Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Demeter žalias kiemas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės viešosios įstaigos „Demeter žalias kiemas“ ieškinio atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališko statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, trečiasis asmuo – vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“, priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria ieškovės VšĮ „Demeter žalias kiemas“ ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsisakytas priimti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl teisės ginti viešąjį interesą

9. Apeliantė nurodo, kad turi teisę ginti viešąjį interesą, vadovaujantis ABTĮ 55 straipsniu, todėl praleisto termino atnaujinimo klausimas pirmosios instancijos teismo išspręstas netinkamai, neatsižvelgiant į byloje esantį viešąjį interesą.

10. Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisę kreiptis į teismą turi dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pastarieji subjektai, kreipdamiesi į teismą, gina ne savo pačių pažeistą teisę, t. y. įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą, o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-403/2020).

11. Teisė pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti reglamentuojama CPK 49 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti CK, CPK, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, įstatymų nustatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.

12. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad viešajam interesui civilinio proceso tvarka ginti yra būtinos dvi pirminės sąlygos: 1) ieškinys viešajam interesui ginti yra pareikštas subjekto, kuriam įstatymų lygmeniu pripažįstama teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą; 2) subjektas, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, veikia pagal įstatyme apibrėžtą savo kompetenciją, t. y. įstatyme yra įtvirtinta tokio subjekto teisė (tiksliau – netgi pareiga, jeigu, žinoma, egzistuoja pagrindas imtis viešojo intereso gynimo) teismine tvarka ginti viešąjį interesą reikalaujant taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą. Pažymėta, kad šių sąlygų nebuvimas eliminuoja viešojo intereso gynimo civilinio proceso tvarka galimybę. Kita vertus, kompetencijos ginti viešąjį interesą neturėjimas neužkerta kelio kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. viešasis interesas, neegzistuojant pirmiau įvardytoms sąlygoms, gali būti ginamas per prokurorą (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).

13. Panašus reguliavimas nustatytas ir ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje, t. y. įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialiojo suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Pažymėta, kad subjektas, reikšdamas skundą viešajam interesui ginti, privalo pagrįsti minėtų sąlygų egzistavimą, t. y. kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą administracinio proceso tvarka, sąrašą, ir kad tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą, skunde turi būti nurodoma konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę skundu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų teisių gynimo būdą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-39-520/2025).

14. Ar ieškinys pareikštas dėl viešojo intereso gynimo, ar asmuo jį reiškia dėl savo subjektinių teisių pažeidimo, spręstina ne tik pagal ieškinio faktinį pagrindą, bet ir pagal ieškinio dalyką. Viešojo intereso gynimo civiliniame procese ypatumas yra nulemtas aplinkybės, jog ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo siekiama ginti ne tokį ieškinį turinčio teisę pareikšti subjekto, o trečiojo asmens, dėl kurio interesų gynimo kreipiamasi į teismą, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023). Ši taisyklė turi išimtį, kurią savo praktikoje suformulavo kasacinis teismas: tais atvejais, kai viešosios teisės pažeidimas sutampa su privačios asmens teisės ar privataus intereso pažeidimu, privatus asmuo pripažįstamas turinčiu teisinį suinteresuotumą CPK 5 straipsnio prasme ir toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-469/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-403/2020).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimus panaikinti Inspekcijos 2024 m. rugsėjo 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-240918-00032, 2024 m. rugsėjo 19 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-240919-00042 bei privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-240919-00040. Pareikštų reikalavimų pobūdis yra būtent susijęs su privačiais ieškovės interesais įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus vykdant Projektą, kuriam buvo suteiktas Europos Sąjungos finansavimas, kad nebūtų pagrindo grąžinti gauto finansavimo. Inspekcijos priimti aktai yra skirti individualiai ieškovei, pažeidus jos vykdytus statybos darbus reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus.

16. Nepaisant to, kad ieškovė yra viešoji įstaiga, nesiekianti pelno organizacija, tačiau toks jos statusas savaime nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą nei ABTĮ 55 straipsnio, nei CPK 49 straipsnio prasme. Ieškovė turėjo įrodyti, kad įstatyme yra įtvirtinta jai teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą reikalaujant taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą, tačiau ieškovė tokių argumentų nepateikė, nenurodė, koks konkrečiai įstatymas jai suteikia teisę ginti viešąjį interesą, todėl neegzistuoja sąlyga, kad subjektas, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, veikia pagal įstatyme apibrėžtą savo kompetenciją. Nesant šios sąlygos ieškovė neturi teisės ginti viešojo intereso, tačiau turi teisę ginti savo privačius interesus.

17. Paminėtina, kad ieškovės nurodomas įgyvendinamo Projekto tikslas – ekonominės veiklos skatinimas bei paslaugų kūrimas kaimiškose vietovėse, niekaip nepatvirtina ieškovės teisės ginti viešąjį interesą. Tik institucijos, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka būtų suteikta teisė ginti tokius viešuosius interesus, galėtų reikšti ieškinį teismui, tačiau ne ieškovė.

18. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas pažymi, kad ieškovė neįrodė, jog įstatymuose jai suteikta teisė ginti viešąjį interesą, reikalaujant Inspekcijos individualių aktų: savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, panaikinimo. Todėl ieškovės argumentai dėl termino skaičiavimo eigos pradžios atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovė gali kreipdamasi į teismą ginti tik savo pažeistus interesus, atitinkamai nėra taikomi termino skaičiavimo, jo atnaujinimo ypatumai, kurie taikytini esant pareikštam ieškiniui viešajam interesui ginti.

Dėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą (ne)egzistavimo

19. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra saistoma asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų.

20. Konkretūs terminai, su kurių galiojimu įstatymuose yra siejama asmens galimybė apginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį, yra nustatyti siekiant užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir apibrėžtumą. Įstatymuose yra išskiriami skirtingo pobūdžio terminai: ieškinio senaties terminai (CK 1.124 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis), procesiniai terminai (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Prie procesinių terminų, be kita ko, yra priskiriami ir teisės aktuose nustatyti terminai valstybės institucijų priimtiems administraciniams aktams ir veiksmams ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023).

21. Kadangi ieškovė prašo panaikinti administracinius aktus, tai terminas turi būti skaičiuojamas pagal šių aktų apskundimui nustatytas taisykles. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

22. Sprendžiant klausimą dėl ABTĮ įtvirtintos teisės normos, kurioje nustatytas teisės kreiptis į teismą terminas ir jo trukmė, kasacinis teismas laikė reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje plačiai ir nuosekliai pasisakoma dėl šios normos aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 15 punktas).

23. Pažymėtina, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021 26 punktą ir jame nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019). Taigi, ABTĮ nustatytas terminas kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti administracinį aktą nėra savitikslis, jis yra skirtas susiformavusių teisinių santykių stabilumui užtikrinti, taip pat paskatinti, kad asmenys operatyviai gintų savo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-701/2025).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Taigi, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas, be kita ko, vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti savo teises. Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022, 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-569-556/2025).

25. Jei bylos iškėlimo stadijoje yra galimybė nustatyti, kad administracinio akto apskundimo terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsisako priimti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-701/2025).

26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodytais teisės aktais ir teismų praktika, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šiuo atveju termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. nulemtos pačios ieškovės veiksmų (neveikimo), bet ne objektyviai nulėmusios, sutrukdžiusios laiku įgyvendinti teisę apskųsti Inspekcijos aktus. Ieškovei skundžiami Inspekcijos aktai: 2024 m. rugsėjo 18 d. savavališkos statybos aktas Nr.SSA-30-240918-00032, 2024 m. rugsėjo 19 d. privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-240919-00042 bei privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-240919-00040 buvo įteikti 2024 m. spalio 10 d., todėl ieškovė turėjo teisę juos apskųsti iki 2024 m. lapkričio 10 d. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė pradėjo aiškintis dėl Inspekcijos aktų teisėtumo tik suėjus jų apskundimo terminui, t. y. 2025 m. vasario 3 d. kreipėsi į Inspekciją dėl pažeidimų, tiriant skundą apie galimai savavališką statybą. Pažymėtina, kad ne pati ieškovė kreipėsi į Aplinkos ministeriją, o VVG „Pajūrio kraštas“ 2025 m. sausio 20 d. raštu kreipėsi išaiškinti atitinkamus klausimus, susijusius su kupolų statybos teisiniu reglamentavimu. Taigi ieškovė elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, nes gavusi Inspekcijos aktus, pati nesiėmė jokių veiksmų beveik tris mėnesius, o į teismą kreipėsi tik po keturių mėnesių. Toks ilgas laikotarpis nėra mažareikšmis ir negali būti pateisinamas ieškovės nurodomais argumentais. Nepaisant to, kad ieškovė nurodo, kad neišmano teisinių procedūrų ir jų terminų, tačiau skundžiamuose teisės aktuose buvo aiškiai nurodytas jų apskundimo terminas, todėl juridiniam asmeniui (ieškovei) turėjo būti suprantama, kokiais terminais jis turi veikti, tačiau jokių veiksmų neatliko. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios ieškovei laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 10 d. iki 2024 m. lapkričio 10 d. apskųsti priimtus Inspekcijos aktus. Paminėtina, kad ieškovės, kaip viešosios įstaigos, tikslas, Projekto finansavimo būdas ir kreipimasis dėl situacijos išaiškinimo (jau praleidus apskundimo terminą) negali būti laikomi pagrindu atnaujinti praleistą terminą.

27. Aplinkybė, kad, ieškovės manymu, ši byla būtų svarbi teisės aktų aiškinimui dėl kupolinių statinių statybos, nėra reikšmingas kriterijus sprendžiant dėl termino atnaujinimo, ieškovei nesielgus atidžiai ir rūpestingai, delsiant aiškintis susidariusią situaciją, nesikreipiant į teisininkus, jei pati ieškovė neturi pakankamai žinių įvertinti susidariusios situacijos dėl apskundimo ir pan. Apeliantė taip pat teigia, kad savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-240918-00032 turi akivaizdžių niekiniam aktui būdingų požymių, jis galimai yra niekinis ir negaliojantis, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie argumentai vertintini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Be to, pati apeliantė nėra įsitikinusi, kad jie niekiniai, kadangi teigia, kad galimai niekiniai ir negaliojantys. Paminėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių neturėjo vertinti, nes apeliantė tokių argumentų prašyme dėl termino atnaujinimo nebuvo pateikusi.

28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kadangi ieškovė elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, terminą apskųsti Inspekcijos aktus praleido dėl nuo jos pačios valios priklausančių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

Dėl bylos baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, nes nebuvo nustatytas pagrindas atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti, tinkamai aiškino ir taikė civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.