Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, e2-181-465/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-06-21
Bylos Nr.: e2-181-465/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-27374-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Margarita Ambrazaitienė
Ieškovas: Vilniaus apygardos prokuratūros
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, uždarosios akcinės bendrovės „Vaporet“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, daugiabučių namų savininkų bendrija „Burbiškių kalva“, uždaroji akcinė bendrovė „Piliuona“, Vilniaus miesto Daugiabučių gyvenamųjų namų
Advokatai: Ernestas Šapalas

Civilinė byla Nr. e2-181-465/2019Teisminio proceso Nr. 2-03-3-27374-2017-2

Procesinio dokumento kategorija 2.4.1.1; 2.4.2.10;3.1.3.7; 3.2.6.1.

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2019 m. birželio 21 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,sekretoriaujant Birutei Adamonienei,

dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei Eidivaldai Meškienei,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Gintarei Martinkutei,atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaporet“ atstovui advokatui Ernestui Šapalui,trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Aldonai Majienei,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui Rimgaudui Kvikliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Vaporet“ dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo nugriauti statinius, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, daugiabučių namų savininkų bendrija „Burbiškių kalva“, uždaroji akcinė bendrovė „Piliuona“, Vilniaus miesto Daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių Burbiškių gatvėje 40, 42, 44, 46, 48, 50, 52, 54, 56, 58, 60, savininkų bendrija „Vilniaus Venecija“,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo nugriauti statinius, kuriuo prašo: 1) pripažinti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį sutikimą) - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-07-22 raštą Nr. 49SJN-1249-(14.49.106) „Dėl informacijos pateikimo“, negaliojančiu; 2) Pripažinti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį sutikimą) - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-08-04 raštą Nr. 49SJN-1330-(14.49.105) „Dėl sutikimo įrengti nesudėtingą statinį“, negaliojančiu; 3) Įpareigoti statytoją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Vaporet“ savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius - pastatą (pirtį) ir tvorą, esančius valstybinės žemės teritorijoje, šalia žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3166-8386, kadastro Nr. 0101/0070:263, adresu Burbiškių g. 40, Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę.

Ieškinyje nurodė, kad UAB „Vaporet“ 2015-06-26 prašymu „Išduoti sutikimą statyti nesudėtingą statinį valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių, prašydamas sutikimo šalia žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2235-5408, adresu Burbiškių g. 40, Vilniuje, esančioje valstybinės žemės teritorijoje statyti poilsiui skirtą nesudėtingą laikiną statinį - sodo namelį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2015-07- 22 raštu Nr. 49SJN-1249-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad neprieštarauja, jog šalia žemės sklypų (unikalus Nr. 4400-1205-1571 ir 4400-2235-5408), esančių Eišiškių pl. ir Burbiškių g., Vilniuje, butų įrengti nesudėtingi statiniai bei inžinerinių komunikacijų tiesimui, jeigu tai neprieštaraus teisės aktams ir nepažeis trečiųjų asmenų interesų.

UAB „Vaporet“ 2015-07-23 prašymu „Dėl rašytinio sutikimo išdavimo“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių, prašydamas sutikimo šalia žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3166-8386, adresu Burbiškių g. 40, Vilniuje, esančioje valstybinės žemės teritorijoje įrengti nesudėtingą I grupės kitos paskirties inžinerinį (apsauginę tvorelę). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2015-08-04 raštu Nr. 49SJN-1330-( 14.49.105) „Dėl sutikimo įrengti nesudėtingą stalinį“ informavo, kad neprieštarauja nesudėtingo statinio įrengimui šalia žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-3166-8386), esančio Burbiškių g. 40, Vilniuje, jeigu tai neprieštaraus teisės aktams ir nepažeis trečiųjų asmenų interesų.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyr. specialistas 2016-11-17 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-551, kuriame nurodė, jog patikrinta valstybinė žemė šalia žemės sklypo, esančio Burbiškių g. 40, Vilniuje. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje pastatytos tvoros, kuriomis aptverta pirtis, žaidimų aikštelės. Valstybinėje žemėje pastatyti vartai bei pastatyti tvoros elementai (stulpai), bandant aptverti mišką. VĮ Registrų centro duomenimis, adresu Burbiškių g. 40, Vilniuje yra 1,9461 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-3166-8386, kadastro Nr. 0101/0070:263, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai. Iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad šalia šio žemės sklypo yra nesuformuota žemės sklypais teritorija.

Nurodo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi nuo 2014-11-26) 7 priede buvo nurodyti atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti neprivaloma turėti žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, tai yra kokiais atvejais galima statyti ar rekonstruoti statinius laisvoje valstybinėje žemėje. Šio priedo 1.6 papunktyje buvo nurodyta, kad naujo statinio statybos atveju, žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai neprivalomi statant valstybinėje žemėje nesudėtingus poilsio ar sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus daugiabučių namų gyventojų reikmėms.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (redakcija, galiojusi nuo 2014-10-11) 8.4 p. buvo numatyta, kad pirtys priskiriamos paslaugų paskirties pastatams. Šio STR 8.17.4 p. buvo numatyta, kad pirtis yra pagalbinio ūkio pastatas, esantis privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype. Šio STR 8.21 p. buvo numatyta, kad sodo namai yra kitos (sodų) paskirties pastatai, esantys sodininkų bendrijose. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 p. numatyta, kad sodo namas - nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis mėgėjų sodo sklype.

Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad statiniai - pirtis ir tvora - gali būti statomi tik suformuotame žemės sklype ir turint žemės sklypo valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus.

Nors UAB „Vaporet“ 2015-06-26 prašyme nurodė, kad bus statomas sodo namelis, iš 2016-11-17 žemės naudojimo patikrinimo akto ir statinio projekto matyti, kad tai yra pirtis, kuri pagal minėtus statybą reglamentuojančius teisės aktus yra paslaugų paskirties pastatas, o ne nesudėtingas poilsio ar sporto paskirties inžinerinis statinys, skirtas daugiabučių gyventojų reikmėms tenkinti. Taigi, nesudėtingi statiniai - pastatas (pirtis) ir tvora, pastatyti ant valstybinės žemės, nesuformuotame sklype, tuo pažeidžiant statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus.

Ieškovo įsitikinimu, statybą leidžiantys dokumentai (rašytiniai sutikimai) yra išduoti pažeidžiant Statybos įstatymo 3 str. 2 d., 23 str. 1 d. 5 p„ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi nuo 2014-11-26) 7 priedo reikalavimus, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01) 23 d. 1 p„ CK 1.138 str. 7 p., pripažinti negaliojančiais. Panaikinus šių statybą leidžiančių dokumentų galiojimą, vadovaujantis Statybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01) 27 str. 23 d. 1 p., CK 4.103 str. 3 d., statytojas UAB „Vaporet“ įpareigotinas savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius - pastatą (pirtį) ir tvorą ir sutvarkyti statybvietę.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo su ieškovo pareikštais reikalavimais sutiko visiškai ir prašė juos tenkinti.

Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis ir Vilniaus miesto skyriuje saugomos Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenimis, Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-2330 „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. 0101/0070:416, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Burbiškių g. 40 ir kadastro Nr. 0101/0070:417, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Burbiškių g. 62, pertvarkymo sujungimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ sujungimo būdu pertvarkytas 1199 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0070:417, adresu Burbiškių g. 62, Vilniuje, ir 18262 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0070:416, adresu Burbiškių g. 40, Vilniuje, ir patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys.

Taip pat nurodė, kad UAB „Vaporet“ 2015 m. birželio 26 d. prašyme nurodytas sodo namas, pastatytas ne mėgėjų sodų teritorijoje, o žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-551, užfiksuotas kaip pirtis, pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus yra paslaugų paskirties pastatas, o ne nesudėtingas poilsio ar sporto paskirties inžinerinis statinys, skirtas daugiabučių namų gyventojų reikmėms tenkinti, be to UAB „Vaporet“ 2015 m. liepos 23 d. prašyme nurodyta tvora valstybiniame miške pastatyta pažeidžiant Miškų įstatymo reikalavimus. UAB „Vaporet“ pastatyti statiniai - pirtis ir tvora, pagal galiojantį reglamentavimą gali būti statomi tik suformuotame žemės sklype ir turint žemės sklypo valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto skyriaus rašytiniai sutikimai yra išduoti pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 26 d.) 7 priedo reikalavimus, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) 23 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 7 punktu, Vilniaus miesto skyriaus išduoti sutikimai pripažintini negaliojančiais.

Atsakovas UAB „Vaporet“ pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti visas atsakovo UAB „Vaporet“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo teigimu, Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinio, išduoti sutikimai nesudėtingų I grupės statinių statybai analizuojamoje situacijoje yra visiškai pakankami UAB „Vaporet“ statytojo teisei įgyvendinti ir todėl šie statiniai yra pastatyti teisėtai ir neprieštarauja Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 1 dalies nuostatų Šioje situacijoje taikytinas reglamentavimas nesudaro jokio pagrindo teigti, kad ieškinyje nurodyti ginčo statiniai galėjo būti statomi išimtinai tik suformuotame žemės sklype ir kad Nacionalinė žemės tarnyba negalėjo išduoti sutikimų tokių statinių statybai.

Taip pat nurodė, kad ieškovas ieškinyje remiasi išimtinai Nacionalinės žemės tarnybos 2016-11-17 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-551 bei daro klaidingas, nemotyvuotas išvadas dėl ginčo statinio paskirties, kitų faktinių aplinkybių. Patikrinimo akte iš esmės nėra nurodyta, užfiksuota jokių duomenų, leidžiančių objektyviai įvertinti ginčo statinio paskirtį, ginčo statinių vietą; patikrinimo aktas surašytas vienasmeniškai Nacionalinės žemės tarnybos atstovo. Ieškovas ignoruoja tiek UAB „Vaporet“ 2015-06-26 prašyme, tiek su minėtu prašymu pateiktuose ginčo statinio projektiniuose pasiūlymuose aiškiai nurodytą statinio poilsio paskirtį. Jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovo nurodomas aplinkybes, ieškovas į bylą nepateikė.

