Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-151-593/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-07-08
Bylos Nr.: 1-151-593/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Daiva Jankauskienė
Kaltinamasis: T. J.
Nukentėjusysis: D. G., G. G., K. K.
Advokatai: Ramūnas Mikulskis

Kategorijos

1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-151-593/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23021-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.3.1.1.; 1.2.25.4.2.5.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė,sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei,kaltinamajam T. J., jo gynėjui advokatui Arvydui Gudui,nukentėjusiesiems D. G., G. G., G. G. ir K. K. jų atstovui advokatui Ramūnui Mikulskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. vasario 27 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs (2019 m. rugpjūčio 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro), teistumui neišnykus, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. 2020 m. birželio 13 d., apie 00 val. 48 min., (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini) A.–S.–L. 36,221 kilometro ruože, vairuodamas automobilį ,,BMW 523i“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausantį D. J., važiuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14, 127, 128, 129 punktų reikalavimus, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,12 promilės etilo alkoholio, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, tamsiu paros metu, priešpriešiais atvažiuojant kitai transporto priemonei, laiku nesulėtino greičio, gyvenvietėje viršijo leistiną maksimalų 50 km/h greitį, važiavo apie 185 km/h greičiu, dėl ko laiku nepamatė priekyje važiuojančio motociklo, ir vairuojamo automobilio ,,BMW 523i“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekinės dalies dešine puse trenkėsi į ta pačia kryptimi važiavusio motociklo ,,YAMAHA WR125X“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. G., galinį ratą, dėl ko motociklo vairuotojui L. G. smogiant judančio automobilio kėbulo dalimis bei jį nubloškiant ir jam krentant ir atsitrenkiant į kelio dangos ar grunto paviršių, padaryta odos nubrozdinimai dešinės akies viršutinio voko – dešinio smilkinio–dešinio skruosto srityje, kaktos kairės pusės–kairio smilkinio srityje, pasmakrės dešinėje pusėje, kairiame sėdmenyje, dešiniame kelyje, dešinės kojos vidinės kulkšnies srityje, dešinės pėdos I piršte, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairiame pakinklyje ir kairėje blauzdoje, muštinės žaizdos kairio skruosto–kairės ausies kaušelio srityje ir kairiame skruoste, kairio raktikaulio petinio galo išnirimas ir kraujosruva minkštuosiuose audiniuose išnirimo vietoje, kairės rankos trauminė amputacija žasto vidurinio–apatinio trečdalių riboje su žastikaulio lūžimu bei žasto raumenų, kraujagyslių ir nervų nuplėšimu, kairės kojos trauminė amputacija čiurnos lygyje su kairio šeivikaulio galvos skersiniu lūžimu ir apatinio trečdalio skeveldriniu lūžimu, blauzdos raumenų išplėšimu kartu su šeivikauliu, blauzdos kraujagyslių ir nervų nuplėšimu, kairio šlaunikaulio atokiojo galo sąnarinio paviršiaus vidinio krašto lūžimu; kaukolės pamato kaulų dauginiai lūžimai, kraujosruva kairiajame galvos sukamajame raumenyje, stuburo kaklinės dalies išnirimas tarp kaklinių I ir II slankstelių, kraujosruvos stuburo kaklinės dalies priestuburiniuose raumenyse, neintensyvios kraujosruvos po nugaros smegenų kaklinės dalies dangalais; kraujosruva juosmens minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvos inkstus supančiuose puriuosiuose audiniuose bei inkstų vartuose, kraujosruvos antinksčius supančiuose puriuosiuose audiniuose, kas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi.

Šiais veiksmais T. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu T. J. kaltę pripažino visiškai. Nurodė, jog 2020 m. birželio 12 d. susitiko su M. K., kuris pakvietė kartu švęsti jo gimtadienį. Savo automobiliu BMW 523, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo registruotas mamos D. J. vardu nuvyko iki M. K. nurodytos vietos prie (duomenys neskelbtini) ežero, ten buvo M. K., L. S. ir E. M., kurie vaišinosi alumi, statėsi palapines. Prie jų prisijungė, pradėjo vaišintis. Nusprendė vartoti alkoholį ir nakvoti palapinės. Vėliau prisijungė E. M. ir visi gėrė alkoholį. T. J. nurodė, jog iš pradžių gėrė alų – išgėrė penkias skardines, vėliau pradėjo vartoti degtinę, kurios išgėrė apie 8–10 stikliukų, t. y. apie 200–300 g. Po to tarp jo ir E. M. kilo konfliktas, E. smogė jam kumščiu į veidą, todėl, nenorėdamas tęsti konflikto nusprendė išvažiuoti. Sėdo į savo automobilį, kartu atsisėdo ir L. S.. Nusprendė važiuoti į netoliese esantį kaimą, kur gyveno vaikystės draugas G. V. ir pas jį pernakvoti, tačiau jo namuose nebuvo. Pasikliaudamas savo vairavimo patirtimi, automobilio būkle, nes ką tik buvo suremontuotas, kelio danga, pažįstamu keliu ir vėliu vakaru dėl eismo, nusprendė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Važiavo 90–100 km/h greičiu, o privažiavęs (duomenys neskelbtini), greitį sulėtino iki 70 km/h. Važiavo įsijungęs ilgas šviesas, matė, kad kelias tuščias. Pravažiavęs pusę gyvenvietės, greitį padidino, į spidometrą nežiūrėjo, todėl nežino, koks tiksliai buvo greitis. Tuo metu priešpriešais atvažiavo automobilis su ilgomis šviesomis, kurios akino, tada jis (T. J.) įsijungė trumpas šviesas ir iš priekio važiavęs automobilis taip pat perjungė šviesas į trumpas, kurios vis tiek akino. Prasilenkęs su tuo automobiliu, staiga už kokių 10–20 metrų pamatė blankią raudoną šviesą, kodėl motociklo nematė anksčiau – negali pasakyti. Staiga stabdė, bet nieko negalėjo padaryti ir po sekundės įvyko smūgis. Suprato, kad priekine dešine automobilio dalimi kliudė motociklą. Automobilį sumėtė ir nunešė į griovį, o jį patį pradėjo svaidyti po saloną, dėl ko susitrenkė galvą, koją ir ranką, kitas kūno dalis. Automobilis pavirtęs į šoną sustojo. Su L. S. išlipo iš automobilio, sustojo mergina, klausė ar reikia pagalbos, pasakė, kad jiems nereikia, bet yra patrenktas motociklininkas ir pagalbos reikia jam. Mergina nuėjo prie savo automobilio kviesti pagalbos. Atvykus policijai, pasakė, kad vairavo ne jis, kad buvo trečias žmogus. Taip pasakė, nes buvo išsigandęs, sukrėstas, nesuprato, kodėl taip pasakė. Toliau medikų arba policijos pareigūnų buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu apie konfliktą su E. M. nenurodė, kadangi nenorėjo, kad E. M. kiltų kokia nors atsakomybė. Dangstydamas draugą nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) važiavo cigarečių.

Perskaičius T. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio (t. 4., b. l. 80-85), t. y. 2020 m. birželio 13 d., paaiškinti, kodėl jis buvo nurodęs, kad pamatęs motociklo šviesas, suriko „stabdyk“ – T. J. paaiškinti negalėjo, o 2020 m. birželio 17 d. apklausos metu (t. 4, 84-85 b. l.) nenurodė, jog iš priekio važiavo automobilis, kadangi, tikriausiai, pamiršo. Patikslino, jog visą laiką manė, kad toje vietoje leistinas greitis yra 70 km/h. Ekspertų nustatyto 185 km/h greičio paneigti negali, tuo momentu į spidometrą nežiūrėjo ir koks buvo greitis nežino, mano, kad greitis turėjo būti mažesnis, nes savo automobiliu anksčiau tokiu greičiu nebuvo važiavęs. Automobilis buvo registruotas mamos vardu, ji rūpinosi jo draudimu. Žinojo, kad mama buvo apdraudusi jį metams, kad draudimas nutrauktas – nežinojo. Narkotinių medžiagų niekada nevartojo, bet buvo jų pabadęs – prieš tris dienas iki įvykio rūkė marihuaną. Sėsdamas už vairo įvykio dieną buvo vidutiniškai apsvaigęs, tuo metu nelabai suprato, kad atlieka pavojingus veiksmus, tikėjosi grįžti laimingai, nesukeliant eismo įvykio, jį sukelti tyčios neturėjo, suvokė, kad važiavo greičiau nei leidžia kelių eismo taisyklės. Nukentėjusiųjų bandė atsiprašyti ir atlyginti žalą per savo tėvus, siuntė atsiprašymo laišką, tačiau nukentėjusieji susitikti nenorėjo. Sutinka atlyginti žalą, tačiau pajamų neturi, darbą rasti sunku, prašo ieškinius mažinti. Dėl bent dalies žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, mama kreipėsi į antstolius ir notarus, kad padarytų depozitinę pinigų perlaidą, bet to padaryti nepavyko. Savo veiksmus vertina blogai, graužiasi dėl jų, gailisi, sielvartauja, jaučiasi kaltas dėl įvykio, smerkia savo veiksmus.

Nukentėjusioji D. G. nurodė, jog apie patį eismo įvykį, kurio metu žuvo sūnus L., nieko nežino. Apie 8 valandą sūnus išvažiavo pas draugus į (duomenys neskelbtini), susitarė, kad grįš apie dvyliktą – pirmą valandą. Jis visuomet grįždavo sutartu laiku. Jis važiuodavo atsargiai, mano, kad buvo tikrai geras, tvarkingas vairuotojas. Iki grįžimo jam neskambino, bet apie penktą valandą parašė jam žinutę, kad neranda namuose, ryte policijos pareigūnai pranešė apie eismo įvykį. Patyrė neturtinę žalą, sūnaus niekas nesugrąžins, tai didžiulė netektis. Nuolat akyse stovi smarkiai sužaloto sūnaus vaizdas, todėl tiek ji, tiek vyras nuolat geria gydytojo prirašytus vaistus dėl miego ir kraujo spaudimo mažinimo, nors iki įvykio jokių vaistų nevartojo, gyveno visavertį gyvenimą. Planavo ūkį palikti L., jis ketino būti ūkininku, ketino studijuoti ir su broliu ekologiškai ūkininkauti. Tikėjosi visą gyvenimą turėti paguodą, ramybę, nes sūnus žadėjo likti ūkininkauti ir toliau likti gyventi kartu. Jis nuolat padėdavo ūkyje, su L. gyveno kartu, kiti vaikai gyvena atskirai. Santykiai tarp visų šeimos narių buvo puikūs, L. su seserimi K. nuolat susirašinėdavo, su broliu G. dažnai susitikdavo. Iš draudimo bendrai su vyru gavo 36 420 eurų.

Nukentėjusysis G. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog apie eismo įvykį sužinojo ryte. Iš vakaro apie 7 valandą sūnus išvažiavo motociklu. Taisyklių niekada nepažeidinėdavo, važiuodavo visada tuo pačiu keliu, nes kelias geresnis nei per kaimo žvyrkelius. Asmeniniai santykiai su juo buvo šilti, tardavosi dėl ūkio darbų, jis visuose darbuose padėdavo, praktiškai viską pats ir dirbo, klausdavo tik patarimų. Dabar tartis dėl ūkio nėra su kuo, sūnus labai stipriai prisidėjo prie ūkio darbų, buvo bendraujantis, su visais rasdavo bendrą kalbą, į problemas žiūrėdavo optimistiškai. Po sūnaus žūties pablogėjo sveikata, geria gydytojo išrašytus vaistus, pradėjo skaudėti rankas, kankina emociniai išgyvenimai, nors anksčiau sveikatos problemų neturėjo. Jokia suma neatlygins patirtų išgyvenimų dėl sūnaus netekties. Santykiai šeimoje tarp visų buvo labai šilti, L. šiltai bendravo tiek su tėvais, tiek su broliu ir sese (sesuo gyvena užsienyje, tai tiesiogiai su ja bendraudavo mažiau), su broliu matydavosi beveik kas savaitgalį, kartu padėdavo ūkyje. Dabar tenka samdyti žmones.

