Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės N. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-643-214/2015 pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Staterma“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2015 sausio 19 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismo posėdis buvo atidėtas 2015 m. vasario 23 d. 13.30 val., apie tai pasirašytinai informuojant tiek ieškovę, tiek atsakovo atstovę. Ieškovė į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ir iki teismo posėdžio pradžios neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 246 straipsnio 4 dalies bei CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą

Bylos duomenimis nustatyta, kad į 2015 m. vasario 23 d. parengiamąjį teismo posėdį atvyko atsakovo atstovė. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant arba atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuota tinkamai. Atsakovo atstovė parengiamojo teismo posėdžio metu neparašė priimti sprendimo už akių, o prašė ieškinį palikti nenagrinėtu.

Taigi, byloje keliamas klausimas, ar faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą.

Pagal CPK bendrąsias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų – arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, kai ieškovas, neprašęs nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, neatvyksta į teismo posėdį, kai jam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, taip pat kai iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikęs prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, arba teismas nepripažįsta ieškovo nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.

Kadangi apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovė buvo informuota tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė, atsakovas nepageidavo, kad būtų priimtas sprendimas už akių, spręstina, kad nagrinėjamu atveju formaliai egzistavo visos sąlygos palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 4 dalies, kuri numato, kad teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Iš šios teisės normos turinio seka, kad ieškinys parengiamajame teismo posėdyje gali būti paliktas nenagrinėtu tik tuo atveju, jei abi šalys neatvyksta į teismo posėdį ir nei iš vienos šalies nėra prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, kitaip tariant, kai šalys ne tik neatvyksta, bet ir neišreiškia teismui noro, jog byla būtų nagrinėjama toliau. Kadangi parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo atsakovo atstovė, pirmosios instancijos teismas ieškinio palikimo nenagrinėtu teisiniam pagrindui taikė ne tas teisės normas, kurias turėjo taikyti, t. y. CPK 246 straipsnio 1 dalis ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas, tačiau šis pažeidimas savaime nesudarytų pagrindo nutarčiai panaikinti, jeigu ginčo klausimas iš esmės būtų išspręstas teisingai (CPK 328 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant jas su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad civilinė byla nagrinėjama nuo 2014 m. rugsėjo 12 d., t. y. daugiau kaip pusę metų. Per šį laikotarpį, iki 2015 m. vasario 23 d. parengiamojo teismo posėdžio dienos, atsakovas ir trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė teismui atsiliepimus, įvyko du parengiamieji teismo posėdžiai, kuriuose ieškovė dalyvavo (b. l. 70-71, 149-151). Iš 2015 m. sausio 19 d. paskutiniojo parengiamojo teismo posėdžio protokolo (b. l. 149-151) matyti, kad bylos šalys išreiškė nuomonę, kad byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje. Taigi, aptarta bylos nagrinėjimo eiga leidžia daryti išvadą, kad bylos nagrinėjimui iš esmės yra pasirengta.

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad į 2015 m. vasario 23 d. parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, kadangi užtruko darbe ir nespėjo atvykti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, nes ją lėmė pačios apeliantės netinkami veiksmai. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, jog duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovė nesąžiningai naudojosi ir piktnaudžiavo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, byloje taipogi nenustatyta. Todėl negalima teigti, kad ieškovė nesirūpino bylos eiga, vilkino jos nagrinėjimą ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Šiuo konkrečiu atveju palikus ieškinį nenagrinėtu, ieškovė būtų priversta kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais iš naujo. Taigi tokia situacija neatitiktų teismo procesui keliamų tikslų, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovei neatvykus į teismo posėdį be svarbios priežasties, teismas galėjo tokiam asmeniui taikyti piniginę sankciją, numatytą CPK 246 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas buvo taikytas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis naikintina, o civilinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.