Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-252-214/2016 pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno centro būstas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarosioms akcinėms bendrovėms „Staterma“ ir DK PZU Lietuva, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismo motyvacija netinkama, nepagrįstas įrodymų vertinimas. Teismas nepagrįstai ekspertizės aktu nesirėmė kaip pakankamu įrodymu. Nebuvo pagrindo kviesti ar reikalauti atsakovei atvykti į žalos nustatymo ekspertizę, to teisės aktai nenumato. Tokio pagrindo nenurodė ir teismas. Ieškovė su rangove neturėjo jokių sutartinių santykių ir kontaktų, neturėjo galimybės ar teisės jai pranešti apie ekspertizę. Atsakovei raštu pranešė apie užlietą butą 2009 m. liepos 1 d., 2009 m. rugpjūčio 30 d., 2009 m. lapkričio 17 d., 2009 m. spalio 9 d., 2010 m. gegužės 14 d., pretenziją dėl žalos pareiškė 2009 m. spalio 8 d., 2009 m. gruodžio 22 d., 2011 m. sausio 11 d. Atsakovė turėjo kitų būdų įvertinti apliejimo padarinius, t. y. galėjo kreiptis į nepriklausomą vertintoją arbą firmą, kurioje buvo apsidraudusi. Atsakovė ieškovės vertinimo nenuginčijo. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad atsakovė apsidraudusi civilinę atsakomybę, tačiau apie užliejimą neinformavo savo draudimo firmos, nepateikė įrodymų, kad mėgino kreiptis į draudimo bendrovę ar kad to padaryti negalėjo.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįleisdavo atsakovės apžiūrėti buto. Aktai surašyti ir pasirašyti vienpusiškai atsakovės. Tokius aktus surašyti atsakovė galėjo bet kada. Tai mažesnio patikimumo įrodymas už eksperto išvadą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad į ieškovę su prašymu atlikti apžiūrą ar vertinimą kreipėsi įgaliotas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją. Nėra duomenų, kad ieškovė būtų prieštaravusi. Darbo metu ieškovės galėjo namie nebūti. Butą po užpylimo apžiūrėjo rangovo darbų vadovas L. P., atsakovės darbuotojas D. G., lydimi namo vadybininko V. P.. Nei vienu atveju jie apžiūros dokumento nepaliko. Buvo iškvietusi policiją, kai atstovams apžiūrėjus butą, jie ketino išeiti. Policijos prašė patvirtinti faktą, kad jie buvo atvykę, ir nustatyti vieno asmens tapatybę. Atsakovė to nepaneigė.

Nesutinka, kad nenustatytas priežastinis ryšys. Ieškovė nėra rangos sutarties šalis. Atsakovė užsakė darbus, privalėjo nepriimti nebaigtų, netinkamai atliktų darbų. Atsakovė nepateikė rangos sutarties, nepateikė įrodymų, kad reikalavo iš rangovo atlyginti žalą. Egzistuoja ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos, nes atsakovė nesielgė atidžiai ir rūpestingai. Atsakovė nepaprašė pakeisti atsakovės byloje, todėl ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos lieka nepaneigtas.

Teismas neteisingai sprendė, kad praleistas ieškinio senaties terminas, senaties termino pradžia nepagrįstai laikė 2009 m. birželio 23 d. Sužinojimo apie pažeistas teises data laikytina supratimo, kad žala nebus atlyginta, momentas. Iš atsakovės atsakymų manė, kad žalą atlygins. Vykstant susirašinėjimui senatis neprasideda. Senaties termino pradžia laikoma aiškiai atsisakius atlyginti žalą. Prijungtoje byloje atsiliepimo pareiškimas laikytinas (turiniu, o ne forma) reikalavimo pareiškimu ir senaties sustabdymu. Senaties terminas tęsiasi atsisakius priimti priešieškinį 2014 m. gegužės 15 d.

Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės civilinę atsakomybę, neįrodė žalą sukėlusio subjekto neteisėtų veiksmų, kaltės, padarytos žalos ir jos dydžio, priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalos. Nenustačius neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio klausimas dėl kilusių padarinių nėra reikšmingas. Atsakovė negali gintis dėl kaltės, nesant įrodymų apie pažeistus norminius aktus, priežastinį ryšį tarp žalos ir atsakovės veiksmų. Ieškovė apsiriboja konstatavimu, kad įvyko užliejimas dėl vykdomų stogo remonto darbų, o atsakovė buvo namo bendro naudojimo objektų administratorė.