Nurodė, kad vien žemės sklype adresu Burbiškių g. 40, Vilniuje, šalia kurio yra ginčo statiniai, yra net 11 (vienuolika) daugiabučių namų, kurių gyventojų reikmėms naudojami ginčo statiniai. Todėl ieškovo ieškinyje pateikiami teiginiai apie neva susidarančias prielaidas savavališkai pastatytų statinių savininkams naudoti valstybinę žemę savo asmeninių interesų tenkinimui yra visiškai neatitinkantys tikrovės. Pažymėjo, jog UAB „Vaporet“ apskritai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, UAB „Vaporet“ atžvilgiu nėra surašyta jokių savavališkos statybos aktų ir (ar) privalomųjų nurodymų, taigi kalbėti apie kažkokią tariamą savavališką statybą nėra jokio pagrindo, kai juo labiau pats ieškovas ieškiniu bando ginčyti išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimą. Teigia, jog 11 (vienuolikos) daugiabučių namų gyventojų interesai negali būti įvardijami kaip asmeniniai ir neabejotinai sudaro pagrindą tam tikro viešo intereso egzistavimui konstatuoti. Tai iš esmės pripažįsta ir įstatymų leidėjas, teisės aktuose nustatydamas atitinkamas taisykles, numatydamas tam tikrų taisyklių išimtis ir pan.

Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutiko su ieškovo išvada, kad atsakovo pastatyti statiniai – pirtis ir tvora gali būti statomi tik suformuotame žemės sklype ir turint žemės sklypo valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus. Prašė teismo dėl ieškinio tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti 3 patikrinimai vietoje ir surašyti: 2017-10- 10 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-716, 2017-11-14 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-3142 ir 2017-11-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK- 3202, todėl ieškinys tikslintinas minėtų patikrinimų vietoje metu nustatytais duomenimis.

Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyr. specialistas 2017-10-10 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-716, kuriame nurodė, jog patikrinimo metu nustatytos valstybinės žemės sklype, šalia Burbiškių g. 40, Vilniuje, esančio pastato koordinatės. Pastatas yra 63 kv. ploto, 6,54 m pločio, 9,61 m ilgio. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2017-11-24 gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir VTPSI) 2017-11-21 raštas Nr. 2D-16259, atsakant į 2017-10-25 raštą Nr. 2.S.-(206)-35048, kuriuo buvo prašoma atlikti patikrinimą vietoje dėl pirties ir tvoros, pastatytų valstybinė žemėje šalia žemės sklypo, esančio Burbiškių g. 40, Vilniuje. Raštu informuojama, kad 2017-11-13 buvo atliktas patikrinimas vietoje ir 2017-11-14 surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-3142, 2017-11-20 atliktas patikrinimas vietoje ir surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-3202. Patikrinimo metu nustatyta, kad pirties pastatas yra II grupės nesudėtingas statinys. Pirties laikančios konstrukcijos yra mediniai poliai, medinis karkasas apkaltas medinėmis dailylentėmis. Pirtyje yra šios inžinerinės komunikacijos: elektra, vanduo, vietinė kanalizacija. Vandentiekio ir nuotekų tinklai - I grupės inžineriniai statiniai. Prie pirties yra plastikinis baseinas su šiltu vandeniu. Aptverta teritorija prižiūrima. Pirtis naudojama, šalia jos įrengta dengta malkinė - iš medžio plokščių sukalta dėžė, uždengta polietileno plėve. Yra priemonės kepsninei naudoti, įrengti lauko šviestuvai, kurie patikrinimo metu veikė. Poilsio kambaryje įrengtas židinys, sumontuota virtuvinė įranga. Pirtis aptverta tvora, metalinio tinklo segmentų, pritvirtintų prie metalinių stulpų, įkastų į žemę. Tvora - I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys. Statytojas dokumentų, susijusių su pirties statyba inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, nuotekų tinklų, nuotekų valymo įrenginių), tvoros įrengimu, Departamentui nėra pateikęs. Patikrinus informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nėra informacijos apie pirtį, vandentiekio, nuotekų tinklus, tvorą. UAB „Vaporet“ 2015-06-26 prašyme nurodė, kad bus statomas sodo namelis, tačiau iš 2016- 11-17 žemės naudojimo patikrinimo akto, statinio projekto, 2017-11-14 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-3142, 2017-11-20 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-3202 matyti, kad tai yra pirtis (su inžinerinėmis komunikacijomis - elektra, vandeniu, vietine kanalizacija (tame tarpe - nuotekų šuliniu „Traidenis“ ir kanalizacijos šuliniu)), kuri pagal minėtus statybą reglamentuojančius teisės aktus yra paslaugų paskirties pastatas, o ne nesudėtingas poilsio ar sporto paskirties inžinerinis statinys, skirtas daugiabučių gyventojų reikmėms tenkinti. Taigi, nesudėtingi statiniai - pastatas (pirtis) ir tvora su priklausiniais, pastatyti ant valstybinės žemės, nesuformuotame sklype, tuo pažeidžiant statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus.

Patikslintu ieškiniu prašo: 1) pripažinti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį sutikimą) - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-07-22 raštą Nr. 49SJN-1249-(14.49.106) „Dėl informacijos pateikimo“, negaliojančiu; 2) Pripažinti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį sutikimą) - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-08-04 raštą Nr. 49SJN-1330-(14.49.105) „Dėl sutikimo įrengti nesudėtingą statinį“, negaliojančiu; 3) įpareigoti statytoją UAB „Vaporet“ savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius - pastatą (pirtį) (su inžinerinėmis komunikacijomis - elektra, vandeniu, vietine kanalizacija (tame tarpe - nuotekų šuliniu „Traidenis“ ir kanalizacijos šuliniu)) ir apie 98,12 m ilgio tvorą (su dvejais rakinamais varteliais), esančius valstybinės žemės teritorijoje, šalia žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3166-8386, kadastro Nr. 0101/0070:263, adresu Burbiškių g. 40, Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Vaporet“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo nesutikimą grindė tais pačiais motyvais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į pirminį ieškovo ieškinį. Papildomai pažymėjo, kad ginčo statiniai yra pastatyti šalia daugiabučių namų, kurių gyventojų reikmėms ir naudojami, be to, yra atviri ir prieinami visiems Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams, todėl ieškovo ieškinyje pateikiami teiginiai apie neva susidarančias prielaidas savavališkai pastatytų statinių savininkams naudoti valstybinę žemę savo asmeninių interesų tenkinimui yra visiškai neatitinkantys tikrovės.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka visiškai ir palaiko savo poziciją, kuri išdėstyta atsiliepime į pirminį ieškovo ieškinį. Papildomai pažymėjo, kad pateiktą patikslintą ieškinį ieškovas iš esmės grindžia nurodydamas tuos pačius argumentus ir faktines aplinkybes, papildomai pateikdamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI prie AM) 2017 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 2D-16259 „Dėl patikrinimo vietoje atlikimo“, kuriuo nurodytos aplinkybes nustatytos VTPSI prie AM specialistų atlikus patikrinimą vietoje dėl pirties ir tvoros, pastatytų valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo. Minėtas rašytinis įrodymas ir kiti byloje esantys įrodymai įrodo, jog atsakovo UAB „Vaporet“ pastatyti statiniai galėjo būti statomi tik suformuotame žemės sklype ir tik turint žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus.

Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškovo reikalavimais sutiko visiškai ir prašė juos tenkinti.

Nurodė, kad statytojas dokumentų, susijusių su pirties statyba, inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, nuotekų tinklų, nuotekų valymo įrenginių), tvoros įrengimu, Inspekcijai nėra pateikęs. Atsakovo UAB „Vaporet“ minėtiems I grupės nesudėtingiems statiniams bei II grupės nesudėtingam statiniui (pagalbinio ūkio paskirties statiniui – pirčiai) valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3166-8386, kadastro Nr. 0101/0070:263, adresu Burbiškių g. 40, Vilniuje, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti supaprastintą statybos projektą, su įgalioto valstybės tarnautojo rašytiniu pritarimu ir gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą. Atsakovas UAB „Vaporet“ tiek ginčijamų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus priimtų raštų metu, tiek statybos padarinių šalinimo metu privalo turėti statybą leidžiantį dokumentą, nes priešingu atveju tai laikoma neteisėta statyba. (Statybos įstatymo 2 str. 46 d. (redakcija nuo 2017-01-01)). Ieškovas savo patikslintame ieškinyje, kaip statybą leidžiančius dokumentus nurodo rašytinius sutikimus - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-07-22 raštą Nr. 49SJN-1249-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-08-04 raštą Nr. 49SJN-1330-(14.49.105) „Dėl sutikimo įrengti nesudėtingą statinį“, kurie išduoti pažeidžiant ieškinyje nurodytus teisės aktų reikalavimus. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija galiojanti nuo 2017-01-01), jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismui pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu taip pat parenka statybos padarinių šalinimo būdą. Minėto straipsnio 2 dalyje yra numatyta keletas alternatyvų šalinant statybos pasekmes, atsiradusias teismo sprendimu pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu: statybos padarinių šalinimas nugriaunant ar pertvarkant statinį bei sutvarkant statybvietę arba įteisinant statybos padarinius, jeigu tokia statyba yra galima pagal galiojančius teisės aktus. Vadovaujantis Statybos įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, statinys ar jo dalis, pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas, išardomas statytojo ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Nagrinėjamu atveju viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais tam tikrais administraciniais aktais, todėl prašymas šiuos aktus panaikinti reiškia prašymą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Kadangi minėti neteisėti administraciniai aktai šiuo atveju jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius (jų pagrindu pastatytas ūkinis pastatas), todėl, realus (visiškas) viešojo intereso apgynimas reikštų ir neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą (buvusios padėties atkūrimą).

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Vilniaus miesto Daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių Burbiškių g. 40, 42, 44, 46, 48, 50, 52, 54, 56, 58, 60 savininkų bendrija „Vilniaus Venecija“ (toliau – Bendrija) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškinyje išdėstytais reikalavimai nesutiko visiškai ir prašė ieškinį atmesti.

Nurodė, kad Bendrija atstovauja 153-ims šeimoms, kurios nepertraukiamai naudojasi tiek ginčo objektu, t. y. poilsio paskirties pastatu, tiek visu parku, kuriame yra ginčo objektai. Ši teritorija, iki jos teritorijos pritaikymo viešo parko reikmėms, labiau priminė nepraeinamus brūzgynus. Nurodė, kad atkreipti dėmesį, kad yra tai, kad ginčo objektai yra naudojami išimtinai viešajam interesui tenkinti - tarnauti viešojo parko ir jo lankytojų reikmėms. Viešasis parkas su visa jame esančia infrastruktūra (poilsio ir laisvalaikio zonomis, sporto įranga ir treniruokliais, edukaciniu zoo kampeliu, vaikų žaidimo aikštelėmis ir kt.), taip pat ir ginčo objektais, yra atviras visiems vilniečiams ir miesto svečiams. Trečiojo asmens vertinimu, jau vien tik aukščiau nurodytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimai pripažinti negaliojančius statybą leidžiančius dokumentus ir įpareigoti atsakovus nugriauti statinius yra nepagrįsti bei ieškovo ieškiniu siekiama ne viešo intereso gynimo, o greičiau viešo intereso naikinimo.

Tretysis asmuo DNSB „Burbiškių kalva“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai pripažinti negaliojančiais statybą leidžiančius dokumentus ir įpareigoti atsakovus nugriauti statinius, kuriais naudojasi daugelis šeimų, yra nepagrįsti ir neteisėti bei neadekvatūs ir neatitinkantys protingumo, proporcingumo ir teisingumo principų. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas UAB „Vaporet“ 2014-10-30 pasirašė su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sutartį „Dėl 0,81 ha ir 2,32 ha Parkų teritorijų tvarkymo ir eksploatavimo“ Nr. A72-16159/14 (3.1.36-A04) (toliau - Sutartis) ir, kaip nurodyta Sutartyje, įrengė viešąjį parką šalia žemės sklypo, adresu Eišiškių pl. 43 ir 45, Vilnius (0,81 ha), ir šalia žemės sklypo, adresu Burbiškių g. 40, Vilnius (2,32 ha). Bendrija vienija ir atstovauja apytiksliai keturiems šimtams gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose namuose, adresu Eišiškių pl. 43 ir 45, Vilnius. Š. B. administruojami daugiabučiai namai yra įsikūrę viešojo Burbiškių parko, kuriame yra ieškovo ginčijami statiniai, kaimynystėje. Tiek Bendrija, kaip juridinis asmuo, tiek jos atstovaujami nariai betarpiškai naudojasi viešuoju Burbiškių parku ir jame esančiu poilsio paskirties statiniu, kurio statybą leidžiantį dokumentą ginčija ieškovas. Ieškovo ginčijami statiniai yra skirti išimtinai viešojo Burbiškių parko poreikiams ir jais naudojasi ne tik 400 mūsų Bendrijos gyventojų, bet ir apytiksliai 650 DNSB „Vilniaus Venecija“ gyventojų, o taip pat ir daug kitų parko lankytojų. Bendrija netgi laiko šiame ginčo statinyje dalį savo įrangos, skirtos daugiabučių gyvenamųjų namų Eišiškių pl. 43 ir 45, Vilniuje, teritorijos tvarkymui, organizuoja čia valdybos susirinkimus, o gyventojai švenčia vaikų gimimo dienas. Šis poilsio paskirties statinys realiai ir faktiškai padeda palaikyti viešąjį interesą, tarnaudamas gyventojų labui. Dėl šios priežasties būtų netikslinga pripažinti ieškovo argumentus, kad ginčo statiniai naudojami asmeninių interesų tenkinimui, atvirkščiai, galima pagrįstai konstatuoti, jog šie statiniai tarnauja viešajam interesui, t.y. ne mažiau kaip 1 050 gretimų žemės sklypų gyventojų bei visų viešojo Burbiškių parko lankytojų poreikiams tenkinti.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patikslintame ieškinyje išdėstytą poziciją palaikė visiškai ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad šiai dienai žemės sklypas jau yra suformuotas, skirtas želdiniams. Nors atsakovas teigia, kad pastatas skirtas Vilniaus miesto gyventojų reikmėms ir visi juo gali naudotis, atvykę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai patikrinti vietoje į pastatą nepateko. Pastatas aptvertas tvora su rakinamais varteliais. Tai nėra inžinierinis įrenginys skirtas gyventojų reikmėms, pastatytos pirties savininkai be teisinio pagrindo naudoja valstybinę žemę, taip tenkindami savo interesus valstybės sąskaita.

Atsakovo UAB „Vaporet“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad UAB „Vaporet“ nepažeidė jokių teisės aktų, UAB „Vaporet“ atžvilgiu nėra surašyta jokių savavališkos statybos aktų ar privalomųjų nurodymų, veikė pagal atsakingų valstybinių įmonių išduotus leidimus, todėl nėra jokios savavališkos statybos ir nekyla atsakomybė dėl savavališkos statybos padarynių šalinimo.

Atsiliepimas

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

Trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį tenkinti. Šiai dienai sklypas yra suformuotas, skirtas želdiniams, todėl jame negali būti jokių statinių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš esmės tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „Vaporet“ 2015-06-26 prašymu „Išduoti sutikimą statyti nesudėtingą statinį valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių, prašydamas sutikimo šalia žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2235-5408, adresu Burbiškių g. 40, Vilniuje, esančioje valstybinės žemės teritorijoje statyti poilsiui skirtą nesudėtingą laikiną statinį - sodo namelį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2015-07- 22 raštu Nr. 49SJN-1249-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad neprieštarauja, jog šalia žemės sklypų (unikalus Nr. 4400-1205-1571 ir 4400-2235-5408), esančių Eišiškių pl. ir Burbiškių g., Vilniuje, butų įrengti nesudėtingi statiniai bei inžinerinių komunikacijų tiesimui, jeigu tai neprieštaraus teisės aktams ir nepažeis trečiųjų asmenų interesų.

UAB „Vaporet“ 2015-07-23 prašymu „Dėl rašytinio sutikimo išdavimo“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių, prašydamas sutikimo šalia žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3166-8386, adresu Burbiškių g. 40, Vilniuje, esančioje valstybinės žemės teritorijoje įrengti nesudėtingų I grupės kilos paskirties inžinerinį (apsauginę tvorelę). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2015-08-04 raštu Nr. 49SJN-1330-( 14.49.105) „Dėl sutikimo įrengti nesudėtingą statinį“ informavo, kad neprieštarauja nesudėtingo statinio įrengimui šalia žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-3166-8386), esančio Burbiškių g. 40, Vilniuje, jeigu tai neprieštaraus teisės aktams ir nepažeis trečiųjų asmenų interesų.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyr. specialistas, atlikęs patikrinimą, 2016-11-17 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-551, kuriame nurodė, jog patikrinta valstybinė žemė šalia žemės sklypo, esančio Burbiškių g. 40, Vilniuje. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje pastatytos tvoros, kuriomis aptverta pirtis, žaidimų aikštelės. Valstybinėje žemėje pastatyti vartai bei pastatyti tvoros elementai (stulpai), bandant aptverti mišką.

Pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2017-10-25 prašymą Nr. 2.S.-(206)-35048 atlikti patikrinimą vietoje dėl pirties ir tvoros, pastatytų valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo Burbiškių g. 40, Vilniuje, Inspekcija 2017-11-13 ir 2017-11-20 atliko minėtų statinių patikrinimus ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus (2017-11-14 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-3142 ir 2017-11-20 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-3202). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pirties pastatas yra II grupės nesudėtingasis statinys, kurio laikančiosios konstrukcijos yra mediniai poliai, o medinis karkasas apkaltas medinėmis dailylentėmis. Pirtyje yra šios inžinerinės komunikacijos: elektra, vanduo, vietinė kanalizacija. Vandentiekio ir nuotekų tinklai – I grupės inžineriniai statiniai. Prie pirties yra plastikinis baseinas su šiltu vandeniu. Aptverta teritorija prižiūrima, t. y. patikrinimo metu buvo grėbiami lapai, šalia pirties stovėjo traktorius su priekaba lapų išvežimui. Pirtis naudojama, šalia jos įrengta dengta malkinė – iš medžio plokščių sukalta dėžė, uždengta polietileno plėve. Yra priemonės kepsninei naudoti, įrengti lauko šviestuvai, kurie patikrinimo metu veikė. Poilsio kambaryje įrengtas židinys, sumontuota virtuvinė įranga. Pirtis aptverta tvora, metalinio tinklo segmentų, pritvirtintų prie metalinių stulpų, įkastų į žemę. Minėta metalinio tinklo segmentų su plastiko apdaila tvora yra I grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys, kurios ilgis apie 98,12 m, o aukštis apie 1,85 m. Įrengti 2 (dveji) 0,80 m pločio rakinami varteliai, patekimui į teritoriją. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad statytojas dokumentų, susijusių su pirties statyba, inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, nuotekų tinklų, nuotekų valymo įrenginių), tvoros įrengimu, Inspekcijai nėra pateikęs.

Dėl statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius išduodamas ginčijamus statybą leidžiančius dokumentus, jų išdavimo metu galiojusiose statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (redakcija galiojusi nuo 2012- 03-01 iki 2017-01-01) patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“ 1 ir 2 lentelėse, vadovavosi Statybos įstatymo ir tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ (toliau - STR Statybą leidžiantys dokumentai) nuostatomis.

Statybą leidžiančių dokumentų rūšis, jų išdavimo tvarką, apskaitų ir statistinių ataskaitų tvarkymą, galiojimo panaikinimą ir kitus klausimus reglamentuoja Statybos įstatymas. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalį (redakcija nuo 2015-07-02), statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Remiantis atsakovui UAB „Vaporet“ išduotų ginčijamų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštų metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu (redakcija nuo 2015-07-02), statybą leidžiantys dokumentai yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą - supaprastintas statybos projektas rengiamas – naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais.

Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį (redakcija nuo 2015-07-02 iki 2016-12-31) statinio projektas turi būti rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir: 1) savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams; 2) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose; 3) saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi nuo 2014-11-26) 7 priede buvo nurodyti atvejai, kada statytojo teisei įgyvendinti neprivaloma turėti žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, tai yra kokiais atvejais galima statyti ar rekonstruoti statinius laisvoje valstybinėje žemėje. Šio priedo 1.6 papunktyje buvo nurodyta, kad naujo statinio statybos atveju, žemės sklypo nuosavybės arba kitą valdymo ar naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai neprivalomi statant valstybinėje žemėje nesudėtingus poilsio ar sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus daugiabučių namų gyventojų reikmėms. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-07-02) 2 straipsnio 9 dalyje buvo numatyta, kad inžineriniai statiniai - tai susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje buvo numatyta, kad pastatas - apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (redakcija, galiojusi nuo 2014- 10-11) 8.4 punkte buvo numatyta, kad pirtys priskiriamos paslaugų paskirties pastatams. Šio STR 8.17.4 punkte buvo numatyta, kad pirtis yra pagalbinio ūkio pastatas, esantis privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype. Šio STR 8.21 punkte buvo numatyta, kad sodo namai yra kitos (sodų) paskirties pastatai, esantys sodininkų bendrijose. Sodininkų bendrijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01) 2 straipsnio 5 punkte numatyta, kad sodo namas - nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis mėgėjų sodo sklype.

Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto skyrius 2016 m. lapkričio 17 d. atliko valstybinės žemės, esančios greta Žemės sklypo, naudojimo patikrinimą vietovėje. Patikrinimo metu buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-551 ir nustatyta, kad valstybinėje žemėje pastatytos tvoros, kuriomis aptverta pirtis, žaidimų aikštelės. Valstybinėje žemėje pastatyti vartai bei pastatytos tvoros elementai (stulpai) bandant aptverti mišką. Valstybinėje žemėje taip pat stovi pavėsinė ir židinys, kuris aptvertas keliomis sienomis.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau - Miškų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kada miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis, ir 2 dalyje nustatyta kokiuose miškuose draudžiama miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose. Todėl darytina išvada, kad statyti statinius miško žemėje galima tik Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, ir tik teisės aktų nustatyta tvarka pavertus miško žemę kitomis naudmenomis. Be to Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. 2D-18682 „Dėl tarnybinės pagalbos“ nurodė, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyris patvirtino, kad valstybinės reikšmės miško užtvėrimas pažeidžia Miškų įstatymo atitinkamas nuostatas. Pagal Miškų įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai. Tokios paskirties žemėje kitų statinių statyba draudžiama.

Įvertinus ginčijamų statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad statiniai – sodo namas, o žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-551 užfiksuotas kaip pirtis, (su inžinerinėmis komunikacijomis - elektra, vandeniu, vietine kanalizacija (tame tarpe - nuotekų šuliniu „Traidenis“ ir kanalizacijos šuliniu)) ir tvora (su dvejais rakinamais varteliais) - gali būti statomi tik suformuotame žemės sklype ir turint žemės sklypo valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad statybą leidžiantis dokumentai - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-07-22 raštas Nr. 49SJN-1249-(14.49.105) „Dėl informacijos pateikimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-08-04 raštas Nr. 49SJN-1330-(14.49.105) „Dėl sutikimo įrengti nesudėtingą statinį“, kurių pagrindu atsakovas UAB „Vaporet“ valstybinės žemės teritorijoje, šalia žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3166-8386, kadastro Nr. 0101/0070:263, adresu Burbiškių g. 40, Vilniuje, atliko nesudėtingų statinių statybą, buvo išduoti neteisėtai, todėl naikintini.

Dėl statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo

CK 4.103 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. redakcija), reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 3 dalyje įtvirtinta, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą, teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir savavališkos statybos santykio bei padariniams šalinti taikytinų teisės normų, nurodė, kad savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą taikytinas skirtingas teisinis reglamentavimas yra svarbus išlaidų už statybos padarinių šalinimą paskirstymo aspektu. Savavališkos statybos padariniai šalinami statytojo lėšomis (tokie padariniai šalinami kitų įstatyme nurodytų asmenų lėšomis tik tais išskirtiniais atvejais, kai nėra aiškus statytojas) (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 9 dalies 2–5 punktai), o statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai). Teismas, nustatęs pagrindą taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemones, turėtų išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

Nagrinėjamu atveju statytojo UAB „Vaporet“ atžvilgiu nėra surašyta jokių savavališkos statybos aktų ar privalomųjų nurodymų, todėl nėra jokio pagrindo pastatytus statinius pripažinti savavališka statyba. Ginčo statiniai pastatyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus išduotų statybą leidžiančių dokumentų pagrindu. Tai, kad statybą leidžiantys dokumentai buvo išduoti neteisėtai ir turi būti pripažinti negaliojančiais, nagrinėjant bylą teisme neginčijo nei dokumentus išdavusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nei tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, už statybos padarinių šalinimą šiuo atveju yra atsakinga ginčijamus dokumentus išdavusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl nustatyti imperatyvius įpareigojimus atsakovui UAB „Vaporet“ nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, kaip to prašo ieškovas, teisinio pagrindo nėra.

Nagrinėjamu atveju paminėtina aktuali EŽTT praktika, kurioje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (EŽTT 2010m. gegužės 20d. sprendimas Lelas prieš Kroatiją, 2009m. birželio 11d. sprendimas Trgo prieš Kroatiją ir kt.).

Nesant vienos iš būtinųjų sąlygų - statinio savininko kaltės, kad jis būtų įpareigotas statinius nugriauti, ieškinio reikalavimas dėl UAB „Vaporet“ įpareigojimo savo lėšomis per 6 mėnesius nugriauti neteisėtai pastatytus statinius – pastatą (pirtį) ir tvorą, esančius valstybinės žemės teritorijoje bei sutvarkyti statybvietę, netenkintinas.

Statybos įstatymo 33 straipsnyje reglamentuota statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu: 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

Kaip jau buvo minėta, ginčo nesudėtingų statinių statybą buvo atlikta valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, greta žemės sklypo Burbiškių g. 40, Vilniuje, kadastro Nr. 0101/0070:263. Jau bylą nagrinėjant teisme, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. A30-2269/18(2.1.22E-TD2) „Dėl žemės sklypo Burbiškių gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo Burbiškių gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą parko kūrimui ir eksploatavimui, projekto erdvinius duomenis, nurodytus Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (paslaugos Nr. ZSFP-19851), bei sprendinius (pagal pridedamą brėžinį), nurodytas naudojimo būdas – atskirų želdinių teritorijos.

Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Žemės sklypams nustatomi šio įstatymo 25-29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į atskirųjų želdynų teritorijas. Šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitos paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005- 01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 29 punkte numatyta, kad kitos paskirties atskirųjų želdynų teritorijų žemės sklypų naudojimo būdo žemės sklypai yra skirti atskiriesiems rekreacinės, mokslinės, kultūrinės memorialinės bei apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams įrengti.

Įvertinus teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad ginčo pastato bei aplink pastatą aptvertos tvoros statyba negalima ir suformuotame žemės sklype, kurio naudojimo būdas - atskirų želdinių teritorijos, todėl ieškovo reikalavimas dėl ginčo statinių nugriovimo tenkintinas, įpareigojant neteisėtai statybą leidžiančius dokumentus išdavusią Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius - pastatą (pirtį) ir tvorą, esančius valstybinės žemės teritorijoje, šalia žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3166-8386, kadastro Nr. 0101/0070:263, adresu Burbiškių g. 40, Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę (Statybos Įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį iš esmės patenkinus, atmestinas atsakovo UAB „Vaporet“ prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi ieškovas, paduodamas ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai patenkinus ieškinį iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas yra atleistas, valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu valstybei priteistinas 150 Eur žyminis mokestis už patenkintus ieškinio reikalavimus dėl 2 – jų statybą leidžiančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, taip pat priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą nugriauti statinius – 75 Eur, taigi, iš viso 225 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis).

Statybą leidžiantys dokumentai pripažintini negaliojančiais faktiškai dėl neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus veiksmų, todėl būtent iš šio atsakovo ir turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš jo į valstybės biudžetą neišieškomos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais, 275 straipsniu,

nutarė:

ieškinį iš esmės patenkinti.

Pripažinti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį sutikimą) - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-07-22 raštą Nr. 49SJN-1249-(14.49.106) „Dėl informacijos pateikimo“, negaliojančiu.

Pripažinti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį sutikimą) - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-08-04 raštą Nr. 49SJN-1330-(14.49.105) „Dėl sutikimo įrengti nesudėtingą statinį“, negaliojančiu.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos savo lėšomis per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius - pastatą (pirtį) (su inžinerinėmis komunikacijomis - elektra, vandeniu, vietine kanalizacija (tame tarpe - nuotekų šuliniu „Traidenis“ ir kanalizacijos šuliniu)) ir apie 98,12 m ilgio tvorą (su dvejais rakinamais varteliais), esančius valstybinės žemės teritorijoje, šalia žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3166-8386, kadastro Nr. 0101/0070:263, adresu Burbiškių g. 40, Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė