- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-488-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27065-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dausora“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dausora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1596-619/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dausora“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Meyer & John“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Girista“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Dausora“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Meyer & John“ 127 745,15 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinys buvo grindžiamas 2011 m. gruodžio 16 d. atsakovės ir UAB „Girista“ sudaryta Darbų vykdymo sutartimi Nr. 11/12/16, kurios objektas – gyvenamųjų kvartalų prie Santariškių ir Visorių g. prijungimas prie Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų 2012 m. sausio 2 d. statybos rangos sutartimi Nr. MJ-12/01/02. Ieškovės teigimu, pagal minėtas sutartis pasirašytų atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų suma sudarė 627 272,32 Lt, o atsakovės nepasirašytų atliktų statybos darbų aktų ir sąskaitų suma – 277 156,65 Lt. Bendra atsakovės skolos suma 2013 m. liepos 20 d. UAB „Girista“ sudarė 127 745,15 Eur (441 085,36 Lt).
3. UAB „Girista“ 2013 m. liepos 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2013/07/20/01 reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Meyer & John“ 441 085,36 Lt sumai perleido SIA „MAVAL“. Naujoji kreditorė SIA „MAVAL“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/08/23/01 su UAB „Deibriga“, kuriai perleido reikalavimo teisę į atsakovę 441 085,36 Lt sumai. UAB „Deibriga“ 2016 m. spalio 18 d. reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Meyer & John“ 127 745,15 Eur (441 085,36 Lt) sumai perleido UAB „Dausora“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-671-640/2019, teismas pripažino: BUAB „Girista“ ir SIA „MAVAL“ 2013 m. liepos 20 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/07/20/01 negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento); SIA „MAVAL“ ir UAB „Deibriga“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/08/23/01 negaliojančia ab initio; UAB „Deibriga“ ir UAB „Dausora“ 2016 m. spalio 18 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16-10-18/002 negaliojančia ab initio, taikė restituciją – grąžino ieškovei BUAB „Girista“ reikalavimo teisę į BUAB „Meyer & John“ 441 085,36 Lt skolos (127 747,15 Eur).
6. Atsižvelgdamas į minėtas įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuotas aplinkybes teismas darė išvadą, kad ieškovė UAB „Dausora“ neturi reikalavimo teisės į atsakovę, todėl šiuo pagrindu, nepasisakydamas dėl ginčo esmės, teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Dausora“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Ši civilinė byla inicijuota 2014 m. rugpjūčio mėnesį, visi teismo veiksmai nuo 2016 metų vasario mėnesio buvo civilinės bylos nagrinėjimo imitavimas ir proceso vilkinimas. Atsakovė net keletą metų vilkino bylos nagrinėjimą (byloje nepagrįstai buvo paskirta nereikalinga teismo ekspertizė, o vėliau buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, kurios pati atsakovė atsisakė). Po visų atsakovės bandymų vilkinti bylos nagrinėjimą, galiausiai, byla buvo baigta nagrinėti 2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje, sprendimo paskelbimas buvo atidėtas 2018 m. gegužės 9 d., tačiau, teismui išėjus priimti sprendimo, atsakovė pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir bylą stabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-671-640/2019. Teismas šį atsakovės prašymą tenkino ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, nors įstatyme apskritai nenumatyta galimybė šalims teikti tokius prašymus sprendimo priėmimo stadijoje. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu pripažino: BUAB „Girista“ ir SIA „MAVAL“ 2013 m. liepos 20 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/07/20/01 negaliojančia ab initio; SIA „MAVAL“ ir UAB „Deibriga“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/08/23/01 negaliojančia ab initio; UAB „Deibriga“ ir UAB „Dausora“ 2016 m. spalio 18 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16-10-18/002 negaliojančia ab initio. UAB „Dausora“ apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo buvo atsisakyta priimti. UAB ,,Dausora“ apie minėtą teismo sprendimą sužinojo tik tada, kai po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo priėmimo BUAB ,,Girista“ bankroto administratorius šioje byloje pateikė prašymą patvirtinti jo su atsakove BUAB „Meyer & John“ sudarytą taikos sutartį, kuria neatlygintinai buvo atsisakyta reikalavimų į BUAB „Meyer & John“. Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, ieškovė pateikė teismui prašymą įvertinti BUAB „Girista“ bankroto administratoriaus veiksmus, tačiau prašymas buvo atmestas.
7.2. Ieškovė UAB ,,Dausora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su BUAB ,,Girista“ kreditore UAB ,,Elektrotera“ ir 2020 m. birželio 2 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko keitimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės BUAB „Meyer & John“ trečiajam asmeniui BUAB ,,Girista“ 175 975,34 Eur. Teismas minėtą pareiškimą atsisakė priimti. 2020 m. birželio 4 d. teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys, kurį taip pat buvo atsisakyta priimti. Po kelerių metų bylos vilkinimo neskundžiamomis nutartimis atsisakydamas priimti pareiškimą dėl ieškinio dalyko keitimo ir patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas siekė ne proceso koncentracijos bei ekonomiškumo, o ieškinio atmetimo, puikiai suprasdamas, kad ieškovė teoriškai gali reikšti ieškinį kitoje byloje, bet po tokio ilgo bylinėjimosi šioje byloje toks veiksmas neturėtų nei teisinės, nei ekonominės logikos.
7.3. Neskundžiama nutartimi atsisakydamas priimti patikslintą ieškinį, teismas nepagrįstai konstatavo, kad juo yra keičiamas tiek pirminio ieškinio dalykas, tiek pagrindas. Patikslintu ieškiniu buvo keičiamas tik ieškinio dalykas, o tokio keitimo priežastys yra objektyvios, t. y. kitoje byloje priimtas teismo sprendimas, dėl kurio pats teismas buvo sustabdęs šios bylos nagrinėjimą. Patikslinto ieškinio priėmimas nebūtų užvilkinęs bylos nagrinėjimo. Ieškovė, kaip trečiojo asmens BUAB ,,Girista“ kreditorė, turinti teisę reikalauti skolos iš atsakovės priteisimo ne sau asmeniškai, o visiems trečiojo asmens BUAB ,,Girista“ kreditoriams, suformulavo reikalavimą priteisti skolą trečiajam asmeniui. Visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su atsakovės skola BUAB ,,Girista“ šioje byloje jau yra išnagrinėtos ne kartą, todėl pakartotinis šių aplinkybių nagrinėjimas naujoje byloje būtų nesuderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais.
Atsiliepimas
8. Atsakovė BUAB „Meyer & John“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-671-640/2019, panaikintos reikalavimų perleidimo sutartys ir trečiajam asmeniui BUAB „Girista“ grąžinta reikalavimo teisė į BUAB „Meyer & John“. Įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimas įgijo res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir tapo privalomas visoms institucijoms, tarnautojams, pareigūnams, fiziniam ir juridiniams asmenims, todėl šią bylą nagrinėjęs teismas, remdamasis šiuo prejudiciniu sprendimu, pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės ir ieškinį tuo pagrindu atmetė.
8.2. Skunde pateikiami argumentai, susiję su ieškovės, kaip trečiojo asmens BUAB „Girista“ kreditorės teisėmis, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Ieškovė savo, kaip BUAB „Girista“ kreditorės, teises grindžia 2019 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta su UAB „Elektrotera“, tačiau į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė yra įstojusi į trečiojo asmens bankroto procesą. Svarbu ir tai, kad trečiajam asmeniui BUAB „Girista“ pareiškus prašymą byloje įtraukti jį ieškovu, prašymas nebuvo tenkintas, nes pati apeliantė UAB „Dausora“ su tokiu prašymu nesutiko. Šis procesinis faktas turėtų būti vertinamas kartu su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais dėl ieškovės siekio ginti BUAB „Girista“ kreditorių interesus.
8.3. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Skundo argumentai, susiję su civilinės bylos vilkinimu, ekspertizės paskyrimu ir apeliantės patikslinto ieškinio nepriėmimu, šiuo atveju negali būti vertinami kaip pažeidimai, nulėmę neteisingą bylos išnagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl reikalavimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo (ne)pagrįstumo
10. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Girista“ 2013 m. liepos 20 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2013/07/20/01 perleido SIA „MAVAL“ reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Meyer & John“ 441 085,36 Lt sumai. Naujoji kreditorė SIA „MAVAL“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/08/23/01 su UAB „Deibriga“, kuriai perleido reikalavimo teisę į UAB „Meyer & John“ skolą. UAB „Deibriga“ 2014 m. lapkričio 4 d. reikalavimo teisę perleido UAB „Nertex“, minėta reikalavimo perleidimo sutartis 2015 m. sausio 26 d. buvo nutraukta. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 16-10-18/002 UAB „Deibriga“ 2016 m. spalio 18 d. perleido reikalavimo teisę į UAB „Meyer & John“ 127 745,15 Eur (441 085,36 Lt) sumai UAB „Dausora“.
11. UAB „Dausora“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės BUAB „Meyer & John“ 127 745,15 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
12. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-671-640/2019, teismas pripažino: BUAB „Girista“ ir SIA „MAVAL“ 2013 m. liepos 20 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/07/20/01 negaliojančia ab initio; SIA „MAVAL“ ir UAB „Deibriga“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/08/23/01 negaliojančia ab initio; UAB „Deibriga“ ir UAB „Dausora“ 2016 m. spalio 18 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16-10-18/002 negaliojančia ab initio, taikė restituciją – grąžino ieškovei BUAB „Girista“ reikalavimo teisę į UAB „Meyer & John“ dėl 441 085,36 Lt skolos (127 747,15 Eur) sumos.
13. Atsižvelgdamas į minėtas įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendime konstatuotas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė UAB „Dausora“ neturi reikalavimo teisės į atsakovę, todėl šiuo pagrindu ieškinį atmetė.
14. Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo, ieškovė nekvestionuoja teismo išvados, kad ji neturi reikalavimo teisės į atsakovę BUAB „Meyer & John“. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tik procesiniais pažeidimais – bylos nagrinėjimo vilkinimu, nepagrįstu ekspertizės paskyrimu, nepagrįstu atsisakymu tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko keitimo ir patikslinto ieškinio nepriėmimo, dėl kurių ieškovė prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
15. CPK 329 straipsnyje reglamentuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas. Proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra dviejų rūšių, besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais.
16. Pirma, absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo. CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodyti pagrindai taikomi tuomet, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, jais remiasi apeliaciniame ar kasaciniame skunde.
17. Antra, kiti proceso teisės pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokie proceso teisės pažeidimai sukelia materialinius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą, todėl šiuo atveju teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019 42 punktas; 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020 27 punktas).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų išimtinumą, nėra pagrindo šiuos pagrindus aiškinti plačiai, todėl tais atvejais, kai teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nepatenka į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, šį pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 44 punktas).
19. Taigi draudžiama naikinti sprendimą vien tik dėl formalių, neesminių proceso teisės pažeidimų. Tokia taisyklė tiesiogiai įtvirtinta ir CPK 328 straipsnyje, draudžiančiame iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį panaikinti vien formaliais pagrindais.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, skundo argumentai, susiję su civilinės bylos vilkinimu, ekspertizės paskyrimu ir apeliantės patikslinto ieškinio ir pareiškimo dėl ieškinio dalyko tikslinimo nepriėmimu, net jei ir būtų patvirtinta, jog tokie pažeidimai iš tiesų buvo padaryti, nepatektų į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo atmestas konstatavus, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, ir ieškovei šios teismo išvados neginčijant, minėti apeliantės nurodyti galimi pažeidimai negali būti vertinami ir kaip pažeidimai, galėję nulemti neteisingą bylos išnagrinėjimą.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė skunde tik formaliai tvirtina, jog šie jos nurodyti procesiniai pažeidimai pirmosios instancijos teismui sutrukdė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau įvardintų procesinių pažeidimų priežastiniu ryšiu nesusieja su neteisinga, jos vertinimu, bylos baigtimi.
22. Argumentai dėl bylos vilkinimo ir netikslingo ekspertizių skyrimo nėra susiję su galutiniu bylos rezultatu – ieškinys buvo atmestas ne dėl ekspertizės išvadų, o dėl to, kad kitoje byloje įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, jog 2016 m. spalio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 16-10-18/002, kuria remdamasi ieškovė pateikė ieškinį, yra negaliojanti ab initio. Pareiškimo dėl ieškinio dalyko tikslinimo ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimų išsprendimas taip pat neturi tiesioginės įtakos teismo išvados, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, pagrįstumui ir šiuo atveju negali nulemti neteisingo sprendimo priėmimo.
23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas dėl to, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad ieškovės UAB „Dausora“ apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
26. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
27. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, įgyja atsakovė. Iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 540 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
28. Kadangi atsakovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtos išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 papunktyje nurodyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jos visa apimtimi priteistinos atsakovei iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dausora“ (juridinio asmens kodas 303478859) atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Meyer & John“ (juridinio asmens kodas 300149374) 540 (penkis šimtus keturiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.