotų nukentėjusiosios kūno pažeidimo požymių matyti, jog jos kaklas buvo pažeistas ir tai įvyko konflikto su kaltinamuoju metu.

Pagal teisme nustatyta aplinkybes, teismas patikslina kaltinimą, eliminuodamas aplinkybes, kurių nelaiko nusikalstamais veiksmais kaip paėmimą už rankos, jos spaudimą ir patempimą dėl aukščiau nurodytų motyvų, taip pat nepasitvirtinus aplinkybėms, kad kaltinamasis suėmęs už kaklo nukentėjusiąją pastūmė, dėl ko ji dešinės rankos plaštaka atsitrenkė į šalia buvusį metalinį šuns voljerą ir patyrė fizinį skausmą, nes nustatyta, kad tuo metu kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai į krūtinę, bet į voljerą ji neatsitrenkė. Nenustačius kaltinamojo smurtinių veiksmų dėl nukentėjusiosios rankų sužalojimo, faktas, jog nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, kurį nustatė teismo medicinos ekspertas pagal užfiksuotas kraujosruvas ant nukentėjususiosios rankų, iš kaltinimo irgi šalintinas. Šie kaltinimo faktinių aplinkybių patikslinimai lengvina kaltinamojo padėtį, bet neįtakoja veikos kvalifikacijos.

Kaltinime taip pat nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko žmonos (teisinė sąvoka turėtų būti “sutuokinės”) atžvilgiu, veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes kaip parodė nukentėjusioji (kaltinamasis to neneigė), jos ir kaltinamojo santuoka faktiškai iširusi, nuo 2018 m. jie gyvena atskirai, bendro ūkio netvarko, negyvena santuokinio gyvenimo. Todėl nėra pagrindo ir spręsti, kad fizinis skausmas nukentėjusiajai buvo padarytas kaip šeimos nariui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231- 489/2020) ir kaltinime nurodyta nukentėjusiosios statusą apibūdinanti aplinkybė yra perteklinė.

Dėl neteisėto techninių priemonių įrengimo ar panaudojimo informacijai rinkti (BK 295 straipsnis)

Kaltinamasis V. V. parodė, kad automobilis buvo pirktas dalinai už jo pinigus, o sekimo įranga nebuvo įdėta sekimui, tiesiog tam, kad atsitikus nelaimei, žinotų, kur automobilis yra, nes juo į mokyklą buvo vežiojamas vaikas. Automobilio nestebėjo, gal buvo tik kartą įsijungęs programą, pažiūrėti, ar ji veikia. GPS įrangą pridėjo prie automobilio. Automobiliu naudojosi žmona. Kai jis naudojosi automobiliu, su R. V. dar kartu gyveno. Automobilis registruotas žmonos sesers vardu. GPS į ne jam priklausantį automobilį įdėjo, nes nebuvo grąžinti sumokėti pinigai. Apie tai, kad į automobilį GPS pajungta, su žmonos seserimi nekalbėjo. Apie tai, kad automobilyje yra sekimo sistema, žmonos taip pat neinformavo. Tai padarė dėl saugumo, dėl turto apsaugojimo, nes automobilis pirktas už ženkliai didesnę dalį jo pinigų. Neturėjo jokio tikslo sekti žmoną. Automobilis pirktas dar iki 2015 metų, o GPS įdėta vėliau, gal po 6 metų. Sistemos principas - veikia prisijungus prie telefono, surinkus slaptažodį. Jokio nukentėjusiosios pasiklausymo nebuvo. Kad veiktų GPS, ar reikalinga SIM kortelė, negali pasakyti, žino, kad reikalinga kažkokia kortelė.

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. grįžo iš darbo. Pas ją su reikalais užvažiavo pažįstamas. Atsisėdo išgerti kavos, kai paskambino į duris, po to buvo spyris. Pro durų akutę pamatė sutuoktinį. Jis atjungė buto elektrą ir išėjo. Nesuprato, kaip taip gali būti, kad jis visur ją suranda. Sūnus pasakė, kad pas tėtį darbe matė sekimo įrangos dėžę. Kai išėjo pas draugę, sūnus vedžiojo šunį ir apžiūrėjęs automobilį pamatė, kad jame yra sekimo dėžė. Paprašė pažįstamo, kad patikrintų, kas tai per dėžė, kuris patvirtino, kad tai sekimo įranga. Iš teisminio proceso suprato, kaip veikė sekimo įranga. 2021 metais apie ją nežinojo. Kur benuvažiuotų, visur kaltinamasis ją rasdavo. Mašinos nebestatydavo prie įėjimo į darbą, statydavo, kad nesimatytų. Išvažiuodavo iš darbo ir pamatydavo, kad sutuoktinio automobilis važiuoja iš paskos. Nebuvo saugumo jausmo. Sekimo įrangą automobilyje aptiko sūnus 2021 m. rugpjūčio mėnesį. Automobilis AUDI 4 yra jos sesers, ji juo naudojasi nuo 2017 metų. Automobilį pirko sesuo, o ji su sutuoktiniu tik padėjo nuvažiuoti kartu į Rietavo turgų, patarti. Automobilis buvo remontuotas servise gal gegužės mėnesį, bet tada nieko neaptiko, nes dėžė buvo įmontuota po automobilio galiniu bamperiu. Kokia informacija buvo surinkta su ta įranga, nežino. Ji tikra, kad kaltinamasis įstatė tą įrangą. Kai 2018 metais išėjo gyventi į sesers butą, V. V. neprisidėjo prie automobilio išlaikymo, pati jį remontavo. Gal 2018 ar 2019 metais jis pakeitė automobiliui akumuliatorių, nes mašina nebeužvedė. Iš namų išėjo 2018 m. vasario mėnesį, o kad ją persekioja pastebėjo 2021 metais. V. V. nebuvo jokio pagrindo ją sekti, bet gal jis norėjo įrodyti, kad ji kalta dėl skyrybų. B. L. buvo tik pažįstamas. Kadangi reikėjo užsidirbti pargyvenimui, ji prižiūrėdavo B. L. mamą.

Iš 2021 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie pastato stovi tamsiai mėlynos spalvos automobilis "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio galinę dalį, šalia automobilio vilkimo kablio, dešinėje pusėje, prie automobilio dugno pridėta juodos spalvos dėžutė. Dėžutė nuimta. Ji juodos spalvos, plastikiniu korpusu 11 cm. x 5 cm. x 8 cm., su ant šono priklijuotu užrašu IMEI: (duomenys neskelbtini). Atidarius SIM kortelės lizdo apsauginį dangtelį matyti įdėta papildymo kortelė. Ją išėmus matyti, kad tai papildymo kortelė su užrašu "pildyk" ir skaičiais (duomenys neskelbtini). Paimta juodos spalvos dėžutė Nr. IMEI (duomenys neskelbtini), SIM papildymo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 1-12).

Valstybės įmonės "Regitra" duomenimis, automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. O. (3 t., b. l. 93).

Iš 2022 m. vasario 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad mobiliąja programėle buvo susisiekta su R. O., kuri gyvena Anglijoje. R. O. paaiškino, kad automobilį "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko 2009 m. už savo pinigus. Būdavo, kad kartais paprašydavo V. V. pagalbos jį paremontuojant. Kai 2017 m. išvyko gyventi į Angliją, automobilį paliko naudotis sesei R. V. (3 t., b.l. 91).

2021 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11K-314(21) nurodyta, kad tyrimui pateiktas objektas galimai yra: SinoTrack ST-925 GPS seklys su pasiklausymo funkcija. Tyrimui pateiktas GPS seklys su pasiklausymo funkcija naudoja SIM kortelę prisijungimui prie GSM korinio tinklo. Tyrimui pateiktame objekte buvo rasta įstatyta SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini). Objektas pagamintas gamykliniu būdu. Objektas nejungiamas prie automobilio apsaugos sistemos. Tyrimui pateiktas GPS seklys (galimai SinoTrack ST-925) galėjo būti naudojamas kaip slapto sekimo – pasiklausymo įranga. GPS seklys su pasiklausymo funkcija veikia tik tada, kai jame yra įstatyta GSM ryšio SIM kortelė, išėmus SIM kortelę, įrenginys išsijungia.

Vietos sekimas: prietaiso buvimo vietą galima stebėti prisijungus prie internetinio puslapio http“//sinotrackpro.com (Server: SinoTracker) arba atsiuntus mobiliąją programą „SinoTrackPro“ iš Apple App Store/Google Play Store į telefoną/išmanųjį įrenginį. Prisijungimui naudojami prietaiso identifikacinis numeris ir nustatytas slaptažodis. Prisijungimui prie GPS sekimo sistemos galima stebėti objekto buvimo vietą realiuoju laiku. Taip pat galima sužinoti prietaiso judėjimo istoriją. Nustatyta, kad GPS sekimo sistemoje laikotarpiu 2021-07-01 – 2021-09-13 yra išsaugota 4360 prietaiso buvimo koordinačių įrašų. Nustačius platesnį laikotarpį gaunamas toks pats rezultatas. Visų užfiksuotų taškų sąrašas pateiktas.

Pasiklausymas: pasiklausymo funkcijos eksperimento metu aktyvuoti nepavyko, tačiau prietaiso vartojimo instrukcijoje nurodyta, kad šitos funkcijos įjungimui prietaiso valdymo sistemoje reikia užregistruoti administratoriaus telefono numerį. Nustatyta, kad tyrimui pateikto prietaiso pasiklausymo funkcijos užregistruotas administratoriaus numeris galimai yra „(duomenys neskelbtini)”.

Tyrimui pateiktos SIM kortelės „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) abonento numerio informacija nėra išsaugota SIM kortelės atmintyje. Tyrimui pateiktos SIM kortelės „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) atmintyje nėra išsaugotų arba ištrintų SMS pranešimų (3 t., b. l. 45-52).

Atlikus SIM kortelės “Pildyk” Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įdėta į GPS seklį priklausomybę, nustatyta, kad jos abonento numeris yra “(duomenys neskelbtini)” (3 t., b.l. 68, 75). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono numeris +(duomenys neskelbtini) turi išankstinio apmokėjimo paslaugą, jo priklausomybė nežinoma. Tyrimo metu buvo atlikta telefono numerio (duomenys neskelbtini) kontrolė. Pagal gautus telekomunikacinius duomenis nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo aktyvus nuo 2021-07-08 trijuose aparatuose, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 69). Atlikus šių aparatų IMEI kontrolę, nustatyta, kad aparatuose buvo aktyvuota SIM kortelė kurios Nr. (duomenys neskelbtini), o aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) nuo 2021-07-06 10.46 val. iki 2021-07-06 10.51 val. buvo aktyvuota SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), turi išankstinio apmokėjimo paslaugą, jos priklausomybė nenustatyta.

Pagal 2021 m. spalio 19 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjo patvirtintą prokuroro nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija), gauti abonentų numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinės laikotarpiu nuo 2021-07-06 00.00 val. iki 2021-10-15 10.00 val. (3 t., b.l. 63-66).

Atlikus abonemento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (SIM kortelė, kuri buvo įdėta GPS seklyje) pokalbių išklotines, nustatyta, kad SIM kortelė aktyvuota 2021-07-08 18:17 val. Skuodo mieste. 2021-07-09 08:33:50 val. iš abonemento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) į abonementą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami duomenys. Tokie patys veiksmai atliekami ir 2021-07-09 08:41:58 val. 2021-07-09 08:42 val. iš abonemento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) siunčiama informacija abonementui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. gaunamas atgalinis ryšys. Tokie patys veiksmai fiksuojami 2021-07-09 08:48 val., 08:49 val., 08:50 val., 08:52 val. 2021-07-09 08:55:15 val. ir 09:18:00 val. abonementas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), siunčia duomenis abonementui (duomenys neskelbtini), o 2021-07-09 09:19:20 val. abonementas (duomenys neskelbtini) siunčia informaciją abonementui kurio Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-07-17 16:01:58val. abonementas kurio Nr. (duomenys neskelbtini) siunčia duomenis abonementui kurio Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-07-17 16:25:17 val., 16:26:22 val. ir 16:28:08 val. abonementas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) siunčia duomenis abonementui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). 2021-07-22 15:31 val. abonementas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) siunčia duomenis abonementui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021-07-22 15:33:29 val. tas pats abonementas siunčia duomenis abonementui Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu abonementų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausomybės nenustatytos, jos turi išankstinio apmokėjimo paslaugą.

Atlikus abonemento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybės paiešką, nustatyta, kad nuo 2018-03-05 nurodytas abonementas priklauso UAB „S.“ reg. (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini). Abonentu naudojasi įmonės vadovas V. V. (3 t., b.l. 68-74, 79-83, 84-87, 88).

BK 295 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įrengė ar panaudojo technines priemones informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą ar jų tarnautoją, politinę organizaciją ar asociaciją arba jų narį, kitą juridinį ar fizinį asmenį rinkti.

Nagrinėjamu atveju iš teisme ištirtų įrodymų nustatyta, kad V. V. savo veiksmais įgyvendino BK 295 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymius, nes jis, ne vėliau kaip 2021 m. liepos 8 d. prie automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. O., kuriuo naudojasi R. V., galinės dalies dugno pritvirtino GPS seklį su pasiklausymo funkcija, kuris leidžia stebėti prietaiso buvimo vietą realiuoju laiku, taip pat sužinoti prietaiso judėjimo istoriją, prisijungus prie internetinio puslapio arba atsiuntus mobiliąją programą, kitaip tariant leidžia sekti automobilio buvimo vietą ir vykimo kryptis, o tuo pačiu taip gauti informaciją ir apie asmens, kuris jį vairuoja, lankymosi vietas.

Kaltinamajam buvo žinoma, kad automobiliu naudojasi R. V., su kuria 2021 m. jis kaip sutuoktinis jau nebegyveno, vyko jų skyrybų procesas. Automobilis nuosavybės teise priklauso R. O.. Nei R. O., nei R. V. apie tai, kad V. V. seka automobilį, nebuvo informuotos.

Kaltinamasis teigia, kad seklį prie automobilio pridėjo saugumo sumetimais, jei atsitiktų nelaimė ir reikėtų jį surasti, automobilio jis nesekdavo ir prisijungęs prie programos buvo gal tik kartą. Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia telekomunikacinių įvykių išklotinės ir jų analizė, kuri patvirtina, kad 2021 m. liepos mėn. 9, 17 ir 22 dienomis, informacija iš prie automobilio prijungto GPS seklyje esančios SIM kortelės, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siunčiama ir atgaliniu ryšiu gaunama informacija iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaltinamasis. Specialistas nustatė, kad GPS sekimo sistemoje laikotarpiu 2021-07-01 – 2021-09-13 (turėtų būti 2021-08-21 kai seklys buvo rastas ir paimtas) yra išsaugota 4360 prietaiso buvimo koordinačių įrašų. Tai tik patvirtina, kad seklio informacija buvo tikrinama.

Visi nurodyti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis neteisėtai, be automobilio savininkės ir naudotojos žinios įrengė ir naudojo GPS seklį ir jo tikslas buvo rinkti informaciją apie R. V. buvimo vietą. Kaltinamojo paaiškinimus kad už automobilį jis buvo sumokėjęs didžiąją dalį sumos ir todėl jį saugojo, taip pat, kad norėjo žinoti, kur automobilis yra, nes juo vežiojamas sūnus į mokyklą, teismas laiko kaip gynybinę jo versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Automobilis pirktas dar 2009 m. ir 2021 m. jis buvo jau 25 m. senumo, todėl vien jau ši aplinkybė rodo, kad tai nėra ir nebuvo tokia vertinga transporto priemonė, kad būtų objektyviai kilęs reikalas ją sekti. Be to, ir po įsigijimo jau buvo praėję daugiau nei 12 metų. Nukentėjusioji su kaltinamuoju nebegyveno nuo 2018 m. ir teismui neįtikinimai atrodo, kad be jokios priežasties, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, kaltinamajam kilo poreikis sekti automobilį tam, kad pasirūpinti sūnaus, kuris jau buvo 14 metų amžiaus, saugumu.

BK 295 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y., nusikaltimas laikomas baigtu neteisėtai įrengus bent dalį specialios technikos ar ją neteisėtai panaudojus žmogui sekti ar informacijai apie valstybės, savivaldybės instituciją, įstaigą, jų tarnautoją, politinę partiją ar visuomeninę organizaciją, jų narį, fizinį ar juridinį asmenį rinkti. Kaltinime taip pat įrašyta, kad kaltinamasis neteisėtai rinko informaciją apie fizinio asmens privatų gyvenimą, kas yra nusikaltimo, numatyto BK 167 straipnsnyje sudėtis, tačiau tokia veika byloje nebuvo tirta ir ja kaltinamasis nebuvo kaltinintas, todėl nesant kaltinimo pagal šį straipsnį, kaltinime įrašytos aplinybės vertintinos BK 295 straipsnio kontekste.

Nors kaltinamojo V. V. veiksmai atitinka BK 295 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau teismas vertina ir tai, kad nusikalstama veika tokiu būdu renkama informacija nebuvo jautri, įrengtu prietaisu buvo nustatoma tik automobilio buvimo vieta ir judėjimo kryptis, ką iš esmės galima padaryti ir be jokių įrenginių, viešai, iš tolo ar per atstumą stebint transporto priemonę. Duomenų, kad neteisėtai pridėto prietaiso pagalba kaltinamasis būtų pasiklausęs R. V. pokalbių, byloje nėra. Nukentėjusioji byloje akcentavo, kad kaltinamasis visada atsirasdavo ten, kur ji būdavo ir tai jai buvo keista, ją neramino, kėlė baimę, tačiau duomenų, kad būtent šio prietaiso pagalba ir būtent tuo metu kaltinamasis ir nustatydavo jos buvimo vietą, byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad padaryta nusikalstama veika buvo siekiama persekioti ir trikdyti nukentėjusiąją, psichologiškai ją paveikti. Nukentėjusioji ir kaltinamasis gyveno mažame miestelyje, santuokoje jie buvo išgyvenę 29 m., todėl nėra pagrindo netikėti, kad kaltinamajam nustatyti, kur nukentėjusioji vienu ar kitu metu būdavo, nebuvo itin sunku.

Surinktų įrodymų ir jų vertinimo pagrindu teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje dėl šios veikos yra pagrindas V. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnį.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, be kita ko, ir susijusių su vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad V. V. padaryta veika tiek pagal objektyviųjų (GPS seklio įrengimas (pridėjimas) prie automobilio), tiek pagal subjektyviųjų požymių (teismas sprendžia, jog tyčia įtakota dėl griūvančios santuokos su nukentėjusiąja, vykstančio skyrybų proceso) turinį, jų pasireiškimą (sekimo veiksmų intensyvumą) nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Todėl V. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 295 straipsnį dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu, paskiriant jam BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų fondą.

Dėl dokumento suklastojimo (BK 300 straipsnio 1 dalis)

Kaip buvo nurodyta aukščiau, įrodymai išvardinti prie nusikalstamos veikos dėl melagingų parodymų davimo (BK 235 straipsnio 1 dalis), pagal byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus nustatyta, kad 2019 m. birželio 20 d. kelyje Nr. 164 „Mažeikiai-Plungė-Tauragė“ sektoriniame greičio kontrolės ruože, kurio pradžios kamera 86, 173 km, pabaigos kamera 80,812 km, užfiksuotas automobilio Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greičio viršijimo pažeidimas, esant vidutiniam leistinam 90 km/h greičiui, sektorinio greičio kontrolės ruože važiavo vidutiniu važiavimo greičiu 126 km/h. Viršijo vidutinį važiavimo greitį 36 km/h (įvertinant paklaidą), padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 416 straipsnio 4 dalyje. Automobilis “Volkswagen Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „D.“. Įmonės vadovas V. V. 2019 m. liepos 17 d. pagal policijos pareikalavimą pateikė informaciją, jog pažeidimo padarymo metu įmonės automobilį vairavo P. Ž.. P. Ž. už šį nusižengimą nubaustas 140 Eur bauda, kuri vėliau buvo panaikinta, išnagrinėjus P. Ž. skundą.

P. Ž. administracine tvarka buvo nubaustas pagal kaltinamojo pateiktą informaciją, jog jis vairavo įmonės automobilį pažeidimo dieną. Administracinio nusižengimo byloje teismas nustatė, kad P. Ž. automobilio nevairavo, t.y. kad kaltinamojo policijai pateikta informacija buvo neteisinga.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone <…>. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Gavęs pranešimą iš policijos, kaltinamasis įvykdė nurodytą pareigą ir pateikė duomenis, nurodydamas, kad UAB „D.“ automobilį vairavo P. Ž., tačiau ši informacija, kaip paaiškėjo vėliau, buvo neteisinga.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nurodo, kad atsakomybė už pareigų neatlikimą – duomenų nepateikimą nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka, t,y. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, už ką kaltinamasis nubaustas 2020 m. rugpjūčio 18 d. (4 t., b.l.123-124).

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju aktuali yra Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Tokį teisinį situacijos vertinimą teismų praktikoje taiko aukštesnysis teismas (pvz.: Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-72-458/2019), kai transporto priemonės savininkas pateikia klaidingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie vairuotoją, kuris pažeidimo metu vairuoja įmonei priklausančią transporto priemonę.

Teisinis reglamentavimas ir teismų praktika akivaizdžiai rodo, jog tokiais atvejais asmuo traukiamas ne baudžiamojon, o administracinėn atsakomybėn, kas yra visiškai logiška, nes net ir nepateikus informacijos, pats Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nurodo, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Nagrinėju atveju nėra pagrindo kaltinamąjį traukti baudžiamojon atsakomybėn už dokumento klastojimą ar jo panaudojimą. Kaip pažymėjimo kaltinomojo gynėjas ir teismas su tuo sutinka, kad pranešimas policijai negali būti laikomas dokumentu BK 300 straipsnio prasme, nes jis pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia. Tai tik informacija įstaigai, kuri įgaliota atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir pateiktos informacijos pagrindu nustatyti byloje tiesą, o ne aklai ja vadovautis.

Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, V. V. pagal 300 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis už minėtos pareigos neįvykdymą jau nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, todėl administracinė teisena jo atžvilgiu dar ir pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį neinicijuotina, nes tai būtų non bis idem principo, draudžiančio dvigubą baudimą už tą patį nusikaltimą, pažeidimas.

Dėl bausmės paskyrimo (BK 54 straipsnis)

Kaltinamasis V. V. padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 235 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimų padarymo metu jis buvo neteistas, teistumas išnykęs (BK 97 straipsnio 6 dalis), administracine tvarka baustas daugybę kartų, baudos iš dalies mokamos (4 t., b.l. 101-102, 107-138).

Kaltinamasis V. V. šiuo metu jau išsituokęs, turi nepilnametį vaiką (4 t., b.l. 89), kuris gyvena su mama. Nusikaltimų padarymo metu V. V. dirbo UAB „S.“ direktoriumi. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis dirba UAB “L.”, UAB “D.” ir (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis V. V. nuo baudžiamojo proceso pradžios kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, savo veiksmų kritiškai nevertino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje pasirinko procesinę poziciją duoti parodymus po visų liudytojų apklausos, kas teismo vertinama kaip siekis savo parodymus priderinti prie teisme ištirtų įrodymų ir pateikti sau palankią įvykių versiją. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmes atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis turi oficialų pragyvenimo šaltinį, gyvenamąją vietą, pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu ir 63 straipsnio 1 dalimi, V. V. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalies skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, už BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta baudos bausmė. Nors byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų faktines aplinkybes bei pasekmes, ir sankcijoje numatytų bausmių dydžius, skiriamų bausmių dydžiai nustatomi minimalūs arba arti minimalaus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrinamos visiško sudėjimo būdu, nes priešingai nei mano prokuroras, BK 65 straipsnio 2 dalis neleidžia keisti baudos ir ji skiriama kartu su kita bausme.

Kaltinamajam V. V. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2021 m. gruodžio 7 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (3 t., b. l. 171-173).

Dėl pareikštų civilinių ieškinių.

Nukentėjusioji R. V. kaltinamajam pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo ( 5 t., b.l. 57-58). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų ji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, pastovią baimę, stresą, nesijautė saugi, nes kaltinamasis yra neprognozuojamas žmogus. Pablogėjo jos gyvenimo kokybė, atsirado pastovūs galvos skausmai, kuriems malšinti turi vartoti vaistus, sutriko miegas. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jos sveikata sužalota ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, turi įtakos jos tolimesnio gyvenimo kokybei.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), atsižvelgdamas į teismų praktiką.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes – padarytą nesunkų nusikaltimą, prieš nukentėjusiąją naudoto smurto intensyvumą ir aplinkybes (suduotas vienas ne itin stiprus smūgis į krūtinę bei suspaustas kaklas), kaltininko kaltės formą (tiesioginė tyčia), nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, vertinama ir kaltininko turtinė padėtis – jis yra sveikas, dirbantis, turi turto. Neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų praktikoje įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-393-489/2017 ir kt.). Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, teismas sprendžia, jog protinga ir teisinga pinigų suma nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra 300 Eur.

Nukentėjusysis P. Ž. kaltinamajam pareiškė 400 Eur civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( 3 t., b.l. 192-196). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusysis nurodė, kad gavęs iš policijos pranešimą dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo, skundu kreipėsi į teismą. Norėdamas surašyti skundą dėl nepagrįstai surašyto policijos nutarimo, gavo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą, ko pasekoje už teisines paslaugas (skundo surašymą ir atstovavimą teisme) patyrė 400 Eur. V. V. melagingas pranešimas apie jo padarytą teisės pažeidimą sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, gėdos, baimės ir nežinomybės jausmą dėl padėties, nepatogumus darbe bei asmeniniame gyvenime, garbės ir orumo pažeminimą, laiko sąnaudas, dalyvaujant ikiteisminiuose tyrimuose bei teisme, skundžiant pareigūnų priimtus sprendimus, siekiant įrodyti nekaltumą. Svarbu, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų jis jau buvo pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 140 Eur bauda.

Nukentėjusiojo atstovas pateikė duomenis, kad už skundo administracinėje byloje atnaujinti praleistą terminą ir nutarimo panaikinimą paruošimą bei atstovavimą teisme nukentėjusysis jam sumokėjo 400 Eur (5 t., b.l. 103-104).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.

Nagrinėjamu atveju pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų buvo priverstas kreiptis į teismą, kad būtų panaikinta jam nepagrįstai skirta administracinė nuobauda. Dėl to jis turėjo rašyti skundą ir kreiptis teisinės pagalbos į advokatą. Dėl administracinio proceso nukentėjusysis patyrė 400 Eur turtinę žalą – advokato atsovavimo išlaidos. Kadangi šį procesą nukentėjusysis buvo priverstas inicijuoti dėl kaltinamojo veiksmų – melagingos informacijos apie jį kaip asmenį, padariusį nusižengimą pranešimo, todėl kaltinamasis yra atsakingas šią žalą nukentėjusiajam CK 6.263 straipsnio pagrindu, neatsižvelgiant į tai, kad dėl BK 300 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo kaltininamasis išteisintas. Šis nusikaltimas neatsiejamai susijęs su BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu, už kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu, todėl teismo nuomone, nebūtų teisinga nukentėjusiojo ieškinį atmesti ir siūlyti kreiptis dėl atstovavimo išlaidų prisiteisimo atskirai, administracinio nusižengimo bylos pagrindu, kas tik didintų bylinėjimosi išlaidas ir nebūtų naudinga ir pačiam kaltinamajam.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai ir iš kaltinamojo V. V. P. Ž. naudai priteistina 400 Eur turtinė žala.

Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad dėl nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų. Nustatytos bylos aplinkybės bei bylos medžiaga patvirtina, kad dėl to nukentėjusysis turėjo kreiptis į advokatą, rengti skundą ir dalyvauti viename teismo posėdyje Klaipėdos apylinkės teisme, kurio metu ir buvo išspręstas klausimas dėl jo atsakomybės už tariamai padarytą nusižengimą. Nukentėjusysis teigia, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis turėjo nepatogumų, reikėjo grįžti iš Norvegijos, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tokie nepatogumai susiję su kelionių išlaidomis ir atsitraukimu nuo darbo vertinami kaip turtiniai ir nukentėjusysis turėjo teisę pagrįsti ir reikalauti turtinės žalos atlyginimo. Vertinant padarytą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia, kad skundo dėl administracinio nusižengimo tyrimas truko trumpą laiką, vieną posėdį, nukentėjusysis buvo apkaltintas tik kelių eismo taisyklių pažeidimu, kas iš esmės neformuoja itin neigiamos nuomonės apie jį. Be to, nukentėjusiojo santykiai iki tol su kaltinamuoju buvo geri, draugiški ir jie pašlijo ne dėl padaryto nusikaltimo, o dėl turtinių reikalų, susijusių su teisiniais ginčais, kilusiais nukentėjusiajam perleidus kaltinamajam įmonę.

Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais teismas sprendžia, jog šiuo atveju protinga ir teisinga pinigų suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 100 Eur.

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. V. įgaliota atstovė prašė teismo priteisti iš kaltinamojo valstybės turėtas išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. V..

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-T-1235-9552 ir 2022 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. (8.3Mr) ATP-C-2022-12308 buvo nuspręsta suteikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. V.. Jos interesus šioje byloje atstovavo ir procesinius dokumentus ruošė advokatė Virginija Pargaliauskienė (2 t., b.l. 191-192, 5 t., b.l. 140, 202-203). Iš 2023 m. kovo 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-03878 matyti, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 732,85 Eur (5 t., b.l. 198-201). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tai yra advokatės atstovavimo nukentėjusiajai išlaidomis (antrinės teisinės pagalbos teikimas), jos yra pagrįstos, todėl teismo priteistinos iš kaltinamojo V. V. (BPK 106 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. Ž. įgaliotas atstovas advokatas V. A. prašė teismo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai atstovavimo išlaidas ( 5 t., b.l. 98).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokatas V. A. dalyvavo ir atstovavo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. Ž. interesus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, paruošė jam civilinį ieškinį (3 t. b.l. 192-196, 4 t., b.l. 1-3, 196-198, 5 t., b.l. 112). Kaip matyti iš byloje esančių mokėjimo duomenų (mokėjimo nurodymas Nr. 21, sąskaitos išrašų, kur mokėtojas nurodomas P. Ž.) už šias paslaugas nukentėjusysis advokatui sumokėjo iš viso 2050 Eur ( 5 t., b.l. 99-102, 6 t., b.l. 9-10). Įvertinus tai, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, P. Ž. priteistina iš kaltinamojo V. V. advokato V. A., kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. Ž. įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti (BPK 94 straipsnis)

1) SinoTrack ST-925 GPS seklys – įrenginys, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (3 t. b. l. 57);

2) skaitmeninės laikmenos (11 CD, 1 atmintukas) su informacija, gauta atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, pateiktos Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinos kartu su baudžiamąja byla.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nuspren dž i a:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 50 MGL dydžio (2500 Eur) baudą.

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės aprinbojimo bausmės, pridedant švelnesnę bausmę - baudą ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams ir 50 MGL dydžio (2500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, laisvės apribojimo laikotarpiu V. V. įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. V. padariusį nusikaltimą, numatytą BK 295 straipsnyje, pritaikius BK 37 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. V., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio tvarka, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusioios R. V. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo V. V. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai R. V.. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai atmesti.

Nukentėjusiojo P. Ž. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo 400 Eur (keturis šimtus eurų) turtinės ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam P. Ž.. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam atmesti.

Pripažinti nukentėjusiosios R. V. atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis, ir priteisti iš kaltinamojo V. V. 732,85 Eur (septynis šimtus trisdešimt du eurus ir 85 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo nukentėjusiajai R. V.išlaidas valstybės naudai.

Nukentėjusiojo P. Ž. turėtas atstovavimo išlaidas – 2050 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt eurų) priteisti iš kaltinamojo V. V..

Kaltinamajam V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

1) SinoTrack ST-925 GPS seklys – įrenginys, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2) skaitmeninės laikmenos (11 CD, 1 atmintukas) su informacija, gautos atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, pateiktos Plungės apylinkės teismo Krertingos rūmams kartu su baudžiamąja byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugotinos kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.