- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- e2-671-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00525-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- BUAB „Girista“
- Atsakovas
- BUAB „Deibriga“, SIA MAVAL, UAB „Dausora“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Meyer & John”
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Girista“ atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankroto vizija“ ieškinį atsakovėms BUAB „Deibriga“, SIA MAVAL, UAB „Dausora“, tretysis asmuo UAB „Meyer & John”, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašo pripažinti ieškovės BUAB „Girista“ ir atsakovės SIA „MAVAL“ 2013 m. liepos 20 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/07/20/01 negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją; pripažinti SIA „MAVAL“ ir UAB „Deibriga“ 2013 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/08/23/01 negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją; pripažinti UAB „Deibriga“ ir UAB „Dausora“ 2016 m. spalio 18 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16-10-18/002 negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją.
2. Bankroto administratorius išanalizavęs visą reikalavimo teisės į UAB „Meyer & John Gmbh & Co. KG” dėl 441 085,36 Lt skolos reikalavimo perleidimo grandinę (2013-07-20, 2013-08-23, 2014-11-04, 2016-10-18 perleidimo sutartimis) nustatė, kad reikalavimo teisė į UAB „Meyer & John Gmbh & Co. KG” dėl 441 085,36 Lt skolos priklauso BUAB „Girista“, kadangi 2013-07-20, 2013-08-23, 2014-11-04, 2016-10-18 sandoriai, kuriais perleisti reikalavimai, yra negaliojantys. Ieškovė ieškinį reiškia CK 6.66. str. pagrindu.
3. Atsakovė SIA MAVAL atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui pateikti duomenys, jog SIA MAVAL yra išregistruota 2019-01-14 iš Latvijos Respublikos juridinių asmenų registro tomas III, puslapiai 132-133).
4. Atsakovė UAB „Dausora“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsakovė BUAB „Deibriga“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovės bankroto adminidtratorius nurodė, jog ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog bankroto byloje nėra perduoti įmonės dokumentai, todėl negali pasisakyti dėl paties reikalavimo pagrįstumo, nors yra abejonių dėl actio Paulinana sąlygų buvimo nagrinėjamu atveju. Nurodo, jog ketinama bankroto byloje kelti klausimą dėl įmonės tyčinio bankroto.
Atsiliepimas
6. Tretysis asmuo UAB „Meyer & John” atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu sutinka ir prašo ieškovės BUAB „Girista“ ieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmiausia nurodo, jog trečiasis asmuo apskritai nėra skolingas pagal dokumentus, kurių pagrindu buvo perleisti reikalavimai, ginčijami šioje byloje. T.y. ginčo reikalavimo perleidimo sutartimis buvo perleisti reikalavimai, kurie neegzistuoja, kas sudaro atskirą pagrindą ginčo reikalavimo perleidimo sutartis laikyti negaliojančiomis pagal CK 1.78 str. 1 d. ir 1.80 str. Nurodo, jog kad ieškovės bankroto administratoriaus argumentai dėl ginčo sutarčių negaliojimo actio Pauliana pagrindu bei CK 1.78 str. 1 d. ir 1.80 str. pagrindu taip pat gali būti laikomi pagrįstais. Be to, pačioje ginčo 2013-07-20 reikalavimo perleidimo sutartyje, 9.2 punkte buvo numatyta, kad ‚,Jeigu kuri nors šios Sutarties, ar jos prieduose, numatyta sąlyga, susijusi su atitinkamais piniginiais atsiskaitymais neįvykdoma (išskyrus šios Sutarties 3.2.16 p.). Sutartis laikoma nutraukta nuo to momento, kai baigėsi atitinkamo piniginio atsiskaitymo terminas, tokiu atveju šalys restitucijos