Nukentėjusysis G. G. nurodė, jog apie įvykio, kurio metu žuvo jo brolis, aplinkybes žino tik iš bylos medžiagos. Reiškia civilinį ieškinį, prašo priteisti 80 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, išminusavus draudikų biuro išmokėtą sumą. Nurodė, jog su broliu buvo labai artimi, nors pastaruoju metu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau kiekvieną savaitgalį važiuodavo namo. Dėl brolio žūties turėjo atšaukti vestuves, kurios buvo numatytos 2020 m. rugsėjo 18 d. Nors tarp jo ir brolio buvo 9 metų skirtumas, tačiau nuo to laiko, kai jam suėjo devyneri, abu pradėjo labai bendrauti, jis buvo labiau subrendęs, nei kiti jo amžiaus vaikai. Jis nuolat pasakojo savo planus, dažnai kalbėjosi telefonu, susirašinėjo internetu praktiškai kiekvieną dieną. Su tėvais ir broliu negyvena nuo 19 metų, t. y. devynerius metus. Pusantrų metų gyveno (duomenys neskelbtini), tai tuo metu namo grįždavo praktiškai kas antrą dieną. Po to, kai pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) – grįždavo kiekvieną savaitgalį. Su broliu labai mėgo techniką, ją remontuodavo, padėjo jam išsirinkti motociklą (nusipirko jį užsidirbęs užsienyje skindamas braškes). Po įvykio iki šios dienos kankina nemiga, neteko svorio, nėra nei vienos dienos, kad nepagalvotų apie brolio netektį ir kiekvieną kartą pagalvojus renkasi ašaros, gumulas spaudžia gerklę. Netgi ir dabar kaupiasi ašaros, sunku užmigti dėl teko gerti valerijoną, nuolat apima mintys, kad to žmogaus nebėra, daugiau jo nebepamatysi, dėl to labai sunku. Su broliu padėdavo tėčiui ūkio darbuose – dirbdavo žemę, nuimdavo ir pardavimui išveždavo javus, darydavo taip, kad kuo mažiau darbo liktų tėvams. Laisvu nuo mokyklos laiku, savaitgaliais, brolis nuo ryto iki vakaro, dirbdavo ūkio darbus ir tuo džiaugėsi. Planavo abu įkurti ekologinių mėsinių viščiukų ūkį.

Nukentėjusioji K. K. apklausa teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog apie įvykį žino tik iš šeimos narių ir advokato pasakojimų. Santykiai su broliu buvo labai geri, nors tarp jų buvo didelis – vienuolikos su puse metų – amžiaus skirtumas. Kadangi jis gimė žiemą, pirmus mėnesius buvo daugiau prie mamos, o vasarą, prasidėjus ūkio darbams, praktiškai brolį augino ji, labai jį mylėjo. Gyveno kartu su broliu tėvų namuose. Pirmą kartą ji buvo išėjusi iš tėvų namų būdama 19 metų, tačiau nesusiklosčius gyvenimui su pirmuoju vyru, po ketverių metų grįžo, gyveno su tėvais ir broliu kartu. Vėliau išėjo iš tėvų 2015 metais – išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) pas vyrą. Po išvykimo per penkis mėnesius buvo pora kartų grįžusi į Lietuvą, vėliau grįždavo kas du, tris mėnesius. Jai gyvenant (duomenys neskelbtini) su broliu susiskambindavo gana dažnai. 2019 metais Šv. Kalėdas brolis praleido pas ją (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais. L. labai mylėjo jos dukrą, turėjo būti jos krikšto tėvas, tačiau spalio mėnesį planuotos krikštynos iki šiol neįvyko. Po brolio žūties jaučiasi labai blogai, naktimis nebemiega, vaistai nebepadeda. Kaip ir brolis G., bandė gerti valerijoną, kuris padėdavo tik pradžioje, paskui išsiverkdavo ir iš nuovargio užmigdavo. Paskutiniu metu gėrė Melatoniną, kuris dabar jau jokio efekto neduoda. Žino, kad taip blogai bus dar ilgai, žino, kad teiks su tuo kovoti. Kreipėsi į medikus, jie išrašė tik žolinius vaistus. Jokia suma nekompensuos netekties.

Liudytojas I. Z. nurodė, jog kartu su D., R. bei I. nuo (duomenys neskelbtini) važiavo link (duomenys neskelbtini). Norėjo sukti į kairę, todėl mažino greitį. Matė vieną lempą, pamanė, kad motociklininkas, toli už jo matė automobilį. Kuomet prasilenkė su motociklininku, prasilenkė ir su ta, už jo važiavusia, mašina. Pažiūrėjo per šoninį galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė susidūrimą, girdėjo trenksmą. D. D. pasakė, kad skambintų 112, jis paskambino. Apsisukęs privažiavo įvykio vietą, ant kelio matė šalmą, visokias detales, visokias nuolaužas. Pirmiausia rado motociklą, kūnas buvo krūmuose, todėl iš karto nerado. Kažkas dar buvo sustoję įvykio vietoje, buvo daug žmonių, visi skambinėjo 112, rėkė vieni ant kitų, kilo sąmyšis. Kito eismo įvykio dalyvio automobilio nematė, tačiau gal už pusės kilometro matė mirksint avarinį signalą. Manė, kad kitas automobilis iš įvykio vietos pabėgo, nes nemanė, kad taip toli galima su mašina ,,nuskristi“. To automobilio greitis galėjo būti daugiau nei 140 km/h, nes prasilenkiant nesuprato, nei kokia automobilio spalva, nei koks automobilis, net nepamatė ar šviesus, ar tamsus. Prasilenkiant net suvirpėjo jo vairuojamas automobilis, lyg oro gūsis pastūmė, kaip prasilenkiant su sunkvežimiu. Motociklas į kelią išsuko iš stotelės, kuri yra prie (duomenys neskelbtini), pasuko į pagrindinį kelią. Kai motociklas išsuko, to kito automobilio dar nesimatė. Dabar kai kurių detalių jau nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė tiksliau.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus (t. 2., 28–29 b. l.), I. Z. nurodė, jog jam kažkas buvo pasakojęs, kad motociklas buvo sustojęs toje stotelėje, todėl gal taip dabar sako, tuo metu neatrodė, kad motociklas iš kažkur išsuko, tačiau tikrai motociklą pamatė pirmiau, tik po to automobilį – vienas žvilgsnis į motociklą, o kai pažiūrėjo į priekį, tolumoje, maždaug už kilometro pasimatė automobilis. Tuo metu iki (duomenys neskelbtini) ženklo dar nebuvo privažiavęs, motociklo greitis buvo nedidelis, važiavo motociklas pagrindiniu keliu. Taip pat I. Z. nurodė, jog prieš artėdamas prie priešais važiavusio motociklo tikrai šviesas buvo perjungęs į trumpas, o ar priešais važiavusio automobilio šviesos buvo ilgos, ar perjungtos – pasakyti negali, nors mano, kad prasilenkimo momentu buvo perjungtos, nes jo neakino.

Liudytojas D. B. nurodė, jog įvykio dieną važiavo su draugu I. Z.. Privažiavę (duomenys neskelbtini) ženklą, norėjo sukti į kairę. Praleido iš priekio atvažiuojantį motociklininką. Tada, kelių sekundžių bėgyje motociklo važiavimo kryptimi dideliu greičiu atlėkė automobilis ir greitai pasigirdo labai stiprus trenksmas. Skambindamas 112 kalbėjosi su dispečerine ir ieškojo. Patyrė šoką, suprato, kad partrenktas motociklininkas, nes ant kelio pamatė šalmą, motociklo detales, tik po kiek laiko pamatė ant pilvo gulintį motociklininką. Jo nepažinojo. Važiuodamas šalia vairuotojo, žiūrėjo tiesiai į kelią, pastebėjo motociklo šviesas, jis ramiai pravažiavo. Motociklo išsukančio nematė, matė tik važiuojantį keliu. Paskui motociklą važiuojančio automobilio nematė, tačiau jis atsirado po kelių sekundžių, iš kur išniro – neįsivaizduoja, važiavo dideliu greičiu. Kur automobilis dingo po įvykio – taip pat nematė. Nesuprato, kad automobilis vertėsi, to nematė. Kai pamatė policiją, suprato, kad pareigūnai turbūt sustojo prie to automobilio.

Liudytojas M. K. nurodė, jog T. J. žino iš matymo. Įvykio dieną su draugais stovyklavo ant (duomenys neskelbtini) ežero kranto. Buvo nemažai žmonių, atvažiavo ne pirmi, bet nebuvo ir paskutiniai. Ten vakarop automobiliu atvažiavo ir T. J.. Sėdėjo grupelėmis, nematė ar T. J. vartojo alkoholį. Kiek matė T. J., tai jis sėdėjo ir su kažkuo kalbėjosi, kad su kuo nors konfliktuotų – nematė, negirdėjo, kad kažkas būtų kalbėjęs apie kokias nors muštynes ar konfliktus.

Nepilnametis liudytojas E. M. nurodė, jog T. J. yra jo brolio draugas. Įvykio dieną šventė M. K. gimtadienį prie (duomenys neskelbtini) ežero, vartojo alkoholį – alų ir degtinę. Prieš viską buvo susitikęs su T. J. prie jo namų, pasakė, kad visi bus prie ežero. Po kokių dviejų valandų atvažiavo ir T. J.. Prie ežero buvo jis, t. y. E. M., M. K., L. S., D., R., I., S.. Matė, kaip T. J. prie ežero gėrė alų. E. M. nurodė, jog jis kartu su broliu vienas iš pirmųjų išvažiavo namo, ar tą vakarą brolis bendravo su T. J., neatsimena. Kai T. J. sėdo į mašiną girtas, brolis sudavė jam į veidą, kad nevažiuotų girtas. Tai galėjo būti apie 21.40 val. Po to sudavimo T. apsiramino, tačiau kuo viskas baigėsi – nematė, nes išvažiavo apie 22 val. namo. Kai T. J. buvo suduotas smūgis, jie stovėjo netoli kranto, gal 5–10 metrų iki automobilio. Kas dar matė šį smūgį – nežino, bet mano, kad dar kas nors turėjo matyti. Brolis atėmė T. J. raktelius, sakė jam niekur nevažiuoti girtam, kadangi T. J. jau buvo atsisėdęs už vairo, kūrėsi mašiną važiuoti. Ar smūgį sudavė mašinoje, ar šalia jos – neprisimena. Atimdami raktelius buvo suvaldę T. J., nes jis buvo ,,pergėręs“, neįmanoma buvo su juo net kalbėtis.

Liudytojas E. M. nurodė, jog T. J. pažįsta, galima sakyti, kad jie draugai. T. matė prieš įvykį, kadangi kartu buvo prie ežero. Ten truputį su T. apsipyko, susistumdė, nes buvo išgėrę. Dėl ko apsipyko – nelabai prisimena. Konfliktas įvyko dėl to, kad T. atsisėdo į mašiną, todėl, pagalvojo, kad jis gal vairuos, todėl atėmė iš jo raktelius ir paslėpė prie laužo. Gal dėl to jis užpyko. Po konflikto jis (E. M.) išvažiavo, tai buvo apie devinta valanda, kartu išvažiavo ir brolis E.. Neįsivaizduoja, kaip T. galėjo rasti raktelius. Nenorėjo, kad jis važiuotų, nes buvo išgėręs. Susistumdė dėl raktelių, jis sakė, kad „grąžink, ne tavo“, į ką jam atsakė, jog kai ,,išsipagirios“, tada grąžins. Kalbos, kad jis nori išvažiuoti nebuvo. Nematė ir niekas nepasakojo, kad T. J. įsėdęs į automobilį važiavo atbulas. Raktelius atėmė dėl to, kad T. nuolat užvedinėjo automobilį, todėl galvojo, kad gali važiuoti, nors jis, kad važiuos, nesakė, muzika mašinoje grojo, todėl galėjo užkurti variklį, kad neišsikrautų akumuliatorius.

Liudytoja R. S. teisme paaiškino, jog birželio 12 d. dieną su draugais (S., R., I. G.) buvo prie ežero. Vėliau, po kokių 20 minučių, atvažiavo kaltinamasis su draugais. Dar buvo D., G., S., M., P. ir I.. M. K., L. S., E. M. atvažiavo vėliau. Su ja kartu atvažiavo I. G., R. ir D.. T. J. atvažiavo vėliau. Su vyresniais ji nebendravo – buvo skirtingose grupelėse nors toje pačioje teritorijoje. T. J. grupelėje buvo L. ir lyg E.. Vėliau vietoje, kur buvo T. J. grupelė matė tuščią alkoholio butelį, bet kas vartojo – nežino. Pats pirmas išvažiavo E. M.. Jį pasiėmė brolis. Girdėjo, kad kažkas pasiginčijo, tačiau negirdėjo, kad kažkas kažką bandytų sulaikyti, jog nevairuotų girtas. I. ir R. su kažkokiu savo draugu buvo trumpam išvažiavę į (duomenys neskelbtini), o kai grįžo – papasakojo apie avariją, sakė kad iškvietė policiją. Nepagalvojo, kad L. ar T. vairuos, nes buvo girti. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu R. S. duotus parodymus (t. 2, 44–45 b. l.), pastaroji juos patvirtino, nurodydama, jog dabar primiršo įvykio aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, jog 2020 m. birželio 12 d. dieną, apie 16.20 val. jos pusseserė G. atvežė ją bei G. Z. ir M. L. prie (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės, netoli piliakalnio. Prie ežero jau rado M. K., L. S., E. M., I. G., vėliau atvyko S. J. ir R. G.. Apie 19.00 val. atvažiavo T. J., jis atvažiavo vienas savo automobiliu BMW. T. pakvietė L. S.. Po to atvažiavo E. M., po M. atvažiavo P. P.. Prie ežero pakrantės kepė šašlykus, draugas grojo gitara, kompanijoje vartojo alkoholinius gėrimus – alų, šampaną, degtinę. Ji alkoholinių gėrimų nevartojo. Apie 23.00 val. pirmieji nuo ežero pakrantės išvažiavo E. ir E. M., jų atvažiavo pasiimti kažkoks draugas, prie ežero liko E. automobilis. Už gero pusvalandžio išvažiavo R. G. ir I. G., jų kažkas atvažiavo paimti. Apie 00.00 val. išgirdo išvažiuojantį automobilį, tada pastebėjo kad jų buvusioje kompanijoje trūksta T. J. ir L. S., pamatė, kad nėra BMW automobilio su kuriuo buvo atvažiavęs T.. Kaip išvažiavo T. ir L. nematė, tik girdėjo išvažiuojančio automobilio garsą. Girdėjosi garsus prabuksuojančių automobilio padangų garsas, automobilis tiesiog „žviegė“. Kuris iš jų vairavo automobilį nežino, nes buvo tamsu ir nematė. Būdami kompanijoje T. ir L. gėrė alų, ar gėrė degtinę – nematė, matėsi, kad jie buvo stipriai apgirtę. Apie 02.00 val. jai paskambino R. G. ir pasakė, kad mirė draugas L. ir kad įvyko avarija (t. 2, 44–45 b. l.).

Liudytojas L. S. parodė, jog su T. J. yra draugai apie 5–6 metus. Birželio 12 d. su M. K. ir E. M. planavo važiuoti prie ežero, apie tai pasakė T.. Prie ežero atvažiavo trise, jis, t. y. L. S., E. ir M.. Ruošėsi ten likti, vartojo alkoholį. Po kažkiek laiko atvažiavo T., jis gėrė alų, o vėliau kartu su juo pradėjo gerti degtinę, kiek išgėrė – nežino. Dar buvo kelios merginos, iš jų pažįsta tik R. S.. Vėliau atvažiavo E. M., kuris po kažkurio tai laiko susiginčijo su T. ir trenkė jam į veidą. T. susinervinęs sėdo už automobilio vairo, kad neįvyktų didesnis konfliktas kartu su juo sėdo ir jis, t. y. L. S.. T. pasakė, kad važiuos pas jo draugą G. pernakvoti, važiavo visokiais žvyrkeliais, tačiau to draugo nebuvo, todėl išvažiavo link (duomenys neskelbtini). Visą kelią snaudė, atsibudo, kai T. sulėtino greitį, apsižvalgęs suprato, kad buvo prieš pat (duomenys neskelbtini). Išvažinėjant T. pradėjo didinti greitį. Pamatė, kad priekyje važiuoja motociklas. T. bandė stabdyti, bet buvo beviltiška, buvo smūgis, automobilį nešė į griovį, jis vertėsi. Kaip išlipo iš automobilio – pasakyti negali, nes buvo didelis stresas. T. paprašė sakyti, kad vairavo trečias asmuo. Kadangi buvo išgėręs, todėl pritarė tokiam T. siūlymui. Kažkokia moteris paklausė ar nereikia pagalbos, pasakė, kad jiems nereikia, bet reikia motociklininkui. Ji iškvietė pagalbą ir policijos pareigūnus. Nežino dėl ko ir kurioje tiksliai vietoje prie ežero kilo ginčas. Ar E. M. liko prie ežero po to kai jie (L. S. ir T. J.) išvažiavo – neatsimena. Ties (duomenys neskelbtini), kai T. pristabdė buvo maždaug ties parduotuve. Kai prasilenkė su mašina, T. pradėjo didinti greitį ir tada iš karto jis (L. S.) pamatė motociklą. Ties (duomenys neskelbtini) sulėtintas greitis galėjo būti apie 100 km/h. Galbūt susidūrimas įvyko po 5–10 sekundžių, tikslaus laiko nuo prasilenkimo iki susidūrimo – negali pasakyti, buvo stipriai išgėręs. Ikiteisminio tyrimo metu apie konfliktą su E. M. nenurodė, nes nenorėjo, kad jam (E. M.) būtų problemų už tai, kad trenkė T. į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad važiuoja nakvoti pas pažįstamą, kadangi neatsiminė, dabar atmintis grįžta, T. J. neprašė duoti tokius parodymus. Prie ežero narkotikai nebuvo vartojami. Automobilis nuo tos vietos, kur E. M. sudavė smūgį, buvo maždaug už 15–25 metrų, kur smūgio sudavimo metu stovėjo E. M. – negali pasakyti, nežino, ar jis iš viso buvo.

Liudytojas G. S. teisme nurodė, jog dirbo vyriausiuoju patruliu ir 2020 m. birželio 12 d. gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime automobilis kliudė motociklininką. Rado BMW, kuriame sėdėjo du jaunuoliai. Kalbėjo su jais, o kolega nubėgo prie motociklininko. Tie jaunuoliai nelabai susigaudė kas atsitiko. Paklausus, kas vairavo, abu neigė, sakė, kad kažkoks nepažįstamas jaunuolis. Vėliau sakė, kad prie (duomenys neskelbtini) ežero vartojo alkoholį ir paprašė, kad kažkoks nepažįstamas juos nuvežtų į (duomenys neskelbtini) ir tas nepažįstamas po eismo įvykio pasišalino. Buvo iškviesta greitoji. Vieną iš jų išvežė į ligoninę, vieną paliko vietoje, todėl liko saugoti to palikto jaunuolio. Visą laiką buvo prie BMW automobilio. Pokalbį fiksavo registratoriumi, esančiu prie uniformos. Pokalbio metu jaunuoliai jokių aplinkybių neaiškino. Jie net nežinojo, kad atsitrenkė į tą motociklininką. Tik vėliau atsipeikėjo. Matėsi, kad tie du jaunuoliai neblaivūs, jautėsi alkoholio kvapas.

Kaltinamojo motina D. J., sutikusi teisme duoti parodymus ir apklausiama liudytoja nurodė, jog apie eismo įvykį sužinojo ryte iš policijos pareigūnų. Automobilis, kuriuo sūnus padarė eismo įvykį pirktas už jo pinigus, registruotas jos vardu dėl pigesnių draudimo įmokų. Draudimo įmokas mokėjo ji, tačiau automobiliui sugedus, draudimo sutartį nutraukė. Eismo įvykio dieną, sūnus pataisė automobilį, todėl dar nespėjo jo vėl apdrausi. Kad jis vairuos – nežinojo. Mano, kad dėl draudimo sutarties nutraukimo buvo sakiusi T., bet jis galėjo ir pamiršti. Po įvykio, kartu su T. tėvu vyko į laidotuves, atsiprašė žuvusiojo tėvų savo ir sūnaus vardu, į voką įdėjo po 250 eurų. Vėliau skambino žuvusiojo šeimai, siūlė padengti laidotuvių išlaidas, tačiau jie atsisakė kalbėti, prašė neskambinti. Namuose alkoholis nevartojamas, tačiau T. mieste būdavo su draugais ir ten, matyt, visko būdavo. Žino apie jo pažeidimus, susijusius su alkoholiu. Sūnus buvo padaręs išvadas, dėl to, kad jis stojo į doros kelią ir nekėlė problemų – ji labai džiaugėsi. Apie administracinius nusižengimus dar iki šio įvykio – nežinojo. Apie įvykį sūnus pasakojo, kad išvažiavo į gamtą, turėjo palapines, tačiau įvyko kažkoks konfliktas su draugu M., jis smogė T., o T. nenorėjo vystyti konflikto, įsėdo į mašiną ir važiavo pas savo vaikystės draugą, kuris gyvena netoli. Ten nieko nerado, todėl sugalvojo grįžti namo. Jo vairavimo įgūdžiai yra geri. Pats įtikėjo savo jėgoms ir važiavo namo, nes neturėjo kitos išeities. Pasakojo, kad kelias žinomas, bet nepamatė šviesų šalikele važiavusio motociklo ir tai įvyko. Pripažino, kad buvo neblaivus. Po įvykio sūnus yra labai prislėgtas, grįžus iš izoliatoriaus, jam buvo depresija, nemiegodavo, išgirdo, kad jis ketina sau kažką pasidaryti, todėl prašė eiti pas psichologus, abu gėrė vaistus. Dabar padėtis pagerėjo, kalbasi, daugiau bendrauja. Po įvykio alkoholio nevartoja. Jam yra paskirti antidepresantai ir šiuo metu juos vartoja, kad susitvarkytų jo miegas. Yra nerimas, verkimas ir liūdesys. Dėl šio įvykio jis labai gailisi, išgyvena, yra pasimetęs ir bijo. Bijo išeiti į gatvę, bijo kitų žmonių pasmerkimo, labai pergyvena. Pati matė, kaip jis rašė laišką nukentėjusiesiems ir nešė į paštą. Sūnus jokios nuosavybės neturi, ji paskolino jam 1000 eurų nukentėjusiųjų šeimai. Šeima gyvena labai paprastai, pagal paskolą įsigytame bute, kuris užstatytas bankui, moka renovacijos kreditą.

