- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-478-933/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- biudžetinės įstaigos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „Vaporet“
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės biudžetinės įstaigos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaporet“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-181-465/2019 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą ieškinį atsakovams biudžetinei įstaigai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Vaporet“ dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo nugriauti statinius. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, daugiabučių namų savininkų bendrija „Burbiškių kalva“, uždaroji akcinė bendrovė „Piliuona“, Vilniaus miesto Daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių Burbiškių gatvėje 40, 42, 44, 46, 48, 50, 52, 54, 56, 58, 60 savininkų bendrija „Vilniaus Venecija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ieškinyje, kuris buvo tikslintas, prašė: i) pripažinti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį sutikimą) – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2015-07-22 raštą Nr. 49SJN-1249-(14.49.106) „Dėl informacijos pateikimo“, negaliojančiu; ii) pripažinti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį sutikimą) – NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-08-04 raštą Nr. 49SJN-1330-(14.49.105) „Dėl sutikimo įrengti nesudėtingą statinį“, negaliojančiu; iii) įpareigoti statytoją (atsakovę) UAB „Vaporet“ savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius – pastatą (pirtį) (su inžinerinėmis komunikacijomis: elektra, vandeniu, vietine kanalizacija (tarp jų – nuotekų šuliniu „Traidenis“ ir kanalizacijos šuliniu)) ir apie 98,12 m ilgio tvorą (su dvejais rakinamais varteliais), esančius valstybinės žemės teritorijoje, šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Ieškinį, kuris buvo tikslintas, grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
1.1. Atsakovė UAB „Vaporet“ 2015-06-26 su prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl sutikimo šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės teritorijoje statyti poilsiui skirtą nesudėtingą laikiną statinį – sodo namelį. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-07-22 raštu informavo, kad neprieštarauja, jog šalia žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būtų įrengti nesudėtingi statiniai bei inžinerinių komunikacijų tiesimui, jeigu tai neprieštaraus teisės aktams ir nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Atsakovė UAB „Vaporet“ 2015-07-23 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl sutikimo šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės teritorijoje įrengti nesudėtingą I grupės kitos paskirties inžinerinį statinį – apsauginę tvorelę. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-08-04 raštu informavo, kad neprieštarauja nesudėtingo statinio įrengimui šalia žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jeigu tai neprieštaraus teisės aktams ir nepažeis trečiųjų asmenų interesų.
1.2. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016-11-17 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-551 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, jog patikrinta valstybinė žemė šalia žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje pastatytos tvoros, kuriomis aptverta pirtis, žaidimų aikštelės. Valstybinėje žemėje pastatyti vartai bei pastatyti tvoros elementai (stulpai), bandant aptverti mišką. Adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), yra 1,9461 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai (valstybei). Šalia šio žemės sklypo nesuformuota žemės sklypais teritorija.
1.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi nuo 2014-11-26) (toliau – STR 1.07.01:2010) 7 priede nurodyti atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti neprivaloma turėti žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, tai yra kokiais atvejais galima statyti ar rekonstruoti statinius laisvoje valstybinėje žemėje. Aptarto priedo 1.6 papunktyje buvo nurodyta, kad naujo statinio statybos atveju, žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai neprivalomi statant valstybinėje žemėje nesudėtingus poilsio ar sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus daugiabučių namų gyventojų reikmėms. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (redakcija, galiojusi nuo 2014-10-11) (toliau – STR 1.01.09:2003) 8.4 papunktyje buvo numatyta, kad pirtys priskiriamos paslaugų paskirties pastatams. STR 1.01.09:2003 8.17.4 papunkčio papunktyje numatyta, kad pirtis yra pagalbinio ūkio pastatas, esantis privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype. STR 1.01.09:2003 8.21 papunktyje numatyta, kad sodo namai yra kitos (sodų) paskirties pastatai, esantys sodininkų bendrijose. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 punkte numatyta, kad sodo namas – nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis mėgėjų sodo sklype. Statiniai – pirtis ir tvora – gali būti statomi tik suformuotame žemės sklype ir turint žemės sklypo valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus. Nors UAB „Vaporet“ 2015-06-26 prašyme nurodė, kad bus statomas sodo namelis, tačiau pastatė pirtį. Pirtis yra paslaugų paskirties pastatas, o ne nesudėtingas poilsio ar sporto paskirties inžinerinis statinys, skirtas daugiabučių gyventojų reikmėms tenkinti. Nesudėtingi statiniai (pirtis ir tvora) pastatyti ant valstybinės žemės, nesuformuotame sklype, tuo pažeidžiant statybos metu galiojusių teisės aktų (Statybos įstatymo, STR 1.07.01:2010) reikalavimus.
1.4. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti 3 patikrinimai vietoje ir surašyti: i) 2017-10-10 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-716; ii) 2017-11-14 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-3142 ir; iii) 2017-11-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-3202. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017-10-10 surašytame žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimo metu nustatytos valstybinės žemės sklype, šalia Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančio pastato koordinatės. Pastatas yra 63 m² ploto, 6,54 m pločio, 9,61 m ilgio. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) 2017-11-21 rašte nurodė, kad, atlikus patikrinimus vietoje patikrinimo metu nustatyta, kad: pirties pastatas yra II grupės nesudėtingas statinys. Pirties laikančios konstrukcijos – mediniai poliai, medinis karkasas apkaltas medinėmis dailylentėmis. Pirtyje yra šios inžinerinės komunikacijos: elektra, vanduo, vietinė kanalizacija. Vandentiekio ir nuotekų tinklai – I grupės inžineriniai statiniai. Prie pirties yra plastikinis baseinas su šiltu vandeniu. Aptverta teritorija prižiūrima. Pirtis naudojama, šalia jos įrengta dengta malkinė – iš medžio plokščių sukalta dėžė, uždengta polietileno plėve. Yra priemonės kepsninei naudoti, įrengti lauko šviestuvai, kurie patikrinimo metu veikė. Poilsio kambaryje įrengtas židinys, sumontuota virtuvinė įranga; pirtis aptverta tvora, metalinio tinklo segmentų, pritvirtintų prie metalinių stulpų, įkastų į žemę. Tvora – I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys. Statytojas dokumentų, susijusių su pirties statyba inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, nuotekų tinklų, nuotekų valymo įrenginių), tvoros įrengimu nepateikė.
1.5. Patikrinus informacinę sistemą „Infostatyba“ nenustatyta informacijos apie pirtį, vandentiekio, nuotekų tinklus, tvorą. Atsakovė UAB „Vaporet“ 2015-06-26 prašyme nurodė, kad bus statomas sodo namelis, tačiau iš Patikrinimo akto, statinio projekto, 2017-11-14 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-3142, 2017-11-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-3202 matyti, kad tai yra pirtis (paslaugų paskirties pastatas, o ne nesudėtingas poilsio ar sporto paskirties inžinerinis statinys, skirtas daugiabučių gyventojų reikmėms tenkinti).
1.6. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas nurodė, kad žemės sklypas jau suformuotas (skirtas želdiniams). Tai nėra inžinierinis įrenginys skirtas gyventojų reikmėms. Pastatytos pirties savininkai be teisinio pagrindo naudoja valstybinę žemę, taip tenkindami savo interesus valstybės sąskaita.
Atsiliepimas
2. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškinį su patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko. Nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-12-18 sprendimu sujungimo būdu pertvarkytas 1 199 m² ploto žemės sklypas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir 18 262 m² ploto žemės sklypas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys. Atsakovės UAB „Vaporet“ 2015-06-26 prašyme nurodytas sodo namas pastatytas ne mėgėjų sodų teritorijoje, o žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-551 sodo namas užfiksuotas kaip pirtis. Atsakovės UAB „Vaporet“ 2015-07-23 prašyme nurodyta tvora valstybiniame miške pastatyta pažeidžiant Miškų įstatymo reikalavimus. Atsakovės UAB „Vaporet“ pastatyti statiniai – pirtis ir tvora – gali būti statomi tik suformuotame žemės sklype ir turint žemės sklypo valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus.
3. Atsakovė UAB „Vaporet“ atsiliepime prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
3.1. Atsakovės NŽT išduoti sutikimai nesudėtingų I grupės statinių statybai pakankami UAB „Vaporet“ (statytojo) teisei įgyvendinti, todėl statiniai pastatyti teisėtai. Teisinis reguliavimas nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo statiniai galėjo būti statomi išimtinai tik suformuotame žemės sklype, o NŽT negalėjo išduoti sutikimų ginčo statinių statybai. Ieškovas išimtinai remiasi Patikrinimo aktu ir daro klaidingas išvadas dėl ginčo statinio paskirties, kitų faktinių aplinkybių. Patikrinimo akte nenurodyta ir neužfiksuota duomenų, leidžiančių objektyviai įvertinti ginčo statinio paskirtį, ginčo statinių vietą. Patikrinimo aktas surašytas vienasmeniškai NŽT atstovo. Ieškovas ignoruoja tiek UAB „Vaporet“ 2015-06-26 prašyme, tiek su minėtu prašymu pateiktuose ginčo statinio projektiniuose pasiūlymuose nurodytą statinio poilsio paskirtį. Kitų įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovo nurodomas aplinkybes, nepateikta.
3.2. Vien žemės sklype, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalia kurio yra ginčo statiniai, yra net 11 (vienuolika) daugiabučių namų, kurių gyventojų reikmėms naudojami ginčo statiniai. Ieškovo teiginiai apie prielaidas savavališkai pastatytų statinių savininkams naudoti valstybinę žemę savo asmeninių interesų tenkinimui neatitinka tikrovės. Atsakovė UAB „Vaporet“ neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovės UAB „Vaporet“ atžvilgiu nesurašyta savavališkos statybos aktų ir (ar) privalomųjų nurodymų. 11 daugiabučių namų gyventojų interesai negali būti įvardijami kaip asmeniniai. Kadangi ginčo statiniai pastatyti šalia daugiabučių namų, kurių gyventojų reikmėms ir naudojami yra atviri ir prieinami visiems.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – VMSA) atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškovo išvada, kad atsakovės UAB „Vaporet“ pastatyti ginčo statiniai (pirtis ir tvora) gali būti statomi tik suformuotame žemės sklype ir turint žemės sklypo valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus. Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo prašė spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VTPSI atsiliepime prašė ieškinio reikalavimus tenkinti. Nurodė, kad statytojas dokumentų, susijusių su pirties statyba, inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, nuotekų tinklų, nuotekų valymo įrenginių), tvoros įrengimu, VTPSI nepateikė. Ginčo statiniams privaloma turėti supaprastintą statybos projektą, su įgalioto valstybės tarnautojo rašytiniu pritarimu ir gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą. Atsakovė UAB „Vaporet“ privalo turėti statybą leidžiantį dokumentą.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto Daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), 42, 44, 46, 48, 50, 52, 54, 56, 58, 60 savininkų bendrija „Vilniaus Venecija“ (toliau – Bendrija) atsiliepime prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad Bendrija atstovauja 153 šeimoms, kurios nepertraukiamai naudojasi tiek ginčo objektu, tiek visu parku, kuriame yra ginčo objektai. Teritorija, iki teritorijos pritaikymo viešo parko reikmėms, labiau priminė nepraeinamus brūzgynus. Ginčo objektai naudojami išimtinai viešajam interesui tenkinti – tarnauti viešojo parko ir jo lankytojų reikmėms. Viešasis parkas su visa jame esančia infrastruktūra (poilsio ir laisvalaikio zonomis, sporto įranga ir treniruokliais, edukaciniu kampeliu, vaikų žaidimo aikštelėmis ir kt.), taip pat ir ginčo objektais, yra atviras visiems.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, DNSB „Burbiškių kalva“ atsiliepime prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai – nepagrįsti, neatitinkantys protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų. Atsakovė UAB „Vaporet“ su VMSA 2014-10-30 pasirašė sutartį „Dėl 0,81 ha ir 2,32 ha Parkų teritorijų tvarkymo ir eksploatavimo“ Nr. A72-16159/14 (3.1.36-A04) (toliau – Sutartis) ir, kaip nurodyta Sutartyje, įrengė viešąjį parką šalia žemės sklypo, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (0,81 ha), ir šalia žemės sklypo, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) (2,32 ha). Bendrija „Burbiškių kalva“ atstovauja apytiksliai 400 gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Administruojami daugiabučiai namai įsikūrę viešojo Burbiškių parko, kuriame yra ginčo statiniai, kaimynystėje. Tiek bendrija „Burbiškių kalva“, kaip juridinis asmuo, tiek bendrijos atstovaujami nariai betarpiškai naudojasi viešuoju Burbiškių parku ir jame esančiu poilsio paskirties statiniu. Ginčo statiniai skirti išimtinai viešojo Burbiškių parko poreikiams ir jais naudojasi ne Bendrijos „Burbiškių kalva“ gyventojai, bet ir apytiksliai bendrijos „Vilniaus Venecija“ gyventojai, taip pat ir daug kitų parko lankytojų. Bendrija „Burbiškių kalva“ ginčo statinyje laiko dalį savo įrangos, skirtos daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių Vilniuje, Eišiškių pl. 43 ir 45, teritorijos tvarkymui, taip pat ginčo statinyje organizuoja valdybos susirinkimus, o gyventojai švenčia vaikų gimimo dienas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-21 sprendimu iš esmės ieškinį tenkino ir: i) pripažino statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį sutikimą) – NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-07-22 raštą Nr. 49SJN-1249-(14.49.106) „Dėl informacijos pateikimo“ negaliojančiu; ii) pripažino statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį sutikimą) – NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-08-04 raštą Nr. 49SJN-1330-(14.49.105) „Dėl sutikimo įrengti nesudėtingą statinį“ negaliojančiu; iii) įpareigojo NŽT savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius – pastatą (pirtį) (su inžinerinėmis komunikacijomis – elektra, vandeniu, vietine kanalizacija (tame tarpe – nuotekų šuliniu „Traidenis“ ir kanalizacijos šuliniu)) ir apie 98,12 m ilgio tvorą (su dvejais rakinamais varteliais), esančius valstybinės žemės teritorijoje, šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.
Šalies argumentai
8.1. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Vaporet“ 2015-06-26 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, kuriame prašė sutikimo šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančioje valstybinės žemės teritorijoje statyti poilsiui skirtą nesudėtingą laikiną statinį – sodo namelį. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-07-22 raštu informavo, kad neprieštarauja, jog šalia žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), būtų įrengti nesudėtingi statiniai bei inžinerinių komunikacijų tiesimui, jeigu tai neprieštaraus teisės aktams ir nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Atsakovė UAB „Vaporet“ 2015-07-23 prašymu NŽT Vilniaus miesto skyriaus prašė sutikimo šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančioje valstybinės žemės teritorijoje įrengti nesudėtingų I grupės kitos paskirties inžinerinį statinį (apsauginę tvorelę). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-08-04 raštu informavo, kad neprieštarauja nesudėtingo statinio įrengimui šalia žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jeigu tai neprieštaraus teisės aktams ir nepažeis trečiųjų asmenų interesų.
8.2. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atlikęs patikrinimą, surašė Patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog patikrinta valstybinė žemė šalia žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad: i) valstybinėje žemėje pastatytos tvoros, kuriomis aptverta pirtis, žaidimų aikštelės; ii) valstybinėje žemėje pastatyti vartai bei pastatyti tvoros elementai (stulpai), bandant aptverti mišką. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad VTPSI 2017-11-13 ir 2017-11-20 atliko ginčo statinių patikrinimus ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus (2017-11-14 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-3142 ir 2017-11-20 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-3202). Patikrinimo metu nustatyta, kad: i) pirties pastatas yra II grupės nesudėtingas statinys, kurio laikančiosios konstrukcijos yra mediniai poliai, o medinis karkasas apkaltas medinėmis dailylentėmis. Pirtyje yra inžinerinės komunikacijos: elektra, vanduo, vietinė kanalizacija. Vandentiekio ir nuotekų tinklai – I grupės inžineriniai statiniai. Prie pirties yra plastikinis baseinas su šiltu vandeniu. Aptverta teritorija prižiūrima, t. y. patikrinimo metu buvo grėbiami lapai, šalia pirties stovėjo traktorius su priekaba lapų išvežimui. Pirtis naudojama, šalia jos įrengta dengta malkinė – iš medžio plokščių sukalta dėžė, uždengta polietileno plėve. Yra priemonės kepsninei naudoti, įrengti lauko šviestuvai, kurie patikrinimo metu veikė. Poilsio kambaryje įrengtas židinys, sumontuota virtuvinė įranga; ii) pirtis aptverta tvora, metalinio tinklo segmentų, pritvirtintų prie metalinių stulpų, įkastų į žemę. Minėta metalinio tinklo segmentų su plastiko apdaila tvora yra I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys, kurios ilgis apie 98,12 m, o aukštis apie 1,85 m. Įrengti 2 (dveji) 0,80 m pločio rakinami varteliai, patekimui į teritoriją. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad statytojas dokumentų, susijusių su pirties statyba, inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, nuotekų tinklų, nuotekų valymo įrenginių), tvoros įrengimu, VTPSI nepateikęs.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Apylinkės teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, išduodamas ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus, vadovavosi jų išdavimo metu galiojusiose Statybos įstatymo ir STR 1.07.01:2010 bei STR 1.01.09:2003 nuostatomis. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016-11-17 atliko valstybinės žemės naudojimo patikrinimą vietovėje. Patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-551 ir nustatyta, kad valstybinėje žemėje pastatytos tvoros, kuriomis aptverta pirtis, žaidimų aikštelės. Valstybinėje žemėje pastatyti vartai bei pastatytos tvoros elementai (stulpai) bandant aptverti mišką. Valstybinėje žemėje taip pat stovi pavėsinė ir židinys, kuris aptvertas keliomis sienomis. Apylinkės teismas sprendė, kad statyti statinius miško žemėje galima tik Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir tik teisės aktų nustatyta tvarka pavertus miško žemę kitomis naudmenomis. VTPSI 2016-12-27 rašte nurodė, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyris patvirtino, kad valstybinės reikšmės miško užtvėrimas pažeidžia Miškų įstatymo nuostatas, nes miškų ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai ir tokios paskirties žemėje kitų statinių statyba draudžiama. Apylinkės teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sprendė, kad statiniai – sodo namas, o žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-551 užfiksuotas kaip pirtis (su inžinerinėmis komunikacijomis – elektra, vandeniu, vietine kanalizacija (tame tarpe – nuotekų šuliniu „Traidenis“ ir kanalizacijos šuliniu)) bei tvora (su dvejais rakinamais varteliais) gali būti statomi tik suformuotame žemės sklype ir turint žemės sklypo valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus. Teismas konstatavo, kad ginčijami statybą leidžiantys dokumentai, kurių pagrindu atsakovė UAB „Vaporet“ valstybinės žemės teritorijoje, šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atliko nesudėtingų statinių statybą, buvo išduoti neteisėtai.
8.4. Sprendime nurodyta, kad statytojos (atsakovės) UAB „Vaporet“ atžvilgiu nesurašyta savavališkos statybos aktų ar privalomųjų nurodymų, todėl nėra pagrindo pastatytus statinius pripažinti savavališka statyba. Ginčo statiniai pastatyti NŽT Vilniaus miesto skyriaus išduotų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu. Apylinkės teismas vertino, kad už statybos padarinių šalinimą atsakinga ginčijamus dokumentus išdavusi NŽT, todėl nustatyti imperatyvius įpareigojimus atsakovei UAB „Vaporet“ nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, kaip to prašo ieškovas, teisinio pagrindo nėra. Nesant vienos statinio savininko kaltės, kad jis (statinio savininkas) būtų įpareigotas statinius nugriauti, ieškinio reikalavimas dėl atsakovės UAB „Vaporet“ įpareigojimo savo lėšomis per 6 mėnesius nugriauti neteisėtai pastatytus statinius – pastatą (pirtį) ir tvorą, esančius valstybinės žemės teritorijoje bei sutvarkyti statybvietę, negali būti tenkintinas. Ginčo nesudėtingų statinių statyba buvo atlikta valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, greta žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėjant teisme, VMSA direktoriaus pavaduotojo 2018-10-22 įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą parko kūrimui ir eksploatavimui, projekto erdvinius duomenis, nurodytus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje bei sprendinius, nurodytas naudojimo būdas – atskirų želdinių teritorijos. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 29 punkte numatyta, kad kitos paskirties atskirųjų želdynų teritorijų žemės sklypų naudojimo būdo žemės sklypai yra skirti atskiriesiems rekreacinės, mokslinės, kultūrinės memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams įrengti. Apylinkės teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, sprendė, kad ginčo pastato bei aplink pastatą aptvertos tvoros statyba negalima ir suformuotame žemės sklype, kurio naudojimo būdas – atskirų želdinių teritorijos. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimą ginčo statinius nugriauti tenkino įpareigojant neteisėtai statybą leidžiančius dokumentus išdavusią NŽT savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ginčo statinius.
III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
9. Atsakovė NŽT apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-21 sprendimo dalį, kuria NŽT įpareigota savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius – pastatą (pirtį) ir tvorą (su inžinerinėmis komunikacijomis – elektra, vandeniu, vietine kanalizacija (tame tarpe – nuotekų šuliniu „Traidenis“ ir kanalizacijos šuliniu)) ir apie 98,12 m ilgio tvorą (su dvejais rakinamais varteliais), esančius valstybinės žemės teritorijoje, šalia žemės sklypo, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais:
9.1. Ieškovas reiškė reikalavimą atsakovės UAB „Vaporet“ atžvilgiu, o ne NŽT arba atsakovės UAB „Vaporet“ ir NŽT atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas išėjo už nagrinėjamos bylos ribų, nes byloje nebuvo keliamas reikalavimas NŽT atžvilgiu. Ieškinio argumentavimas bei motyvai buvo reiškiami ir argumentuojami atsakovės UAB „Vaporet“ atžvilgiu. Buvo pažeista NŽT kaip proceso šalies (atsakovės) teisė gintis nuo pareikšto reikalavimo bei pateikti savo atsikirtimus.
Atsiliepimas
9.2. Teismas pažymėjo, kad statytojos (atsakovės) UAB „Vaporet“ kaltės nėra, todėl sutikimų pagrindu atsiradusius statybos padarinius turėtų šalinti vien tik NŽT. Sprendžiant dėl išlaidų už neteisėtos statybos padarinių pašalinimo paskirstymo klausimą teismas turi nustatyti kaltus asmenis, kurių sąskaita turės būti šalinami padariniai. Tokiu atveju, jeigu būtų nustatyti kelių asmenų (statytojos, valstybės institucijų ir pan.) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo. Teismas neanalizavo atsakovės UAB „Vaporet“ kaltės, neįvertino, kokie buvo tikrieji atsakovės UAB „Vaporet“ tikslai kreipiantis į valstybinės žemės patikėtinį dėl sutikimų išdavimo, atsakovės UAB „Vaporet“ sąžiningumo ir kitų aplinkybių. Atsakovė UAB „Vaporet“ siekė valstybinėje žemėje pastatyti ne sodo namelį, o pirtį, tokiu būdu apgaunant/suklaidinant valstybinės žemės patikėtinį. Vadovaujantis Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis šalinti statybos padarinius įpareigojamas statytojas ar kitas Statybos įstatymo 33 straipsnyje dalies 1 punkte nurodytas asmuo.
10. Atsakovė UAB „Vaporet“ atsiliepime į atsakovės NŽT apeliacinį skundą prašė atsakovės NŽT apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
10.1. Ieškinio dalyką sudarė ieškovo reikalavimas pripažinti statybą leidžiančius dokumentus negaliojančiais ir įpareigoti nugriauti statinius. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja teismą išspręsti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis nustato, kaip turi būti išspręstas nurodytas klausimas, jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, t. y. teismas aptartą klausimą turi išspręsti įstatymų nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas pareikštas. Pagrindiniu (savarankišku) reikalavimu yra tik reikalavimas dėl statybą leidžiančių dokumentų, kurių pagrindu pastatytas statinys kartu su jo eksploatacijai skirtomis inžinierinėmis komunikacijomis, tvora, pripažinimo negaliojančiais. Kiti byloje pareikšti reikalavimai, susiję su statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimu nelaikomi savarankiškais, kadangi neatsiejamai susiję su pagrindiniu reikalavimu. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis. Teismas, įvertinęs, kad statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pagrįstai išsprendė klausimą, kas yra atsakingas už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei kam tenka atsakomybė už padarinių šalinimą. NŽT neneigė savo kaltės, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai turėtų būti šalinami NŽT lėšomis. NŽT suvokė, kad, sprendžiant klausimą dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, turės būti išspręsti ir išvestiniai, su padarinių šalinimu susiję klausimai (įskaitant atsakomybės už neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą klausimą). NŽT turėjo galimybę visapusiškai įgyvendinti savo procesines teises.
10.2. Iš NŽT 2015-07-22 ginčo sutikimo turinio matyti, jog sutikimas statybai valstybinėje žemėje buvo skirtas nesudėtingų statinių įrengimui kartu su inžinerinių komunikacijų tiesimu valstybinėje žemėje, kurių statyba suformuotame kitos paskirties valstybinės žemės sklype yra galima. VTPSI išaiškinime nurodoma, kad ginčo pastatas yra priskiriamas I grupės nesudėtingo statinio kategorijai. Tiek atsakovės UAB „Vaporet“ 2015-06-26 prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tiek su minėtu prašymu pateiktuose ginčo statinio projektiniuose pasiūlymuose, nurodyta statinio paskirtis – poilsio. Statinio poilsio paskirtis pagal 2017-11-02 kadastrinių matavimų duomenimis užfiksuota ir statinio kadastrinių matavimų byloje. Ginčo pastatas pagal savo kategoriją ir paskirtį atitiko tiek jo statybai išduoto statybą leidžiančio dokumento, tiek atsakovės UAB „Vaporet“ prašymo jį išduoti turinį. Teismas nenustatė pagrindo ginčo statinius pripažinti savavališka statyba, pabrėžė, kad dėl statybą leidžiančių dokumentų neatitikimo teisės aktų reikalavimams nėra statinių savininko (statytojo) atsakovės UAB „Vaporet“ kaltės. Atsakovė UAB „Vaporet“ tinkamai įgyvendino statytojo teisę, o už statinių statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą yra atsakinga atsakovė NŽT. Atsakovė UAB „Vaporet“ ne tik kreipėsi į NŽT dėl statybą leidžiančių dokumentų statiniams išdavimo bei gavo ginčo rašytinius sutikimus statinių statybai, bet ir registravo ginčo pastato projektą Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Išraše iš sistemos „Infostatyba“ matyti Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento patvirtinimo žyma, kad Vilniaus miesto savivaldybės rašytinis pritarimas ginčo pastatui neprivalomas. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat įvertino ginčo pastato projektą bei jam išduotus statybą leidžiančius dokumentus kaip pakankamus tokio statinio statybai.
10.3. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog teismui savo sprendimu panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys savininką, valdytoją ar naudotoją per teismo nustatyta terminą pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Kaltais asmenimis laikomi asmenys, atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Statytojas nebūtinai yra tas asmuo (ar vienintelis asmuo), kurio lėšomis šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai. Ginčo statinių statyba buvo atlikta valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo NŽT. Būtent NŽT išdavė statybą leidžiančius dokumentus. Byloje nustatyti NŽT kalti veiksmai. NŽT yra tas subjektas, kurio lėšomis turi būti pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padariniai.
11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VTPSI atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą prašė atsakovės NŽT apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad ginčo nesudėtingų statinių statyba buvo atlikta valstybinėje žemėje, greta žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai NŽT išduotų administracinių aktų pagrindu. Už valstybinės žemės kontrolę atsakinga NŽT, todėl teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę.
12. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovės NŽT apeliacinį skundą prašė atsakovės NŽT apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
12.1. Teismas, spręsdamas neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą, nepagrįstai įpareigojo valstybės instituciją ir tik savo lėšomis nugriauti statinius bei sutvarkyti statybvietę. Teismas pagrįstai nurodė, jog ginčo statiniai pastatyti NŽT Vilniaus miesto skyriaus (kompetentingos institucijos) išduotų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu ir privatūs asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų. Valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims, tačiau teismas neįvertino administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusios atsakovės UAB „Vaporet“ atsakomybės sąžiningumo, rūpestingumo bei apdairumo aspektu. Neatsižvelgta į tai, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Sąžiningas ir teisingas asmuo vykdo teisinius reikalavimus ir sąmoningai netrukdo kitiems asmenims naudotis jų teisėmis. Bylos aplinkybės įrodo atsakovės UAB „Vaporet“ nesąžiningus veiksmus statant ginčo statinius. Atsakovė UAB „Vaporet“ žinojo, jog statiniai statomi nesuformuotoje valstybinėje žemėje, neturint žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų. Atsakovei UAB „Vaporet“ buvo žinoma aplinkybė, jog be nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų laisvoje valstybinėje žemėje negalima statyti pagalbinio ūkio pastato – pirties. NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-27 raštu buvo atsisakyta tenkinti atsakovės UAB „Vaporet“ ankstesnį 2015-02-26 prašymą dėl nesudėtingo laikino statinio – pirties statybos. Atsakovė UAB „Vaporet“ buvo informuota, kad statytojo teisei įgyvendinti laisvoje valstybinėje žemėje nereikia turėti nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų tik išimtiniais atvejais, kurie numatyti STR 1.07.01:2010 7 priede.
12.2. Atsakovė UAB „Vaporet“ 2015-06-26 kreipėsi į NŽT su prašymu dėl poilsiui skirto sodo namelio, kuris bus naudojamas daugiabučių namų gyventojų reikmėms, tačiau matyti, jog nesuformuotoje valstybinėje žemėje pastatytas ne poilsio, o kitos paskirties pastatas, kurio teritorija aptverta tvora su rakinamais vartais ir pastatas nenaudojamas visuomenės reikmėms. Pastebėtina, jog sodo namelis pagal Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas gali būti statomas tik sodininkų bendrijoje. Atsakovė UAB „Vaporet“ savo neteisėtais veiksmais reikšmingai prisidėjo prie atsiradusios situacijos. Neteisėtos statybos padarinius šalinti turi būti įpareigotina atsakovė UAB „Vaporet“, išlaidas priteisiant lygiomis dalimis iš abiejų atsakovių.
Šalies argumentai
13. Atsakovė UAB „Vaporet“ apeliaciniu skundu prašė: i) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; ii) tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad yra pagrindas pripažinti statybą leidžiančius dokumentus negaliojančiais, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-21 sprendimą dalyje dėl įpareigojimo per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę ir priimti naują sprendimą – išspręsti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą taikant Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą leidžiant atsakovei UAB „Vaporet“ per teismo nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinių projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti ginčo statinius ar jų dalį: pastatą (pirtį) (su inžinerinėmis komunikacijomis – elektra, vandeniu, vietine kanalizacija (tame tarpe – nuotekų šuliniu „Traidenis“ ir kanalizacijos šuliniu)) ir apie 98,12 m ilgio tvorą (su dvejais rakinamais varteliais), esančius valstybinės žemės teritorijoje, šalia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – suformuotame valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
13.1. Neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas vertino, jog valstybinė žemė, kurioje pastatyti pirtis ir inžinierinis statinys – tvora (toliau pirtis ir tvora kartu – Statiniai), buvo priskirta miškui (miškų ūkio paskirties žemei), nes tokios išvados nepagrindžia byloje pateikti įrodymai. Priešingai – valstybinė žemė, kurioje pastatyti Statiniai, nebuvo priskirta miškui. Ginčo dėl nurodytos aplinkybės nebuvo. Atsakovė NŽT patvirtino, kad Statiniai nepatenka į miškui priskirtą valstybinės žemės teritoriją. Byloje pateikti dokumentai apie valstybinės žemės, kurioje yra Statiniai, sklypo suformavimą (VMSA direktoriaus pavaduotojo 2018-10-22 įsakymu patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – Projektas) parengimą ir naujai suformuoto žemės sklypo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Projekte nustatyta žemės pagrindinė naudojimo paskirtis yra ne miškų ūkio, o kita. Projekte nustatytas žemės naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos. Aptarta informacija nurodyta ir Nekilnojamojo turto registre. Atskirieji želdynai pagal Žemės įstatyme nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priskiriami kitos paskirties žemei, bet ne miškų ūkio paskirties žemei. Miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai nelaikomi mišku. Valstybinė žemė Statinių statybos metu negalėjo būti priskirta miškui (miškų ūkio paskirties žemei), kadangi vėliau suformuojant valstybinės žemės sklypą Projekto pagrindu žemė buvo priskirta ne miškų ūkio paskirties žemei, o kitos paskirties žemei, skirtai želdynams įveisti. Naujai formuojamas žemės sklypas, kuriame pažymėti ir Statiniai, nepatenka į valstybinių miškų teritoriją, kuri plane pažymėta žalios spalvos linija. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad valstybinės žemės teritorija, kurioje yra Statiniai, iki žemės sklypo suformavimo būtų buvusi įtraukta į Miškų valstybės kadastro duomenis, priskirta miško žemės taksaciniam sklypui. Nekilnojamojo turto registre nėra įrašų apie naujai suformuoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijos esamą ar buvusį priskyrimą miško žemei.
13.2. Statinio paskirtis nustatoma pagal esminius statinio projekto sprendinius. Statytojo sumanyto statinio sprendiniai pateikiami statinio projekte (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis). Teismas nesivadovavo aptartu teisiniu reguliavimu ir neatsižvelgė į tai, kad ginčo pastato projekte nurodyta statinio paskirtis yra poilsio paskirtis. Tiek atsakovės UAB „Vaporet“ 2015-06-26 prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tiek su minėtu prašymu pateiktuose ginčo statinio projektiniuose pasiūlymuose nurodyta statinio poilsio paskirtis. Statinio poilsio paskirtis pagal 2017-11-02 kadastrinių matavimų duomenis taip pat užfiksuota statinio kadastrinių matavimų byloje. Teismas nenustatė, kad statant pastatą būtų pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai. Sprendime konstatuota, kad nėra pagrindo pastatytus statinius pripažinti savavališka statyba, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ginčo pastatas neatitinka jo projekte bei kituose dokumentuose, kuriuose atsispindi esminiai statinio sprendiniai, nurodytos (poilsio) paskirties. Teismas nepagrįstai rėmėsi STR 1.01.09:2003 7.4 papunkčiu ir vertino, kad ginčo pastatas, kaip pirtis, priskiriamas paslaugų paskirties pastatams. Teismas turėjo vadovautis STR 1.01.09:2003 7.13 papunkčiu, kuris nustato, kad poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai). Būtent aptartai statinių kategorijai priskiriamas ginčo pastatas. Teismas nepagrįstai kvalifikavo ginčo pastatą kaip II grupės nesudėtingąjį statinį. Į bylą buvo pateiktas VTPSI išaiškinimas, kuriame inspekcija patikslino savo poziciją (išvadą) bei nurodė, kad ginčo pastatas priskiriamas I grupės nesudėtingojo statinio kategorijai.
13.3. Sprendimo dalis dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo (įpareigojimas nugriauti Statinius) – neteisėta, kadangi teismas netinkamai įvertino galimybes įteisinti Statinių statybą pagal parengtus žemėtvarkos planavimo dokumentus (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektą (Projektą)) ir galiojantį teisinį reguliavimą. Teismas netinkamai taikė Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 29 punktą, kuriame numatyta, kad kitos paskirties atskirųjų želdynų teritorijų žemės sklypų naudojimo būdo žemės sklypai yra skirti atskiriesiems rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams įrengti. Projekte nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos. Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 22 punktą, želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. Tvora yra nesudėtingas inžinerinis statinys. STR 1.01.09:2003 12 punkte nurodoma, kad kitos paskirties inžineriniai statiniai yra ir statiniai, neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui (tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualetai, stoginės, pavėsinės, atraminės sienelės, šachtiniai šuliniai, lieptai, mėšlidės, aplinkos tvarkymo elementai ir panašiai). Pastatas taip pat yra priskirtas nesudėtingo statinio kategorijai. Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 9 punktą mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – nesudėtingi statiniai: atraminės sienutės, tvorelės, laiptai, lauko baldai ir šviestuvai, lengvų konstrukcijų pavėsinės, stoginės, lieptai, tilteliai, informaciniai statiniai (stendai, skydai, nuorodos ir kiti), skulptūros, aplinkos meno kūriniai, kiti vieno stiliaus teritorijos tvarkymo ir puošybos statiniai. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių kategorijai priskirti įvairūs nesudėtingi statiniai (įstatymas nenustato baigtinio sąrašo). Ginčo pastatas taip pat patenka į minėtą statinių kategoriją. Ginčo objektu esantys Statiniai (pastatas ir tvora) pagal savybes, projektinę dokumentaciją atitinka statinių kategorijas, kurių statyba kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos, pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus yra galima. Statiniams išduoti statybą leidžiantys dokumentai, kuriuos teismas pripažino negaliojančiais, buvo išduoti būtent nesudėtingų statinių įrengimui, kurių statyba suformuotame kitos paskirties valstybinės žemės sklype galima.
13.4. Teismo sprendimas nugriauti Statinius neatitinka viešojo intereso, suinteresuotos visuomenės poreikių bei bendrųjų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Teismas neatsižvelgė į trečiaisiais asmenimis į bylą įtrauktų asmenų argumentus. Žemės sklype, šalia kurio pastatyti Statiniai, yra vienuolika daugiabučių namų. Statinių funkcionavimu suinteresuoti ne mažiau kaip 1 050 gretimų žemės sklypų gyventojų bei kiti viešojo Burbiškių parko lankytojai. Tai, kad Statinių išsaugojimas susijęs su viešuoju interesu patvirtina ir Sutarties nuostatos, pagal kurias atsakovė UAB „Vaporet“ įsipareigojo VMSA neatlygintinai perduoti sutvarkytus parkus su visais juose esančiais statiniais bei įranga, įskaitant teritoriją, kurioje yra Statiniai. Atsakovė UAB „Vaporet“, siekdama išvengti Statinių nugriovimo, veikia ne dėl savo privačių interesų. Statiniai gali būti įrengti suformuoto žemės sklypo teritorijoje (nedaro neigiamo poveikio aplinkai). Statinių išsaugojimas bei galimybė jais naudotis atitinka visuomenės interesą.
Atsiliepimas
14. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovės UAB „Vaporet“ apeliacinį skundą prašė atsakovės UAB „Vaporet“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
14.1. Pagal Sutartį atsakovė UAB „Vaporet“ sutiko prižiūrėti dviejų parkų teritorijas, užtikrinti tinkamą esančios parko įrangos priežiūrą ir saugojimą bei parko tinkamą eksploatavimą. Sutarties objektas – parama paslaugomis (naujo pastato – pirties – statyba Sutartyje nenumatyta). Paslaugos turėjo būti teikiamos iki 2019-10-30. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti 3 patikrinimai vietoje. Patikrinimų metu nustatyta, kad ginčo pastatas yra 63 m² ploto pirties pastatas, II grupės nesudėtingas statinys. Pirtis aptverta tvora. STR 1.07.01:2010 reglamento 7 priede buvo nurodyti atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti neprivaloma turėti žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų. STR 1.07.01:2010 reglamento 7 priedo 1.6 papunktyje buvo nurodyta, kad naujo statinio statybos atveju, žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai neprivalomi statant valstybinėje žemėje nesudėtingus poilsio ar sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus daugiabučių namų gyventojų reikmėms. STR 1.01.09:2003 reglamento (redakcija, galiojusi nuo 2014-10-11) 8.4 papunktyje numatyta, kad pirtys priskiriamos paslaugų paskirties pastatams. Aptarto STR 1.01.09:2003 reglamento 8.17.4 papunktyje buvo numatyta, kad pirtis yra pagalbinio ūkio pastatas, esantis privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype. Pirtis yra paslaugų paskirties pastatas. Ginčo pastatas (pirtis) ir tvora su priklausiniais, pastatyti ant valstybinės žemės, nesuformuotame sklype, buvo pastatyti pažeidžiant statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus.
14.2. UAB „Vaporet“ prašė NŽT sutikimo sodo nameliui statyti, o pastatė pirtį, taip pat prašė sutikimo L formos tvorai įrengti, o įrengė keturkampio formos tvorą, kuria aptvėrė minėtą pirtį, bei įrengė dvejus rakinamus vartelius. Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad statybą leidžiantys dokumentai (rašytiniai sutikimai) išduoti neteisėtai ir pagrįstai pripažino juos negaliojančiais.
14.3. Neegzistuoja realus pagrindas įteisinti ginčo statinių statybą. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą ginčo statiniai patenka į miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną, kurioje galimi tokie kitos paskirties naudojimo būdai: inžinerinės infrastruktūros teritorijos; bendro naudojimo teritorijos: rekreacinės teritorijos; naudingųjų iškasenų teritorijos; kitose esamose įvairios paskirties statinių teritorijose bei konversijos iš taršios veiklos srities į netaršią atveju: gyvenamosios teritorijos bei visuomeninės paskirties. Ginčo statiniai patenka į naujai suformuotą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, kurio naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos. Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 29 punkte numatyta, kad kitos paskirties atskirųjų želdynų teritorijų žemės sklypų naudojimo būdo žemės sklypai yra skirti atskiriesiems rekreacinės, mokslinės, kultūrinės memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams įrengti. Ginčo statiniai nėra mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai, todėl ginčo statinių statyba ir įrengimas kitos paskirties atskirųjų želdynų teritorijos naudojimo būdo valstybiniame žemės sklype negalima.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinių skundų ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.
17. Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš esmės buvo tenkintas ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys dėl atsakovės NŽT išduotų statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir neteisėtos statybos, esančios valstybinės žemės teritorijoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), padarinių šalinimo tvarkos nustatymo.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-21 sprendimą apeliaciniais skundais skundžia dvi proceso šalys: atsakovė NŽT (el. b. t. 3, b. l. 164–168) bei atsakovė UAB „Vaporet“ (e. b. t. 3, b. l. 171–180). Atsakovė NŽT apeliuoja tik į dalį skundžiamo sprendimo, kuri susijusi su neteisėtos statybos padarinių šalinimo tvarkos nustatymu. Atsakovė UAB „Vaporet“ siekia viso skundžiamu sprendimu priimto teisinio rezultato panaikinimo, be kita ko, suformuluodama ir alternatyvų reikalavimą (tuo atveju, jeigu nebus tenkintas esminis apeliacinio skundo reikalavimas) – modifikuoti skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį dėl nustatytos neteisėtos statybos padarinių šalinimo tvarkos leidžiant atsakovei UAB „Vaporet“ įteisinti savavališką statybą per teismo nustatytą terminą.
19. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų dalykus, visų pirma pasisakoma dėl atsakovės UAB „Vaporet“ apeliaciniame skunde suformuluoto reikalavimo panaikinti sprendimą, kuriuo ginčijami statybą leidžiantys dokumentai buvo pripažinti negaliojančiais. Pasisakius dėl ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų (ne)teisėtumo, teisėjų kolegija pagal abiejų atsakovių apeliacinius skundus spręs dėl skundžiamo sprendimo dalies, susijusios su sprendime individualizuotos neteisėtos statybos padarinių šalinimo tvarkos, (ne)teisėtumo ir modifikavimo.
Dėl Miškų įstatymo (ne)pagrįsto taikymo
20. Atsakovė UAB „Vaporet“ nesutinka su apylinkės teismo sprendimu pripažinti atsakovės NŽT išduotus statybą leidžiančius dokumentus (NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-07-22 raštą bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-08-04 raštą) negaliojančiais. UAB „Vaporet“ teigia, kad aptartas apylinkės teismo ginčo sprendimo rezultatas yra ydingas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčui aktualias Miškų įstatymo bei Statybos įstatymo nuostatas, netinkamai nustatė ginčo pastato pobūdį bei paskirtį.
21. Skundžiamame sprendime pateiktos nuorodos į Miškų įstatymo nuostatas, t. y. apylinkės teismas nurodė, kad VTPSI 2016-12-27 rašte patvirtinta, kad valstybinės reikšmės miško užtvėrimas pažeidžia Miškų įstatyme numatytą teisinį reguliavimą (el. b. t. 3, b. l. 159). UAB „Vaporet“ teigimu, byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog valstybinėje žemėje, kurioje pastatyti ginčo statiniai, buvo priskirta miškui (el. b. t. 3, b. l. 173–174, apeliacinio skundo 8–18 punktai).
22. Ginčijamų aktų priėmimo momentu (atsakovės NŽT 2015-07-22 ir 2015-08-04 rašytiniai sutikimai (el. b. t. 1, b. l. 28, 35)) valstybinės žemės sklypas, ant kurio vėliau pastatyti ginčo statiniai, buvo nesuformuotas. Pasisakant dėl aplinkybės, ar ginčijamų aktų priėmimo momentu ginčo statiniai buvo pastatyti ant miško žemės, pažymėtini šie aspektai: pirma, į bylą teikti brėžiniai, kuriuose pavaizduotas tiek nesuformuotas, tiek suformuotas žemės sklypas, tiek nesuformuotame, tiek konkrečioje ginčo žemės sklypo vietoje (lokacijoje) esantys ginčo statiniai, t. y.: i) žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-12-16 planas (el. b. t. 1, b. l. 13) (aktualus tik tiek, kiek ribojasi su bylai aktualiu ginčo sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); ii) UAB „Vaporet“ pateiktas ginčui aktualios teritorijos planas (el. b. t. 1, b. l. 25); iii) parko projekto schema (el. b. t. 1, b. l. 34); iv) 2017-07-12 kadastro žemėlapio ištrauka (el. b. t. 1, b. l. 62); v) 2017-10-10 matavimo duomenys dėl valstybinės žemės užėmimo (el. b. t. 1, b. l. 100); vi) 2014-05-19 sklypo planas (el. b. t. 1, b. l. 185); vii) sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (2016 m.) (el. b. t. 2, b. l. 137); viii) preliminari žemės sklypo (duomenys neskelbtini) schema (el. b. t. 2, b. l. 171); ix) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas (el. b. t. 3, b. l. 20, 31); x) žemės sklypo planas (2018-11-09) (el. b. t. 3, b. l. 67, 99); xi) žemės sklypo planas (2018-06-15) (el. b. t. 3, b. l. 72, 104). Ieškovas teismui neteikė duomenų apie tai, ar ginčijamų aktų priėmimo momentų nesuformuotame žemės sklype, kuriame vėliau buvo pastatyti ginčo statiniai, buvo (valstybinis) miškas. Duomenų apie tai, kad analizuojama teritorija (ta, kurioje vėliau buvo pastatyti ginčo statiniai) galėjo būti (valstybiniame) miško plote randama parko schemoje (el. b. t. 1, b. l. 33). Analizuojama parko schema buvo pateikta kaip atsakovės UAB „Vaporet“ ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-10-30 sutarties Dėl 0,81 ha ir 2,32 ha parkų teritorijų tvarkymo ir eksploatavimo priedas (el. b. t. 1, b. l. 30–32; žr. taip pat ir el. b. t. 2, b. l. 7). Sutarties preambulės b punkte, taip pat 2.2 papunktyje nurodyta, kad šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įrengta dviejų parkų teritorija (kartu su valstybino miško teritorija), o darbai vykdomi valstybinio miško teritorijoje turi neprieštarauti miškotvarkos projektui. Be aptartų duomenų daugiau į bylą pateiktuose žemės sklypo planuose (ginčui aktualioje teritorijoje, kurioje pastatyti ginčo statiniai (ginčo statinių lokacijos atvaizdavimas plane nurodytas el. b. t. 3, b. l. 18–20)) apie tai, kad ginčui aktuali teritorija patektų, o nesiribotų, į (valstybinio) miško teritoriją nėra. Antra, byloje nėra tiesioginių įrodymų, kuriais būtų įrodinėta aplinkybė, jog ginčo statiniai patenka į (valstybinio) miško žemę. Apie miško žemę užsimenama tik 2016 m. gruodžio mėn. VTPSI rašte Dėl tarnybinės pagalbos (el. b. t. 1, b. l. 49), tačiau aptartame rašte tik pateikta nuoroda į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio raštą, kuris į bylą nepateiktas. Duomenų apie galimai bandomą aptverti mišką yra NŽT 2016-11-17 žemės naudojimo patikrinimo akte (el. b. t. 1, b. l. 39–44), tačiau bylos nagrinėjimo metu NŽT 2017-10-10 surašytame žemės naudojimo patikrinimo akte (el. b. t. 1, b. l. 97–103), taip pat VTPSI 2017-11-14 ir 2017-11-20 surašytuose faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose nuorodų į (valstybinį) mišką nebeliko (el. b. t. 1, b. l. 141–188). Trečia, ieškovė ieškinio reikalavimų aplinkybėmis, kurios būtų susijusios su Miškų įstatymo nuostatų pažeidimu, neįrodinėjo (el. b. t. 1, b. l. 136–140; t. 3, b. l. 15–17). Jokių tiesioginių aplinkybių ar argumentų (išskyrus VTPSI 2019 m. gruodžio mėn. rašto percitavimą), kurios būtų susijusios su ginčo statiniais galimai esančiais nesuformuotame žemės sklype, kuris, be kita ko, patektų ir į (valstybinio) miško teritoriją, taip nuorodų į Miškų įstatymo nuostatų pažeidimus nepateikė procesiniuose dokumentuose nei atsakovė NŽT (el. b. t. 1, b. l. 67–71; t. 2, b. l. 34–37; t. 3, b. l. 36–40), nei tretieji asmenys: VTPSI (el. b. t. 1, b. l. 98–103; t. 3, b. l. 32–33) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija (el. b. t. 1, b. l. 116–119; t. 3, b. l. 23–25). Ketvirta, teritorija, kurioje pastatyti ginčo statiniai, pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą patenka į miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną (el. b. t. 3, b. l. 30–31). Vilniaus miesto bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad: i) Vilniaus miesto bendrajame plane miškų masyvai ir juose įsiterpę nedideli ne miško paskirties žemės sklypai apibendrintai jungiami į miškų ir miškingų teritorijų funkcines zonas; ii) miškų ir miškingų teritorijų funkcinė zona – tai apibendrinta funkcinė zona, kurioje dominuoja Miškų įstatymo 3 straipsnyje nurodyti visų grupių miškai, taip pat priskiriamos ir kitos, ne miškų ūkio paskirties žemės teritorijos (žr. Vilniaus bendrojo plano sprendinių 2018-07-01 aiškinamojo rašto 10, 86–87, 92–93 puslapius; https://vilnius.lt/wpcontent/uploads/2018/07/Vilniaus_BP_Sprendiniai_2018_07_01_Aiskinamasis_rastas.pdf). Bylos nagrinėjimo metu žemės sklypas, ant kurio pastatyti ginčo statiniai, buvo suformuotas (žr. el. b. t. 3, b. l. 97–106). Suformavus žemės sklypą kaip atskirą turtinį vienetą bei suteikus žemės sklypui unikalų numerį, Nekilnojamojo turto registro 2019-03-29 išraše Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad žemės sklypo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos. Iš Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių aiškinamojo rašto, taip pat Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių matyti, kad sklypas, ant kurio buvo pastatyti ginčo statiniai, pateko į miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną, tačiau objektyvių duomenų apie tai, kad iki žemės sklypo suformavimo žemės sklypas (ar jo dalis), ant kurio pastatyti ginčo statiniai, galėjo patekti į (valstybinio) miško teritoriją nėra.
23. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog apylinkės teismas be pakankamo teisinio pagrindo pateikė nuorodą į Miškų įstatymo nuostatas. Nors apeliantė UAB „Vaporet“ nurodė, kad vien aptartas pažeidimas sudaro teisinį pagrindą panaikinti apylinkės teismo sprendimą, tačiau su tokia pozicija nesutiktina. Aptartą apylinkės teismo klaidą (pertekliniai motyvai, susiję su Miškų įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo aptarimu) galima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Motyvų, siekiant proceso šaliai dėl to galimų kilti neigiamų padarinių (pavyzdžiui, jų panaudojimo kaip prejudicinių faktų kituose ginčuose), šalinimas iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies pripažįstamas tinkamu apelianto teisių apginimu ir pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų ištaisymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-686/2017, nutarties 21 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-25 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, nutarties 63 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-701/2017, nutarties 30 punktą; Lietuvos apeliacinio teismo 2020-03-12 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-195-516/2020, nutarties 41–41 punktus). Kadangi ginčijami aktai buvo pripažinti negaliojančiais kitais savarankiškais (materialiosios teisės) teisiniais pagrindais (imperatyvių Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų, nesusijusių su Miškų įstatymu, nuostatų pažeidimu), todėl motyvų, susijusių su Miškų įstatymo nuostatų aptarimu, iš skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo motyvuojamosios dalies šalinimas nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į likusius skundžiamo sprendimo motyvus (turinį), apylinkės teismo aptartos Miškų įstatymų nuostatos teisiniam skundžiamame spendime nurodytam rezultatui lemiamos įtakos neturėjo.
Dėl (ne)tinkamo ginčo statinių pobūdžio bei paskirties nustatymo
24. Apeliantė UAB „Vaporet“ teigia, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo statinio projektinėje dokumentacijoje nurodyta statinio paskirtis – poilsio. Analizuojant aptartą argumentą nustatyta, kad į bylą buvo pateiktas 2015-10-27 užsakovės UAB „Vaporet“ projektas „Sodo namelio teritorijoje prie daugiabučių namų kvartalo, (duomenys neskelbtini), statybos projektas, nesudėtingas statinys“ (el. b. t. 1, b. l. 124–129). Aptartame projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektuojamas sodo namelis – nesudėtingas poilsio paskirties statinys. Atsakovė UAB „Vaporet“ 2015-06-26 prašyme, adresuotame atsakovei NŽT, taip pat nurodė ketinanti statyti sodo namelį – nesudėtingą poilsiui skirtą statinį (el. b. t. 1, b. l. 19–27). Į bylą taip teikta 2017-11-02 kadastrinių matavimų byla (el. b. t. 2, b. l. 23–33), kurioje nurodyta statinio paskirtis – poilsio. UAB „Vaporet“ nurodė, kad statinio paskirtis turi būti nustatoma pagal Statybos įstatyme įtvirtiną teisinį reguliavimą, t. y. statinio paskirtis nustatoma pagal esminius statinio projekto sprendinius, kurie pateikiami statinio projekte.
25. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės UAB „Vaporet“ apeliaciniame skunde nurodytu Statybos įstatymo interpretavimu. Ginčo aktų sudarymo momentu galiojusi Statybos įstatymo redakcija numatė, kad statinio paskirtis – viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (Statybos įstatymo 2 dalies 77 straipsnis). Normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų apibrėžimas nurodytas Statybos įstatymo 2 dalies 55 dalyje (dokumentai, kurie kitų įstatymų ar teisės aktų pagrindu nustato statinio apsaugos ir saugos, žmonių, kurie juo naudojasi, apsaugos ir saugos, statinio aplinkos apsaugos ir saugos reikalavimus <...>, atsižvelgiant į statinio paskirtį (statinio tipą) ir jame planuojamą veiklą. Šie dokumentai taip pat nustato statinio paskirties reikalavimus <...>). Pastatų naudojimo paskirties nustatymas buvo detalizuotas Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (redakcija, galiojusi nuo 2014-10-11 iki 2017-01-01) 6 punktą (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pakeitęs STR 1.01.09:2003 reglamentą, 6 punkte dar detaliau sureguliavo pastatų naudojimo paskirties nustatymą). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas teisinis reguliavimas rodo, kad statinių paskirtis, kilus ginčui gali būti nustatyta ne tik pagal statinio projekto dokumentaciją, tačiau ir pagal faktą (faktinius duomenis), kurie užfiksuoti kompetentingų institucijų (šiuo atveju – NŽT ir VTPSI) patikrinimo aktuose. Galimos situacijos, kai statinio projektiniuose dokumentuose nurodoma statytino statinio paskirtis po statinio statybų de facto (liet. faktiškai) nesutampa su jau pastatyto pastato tikrąja (faktine) paskirtimi. Siekiant įsitikinti, ar pastatytas statinys faktiškai atitinka statinio projektinę dokumentaciją, ir yra įstatymuose numatyta galimybė patikrinti faktiškai pastatyto statinio atitiktį projektinei dokumentacijai ir(ar) statybos procesus reguliuojantiems teisės aktams.
26. Pasisakant dėl teismui pateiktos ginčo statinio 2017-11-02 kadastrinių matavimų bylos pastebėtina, kad ginčo statinio kadastrinių matavimų byla parengta 2017-11-02, t. y. jau bylos (ginčo) nagrinėjimo teisme metu, todėl pagal atsakovės UAB „Vaporet“ pateiktą kadastrinių matavimų bylą joje nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai. Pasisakant dėl kitų atsakovės UAB „Vaporet“ nurodytų dokumentų (ginčo statinio projekto, prašymo) teisėjų kolegija pažymi, jog kilus teisminiam ginčui dėl ginčo statinio paskirties, t. y. ar ginčo statinys šioje byloje turėtų būti kvalifikuotas kaip poilsio ar kaip paslaugų paskirties statinys, teisinį aptartos situacijos vertinimą (kvalifikavimą) pateikia teismas. Teisės taikymas ir aiškinimas, t. y. faktinių bylos aplinkybių teisinis kvalifikavimas (įvertinimas) – teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, nutarties 19 punktas). Teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
27. Tiek NŽT 2016-11-17 žemės naudojimo patikrinimo akte, tiek VTPS 2017-11-13 ir 2017-11-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose (el. b. t. 1, b. l. 39–44, 141–185) nurodyta, kad ginčo statinys yra pirtis. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (redakcija, galiojusi nuo 2014-10-11 iki 2017-01-01) pirtis galėjo būti priskirta arba paslaugų paskirties pastatui (STR 1.01.09:2003 8.4 papunktis) arba pagalbinio ūkio paskirties pastatams (STR 1.01.09:2003 8.17.4 papunkčio popunktis). Kadangi ginčo statinys – pirtis – nepatenka į STR 1.01.09:2003 8.17 papunkčio bei 8.17.4. reguliavimo sritį (pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype (nustatyta, kad ginčo statinys – pirtis – pastatyta ant nesuformuoto valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo)), bylai taikytinas STR 1.01.09:2003 8.4 papunktis, kuris expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nurodė, kad pirtis priklauso paslaugų paskirčiai. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (pakeitęs STR 1.01.09:2003 reglamentą) taip pat numato, kad pirtis priskirtina paslaugų paskirties pastatams (STR 1.01.03:2017 7.4 papunktis).
28. Atsakovė UAB „Vaporet“ apeliavo į STR 1.01.03:2017 7.13 papunktį, kuriame nurodyta, jog poilsio paskirties pastatai, tai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai). Viena vertus, STR 1.01.03:2017 reglamentas įsigaliojo 2017-01-01, t. y. jau po ginčo aktų priėmimo. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi STR 1.01.09:2003 buvusį ir STR 1.01.03:2017 esamą teisinį reguliavimą pažymi, jog poilsio kategorijai gali būti priskirti tik tie pastatai, kurie aiškiai nepriskirti kitoms pastatų grupėms (pogrupiams). Aptariamu atveju pirtys tiek STR 1.01.09:2003, tiek STR 1.01.03:2017 reglamentuose expressis verbis priskirtos konkrečiai pastatų grupei – paslaugų paskirties pastatams. Aptartas teisinis reguliavimas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai sudaro teisinį pagrindą atmesti atsakovės UAB „Vaporet“ teiginius, jog ginčo statinys – pirtis – nepriskirtina paslaugų paskirties pastatams.
29. Atsakovė UAB „Vaporet“ taip pat nesutinka su apylinkės teismo konstatavimu, kad ginčo statinys, t. y. pirtis, priskirtina II grupės nesudėtingam statiniui. UAB „Vaporet“ teigimu, pirtis (ginčo statinys) laikytinas I grupės nesudėtingu statiniu. Pasisakant dėl šių teiginių pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kada tiksliai buvo pastatytas ginčo statinys – pirtis. Ginčijamu aktų išdavimo momentu galiojo Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“. Aptariamo STR 1.01.07:2010 reglamento 1 lentelės 5 eilutėje nurodyti kriterijai, pagal kuriuos pastatas priskiriamas I ar II grupės nesudėtingam statiniui. Bylos duomenimis, VTPSI 2017-11-13 ir 2017-11-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose nustatyta, kad ginčo pirties parametrai yra 9,61 m (ilgis) X 6,54 m (plotis) (el. b. t. 1, b. l. 184) (tai sudaro 62,8494 m plotą). Tai, kad ginčo statinys (pastatas) yra 63 m² ploto nurodyta ir NŽT 2017-10-10 žemės naudojimo patikrinimo akte (el. b. t. 1, b. l. 98–103). Pagal STR 1.01.07:2010 reglamento 1 lentelės 5 eilutėje nurodytą ploto kriterijų ginčo pastatas priskirtinas II grupei (nuo 50 m² iki 80 m²). Objektyvių duomenų apie ginčo pastato (pirties) aukštį nei NŽT, nei VTPSI patikrinimo aktuose neužfiksuota (pagal teismui atsakovės UAB „Vaporet“ pateiktą dokumentaciją – ginčo pastato aukštis nesiekia 5 m aukščio). STR 1.01.07:2010 reglamente nurodyta, kad jei vienas iš parametrų atitinka I grupę, o kitas – II grupę, laikoma, kad statinys yra II grupės. Visgi, aptarta taisyklė įtvirtina inžinierinių statinių lentelėje, o ne nesudėtingų statinių (pastatų) lentelei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikytina ir kalbant apie statinius (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Identiškas reguliavimas numatytas ir STR 1.01.03:2017 reglamente (o aptarta parametrų nustatymo taisyklė sureguliuota 22.7 papunktyje). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog bylos nagrinėjimo iš esmės metu VTPSI atstovas nurodė, jog: i) aplinkybė, ar ginčo statinys priklauso I ar II nesudėtingų pastatų grupei nagrinėjamos bylos kontekste apskritai nereikšminga; ii) VTPSI 2018-03-05 teismui pateiktame rašte (el. b. t. 2, b. l. 176–179) ginčo pastatas (pirtis) priskirtas I statinių grupei todėl, kad patikrinimų vietoje aktuose į ginčo pastato (pirties) ilgį ir plotį buvo įskaičiuota atviro tipo terasa, o atviro tipo terasų matmenų į uždaro tipo pastato matmenis įskaičiuoti nereikėtų (2019-06-06 garso įrašo takelio 01:09:22–01:13:30 min.) (el. b. t. 3, b. l. 131–133). Visgi, VTPSI atstovas nedengtos terasos matmenų neįskaičiavimo į ginčo pastato matmenis plačiau neargumentavo. Pagal STR 1.01.09:2003 reglamento 6.1 papunktį pastatą gali sudaryti, be kita ko, terasa. Pagal tą patį 6.1 papunktį pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai. VTPSI 2018-03-05 teismui pateiktame rašte nedetalizuota išvada, kodėl VTPSI keičia poziciją ir ginčo pastatą (pirtį) laiko nebe II, o I grupės nesudėtingu pastatu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo pastatas (pirtis) yra priskirtinas II grupės nesudėtingų pastatų grupei.
30. Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, jog skundžiamo apylinkės teismo panaikinimo pagrindai šioje nutarties dalyje analizuotais atsakovės UAB „Vaporet“ apeliacinio skundo argumentais nenustatyti.
Dėl apylinkės teismo sprendimu nustatytos individualizuotos statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo tvarkos (ne)teisėtumo bei modifikavimo
31. Dėl apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyta individualizuota statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo tvarka apeliacinius skundus padavė tiek atsakovė UAB „Vaporet“, tiek atsakovė NŽT. Atsakovė UAB „Vaporet“ apeliaciniu skundu siekia nustatytos statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo tvarkos modifikavimo, t. y. įrodinėja, kad teismo sprendimas nugriauti ginčo statinius nepagrįstas bei neproporcingas, todėl turi būti pakeistas sudarant galimybę atsakovei per tam tikrą laiką ginčo statinius įteisinti. Atsakovė NŽT apeliuoja tik dėl asmenų, kurie atsakingi už statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, kaltės, t. y. įrodinėja, kad dėl susiklosčiusios situacijos kalta atsakovė UAB „Vaporet“, todėl atsakovė UAB „Vaporet“, o ne atsakovė NŽT turi prisiimti ir finansinę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo naštą. Kadangi atsakovės UAB „Vaporet“ apeliacinio skundo aptariamoje dalyje tenkinimas reikštų, jog atsakovės NŽT apeliacinio skundo argumentų nagrinėjimas tampa nereikšmingas, pirmiausia pasisakoma dėl UAB „Vaporet“ apeliacinio skundo teiginių.
32. Jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis): i) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas); ii) leidžia šios dalies (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies) 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies) 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
33. Apeliantė UAB „Vaporet“ įrodinėja, kad ginčo statiniai (pirtis ir tvora) gali būti įteisinti. Pasisakant dėl tokių UAB „Vaporet“ teiginių, jau minėta, kad nesuformuotas žemės sklypas, kuriame yra ginčo statiniai (pirtis ir tvora), bylos nagrinėjimo metu buvo suformuotas į atskirą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis kita, o naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos (el. b. t. 3, b. l. 73–74). Tokia aptarto žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas atitinka Želdynų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį.
34. Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 22 dalį želdynas – ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. Želdynai skirstomi į (Želdynų įstatymo 5 straipsnis): i) atskiruosius želdynus (Želdynų įstatymo 5 straipsnio 1 punktas) ir; ii) priklausomuosius želdynus (Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 punktas). Kadangi suformuoto žemės sklypo naudojimo būdas nurodytas atskirųjų želdynų teritorijos, todėl bylai aktuali Želdynų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, jog atskirasis želdynas – želdynas, esantis tik jam skirtame žemės sklype. Aptartas teisinis reguliavimas rodo, kad atskirajame želdyne gali būti tam tikrų statinių: i) mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių; ii) inžinerinių statinių ir; iii) laikinų statinių. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje išvardintų statinių statyba želdynuose turi būti sistemiškai aiškinta su Želdynų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta aptariamo įstatymo paskirtimi, t. y. želdynų teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą. Želdynų įstatyme numatytų statinių atskirųjų želdynų žemės sklypuose panaudojimas, atsižvelgiant į Želdynų įstatyme numatyto reguliavimo tikslus, turi būti specifinis, kadangi leidžiami statyti statiniai yra ypatingoje, specialaus įstatymo apibrėžtoje, aplinkoje – želdyne. Tai reiškia, kad ir želdyno teritorijoje esantys statiniai turi atitikti ne įprastą, o specifinę funkciją – užtikrinti želdyno gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumo (tęstinumo) idėją (architektūrą).
35. Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – nesudėtingi statiniai: atraminės sienutės, tvorelės, laiptai, lauko baldai ir šviestuvai, lengvų konstrukcijų pavėsinės, stoginės, lieptai, tilteliai, informaciniai statiniai (stendai, skydai, nuorodos ir kiti), skulptūros, aplinkos meno kūriniai, kiti vieno stiliaus teritorijos tvarkymo ir puošybos statiniai. Sutiktina su atsakove UAB „Vaporet“, kad mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių (nesudėtingų statinių) sąrašas pagal aptariamą Želdynų įstatymo 2 straipsnio 9 dalį – nebaigtinis. Visgi, į Želdyno įstatymo 2 straipsnio 9 dalies pavyzdinį, expressis verbis išvardintą, nesudėtingų statinių sąrašą ginčo statiniai (pirtis ir tvora) nepatenka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo statiniai (pirtis ir tvora) taip pat neatitinka kitų vieno stiliaus teritorijos tvarkymo (Želdyno 2 straipsnio 29 dalį) ir puošybos statinių elementų.
36. Atskirajame želdyne, pagal Želdyno įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, gali būti inžinerinių statinių. Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pirtis laikytina pastatu (Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis; STR 1.01.09:2003 reglamento 8.4 papunktis, STR 1.01.03:2017 reglamento 7.4 papunktis). Tai reiškia, kad pirtis į aptariama inžinierinių statinių kategorija negali patekti. Teismas sutinka, jog ginčo tvora patenka į nesudėtingų statinių kategoriją (Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalis; STR 1.01.09:2003 reglamento 13 punktas, STR 1.01.03:2017 reglamento 12 punktas). Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė UAB „Vaporet“ neįrodė priežasčių (aplinkybių), kurių pagrindu atskirojo želdyno teritorijoje turėtų būti pastatyta ginčo tvora. Nesant ginčo pastato (pirties) ir pati tvora netenka savo pagrindinės funkcijos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, kitų pagrindų, kurie pateisintų tvoros egzistavimą atskirojo želdyno sklype – nėra (nebuvo nei nustatyta, nei įrodinėjama).
37. Atskirajame želdyne, pagal Želdyno įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, taip pat gali būti ir laikinų statinių. Laikini statiniai, tai – statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis). Laikinųjų statinių naudojimo termino nustatymo sąlygas ir tvarką nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). Jei buvo nuspręsta leisti statyti laikinąjį statinį, statybą leidžiančiame dokumente nurodomas laikinojo statinio naudojimo terminas (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 22 punktas). Laikinųjų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 31 dalis, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 aštuntasis skyrius (40–42 punktai)). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė UAB „Vaporet“, atsižvelgiant vien į aplinkybę, jog ieškinys teismui buvo paduotas dar 2017-07-12, neįrodė aplinkybės, kad suformuotame žemės sklype esančiam atskirajam želdynui būtų reikalingas laikinasis statinys, kuris užtikrintų želdyno gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumo (tęstinumo) idėją (architektūrą).
38. Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau aptartus argumentus, sprendžia, jog atsakovė UAB „Vaporet“ neįrodė aplinkybių, jog aptariamo ginčo atveju yra reali, o ne hipotetinė, galimybė įteisinti ginčo statinius (pirtį ir tvorą). Realių, o ne hipotetinių aplinkybių įteisinti ginčo statinius nenustatė ir teisėjų kolegija. Tokia išvada reiškia, jog nėra teisinio pagrindo svarstyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo.
Dėl išlaidų neteisėtos statybos padariniams pašalinti priskirtinumo
39. Pasisakant dėl atsakovės NŽT apeliacinio skundo matyti, kad atsakovė NŽT iš esmės nesutinka tik dėl apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta (parinkta) individualizuota statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka, t. y. teigiama, jog padarinius šalinti vien atsakovės NŽT sąskaita nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nustatė individualizuotą statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarką, t. y. įpareigojo NŽT savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ginčo statinius ir sutvarkyti statybvietę.
40. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Aptarta CK 4.103 straipsnio 3 dalies nuostata blanketinė, t. y. nurodo, kad konkrečios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, tvarkos konkretinimas pateiktas kito teisės akto nuostatose. CK 4.103 straipsnio 3 dalis sukonkretinama Statybos įstatyme. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas.
41. Atsakovė NŽT teigia, kad teismas privalo spręsti ginčą pagal ieškovo nurodytus reikalavimus ir negali nei pats suformuluoti, nei pats pakeisti ieškinio dalyko. Teisėjų kolegija pažymi, kad Statybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.
42. Vertinant tiek CK 4.103 straipsnio 3 dalies, tiek Statybos įstatymo 33 straipsnio nuostatų gramatines formuluotes pažymėtina, jog aptartų įstatymų nuostatos įgalina statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išspręsti bylą nagrinėjantį teismą savarankiškai (lot. ex officio). Tai reiškia, jog net ir nesant pareikšto savarankiško ieškininio reikalavimo spręsti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą, teismas vis tiek aptartą klausimą turėtų spręsti imperatyvių įstatymų normų (CK 4.103 straipsnio 3 dalies ir Statybos įstatymo 33 straipsnio) teisiniu pagrindu. Be to, statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą spręsti teismas įpareigotas individualizuotai, pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytas alternatyvas. Tai reiškia, jog net ir esant konkrečiam ieškovo (ar kito byloje dalyvaujančio asmens) reikalavimui (prašymui) spręsti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą konkrečiu būdu, teismui toks reikalavimas (prašymas) nėra privalomas. Kurią iš Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių (ne)taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių (taip pat svarbūs ir ginčo šalių interesų derinimo bei taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-916/2019, nutarties 22 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018, nutarties 28 ir 38 punktai). Taigi vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas parinko (individualizavo) konkrečią statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo tvarką, kuri nevisiškai atitiko suformuluotą ieškinio reikalavimą (nugriauti ginčo statinius įpareigota ne atsakovė UAB „Vaporet“, o atsakovė NŽT), nereiškia, jog apylinkės teismas išėjo už pareikšto ieškinio reikalavimų ribų. Teisėjų kolegija nenustatė, jog apylinkės teismas, individualizuodamas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo tvarką, nukryptų nuo aukščiau aptarto teisinio reguliavimo.
43. Sutiktina su atsakove NŽT, jog pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, panaikinęs statybos leidimą ir taikantis statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą teisinius padarinius (šalinimo tvarką), turi nustatyti dėl neteisėto statybos išdavimo kaltus asmenis, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius, t. y. statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, nutarties 33–34 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, nutarties 86–87 punktai). Atsakovė NŽT teigia, jog apylinkės teismas nevertino atsakovės UAB „Vaporet“ kaltės, t. y. aplinkybės, jog atsakovė UAB „Vaporet“ siekė statyti sodo namelį, o pastatė pirtį ir taip suklaidino valstybinės žemės patikėtinį.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas atsakovės UAB „Vaporet“ veiksmus kaltės aspektu vertino pakankamai detaliai. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės UAB „Vaporet“ dokumentus, kuriais atsakovė UAB „Vaporet“ kreipėsi į atsakovę NŽT dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo (žr. UAB „Vaporet“ 2015-02-26 prašymą, 2015-03-10 papildomus paaiškinimus, 2015-06-26 ir 2015-07-23 prašymus, taip pat per „Infostatyba“ pateiktus dokumentus (pvz., sodo namelio projektą)) (el. b. t. 1, b. l. 15–16, 19–27, 29–34, 121–129) sprendžia, kad negalima teigti, kad atsakovė UAB „Vaporet“ buvo nesąžininga ar jos (UAB „Vaporet“) pateikti neteisingi (apgaulingi) duomenys sąlygotų ginčo aktų neteisėtumą. Iš UAB „Vaporet“ elgesio bei veiksmų buvo pakankamai aiškiai matyti UAB „Vaporet“ siekiamas rezultatas – pirties statybos. Nors UAB „Vaporet“ statinio aiškinamajame rašte ir nurodė, kad ketina statyti sodo namelį (po to, kai pirmą kartą nebuvo pritarta pirties statybai), tačiau iš aiškinamojo rašto matyti, kad sodo namelio vidus bus dengiamas karščiui atspariomis konstrukcijomis, kieto kuro krosnelė, kas rodė, jog atsakovės UAB „Vaporet“ tikslas iš esmės liko nepakitęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT: i) nesigilino į nesuformuoto žemės sklypo funkcinę zoną Vilniaus miesto bendrajame plane (sklypas buvo miškų ir miškingų teritorijų funkcinėje zonoje); ii) nevertino, kokiu tikslu apskritai privačiam juridiniam asmeniui buvo reikalinga statyti statinius nesuformuotoje valstybinėje žemėje (atsakovei NŽT buvo pateikta 2014-10-30 sutartis tarp atsakovės UAB „Vaporet“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iš kurios 3.4 papunkčio nuostatos matyti, kad UAB „Vaporet“ įsipareigojo įrengti tik parke esančios įrangos saugojimui būtiną infrastruktūrą pagal poreikį ir suderintą projektą); iii) nepakankamai vertino aplinkybę, jog ir sodo namelis galėjo būti statomas tik ant suformuoto valstybinio žemės sklypo ir tik sodo paskirties žemės sklype; iv) nepasidomėjo, kokiu teisiniu pagrindu atsakovė UAB „Vaporet“ apskritai ketino naudotis nesuformuotu žemės sklypu ir ar tokiam naudojimui buvo teisinis pagrindas. Nors atsakovė UAB „Vaporet“ ir pastatė pirtį vietoje sodo namelio, tačiau iš esmės tai sąlygojo aplinkybė, kad atsakovė NŽT, nepakankamai kontroliuodama žemės sklypo naudojimo ir statybų jame galimybes, apskritai suteikė leidimus statyti ginčo statinius. Aukščiau įvertintų faktinių bei teisinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija prieina išvados, jog nei atsakovės UAB „Vaporet“, nei atsakovės NŽT apeliaciniuose skunduose keliamos pretenzijos dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su statybos padarinių šalinimo tvarkos teisėtumu ir pagrįstumu yra nepagrįstos.
45. Kiti (likę) atsakovių UAB „Vaporet“ ir NŽT apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, jog padarius išvadą, kad tiek ginčo statinių statyba, tiek jų (ginčo statinių) įteisinimas jau suformuotame žemės sklype, ant kurio buvo pastatyti ginčo statiniai, negalima, atsakovės UAB „Vaporet“ argumentai, susiję su viešojo intereso, protingumo bei teisingumo principu pažeidimu neaktualūs. Viešasis interesas kaip tik apginamas užtikrinant statybos procesų Lietuvos Respublikoje skaidrumą bei teisėtumą, o aptverta tvora ir užstatyta statiniais, kurių neturėtų būti, valstybei priklausanti žemės sklypo dalis tampa prieinama visiems be jokių apribojimų (ypač mokestinių) bet kuriuo metu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atsakovių UAB „Vaporet“ ir NŽT apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tam tikrų motyvų pašalinimas iš motyvuojamosios skundžiamos sprendimo dalies, kurie nesukėlė jokių materialinių teisinių pasekmių atsakovei UAB „Vaporet“, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-686/2017 22 punktą, taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo.
47. Kadangi abu apeliaciniai skundai atmesti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas neaktualus (CPK 93, 96, 98 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.