tvarka grįžta į iki sutartinių santykių teisinę padėtį“. Kaip nurodyta ieškinyje, ieškovei jokia kainos dalis sumokėta nebuvo, o pagal sutarties priedą Nr. 1 ieškovei turėjo būti sumokėta 60 % nuo visos išieškotos sumos ne vėliau kaip per 1 metus nuo priedo pasirašymo momento. Tai reiškia, kad net jeigu teismas ir vertintų, kad ginčo sutartis negali būti pripažįstama negaliojančia actio Pauliana pagrindu, bet kuriuo atveju sutarties galiojimas automatiškai nutrūko 2014-07-20 ir pagal sutartį turėjo būti taikoma restitucija. Trečiasis asmuo sutinka su ieškovės argumentais, jog pripažinus pirmąją 2013-07-20 reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, tai atitinkamai lemia ir visų sekančių reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojimą CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur). Dar daugiau, įvertinus visų ginčo reikalavimo perleidimo sutarčių sąlygas dėl reikalavimo perleidimo kainos, kuri per visą sandorių eilę prieštarauja elementariai verslo logikai, galima daryti akivaizdžią išvadą dėl tokių sandorių fiktyvumo ir visų sandorio šalių nesąžiningumo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
7. Byloje nustatyta, jog 2013-07-20 tarp UAB „Girista“ ir SIA MAVAL buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Girista“ perleido reikalavimo teises į UAB „Meyer & John Gmbh & Co. KG” dėl 441 085,36 Lt skolos (tomas I, puslapiai 104-111).
8. 2013-08-23 tarp SIA „MAVAL“ ir UAB „Deibriga“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2013/08/23/01 dėl reikalavimo teises į UAB „Meyer & John Gmbh & Co. KG” dėl 441 085,36 Lt skolos perleidimo (tomas I, puslapiai 112-119).
9. 2014-11-04 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Deibriga“ perleido minėtą reikalavimo teisę į UAB„Meyer & John Gmbh & Co. KG” dėl 441 085,36 Lt skolos UAB „Nertex“, tačiau 2015-01-26 sutartis vienšališkai buvo nutraukta (tomas I, puslapiai 121-123, 137).
10. 2016-10-18 sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 16-10-18/002 tarp UAB „Deibriga“ ir UAB „Dausora“ dėl reikalavimo teises į UAB „Meyer & John Gmbh & Co. KG” dėl 441 085,36 Lt skolos perleidimo (tomas I, puslapiai 132-134).
11. 2013-12-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Girista“. 2017-12-05 BUAB „Girista“ bankroto administratorius UAB „Bankroto vizija“ el. paštu buvo informuotas apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą pagal UAB „Dausora“ ieškinį UAB „Meyer & John Gmbh & Co. KG” dėl 127 745,15 Eur (441 085,36 Lt) skolos priteisimo, kurioje sprendžiamas ginčas dėl skolos priteisimo, kurios pirminis kreditorius buvo BUAB „Girista“ kol reikalavimo teisė nebuvo perleista 2013-07-20, 2013-08-23, 2014-11-04, 2016-10-18 perleidimo sutartimis (tomas I, puslapiai 130).
12. Nustatyta, jog ieškovė ir tretysis asmuo 2011-12-16 ir 2012-01-02 buvo sudarę darbų vykdymo bei statybos rangos sutartis (tomas II, puslapiai 33-34, 64-66). Ginčas dėl nurodytos 127 747,15 Eur skolos iš trečiojo asmens priteisimo yra nagrinėjamas kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje, kurioje ieškove yra paskutinis reikalavimo teisių pagal 2016-10-18 reikalavimo teisės perleidimo sutartį perėmėjas UAB „Dausora“. Minėta byla 2018-05-09 nutartimi yra sustabdyta, iki šios bylos išnagrinėjimo pabaigos, iškilus ginčui dėl ieškovo įsigytos reikalavimo teisės teisėtumo. Kadangi paties perleisto reikalavimo teisėtumo klausimas yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, tai nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl paties reikalavimo į tretyjį asmenį pagrįstumo.
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 str. nustatytu pagrindu (actio Pauliana)
13. Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str. 1 d.). Actio Pauliana (Pauliano ieškinio) institutas suteikia teisę ne sandorio šaliai – kreditoriui – ginčyti jo skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl taikydami šią kreditoriaus teisių gynimo priemonę teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana ieškiniui patenkinti būtinosios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl to ieškovė, teikdama ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sąlygų buvimą, išskyrus preziumuojamų pagal įstatymą. Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga jau kyla atsakovams.
14. Ieškovė pateikė dokumentus, kad ieškovei sudarant ginčo 2013-07-20 reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė turėjo įsiskolinimų kitiems kreditoriams ne mažesnei kaip 83 061,06 Eur sumai, iš jų: nepadengtas skolas darbuotojams, VSDFV Vilniaus skyriui, VMI prie FM, kitiems kreditoriams, t.y. pateikti dokumentai patvirtina šiuos kreditorius turėjus neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę sudarant ginčo 2013-07-20 reikalavimo perleidimo sutartį.
15. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos (t. y. iki 2013-07-20), iš bankroto byloje esamų patvirtintų kreditorių reikalavimų, šių kreditorinių reikalavimų mokėjimo terminai jau buvo suėję: UAB „Elektrotera“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 19 790,21 Eur (atitinka 68 331,60 Lt), UAB „Omnitel“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 12 146,95 Eur (atitinka 41 941,00 Lt), AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas (į. k. (duomenys neskelbtini)) 8 644,14 Eur (atitinka 29 846,49 LT), UAB „Meirista“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 5 852,35 Eur (atitinka 20 206,99 Lt), UAB „Baltijos inžinerinės sistemos“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 5 107,31 Eur (atitinka 17 634,50 Lt), UAB „Storent“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 3 940,69 Eur (atitinka 13 606,41 Lt), UAB „Remeta“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 678,25 Eur (atitinka 2 341,87 Lt), įsipareigojimai darbuotojams dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio 1 619,67 Eur (atitinka 5 592,39 Lt), VSDF Vilniaus skyrius (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2 693,93 Eur (atitinka 9 301,59 Lt), ir VMI prie LR Finansų ministerijos (į. k. (duomenys neskelbtini)) 22 587,56 Eur (atitinka 77 990,33 Lt). Taigi viso bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų, kurių mokėjimo terminai suėjo iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos, suma yra 83 061,06 Eur (tomas I, puslapiai 11-103).
16. Tokiu būdu darytina išvada, jog nustatyta viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė, kurios buvimą patvirtina BUAB „Girista“ bankroto byloje patvirtinti kreditoriai reikalavimai atsiradę iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos ir, kurių dalis (83 061,06 Eur) jau buvo pradelsti ginčijamo sandorio sudarymo dienai, todėl atlikus ginčijamus sandorius buvo neabejotinai pažeistos minėtų kreditorių ir pačios ieškovės teisės. Ieškovės teisių pažeidimą patvirtina ir tai, jog nepraėjus nei pusei metų nuo ginčo sutarties sudarymo (2013-07-20 sudarytas ginčijamas sandoris), ieškovei iškelta bankroto byla (2012-11 teismo nutartis), kurioje teismas, remdamasis dar 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, konstatavo ieškovės nemokumą. Be to, teismas pažymi, jog už ginčo sutartimi perleistą reikalavimą, ieškovė negavo jokio atlyginimo. 2013-07-20 ginčijamos sutarties 2 dalyje numatyta, kad sutartis atlygintinė, o sutarta kaina 60 proc. nuo visos išieškotos sumos, tačiau pagal bankroto administratoriaus duomenis, mokėjimas pagal minimą sutartį niekada nebuvo atliktas. Be to, šis sandoris buvo sudarytas finansiškai nepalankiai ieškovės atžvilgiu, nes ieškovė 2013-07-20 reikalavimo perleidimą į UAB „Meyer & John Gmbh & Co. KG” perleido už 60 proc. reikalavimo kainos, o jau po mėnesio, tai yra 2013-08-23, SIA MAVAL perleido jį už 80 proc. reikalavimo vertės UAB „Deibriga“, galiausiai UAB „Deibriga“ 2016-10-18 sutartimi reikalavimą perleido už 25 000 EUR, kas kelia abejonių dėl realaus atsiskaitymo pagal ginčijamus sandorius. Įvertinus šias aplinkybes, ieškinio argumentai dėl kreditorių teisių pažeidimo yra pagrįsti.
17. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, dėl kurių ieškovė privalėjo sudaryti 2013-07-20 reikalavimo perleidimo sandorį dėl 127 747,15 Eur (atitinka 441 085,36 Lt). Taigi nenustačius 2013-07-20 reikalavimo perleidimo sandorio privalomumo jį sudaryti, konstatuotina, kad šiam sandoriui taikytinos action Pauliana sąlygos.
18. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes vertina, ar skolininko sudarytas sandoris yra atlygintinis ar neatlygintinis. CK 6.66 straipsnio prasme reikšminga tai, ar trečiasis asmuo, įgijęs daiktinių teisių skolininko turtui ginčijamo sandorio pagrindu, turi ar turėjo tam tikrų turtinio pobūdžio pareigų skolininkui. Jeigu yra neaiškios sandorio sąlygos (sandoris atlygintinis ar neatlygintinis), būtina vertinti byloje nustatytas aplinkybes apie šalių valią dėl šių sąlygų. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog 2013-07-20 ginčo sandoris visgi negali būti laikytinas atlygintiniu sandoriu, nes nors jame ir nurodyta mokėtina kaina už perleidžiamą reikalavimą, tačiau nustatyta, jog realiai už sandorį ieškovei nebuvo sumokėta. Todėl pagal CK 6.66 str. 2 d. neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Tačiau net esant ginčijamam sandoriui neatlygintiniui, pakanka duomenų teigti, jog atsakovė SIA MAVAL buvo nesąžininga, kadangi ji sudarydama tokį sandorį turėjo domėtis reikalavimą perleidžiančia sandorio šalimi – ar ji turi finansinių sunkumų, kokiu tikslu yra perleidžiama reikalavimo teisė į skolininką UAB “Meyer & John Gmbh & Co. KG”. Tai, kad SIA MAVAL buvo nesąžininga sandorio šalis, žinojusi apie ieškovės finansinę būklę, parodo ir tai, kad tokie reikalavimo perleidimo sandoriai SIA MAVAL nebuvo atsitiktiniai. Iš LITEKO duomenų matyti, jog atsakovė SIA MAVAL dalyvavo ne vienoje civilinėje byloje dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr.2-615-253/2015, Lietuvos apeliacinis teismo 2015-01-12 nutartis Nr. 2-207-464/2015, Kauno apylinkės teismo 2014-04-28 nutartis Nr. 2-505-920/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-06 nutartis Nr. 2A-64-516/2016).
19. Remiantis LR CK 6.66 str. 3 d. actio Pauliana ieškiniams yra taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškinio teikimo momentu (2018-04-25) nėra praleistas actio Pauliana senaties terminas, kadangi apie ginčijamus sandorius bankroto administratoriaus UAB „Bankroto vizija“ įgaliotas asmuo J. V. sužinojo tik 2017-12-05 elektroniniu paštu.
20. Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog yra nustatytos visos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, numatytos LR CK 6.66 str., todėl yra pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją (LR CK 6.222 str.).
21. Teismas nurodo, jog pačioje ginčo 2013-07-20 reikalavimo perleidimo sutartyje, 9.2 punkte buvo numatyta, kad sutartis laikoma nutraukta nuo to momento, kai baigėsi atitinkamo piniginio atsiskaitymo terminas, tokiu atveju šalys restitucijos tvarka grįžta į ikisutartinių santykių teisinę padėtį. Kaip nustatyta, ieškovei jokia kainos dalis sumokėta nebuvo, o pagal 2013-07-20 sutarties priedą Nr. 1 ieškovei turėjo būti sumokėta 60 % nuo visos išieškotos sumos ne vėliau kaip per 1 metus nuo priedo pasirašymo momento. Tokiu būdu sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ne tik CK 6.66 str. pagrindu, bet ir sutarties galiojimas automatiškai nutrūko 2014-07-20 ir pagal sutartį turėjo būti taikoma restitucija.
Dėl kitų ginčijamų sandorio negaliojimo
22. Pripažinus pirmąją 2013-07-20 reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, tai atitinkamai lemia ir visų sekančių reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojimą CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, kadangi iš neteisės negali atsirasti teisė.
23. 2013-08-23 tarp SIA MAVAL ir UAB „Deibriga“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2013/08/23/01 dėl reikalavimo teises į UAB „Meyer & John Gmbh & Co. KG” dėl 441 085,36 Lt skolos perleidimo (tomas I, puslapiai 112-119). Byloje jau nustatyta, jog už 2013-07-20 reikalavimo perleidimo sutartį tarp šalių nebuvo atsiskaityta, todėl pagal sutarties 9.2. dalį ši sutartis laikoma nutraukta nuo to momento, kai baigėsi atitinkamo piniginio atsiskaitymo įvykdymo terminas, t. y. nuo 2014-07-20. Pagal Sutarties 9.2. tokiu atveju šalys grįžta į iki sutartinių santykių teisinę padėtį. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad sudarius 2013-08-23 reikalavimo perleidimo sutartį, pagal jos 2.1. d., 2.3 d. ir Priedu Nr.1 prie sutarties šalys susitarė, kad už reikalavimo perleidimą į 127 747,15 Eur sumą Naujasis kreditorius įsipareigoja sumokėti ne mažiau 80 proc., nuo išieškotos sumos. Suma privalėjo būti sumokėta Pradiniam kreditoriui (SIA MAVAL) ne vėliau nei kaip po 1 metų nuo Priedo Nr. 1 pasirašymo dienos. Kaip ir 2013-07-20 reikalavimo perleidimo sutarties atveju, byloje nėra duomenų, jog piniginiai mokėjimai Naujojo kreditoriaus Pradiniam kreditoriui buvo atlikti. Taip pat pagal 2013-07-20 Sutarties 9.1. dalį sudaryta sutartis buvo 3 metų laikotarpiui su galimybe terminą pratęsti raštišku šalių sutarimu, tačiau tokio susitarimo nebuvo sudaryta taip pat. Tuo pagrindu 2013-07-20 sutartis nuo 2016-07-20 tapo negaliojanti pagal Sutarties 9.1 d.. Tokia pati sąlyga buvo numatyta ir 2013-08-23 sutartyje sudarytoje tarp SIA MAVAL ir UAB „Deibriga“ (sutarties 9.1. d.). Atitinkamai sutarties šalims grįžus į iki sutartinių santykių teisinę padėtį pagal 2013-07-20 reikalavimo perleidimo sutartį, visi kiti įvykę sandoriai pripažintini negaliojančiais: 2013-08-23 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2013/08/23/01 sudaryta tarp SIA MAVAL ir UAB „Deibriga“ ir 2016-10-18 sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 16-10-18/002 tarp UAB „Deibriga“ ir UAB „Dausora“. Naujasis kreditorius UAB „Deibriga“ pagal 2013-08-23 reikalavimo perleidimo sutartį įsigijęs reikalavimo teisę žinojo apie 2013-07-20 reikalavimo perleidimo sutarties tarp UAB „Girista“ ir SIA MAVAL sąlygas, nes tai patvirtina 2013-08-23 pranešimas apie reikalavimo perėmimą bei skolos sumokėjimą.
24. 2016-10-18 sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 16-10-18/002 tarp UAB „Deibriga“ ir UAB „Dausora“. Vadovaujantis LR CK 6.3 str. 4 d. bei LR CK 6.102 str. 1 d. UAB „Deibriga“ negalėjo perleisti reikalavimo, kurio neturėjo. UAB „Dausora“ žinojo apie sutartį Nr. 2013/08/23/1, nes ji nurodyta kaip šios perleidimo sutarties priedas Nr. 5, tai yra UAB „Dausora“ žinojo, kad UAB „Deibriga“ pagal sutartį su SIA MAVAL turi sumokėti 80% nuo išieškotos sumos, o visos sumos išieškojimo atveju tai sudarytų 102 197,72 Eur, kas rodo abiejų sandorio šalių nesąžiningumą. Todėl vadovaujantis LR CK 1.78 str. 1 d. bei LR CK 1. 80 str. 1 d. ši sutartis yra niekinė ir negaliojanti.
25. Be to, teismas pažymi, jog įvertinus visų ginčo reikalavimo perleidimo sutarčių sąlygas dėl reikalavimo perleidimo kainos, kuri per visą sandorių eilę prieštarauja elementariai verslo logikai, galima daryti akivaizdžią išvadą dėl tokių sandorių fiktyvumo ir visų sandorio šalių nesąžiningumo. UAB „Deibriga“ perleido reikalavimą iš pradžių UAB „Nertex“ už 250 000 Lt, o vėliau, nutraukus sutartį su UAB „Nertex“, perleido reikalavimą UAB „Dausora“ už 25000 Eur kainą, kai pati sutiko mokėti už tą patį reikalavimą pagal 2013-08-23 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį su SIA MAVAL ženkliai didesnę kainą, kas neatitinka jokios verslo logikos ir yra įmonei visiškai finansiškai nenaudinga.
26. Byloje pateikta 2014-12-31 kasos išlaidų orderio kopija (tomas I, puslapis 138), kurioje nurodoma, jog UAB „Deibriga“ galimai išmokėjo SIA MAVAL 350 000 Lt sumą už įsigytą reikalavimą pagal ginčo 2013-08-23 reikalavimo perleidimo sutartį. Tačiau pagal byloje pateiktą sutartį (tomas I, puslapiai 121-123, 137) matyti, jog 2014-12-31 mokėjimo dienai UAB „Deibriga“ jau buvo sudariusi 2014-11-04 reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „Nertex“ už mažesnę kainą. O po beveik 2 metų šį reikalavimą pardavė galiausiai už 4 kartus mažesnę kainą. Tokios UAB „Deibriga“ 350 000 Lt sumos mokėjimas už perleistą reikalavimą, su kuriuo skolininkas iš esmės nesutinka (2014-12-31 mokėjimo dienai jau buvo iškelta civilinė byla pagal UAB „Deibriga“ ieškinį UAB „Meyer&John“ dėl skolos priteisimo), taip pat neatitinka jokios verslo logikos. Be to, pagal 2013-08-23 reikalavimo perleidimo sutarties sąlygas pareiga mokėti šią sumą 2014-12-31 datai dar net nebuvo atsiradusi, kadangi kaina buvo susieta su skolos išieškojimu iš skolininko, o jokia skolos suma iš skolininko nei atliekant mokėjimą (2014-12-31 dienai), nei šiai dienai nėra išieškota. Darytina išvada, kad UAB „Deibriga“, pagal sutartį net neturėdama dar pareigos mokėti ir neišieškojusi jokios sumos iš skolininko ir tokiu būdu net nežinodama tikslios mokėtinos sumos reikalavimo perleidėjui, gera valia sumokėjo maksimalią galimą kainą, kas neatitinka ne tik jokios logikos, bet ir tiesiog protingumo kriterijų. Visos šios aplinkybės ne tik rodo visos sandorių eilės nelogiškumą ir realiai fiktyvumą, bet kartu sudaro pagrindą abejoti ir tokio 350 000 Lt mokėjimo iš UAB „Deibriga“ kasos egzistavimu. Teismas nurodo, jog bylos nagrinėjimo iš esmės metu 2014-12-31 kasos išlaidų orderio originalas nebuvo pateiktas. UAB „Deibriga“ bankroto admistratorius nurodė, jog jokių įmonės dokumentų į bankroto bylą nebuvo perduota. Tas pats konstatuotina ir dėl 2016-10-18 kasos pajamų orderio (tomas I, puslapis 135), kuriame nurodoma, jog UAB „Deibriga“ galimai gavo 25 000 Eur sumą už reikalavimo teisės perleidimą. Byloje nebuvo pateiktas minėto dokumento originalas. UAB „Deibriga“ bankroto adminidstratorius mokėjimo gavimo patvirtinti negalėjo, nes jokių dokumentų įmonės bankroto byloje nebuvo perduota. Atsakovė UAB „Dausora“ procesinių dokumentų į bylą neteikė ir posėdyje nedalyvavo. Tokiu būdu negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog pagal ginčijamą 2016-10-18 reikalavimo perleidimo sutartį tarp šalių buvo atsiskaityta.
27. Tokiu būdu darytina išvada, jog visi sekantys reikalavimo įgijėjai (tiek UAB „Deibriga“, tiek UAB „Dausora“) negali būti laikomi sąžiningais reikalavimo įgijėjais, ir restitucija neteisėtų sandorių pagrindu taikytina visa apimtimi. Visiems sekantiems reikalavimo įgijėjams buvo perduodami reikalavimo pagrindą sudarantys dokumentai, todėl darytina išvada, kad reikalavimo įgijėjams buvo ar turėjo būti žinomos visos iki tol sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių sąlygos, tiek dėl kainos, tiek dėl pačių sutarčių galiojimo termino. Todėl tiek UAB „Deibriga“, tiek UAB „Dausora“, pasirašydamos tokias sutartis, prisiėmė visą riziką, tuo atveju, jeigu paaiškės, kad kuri nors iš anksčiau sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių nutrūks ar taps negaliojanti.
Dėl restitucijos taikymo
28. Pripažinus negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis, taikytina restitucija, t.y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarčių sudarymo (CK 1.80 str. 2 d.). Išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.).
29. Pripažinus negaliojančiais 2013-07-20 reikalavimo perleidimo sandorį bei vėliau sekusius 2013-08-23 bei 2016-10-18 reikalavimo perleidimo sandorius, restitucija taikoma tokiu būdu, jog ieškovei grąžinama reikalavimo teisę į UAB „Meyer & John Gmbh & Co. KG” dėl 441085,36 Lt skolos (127 747,15 Eur suma). Kadangi byloje nenustatyta, jog pagal ginčijamus sandorius realiai įvyko atsiskaitymas, restitucija dėl piniginių sumų priteisimo kitų atsakovų atžvilgiu nagrinėjamu atveju netaikytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovė UAB „Deibriga“ yra bankrutuojanti įmonė, o SIA MAVAL yra išregistruota, todėl bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis - 1933 Eur, bei pašto išlaidos – 15,33 Eur yra priteistinas iš atsakovės UAB „Dausora“ vasltybės naudai (CPK 93 str., 96 str.).
31. Ieškovė bei tretysis asmuo nepateikė įrodymų apie patirtas byloje bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovės BUAB „Girista“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės SIA MAVAL (į.k. (duomenys neskelbtini)) 2013 m. liepos 20 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/07/20/01 negaliojančia ab initio.
Pripažinti SIA MAVAL (į.k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Deibriga“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 2013 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/08/23/01 negaliojančia ab initio.
Pripažinti UAB „Deibriga“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Dausora“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. spalio 18 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16-10-18/002 negaliojančia ab initio.
Taikyti restituciją grąžinant ieškovei BUAB “Girista” (į.k. (duomenys neskelbtini)) reikalavimo teisę į UAB „Meyer & John Gmbh & Co. KG” (į.k. (duomenys neskelbtini)) dėl 441085,36 Lt skolos (127 747,15 Eur suma).
Priteisti iš atsakovės UAB „Dausora“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 1933 Eur žyminio mokesčio bei 15,33 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.