2020 m. birželio 13–14 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokole apžiūrėta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Konstatuota, jog nuo kelio (duomenys neskelbtini) kilometro ženklo, už 128 metrų yra pirmoji motociklo slydimo žymė, toliau – antroji ir trečioji slydimo žymės, užfiksuotas jų išsidėstymas. Automobilio padangų žymės tęsiasi 191 metrus į vakarus. Užfiksuoti įvykio vietoje rasti daiktai: kairės rankos pirštinė, motociklo šukės, dešinės rankos pirštinė. Fiksuota šalia pirštinės pietinėje pusėje esančios BMW automobilio padangų žymės. Taip pat aprašytas BMW automobilio detalės, motociklo slydimo žymių, medžiaginės skiautės, motociklo priekinės lempos išsidėstymas. Protokole nurodoma, jog nuo prieš paskutinės slydimo žymės į pietus per 13,2 m ir 19 m į rytus matyti didžiausia kelyje šukių koncentracija. Už 15 m į vakarus, nuo medžiaginės skiautės matyti motociklininko šalmas. Fiksuota kūno buvimo vieta, nurodant, jog kairė koja ir ranka yra nurauktos. Šalia kūno rasta kuprinė kurios viduje – motociklo dokumentai, vairuotojo pažymėjimas, išduotas L. G. vardu bei mobilus telefonas SAMSUNG. Toliau ties įvažiavimu matyti motociklo sėdynė bei motociklas YAMAHA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinis ir galinis ratai yra nutolę į šiaurę per 8,6 m nuo važiuojamosios kelio dalies. BMW slydimo žymės yra 191 m ilgio yra lygiagrečiai kelio ženklo KET Nr. 550 – „Gyvenvietės pradžia“ BMW slydimo žymės pradžia. Slydimo žymės pabaiga yra nutolusi per 11,8 m į šiaurę nuo važiuojamosios dalies krašto. Antroji BMW slydimo linija prasideda prie tarp kelio važiuojamosios dalies ir kelkraščio už 29 m į vakarus nuo įvažiavimo į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini). Abi slydimo linijos baigiasi toje pačioje juostoje. Už 135 m į vakarus nuo kelio, kuris veda į (duomenys neskelbtini) ir 2,3 m. į šiaurę nuo važiuojamosios kelio dalies matyti BMW automobilio detalės, o už 60 metrų nuo BMW automobilio slydimo žymės į vakarus matyti automobilis BMW 523i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis apverstas ant dešinio šono, stogas deformuotas, liuko dangčio nėra, priekinis stiklas ir vairuotojo pusėje visi stiklai yra išdaužti. Vairuotojo pusėje priekinis ratas be padangos, priekiniai žibintai išdaužti, vairuotojo pusėje išsiskleidusi oro pagalvė. Apžiūros protokole konstatuota, jog abidvi aprašytos transporto priemonės judėjo iš rytų į vakarus, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestą (t. 1, b. l. 30–64).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelio atkarpa asfaltuota, šalimais kelio yra namas, kuris pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), nuo šio namo apie 70 metrų, kelio griovyje ant dešinio šono stovi automobilis "BMW", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį matomi dideli apgadinimai, automobilis nufotografuojamas ir nufilmuojamas. Apžiūrėjus automobilio vidų, daiktadėžėje rastas automobilio valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai supakuoti į popierinį voką Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilio vidų, nuo automobilio kairės, dešinės pusės priekinės sėdynės ir galinės pusės sėdynės panaudojant lipnią plėvelę, nuo sėdimos dalies ir atlošo paimtos mikrodalelės ir 6 vnt. lipnių juostelių supakuoti į 3 atskirus vokus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nuo minėtų sėdynių, ant specialiai paruoštų kvapų sugėriklio medžiaginės skiautės yra paimti 4 vnt. kvapų pėdsakų, kurie patalpinami į 4 vnt. sterilių stiklainių ir ant jų užrašomi paaiškinimai, kvapų pėdsakai supakuoti į kartoninę dėžę Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo automobilio vairo su sterilia šluoste paimtas 1 vnt. biologinio pėdsako, šluotelė patalpinta į plastikinį konteinerį ir supakuota į voką Nr. (duomenys neskelbtini). Po automobilio apžiūros, automobilis yra paimamas ir pristatomas saugojimui į Alytaus apskr. VPK automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, 65–69 b. l.).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, jog siekiant užfiksuoti (duomenys neskelbtini) miestelio ribose leistiną važiavimo greitį pagal esančius kelio ženklus, automobilio BMW 523i, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptimi. Visi matavimai atlikti nuo (duomenys neskelbtini) miestelio pusės į (duomenys neskelbtini) miesto pusę. Apžiūra atlikta nuo nurodomojo kelio ženklo Nr. 550 ,,Gyvenvietės pradžia" ((duomenys neskelbtini) miestelis), su papildomu draudžiamuoju kelio ženklu Nr. 329 ,,Ribotas greitis" iki 70 km/h. Informacinis kelio ženklas Nr. 616 "Gatvės pavadinimas" į dešinę – (duomenys neskelbtini) gatvė, draudžiamasis kelio ženklas Nr. 329 ,,Ribotas greitis“ iki 70 km/h. Informacinis kelio ženklas Nr. 616 ,,Gatvės pavadinimas" į dešinę – (duomenys neskelbtini) gatvė. Draudžiamasis kelio ženklas Nr. 329 ,,Ribotas greitis" iki 70 km/h. Draudžiamasis kelio ženklas Nr. 329 ,,Ribotas greitis" iki 70 km/h. Informacinis kelio ženklas Nr. 628 ,,Krypties rodyklė į lankytiną vietą" į dešinę ,,(duomenys neskelbtini) piliakalnis“ 6 km. Pirmumo kelio ženklas Nr. 201 ,,Pagrindinis kelias". Informacinis kelio ženklas Nr. 620 ,,Kilometrų ženklas" 36 kilometras, nuo šio ženklo pirmoji motociklo ,,YAMAHA“ valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), slydimo žymė nutolusi 221 metrą. Paslaugų kelio ženklas Nr. 724 ,,Kaimo turizmo sodyba". Informacinis kelio ženklas Nr. 608 ,,Krypčių rodyklė" į dešinę – (duomenys neskelbtini) 3 km., į kairę – (duomenys neskelbtini) 5 km. Nuo šalutinio kelio į (duomenys neskelbtini) kelio ženklas Nr. 613 ,,Gyvenvietės pabaiga“ yra už 151 metro. Informacinis kelio ženklas Nr. 613 ,,Gyvenvietės pabaiga“ į priekį – (duomenys neskelbtini) 8 km., (duomenys neskelbtini) miestelio pabaiga. Nuo šalutinio kelio į (duomenys neskelbtini) motociklo ,,YAMAHA“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), slydimo žymės nutolę 136 metrus. 15 metrų iki kelio ženklo Nr. 613 ,,Gyvenvietės pabaiga“ yra pirmoji motociklo ,,YAMAHA“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), slydimo žymė (t. 2, 176–186 b. l.).

(duomenys neskelbtini) apskr. VPK (duomenys neskelbtini) PK Veiklos skyriaus tyrėjo V. K. sudarytame eismo įvykio vietos plane užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio BMW, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir motociklo YAMAHA, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išsidėstymas po eismo įvykio. (t. 1, 70 b. l.).

BIRD ataskaitų žiūryklės išraše apie įvykį ROIK 0120000308224, matyti, kad apie įvykį telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 13 d. 00.48 val. pranešė D. B.. 2020 m. birželio 13 d. 03.40 val. gautas medikės M. pranešimas. 2020 m. birželio 13 d. apie 03.50 val. gautas medikės K. pranešimas (t. 1, 71–77 b. l.).

(duomenys neskelbtini) apskr. VPK Reagavimo skyriaus tyrėjos D. D. tarnybiniame pranešime dėl transporto priemonių plombavimo nurodoma, kad automobilis BMW 523i valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklas ,,Yamaha“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtos į saugomą transporto priemonių aikštelę (duomenys neskelbtini). Automobilis užplombuotas plombomis Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklas užplombuotas plomba Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, 80–81 b. l.).

Apžiūros protokole fiksuota priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu iš eismo įvykio vietos nuvežto motociklo YAMAHA, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausančio D. G., apžiūra. Konstatuoti motociklo sugadinimai (t. 2, 125–137 b. l.).

Išraše iš duomenų bazės matyti, kad motociklo YAMAHA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , savininkas D. G.. Techninė apžiūra atlikta, draudimas galioja, eksploatacija leidžiama (t. 2, 138 b. l.).

Apžiūros protokole fiksuota priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu iš eismo įvykio vietos nuvežto automobilio BMW 523i, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausančio D. J., automobilio valdytojas T. J., apžiūra, užfiksuoti automobilio sugadinimai (t. 2, 142-154 b. l.).

Išraše iš duomenų bazės matyti, kad automobilio BMW 523i, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas D. J.. Techninės apžiūros atlikimas nepažymėtas, draudimas negalioja (t. 2, 155 b. l.).

Iš duomenų bazės ,,LR Transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo peržiūra“ matyti, kad automobilio BMW 523i, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties įsigaliojimo data 2019 m. rugsėjo 10 d., galiojimo pabaiga – 2020 m. rugsėjo 9 d., tačiau sutartis nutraukta 2019 m. lapkričio 8 d. (t. 2, 157 b. l.).

Apžiūros protokole užfiksuota Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu iš eismo įvykio vietos paimtų daiktų apžiūra: BMW automobilio padanga, kuprinė su daiktais, medžiaginė skiautė – drabužio rankovės dalis, juodas vyriškas sportinis batas, pirštinės, motociklo dalys, motociklo sėdynė, šalmas, BMW automobilio dalys, prie BMW automobilio rasti marškinėliai, šlepetė iš BMW automobilio (t. 2, 158–175 b. l.).

Apžiūros protokole fiksuota reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš autopsijų pagalbinės darbuotojos paimti drabužiai: raudonos spalvos megztinis, tamsiai mėlynas bliuzonas, juodos treninginės kelnės, marškiniai trumpomis rankovėmis, marga galvos-kaklo mova, trumpikės, kojinės (t. 2, 111–124 b. l.).

Mobilaus ryšio telefono numerio įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų SMS žinučių išklotinėmis nustatyta, kad L. G. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) UAB „Tele2“ fiksuoti 9 įvykiai (t. 3, 58–60, 61–62 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 197/2020 (06) nurodoma, kad L. G. mirtis įvyko dėl stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais kaukolės pamato kaulų lūžimais, stuburo kaklinės dalies lūžimu, galūnių kaulų lūžimu, traumine kairiųjų galūnių amputacija, ūmiu nukraujavimu į kūno audinius ir išorę. L. G. mirtis galėjo įvykti prieš 1,5 – 2 paras iki autopsijos momento (duomenys neskelbtini). Kraujyje etilo alkoholio nerasta, kepenyse – inkste, kraujyje, šlapime amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Kraujyje kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta. Rasti odos nubrozdinimai, muštinės žaizdos, kairio raktikaulio petinio galo išnirimas ir kraujosruva minkštuosiuose audiniuose išnirimo vietoje, kairės rankos trauminė amputacija, kairės kojos trauminė amputacija čiurnos lygyje; kaukolės pamato kaulų dauginiai lūžimai, stuburo kaklinės dalies išnirimas tarp kaklinių I ir II slankstelių, kraujosruvos stuburo kaklinės dalies prie stuburiniuose raumenyse, neintensyvios kraujosruvos po nugaros smegenų kaklinės dalies dangalais; kraujosruva juosmens minkštuosiuose audiniuose – padarytos trumpame laiko tarpe iki mirties, kontaktuojant su kietais bukais žalojančiais paviršiais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, smogiant judančio automobilio kėbulo dalimis (vyraujantys kūno kairės pusės sužalojimai) bei nubloškiant, nubloškus krentant ir atsitrenkiant į kelio dangos ar grunto paviršių. Sužalojimų padarymo mechanizmas gali būti patikslintas kompleksinio teismo medicininio – eismo įvykio tyrimo metu. Šių sužalojimų visuma tiesiogiai susijusi su mirtimi (t. 2, 54–56 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1351/2020(01), nurodoma, kad T. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,12 promilės etilo alkoholio. Šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūkšties, nustatyta mažiausia koncentracija 2,20 promilės etilo alkoholio. Kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta. (t. 2, 62 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos informacijos Nr. (1.8) SD-335 matyti, jog T. J. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūkštis tik patvirtina anksčiau buvusį kanapių vartojimą, tačiau jokios įtakos apsvaigimui neturi (t. 2, 65–69 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 488/2020 (06) nurodoma, kad T. J. konstatuoti odos nubrozdinimai kairio antakio srityje, kairio skruosto srityje, kairės ausies kaušelyje, už kairės ausies, kairės speninės ataugo srityje, kairėje plaštakoje, dešinio kelio sąnario srityje, dešinio dilbio srityje, poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. 2, 87–88 b. l.).

Apžiūros protokolu apžiūrėti iš bendrojo pagalbos centro gauti penki pokalbių garso įrašai, o būtent: 2020 m. birželio 13 d. 00:46:14 val. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini); 2020 m. birželio 13 d. 00:48:20 val. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini); 2020 m. birželio 13 d. 00:51:47 val. ir 00:53:22 pranešimai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 13 d. 00:55:23 val. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 13 d. 00:48:20 val. pranešime iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) neprisistačiusi moteris (toliau – Pranešėja): nurodo atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) stotelės, prie (duomenys neskelbtini) ženklo, kažkokia mašina nutrenkė...su motociklu ar su keturračiu važiavusį žmogų, toliau teigiama, jog išgirdo tiesiog ,,baisulinį“ garsą, nuvažiavo pažiūrėti ir dabar matom ant žemės šalmą ir va apsisukusi ta mašiną irgi vaikinai prašo pagalbos. 2020 m. birželio 13 d. 00:55:23 val. pranešime iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) girdimas pokalbis tarp Operatorius ir neprisistačiusio vyriškio. Pranešėjas nurodo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), nes atvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini), apsivertus mašina, kruvini žmonės, mato du išlipusius, kurie sakė, kad motociklininką nutrenkė. 2020 m. birželio 13 d. 00:53:22 val. pranešime iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) pranešėjas nurodo, jog (duomenys neskelbtini) nutrenktas žmogus, iš įvykio vietos pabėgo vairuotojas. 2020 m. birželio 13 d. 00:51:47 val. pranešime iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) girdimas pokalbis tarp operatorės ir neprisistačiusio vyriškio. Foniniame garse girdimi žodžiai ,,Skambink...bet tas nulėkė ir nulėkė“, toliau nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) nutrenktas žmogus, niekas neatvažiuoja ...tai greičiau tegul važiuoja… be pulso ...žmogus. 2020 m. birželio 13 d. 00:46:14 val. pranešime iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) girdimas pokalbis tarp operatorės ir neprisistačiusio vyriškio, kuris sako: La… labas vakaras, a va ką tik žmogų partrenkė prie (duomenys neskelbtini), ... su automobiliu kažkas partrenkė žmogų. Prie (duomenys neskelbtini) čia. Tai žiauriai nutrenkė...Nežinau, čia kažkokį motociklininką nutrenkė“. Į operatorės klausimą apie žmogų nutrenkusį automobilį, pranešėjas atsako: ,,nežinau žinokit, jis nulėkė labai greitai, mes nematėm numerių...jis pasišalino, link (duomenys neskelbtini) nulėkė“ Pranešėjas prisistatė D. B. (t. 2, 99–106 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1462 (20) nurodoma, kad eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Motociklas ,,Yamaha WR125X“, vairuojamas L. G., važiavo keliu A.–S.–L., (duomenys neskelbtini) link. Tuo metu ta pačia kryptimi, iš paskos prie motociklo ,,Yamaha WR125X“ artėjo automobilis ,,BMW 523i“ ir judėdamas apie 185 km/h greičiu automobilio priekinės dalies dešine puse, ties žibintu trenkėsi į motociklo ,,Yamaha WR125X“ galinį ratą, ties motociklo padangos palikto pėdsako pradžia. Automobilis ,,BMW 523i“ ir motociklas ,,Yamaha WR125X“ susidūrė, kai jų išilginės ašys susidūrimo metu buvo lygiagrečios arba artimos lygiagrečioms, viena kitos atžvilgiu. Po smūgio motociklas ,,Yamaha WR125X“ kartu su jo vairuotoju L. G. buvo bloškiamas nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę ant žolės, į padėtis užfiksuotas eismo įvykio vietos plane. Po susidūrimo su motociklu, automobiliui buvo dehermetizuota priekinė dešinės pusės padanga, vėliau automobilis buvo intensyviai stabdomas ir nuslydęs į kelkraštį prarado judėjimo stabilumą ir sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę ėmė šonu slysti ant žolės, vėliau vertėsi ir sustojo apvirtęs ant dešiniojo šono taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Automobilio "BMW 523i" greitis susidūrimo metu buvo apie 185 km/h. Nustatyti, kokiu greičiu prieš pat eismo įvykio kilimą, susidūrimo metu važiavo motociklas ,,Yamaha WR125X“ negalima. Automobilio vairuotojas T. J., laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę turėjo techninę galimybę sumažinti greitį iki priekyje jo važiavusio motociklo greičio ir taip išvengti eismo įvykio. Automobilio vairuotojo T. J. veiksmai – važiuodamas apie 185 km/h greičiu viršijo toje kelio atkarpoje didžiausią leistiną 70 km/h greitį ir iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio motociklo, laiku nemažino savo vairuojamos transporto greičio, dėl ko susidūrė su minėtu motociklu, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad motociklo ,,Yamaha WR125X“ vairuotojo L. G. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 3, 6–16 b. l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1844 (20) nurodoma kad automobilio ,,BMW 523i“ vairuotojo T. J. veiksmai, – važiuodamas apie 185 km/h greičiu viršijo toje kelio atkarpoje didžiausią leistiną 50 km/h greitį ir iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio motociklo "Yamaha WR125X", vairuojamo L. G., laiku nemažino savo vairuojamos transporto priemonės greičio, dėl ko susidūrė su minėtu motociklu „Yamaha WR125X“, – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. (t. 3, 22–25 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Iš kaltinamojo T. J. parodymų matyti, jog jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o būtent tai, jog, būdamas neblaivus pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį dėl kurio žuvo žmogus. Nors teisme kaltinamasis nurodė, jog iš pobūvio gamtoje prie ežero jis išvažiavo, kadangi nenorėjo eskaluoti konflikto su E. M., tačiau, įvertinus teisme ištirtus įrodymus, daroma išvada, jog tarp šių asmenų vykęs konfliktas buvo mažareikšmis ir įtakos T. J. išvažiavimui neturėjo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant T. J. įtariamuoju, tiek skiriant jam kardomąją priemonę – suėmimą, apie jokį konfliktą jis nenurodė. Ikiteisminio tyrimo metu apie konfliktą nenurodė ir nei vienas iš byloje liudytojais apklaustų asmenų, buvusių prie ežero kartu su T. J.. T. J. ir L. S. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog kaltinamasis važiavo į (duomenys neskelbtini), kadangi pritrūko alkoholio ir cigarečių. Nežiūrint to, jog teismas sprendžia, kad ginčas (konfliktas) tarp E. M. ir T. J. vis tik įvyko, tačiau ne jis lėmė kaltinamojo apsisprendimą vairuoti būnant neblaiviam, juo labiau, kad priežastis, dėl ko asmuo neblaivus vairuoja transporto priemones – esminės reikšmės sprendžiant veikos kvalifikavimo ar bausmės klausimus neturi. Nors E. M. nurodė, jog atėmė iš T. J. mašinos raktelius, kad šis nevairuotų apsvaigęs, tačiau tokia aplinkybė nepasitvirtino, kadangi T. J. nuosekliai teigė, jog neprisimena konflikto su E. M. priežasties, o E. M. brolis (E. M.) – jog konflikto priežasties iš viso nežinojo. Vis tik byloje nėra ginčo, jog T. J. vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio. Tai patvirtina specialisto išvada, paties kaltinamojo parodymai, su kaltinamuoju kartu prie ežero buvusių asmenų parodymai, kurie tvirtino matę T. J. vartojant alkoholinius gėrimus ir būnant apsvaigus.

Bylos duomenimis nustatyta, jog eismo įvykio metu T. J. vairuoto automobilio greitis buvo apie 185 km/h val. Nors bylos nagrinėjimo eigoje konstatuota, kad eismo įvykio vietoje didžiausias leistinas greitis yra 50 km/h, tačiau nėra pagrindo netikėti T. J. parodymais, jog jis manė, kad greitis toje vietoje yra 70 km/h. Tai, jog T. J. galėjo klysti dėl leistino greičio, patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados (t. 3, 6–16 b. l.) tiriamoji dalis. Joje nurodyta, kad, negalint nustatyti motociklo judėjimo greičio prieš įvykį, tolimesniame tyrime bus priimama, kad motociklas važiavo tame kelio ruože maksimaliu leistinu 70 km/h greičiu (t. 3, 13 b. l.). Toks vietovėje leistinas greitis buvo nustatytas pagal įvykio vietos planą, kuris specialisto buvo sudarytas iš internetinio tinklapio (https://www.geooportal.lt) paėmus eismo įvykio vietos ortofotografiją (t. 3, 7 b. l.). Šie duomenys patvirtina, jog ir ekspertai, vertindami ir nustatydami įvykio vietoje leistiną maksimalų greitį neatkreipė dėmesio į kelio ženklo, nustatančio maksimalų leistiną 70 km/h greitį, galiojimo pabaigą. Tačiau nežiūrint to, jog net ir sprendžiant, jog T. J. galėjo klysti dėl leidžiamo maksimalaus greičio, jis net ir jo manomą leistiną greitį viršijo ženkliai ir būdamas neblaivus.