Ieškovė neįrodė žalos dydžio. Ekspertizė buvo atlikta neinformavus kitų byloje dalyvaujančių asmenų, nepatekus į ieškovės patalpas. Eksperto išvada negali būti laikoma įrodymu pagal CPK 216 straipsnį.

Ieškovė praleido numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsakovė padarė išvadą, jog ieškovė apie galimai patiriamą žalą turėjo žinoti iki 2009 m. birželio 23 d. Ieškinio senaties terminas suėjo 2012 m. birželio 23 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus ir nustatė faktinės aplinkybes, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų, praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą ir tuo pagrindu ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovės atmetė.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl faktinių aplinkybių.

9. Ieškovei N. R. nuo 2014 m. gegužės 13 d. nuosavybės teise priklauso butai Nr. 2 ir Nr. 3, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., b. l. 30–31). Atsakovė UAB „Žaidas“ buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovė UAB „Žaidas“ 2006–2012 metais atliko kasmetinę statinio (namo), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), apžiūrą, kurios metu 2007 m. balandžio 26 d. buvo nustatyta, kad molinės stogo dangos čerpės yra suskeldėjusios ir nesandarios, per dangą prasiskverbęs vanduo patenka ant medinių stogo konstrukcijų ir jas silpnina, dėl ko rekomenduota nesandarią čerpių dangą perkloti naujai, susilpnėjusią medžio konstrukciją sustiprinti. Gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), stogo danga neatitiko privalomųjų reikalavimų ir neužtikrino kokybiškos statinio naudojimo saugos reikalavimų. Prieš atliekant minėto gyvenamojo namo stogo remonto darbus, buvo atlikta patalpų savininkų apklausa dėl planuojamų stogo remonto darbų. Bylos duomenimis, 2009 m. balandžio 27 d. dėl namo stogo remonto darbų namo bendraturčių lėšomis patalpų savininkai pritarė (1 t., b. l. 61). Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad iki stogo remonto pradžios, jau 2007 metais užfiksuota, kad pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), stogo danga buvo nesandari, praleido kritulis, kurie patekdavo į pastato vidų ir gadino namo konstrukcijas.

Dėl įrodymų vertinimo.

10. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

11. Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą. Tai reiškia, kad teisėjas, tiesiogiai dalyvavęs tiriant įrodymus ir išklausęs šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų baigiamosiose kalbose išsakytų įrodymų įvertinimų bei argumentų, vadovaudamasis turimomis žiniomis, savo sąžine, įstatymų ir etikos taisyklių reikalavimais, padaro nešališkas išvadas. Niekas neturi teisės nurodyti teisėjui, kaip įvertinti vieną ar kitą įrodymą ir jų visetą. Jokie įrodymai teisėjui neturi iš anksto nustatytos galios. Išimtis yra oficialūs rašytiniai įrodymai (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos kitų įrodymų, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Taigi šalies nurodytos aplinkybės, paremtos oficialiu rašytiniu įrodymu, laikomos nustatytomis, jeigu kita šalis nepateikė kitokių įrodymų, išskyrus liudytojų parodymus, kurie paneigtų šiuos duomenis.

12. Kaip nustatyta anksčiau, Kaune, (duomenys neskelbtini) stogas buvo netinkamos techninės būklės. Stogo susidėvėjimą patvirtina 2009 m. balandžio 9 d. stogo būklės apžiūros aktas (1 t., b. l. 55–60). Stogo apžiūros metu pastebėta, kad tik virš nedidelės stogo dalies (virš 1 ir 9 butų) esančios čerpės yra patenkinamos būklės, kitos stogo dalies molio čerpių stogo danga yra susidėvėjusi ir nesandari. Keliose stogo vietose čerpės pasislinkusios iš montavimo vietos, o jų paviršius yra sueižėjęs ir nutrupėjęs. Kraige stogo čerpės sutrupėjusios, yra atsiradusių plyšių. Dėl nesandarios stogo dangos kritulių vanduo bėga ant medinių stogo konstrukcijų, sunkiasi per viršutinio aukšto patalpų lubas, dėl to gadinama butų ir laiptinės apdaila. Kartu su aktu yra pateiktos nuotraukos, kurios patvirtina, kad nupaveiksluotų patalpų stogo konstrukcijos yra nesandarios, bendro naudojimo patalpų lubos paveiktos drėgmės.

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė 2009 m. balandžio 25 d., 2009 m. spalio 8 d., 2009 m. gruodžio 22 d. pareiškimus atsakovei, teigdama, kad dėl tariamai nesandariai uždengto stogo remonto metu krituliai pateko į butą ir padarė ieškovei turtinę žalą (1 t., b. l. 6, 11, 13). Ginčo aplinkybėms išaiškinti atsakovės UAB „Žaidas“ atstovai nutarė apžiūrėti ieškovės būstą, kuris, ieškovės teigimu, buvo aplietas dėl netinkamai atliekamo stogo remonto. Atsakovės atstovai ir kitų žinybų specialistai atvykę į vietą nepateko į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą. Taigi atvykę asmenys, negalėdami nustatyti ieškovės nurodytų pareiškimuose aplinkybių dėl padarytos žalos, surašė 2009 m. liepos 3 d. ir 2009 m. rugpjūčio 31 d., 2009 m. gruodžio 23 d., 2010 m. birželio 11 d., 2010 m. sausio 5 d. apžiūros aktus, kuriuose konstatavo, kad nepateko į tariamai užlietus butus (civilinė byla Nr. 2-1962-454/2014, 1 t., b. l. 96–98). Ieškovė teigia, jog komisijos aktai nėra patikimi įrodymai, patvirtinantys aktuose nustatytas aplinkybes, ieškovės manymu, aktai galėjo būti surašyti ne aktuose nurodytu laiku. Tačiau su tuo sutikti negalima. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtus apžiūros aktus skirtingu laiku surašė ir pasirašė skirtingi asmenys iš skirtingų institucijų, kurie apie tai, kad negali patekti į ieškovės butą, pranešė raštu ieškovei ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriui. Todėl labiau tikėtina, kad pateikti į bylą apžiūros aktai komisijos atstovų buvo surašyti ir pasirašyti dokumentuose nurodytą datą, o ne bet kada, kaip teigia ieškovė (1 t., b. l. 12, 14, 140, 144–147).

14. Negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovės pateikti apžiūros aktai, vertinant atsakovės kaltę dėl padarytos ieškovei žalos, yra mažesnio patikimumo įrodymai, nei į bylą pateikta eksperto A. Z. ataskaita. Kaip nustatyta anksčiau, komisijos nariai nepateko į ieškovės butą, dėl to negalėjo įvertinti ieškovės buto būklės ir tariamai užliejimu padarytų patalpų sužalojimų. O ieškovės iniciatyva tyrimą atlikęs ekspertas A. Z. apžiūrėjo ieškovės butą ir surašė 2009 m. rugsėjo 3 d. ataskaitą, kur konstatavo buto apdailos sužalojimus dėl buto š. m. rugpjūčio 29 d. apliejimo (1 t., b. l. 19–21). Taigi minėtuose dokumentuose (apžiūros aktuose, eksperto A. Z. ataskaitoje, ieškovės pareiškimuose) nurodytos aplinkybės negali būti tarpusavyje vertinamos patikimumo prasme, kadangi skiriasi dokumentuose užfiksuota situacija (CPK 12, 178 str.).

Pastebėtina, kad ieškovės iniciatyva užsakytoje 2009-09-01–2009-09-03 ataskaitoje Nr. 09-09/01 nurodyta, jog žalos įvertinimas atliktas tam, kad būtų įvertinta žala, padaryta butui (duomenys neskelbtini). 36-2, 36-3 dėl patalpų apliejimo š. m. rugpjūčio 29 d. po lietaus dėl netinkamai atliekamų stogo keitimų darbų (1 t., b. l. 19–21). Iš keturių nuotraukų, prijungtų prie šios ataskaitos, dvi nuotraukas (Nr. 3–4) yra padariusi pati ieškovė. Ieškovės 2009 m. gruodžio 22 d. pareiškime yra nurodyta, kad darbai vyko nuo 2009 m. birželio iki gruodžio mėn., dėl apliejimo lietaus vandeniu buvo padaryta žala ieškovės butui, kuri įvertinta 2924,40 Lt. (1 t., b. l. 13). Be to, ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad ieškovė patyrė išlaidų dėl vaizdinės medžiagos parengimo po ieškovės buto užpylimo birželio 23 dieną (raštas, ieškovės vardu surašytas 2009-04-25, užregistruotas UAB „Žaidas“ kaip gautas 2009-07-01 Nr. 1015, 1 t., b. l. 6, kartu su namo stogo, laiptinės, lubų ir grindų nuotraukomis, 1 t., b. l. 7–10). Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ekspertui, atvykusiam apžiūrėti ieškovės butą, ir atsakovei UAB „Žaidas“ ieškovė skirtingai paaiškino buto užliejimo situaciją ir laikotarpį, savo iniciatyva nufotografavo dalį patalpų paaiškinusi, kad patalpos užlietos po lietaus. Esant tokioms aplinkybėms atsakovė pagrįstai reikalavo leisti apžiūrėti ieškovės butą, kad įsitikintų, jog ieškovės patalpos buvo užlietos stogo remonto laikotarpiu dėl ieškovės nurodytų priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms atmestinas ieškovės argumentas, kad patalpų užliejimo faktą dėl atsakovės kaltės patvirtina ieškovės pateikti į bylą rašytiniai įrodymai, kurių atsakovė byloje nenuginčijo, kadangi įrodymų rinkimo prasme ginčo šalių situacija nebuvo lygiavertė, kadangi atsakovė negalėjo be ieškovės leidimo apžiūrėti tariamai dėl remonto darbų užlietų patalpų.

15. Negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovė galėjo savo iniciatyva atlikti žalos padarymo tyrimą ieškovės butui ar kreiptis į nepriklausomą vertintoją, taip pat nuginčyti ieškovės parengtus žalos nustatymo dokumentų duomenis. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovė neleido komisijos nariams apžiūrėti ginčo patalpų. Taigi ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovė galėjo atlikti žalos padarymo aplinkybių tyrimą, yra visiškai nepagrįsti, nes šiems veiksmams atlikti buvo būtinas ginčo šalių bendradarbiavimas. Šiuo atveju ieškovė nesutiko leisti atsakovės atstovams apžiūrėti ginčo patalpas ir nustatyti faktinę situaciją.

16. Atmestinas ieškovės argumentas, kad ji neprieštaravo dėl buto apžiūros, o komisijos nariai nepateko į ieškovės butą dėl to, kad ji galėjo būti darbe, nes šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, o surinkti byloje įrodymai labiau įtikina, kad ieškovė vengė įleisti į ginčo patalpas atsakovės atstovus žalos faktui nustatyti (CPK 185 str.).

17. Taip pat negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovė elgėsi netinkamai, kadangi apie ieškovės buto apliejimą neinformavo savo draudimo firmos, nepateikė įrodymų, kad mėgino kreiptis į draudimo bendrovę ar kad to padaryti negalėjo, ir teismas dėl to nepasisakė. Bylos duomenimis, atsakovė UAB „Žaidas“ 2008 m. gruodžio 19 d. sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį su draudiku UAB DK „PZU Lietuva“ (1 t., b. l. 83). Draudimo sutartimi nuo 2008-12-23 iki 2009-12-22 buvo apdrausta atsakovės UAB „Žaidas“ civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo trečiajam asmeniui vykdant apdraustą veiklą. Atsakovė UAB „Žaidas“ nagrinėjamoje byloje laikėsi vienodos pozicijos, kad ji ėmėsi visų reikiamų priemonių ieškovės buto užliejimo priežastims nustatyti. Tuo tikslu atsakovė UAB „Žaidas“ pasirūpino komisijos sudarymu ir atvyko į vietą (Kaune, (duomenys neskelbtini)) ieškovės pretenzijoms patikrinti. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovė į butą įvairių žinybų komisijos (UAB „Žaidas“, UAB „Staterma“, Kauno savivaldybės gyvenamojo fondo administravimo skyriaus) narių (1 t., b. l. 144–147, prijungta c. b. Nr. 2-1962-454/2014, 1 t., b. l. 86, 90) neįleido. Taigi atsakovė neturėjo įstatyminio pagrindo informuoti draudimo kompaniją apie draudiminį įvykį, nes šiam faktui patvirtinti neturėjo įrodymų.

18. Ieškovė teigia, kad po buto užpylimo jos butą apžiūrėjo atsakovės atstovai rangovo darbų vadovas L. P., atsakovės darbuotojas D. G., lydimi namo vadybininko V. P., tačiau nepaliko patalpų apžiūros dokumentų. Atsakovės atstovų apsilankymo faktą jos bute, ieškovės nuomone, patvirtina jos kreipimasis į policijos komisariatą. Iš ieškovės 2010 m. birželio 18 d. prašymo, surašyto Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK, matyti, kad ieškovė iškvietė policijos darbuotojus dėl to, kad jos bute apsilankė tariamai UAB ,,Žaidas“ atstovas su kitu asmeniu, kurio ieškovė nepažįsta, tad jiems atvykus į jos butą, ieškovė iškvietė policijos darbuotojus ir prašė išduoti patvirtinimą apie šių asmenų tapatybę (1 t., b. l. 136). Prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1962-454/2014 (1 t., b. l. 99–100) esantis 2010 m. birželio 18 d. UAB „Žaidas“ vadybininko V. P. prašymas patvirtina, kad ieškovė 2010 m. birželio 18 d. apie 10 val. sukėlė konfliktą, neleido UAB „Žaido“ atstovams V. P. ir D. G. apžiūrėti ieškovės butą, kvietė policijos darbuotojus, sulaikė atsakovės darbuotojus laiptinėje iki policijos pareigūnų atvykimo, dėl to atsakovės darbuotojai neatliko ieškovės buto apžiūros. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kad įvykus 2010 m. birželio 18 d. konfliktui tarp atsakovės atstovų ir ieškovės, labiau tikėtina, jog ieškovės buto po užpylimo atsakovės atstovai neapžiūrėjo – tokią išvadą suponuoja ieškovės ir atsakovės darbuotojo prašymai, užregistruoti policijos komisariate. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad butą atsakovės atstovai apžiūrėjo, yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

19. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tarp jos patirtos žalos ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio. Teismo vertinimu, ieškovė byloje neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, o ieškovės nurodyti veiksmai, kurie tariamai sukėlė turtinę žalą dėl ieškovės buto užliejimo, teismo nuomone, yra nesusiję su atsakovės veiksmais (neveikimu). Atsakovė UAB „Žaidas“ atsiliepime į ieškovės ieškinio pareiškimą nurodė, kad namo gyventojų 2009 m. kovo 10 d. sprendimu (1 t., b. l. 61) stogo remonto darbus atliko UAB „Staterma“ (1 t., b. l. 56). Teismo iniciatyva 2014 m. lapkričio 20 d. nutartimi UAB „Staterma“ įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu (1 t., b. l. 70–71), ieškovė neprašė pakeisti UAB „Staterma“ procesinės padėties ir nepareiškė UAB „Staterma“ jokių turtinių reikalavimų.

20. Ieškovės manymu, už jai padarytą turtinę žalą dėl buto užliejimo privalo atsakyti atsakovė, nes užsakiusi stogo remonto darbus, privalėjo nepriimti nebaigtų, netinkamai atliktų darbų. Tačiau su šiais argumentais sutikti taip pat negalima. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) Kaune, butų ir kitų patalpų bendraturčių viešo aptarimo metu jie 2009 m. balandžio 27 d. nubalsavo leisti pagal parengtą projektą atlikti rekonstrukcijos darbus. Todėl ne atsakovė UAB „Žaidas“, o daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, butų ir kitų patalpų bendraturčiai 2009 m. kovo 10 d. ir 2009 m. balandžio 27 d. nusprendė UAB „Staterma“ patikėti stogo statybos darbus. Atsakovė stogo remonto darbus iš UAB „Staterma“ priėmė, atliktų darbų priėmimo 2009-10-31–2009-11-30 aktas yra galiojantis (1 t., b. l. 62). Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Staterma“ atliko statybos darbus nekokybiškai (bendra suma 74 688,48 Lt) ir dėl to buvo gauta gyventojų pretenzijų arba užlietas ieškovės butas. Todėl ieškovės argumentas, kad atsakovė galėjo reikalauti iš rangovo UAB „Staterma“ atlyginti žalą dėl neatliktų arba nekokybiškai atliktų darbų, ieškovės nurodytais motyvais yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

21. Negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovė UAB „Žaidas“ nesielgė atidžiai ir rūpestingai aiškindama ieškovės buto užliejimo faktą, kadangi priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovė UAB „Žaidas“ ėmėsi visų reikalingų veiksmų ginčo situacijai išspręsti ir, kaip nurodyta anksčiau, inicijavo komisijos sudarymą ieškovės butui apžiūrėti, susirašinėjo su ieškove ir išaiškino ieškovei sąlygas, kurioms esant galėtų išaiškinti žalos padarymo faktą, jeigu ieškovė leistų apžiūrėti užlietas patalpas. Taigi teismo vertinimu, atsakovė UAB „Žaidas“ per protingą terminą atliko veiksmus, priskirtus jos kompetencijai, ginčo situacijai išaiškinti.

22. Taip pat nėra teisingas ieškovės argumentas, kad ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos, padarytos ieškovei, lieka nepaneigtas, kadangi byloje atsakovė nepaprašė pakeisti atsakovės UAB „Žaidas“ kitu asmeniu. Ieškovė neteisingai aiškina atsakovės atsakomybės pagrindą, nes nagrinėjamo ginčo atveju turtinė atsakomybė negali būti perkelta atsakovei UAB „Žaidas“ vien dėl to, kad ieškovė neprašė pakeisti pradinės atsakovės UAB „Žaidas“ kitu asmeniu, nes to nenumato įstatymas.

23. Teismas sutinka su atsakovės UAB „Kauno centro būstas“ (buvęs UAB „Žaidas“) atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimą priteisti iš atsakovės, turtinės žalos atlyginimą privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, padarytos žalos dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir sukeltos žalos atsiradimo (CK 6.246–249 str.). Kauno apygardos teismas laiko teisinga išvadą, kad byloje nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, kurios sudaro pagrindą iš atsakovės priteisti turtinę žalą ieškovei. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą, Kauno apygardos teismas šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir jos nekartoja.

24. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog ji praleido ieškinio senaties terminą ir kad senaties termino pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. birželio 23 d., kad senaties terminas galėtų būti laikomas nepraleistu. Tačiau su šiais apeliantės argumentais sutikti negalima, nes iš ieškovės surašytų dokumentų pirmosios instancijos teismui matyti, kad ieškovė informavo atsakovę apie 2009 m. birželio 23 d. buto užliejimą. Atsakovė nepripažino žalos padarymo fakto ir ieškovės reikalavimo atsakovės lėšomis atlyginti ieškovės tariamai patirtą turtinę žalą. Šias aplinkybes ieškovė išdėstė ieškinio pareiškime teismui ir pateikė susirašinėjimo kopijas, kur atsakovė 2009-10-29 ir 2010-01-14 raštu informavo ieškovę, kad žalos neatlygins, nes nėra atsakinga už ieškovės buto užliejimą (1 t., b. l. 4, 12, 14). Todėl negalima sutikti su ieškovės teiginiais, kad ji nežinojo apie teisės pažeidimą, kad žala nebus atlyginta, kad susirašinėjimas pratęsė senaties termino laikotarpį.

25. Ieškovė prašo laikyti ieškinio senaties terminą nepraleistu, kadangi nagrinėjamoje byloje tokiai išvadai padaryti nėra pagrindo. Taip pat Kauno apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo laikyti ieškinio senaties terminą nepraleistu dėl svarbios priežasties arba tuo pagrindu ieškinio senaties terminą atnaujinti. Todėl ieškovės prašymai netenkintini (CK 1.131 str. 2 d.).

26. Taip pat atmestinas ieškovės argumentas, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo ieškovės teisės 2014 metais pareikšti priešieškinio reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-1962-454/2014 pagal ieškovės UAB „Žaidas“ ieškinį dėl atlygintinių paslaugų teikimo apmokėjimo iš atsakovės N. R., kadangi to nenumato įstatymu nustatytas trejų metų terminas ieškinio reikalavimui pareikšti (CK 1.127 str. 1 d., 1.125 str. 8 d.). Esant tokioms aplinkybėms senaties terminas ieškovės teisėms apginti pasibaigė 2012 m. birželio 23 d. (CK 1.131 str. 1 d.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė, 2014 m. birželio 30 d. pateikusi teismui ieškinio pareiškimą (1 t., b. l. 3), praleido 3 metų ieškinio senaties terminą kreiptis su ieškiniu į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės, tad ieškovės ieškinio reikalavimus atmetė.

27. Esant išdėstytiems argumentams Kauno apygardos teismas konstatuoja, kad remiantis apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo, jis priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovei N. R. atidėtas 72 Lt (20,85 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimas už ieškinį iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 48), Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovei N. R. atidėtas 25 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka (2 t., b. l. 151–152). Kauno apygardos teismo raštinės pažyma (3 t., b. l. 18) patvirtina, kad dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 5,12 Eur. Atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus ir apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, kurių sumokėjimas buvo atidėtas ir kurios susidarė dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, priteistinos (20,85 + 25 + 5,12 = 57,85 Eur) iš atsakovės (CPK 96 str. 2 d.) valstybei.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš ieškovės N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas: 20,85 Eur žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą, 25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 5,12 Eur dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 57,85 (penkiasdešimt septyni eurai aštuoniasdešimt penki centai) Eur valstybei (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas: 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.