- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- AN2-72-458/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01085-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arvydas Daugėla
- Pažeidėjas
- P. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. P., IĮ „V.“ direktoriui, administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad 2018 m. sausio 25 d. rašte, atsiųstame 2018 m. sausio 29 d. 12.07 val. el. paštu, nurodė klaidingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie vairuotoją, kuris 2017 m. spalio 25 d. 7.19 val. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) mieste vairavo jo vadovaujamai įmonei priklausančią transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios priekinio stiklo buvo uždėta maršruto rodyklė su užrašu „Užsakytas“, ir „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje stabdomas VšĮ „Kl.“ kontrolieriaus R. M. signaliniu disku, kur nedraudžia Kelių eismo taisyklės, nesustojo. P. P. 2018 m. sausio 25 d. rašte nurodė, kad transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 25 d. patikrinimo metu vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis A. K. Nustatyta, kad 2017 m. spalio 25 d. 7.19 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią IĮ „V.“, vairavo Z. R., kuriam 2018 m. birželio 19 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. 2018 m. liepos 4 d. Z. R. administracinį nurodymą įvykdė. Šiais savo veiksmais P. P., nurodydamas klaidingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu P. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, vadovaujantis ANK 41 straipsniu („Pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymas“), administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo, ir neišaiškino, kaip šią pareigą atlikti, bei nenustatė, iki kada tai reikėtų padaryti.
Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į ANK 614 straipsnio („Administracinių nusižengimų bylų priskirtinumas“) 1 dalies 2 punkto imperatyvią nuostatą, kad šio kodekso 505 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą, nagrinėja tik teismas. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog Z. R. vairavo transporto priemonę ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnyje, laikė įrodyta vien pagal neteisminės institucijos surašytą protokolą.
Apeliaciniame skunde pabrėžta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymas Nr. AD1-96 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ priimtas, vadovaujantis ne ANK 589 straipsnio 1 dalies 83 punktu, tačiau 81 punktu, todėl turėtų būti pripažintas neturinčiu teisinio pagrindo ir negaliojančiu nuo priėmimo dienos. Apeliantas akcentuoja, jog nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nei bylos nagrinėjimo metu, nei dabar nepripažįsta savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Atsiliepimas
VšĮ „Kl.“, atstovaujama direktoriaus G. N., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. P. apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodyta, kad, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, P. P., būdamas vadovu įmonės IĮ „V.“, kuriai priklausančia transporto priemone buvo padarytas administracinis nusižengimas, pateikė melagingą informaciją administracinį nusižengimą tyrusiai institucijai ir tokiu būdu nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje numatytų pareigų transporto priemonių savininkui. Tokiais tyčiniais veiksmais P. P. kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams vykdyti jiems pavestas pareigas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Taigi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja, priimdama sprendimą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako tiek dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. P. kaltės, tiek dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos buvimo jo veiksmuose, taip pat ir dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
P. P. buvo nubaustas už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Šioje įstatymo normoje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju itin aktuali yra Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Nagrinėjamu atveju P. P., būdamas IĮ „V.“ direktoriumi, pateikė klaidingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie vairuotoją, kuris 2017 m. spalio 25 d. 7.19 val. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) mieste vairavo jo vadovaujamai įmonei priklausančią transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios priekinio stiklo buvo uždėta maršruto rodyklė su užrašu „Užsakytas“, ir „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje stabdomas VšĮ „Kl.“ kontrolieriaus R. M. signaliniu disku, kur nedraudžia Kelių eismo taisyklės, nesustojo. Iš nurodytų aplinkybių yra matyti, jog P. P. netinkamai įvykdė pareigą pranešti įgaliotiems pareigūnams, kas administracinio nusižengimo padarymo metu valdė ir naudojosi transporto priemone, t. y. tokiais savo veiksmais P. P. netinkamai vykdė įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtus reikalavimus ir nurodymus.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas P. P. nepripažino nusižengimo padarymo fakto, motyvuodamas tuo, jog 2017 m. spalio 25 d. patikrinimo metu transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis A. K., kuris atliko bandomąjį važiavimą, kadangi šią transporto priemonę norėjo pirkti. P. P. taip pat nurodė, jog jo valdomai įmonei priklausančios transporto priemonės neturi lentelių su užrašu „Užsakytas“. P. P. atkreipė dėmesį, kad IĮ „V.“ neužsiima nei darbuotojų, nei keleivių vežimu, tačiau įmonei priklausančios transporto priemonės nuomojamos kitai įmonei UAB „Vž.“, kuri ir teikia keleivių vežimo paslaugas. P. P. taip pat parodė, jog Z. R. dirba UAB „Vž.“ vairuotoju ir veža darbuotojus specialiu reisu į (duomenys neskelbtini) esančią darbovietę, o užsakyto reiso niekada nevykdė. P. P. teigimu, Z. R., būdamas senyvo amžiaus bei siekdamas išvengti ilgo teisminio proceso, įvykdė administracinį nurodymą. Apygardos teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kritiškai ir daro išvadą, kad P. P. nurodė klaidingas aplinkybes, siekdamas suklaidinti pirmosios instancijos teismą ir išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Be to, visiškai nelogiškas atrodo tvirtinimas, kad Z. R. įvykdė administracinį nurodymą vien todėl, jog siekė išvengti ilgo teisminio proceso. Asmuo, vien siekdamas išvengti teisinių procedūrų, neprisiimtų kito asmens kaltės ir tuo labiau nesutiktų mokėti baudos, tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išvada yra visiškai nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis, neatitinka racionalios logikos ir laikytina tik jo pasirinkta gynybine versija.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs A. B., pareigūnės, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, parodymus, nustatė, jog tiriant 2017 m. spalio 25 d. patikrinimo metu užfiksuotą nusižengimą, t. y. transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojimo faktą, patikrinimą vykdę pareigūnai atpažino šią transporto priemonę vairavusį asmenį kaip Z. R., kadangi neseniai buvo dalyvavę nagrinėjant kitą bylą, kurioje dalyvavo ir Z. R. Kadangi leidimas vežti keleivius transporto priemone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra išduotas įmonei UAB „Vž.“, jai buvo išsiųstas raštas, kuriuo prašyta nurodyti asmenį, patikrinimo metu vairavusį stabdytą transporto priemonę (b. l. 10). A. B. liudydama patvirtino, jog raštas buvo siunčiamas siekiant įsitikinti, ar patikrinimo metu transporto priemonę vairavo tas pats asmuo, kurį atpažino pareigūnai. UAB „Vž.“ pateikė atsakymą, jog patikrinimo dieną įmonė veiklos nevykdė, o patikrinimo metu stabdyta transporto priemonė priklauso IĮ „V.“, kurios vadovas yra P. P. (b. l. 11). Analogiškas raštas su prašymu nurodyti, kas pažeidimo fiksavimo metu vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę, buvo išsiųstas UAB „V.“ (b. l. 12), kurios vadovas P. P. vilkino prašomos informacijos pateikimo procesą, rašydamas raštus protokolą surašiusiai institucijai, keldamas klausimus, kodėl tokia informacija reikalaujama, bei prašydamas susipažinti su bylos medžiaga (b. l. 13, 15), nors supažindinimo su bylos medžiaga tvarka jam buvo pateikta raštu. Vėliau pateiktame 2018 m. sausio 25 d. rašte P. P. nurodė, jog nusižengimo fiksavimo dieną, t. y. 2017 m. spalio 25 d., transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis A. K., kuris tik važiavo, nevykdydamas jokios veiklos (b. l. 18). P. P. pateikti duomenys nesutapo su patikrinimo metu užfiksuotais duomenimis. P. P. versiją, jog patikrinimo metu stabdyta transporto priemone nebuvo vykdoma keleivių vežimo veikla bei ant transporto priemonės priekinio stiklo nebuvo lentelės su užrašu „Užsakytas“, paneigia ir patikrinimo metu padarytas vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog ant stabdomos transporto priemonės priekinio stiklo yra uždėta lentelė (b. l. 79). Nors vaizdo įraše nesimato ant lentelės esančio užrašo, kadangi patikrinimas vyko ryte, tamsiu paros metu, tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pateiktų sutarčių, P. P. vadovaujama įmonė IĮ „V.“, nors pastarasis teismo posėdžio metu šį faktą neigė, teikia užsakomojo reiso keleivių vežimo paslaugas (b. l. 63–69, 70, 71–72, 73, 74, 75, 77–78). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad P. P., būdamas IĮ „V.“ vadovu, kuriai priklauso transporto priemonė, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas, privalėjo vykdyti transporto priemonės savininkui įstatyme numatytą pareigą ir pateikti teisingą informaciją administracinį nusižengimą tyrusiai institucijai VšĮ „Kl.“ apie nusižengimą padariusį asmenį, kuris vairavo jo įmonei priklausančią transporto priemonę.
IĮ „V.“ direktorius P. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nusižengimo nepripažino, nurodė, kad patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) pilietis automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atliko bandomąjį važiavimą, tikrino, ar neūžia tiltas, nes norėjo pirkti automobilį. Bandomojo važiavimo metu ant automobilio priekinio stiklo lentelės su užrašu „Užsakyta“ nebuvo. Z. R. jo vadovaujamojoje įmonėje IĮ „V.“ nedirba. Šiuos savo parodymus grindė, pateikdamas Z. R. rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad jis (Z. R.) 2017 m. spalio 25 d. 7.19 val. transporto priemonės, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, taip pat jam nėra tekę vairuoti transporto priemonės su užrašu „Užsakyta“ (b. l. 44). Z. R., apklausiamas teismo posėdžio metu, nurodė, kad patikrinimo metu automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, jam buvo laisvadienis. UAB „Vž.“ darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2017 m. spalio mėnesio laikotarpį nurodyta, kad spalio 25 dieną Z. R. turėjo poilsio dieną (b. l. 60). Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojo parodymus bei UAB „Vž.“ pateiktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai ir nelaikė jų patikimais, kadangi P. P. ir Z. R. sieja darbiniai santykiai, kaip teismo posėdžio metu nurodė Z. R., abu dirba UAB „Vž.“ vairuotojais. Be to, P. P. vadovaujama įmonė IĮ „V.“ teikia UAB „Vž.“ transporto priemonių nuomos paslaugas. Apygardos teismas pažymi, kad būtent Z. R. yra automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Be to, teismo posėdžio metu P. P. patvirtino, kad Z. R. UAB „Vž.“ jo įmonės IĮ „V.“ išnuomotu automobiliu vykdo specialius reisus, veža darbuotojus, o patikrinimo dieną automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomotas UAB „Vž.“ nebuvo (šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Vž.“ raštas (b. l. 11)).
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Nors P. P. neprisipažino padaręs nusižengimą, tačiau jo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 4), Patikrinimo aktu Nr. 243/2017 (b. l. 6), UAB „Vž.“ pranešimu (b. l. 11), kita bylos medžiaga. Taigi akivaizdu, jog, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, P. P. kaltė padarius administracinį nusižengimą nebuvo grindžiama vien tik administracinio nusižengimo protokolu, o visų byloje esančių pirmosios instancijos teismo ištirtų duomenų, kurie buvo pripažinti įrodymais, visuma. Remdamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir anksčiau aprašytais bei įvertintais reikšmingais duomenimis, apygardos teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas P. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde P. P. pateikia nepagrįstus paaiškinimus bei nurodo aplinkybes, kurių neteikė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. P. P. skunde klaidingai nurodo, jog nusižengimai, kurie kvalifikuojami pagal ANK 505 straipsnį, nagrinėjami tik teismo, kadangi administracinio nusižengimo bylą tiriantys pareigūnai ANK 610 straipsnio nustatyta tvarka turi teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, jei šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju nepriimamas nutarimas skirti administracinio poveikio priemonę, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju institucija – VšĮ „Kl.“ – ir nepriėmė nutarimo, kuriu P. P. buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir nubaustas 300 Eur bauda. Šį nutarimą priėmė ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pripažino kaltu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, o institucija – VšĮ „Kl.“ – tik surinko visus bylos nagrinėjimui reikšmingus duomenis ir surašė 2018 m. rugpjūčio 10 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VIKKT-ANR_P-1839-2018 (b. l. 4). Taigi apelianto skundo argumentas, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo netinkamas (tam įgaliojimų neturintis) subjektas, yra visiškai nepagrįstas.
Taip pat P. P. kelia nepagrįstas abejones dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. AD1-96 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, kuris priimtas vadovaujantis teisės aktų redakcijomis, aktualiomis įsakymo priėmimo dieną, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog šis įsakymas turėtų būti pripažintas neturinčiu teisinio pagrindo ir negaliojančiu nuo priėmimo dienos. Minimas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas priimtas vadovaujantis ANK 589 straipsnio 81 punktu (Administracinių nusižengimų kodekso redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.), kuriame numatyta, jog administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo šių institucijų pareigūnai – savivaldybių vykdomųjų institucijų įgaliotų įstaigų ar įmonių – dėl ANK 224, 319 straipsniuose, 434 straipsnio 2 dalyje, 439, 446 straipsniuose, 448 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 505 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų. Tokią pačią normą šiuo metu įtvirtina apelianto nurodomas ANK 589 straipsnio 83 punktas, kuris įsigaliojo nuo 2017 m. gruodžio 1 d., t. y. jau po aptariamo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo. Taigi apygardos teismas apeliaciniame skunde nurodytas P. P. aplinkybes laiko nepagrįstomis ir vertina kaip siekį išvengti gresiančios atsakomybės bei klaidinti teismą.
Apeliaciniame skunde yra pažymėta, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo. Anot apelianto, administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija neišaiškino, kaip P. P. šią pareigą atlikti, bei nenustatė, iki kada tai reikėtų padaryti. Nagrinėjamoje byloje šiuo metu tokios pareigos vykdymas yra netekęs savo prasmės, kadangi nustatyta, jog 2017 m. spalio 25 d. 7.19 val. transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią IĮ „V.“, vairavo Z. R., kuriam 2018 m. birželio 19 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. 2018 m. liepos 4 d. Z. R. administracinį nurodymą įvykdė. Taigi nebėra poreikio išsiaiškinti asmenį, kuris vairavo transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, nes toks asmuo jau yra nustatytas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taigi P. P. netinkamai įvykdytos pareigos, t. y. klaidingos ir tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo įstatymo įgaliotiems pareigūnams, tinkamas vykdymas nagrinėjamu atveju yra nebeaktualus.
Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.