Kaltinamuoju aktu T. J. kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnyje, yra nusikaltimas žmogaus gyvybei ir sveikatai, jo objektas yra kito žmogaus gyvybė ir sveikata. Tai tyčinis nusikaltimas ir jis gali būti padarytas tik veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika, Nr. 30), dalyje, kuria aptariami Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo subjektyvieji požymiai (kaltė), nurodoma, kad BK 281 straipsnio, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, nurodyta, kad asmuo pagal šio straipsnio 1–6 dalis atsako tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. Todėl įrodinėtinas šių nusikaltimų sudėties požymis yra neatsargi kaltė ir jos turinys. Jeigu vairuodamas transporto priemonę ir pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles asmuo numato, kad dėl jo veikos kils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir to siekia (arba nors padarinių nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti), konstatuojama, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine (arba netiesiogine) tyčia, todėl pagal BK 281 straipsnį nekvalifikuojamas. BK 15 ir 16 straipsniuose nustatyta, kada nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, o kada dėl neatsargumo. Iš šių straipsnių nuostatų matyti, kad apie asmens kaltę sprendžiama ne tik pagal tai, kaip kaltininkas suvokia savo veiką, bet ir koks jo suvokimo bei valios santykis su jo veikos padariniais. Nustačius, kad nusikaltimą padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti arba nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, tokia veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 281 straipsnio dalį.

Bylos aplinkybės rodo, kad T. J., nors ir šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimus, veikė neatsargia kaltės forma – jis, būdamas neblaivus, tamsiu paros metu vairuodamas transporto priemonę, kuria viršijo leistiną greitį, suvokė rizikingą ar net pavojingą savo veikos pobūdį, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad jis suvokė, jog jo veikos padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami. Eismo įvykis įvyko apie 24–00 val. nakties, kai eismas kelyje nebuvo toks intensyvus, kaip dienos metu. Aplinkybę dėl mažo eismo intensyvumo patvirtino ir liudytojai I. Z. ir D. B. prasilenkę su motociklu prieš pat eismo įvykį, kurie nurodė, jog daugiau jokių transporto priemonių be motociklo ir T. J. vairuojamo automobilio – kelyje nebuvo.

Baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos tinkamam kvalifikavimui be pagrindinio subjektyvinės pusės požymio – kaltės, svarbūs yra ir nusikalstamos veikos motyvas bei tikslas. Šiuo atveju nenustatyta, kad T. J. būtų siekęs atimti L. G. gyvybę, nes byloje nėra jokių duomenų apie konfliktiškus ar kitokius panašius jų santykius, kaltinamojo su žuvusiuoju jokie asmeniniai santykiai nesiejo. Be to, byloje nėra duomenų, kad T. J. būtų suvokęs labai tikėtinus ar net neišvengiamus padarinius – žmogaus mirtį ir neatsisakęs savo pavojingo elgesio. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo sprendžiamas klausimas, ar T. J. neketino pasišalinti iš įvykio vietos ir vengti atsakomybės, tačiau tokia aplinkybė nustatyta nebuvo. Tikrai, iš pradžių T. J. neigė pats vairavęs automobilį, tačiau netrukus jis kaltę pripažino. Vertinant tokį kaltinamojo elgesį atsižvelgtina į tai, jog jis pats buvo vertęsis su savo vairuojamu automobiliu, patyręs kūno sužalojimus.

Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad T. J., vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir viršydamas saugų bei leistiną važiavimo greitį, nors numatė, kad šie jo veiksmai gali sukelti eismo įvykį, tačiau to įvykio padarinių ne tik nenorėjo, bet ir neleido jiems kilti sąmoningai. Jis veikė pasitikėdamas tuo, kad nejautė, kad apsvaigimo nuo alkoholio lygis jam būtų trukdęs tinkamai suvokti aplinką, manydamas, kad nors ir važiuodamas dideliu greičiu (viršydamas jo manomą leistiną 70 km/h greitį daugiau nei 2 kartus), sugebės suvaldyti automobilį, jį laiku sustabdyti, jeigu kelyje bus kliūtis. Nagrinėjamu atveju, kelias, kuriuo važiavo T. J. buvo tiesus, nors ėjo jis gyvenvietės ribose, tačiau gyvenamųjų namų šalia kelio nebuvo, dėl ko iki sankryžos, už kurios įvyko eismo įvykis, buvo leidžiamas 70 km/h greitis. T. J. važiavo pagrindiniu keliu, todėl turėjo pirmumo teisę ir akivaizdaus pagrindo manyti, jog iškils tokia situacija, kurios metu jis nesugebės sustabdyti automobilio – nebuvo. Šiame kelio ruože posūkių, pėsčiųjų perėjų, ar kitų galimų kliūčių nebuvo, meteorologinės sąlygos buvo geros, asfalto danga sausa. Teismo vertinimu, toks kaltinamojo pasitikėjimas savo vairavimo įgūdžiais ir ką tik suremontuoto automobilio galimybėmis buvo lengvabūdiškas, tačiau minėta aplinkybė, atsižvelgus į šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė dėl neatsargumo, t. y. nusikalstamo pasitikėjimo, o ne veikdamas netiesiogine tyčia. Sprendžiant, jog T. J. veika netyčinė, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, kaltinamasis pradžioje stengėsi laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, priartėjęs prie kelio ženklo, žyminčio gyvenvietės pavadinimą, kaip nurodė L. S., jis greitį sulėtino ir vėl jį padidino tik prieš pat eismo įvykį, todėl jis neturėjo pakankamai laiko įvertinti savo veiksmus, šiuos veiksmus tęsti, ar nuo jų atsisakyti. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog T. J. veikė neatsargia kaltės forma, esant nusikalstamam pasitikėjimui, todėl jo veika kvalifikuotina ne pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tačiau pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Perkvalifikavus veiką, kaltinamojo teisė į gynybą pažeista nebus, nes būtent pagal šį kvalifikavimą jis ir vertino savo veiksmus ir dėl jų kaltę pripažino visiškai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaltinamasis T. J. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 6 dalis), kuriuo buvo sukeltos neatitaisomas pasekmes. Kaltinamasis anksčiau teistas, veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą. Be to, jis baustas administracinėmis nuobaudomis, o būtent veikos padarymo metu trys nuobaudos buvo galiojančios, visos jos susijusios su alkoholio vartojimu, o viena, t. y. 2016 m liepos 27 d. nuobauda – su vairavimu būnant neblaiviam (t. 4, 14–19 b. l.). Teismui pateiktoje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos pažymoje T. J. apibūdinamas kaip laiku ir sąžiningai atliekantis darbus, teigiama, jog seniūnija dėl T. elgesio nusiskundimų nėra gavusi (t. 4, 6 b. l.). Psichiatro ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose nebuvo registruotas (t. 4, 13 b. l.), tačiau iš teismui pateiktos Uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, jog jis 2020 m. spalio 2 d. kreipėsi į šią bendrovę dėl nuolat jaučiamo nerimo, kaltės jausmo dėl įvykusio eismo įvykio, persekiojusių įkyrių ir pasikartojančių stresogeninio įvykio išgyvenimo prisiminimų, košmariškų sapnų, sutrikusio miego bei apetito. Medikams teigė tapęs uždaras, nebendraujantis, bijo ir vengia prisiminimų, išsako nenorą gyventi. Dėl nustatytos depresinės simptomatikos T. J. paskirtas medikamentinis gydymas, psichologo konsultacijos, gydymas tęsėsi du mėnesius, jam diagnozuotas potrauminio streso sindromas (F43.1) (t. 5, 129 b. l.). Kaltinamasis įgijęs pagrindinį išsilavinimą, yra bedarbis (registruotas užimtumo tarnyboje). Pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog 2021 m. balandžio 7 d. T. J. atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiesiems (t. 5, 148 b. l.) pagrindo nėra, įvertinus atlygintos ir padarytos žalos santykį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

Šiuo atveju, teismas sprendžia, kad kaltinamasis kaltę pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pripažino. Dėl savo veiksmų jis ne tik teigia, jog gailisi, bet nuoširdus gailėjimas matomas iš jo elgesio teisminio proceso metu, veiksmų bandant atsiprašyti nukentėjusiųjų (rašant atsiprašymo laišką), rodant pastangas pagal savo galimybes nukentėjusiesiems atlyginti žalą, neabejotinai suvokiant savo veiksmus, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nors prokurorė teigia, jog kaltinamasis bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės nurodydamas, jog automobilį vairavo ne jis, kad motociklas išsuko iš šalutinio kelio ir prieš jį atsirado staiga, tačiau teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Vis tik, kaip jau buvo minėta, pirminius parodymus jis davė iš karto po įvykio, būdamas nors ir nežymiai, tačiau sužalotas, o jo parodymų dalis, jog motociklas išsuko prieš jo automobilį negali būti laikoma siekiu vengti atsakomybės, kadangi iš T. J. parodymų visumos matyti, jog nurodydamas tokias aplinkybes jis tik padarė išvadą, kad motociklas išsuko iš šalutinio kelio, kadangi motociklo laiku nepastebėjo.

T. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi jis 2019 m. vasario 27 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ir 2020 m. birželio 13 d. teistumas nebuvo išnykęs. Nors kaltinamajame akte nurodyta, jog T. J. atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto būdamas neblaivus, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgti pagrindo nėra, kadangi ji įeina į nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 6 dalyje, sudėtį (BK 60 straipsnio 2 dalis).

Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką numatyta vienintelės rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Švelnesnės nei įstatyme numatytos bausmės skyrimo klausimas nesvarstytinas, nesant BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumos. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui turi būti nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltinamajam už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tačiau tokių aplinkybių taip pat nenustatyta. Sprendžiant bausmės dydžio klausimą teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), įvertinant nusikaltimo pobūdį ir priežastis, pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę.

Nagrinėjamu atveju, padarytas ne bet koks neatsargus nusikaltimas, bet jis padarytas šiurkščiai pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles. Nusikaltimas padarytas neblaivaus asmens, kuris sąmoningai vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar jų turtui. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų įvykus autoįvykiui žuvo jaunas žmogus. Be to, kaltinamasis nusikalto būdamas teistas, būdamas padaręs septynis administracinius teisės pažeidimus, iš kurių trys veikos metu buvo galiojantys. Nors Seniūnijos pažymoje jis charakterizuojamas gerai, tačiau ši charakteristika nepaneigia T. J. asmenybės charakteristikos, o būtent jo padarytų pažeidimų ir nusikaltimo vartojant alkoholinius gėrimus. Taigi nustatytos aplinkybės, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika, sudaro pagrindą teismui paskirti bausmę, nors ir mažesnę, tačiau artimą BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Skirtinos bausmės trukmė nustatoma atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam asmeniui sukeltos negrįžtamos pasekmės – mirtis, įvertinus itin jauną kaltinamojo amžių (nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo vos 21 metų), jo asmenybės iš esmės neigiamą charakteristiką ir po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, yra pagrindas svarstyti paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą (BK 75 straipsnis). Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, be realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslai ir teisingumo principas nebus užtikrintas. Darant šią išvadą, atsižvelgtina ne tik į aplinkybes, susijusias su T. J. asmenybės vertinimu (charakterizuojamas iš esmės neigiamai), kaltės pripažinimu (atsakomybės nevengė, neneigė padaręs neatsargią nusikalstamą veiką, gailisi), bet ir tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (daugiau nei 1,5 ‰ etilo alkoholio) pervertindamas savo sugebėjimą vairuoti, vairavo automobilį – kas rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams – šiukščiai pažeidė kelių eismo taisykles, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio pasekmės itin sunkios ir negrįžtamos. Tokie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip itin neatsakingi, pažeidžiantys elementarias atsargumo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmogus, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimą. Šiuo atveju vien aplinkybės dėl laisvės atėmimo bausmės galimo neigiamo poveikio kaltinamojo šeiminiams, socialiniams ir darbiniams ryšiams bei žalos atlyginimui, nėra proporcingos padarytos veikos pobūdžiui, pavojingumui, sukeltiems padariniams, dėl ko būtų galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Kadangi nusikaltimą T. J. padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas šia teise naudotis (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 ir dalys). Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimą jis padarė itin grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, todėl vairuoti kelių transporto priemones T. J. uždraudžiama maksimaliam įstatymo, nustatytam terminui, t. y. penkeriems metams (BK 68 straipsnio 2 dalies 2019 01 11 įstatymo Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)redakcija).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą BK 72 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką pripažino, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimas yra privalomas. Turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018). Turto konfiskavimas kaip ir visos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingas teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi tik išskirtiniais atvejais, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, teismas gali jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Todėl T. J. vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri atitinka konfiskuotino turto požymius, numatytus BK 72 straipsnyje. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nėra numatęs, kad turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tyčinį nusikaltimą padariusiam asmeniui, nekonfiskuoti nusikaltimo priemonės teismas gali tik išimtiniais atvejais, tačiau nagrinėjamu atveju jokios išimtinės aplinkybės nenustatytos. Nors T. J. vairuotas automobilis registruotas jo motinos vardu, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog automobilio tikrasis savininkas yra T. J., kadangi šis automobilis įgytas už kaltinamojo uždirbtus pinigus, o mamos vardu buvo registruotas tik dėl mažesnių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokų. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog konfiskuotinas T. J. priklausantis, jo motinos D. J. vardu registruotas automobilis BMW 523i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolų ir prie jų esančių nuotraukų (t. 1, 30–63, 65–69 b. l.), minėtas automobilis yra smarkiai apgadintas, todėl realizuoti jį dalimis valstybei ekonomiškai nenaudinga, dėl ko jis pripažintinas menkaverčiu turtu ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu – sunaikintinas.

Civiliniai ieškiniai

D. G. ir G. G. pateikė civilinį ieškinį bei patikslintus civilinius ieškinius ir prašė priteisti 300 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, o įvertinus tai, jog draudimo bendrovė atlygino 36 420 eurų prašė priteisti solidariai iš T. J. bei (duomenys neskelbtini) 263 580 eurų neturtinės žalos atlyginimą, t. y. po 131 790 Eurų kiekvienam (t.1, 122–125, 127–130, 131–134 b. l.).

Ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose nurodyta, jog su sūnumi L. juos siejo ypatingai glaudus ryšys, geri tėvų ir sūnaus tarpusavio santykiai. Atsakingas sūnaus požiūris į gyvenimą leido tikėti, kad jo laukia graži perspektyvi ateitis. Sūnus buvo sveikas, energingas, gyvenimu besidžiaugiantis ir labai aktyvus žmogus, priklausė (duomenys neskelbtini) sąjungai, buvo aktyvus mokyklos bendruomenės narys, turėjo daug draugų, visuomet buvo paslaugus. Labai daug padėjo tėvams ūkyje, taip palengvindamas kasdienę darbų rutiną. Po sūnaus žūties abu liko labai prislėgti, sukrėsti, emociškai palūžę, pablogėjo sveikata. Iki šiol kamuoja nemiga, liūdesys, depresija, prisiminimai, kurie drasko širdį, negali nustoti galvoti apie tai, kokiose kančiose mirė sūnus, kiek daug sužalojimų jis patyrė. Patirta dvasinė, emocinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialia išraiška ir negali sugrąžinti į iki tol buvusią psichologinę ir emocinę būseną. Kadangi kilę padariniai yra tragiški ir neatkuriami, nes jie daugiau niekada nepamatys sūnaus – nusikaltimu pažeista aukščiausia vertybė, t. y. žmogaus gyvybė.

G. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės 80 000 eurų dydžio žalos atlyginimo, o įvertinus, jog Transporto priemonių draudikų biuras atlygino dalį neturtines žalos, t. y. 3 642 eurus, prašo iš T. J. bei (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 76 358 eurus (t. 1, 173–176 b. l.).

Ieškinyje nurodoma, jog su broliu L. ieškovą siejo itin artimas ir glaudus broliškas ryšys, Nors kartu su broliu ir tėvais negyvenamo, tačiau kiekvieną savaitgalį iš (duomenys neskelbtini) grįždavo į (duomenys neskelbtini), su broliu stengdavosi praleisti kuo daugiau laiko. Nuolat susiskambindavo telefonu, bendraudavo įvairiausiomis temomis, bendravo ateityje bendrą verslą (įkurti ekologiškų vištų ūkį), turėjo daug bendrų pomėgių – remontuodavo techniką, sportuodavo, kartu leisdavo laisvalaikį, atostogas ir visas šventes, 2020 m. rugsėjo 18 d. planuotose vestuvėse L. turėjo būti pabroliu. L. buvo pavyzdingas, atsakingas ,iniciatyvus ir labai geros širdies žmogus, daug padėdavo tėvams ūkyje, jo pasiekimai mokykloje buvo džiuginantys, priklausė (duomenys neskelbtini) sąjungai, buvo aktyvus mokyklos ir miestelio bendruomenės narys. Po brolio žūties patyrė emocinį šoką, daug streso, neigiamų išgyvenimų. Iki dabar jaučia netekties padarinius – kamuoja nemiga, liūdesys, skaudūs prisiminimai. Patirta dvasinė, emocinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialia išraiška, asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol , neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną, geriausiu atveju galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas)

K. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės 80 000 eurų dydžio žalos atlyginimo, o įvertinus, jog (duomenys neskelbtini) atlygino dalį neturtines žalos, t. y. 3 642 eurus, prašo iš T. J. bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikių biuro solidariai priteisti 76 358 eurus (t. 1, 150–153 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, jeigu nekyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti į teismų praktiką, panašaus pobūdžio bylose, bei tokiais atvejais priteisiamas sumas. Kaip matyti teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 30 000,00 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4 344,30 Eur iki 31 298,00 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2 896,20 Eur iki 26 065,00 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-91/2010, 3K-3-560/2010, 3K-3-171/2011, Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017).

Kylant ginčui dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, nurodytina tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog dėl sukelto eismo įvykio žuvus žmogui, priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, baudžiamojoje byloje 2K-244-942/2015, 2K-212-693/2015). Visgi teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 Eur iki 90 000 Eur (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017) bendra suma, esant keliems nukentėjusiesiems. Tačiau ir šios taisyklės suabsoliutinti negalima, nes nagrinėjamas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo atvejis suteikia pagrindo teismui išeiti už teismų praktikoje priteistinos neturtinės žalos sumos lubų ribos. Asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteisintos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo padarinius, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017).

Civiliniai ieškovai D. ir G. G. neteko sūnaus L. G.. Byloje nėra ginčo, jog D. G. ir G. G. su žuvusiuoju sūnumi siejo itin artimi ir šilti santykiai, jie visi buvo susiję bendru gyvenimu, nuolatiniu laiko leidimu kartu, bendru darbu ūkyje, todėl akivaizdu, jog netekus sūnaus, kuris netekties metu buvo vos (duomenys neskelbtini) metų, sveikas, gyvenimo džiaugsmo kupinas ir darbštus žmogus, jie patyrė ieškiniuose nurodytus neigiamus išgyvenimus. Be kita ko, vaikų ir tėvų santykiai vien dėl kraujo ryšio atitinka „glaudumo“ kriterijų, todėl papildomai įrodinėti jų nereikia. Tačiau tiek D. G. tiek G. G. įvertinta 150 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti iš esmės prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamai teismų praktikai, pagal kurią dėl artimo netekties priteisiama apytiksliai nuo 3 000 iki 32 000 eurų. Šioje situacijoje vertindamas itin artimą D. G. ir G. G. ryšį su žuvusiuoju šeimos nariu – sūnumi, kuris nebuvo vienintelis vaikas šeimoje, atsižvelgiant į byloje esančių nukentėjusiųjų skaičių, teismas sprendžia, jog teisinga ir protinga satisfakcija jų praradimams kompensuoti būtų po 25 000 eurų. Įvertinus tai, jog Draudikų biuras abiem nukentėjusiesiems atlygino 36 420 eurus, t. y. po 18 210 eurų, o D. G. bylos nagrinėjimo metu T. J. atlygino 1000 eurų (t. 5, 148 b. l.), iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistina D. G. 5790 eurų ir G. G. 6 790 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat byloje nėra ginčo, jog dėl brolio netekties G. G. ir K. K. patyrė itin skaudžius išgyvenimus, kurie be abejonės išliks visam gyvenimui. Bylos duomenimis nustatyta, jog nors G. G. pastaruoju metu su broliu vienuose namuose negyveno, tačiau jam dažnai grįžtant į tėvų namus ir kuriant bendrus ateities planus verslo srityje, brolius siejo artimas ir glaudus G. G. ieškinyje nurodytas broliškas ryšys.

K. K., kaip ji teigė teisiamojo posėdžio metu, su broliu matydavosi retai, kadangi gyveno kitoje valstybėje – (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas neturi pagrindo šių santykių nelaikyti tampriais, kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog seserį su žuvusiuoju broliu siejo itin glaudūs ryšiai. Jie nuolat bendravo internetinėmis programomis, lankydavosi vienas pas kitą, juos siejo labai šilti vyresniosios sesers ir jaunesniojo brolio santykiai. Teismas neturi pagrindo nesutikti K. K. ieškinyje nurodytomis ir teisiamojo posėdžio metu paantrintomis aplinkybėmis dėl jos išgyvenimų.

Tačiau ir šiais atvejais prašoma priteisti po 80 000 eurų G. G. ir K. K. suma neturtinei žalai atlyginti nėra adekvati ir paremta teismų praktika.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, jog jauniausiojo brolio netektis, nors ir buvo didžiulis smūgis, tačiau išliko jų tarpusavio socialiai ryšiai, kas nors iš dalies, tačiau mažina netekties išgyvenimus, teismas sprendžia, jog teisinga ir protinga suma G. G. ir K. K. patirtai neturtinei žalai atlyginti yra po 10 000 eurų ir ši suma neprieštarauja teismų praktikai. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras G. G. ir K. K. išmokėjo po 3 035 eurus iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteistina likusi neatlygintos žalos dalis, o būtent po 6 965 euro kiekvienam.

Šios sumos nustatytinos atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo padarinius, nukentėjusiųjų santykį su žuvusiu šeimos nariu, ieškant protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Kaltinamojo vairuota transporto priemonė „BMW523i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Esant tokiai situacijai, aktualia laikytina Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, numatanti, kad tais atvejais kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau–Biuras). Todėl daroma išvada, kad Biuras laikytinas tinkamu civiliniu atsakovu dėl nukentėjusiųjų ieškinyje keliamų reikalavimų atlyginti dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą.

TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte (4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Nurodytos draudimo sumos taikytinos ir tais atvejais, kaip išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Biuras. Pažymėtina, kad civiliniais ieškiniais ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumos neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto turtinės ir neturtinės žalos dydžio, todėl teismas sprendžia, kad nustatytą civiliniams ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydį visa suma turi būti priteisiama iš Biuro. Tokią išvadą leidžia daryti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama TPVCAPDĮ taikymo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis reikalavimą atlyginti žalą gali pareikšti tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui, o TPVCAPDĮ 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Taigi, atsižvelgiant į TPVCAPDĮ paskirtį ir tikslus, aptartų ir kitų minėto įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad teisiniai santykiai sureguliuoti taip, kad visais atvejais žalą nukentėjusiam asmeniui turi atlyginti žalą padariusio asmens draudikas ar įstatymo nustatytais atvejais – Biuras, kurie vėliau įstatymo nustatytais atvejais, išmokėję draudimo išmoką, įgyja teisę išreikalauti sumokėtų sumų iš už žalą atsakingo asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. e3K-3-444-611/2015).

Nustatant priteistiną nukentėjusiesiems neturtinę žalą aktualios 2018 m. spalio 30 d. finansų ministro įsakymo Nr. 1K-367 (įsigaliojo nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) patvirtintos rekomendacijos, kuriomis remiantis Biuras apskaičiavo ir išmokėjo nukentėjusiesiems pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog šis dokumentas yra patariamojo, o ne imperatyvaus pobūdžio, tai gairės, kuriomis turi vadovautis teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus, tačiau šis dokumentas teismo nesaisto, kadangi kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į individualias konkrečios bylos aplinkybes. Taigi Biuro atsiliepime į pateiktus civilinius ieškinius nurodytos aplinkybės, jog Biuras nesutinka su jo pripažinimu civiliniu atsakovu, kad negali būti patenkinti Biurui pareikšti civiliniai ieškiniai, nes jais prašoma priteisti žalos atlyginimą iš Biuro ir T. J. solidariai – laikytinos nepagrįstomis.

Esant šioms aplinkybėms, įvertinus jau atsakovo išmokėtas sumas ir T. J. D. G. pervestu pinigus, nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti, iš Biuro priteistinos šios sumos“ D. G. 5 790 eurų, G. G. 6 790 eurų, G. G. ir D. K. – po 6 965 eurus.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, jog dėl to, jog T. J. vairavo nedraustą automobilį ir būdamas neblaivus, Draudikų biuras turės galimybę savo patirtas išlaidas išsieškoti iš kaltinamojo regreso tvarka. Tačiau šioje situacijoje vertinant žalą padariusio asmens turtinę padėtį (pajamų ir turto neturi), tokia jo turtinė padėtis nelaikytina lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, kadangi T. J. yra jaunas, sveikas ir darbingas.

Dėl išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo

Advokatas Ramūnas Mikulskas prašo priteisti 4 053,50 eurų už D. G. ir G. G. atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, taip pat po 798,60 eurų už G. G. atstovimą teisme ir ieškinio parengimą bei K. K. atstovavimą teisme ir ieškinio parengimą (t. 5, 189, 190, 191 b. l.).

Iš pateiktų dokumentų matyti, jog 2020 m. liepos 8 d. sudaryta atstovavimo sutartis su G. G. ir D. G. (1 t., 144 b. l.). Pagal šią atstovavimo advokatas R. Mikulskas parengė 2020 m. spalio 14 d. ieškinį, kuriuo neturtinę žalą prašė priteisti iš T. J. ir akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (t. 1, 122–125 b. l.), 2020 m. spalio 14 d. teikė iš esmės analogišką civilinį ieškinį tik civiliniais atsakovais nurodydamas T. J. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą (t. 1, 127-130 b. l.) ir 2020 m. spalio 16 d. pateikė dar vieną patikslintą civilinį ieškinį, kurio turinys analogiškas pirmiesiems dviem, tik nurodyta prašoma priteisti pinigų suma kiekvienam nukentėjusiajam atskirai (t. 1, 131–134 b. l.). Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog advokatas R. Mikulskas D. G. ir G. G. vardu rašė prašymą AB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl papildomos draudimo išmokos išmokėjimo, nukentėjusiųjų apklausose nedalyvavo. 2021 m. gegužės 21 d. D. G. pinigų priėmimo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) advokatui R. M. sumokėjo 4053, 56 Eur (t. 6, b. l. 34). Iš advokato teismui pateikto prašymo matyti, kad 4053,50 eurų D. G. sumokėtą sumą sudaro atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu 2 300 eurų ir atstovavimas teisme – 1 753,50 eurų.

2021 m. gegužės 21 d. Kauno apygardos teismui teiktuose prašymuose nurodyta, jog G. G. ir K. K. pinigų priėmimo kvitais (Nr. (duomenys neskelbtini)) advokatui sumokėti pinigai pagal kiekvieną kvitą po 798,60 euro už teiktas teisines paslaugas, o būtent ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme (t. 6, 30, 32 b. l.).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, pripažintina, jog nukentėjusiesiems gali būti atlygintos jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau šiuo atveju vertintina ir tai, jog nukentėjusiųjų ieškiniai tenkinti dalinai. Nors prašoma išieškoti suma už D. G. ir G. G. atstovavimą neviršija nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, advokatas šiuos nukentėjusiuosius atstovavo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, bendravo su draudimo bendrove, teikė civilinius ieškinius, tačiau įvertinus tai, kad, nors ir buvo teikti trys civiliniai ieškiniai, du iš jų yra analogiški pirmajam, advokatas dalyvavo penkiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, ginčo dėl žalos dydžio byloje nekilo advokato pagalbai už D. G. ir G. G. atstovavimą apmokėti mažintinos iki – 3 000 Eur, išieškant jas iš T. J. D. G. naudai.

Taip pat mažintinos ir prašomos išieškoti K. K. ir G. G. patirtos išlaidos už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, kadangi įvertinus atstovavimo sutarties su šiais nukentėjusiais sudarymo datą (2021 m. kovo 23 d.) ir jų ieškinių pateikimo datas, t. y. 2020 m. spalio 14 d., akivaizdu, jog ieškiniui parengti G. G. ir D. K. nesinaudojo advokato R. Mikulsko paslaugomis, kadangi ieškinių pateikimo metu sutartis tarp jų sudaryta nebuvo. Įvertinus tai, jog kaip šių nukentėjusiųjų atstovas advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose nuo balandžio 9 d., t. y. trijuose posėdžiuose, visų nukentėjusiųjų ieškininiai reikalavimai buvo tapatūs, ginčo dėl priteistinų sumų dydžio nekilo, ieškiniai tenkinti dalinai, todėl prašoma išieškoti iš T. J. pinigų suma G. G. ir K. K. turėtoms išlaidoms už advokato pagalbą mažintina, išieškant iš T. J. kiekvienam po 400 eurų.

Taip pat iš T. J. išieškotinos patirtos proceso išlaidos – 121 euras už transporto priemonių BMW 523i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklo "Yamaha", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežimą iš įvykio vietos (t. 3, 77–89 b. l.).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Dėl automobilio BMW 523i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasisakyta nuosprendžio dalyje dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (nutarta konfiskuoti ir sunaikinti).

Motociklas „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, 80–81 b. l.), motociklo savininkei D. G. pareiškus, jog nenori atgauti jokių daiktų, įvertinus motociklo sugadinimus, pripažintinas menkaverčiu turtu ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu – sunaikintinas. Tuo pačiu pagrindu sunaikintini ir kelių eismo įvykio apžiūros metu paimti daiktai: L. G. kuprinė su daiktais, medžiaginė skiautė, batas ir bato padas, pirštinės, 12 motociklo dalių, motociklo sėdynė, šalmas (t. 1, 30–64 b. l.), daiktų pateikimo protokolu paimti drabužiai: raudonas megztinis, tamsiai mėlynas bliuzonas, juodos treninginės kelnės, marškiniai trumpomis rankovėmis, marga galvos-kaklo mova, trumpikės, kojinės (t. 2, 111–124 b. l.). Taip pat menkaverčiu turtu pripažintini ir anksčiau minėtu pagrindu sunaikintini BMW automobilio padanga, 3 BMW automobilio dalys, prie BMW automobilio rasti marškinėliai, iš BMW automobilio išimta oro pagalvė, mėginiai su krauju nuo BMW lubų, šlepetė iš BMW automobilio, automobilio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutartis (t. 1, 30–64 b. l.), mikrodalelės, 6 vnt. lipnių juostelių; kvapų pėdsakai su 4 vnt. sterilių stiklinių; sterili šluotelė su biologiniais pėdsakais (t. 1, 65–69 b. l.), T. J. DNR (seilių) mėginys (t. 2, 75 b. l.), L. S. DNR (seilių) mėginys (t. 2, 76 b. l.), L. G. kraujo pavyzdys (t. 2, 108–110 b. l.).

BMW automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas valstybinei įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Reikalaujamų daiktų, protokolais iš T. J. paimti daiktai: šortai, sportiniai batai (t. 2, 70–71 b. l.), iš L. S. paimti daiktai: marškinėliai trumpomis rankovėmis, sportinis džemperis, sportiniai šortai (t. 2, 72–74 b. l.) – grąžintini šių daiktų savininkams T. J. ir L. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, ir nuteisti 6 (šešeriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, T. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – penkeriems metams uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

D. J. vardu registruotą automobilį BMW 523i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskuoti ir, pripažinus menkaverčiu turtu, – sunaikinti (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. J. sulaikymo dienos pradėjus nuosprendį vykdyti, į bausmės laiką įsikaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. birželio 14 d. iki 2020 m. birželio 27 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę sustabdymą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Priteisti iš (duomenys neskelbtini):

5 790 (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt) eurų D. G. neturtinei žalai atlyginti;

6 790 (šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt) eurų G. G. neturtinei žalai atlyginti;

6 965 (šešis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt penkis) eurus G. G. neturtinei žalai atlyginti ir

6 965 (šešis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt penkis) eurus K. K. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti (išieškoti) iš T. J. nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti:

D. G. – 3000 (tris tūkstančius) eurų;

G. G. ir K. K. – po 400 (keturis šimtus) eurų.

Pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą T. J. piniginėms lėšoms, esančioms ir būsiančioms banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje ir AB SWEDBANK sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas – leidžiant T. J. disponuoti AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais pinigais, neviršijant 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų sumos per mėnesį – iki visiško nuosprendžiu priteistų sumų išieškojimo.

Motociklą „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), L. G. kuprinę su daiktais, medžiaginę skiautę, batą ir bato padą, pirštines, 12 motociklo dalių, motociklo sėdynę, šalmą, raudoną megztinį, tamsiai mėlyną bliuzoną, juodas treningines kelnes, marškinius trumpomis rankovėmis, margą galvos-kaklo movą, trumpikes, kojines, BMW automobilio padangą, 3 BMW automobilio dalis, prie BMW automobilio rastus marškinėlius, iš BMW automobilio išimtą oro pagalvę, mėginius su krauju nuo BMW lubų, šlepetę iš BMW automobilio, automobilio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį, mikrodalelės, 6 vnt. lipnių juostelių, kvapų pėdsakus su 4 vnt. sterilių stiklinių, sterilią šluotelę su biologiniais pėdsakais, T. J. DNR (seilių) mėginį, L. S. DNR (seilių) mėginį, L. G. kraujo pavyzdį – pripažinti menkaverčiu turtu ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu – sunaikinti.

BMW automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti valstybinei įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Iš T. J. paimtus daiktus: šortus, sportinius batus; iš L. S. paimtus daiktus: marškinėlius trumpomis rankovėmis, sportinį džemperį, sportinius šortus – grąžinti šių daiktų savininkams T. J. ir L. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė